(1)

atsižvelgiant į Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 (2) taikymo patirtį, de minimis pagalbos, kurią viena įmonė iš vienos valstybės narės gali gauti per bet kurį trejų metų laikotarpį, viršutinę ribą tikslinga padidinti iki 50 000 EUR. Ta patikslinta viršutine riba atsižvelgiama į kelis veiksnius, įskaitant įgytą patirtį, konkrečią infliaciją žemės ūkio sektoriuje nuo tada, kai 2019 m. iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 (3), ir į numatomus jos pokyčius Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 galiojimo laikotarpiu. Ta viršutinė riba yra būtina siekiant užtikrinti, kad priemonės, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013, galėtų būti laikomos nedarančiomis poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neiškraipančiomis konkurencijos arba nekeliančiomis jos iškraipymo grėsmės;

(2)

atsižvelgiant į įpareigojimą informaciją apie suteiktą de minimis pagalbą užregistruoti nacionalinio arba Sąjungos lygmens centriniame registre, nacionalinę ribą tikslinga apskaičiuoti kaip 2 % nuo kiekvienos valstybės narės metinės žemės ūkio produkcijos trijų didžiausių verčių vidurkio. Taip pat tikslinga pritaikyti nacionalinės ribos apskaičiavimą siekiant įtraukti vėlesnius metus, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1408/2013 galiojimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, metinės žemės ūkio produkcijos trijų didžiausių verčių vidurkiui apskaičiuoti naudojamas laikotarpis turėtų būti nuo 2012 iki 2023 m.;

(3)

todėl atsižvelgiant į padidintas de minimis viršutines ribas turėtų būti patikslinti kriterijai, taikomi apskaičiuojant paskolų ir garantijų bendrąjį subsidijos ekvivalentą;

(4)

kad būtų suderinta su Komisijos reglamentu (ES) 2023/2831 (4), laikotarpis, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar laikomasi Reglamente (ES) Nr. 1408/2013 nustatytų viršutinių ribų, turėtų būti pakeistas iš trejų finansinių metų į trejus metus. Šis laikotarpis turėtų būti vertinamas etapais. Kiekvieną kartą teikiant naują de minimis pagalbą, reikia atsižvelgti į bendrą per ankstesnius trejus metus suteiktos de minimis pagalbos sumą;

(5)

Komisija privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos taisyklių ir kad jos atitiktų Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą. Valstybės narės turėtų palengvinti šios užduoties vykdymą nustatydamos reikiamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad bendra vienai įmonei pagal de minimis pagalbos taisyklę suteiktos de minimis pagalbos suma, taip pat bendra de minimis pagalbos suma, suteikta kiekvienoje valstybėje narėje (toliau – nacionalinė riba) neviršytų bendrų leidžiamų viršutinių ribų. Valstybės narės turėtų vykdyti suteiktos pagalbos stebėseną siekdamos užtikrinti, kad nebūtų viršytos tos viršutinės ribos ir būtų laikomasi pagalbos sumavimo taisyklių. Kad įvykdytų tą įpareigojimą ir kad būtų suderinta su Reglamentu (ES) 2023/2831, ne vėliau kaip nuo 2027 m. sausio 1 d. valstybės narės nacionalinio arba Sąjungos lygmens centriniame registre turėtų teikti išsamią informaciją apie suteiktą de minimis pagalbą ir tikrinti, ar suteikiant bet kokią naują pagalbą neviršijama de minimis viršutinė riba ir Reglamente (ES) Nr. 1408/2013 nustatyta nacionalinė riba. Centrinis registras padės sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą. Registre sukaupus trejų metų duomenis, joms nebereikės registruoti ir deklaruoti jokios kitos gautos de minimis pagalbos. Taikant Reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 vykdoma jame nustatytų viršutinių ribų laikymosi kontrolė iš esmės turėtų būti grindžiama į centrinį registrą įtraukta informacija;

(6)

nacionalinį centrinį registrą gali sukurti kiekviena valstybė narė. Jos gali toliau naudoti esamus nacionalinius centrinius registrus, atitinkančius Reglamente (ES) Nr. 1408/2013 nustatytus reikalavimus. Komisija sukurs Sąjungos lygmens centrinį registrą ir juo valstybės narės galės naudotis nuo 2026 m. sausio 1 d.;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad daugumai MVĮ administracinė našta ir reglamentavimo kliūtys yra problema ir kad Komisija siekia ataskaitų teikimo reikalavimų naštą sumažinti 25 % (5), kiekvienas centrinis registras turėtų būti sukurtas taip, kad administracinė našta būtų sumažinta. Kuriant ir tvarkant Sąjungos lygmens centrinį registrą ir nacionalinius centrinius registrus galima pasinaudoti gerąja administravimo praktika, nustatyta, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1724 (6);

(8)

be to, Komisija mano, kad sektoriaus ribos stebėsena didina administracinę naštą, visų pirma MVĮ. Todėl, siekiant sumažinti dėl ataskaitų teikimo reikalavimų atsirandančią administracinę naštą, tikslinga, kad Komisija nebereikalautų stebėti sektoriaus ribos;

(9)

skaidrumo taisyklėmis siekiama užtikrinti geresnį reikalavimų laikymąsi, didesnę atskaitomybę, tarpusavio vertinimą ir galiausiai veiksmingesnes viešąsias išlaidas. Pagalbos gavėjo pavadinimo paskelbimas centriniame registre atitinka teisėtą interesą užtikrinti skaidrumą teikiant visuomenei informaciją apie valstybių narių lėšų naudojimą. Jei centriniame registre skelbiant asmens duomenis laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių, pagalbos gavėjų teisė į savo asmens duomenų apsaugą nėra nepagrįstai pažeidžiama (7). Valstybės narės turėtų turėti galimybę konkretiems įrašams suteikti pseudonimus, kai tai būtina siekiant laikytis Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių;

(10)

šis reglamentas neapima visų atvejų, kuriais priemonė gali nedaryti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir neiškraipyti konkurencijos arba nekelti jos iškraipymo grėsmės. Tam tikrais atvejais gali būti, kad pagalbos gavėjas teikia prekes arba paslaugas ribotoje valstybės narės teritorijoje (pvz., salų ar atokiausiame regione) ir veikiausiai nepritrauks klientų iš kitų valstybių narių, taip pat numatoma, kad priemonė galėtų turėti tik nereikšmingą poveikį tarpvalstybinio investavimo arba įsisteigimo sąlygoms. Tokios priemonės turėtų būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju;

(11)

atsižvelgiant į išaugusį poreikį naudoti de minimis pagalbą ir į tai, kad dabartinės viršutinės ribos yra nepagrįstai varžančios, Reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 būtina iš dalies pakeisti ir jo galiojimo laikotarpį pratęsti iki 2032 m. gruodžio 31 d.;

(12)

siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(13)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 1 dalies b punkto išnaša pakeičiama taip:

2)

2 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos;

3)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

4)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

7)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

8 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas iki 2032 m. gruodžio 31 d. “;

9)

I priedas pakeičiamas šio reglamento priedu;

10)

II priedas išbraukiamas.