<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑388/14</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62014CC0388</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:533">EU:C:2015:533</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>14</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>14</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO M. WATHELET IŠVADA – BYLA C-388/14</P><P>TIMAC AGRO DEUTSCHLAND</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Melchior Wathelet Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20150903">2015 m. rugsėjo 3 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑388/14</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Timac Agro Deutschland GmbH</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Finanzamt Sankt Augustin</HT></P><P><HT TYPE="NORMAL">(Finanzgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Įsisteigimo laisvė</KEYWORD><KEYWORD>SESV 49 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Kitoje valstybėje narėje įsteigto bendrovės padalinio patirtų nuostolių atskaitymas iš bendrovės pelno</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės narės mokesčių teisės aktai, pagal kuriuos šie nuostoliai yra pakartotinai įskaitomi minėto padalinio perleidimo atveju</KEYWORD></INDEX><CONTENTS.CONCLUSION><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 49 straipsnio išaiškinimu. Tiksliau sakant, jis susijęs su klausimu dėl valstybėje narėje įsteigtos įmonės kitoje valstybėje narėje turimo nuolatinio padalinio nuostolių pakartotinio įskaitymo, kurį Teisingumo Teismas daug kartų nagrinėjo po to, kai priėmė Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>SESV 49 straipsnyje garantuojama Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvė. Tame straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>&lt;...&gt; vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Draudžiami ir apribojimai vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.</ALINEA><ALINEA>Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, būtent bendroves ar firmas, apibūdintas 54 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vokietijos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>1997 ir 1998 mokestiniais metais galiojusios redakcijos Vokietijos pajamų mokesčio įstatymo (<HT TYPE="ITALIC">Einkommensteuergesetz</HT>, toliau – <HT TYPE="ITALIC">EStG</HT>) 2a straipsnio 3 dalies pirmame–ketvirtame sakiniuose nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="002A.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu užsienio valstybėje esančio padalinio veiklos rezultatas iš pramoninės ar komercinės veiklos taikant sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo atleidžiamas nuo pajamų mokesčio, nuostoliai, kurie pagal nacionalinę mokesčių teisę patirti gaunant šias pajamas, mokesčių mokėtojo prašymu turi būti atskaityti apskaičiuojant bendrą veiklos rezultato dydį tiek, kiek mokesčių mokėtojas būtų galėjęs juos kompensuoti arba atskaityti, jeigu veiklos rezultatas nebūtų atleidžiamas nuo pajamų mokesčio, su sąlyga, kad šie nuostoliai viršija kitų toje pačioje užsienio valstybėje esančių padalinių gautą teigiamą rezultatą iš pramoninės ar komercinės veiklos, kuris pagal šią sutartį neapmokestinamas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="002A.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Tiek, kiek nuostoliai nebuvo kompensuoti šiuo būdu, nuostolius galima atskaityti, jeigu įvykdytos 10d straipsnyje nustatytos sąlygos.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="002A.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu vėlesniais mokestiniais metais iš toje užsienio valstybėje esančių nuolatinių padalinių pramoninės arba komercinės veiklos gaunamas veiklos rezultatas, kuriam pagal sutartį netaikomas pajamų mokestis, nuostoliai, kurie buvo atskaityti pagal pirmą arba antrą sakinį, turi būti įtraukti į bendrą apskaičiuotą tų mokestinių metų veiklos rezultatą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="002A.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Trečias sakinys netaikomas, jeigu mokesčių mokėtojas įrodo, kad pagal jam taikomas užsienio valstybės nuostatas bendrai negalima siekti perkelti nuostolių atskaitos į kitus mokestinius metus nei metai, kuriais nuostoliai buvo patirti.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>2005 m. galiojusios redakcijos <HT TYPE="ITALIC">EStG</HT> 52 straipsnio 3 dalies trečiame ir penktame sakiniuose nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/><DATE ISO="19970416">1997 m. balandžio 16 d.</DATE> paskelbtos redakcijos (<HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT> I, p. 821) 2a straipsnio 3 dalies trečias, penktas ir šeštas sakiniai tebetaikomi 1999–2008 mokestiniams metams, jeigu gaunamas teigiamas rezultatas, kaip jis suprantamas pagal 2a straipsnio 3 dalies trečią sakinį, arba jeigu užsienio valstybėje esantis nuolatinis padalinys, kaip tai suprantama pagal penktame sakinyje nurodytą 2a straipsnio 4 dalies redakciją, pertvarkomas į kapitalo bendrovę, perleidžiamas arba uždaromas. &lt;...&gt; 1999–2008 mokestiniams metams taikoma toliau nurodytos redakcijos 2a straipsnio 4 dalis:</P><P><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>4.</NO.P><TXT>Jeigu užsienio valstybėje esantis nuolatinis padalinys:</TXT></NP></ITEM></LIST><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>pertvarkomas į kapitalo bendrovę arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>atlygintinai ar neatlygintinai perleidžiamas, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>uždaromas &lt;...&gt;, pagal 3 dalies pirmą ir antrą sakinius atskaityti nuostoliai yra pakartotinai įskaitomi į bendrą mokestinių metų, kuriais jis buvo pertvarkytas, perleistas arba uždarytas, veiklos rezultato dydį, analogiškai pritaikant 3 dalies trečią sakinį, jei minėti nuostoliai nebuvo pakartotinai įskaityti pagal 3 dalies trečią sakinį ir dar neturi būti pakartotinai įskaityti.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/><QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>C –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT><DATE ISO="19541004">1954 m. spalio 4 d.</DATE> Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl pajamų, turto, verslo ir žemės dvigubo apmokestinimo išvengimo (<HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. 1955 II, p. 749), iš dalies pakeistos <DATE ISO="19920708">1992 m. liepos 8 d.</DATE> sutartimi (<HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. 1994 II, p. 122), 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>[j]ei asmuo, įsteigtas ar gyvenantis vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių, gauna pajamų kaip gamybos ar prekybos įmonės, veikiančios kitos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje, savininkas ar bendraturtis, pastaroji valstybė šias pajamas gali apmokestinti, tik jei šios pajamos buvo gautos iš jos teritorijoje esančio nuolatinio padalinio.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT><DATE ISO="20000824">2000 m. rugpjūčio 24 d.</DATE> Vokietijos Federacinės Respublikos ir Austrijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir turto dvigubo apmokestinimo išvengimo 7 straipsnio 1 dalyje (<HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. 2000 II, p. 734, toliau – Vokietijos ir Austrijos sutartis) nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Susitariančiosios valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik šioje valstybėje, jei įmonė nevykdo veiklos kitoje susitariančiojoje valstybėje per joje esantį nuolatinį padalinį. Jei įmonė veiklą vykdo per tokį nuolatinį padalinį, įmonės gautas pelnas kitoje šalyje gali būti apmokestinamas pelno mokesčiu tik ta dalimi, kuria jis priskiriamas tam nuolatiniam padaliniui.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Vokietijos ir Austrijos sutarties 23 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Vokietijos Federacinėje Respublikoje įsteigtiems ar gyvenantiems asmenims mokestis nustatomas taip:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>laikantis toliau nurodyto b punkto sąlygų nustatant mokesčių bazę Vokietijoje neatsižvelgiama į Austrijos Respublikoje gautas pajamas ir Austrijos Respublikoje esantį turtą, kuris pagal šią sutartį yra apmokestinamas Austrijos Respublikoje.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>23 straipsnio 1 dalies b punktas nėra reikšmingas atsakant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudicinius klausimus. Beje, šio punkto savo sprendime nemini nei jis, nei savo rašytines pastabas pateikusios šalys.</P></NOTE></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P><HT TYPE="ITALIC">8.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Timac Agro Deutschland</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT>) yra pagal Vokietijos teisę įsteigta kapitalo bendrovė. Ji priklauso Prancūzijos įmonių grupei. Nuo 1997 m. ji turėjo nuolatinį padalinį Austrijoje. <DATE ISO="20050831">2005 m. rugpjūčio 31 d.</DATE> Austrijoje veikiantis nuolatinis padalinys buvo atlygintinai perleistas Austrijoje įsteigtai įmonei, priklausančiai tai pačiai įmonių grupei, kuriai priklauso <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT>. Perleidimo sutartis visų pirma buvo susijusi su kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Klientų duomenų bazė perleista už vieną eurą, nes klientai jau buvo susijusios įgyjančiosios bendrovės klientai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Taigi iškilo klausimas dėl šio nuolatinio padalinio nerezidento patirtų nuostolių vertinimo, nes 1997–2005 m. minėtas nuolatinis padalinys Austrijoje visais mokestiniais metais, išskyrus 2000 ir 2005 m., patyrė nuostolių ir šiuos nuostolius <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT> atskaitė Vokietijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Po mokestinio patikrinimo buvo patikslintos <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT> už 1997–2004 m. mokėtinų mokesčių bazės. Viena vertus, nuolatinio padalinio Austrijoje nuostoliai, kurie iš pradžių buvo atskaityti iš <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT> veiklos rezultato už 1997 ir 1998 m., buvo pakartotinai įskaityti į 2005 m. veiklos rezultatą prieš apmokestinimą. Kita vertus, buvo atsisakyta įskaityti to paties nuolatinio padalinio nuostolius į <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT> už 1999–2004 m. mokėtino mokesčio bazę.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P><HT TYPE="ITALIC">11.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT> nesutiko su šiais patikslinimais ir pareiškė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht Köln</HT>. Grįsdama šį ieškinį ji tvirtina, kad tiek jos nuolatinio padalinio Austrijoje 1997 ir 1998 m. patirtų nuostolių pakartotinis įskaitymas, tiek negalėjimas atskaityti šio padalinio 1999–2004 m. nuostolių yra nesuderinami su įsisteigimo laisve.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Aptariamo pakartotinio įskaitymo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Teisingumo Teismas dar nėra išsprendęs klausimo dėl pakartotinio nuostolių įskaitymo, kurį lėmė nuolatinio padalinio nerezidento perleidimas, atitikties Sąjungos teisei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Šis teismas nurodo, kad, nors faktinės aplinkybės, dėl kurių priimtas Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), žinoma, yra iš dalies panašios į faktines aplinkybes pagrindinėje byloje, tačiau tame sprendime buvo sprendžiamas klausimas dėl nuolatinio padalinio nerezidento nuostolių pakartotinio įskaitymo neviršijant jo pelno dydžio. Tačiau pagrindinėje byloje nuostoliai buvo pakartotinai įskaityti dėl nuolatinio padalinio nerezidento perleidimo to nesiejant su galimo šio padalinio pelno dydžiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Todėl, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) principai turėtų būti taikomi šioje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar su galutiniais nuostoliais susiję principai, nurodyti Teisingumo Teismo sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT> išimtis)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Tame sprendime (55 ir 56 punktai) Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad užsienio dukterinių bendrovių nuostolių atskaitymą ribojanti priemonė gali būti neproporcinga tuo atveju, kai dukterinė bendrovė nerezidentė išnaudojo atsižvelgimo į nuostolius galimybes, kurios egzistuoja jos vietos valstybėje, ir tai įrodyti turi patronuojančioji bendrovė.</P></NOTE> 55 ir 56 punktuose, galėtų būti taikomi 1997 ir 1998 mokestiniais metais patirtiems nuostoliams, į kuriuos po pakartotinio įskaitymo nebeatsižvelgiama Vokietijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Dėl atsisakymo atsižvelgti į nuolatinio padalinio Austrijoje 1999–2004 m. patirtus nuostolius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal Vokietijos ir Austrijos sutarties nuostatas Austrijos Respublika turėjo išimtinę teisę apmokestinti šio nuolatinio padalinio Austrijoje pajamas. Taigi šia sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo nustatyta tvarka taikoma ne tik pelnui, bet ir nuostoliui. Taigi <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT> ieškinys gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu minėta sutartis riboja įsisteigimo laisvę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Minėtas teismas kelia klausimą, ar turėtų būti atsižvelgta į šio laikotarpio galutinius nuostolius, kaip jie suprantami pagal <HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT> išimtį. Jis pabrėžia, kad iki šiol jam nepavyko nustatyti kriterijų, kurie leistų nustatyti, kokiais atvejais taikoma <HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT> išimtis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht Köln</HT> nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><DATE ISO="20140219">2014 m. vasario 19 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20140814">2014 m. rugpjūčio 14 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht Köln</HT>, vadovaudamasis SESV 267 straipsniu, pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>1. Ar SESV 49 straipsnį &lt;...&gt; reikia suprasti taip, kad jam prieštarauja teisės norma, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">EStG</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Einkommensteuergesetz</HT>, Pajamų mokesčio įstatymas) 52 straipsnio 3 dalis, jei įskaitymo, kuris lygus &lt;...&gt; nuolatinio padalinio [nerezidento] nuostoliui, kurio dydžiu [patronuojančiosios bendrovės rezidentės apmokestinimo bazė] jau buvo sumažint[a], priežastis yra šio nuolatinio padalinio perleidimas kitai kapitalo bendrovei, kuri, kaip ir perleidžiančioji įmonė, priklauso tai pačiai įmonių grupei, o ne pelno gavimas?</ALINEA><?PAGE NO="5"?><ALINEA>2. Ar SESV 49 straipsnį &lt;...&gt; reikia suprasti taip, kad jam prieštarauja teisės norma, kaip antai &lt;...&gt; [Vokietijos ir Austrijos sutarties] 23 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurią į apmokestinimo bazę Vokietijoje neįtraukiamos Austrijoje gautos pajamos, kai jas galima apmokestinti Austrijoje, jeigu į Austrijoje esančio Vokietijos kapitalo bendrovės nuolatinio padalinio nuostolius Austrijoje daugiau negali būti atsižvelgta dėl to, kad nuolatinis padalinys perleistas Austrijos kapitalo bendrovei, priklausančiai tai pačiai įmonių grupei kaip ir Vokietijos kapitalo bendrovė?<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė <HT TYPE="ITALIC">Finanzamt Sankt Augustin</HT>, Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės, taip pat Europos Komisija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Visos rašytines pastabas pateikusios šalys, išskyrus Komisijos ir Jungtinės Karalystės, kurios savo rašytinėse pastabose nenagrinėjo pirmojo klausimo, subtilesnius atsakymus, siūlo į prejudicinius klausimus atsakyti neigiamai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Iš principo Komisija mano, kad perleidžiant nuolatinį padalinį nerezidentą prieš tai jau pripažintų nuostolių pakartotinis įskaitymas gali būti pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, susijusiais su darniu valstybių narių kompetencijos apmokestinimo srityje pasidalijimu ir mokesčių vengimo prevencija. Vis dėlto ji mano, kad tokia priemonė būtų proporcinga tik tuo atveju, jeigu pakartotinis įskaitymas būtų ribojamas to padalinio uždirbto pelno dydžiu, įskaitant galimą pelną, perleidimo metu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>paslėptą<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> jo perleidimo kainoje. Jeigu kiltų abejonių dėl sandorio vertės, Sąjungos teisė nedraustų valstybei, kurioje registruota patronuojančioji bendrovė, kontroliuoti, kad perleidimo kaina atitiktų ištiestosios rankos kriterijų.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Be to, visos šios šalys išsakė nuomonę <DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> vykusiame teismo posėdyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>IV –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl išankstinio situacijų panašumo reikalavimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Tiesioginiai mokesčiai ir Sąjungos teisė</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Nors tiesioginiai mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai, pastarosios turi ją įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Žr., pavyzdžiui, sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑374/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:773">EU:C:2006:773</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Oy AA</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑231/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:439">EU:C:2007:439</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">FIM Santander Top 25 Euro Fi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑338/11–C‑347/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:286">EU:C:2012:286</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Blanco ir Fabretti</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑344/13 ir C‑367/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2311">EU:C:2014:2311</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir, kalbant konkrečiau, Sutarties nuostatų dėl judėjimo laisvių, nes SESV 49 straipsnyje įtvirtinta įsisteigimo laisvė yra pagrindinis šioje byloje nagrinėjamas klausimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad ši laisvė apribojama, jeigu pagal valstybės narės teisės aktus bendrovei, kuri yra šios valstybės rezidentė ir turi nuolatinį padalinį kitoje valstybėje narėje, taikomas skirtingas mokestinis vertinimas, kuris yra nepalankesnis, nei taikomas jos vietos valstybėje narėje nuolatinį padalinį turinčiai bendrovei rezidentei<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis nuostata, pagal kurią apskaičiuojant bendrovės veiklos rezultatą ir apmokestinamąsias pajamas leidžiama atsižvelgti į jos nuolatinio padalinio nuostolius, yra mokesčio lengvata<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Šiuo klausimu žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Todėl tokios lengvatos suteikimas ar atsisakymas ją suteikti kitoje valstybėje, nei yra įsteigta minėta bendrovė, esančiam padaliniui turi būti laikomi veiksniais, galinčiais turėti poveikį įsisteigimo laisvei<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Iš tiesų, jeigu tokią lengvatą atsisakoma suteikti tik kitoje valstybėje narėje esantiems nuolatiniams padaliniams, taikomas mokestinis vertinimas yra nepalankesnis, nes jis gali atgrasyti kitoje Sąjungos valstybėje narėje esančią bendrovę nuo savo veiklos vykdymo per kitoje valstybėje narėje esančius nuolatinius padalinius. Vis dėlto tam, kad skirtingas vertinimas būtų SESV 49 straipsniu draudžiamas ribojimas, pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalaujama, kad situacijos būtų objektyviai panašios<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Šiuo klausimu žr. sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑374/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:773">EU:C:2006:773</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <HT TYPE="ITALIC">Philips Electronics UK</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑18/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:532">EU:C:2012:532</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:84">EU:C:2013:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, išskyrus atvejus, kai toks vertinimas yra pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Felixstowe Dock and Railway Company ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑80/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:200">EU:C:2014:200</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, jis yra suderinamas su Sutarties nuostatomis, susijusiomis su įsisteigimo laisve, tik tuo atveju, jeigu jis yra susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Pažymėtina, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">SCA Group Holding ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑39/13–C‑41/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1758">EU:C:2014:1758</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nesivadovavo šiuo tradiciniu požiūriu ir išnagrinėjo situacijų panašumą, kai vertino galimus prieš tai nustatyto apribojimo pateisinimus (28–31 ir 52 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Objektyvaus panašumo reikalavimas</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Kriterijai</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Net jeigu išimtinai vidaus situacijų ir tarpvalstybinių situacijų objektyvaus panašumo reikalavimas, nustatytas siekiant bausti dėl skirtingo nerezidento ir rezidento mokestinio vertinimo, kai naudojamasi judėjimo laisve (šiuo atveju Vokietijoje įsteigtos bendrovės, turinčios nuolatinį padalinį Austrijoje, ir kitos Vokietijoje įsteigtos bendrovės, turinčios nuolatinį padalinį tos pačios valstybės teritorijoje), gali labiau versti galvoti apie diskriminaciją, o ne apie paprastą kliūtį arba apribojimą, šis reikalavimas nuolat minimas Teisingumo Teismo praktikoje, susijusioje su Sutarties nuostatų, susijusių su pagrindinėmis judėjimo laisvėmis, ir nacionalinių tiesioginių mokesčių santykiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Teisingumo Teismas apie diskriminaciją kalba vis rečiau, tačiau tebetaiko situacijų panašumo objektyvumo reikalavimą tikriausiai tam, kad vertindamas pateisinimus išsaugotų laisvę nagrinėti privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, o ne tik pateisinamas priežastis, kurių baigtinis sąrašas pateiktas Sutartyje. Iš tiesų, išskyrus laisvą prekių judėjimą (kuris šiuo atveju nenagrinėjamas), pagal Sutartį priimtini tik tie diskriminacijos pateisinimai, kurie susiję su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir visuomenės sveikata. Tokiais motyvais vargu ar galima remtis tiesioginių mokesčių srityje. Savo sprendimuose Teisingumo Teismas nurodė, kad kalbėjo tik apie pateisinimus, kurie priimti diskriminacijos atveju, <HT TYPE="ITALIC">ipso facto</HT> nekalbėdamas apie privalomuosius bendrojo intereso pagrindus. Tačiau galima pažymėti, <REF.DOC.ECR><NAME.CASE>kad šiuo klausimu Teisingumo Teismas keletą kartų sau paprieštaravo. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Svensson ir Gustavsson</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑484/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:379">EU:C:1995:379</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas, aiškiai atmetęs galimybę, kad nustatyta diskriminacija gali būti pateisinama privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, vis dėlto toliau dėstė savo argumentus, vertindamas, ar yra pagrindo pritarti su mokesčių sistemos darna susijusiam argumentui. Net jeigu galiausiai šis argumentas buvo atmestas, griežtai laikydamasis principų Teisingumo Teismas neturėjo jo nagrinėti, nes šis pateisinimas nėra aiškiai įvardytas Sutartyje.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo praktikoje rezidentų ir nerezidentų mokestinės situacijos dažniausiai pripažintos kaip objektyviai panašios<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Nuolatinių padalinių užsienyje klausimu Teisingumo Teismas, pavyzdžiui, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">X Holding</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑337/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:89">EU:C:2010:89</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>patronuojančiosios bendrovės rezidentės, siekiančios sudaryti apmokestinamąjį vienetą su dukterine bendrove rezidente, ir patronuojančiosios bendrovės rezidentės, kuri siekia sudaryti apmokestinamąjį vienetą su dukterine bendrove nerezidente, situacijos tokio mokesčių sistemos tikslo, koks yra nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atžvilgiu yra objektyviai panašios tiek, kiek vienu ir kitu atveju siekiama pasinaudoti šios sistemos, kuri, be kita ko, leidžia konsoliduoti patronuojančios bendrovės lygiu šį apmokestinamąjį vienetą sudarančių bendrovių pelną ir nuostolius ir išsaugoti šioje grupėje sudarytų sandorių mokestinį neutralumą, privalumais<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> (24 punktas).</P></NOTE>, o panašumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama nagrinėjamomis nacionalinėmis mokestinėmis nuostatomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Šiuo klausimu žr. sprendimus <HT TYPE="ITALIC">X Holding</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑337/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:89">EU:C:2010:89</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <HT TYPE="ITALIC">Philips Electronics UK</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑18/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:532">EU:C:2012:532</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:84">EU:C:2013:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <HT TYPE="ITALIC">Felixstowe Dock and Railway Company ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑80/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:200">EU:C:2014:200</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia stengtis analizuoti ne tik nagrinėjamos priemonės tikslą, nes tai galėtų iškreipti požiūrį į bendrą subjektų, kuriems norma skirta, mokestinę situaciją.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Iš tiesų, jeigu pripažintume, kad priemone, kuria mokesčių mokėtojui leidžiama atskaityti jo nuolatinių padalinių patirtus nuostolius, matyt siekiama sumažinti minėto mokesčių mokėtojo mokesčio bazę ir kad ši priemonė nagrinėjama <HT TYPE="ITALIC">in abstracto</HT>, su padaliniu rezidentu susijusios bendrovės situacija ir su padaliniu nerezidentu susijusios bendrovės situacija visada bus panašios. Šios abi bendrovės nori pasinaudoti atskaita, kad būtų sumažinta mokesčio bazė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Kaip savo išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:488">EU:C:2012:488</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) pažymėjo generalinė advokatė J. Kokott, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>[j]ei &lt;...&gt; abiem atvejais mokesčių mokėtojai rezidentai tik siekia pasinaudoti mokesčių teisės nuostatos teikiamais privalumais, šios sąlygos įvertinimas tėra tik formalumas, nes ji bus įvykdyta bet kurio atveju<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> (40 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Galiausiai, kaip neseniai paaiškino generalinis advokatas N. Jääskinen savo išvadoje sujungtose bylose <HT TYPE="ITALIC">Miljoen ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑10/14, C‑14/14 ir C‑17/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:429">EU:C:2015:429</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), lemiama aplinkybė lyginant mokesčių mokėtojų rezidentų ir nerezidentų situacijas, siekiant kvalifikuoti galimą pagal Sutartį draudžiamą apribojimą, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>yra <HT TYPE="ITALIC">ne tiek</HT> nagrinėjamų teisės aktų <HT TYPE="ITALIC">tikslas</HT> &lt;...&gt;, <HT TYPE="ITALIC">kiek tai</HT>, kad valstybės narės teisės aktuose negali būti nustatomas skirtingas vertinimas, kuris <HT TYPE="ITALIC">praktiškai lemtų didesnę mokesčių naštą</HT> nerezidentams, ir tai juos atgrasytų nuo naudojimosi šia laisve<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>55 punktas. Savo išvadoje generalinis advokatas N. Jääskinen taip pat pritaria minčiai vertinti situaciją <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>bendrai<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, manydamas, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>[k]aip tik reikia <HT TYPE="ITALIC">analizuoti</HT> <HT TYPE="ITALIC">visą apmokestinimą</HT>, susijusį su [nagrinėjamomis] pajamomis<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> (62 punktas, išskirta mano).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Taikant šią metodiką iš pradžių reikia išnagrinėti, ar aptariama valstybė narė (šiuo atveju patronuojančiosios bendrovės, kuri prašo atskaityti jos nuolatinio padalinio, įsteigto kitoje valstybėje narėje, nuostolius, vietos valstybė) turi kompetenciją apmokestinti atitinkamas pajamas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Taikymas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Apskritai, atvejai, kai Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad atitinkamai rezidentų ir nerezidentų situacijų objektyvus nepanašumas lemia, kad skirtingas mokestinis vertinimas visiškai neprieštarauja judėjimo laisvei, yra tikrai labai reti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiais atvejais atkreipiu dėmesį į tai, kad rezidentų ir nerezidentų situacijos buvo iš principo nepanašios mokestinių nuostatų dėl lengvatų, susijusių su mokesčių mokėtojo asmenine ir šeimine padėtimi (išskyrus atvejus, kai nerezidentas negauna reikšmingų pajamų jo vietos valstybėje), požiūriu. Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir dėl naujausio taikymo Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑512/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:516">EU:C:2005:516</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <HT TYPE="ITALIC">Schulz‑Delzers ir Schulz</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑240/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:591">EU:C:2011:591</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Mums rūpimo klausimo, t. y. galimybės valstybėje narėje įsteigtai bendrovei atskaityti jos turimo nuolatinio padalinio kitoje valstybėje narėje nuostolius, požiūriu Teisingumo Teismo praktiką apibendrinsiu, kaip nurodyta toliau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Bylose, susijusiose su šiuo klausimu, Teisingumo Teismas, nustatęs, kad valstybės narės bendrovės rezidentės, turinčios nuolatinį padalinį kitoje valstybėje narėje, ir valstybės narės bendrovės rezidentės, turinčios nuolatinį padalinį toje pačioje valstybėje, situacijos yra panašios, ne kartą pripažino, kad įsisteigimo laisvė yra apribota. Panašumas galėjo būti pripažintas tiek tiesiogiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Žr. visų pirma sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Philips Electronics UK</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑18/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:532">EU:C:2012:532</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <HT TYPE="ITALIC">A</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:84">EU:C:2013:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <HT TYPE="ITALIC">Felixstowe Dock and Railway Company ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑80/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:200">EU:C:2014:200</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, tiek netiesiogiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr. sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad situacijos taip pat buvo panašios tais atvejais, kai valstybė narė nusprendė apmokestinti kitose valstybėse narėse esančių nuolatinių padalinių pelną. Iš tiesų šiais atvejais valstybė narė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>prilygino [minėtus padalinius] nuolatinėms buveinėms rezidentėms<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Šiuo klausimu taip pat žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑374/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:773">EU:C:2006:773</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>nuo tada, kai valstybė narė vienašališkai arba pagal susitarimą pajamų mokesčiu apmokestina ne tik akcininkų rezidentų, bet ir akcininkų nerezidentų iš bendrovės rezidentės gaunamus dividendus, šių akcininkų nerezidentų padėtis prilyginama akcininkų rezidentų padėčiai<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> (68 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Tačiau atitinkamos rezidentų ir nerezidentų situacijos nėra panašios valstybės narės mokesčių sistemos požiūriu, jeigu ši valstybė narė neturi kompetencijos apmokestinti nerezidentus arba ja nesinaudoja.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Tuo pačiu reikalavimu paaiškinama Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismo nurodyta prielaida, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>kitoje valstybėje narėje &lt;...&gt; esančių nuolatinių buveinių padėtis nėra panaši į nuolatinių buveinių rezidenčių padėtį, <HT TYPE="ITALIC">kai kalbama apie valstybės narės numatytas priemones siekiant išvengti bendrovės rezidentės pelno dvigubo apmokestinimo arba jį sušvelninti</HT><QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>24 punktas. Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Mintis nenauja. Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑374/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:773">EU:C:2006:773</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad patronuojančiosios bendrovės, kuri nėra rezidentė Jungtinėje Karalystėje, akcininkams fiziniams asmenims negalėjo būti suteikta teisė į tą patį mokesčio kreditą, į kokį teisė suteikiama bendrovės, kuri yra Jungtinės Karalystės rezidentė, akcininkams fiziniams asmenims už dukterinių bendrovių, kurios yra Jungtinės Karalystės rezidentės, išmokamus dividendus, jeigu už šiuos į užsienį išmokamus dividendus nebuvo sumokėtas joks Jungtinės Karalystės taikomas mokestis. Savo sprendime Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sprendimas būtų kitoks, jeigu pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba pagal vienašališką sprendimą Jungtinė Karalystė būtų išsaugojusi teisę apmokestinti į užsienį išmokamus dividendus Jungtinės Karalystės pajamų mokesčiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>tuo atveju, kai bendrovė, valstybės narės rezidentė, išmoka dividendus, [SESV 49 ir 63] straipsniai šiai valstybei nedraudžia suteikti šiuos dividendus gaunančioms bendrovėms, taip pat šios valstybės rezidentėms, mokesčio kreditą, atitinkantį dividendus išmokančios bendrovės už skirstomą pelną sumokėto mokesčio dalį, nesuteikiant jo toms dividendus gaunančioms bendrovėms, kurios yra kitos valstybės narės rezidentės ir kurių šie gaunami dividendai pirmojoje valstybėje neapmokestinami<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑374/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:773">EU:C:2006:773</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Kaip naujausią atvejį, kai Teisingumo Teismas konstatavo, kad objektyvus situacijos skirtumas paaiškinamas tuo, jog remdamasi sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo valstybė narė atsisakė pasinaudoti savo kompetencija bendrovių, kurios yra kitos valstybės narės rezidentės, paskirstytų dividendų apmokestinimo srityje, žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Kronos International</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑47/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2200">EU:C:2014:2200</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0080">80</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0082">82</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad tik tuo atveju, kai mokestiniu požiūriu panašios situacijos vertinamos skirtingai, galima bus konstatuoti, kad įsisteigimo laisvė yra ribojama, o toks ribojimas galės būti pripažintas suderinamu su Sutartimi tik tuo atveju, jeigu jis bus pagrįstas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Taikymas šioje byloje</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Būtinybė išskirti du aptariamų Vokietijos teisės aktų taikymo laikotarpius</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Iki 1999 mokestinių metų kitoje valstybėje narėje esančio nuolatinio padalinio nuostolius buvo galima atskaityti iš bendrų Vokietijoje įsteigtos bendrovės pajamų. Šie nuostoliai iš principo buvo pakartotinai įskaitomi dviem atvejais: tuo atveju, kai užsienyje įsteigtas nuolatinis padalinys uždirbdavo pelną (šiuo atveju neviršijant to pelno dydžio), arba tuo atveju, kai minėtas nuolatinis padalinys buvo pertvarkomas, perleidžiamas arba uždaromas. Tačiau nuo 1999 mokestinių metų <HT TYPE="ITALIC">EStG</HT> 52 straipsnio 3 dalimi buvo panaikintas <HT TYPE="ITALIC">EStG</HT> 2a straipsnio 3 dalies pirmas sakinys ir dėl to šie nuostoliai negalėjo būti atskaityti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Šis teisės akto pakeitimas paaiškina du prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotus prejudicinius klausimus, kiekvienas iš jų yra susijęs su skirtingu teisės aktu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="9"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Dėl pirmojo prejudicinio klausimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar SESV 49 straipsniui neprieštarauja teisės norma, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">EStG</HT> 52 straipsnio 3 dalis, pagal kurią numatyta pakartotinai įskaityti padalinio nerezidento nuostolius, kurių dydžiu jau buvo sumažinta patronuojančios bendrovės mokesčio bazė, ne dėl to, kad buvo uždirbtas pelnas, bet dėl to, kad šis padalinys buvo perleistas kitai kapitalo bendrovei, priklausančiai tai pačiai įmonių grupei kaip ir perleidžiančioji bendrovė, kuri taip pat yra nerezidentė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, klausimas dėl šios apmokestinimo tvarkos Teisingumo Teismui pateikiamas ne pirmą kartą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Dėl apribojimo buvimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Iš tiesų Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas šioje sistemoje įžvelgė įsisteigimo laisvės ribojimą, tačiau nusprendė, kad nuostolių pakartotinis įskaitymas – šiuo atveju jie buvo įskaityti užsienio nuolatiniam padaliniui, kuris patyrė minėtus nuostolius, uždirbus pelno, o ne dėl šio padalinio perleidimo – buvo pateisinamas būtinybe užtikrinti Vokietijos mokesčių sistemos darną<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>43 punktas.</P></NOTE>. Beje, ši priemonė buvo pripažinta tinkama siekiant tokio tikslo ir proporcinga jam<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Ten pat, 44 ir 45 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Prieš konstatuodamas apribojimą Teisingumo Teismas, nurodydamas, kad Vokietijos Federacinė Respublika, leisdama patronuojančiai bendrovei atskaityti jos nuolatinio padalinio Austrijoje patirtus nuostolius, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>rezidentei, kuriai priklausė Austrijoje veikiantis nuolatinis padalinys, suteikė mokesčių lengvatą, nes ji buvo apmokestinama taip, kaip būtų buvusi apmokestinama, jei šis nuolatinis padalinys būtų veikęs Vokietijoje<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Ten pat, 35 punktas.</P></NOTE>, netiesiogiai pripažino, kad situacijos yra panašios.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pakartotinai įskaitydama Austrijoje esančio nuolatinio padalinio patirtus nuostolius į bendrovės, kuriai jis priklausė, mokesčio bazę Vokietijoje taikoma apmokestinimo tvarka panaikino šia mokesčių lengvata gautą naudą ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>bendrovės rezidentės, turinčios nuolatinių padalinių Austrijoje, mokestiniu požiūriu yra nepalankesnėje padėtyje nei tos bendrovės, kurios turi nuolatinių padalinių Vokietijoje<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Padarius tokią išvadą reikėjo išnagrinėti galimus privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, kurie galėtų pateisinti įsisteigimo laisvės apribojimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Ten pat, 40 punktas. Šiuo klausimu taip pat žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:84">EU:C:2013:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Dėl pateisinimo buvimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Pirma, Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad nuostolių pakartotinis įskaitymas užsienyje įsteigtam nuolatiniam padaliniui, kuris patyrė minėtus nuostolius, uždirbus pelno pateisinamas būtinybe užtikrinti Vokietijos mokesčių sistemos darną<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>43 punktas.</P></NOTE>. Be to, tai buvo tinkama priemonė minėtam tikslui pasiekti ir jam proporcinga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Ten pat, 44 ir 45 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Iš tiesų, Teisingumo Teismo nuomone, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>pagrindinėje byloje nagrinėjamoje Vokietijos apmokestinimo schemoje numatytas nuostolių pakartotinis įtraukimas negali būti atskirtas nuo ankstesnio jų įskaitymo. Šis pakartotinis įtraukimas bendrovės, turinčios kitoje valstybėje veikiantį nuolatinį padalinį, kurio atžvilgiu minėtos bendrovės vietos valstybė neturi jokios apmokestinimo teisės, atveju &lt;...&gt; atspindi simetrišką logiką. Yra tiesioginis, asmeninis ir realus ryšys tarp dviejų pagrindinėje byloje nagrinėjamos apmokestinimo tvarkos elementų, nes minėtas pakartotinis įtraukimas yra logiškas anksčiau leisto išskaitymo papildymas<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Reikia pažymėti, kad ta pati simetriška logika taikytina užsienyje esančio nuolatinio padalinio perleidimo atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Beje, Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:588">EU:C:2008:588</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) pats Teisingumo Teismas jau buvo pažymėjęs, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>[v]ertinimas, kad minėtos apmokestinimo schemos nulemtas apribojimas pateisinamas būtinybe užtikrinti jos vientisumą, taip pat negali būti paneigtas aplinkybės &lt;...&gt;, kad bendrovė, valdanti atitinkamą nuolatinį padalinį, jį perleido ir kad šio nuolatinio padalinio pelno ir nuostolių likutis per visą jo gyvavimo laikotarpį yra neigiamas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>53 punktas.</P></NOTE>. Iš tiesų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>nuolatinio padalinio patirtų nuostolių pakartotinis įtraukimas į bendrovės, kuriai jis priklauso, rezultatus yra ankstesnio įskaitymo į šiuos nuostolius neatsiejamas ir logiškas papildymas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Ten pat, 54 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Antra, nors nereikalaujama daugelio pateisinimų tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog įsisteigimo laisvės ribojimai nėra nesuderinami su Sutartimi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, manau, kad subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tikslu, kuriuo, kaip Teisingumo Teismas pakartojo Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>siekiama išsaugoti pusiausvyrą tarp teisės apmokestinti pelną ir galimybės atskaityti nuostolius<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.</P></NOTE>, taip pat galima remtis siekiant pateisinti Vokietijos teisės aktuose numatytą nuostolių įskaitymą nuolatinio padalinio perleidimo atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Iš tiesų reikalavimai, susiję su mokesčių sistemos darna ir subalansuotu apmokestinimo kompetencijos pasidalijimu, sutampa (šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">National Grid Indus</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑371/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:785">EU:C:2011:785</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0080">80</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, jeigu valstybė narė (šioje byloje – Vokietijos Federacinė Respublika) <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>netektų teisės į [Vokietijos] perleidžiančios bendrovės apmokestinamąjį pelną reintegruoti taip atskaitytų nuostolių ir prarastų galimybę apmokestinti galimą būsimą pelną, tokia schema dirbtinai iškraipytų pelno mokesčio bazę ir taip turėtų neigiamą įtaką apmokestinimo kompetencijos pasidalijimui pagal [Vokietijos ir Austrijos] susitarimą<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Ši byla buvo susijusi su Danijos Karalyste.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Kaip Teisingumo Teismas paaiškina Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>[d]ėl būtinybės išsaugoti šią pusiausvyrą reikalaujama, kad atskaityti nuolatinės buveinės nuostoliai būtų kompensuoti apmokestinant šios buveinės pelną, gautą atitinkamos valstybės narės mokesčių kompetencijos įgyvendinimo teritorijoje, t. y. <HT TYPE="ITALIC">tiek pelną, gautą laikotarpiu, kuriuo minėta buveinė priklausė bendrovei rezidentei, tiek pelną, gautą tos pačios buveinės perleidimo momentu</HT><QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>33 punktas. Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju, priešingai, nei buvo nustatyta Danijos teisės aktuose, dėl kurių nuostatų buvo priimtas Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), galimas pelnas, kuris būtų gautas perleidus Austrijoje įsteigtą nuolatinį padalinį, nėra apmokestinamas Vokietijoje. Taigi logiška dėl tokio perleidimo pakartotinai įskaityti nuostolius, į kuriuos jau buvo atsižvelgta.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad subalansuoto valstybių narių apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tikslui grėsmę gali kelti mokesčių mokėtojams <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>suteikta galimybė pasirinkti, kur turėtų būti atsižvelgta į jų nuostolius – ar valstybėje narėje, kurioje jos yra įsteigtos, ar kitoje valstybėje narėje, &lt;...&gt; kadangi apmokestinimo bazė perkeltų nuostolių dydžiu padidėtų pirmoje valstybėje ir sumažėtų antroje<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Manau, tokia grėsmė taip pat kyla, kai mokesčių mokėtojas, turėdamas galimybę pakartotinai įskaityti savo nuolatinio padalinio nerezidento nuostolius jau atskaitytų nuostolių dalimi, gali visiškai savo nuožiūra nustatyti šio padalinio perleidimo kainos dydį ir taip atimti iš valstybės narės galimybę pasinaudoti savo teise pakartotinai įskaityti vėliau uždirbtą šio padalinio pelną į apmokestinamas pajamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Galiausiai, trečia, taip pat nurodysiu tikslą užkirsti kelią mokesčių vengimui, kuris, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, susijęs su subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tikslu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Oy AA</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑231/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:439">EU:C:2007:439</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>Iš tikrųjų elgesys, kuriam būdingas apsimestinių, ekonominio pagrindo neturinčių susitarimų sudarymas, turint tikslą išvengti mokesčio, kurį paprastai reikia sumokėti nuo gauto pelno už nacionalinėje teritorijoje vykdytą veiklą, kenkia valstybių narių teisei vykdyti savo kompetenciją mokesčių srityje tokios veiklos atžvilgiu ir kelia pavojų apmokestinimo kompetencijos pusiausvyrai tarp valstybių narių<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Ten pat. Privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, kurie laikomi priimtinais nacionalinių teisės aktų, kuriais atsisakoma atsižvelgti į nuostolius, patirtus vykdant veiklą užsienyje, kai pati ši veikla nėra apmokestinama, pateisinimais, iš tikrųjų yra daugiau ir Teisingumo Teismo praktikoje yra įvairiausių jų derinių. Savo išvadoje, kurią pateikė byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Jungtinė Karalystė</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑172/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2321">EU:C:2014:2321</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), generalinė advokatė J. Kokott pateikė apžvalgą. Generalinės advokatės J. Kokott nuomone, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>Teisingumo Teismas tai vadina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>mokesčių sistemos darnos užtikrinimu<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> (žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑322/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:716">EU:C:2013:716</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių išsaugojimu<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> (žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X Holding</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑337/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:89">EU:C:2010:89</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:84">EU:C:2013:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑322/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:716">EU:C:2013:716</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>, ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>pusiausvyros išsaugojimu<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> tarp pelno apmokestinimo ir nuostolių atskaitymo (žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">National Grid Indus</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑371/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:785">EU:C:2011:785</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>, ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>dvigubo nuostolių panaudojimo<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> prevencija (žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>, ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:84">EU:C:2013:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>mokesčių slėpimo<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> išvengimu (žr. sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>, ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:84">EU:C:2013:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Žr. ir sprendimus <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">National Grid Indus</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑371/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:785">EU:C:2011:785</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0080">80</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑322/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:716">EU:C:2013:716</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kuriuose postuluojamas bent jau dalinis mokesčių sistemos darnumo ir apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo pateisinamųjų pagrindų tapatumas. Šią Teisingumo Teismo praktiką patvirtina ir jo išsakoma nuomonė objektyvaus situacijų panašumo klausimu; kaip jau minėta &lt;...&gt;, Teisingumo Teismas ypač reikšminga aplinkybe laiko tai, ar valstybė narė apmokestina veiklą užsienyje, ar ne<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> (31 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Kartu įvertinus ir tai, kaip sunku nustatyti sandorių grupės viduje vertę pagal ištiestosios rankos principą, kurio turi būti laikomasi šiomis aplinkybėmis, užsienyje įsteigto nuolatinio padalinio perleidimas grupės viduje prieš tai atskaičius nuostolius galėtų atitikti pirmiau aprašytą situaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Todėl, manau, tokie teisės aktai, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra pagrįsti atitinkamos mokesčių sistemos darnos požiūriu, nes šis privalomasis bendrojo intereso pagrindas, esant reikalui, tapatinamas su pagrindais, susijusiais su subalansuotu apmokestinimo kompetencijos pasidalijimu ir mokesčių slėpimo prevencija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>Proporcingumas ir <HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT> išimties netaikytinumas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Telieka išanalizuoti nagrinėjamo teisės akto proporcingumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Manau, tuo atveju, kai valstybė narė neturi jokios galimybės apmokestinti galimą pelną, gautą perleidus nuolatinį padalinį nerezidentą, kuris patyrė nuostolių, toks nacionalinis teisės aktas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra ne tik tinkamas, siekiant juo nustatytų tikslų, bet ir jiems proporcingas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Iš tiesų Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad toje byloje nagrinėjama priemonė yra neproporcinga. Šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad įsisteigimo laisvei keliama grėsmė, kai dukterinė bendrovė nerezidentė išnaudoja atsižvelgimo į nuostolius galimybes, numatytas jos vietos valstybėje, ir nėra jokių galimybių į juos atsižvelgti ateityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>55 punktas.</P></NOTE>. Šiuo išimtiniu atveju patronuojančiai bendrovei rezidentei turi būti užtikrinta galimybė atskaityti dukterinės bendrovės nerezidentės nuostolius iš pajamų, kurios apmokestinamos jos pačios vietos valstybėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išreiškė savo abejones dėl šios įsisteigimo laisvės apribojimo pateisinimo išimties, nustatytos nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje, suformuotoje priėmus Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Naujausios kai kurių generalinių advokatų nuomonės šiuo klausimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadas byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑123/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:488">EU:C:2012:488</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Jungtinė Karaly</HT>stė</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑172/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2321">EU:C:2014:2321</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), taip pat generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑322/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:183">EU:C:2013:183</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0089">89</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, teisinė literatūra, kurioje nagrinėjama ši problema<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Dėl bandymo neseniai apibendrinti sunkumus, kurių kyla besikeičiančioje pastarųjų dešimties metų Teisingumo Teismo praktikoje dėl <HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT> išimties, žr. M. Lang <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>Has the Case Law of the ECJ on Final Losses Reached the End of the Line?<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, 2014 m. gruodžio mėn. <HT TYPE="ITALIC">European Taxation</HT>, p. 530–540. Dėl bandymo apibrėžti galutinių nuostolių sąvoką pagal naujausią Teisingumo Teismo praktiką, žr., be kita ko, D. Pezella <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>Final Losses under EU Tax Law: Proposal for a Better Approach<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, 2014 m. vasario–kovo mėn. <HT TYPE="ITALIC">European Taxation</HT>, p. 71–79.</P></NOTE>, taip pat įvairių valstybių narių ir Komisijos šioje byloje pateiktos pastabos patvirtina šios išimties taikymo problemiškumą. Vis dėlto Teisingumo Teismas neseniai aiškiai patvirtino, kad ji yra taikytina<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Jungtinė Karalystė</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑172/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:50">EU:C:2015:50</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad Austrijos Respublikos pastabos leido išsklaidyti visas abejones dėl galimo galutinių nuostolių egzistavimo. Pagrindinėje byloje nagrinėjami nuostoliai nėra galutiniai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Austrijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose nurodė, kad iki 2005 m. nuolatinio padalinio Austrijoje patirti nuostoliai iš principo yra vertintini ir gali būti perkelti. Perkelti nuostoliai gali būti įskaityti į pelną, galimai gautą iš perleidimo, o galimas skirtumas – likti iš principo neribotam laikui kaip perkelti <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT> nuostoliai. Todėl jie gali būti panaudoti vėliau, jei ieškovė pagrindinėje byloje atnaujintų savo veiklą Austrijoje (Austrijos vyriausybės rašytinių pastabų 44 punktas). Nuostoliai taip pat gali būti perkelti perimančiajai kapitalo bendrovei, jeigu būtų pasiektas nuolatinio padalinio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>fiskalinis neutralumas<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> (Austrijos vyriausybės rašytinių pastabų 46 punktas).</P></NOTE>, taigi nebūtina toliau nagrinėti minėtos išimties taikytinumo klausimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Be to, paisant nacionalinio teismo kompetencijos šiuo klausimu, iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos nematyti, kad mokesčių mokėtojas būtų pateikęs priešingų įrodymų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Dėl antrojo prejudicinio klausimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar SESV 49 straipsniui prieštarauja teisės norma, kaip antai Vokietijos ir Austrijos sutarties 23 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį į mokesčio bazę Vokietijoje neįtraukiamos Austrijoje gautos pajamos, kai jas galima apmokestinti Austrijoje, jeigu į Austrijoje esančio Vokietijos kapitalo bendrovės nuolatinio padalinio nuostolius Austrijoje daugiau negali būti atsižvelgta dėl to, kad nuolatinis padalinys perleistas Austrijos kapitalo bendrovei, priklausančiai tai pačiai įmonių grupei kaip ir Vokietijos kapitalo bendrovė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Pritariu Prancūzijos vyriausybės nuomonei, pateiktai jos rašytinėse pastabose ir <DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> teismo posėdyje, kad šis klausimas grindžiamas neteisinga prielaida, kad į bendrovės, kuri yra ieškovė pagrindinėje byloje, nuolatinio padalinio Austrijoje patirtus nuostolius negali būti atsižvelgta, motyvuojant šio padalinio perleidimu Austrijos kapitalo bendrovei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, iš Austrijos vyriausybės rašytinėse pastabose pateiktos informacijos labai aiškiai matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami nuostoliai nėra galutiniai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis antrasis klausimas gali būti suprantamas kaip klausimas, kuriuo siekiama sužinoti, ar SESV 49 straipsniui prieštarauja valstybės narės apmokestinimo tvarka, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią, vadovaujantis sutartimi dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kurioje numatyta, kad kitoje sutartį pasirašiusioje valstybėje narėje esančių nuolatinių padalinių pajamos yra neapmokestinamos, draudžiama atsižvelgti į šių padalinių nuostolius.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Pagrindinė hipotezė: objektyvus situacijų nepanašumas ir apribojimo nebuvimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Pagal Vokietijos ir Austrijos sutarties 7 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį ir skirtingai nuo situacijos mokestiniais metais iki 1999 m. Vokietijos Federacinė Respublika, pakeitusi teisės aktus, atsisakė anksčiau įgyvendinamos kompetencijos nuostolių, susijusių su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>iš užsienio valstybėje esančio nuolatinio padalinio pramoninės arba komercinės veiklos gaunamu rezultatu, [kuriam] pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo netaikomas pajamų mokestis<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>1997 ir 1998 mokestiniams metams taikomos redakcijos <HT TYPE="ITALIC">EStG</HT> 2a straipsnio 3 dalies pirmas sakinys.</P></NOTE>, apmokestinimo srityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Todėl atsižvelgiant į tai, kad nesant apmokestinimo kompetencijos negali būti ir mokestinės lengvatos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Vadovaujantis Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nordea Bank Danmark</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑48/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2087">EU:C:2014:2087</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> nurodytu principu, kuris anksčiau pritaikytas Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑374/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:773">EU:C:2006:773</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, manau, <HT TYPE="ITALIC">Timac Agro</HT> situacija nepanaši į Vokietijoje įsteigtos bendrovės, turinčios nuolatinį padalinį toje pačioje valstybėje narėje, situaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Be to, atsižvelgdamas į Vokietijos ir Austrijos sutartyje numatytą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą, neįžvelgiu, kokią tvarką Vokietijos Federacinė Respublika galėjo numatyti, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas nuostolių atskaitymu siekiamas tikslas, kuriuo, Vokietijos vyriausybės teigimu, siekiama <HT TYPE="ITALIC">laikinai</HT> suteikti finansinę naudą. Be nuostolius patyrusio Austrijoje įsteigto nuolatinio padalinio galimai vėliau gaunamo pelno, apmokestinimo situacijos nėra panašios.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Kadangi situacijos nėra objektyviai panašios, toks teisės aktas, kaip nagrinėjamas, neriboja įsisteigimo laisvės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Iš tikrųjų vertinimas skiriasi, nes <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>[valstybės narės] turi kompetenciją apibrėžti apmokestinimo galių pasidalijimo tarpusavyje kriterijus, panaikindamos dvigubą apmokestinimą<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> (Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gilly</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑336/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:221">EU:C:1998:221</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), o galios būtinai pasidalijamos prieš naudojantis apmokestinimo kompetencija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Nepritarus pagrindinei hipotezei: pateisinimo buvimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Vis dėlto, tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad situacijos yra panašios ir esama ribojimo, manau, jis būtų pagrįstas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismo jau buvo prašoma pateikti nuomonę dėl tvarkos, pagal kurią apskritai neatsižvelgiama į nuostolius. Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar SESV 49 straipsniui prieštarauja nacionalinė apmokestinimo tvarka, pagal kurią bendrovei rezidentei apskaičiuojant pelną ir savo apmokestinamąsias pajamas nenumatyta galimybė atsižvelgti į nuostolius, kuriuos kitoje valstybėje narėje patyrė jai priklausantis nuolatinis padalinys, nors pagal tą tvarką galima atsižvelgti į nuostolius, patirtus nuolatinio padalinio rezidento.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad privalomieji bendrojo intereso pagrindai, susiję su, viena vertus, būtinybe apsaugoti atitinkamų valstybių narių apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą ir, kita vertus, būtinybe išvengti dvigubo atsižvelgimo į nuostolius, buvo pagrįsti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad tokia apmokestinimo tvarka yra tinkama užtikrinant minėtų tikslų pasiekimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Ten pat, 43 punktas.</P></NOTE> ir proporcinga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Ten pat, 53 punktas.</P></NOTE>, nes aptariama bendrovė neįrodė, kad jos dukterinė bendrovė nerezidentė per atitinkamus mokestinius metus išnaudojo atsižvelgimo galimybes į valstybėje narėje, kurioje ji veikia, patirtus nuostolius ir kai nėra galimybių atsižvelgti į tokios dukterinės bendrovės nuostolius toje valstybėje vėlesniais mokestiniais metais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Primenu, kad kalbama apie Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 55 ir 56 punktuose nurodytas sąlygas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Remdamasis tuo, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>[SESV 49] straipsnis nedraudžia to, kad valstybėje narėje įsteigta įmonė negali iš savo apmokestinimo bazės išskaityti jai priklausančio ir kitoje valstybėje narėje veikiančio nuolatinio padalinio nuostolių, jei pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį šio padalinio pajamos yra apmokestinamos pastarojoje valstybėje narėje, kurioje į minėtus nuostolius gali būti atsižvelgta apmokestinant šio nuolatinio padalinio pelną vėlesniais mokestiniais metais<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑414/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:278">EU:C:2008:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir rezoliucinė dalis).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama tvarka pasižymi visais aspektais, dėl kurių buvo prieita prie tokios išvados, ir Teisingumo Teismo atsakymas turėtų būti toks pat.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>V –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht Köln</HT> pateiktus prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>SESV 49 straipsniui neprieštarauja nacionalinė apmokestinimo tvarka, pagal kurią po to, kai buvo leista atsižvelgti į nuolatinio padalinio, esančio kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įsteigta bendrovė, kuriai jis priklauso, patirtus nuostolius, šios bendrovės pajamų mokesčio apskaičiavimo sumetimais numatomas minėtų nuostolių pakartotinis įskaitymas į mokesčio bazę, kai šis padalinys perleidžiamas kitai kapitalo bendrovei, priklausančiai tai pačiai įmonių grupei kaip ir perleidžiančioji įmonė.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>SESV 49 straipsniui neprieštarauja nacionalinė apmokestinimo tvarka, pagal kurią bendrovei rezidentei neleidžiama iš savo mokesčio bazės atskaityti jai priklausančio kitoje valstybėje narėje veikiančio nuolatinio padalinio patirtų nuostolių, kai pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo šio nuolatinio padalinio pajamos neapmokestinamos pirmojoje, tačiau apmokestinamos pastarojoje valstybėje narėje.</TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>