<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<!DOCTYPE C_Doc_Ref SYSTEM "CNC.dtd">
<C_Doc_Ref C_Langue="lt" C_Version_doc="4.0" C_Debut_ID="LT62015C0564">
   <Properties>
      <Property name="Juridiction">C</Property>
      <Property name="NumeroOrdre">0564</Property>
      <Property name="Annee">2015</Property>
      <Property name="Formation">IV</Property>
      <Property name="Langue">LT</Property>
      <Property name="MessInFileNumber">L_Cnc_Mess_En.xml</Property>
      <Property name="DtFilename">TRA-DT-EN-CONCL-C-0564-2015-201609158-01_00.xml</Property>
      <Property name="TypeDoc">CNC</Property>
      <Property name="NatureAff">RP</Property>
      <Property name="CreatedFrom">Litige</Property>
      <Property name="EP_Mode">0</Property>
      <Property name="EP_ModeText">DEF</Property>
      <Property name="EP_Titre1"/>
      <Property name="EP_Titre2">PROVISIONAL TEXT OF 22/09/2016</Property>
      <Property name="EP_Titre3"/>
      <Property name="EP_Mention">0</Property>
      <Property name="EP_Mention_Texte">Text for publication</Property>
      <Property name="EP_IsMention_Texte">0</Property>
      <Property name="Version"/>
      <Property name="EP_Version">0</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Footer"/>
      <Property name="EP_FormJug_ID">-</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Texte"/>
      <Property name="NEW">0</Property>
      <Property name="FileDoc">Document2</Property>
      <Property name="TypeOrd"/>
      <Property name="TOC_Position_NotVademecum">0</Property>
      <Property name="NumProc">1</Property>
      <Property name="TypeProc">P</Property>
      <Property name="NumSuite">1</Property>
      <Property name="LitFilePath">C:\Users\LICKOMA\AppData\Local\Temp\canevas\Litige.xml</Property>
      <Property name="Created">Canevas 3.8.8 K 20/09/2016 08:37:37</Property>
      <Property name="FootNotes">False</Property>
      <Property name="EP_Titre0"/>
      <Property name="EP_DocDeTravail">0</Property>
      <Property name="SectionType1">CNC</Property>
      <Property name="SectionData1">§88;pos=24096:lng=LT</Property>
      <Property name="Filename">^CONVERSION^lsav@TRA-DOC-LT-CONCL-C-0564-2015-201609158-06W70</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2.xml</Property>
      <Property name="watch">O:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_trad\In\</Property>
      <Property name="QuotationMark_Open">„</Property>
      <Property name="QuotationMark_Close">“</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_PC_TRAD SV2_PUB</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_SV2_PUB.xml</Property>
      <Property name="watch">P:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_pub\In\</Property>
   </Properties>
   <C_Header_Gauche>
      <blockquote id="A010000000">
         <para style="header" id="A150000000">GENERALINIO ADVOKATO M. BOBEK IŠVADA – BYLA C-564/15</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Gauche>
   <C_Header_Droit>
      <blockquote id="A010000001">
         <para style="header" id="A150000001">FARKAS</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Droit>
   <C_Footer_Gauche>
      <blockquote id="A010000002">
         <para style="footer" id="A150000002">I-12</para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Gauche>
   <C_Footer_Droit>
      <blockquote id="A010000003">
         <para style="footer" id="A150000003">
            <emphasis role="tab" id="A400000000"/>I-11</para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Droit>
   <Affaire>
      <Introduction>
         <section id="A000000000">
            <para style="36Centre" id="A150000004">GENERALINIO ADVOKATO<emphasis role="linefeed" id="A400000001"/>MICHAL BOBEK IŠVADA,</para>
            <para style="36Centre" id="A150000005">pateikta 2016 m. lapkričio 10 d.<footnote role="fNote" id="A110000000">
                  <number>1</number>
                  <para style="40FootnoteLangue" id="A150000006"> –	Originalo kalba: anglų.</para>
               </footnote>
            </para>
            <para style="38Centregrasgrandespacement" id="A150000007">
               <emphasis role="bold" id="A400000002">Byla C‑564/15</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000008">
               <emphasis role="bold" id="A400000003">Tibor Farkas</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000009">
               <emphasis role="bold" id="A400000004">prieš</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000010">
               <emphasis role="bold" id="A400000005">Nemzeti Adó- és Vámhivatal Dél-alfödi Regionális Adó Főigazgatósága</emphasis>
            </para>
            <para style="39Centreespacement" id="A150000011">(<emphasis role="italc" id="A400000006">Kecskeméti Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság</emphasis> (Kečkemėto administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</para>
            <para style="71Indicateur" id="A150000012">
               <phrase role="QuotationMark_Open" id="A410000000">„</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000001">Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000002">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000003"> Direktyva 2006/112/EB </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000004">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000005"> Atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000006">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000007"> 199 straipsnio 1 dalies g punktas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000008">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000009"> Mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo nustatytas „mokesčio skirtumas“, kurį privalo padengti prekių gavėjas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000010">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000011"> Negalėjimas atskaityti pirkimo PVM </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000012">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000013"> Baudos skyrimas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000014">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000015"> Baudos proporcingumas</phrase>
               <phrase role="QuotationMark_Close" id="A410000016">“</phrase>
            </para>
         </section>
      </Introduction>
      <C_Conclusions role="page break">
         <C_Conc_Txt>
            <section id="B000000000">
               <title style="03Titre1" id="B200000000">
                  <number>I –</number>
                  <titlecontent id="B300000000">
                     <emphasis role="bold" id="B400000000">Įvadas</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="B010000000">
                  <title id="B210000000">
                     <number>1.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000000">T. Farkas (toliau – pareiškėjas) aukcione iš nemokios bendrovės (toliau – pardavėja) įsigijo mobilųjį angarą. Pareiškėjas sumokėjo pardavimo kainą ir pardavėjos apskaičiuotą PVM. Vėliau jis norėjo atskaityti šią sumą PVM deklaracijoje. Tačiau mokesčių administratorius nurodė, kad šiam sandoriui turėjo būti taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas. Pagal šį mechanizmą pareiškėjas privalėjo tą PVM sumokėti mokesčių administratoriui. Todėl mokesčių administratorius pareikalavo sumokėti šią sumą, be to, skyrė 50 % mokėtino PVM dydžio baudą.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000001">
                  <title id="B210000001">
                     <number>2.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000001">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar tokie mokesčių administratoriaus sprendimai neprieštarauja Direktyvai 2006/112 (toliau – PVM direktyva)<footnote role="fNote" id="B110000000">
                        <number>2</number>
                        <para style="footnotetext" id="B150000002"> –	2006 m. lapkričio 28 d Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1).</para>
                     </footnote>.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000002">
                  <title id="B210000002">
                     <number>3.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000003">Tačiau prieš atliekant vertinimą visų pirma reikia išnagrinėti pirminį klausimą. Jį netiesiogiai iškėlė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas; šis klausimas susijęs su tinkamu PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punkto įgyvendinimu ir šioje byloje nagrinėjamo parduoto turto priskyrimu prie kilnojamojo arba nekilnojamojo turto.</para>
               </blockquote>
            </section>
            <section id="B000000001">
               <title style="03Titre1" id="B200000001">
                  <number>II –</number>
                  <titlecontent id="B300000001">
                     <emphasis role="bold" id="B400000001">Taikytina teisė</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <section id="B000000002">
                  <title style="04Titre2" id="B200000002">
                     <number>A –</number>
                     <titlecontent id="B300000002">
                        <emphasis role="italc" id="B400000002">ES teisė</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000003">
                     <title id="B210000003">
                        <number>4.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000004">PVM direktyvos 193 straipsnyje tuo metu, kai klostėsi šios bylos aplinkybės, buvo numatyta: „PVM moka apmokestinamasis asmuo, vykdantis apmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, išskyrus 194–199 ir 202 straipsniuose nurodytus atvejus, kai PVM moka kitas asmuo.“</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000004">
                     <title id="B210000004">
                        <number>5.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000005">Pagal PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punktą valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra skirtas „nekilnojamojo turto, kurį skolininkas perleidžia priverstinio pardavimo tvarka, tiekimas“.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000005">
                     <title id="B210000005">
                        <number>6.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000006">PVM direktyvos 226 straipsnio 11 punkte numatyta, kad, kai prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui tenka prievolė sumokėti PVM, sąskaitose faktūrose PVM tikslais iš esmės privaloma nurodyti tik šiuos rekvizitus: „nuorod[ą] į taikomą šios direktyvos nuostatą arba atitinkamą nacionalinę nuostatą, arba bet kokia kita nuorod[ą], kad prekių tiekimas ar paslaugų teikimas yra neapmokestinamas arba kad taikoma atvirkštinio apmokestinimo tvarka“.</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000003">
                  <title style="04Titre2" id="B200000003">
                     <number>B –</number>
                     <titlecontent id="B300000003">
                        <emphasis role="italc" id="B400000003">Nacionalinė teisė</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000006">
                     <title id="B210000006">
                        <number>7.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000007">2007 m. <emphasis role="italc" id="B400000004">az általános forgalmi adóról szóló 2007. évi CXXVII. törvény</emphasis> (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. CXXVII; toliau – PVM įstatymas) 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „mokestį moka apmokestinamasis asmuo, kuris yra prekių arba paslaugų gavėjas &lt;…&gt; g) verslui naudojamo ilgalaikio turto tiekimo ar kitų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, kai tokių prekių ar paslaugų vertė atitinkamai jų tiekimo ar teikimo momentu yra ne mažesnė nei 100 000 HUF, atveju, jeigu pradėta prekes tiekiančio arba paslaugas teikiančio apmokestinamojo asmens bankroto ar bet kokia kita procedūra, kuria galutinai konstatuojamas tokio asmens nemokumas“.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000007">
                     <title id="B210000007">
                        <number>8.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000008">Jeigu sandoriui taikomas 142 straipsnio 1 dalies g punktas, pagal PVM įstatymo 142 straipsnio 7 dalį „prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas privalo išduoti sąskaitą faktūrą, kurioje nenurodoma &lt;…&gt; pardavimo PVM suma &lt;…&gt;“.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000008">
                     <title id="B210000008">
                        <number>9.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000009">PVM įstatymo 169 straipsnio n punkte numatyta, kad, jeigu PVM turi sumokėti prekių arba paslaugų gavėjas, sąskaitoje faktūroje turi būti „nuoroda į „fordított adózás“ („atvirkštinio apmokestinimo tvarka“).</para>
                  </blockquote>
               </section>
            </section>
            <section id="B000000004">
               <title style="03Titre1" id="B200000004">
                  <number>III –</number>
                  <titlecontent id="B300000004">
                     <emphasis role="bold" id="B400000005">Faktinės aplinkybės, procesas nacionalinėse institucijose ir teisme ir prejudiciniai klausimai</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="B010000009">
                  <title id="B210000009">
                     <number>10.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000010">Pareiškėjas įsigijo mobilųjį angarą elektroniniame aukcione, mokesčių administratoriui vykdant pardavėjos turto priverstinio pardavimo procedūrą.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000010">
                  <title id="B210000010">
                     <number>11.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000011">Pardavėja išrašė sąskaitą faktūrą pagal įprastą apmokestinimo PVM tvarką reglamentuojančias teisės nuostatas ir joje kaip prekės tiekimo datą nurodė 2012 m. lapkričio 26 d. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo pardavimo kainą su PVM (toliau – pirmoji PVM suma). Vėliau teikdamas PVM deklaraciją jis paprašė atskaityti atitinkamą PVM sumą.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000011">
                  <title id="B210000011">
                     <number>12.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000012">Tačiau, kai <emphasis role="italc" id="B400000006">Nemzeti Adó- és Vámhivatal Bács-Kiskun Megyei Adóigazgatósága</emphasis> (<emphasis role="italc" id="B400000007">Bács-Kiskun</emphasis> provincijos mokesčių direkcija, toliau – pirmosios instancijos mokesčių administratorius) atliko pareiškėjo apskaitos patikrinimą, konstatavo, kad turėjo būti taikomas PVM įstatymo 142 straipsnio 1 dalies g punkte numatytas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas. Todėl pareiškėjas turėjo būti sumokėjęs už šį sandorį PVM kaip angaro pirkėjas. Pirmosios instancijos mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas turi sumokėti 744 000 HUF „mokesčio skirtumą“, ir nurodė, kad ši suma atitinka PVM, kurį reikia sumokėti už sandorį pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (toliau – antroji PVM suma). Jis atmetė pareiškėjo prašymą atskaityti šią sumą ir skyrė 372 000 HUF baudą.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000012">
                  <title id="B210000012">
                     <number>13.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000013">Šį sprendimą patvirtino antrosios instancijos mokesčių administratorius <emphasis role="italc" id="B400000008">Nemzeti Adó és Vámhivatal Dél-alföldi Regionális Adó Főigazgatósága</emphasis> (<emphasis role="italc" id="B400000009">Dél alföld</emphasis> regiono generalinė mokesčių direkcija, toliau – atsakovas).</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000013">
                  <title id="B210000013">
                     <number>14.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000014">Pareiškėjas apskundė šį sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000010">Kecskeméti Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság </emphasis>(Kečkemėto administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija). Jis teigia, kad tokiais nacionalinio mokesčių administratoriaus priimtais sprendimais pažeista ES teisė. Jis nurodo, kad atsakovas nesuteikė jam teisės į PVM atskaitą tik dėl formalios klaidos, nes nagrinėjamą sąskaitą faktūrą pardavėja išrašė pagal įprastą apmokestinimo tvarką, užuot taikiusi atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą. Jis pažymi, kad pardavėja sumokėjo pirmą PVM sumą į valstybės biudžetą. Todėl valstybės biudžetui nepadaryta jokia žala ir jam prieinami visi duomenys, kurių reikia teisingai mokesčio sumai nustatyti.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000014">
                  <title id="B210000014">
                     <number>15.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000015">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pritaria kai kurioms pareiškėjo išdėstytoms abejonėms. Jis nurodo, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų mokesčių slėpimo faktą. Jis daro išvadą, kad neatrodo, jog mokesčių administratoriaus pateiktas aiškinimas būtų proporcingas tikslui, kurio siekiama atvirkštinio apmokestinimo mechanizmu.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000015">
                  <title id="B210000015">
                     <number>16.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000016">Tokiomis aplinkybėmis <emphasis role="italc" id="B400000011">Kecskeméti Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság </emphasis>(Kečkemėto administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</para>
                  <blockquote id="B010000016">
                     <para style="15Margeretrait0" id="B150000017">„1.<emphasis role="tab" id="B400000012"/>Ar PVM direktyvos nuostatoms, konkrečiai kalbant, proporcingumo principui ir mokesčių neutralumo bei mokesčių slėpimo prevencijos tikslams, neprieštarauja PVM įstatymo nuostatomis paremta mokesčių administratoriaus praktika, kurios laikydamasis mokesčių administratorius konstatuoja mokesčio skirtumą, kurį privalo padengti prekės įgijėjas (arba paslaugos gavėjas), tuo atveju, kai prekės tiekėjas (arba paslaugos teikėjas) išduoda sąskaitą faktūrą už sandorį, kuriam taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas, laikydamasis įprastos apmokestinimo tvarkos, ir deklaruoja ir sumoka šioje sąskaitoje faktūroje nurodytą PVM į valstybės biudžetą, o prekės įgijėjas (arba paslaugos gavėjas) savo ruožtu atskaito sąskaitą faktūrą išrašiusiam asmeniui sumokėtą PVM, nors negali pasinaudoti teise į PVM, kuris konstatuotas kaip mokesčio skirtumas, atskaitą?</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000017">
                     <para style="15Margeretrait0" id="B150000018">2.<emphasis role="tab" id="B400000013"/>Ar sankcija, skiriama už netinkamo apmokestinimo būdo pasirinkimą tuo atveju, kai konstatuojamas mokesčio skirtumas, kuris lemia ir 50 % mokestinės baudos skyrimą, nors valstybės biudžetas visiškai nepraranda įplaukų ir nėra piktnaudžiavimo įrodymų, yra proporcinga?“</para>
                  </blockquote>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000018">
                  <title id="B210000016">
                     <number>17.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000019">Rašytines pastabas pateikė Estijos ir Vengrijos vyriausybės ir Komisija. Vengrijos vyriausybė ir Komisija buvo išklausytos per 2016 m. rugsėjo 7 d. posėdį.</para>
               </blockquote>
            </section>
            <section id="B000000005">
               <title style="03Titre1" id="B200000005">
                  <number>IV –</number>
                  <titlecontent id="B300000005">
                     <emphasis role="bold" id="B400000014">Vertinimas</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="B010000019">
                  <title id="B210000017">
                     <number>18.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000020">PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punkte numatyta, kad jis taikomas tik „nekilnojamojo turto, kurį skolininkas perleidžia priverstinio pardavimo tvarka, tiekimui“. Taigi, ši nuostata akivaizdžiai taikoma tik <emphasis role="italc" id="B400000015">nekilnojamajam</emphasis> turtui.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000020">
                  <title id="B210000018">
                     <number>19.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000021">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašyme nurodo, kad turtas, kurį įsigijo pareiškėjas, yra „mobilusis angaras“. Tačiau šis teismas nenurodo, ar pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes jis yra priskyręs angarą prie kilnojamojo, ar prie nekilnojamojo turto.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000021">
                  <title id="B210000019">
                     <number>20.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000022">Tai, kodėl šis klausimas nebuvo labai svarbus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, būtų galima suprasti atsižvelgiant į (šios išvados 7 punkte cituojamas) nacionalinės teisės aktų nuostatas, kuriose nedaroma skirtumo tarp kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tačiau šis skirstymas turi lemiamą reikšmę PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punkto taikymui.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000022">
                  <title id="B210000020">
                     <number>21.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000023">Nors tai galiausiai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, darysiu prielaidą, kad <emphasis role="italc" id="B400000016">mobilusis </emphasis>angaras yra (kaip iš tiesų rodo jo pavadinimas) kilnojamasis turtas (A skirsnis). Toliau įvertinsiu neįtikimą scenarijų, pagal kurį mobilusis angaras būtų priskirtas prie nekilnojamojo turto (B skirsnis).</para>
               </blockquote>
               <section id="B000000006">
                  <title style="04Titre2" id="B200000006">
                     <number>A –</number>
                     <titlecontent id="B300000006">
                        <emphasis role="italc" id="B400000017">Jeigu mobilusis angaras būtų kilnojamasis turtas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000023">
                     <title id="B210000021">
                        <number>22.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000024">Nėra abejonių, kad PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punktas taikomas tik <emphasis role="italc" id="B400000018">nekilnojamajam</emphasis> turtui.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000024">
                     <title id="B210000022">
                        <number>23.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000025">Vengrijos vyriausybė per posėdį patvirtino, kad PVM įstatymo 142 straipsnio 1 dalies g punktu siekta įgyvendinti PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punktą<footnote role="fNote" id="B110000001">
                           <number>3</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000026"> –	Vengrijos vyriausybė nurodė, kad PVM įstatymo 142 straipsnio 1 dalies g punktu siekta įgyvendinti ir PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies f punktą. Tačiau sunku suprasti, kuo ši nuostata svarbi šiai bylai, nes 199 straipsnio 1 dalies f punktas susijęs su „prekių tiekimu, teisę į nuosavybę perleidus perėmėjui ir jam pasinaudojus šia teise“.</para>
                        </footnote>. Ji taip pat patvirtino, kad PVM įstatymo 142 straipsnio 1 dalies g punktas vienodai taikomas ir kilnojamajam, ir nekilnojamajam turtui.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000025">
                     <title id="B210000023">
                        <number>24.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000027">Taigi, jeigu PVM įstatymo 142 straipsnio 1 dalies g punktas taikomas kilnojamajam turtui ir jeigu mobilusis angaras turėtų būti priskirtas prie tokio turto, atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo sritis yra išplėsta ir peržengia PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punkto materialinės taikymo srities ribas.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000026">
                     <title id="B210000024">
                        <number>25.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000028">Kyla dar vienas susijęs klausimas – ar valstybė narė turi teisę taip išplėsti 199 straipsnio 1 dalies g punkto materialinę taikymo sritį. Manau, kad neturi dėl toliau nurodytų priežasčių.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000027">
                     <title id="B210000025">
                        <number>26.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000029">Pirma, pagrindinė taisyklė dėl to, kam tenka prievolė sumokėti PVM, numatyta PVM direktyvos 193 straipsnyje<footnote role="fNote" id="B110000002">
                           <number>4</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000030"> –	Generalinės advokatės J. Kokott išvada byloje <emphasis role="italc" id="B400000019">Macikowski </emphasis>(C‑499/13, EU:C:2014:2351, 29 punktas).</para>
                        </footnote>. Jame nurodyta, kad PVM moka apmokestinamasis asmuo, vykdantis apmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000028">
                     <title id="B210000026">
                        <number>27.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000031">Be to, tuo metu, kai klostėsi šios bylos aplinkybės, toje nuostatoje buvo numatyta, kad PVM direktyvos 194–199 ir 202 straipsniuose nurodytais atvejais mokestį gali sumokėti „kitas asmuo“.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000029">
                     <title id="B210000027">
                        <number>28.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000032">Taigi, tose nuostatose išdėstyta atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taisyklė yra 193 straipsnyje numatytos pagrindinės taisyklės išimtis. Todėl tų nuostatų taikymo sritis turi būti aiškinama siaurai<footnote role="fNote" id="B110000003">
                           <number>5</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000033"> –	2016 m. gegužės 26 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000020">Envirotec Denmark </emphasis>(C‑550/14, EU:C:2016:354, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                        </footnote>. Šios bylos aplinkybėmis tai reiškia, kad nuo bendrosios taisyklės turėtų būti nukrypstama tik PVM direktyvoje aiškiai nurodytais atvejais.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000030">
                     <title id="B210000028">
                        <number>29.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000034">Antra, atsižvelgiant į PVM direktyvos 193 straipsnį ir 199 straipsnio 1 dalies g punktą, aiškinamus kartu, matyti, kad asmens, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM už tiekiamą nekilnojamąjį turtą, perleidžiamą priverstinio pardavimo tvarka, nustatymas visiškai suderintas. Kaip jau yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, 199 straipsnio 1 dalies g punkto nuostata kartu su kitais 199 straipsnyje pateiktais atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo pagrindais numatyta<footnote role="fNote" id="B110000004">
                           <number>6</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000035"> –	2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 2006/69/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 77/388/EEB nuostatas, susijusias su tam tikromis priemonėmis, kuriomis siekiama supaprastinti apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarką ir padėti užkirsti kelią mokesčių slėpimui ar vengimui, bei panaikinančia tam tikrus sprendimus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų (OL L 221, 2006, p. 9). 2013 m. birželio 13 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000021">Promociones y Construcciones BJ 200 </emphasis>(C‑125/12, EU:C:2013:392, 24 punktas).</para>
                        </footnote> siekiant leisti visoms valstybėms narėms taikyti nukrypti leidžiančias priemones: anksčiau jas buvo leista taikyti tik kai kurioms valstybėms narėms ir jomis siekta užkirsti kelią mokesčių slėpimui bei vengimui tam tikruose sektoriuose arba sudarant tam tikrų rūšių sandorius<footnote role="fNote" id="B110000005">
                           <number>7</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000036"> –	Žr. Direktyvos 2006/69 1 konstatuojamąją dalį ir PVM direktyvos 42 konstatuojamąją dalį, kurioje išdėstytas PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punkto tikslas. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, šia „nuostata mokesčių institucijoms suteikiama galimybė gauti nagrinėjamiems sandoriams taikomą PVM, kai skolininko gebėjimas jį sumokėti yra pažeistas“. 2013 m. birželio 13 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000022">Promociones y Construcciones BJ 200 </emphasis>(C‑125/12, EU:C:2013:392, 25 ir 28 punktai).</para>
                        </footnote>.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000031">
                     <title id="B210000029">
                        <number>30.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000037">Taigi, dėl to, kad šios nuostatos suderintos, valstybės narės negali savo nuožiūra išplėsti PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punkte numatytos išimties materialinės taikymo srities.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000032">
                     <title id="B210000030">
                        <number>31.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000038">Trečia, vienintelis galimas būdas atskirai valstybei narei nukrypti nuo 193 straipsnyje ir 199 straipsnio 1 dalies g punkte numatytos bendrosios taisyklės yra gauti leidimą nukrypti pagal PVM direktyvos 395 straipsnį. Šia nuostata valstybėms narėms suteikta galimybė prašyti suteikti teisę „imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo [PVM direktyvos] nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių vengimui ar sukčiavimui“.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000033">
                     <title id="B210000031">
                        <number>32.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000039">Todėl Vengrija būtų galėjusi išplėsti 199 straipsnio 1 dalies g punkte numatytos išimties taikymo sritį gavusi pagal PVM direktyvos 395 straipsnį Tarybos sprendimu suteiktą leidimą nukrypti nuo PVM direktyvos nuostatų<footnote role="fNote" id="B110000006">
                           <number>8</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000040"> –	PVM direktyvos 395 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių vengimui ar sukčiavimui &lt;…&gt;“.</para>
                        </footnote>.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000034">
                     <title id="B210000032">
                        <number>33.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000041">Per posėdį patvirtinta, kad Vengrijai nesuteiktas individualus leidimas taip nukrypti nuo PVM direktyvos nuostatų.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000035">
                     <title id="B210000033">
                        <number>34.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000042">Kadangi Vengrijai neleista nukrypti nuo PVM direktyvos nuostatų pagal PVM direktyvos 395 straipsnį, ši valstybė narė negali taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo mobiliojo angaro tiekimui, kaip nurodyta nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000036">
                     <title id="B210000034">
                        <number>35.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000043">Taigi, nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos aplinkybėmis PVM direktyva turėtų būti aiškinama taip, kad ja draudžiama atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymo sritį išplėsti taip, kad jis būtų taikomas kilnojamajam turtui, kuris perleidžiamas priverstinio pardavimo tvarka.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000037">
                     <title id="B210000035">
                        <number>36.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000044">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos faktinės aplinkybės rodytų, kad pareiškėjas ir pardavėja laikėsi PVM direktyvos nuostatų, kai mobiliojo angaro tiekimui taikė įprastą apmokestinimo PVM tvarką.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000038">
                     <title id="B210000036">
                        <number>37.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000045">Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, padarytų išvadą, kad mobilusis angaras iš tiesų yra kilnojamasis turtas, jis privalėtų padaryti dėl šios faktinės aplinkybės reikalingas išvadas, remdamasis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000039">
                     <title id="B210000037">
                        <number>38.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000046">Nacionalinės teisės aktai turi būti aiškinami kuo labiau atsižvelgiant į atitinkamas ES teisės nuostatas<footnote role="fNote" id="B110000007">
                           <number>9</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000047"> –	2016 m. balandžio 19 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000023">DI </emphasis>(C‑441/14, EU:C:2016:278, 42 punktas), 2014 m. sausio 15 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000024">Association de médiation sociale</emphasis> (C‑176/12, EU:C:2014:2, 38 punktas), 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000025">Koushkaki </emphasis>(C‑84/12, EU:C:2013:862, 75–76 punktai).</para>
                        </footnote>. Tačiau, kaip yra pripažinęs Teisingumo Teismas, ES teisę atitinkančio aiškinimo pareiga ribojama. Visų pirma, ja negalima grįsti nacionalinės teisės aiškinimo <emphasis role="italc" id="B400000026">contra legem</emphasis>
                        <footnote role="fNote" id="B110000008">
                           <number>10</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000048"> –	Žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000027">JZ </emphasis>(C‑294/16 PPU, EU:C:2016:610, 33 punktas), 2016 m. balandžio 19 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000028">DI</emphasis> (C‑441/14, EU:C:2016:278, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika), 2015 m. lapkričio 11 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000029">Klausner Holz Niedersachsen </emphasis>(C‑505/14, EU:C:2015:742, 31 ir 32 punktai bei juose nurodyta teismo praktika), 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000030">Kásler ir Káslerné Rábai</emphasis> (C‑26/13, ECLI:EU:C:2014:282, 65 punktas).</para>
                        </footnote>. Kai neįmanoma pateikti ES teisę atitinkančio aiškinimo, nacionalinis teismas privalo užtikrinti visišką ES teisės veikimą, jei būtina, netaikydamas ES teisės neatitinkančių nacionalinės teisės nuostatų; nebūtina, kad tos nuostatos būtų prieš tai panaikintos<footnote role="fNote" id="B110000009">
                           <number>11</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000049"> –	Vienas naujausių su tuo susijusių sprendimų – 2015 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000031">Taricco ir kt.</emphasis> (C‑105/14, EU:C:2015:555, 49 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                        </footnote>. Tai, ar nacionalinis teismas turi teisę savo iniciatyva kelti ES teisės klausimus, priklauso nuo ekvivalentiškumo principo laikymosi, o būtent nuo to, ar panašiu atveju nacionalinis teismas privalėtų savo iniciatyva kelti nacionalinės teisės klausimus<footnote role="fNote" id="B110000010">
                           <number>12</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000050"> –	Šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 12 d. Sprendimą<emphasis role="italc" id="B400000032"> Kempter </emphasis>(C‑2/06, ECLI:EU:C:2008:78, 45 ir 46 punktai). Taip pat žr. 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000033">van Schijndel ir van Veen </emphasis>(C‑430/93 ir C‑431/93, EU:C:1995:441, 13, 14 ir 22 punktai) ir1996 m. spalio 24 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000034">Kraaijeveld</emphasis> <emphasis role="italc" id="B400000035">ir kt.</emphasis> (C‑72/95, EU:C:1996:404, 57, 58 ir 60 punktai).</para>
                        </footnote>.</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000007">
                  <title style="04Titre2" id="B200000007">
                     <number>B –</number>
                     <titlecontent id="B300000007">
                        <emphasis role="italc" id="B400000036">Jeigu mobilusis angaras būtų nekilnojamasis turtas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000040">
                     <title id="B210000038">
                        <number>39.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000051">Dėl pirma nurodytų priežasčių manau, kad šios bylos vertinimas čia galėtų ir baigtis.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000041">
                     <title id="B210000039">
                        <number>40.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000052">Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į jam nurodytas faktines aplinkybes, vis dėlto padarytų išvadą, kad mobilusis angaras yra nekilnojamasis turtas (nors pats jo pavadinimas rodo, kad tai mažai tikėtina), toliau pateikiu trumpą alternatyvų išaiškinimą, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gautų visą reikalingą pagalbą.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000042">
                     <title id="B210000040">
                        <number>41.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000053">Pirmiausia pateiksiu kelias išankstines pastabas dėl to, kaip turėtų būti atskiriamos sumokėtos pirmoji ir antroji PVM sumos (1 poskirsnis). Tuomet išnagrinėsiu klausimą, ar mokesčių administratorius turėjo teisę pareiškėjo reikalauti laikytis įsipareigojimų mokėti PVM pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą ir kartu atmesti pareiškėjo prašymą atskaityti jo sumokėtą pirkimo PVM (2 poskirsnis). Galiausiai, įvertinsiu pareiškėjui skirtos baudos proporcingumą (3 poskirsnis).</para>
                  </blockquote>
                  <section id="B000000008">
                     <title style="05Titre3" id="B200000008">
                        <number>1.</number>
                        <titlecontent id="B300000008">Pirmosios ir antrosios PVM sumų atskyrimas</titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000043">
                        <title id="B210000041">
                           <number>42.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000054">Reikėtų paaiškinti, kad kitame poskirsnyje nagrinėjami klausimai visų pirma susiję su mokestinėmis prievolėmis ir teisėmis, pareiškėjui kylančiomis jo santykiuose su mokesčių administratoriumi dėl antrosios PVM sumos. Ir priešingai – šie klausimai nesusiję su teisėmis ir pareigomis, kurių kyla pareiškėjo, pardavėjos ir valstybės biudžeto santykiuose dėl pirmosios PVM sumos.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000044">
                        <title id="B210000042">
                           <number>43.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000055">Kalbant apie atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taikymą, jeigu darytume prielaidą, kad šis mechanizmas iš tiesų turėjo būti taikomas nagrinėjamam sandoriui, pirmosios PVM sumos sumokėjimas buvo klaida. Ši klaida turėtų būti ištaisyta pareiškėjo ir pardavėjos ir pardavėjos ir valstybės biudžeto santykiuose<footnote role="fNote" id="B110000011">
                              <number>13</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000056"> –	Šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 6 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000037">Fatorie </emphasis>(C‑424/12, EU:C:2014:50, 40–43 punktai).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000045">
                        <title id="B210000043">
                           <number>44.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000057">Teisingumo Teismas anksčiau yra konstatavęs, kad klaidingai sąskaitoje faktūroje nurodyto PVM grąžinimo klausimą turi reglamentuoti valstybės narės<footnote role="fNote" id="B110000012">
                              <number>14</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000058"> –	2013 m. balandžio 11 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000038">Rusedespred </emphasis>(C‑138/12, EU:C:2013:233, 25 ir 26 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>, laikydamosi sąlygų, kurios atitinka dvejopą lygybės ir veiksmingumo reikalavimą<footnote role="fNote" id="B110000013">
                              <number>15</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000059"> –	2007 m. kovo 15 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000039">Reemtsma Cigarettenfabriken </emphasis>(C‑35/05, EU:C:2007:167, 37 ir 40 punktai irjuose nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>. Ypač dėl veiksmingumo reikalavimo atkreipiu dėmesį į gana specifines aplinkybes, kuriomis buvo parduotas mobilusis angaras, o būtent į tai, kad pardavimo metu pardavėja buvo nemoki ir perleidimą priverstinio pardavimo tvarka organizavo mokesčių administratorius<footnote role="fNote" id="B110000014">
                              <number>16</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000060"> –	Pagal analogiją žr. 2007 m. kovo 15 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000040">Reemtsma Cigarettenfabriken </emphasis>(C‑35/05, EU:C:2007:167, 41 punktas).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000046">
                        <title id="B210000044">
                           <number>45.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000061">Kad ir kokia būtų nacionalinė pirmosios PVM sumos susigrąžinimo tvarka, svarbu pažymėti, kad valstybės biudžetas iš esmės privalo grąžinti šią sumą pardavėjai ir (arba) pareiškėjui.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000047">
                        <title id="B210000045">
                           <number>46.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000062">Todėl manau, kad pirmoji PVM suma, kuri buvo sumokėta į valstybės biudžetą, neturi tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjo pareigas, kylančias taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą. Vis dėlto manau, kad ta pati aplinkybė turi tam tikros reikšmės, kai vertinama pareiškėjo teisė atlikti atskaitą ir baudos proporcingumas.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000009">
                     <title style="05Titre3" id="B200000009">
                        <number>2.</number>
                        <titlecontent id="B300000009">Pareiškėjo prievolė mokėti PVM ir teisė į atskaitą</titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000048">
                        <title id="B210000046">
                           <number>47.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000063">Atsižvelgdamas į pateiktas pastabas manau, jog pirmąjį prejudicinį klausimą reikėtų aiškinti taip, kad juo siekiama išsiaiškinti, ar PVM neutralumo principas užkerta kelią mokesčių administratoriui reikalauti iš apmokestinamojo asmens, kuris prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui yra sumokėjęs nemokėtiną PVM, sumokėti tą PVM pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą ir atsisakyti suteikti tokiam apmokestinamajam asmeniui teisę atskaityti pirkimo PVM, jeigu jo veiksmai nėra nesąžiningi.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000049">
                        <title id="B210000047">
                           <number>48.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000064">Jeigu darytume prielaidą, kad atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas šiomis aplinkybėmis tikrai turėjo būti taikomas, pareiškėjui iš tiesų kilo prievolė sumokėti PVM už angaro tiekimą. Tai reiškia, kad už angaro tiekimą neturėjo būti skaičiuojamas PVM ir sąskaitoje faktūroje turėjo būti daroma nuoroda į atvirkštinį apmokestinimą PVM, kaip nurodyta PVM įstatymo 169 straipsnio n punkte.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000050">
                        <title id="B210000048">
                           <number>49.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000065">Kaip nurodo Komisija, tai taip pat reiškia, kad pareiškėjas privalėjo deklaruoti PVM mokesčių administratoriui. Todėl, jeigu darytume prielaidą, kad angaras yra nekilnojamasis turtas, mokesčių administratorius turėjo teisę reikalauti pareiškėjo laikytis pareigų, kylančių taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą<footnote role="fNote" id="B110000015">
                              <number>17</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000066"> –	Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, „neatliekamas PVM mokėjimas tarp paslaugų teikėjo ir gavėjo, pastarasis turi pareigą sumokėti pirkimo PVM už įvykdytus sandorius ir iš esmės gali atskaityti šį mokestį taip, kad jokia suma nebūtų mokėtina mokesčių administratoriui“. 2014 m. vasario 6 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000041">Fatorie </emphasis>(C‑424/12, EU:C:2014:50, 29 punktas).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000051">
                        <title id="B210000049">
                           <number>50.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000067">Tačiau tai, ar jis turėjo teisę atmesti pareiškėjo prašymą atskaityti pirkimo PVM, yra kitas klausimas.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000052">
                        <title id="B210000050">
                           <number>51.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000068">Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad teisė į atskaitą yra sudedamoji PVM sistemos dalis ir jos negalima riboti, iš esmės išskyrus sukčiavimo bei piktnaudžiavimo atvejus<footnote role="fNote" id="B110000016">
                              <number>18</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000069"> –	Žr. generalinio advokato M. Szpunar išvadą, pateiktą sujungtose bylose <emphasis role="italc" id="B400000042">Staatssecretaris van Financiën ir kt.</emphasis> (C‑131/13, C‑163/13 ir C‑164/13, EU:C:2014:2217, 42 punktas). 2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000043">Schoenimport ‘Italmoda’ Mariano Previti ir kt.</emphasis> (C‑131/13, C‑163/13 ir C‑164/13, EU:C:2014:2455, 48 punktas). Taip pat žr. 2006 m. vasario 21 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000044">Halifax ir kt.</emphasis> (C‑255/02, EU:C:2006:121, 84 punktas ir jame nurodyta teismo praktika). Šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. liepos 6 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000045">Kittel ir Recolta Recycling </emphasis>(C‑439/04 ir C‑440/04, EU:C:2006:446, 45–47 punktai).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000053">
                        <title id="B210000051">
                           <number>52.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000070">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų slėpęs mokesčius. Įdomu tai, kad pagrindinėje byloje mokesčių administratorius pripažino, jog pareiškėjas iš tiesų turėjo teisę atskaityti nagrinėjamą pirkimo PVM sumą. Vengrijos vyriausybė pritarė tokiam požiūriui.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000054">
                        <title id="B210000052">
                           <number>53.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000071">Nepaisant to, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes matyti, kad galiausiai pareiškėjui ši teisė nesuteikta.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000055">
                        <title id="B210000053">
                           <number>54.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000072">Man lieka neaišku, kaip ir kodėl tai nutiko. Kaip suprantu, kai mokesčių administratorius pastebėjo, kad pareiškėjas nesilaikė atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo reikalavimų, jis konstatavo, jog antroji PVM suma tapo „mokesčio skirtumu“ – greičiausiai mokestiniu įsiskolinimu. Taigi, atrodo, kad pagal įstatymą arba pagal mokesčių administratoriaus taikomą praktiką antroji PVM suma virto mokestiniu įsiskolinimu, kuriam teisė į atskaitą nebetaikoma.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000056">
                        <title id="B210000054">
                           <number>55.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000073">Tai greičiausiai reiškia, kad tą pirkimo PVM sumą atitinkančios pareiškėjo išlaidos nebegali būti atskaitytos. Manau, kad toks rezultatas prieštarauja bendrai PVM sistemai būdingam PVM neutralumo principui<footnote role="fNote" id="B110000017">
                              <number>19</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000074"> –	2015 m. liepos 2 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000046">NLB Leasing </emphasis>(C‑209/14, EU:C:2015:440, 40 punktas ir jame nurodyta teismo praktika) ir 2015 m. balandžio 23 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000047">GST‑Sarviz Germania </emphasis>(C‑111/14, EU:C:2015:267, 34 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>, nes šiuo principu siekiama visiškai atleisti apmokestinamąjį asmenį nuo bet kokios jo ekonominės veiklos atveju mokėtino ar sumokėto PVM naštos<footnote role="fNote" id="B110000018">
                              <number>20</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000075"> –	2014 m. vasario 6 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000048">Fatorie </emphasis>(C‑424/12, EU:C:2014:50, 31 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote> ir užtikrinti, kad PVM sumokėtų tik galutinis vartotojas<footnote role="fNote" id="B110000019">
                              <number>21</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000076"> –	2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000049">Tulică ir Plavoşin</emphasis> (C‑249/12 ir C‑250/12, EU:C:2013:722, 34 punktas). Taip pat žr. 2016 m. rugsėjo 22 d. generalinio advokato Y. Bot išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000050">Sjelle Autogenbrug </emphasis>(C‑471/15, EU:C:2016:724, 24 punkto pabaiga).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000057">
                        <title id="B210000055">
                           <number>56.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000077">Todėl darau tarpinę išvadą, kad PVM neutralumo principas neužkerta kelio mokesčių administratoriui reikalauti, kad apmokestinamasis asmuo, kuris prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) sumokėjo nemokėtiną PVM, sumokėtų tą PVM pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą. Tačiau pagal PVM neutralumo principą mokesčių administratorius negali atsisakyti suteikti tokiam apmokestinamajam asmeniui teisę atskaityti pirkimo PVM, kurio apmokestinamasis asmuo tinkamai nedeklaravo pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, jeigu nėra jo sukčiavimo įrodymų.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000010">
                     <title style="05Titre3" id="B200000010">
                        <number>3.</number>
                        <titlecontent id="B300000010">Baudos proporcingumas</titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000058">
                        <title id="B210000056">
                           <number>57.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000078">Išvada, kad pareiškėjui neteisėtai neleista pasinaudoti teise į atskaitą, nereiškia, jog mokesčių administratorius neturėjo teisės jam skirti baudos už pareigų, kylančių iš atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo, nevykdymą. Teisė į atskaitą ir pareiga sumokėti baudą už pareigų, kurios yra naudojimosi šia teise sąlyga, nevykdymą yra du atskiri klausimai.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000059">
                        <title id="B210000057">
                           <number>58.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000079">Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kadangi PVM direktyvoje nenumatyta sankcijų sistema šioje direktyvoje numatytų ir apmokestinamiesiems asmenims taikomų pareigų nesilaikymo atveju, valstybės narės turi pasirinkti, kaip jos pačios mano, tinkamas sankcijas. Tačiau savo kompetenciją jos turi įgyvendinti laikydamosi ES teisės ir jos bendrųjų principų<footnote role="fNote" id="B110000020">
                              <number>22</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000080"> –	2013 m. birželio 20 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000051">Rodopi‑M 91 </emphasis>(C‑259/12, EU:C:2013:414, 31 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000060">
                        <title id="B210000058">
                           <number>59.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000081">Kaip rašytinėse pastabose nurodė Komisija, vienas iš tokių principų yra proporcingumo principas<footnote role="fNote" id="B110000021">
                              <number>23</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000082"> –	2014 m. kovo 6 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000052">Siragusa </emphasis>(C‑206/13, EU:C:2014:126, 34 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000061">
                        <title id="B210000059">
                           <number>60.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000083">Norėdamas patikrinti, ar šio principo laikomasi, nacionalinis teismas turi įsitikinti, kad atitinkama sankcija neviršija to, kas būtina norint pasiekti tikslus užtikrinti teisingą mokesčio surinkimą ir užkirsti kelią sukčiavimui<footnote role="fNote" id="B110000022">
                              <number>24</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000084"> –	2015 m. balandžio 23 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000053">GST‑Sarviz Germania </emphasis>(C‑111/14, EU:C:2015:267, 34 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>. Taip pat reikia atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į sankcijos dydžio nustatymo taisykles<footnote role="fNote" id="B110000023">
                              <number>25</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000085"> –	2013 m. birželio 20 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000054">Rodopi‑M 91 </emphasis>(C‑259/12, EU:C:2013:414, 38 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000062">
                        <title id="B210000060">
                           <number>61.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000086">Vengrijos vyriausybė per posėdį paaiškino, kad taikytinoje nacionalinės teisės nuostatoje, būtent<emphasis role="italc" id="B400000055"> adózás rendjéről szóló 2003. évi XCII. Törvény </emphasis>(2003 m. Apmokestinimo įstatymas Nr. XCII) 170 straipsnyje, numatytas 50 % baudos dydis. Tokio dydžio bauda ir paskirta pareiškėjui.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000063">
                        <title id="B210000061">
                           <number>62.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000087">Vengrijos vyriausybė taip pat paaiškino, kad pagal Apmokestinimo įstatymo 171 straipsnį numatytas 50 % baudos dydis gali būti sumažintas arba bauda gali būti visai neskirta – išimtiniais atvejais, jeigu apmokestinamojo asmens veiksmai atitiko deramo rūpestingumo reikalavimą.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000064">
                        <title id="B210000062">
                           <number>63.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000088">Atrodo, kad pagal taikytinas nacionalinės teisės nuostatas sankcija gali būti pakoreguota ir sumažinta atsižvelgiant į konkrečios bylos specifiką<footnote role="fNote" id="B110000024">
                              <number>26</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000089"> –	2013 m. birželio 20 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000056">Rodopi‑M 91 </emphasis>(C‑259/12, EU:C:2013:414, 40 punktas). Plg. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000057">Rēdlihs</emphasis> (C‑263/11, EU:C:2012:497, 50–52 punktai).</para>
                           </footnote>. Todėl abstrakčiai vertinant atrodo, kad nacionalinės teisės nuostatos neprieštarauja proporcingumo principui.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000065">
                        <title id="B210000063">
                           <number>64.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000090">Patikrinti, ar pačios nuostatos buvo proporcingai pritaikytos konkrečioje pareiškėjo byloje, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tačiau šioje byloje verta atkreipti dėmesį į keletą aplinkybių.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000066">
                        <title id="B210000064">
                           <number>65.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000091">Pirma, atrodo, kad pareiškėjo elgesio negalima vertinti kaip nesąžiningo. Mokesčių administratoriui buvo sumokėtos ir pirmoji, ir antroji PVM sumos. Antra, sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neužsiminta apie tai, kad pareiškėjas būtų vėlavęs sumokėti antrąją PVM sumą; jame tik nurodyta, jog jis jos laiku nesumokėjo dėl to, kad kitaip (klaidingai) suprato atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą. Trečia, PVM įstatymo 142 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pareiga išrašyti sąskaitą faktūrą pagal atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą tenka pardavėjui. Pažymėtina, kad pardavėja išrašė sąskaitą faktūrą, kuri neatitiko taikytinų atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo taisyklių, ir kad tai nutiko per mokesčių administratoriaus suorganizuotą perleidimo priverstinio pardavimo tvarka procedūrą.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000067">
                        <title id="B210000065">
                           <number>66.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000092">Atsižvelgiant į šias specifines aplinkybes, galima diskutuoti, kaip siūlo Komisija, ar standartinis 50 % dydis pritaikytas iš tiesų individualiai įvertinus pareiškėjo atvejį. Tačiau, kaip jau minėta šioje išvadoje, tai, ar šioje byloje laikytasi proporcingumo principo, turi išsiaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
               </section>
            </section>
         </C_Conc_Txt>
         <C_Conc_Conc>
            <section id="C000000000">
               <title style="03Titre1" id="C200000000">
                  <number>V –</number>
                  <titlecontent id="C300000000">
                     <emphasis role="bold" id="C400000000">Išvada</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="C010000000">
                  <title id="C210000000">
                     <number>67.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="C150000000">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į <emphasis role="italc" id="C400000001">Kecskeméti Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság </emphasis>(Kečkemėto administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000001">Kadangi pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 395 straipsnį nesuteiktas specialus leidimas nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų, kilnojamojo turto, kuris perleidžiamas priverstinio pardavimo tvarka, tiekimui pagal šios direktyvos 199 straipsnio 1 dalies g punktą negalima taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo.</para>
               </blockquote>
            </section>
         </C_Conc_Conc>
      </C_Conclusions>
   </Affaire>
</C_Doc_Ref>