EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 10 08
COM(2026) 553 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria Italijai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo
(nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas)
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria Italijai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo
(nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 ( 1 ), ypač į jo 26 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
kadangi:
(1)pagrindiniai ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Reglamentas (ES) 2024/1263 kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 ( 2 ) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES ( 3 ). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingam bei nuosekliam taisyklių laikymosi užtikrinimui;
(2)vienintelis kiekvienos valstybės narės metinės biudžeto priežiūros veiklos rodiklis ir ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnio 1 dalį, 19 arba 20 straipsnį Tarybos rekomendacijoje nustatytas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas. Toje Tarybos rekomendacijoje nustatytas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas sąlygoja ketverių arba penkerių metų biudžeto apribojimą, grindžiamą ketverių metų koregavimo laikotarpiu, kuris gali būti pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui;
(3)pagal Reglamento (ES) 2024/1263 26 straipsnį („Nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga“) sistemoje numatoma lanksčiai taikyti taisykles, kai išskirtinės aplinkybės, kurių valstybė narė negali kontroliuoti, daro didelį poveikį viešiesiems finansams. Tokiu atveju, gavusi valstybės narės prašymą ir remdamasi Komisijos rekomendacija, pagrįsta jos analize, Taryba per keturias savaites nuo Komisijos rekomendacijos pateikimo gali priimti rekomendaciją, kuria valstybei narei leidžiama nukrypti nuo jai Tarybos nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo, kai i) išskirtinės aplinkybės, kurių valstybė narė negali kontroliuoti, ii) daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams ir iii) jei toks nuokrypis nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Taryba turi nustatyti tokio nuokrypio terminą;
(4)2022 m. kovo 10–11 d. Versalyje susitikę valstybių ar vyriausybių vadovai, atsižvelgdami į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, įsipareigojo stiprinti Europos gynybos pajėgumus. Šie tikslai pakartoti Saugumo ir gynybos strateginiame kelrodyje. 2025 m. kovo 6 d. išvadose dėl Europos gynybos Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos ketinimą rekomenduoti koordinuotai aktyvuoti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą pagal Stabilumo ir augimo paktą kaip neatidėliotiną priemonę;
(5)2025 m. kovo 19 d. komunikate ( 4 ) Komisija, siekdama kuo labiau padidinti poveikį ES gynybos pajėgumams, visas valstybes nares paragino koordinuotai pasinaudoti nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos teikiamomis lankstumo galimybėmis. Šia lankstumo galimybe siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie didesnio gynybos išlaidų lygio, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Tame komunikate aprašoma, kad aktyvavus nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą valstybėms narėms būtų leidžiama nukrypti nuo didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo, Tarybos nustatyto patvirtinant vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus arba nustatant taisomuosius planus pagal perviršinio deficito procedūrą, jei šis nuokrypis būtų pateisinamas gynybos išlaidų padidėjimu, palyginti su baziniais metais, ir jei metinis perviršis laikotarpiu iki 2028 m. neviršytų 1,5 % BVP. Šį dydį viršijančiam padidėjimui būtų taikomas įprastas atitikties vertinimas. Toks didžiausias dydis yra būtinas, kad nekiltų pavojus fiskaliniam tvarumui, kartu leidžiant visoms valstybėms narėms pasinaudoti lankstumo galimybe joms pereinant prie didesnio gynybos išlaidų lygio. Siekiant užtikrinti, kad papildoma lankstumo galimybe būtų naudojamasi tik pagal numatytą jos paskirtį, tikslios sumos bus nustatytos gavus galutinius duomenis;
(6)2026 m. birželio 3 d. komunikate Komisija paskelbė, kad nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sritis galėtų būti išplėsta, kad apimtų priemones, dėl kurių valstybės narės nusprendė po 2026 m. vasario 28 d. ir kuriomis stiprinamas Europos energetikos sistemos struktūrinis atsparumas ir sparčiau atsisakoma iškastinio kuro (toliau – energetinio saugumo priemonės) ( 5 ). 2026 m. rugpjūčio 18 d. Komisija paskelbė pranešimą su papildomomis gairėmis valstybėms narėms dėl energetinio saugumo priemonių papildomo lankstumo taikymo srities ir struktūros ( 6 ). Siekiant užtikrinti, kad nekiltų pavojus fiskaliniam tvarumui, ir apriboti būtiną fiskalinio koregavimo didinimą vėlesniais laikotarpiais, dabartinė 1,5 % BVP viršutinė riba lieka ta pati ir taikoma tiek su gynyba, tiek su energetika susijusiam lankstumui. Be to, energetinio saugumo priemonėms taikomas lankstumas neturėtų viršyti 0,3 % BVP per metus, o bendras lankstumas iki 2028 m. pabaigos neturėtų viršyti 0,6 % BVP;
(7)2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija ( 7 ) pritarta Italijos grynųjų išlaidų planui. Be to, 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacijoje ( 8 ) nustatytas Italijos taisomasis išlaidų planas iki 2026 m.;
(8)2026 m. rugsėjo 11 d. Italija Tarybai ir Komisijai pateikė prašymą aktyvuoti nacionalinę gynybai ir energetiniam saugumui taikomą nukrypti leidžiančią išlygą;
(9)savo prašyme Italija pabrėžia besitęsiančio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius, dėl kurių reikia gerokai padidinti gynybos išlaidas. Ši padėtis yra išskirtinė aplinkybė, kurios nė viena valstybė narė negali kontroliuoti;
(10)savo prašyme Italija pateikia duomenis apie bendras gynybos išlaidas iki 2026 m. (1 lentelė) ir numato, kad papildomos gynybos išlaidos iki 2028 m. pabaigos sudarys iki 0,9 procentinio punkto BVP. Padidėjimas atspindėtų tiek naujas daugiametes investicijų programas, tiek papildomas einamąsias išlaidas, įskaitant didesnes personalo ir kitas veiklos išlaidas. Todėl gynybos išlaidų padidėjimas daro didelį poveikį Italijos viešiesiems finansams ir prisideda prie valdžios sektoriaus balanso blogėjimo ir valdžios sektoriaus skolos didėjimo;
1 lentelė. Bendros gynybos išlaidos Italijoje
|
2021 m. a |
2022 m. a |
2023 m. a |
2024 m. a |
2025 m. b |
2026 m. b |
||
|
Bendros valdžios sektoriaus išlaidos gynybai (% BVP) |
1,4 |
1,2 |
1,2 |
1,3 |
1,3 |
1,3 |
|
Šaltinis: a – Eurostatas; b – Tarybai ir Komisijai Italijos pateikta informacija.
(11)nacionalinės statistikos institucijos ir Eurostatas renka ir skelbia valdžios sektoriaus išlaidų gynybai duomenis, suskirstytus pagal Europos nacionalinių sąskaitų sistemoje (2010 m. ESS) ( 9 ) taikomo tarptautinio valstybės funkcijų klasifikatoriaus (COFOG) ( 10 ) ekonomines funkcijas. Šie duomenys yra tinkami siekiant įvertinti gynybos išlaidų poveikį valdžios sektoriaus deficitui, skolai bei grynosioms išlaidoms ir susijusioms sąvokoms. Eurostatas, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis statistikos institucijomis, nustatė duomenų rinkimo procesą, kuris suderintas su ataskaitų rengimo reikalavimais, nustatytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 ( 11 );
(12)be to, pagal kai kurias nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo laikotarpiu pasirašytas karinės įrangos sutartis karinė įranga gali būti pristatoma vėlesniu etapu, todėl poveikį viešiesiems finansams tai darys tik pasibaigus išlygos taikymo laikotarpiui. Siekiant atsižvelgti į šį galimą atvejį, pagal nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą suteikta lankstumo galimybė turėtų būti taikoma ir gynybos išlaidoms, susijusioms su tokiu vėlesniu pristatymu, su sąlyga, kad atitinkamos sutartys buvo pasirašytos išlygos taikymo laikotarpiu ir kad šios atidėtos gynybos išlaidos išliktų ne didesnės už pirmiau minėtą bendrą viršutinę ribą;
(13)pirmiau minėta lankstumo galimybė būtų automatiškai taikoma išlaidoms, finansuojamoms paskolomis, suteiktomis pagal 2025 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (ES) 2025/1106, kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų (SAFE) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonė ( 12 ). Todėl valstybės narės praneštų Eurostatui apie visas pagal priemonę SAFE patirtas su gynyba susijusias išlaidas, priklausančias kategorijoms „gynybos produktai“ ir „kiti gynybos tikslams skirti produktai“, apibrėžtoms Reglamente (ES) 2025/1106;
(14)savo 2026 m. rugsėjo 11 d. prašyme Italija taip pat pabrėžia karinių veiksmų Persijos įlankoje, kurie kelia pavojų ilgalaikiam energetiniam Europos saugumui, padarinius. Ši padėtis yra išskirtinė aplinkybė, kurios valstybė narė negali kontroliuoti, todėl reikia gerokai padidinti valdžios sektoriaus išlaidas, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir su juo susijęs pažeidžiamumas, ir taip toks valdžios sektoriaus išlaidų padidėjimas prisideda prie energetinio saugumo;
(15)savo prašyme Italija pateikia sąrašą sektorių, kuriuose planuojamos tiesioginį poveikį biudžetui turinčios nacionalinėmis lėšomis finansuojamos energetinio saugumo priemonės, dėl kurių sprendimas priimtas po 2026 m. vasario 28 d. ir kuriomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir sustiprinti Europos saugumą. Numatytomis priemonėmis remiamos investicijos į, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų elektrifikaciją, privačiųjų ir viešųjų pastatų ir infrastruktūros, įskaitant mokyklas, universitetus ir sveikatos priežiūros įstaigas, energinio naudingumo didinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimų, įskaitant fotovoltinės saulės energijos sistemas, diegimą, tikslinės finansinės paskatos ir valstybės garantijų sistemos, kuriomis skatinamas gamybinės veiklos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, investicijos į geležinkelių transportą, viešąjį transportą ir darnų judumą mieste, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, energijos kaupimo, energetikos sistemos lankstumo ir biodegalų plėtrą. Remiantis preliminariu vertinimu, šios numatytos priemonės galėtų patekti į energetinio saugumo lankstumo taikymo sritį. Šis pradinis vertinimas neturi įtakos būsimiems tinkamumo vertinimams, kuriuos turi atlikti Komisija. Priemonės turėtų būti tikslinės, ekonomiškai efektyvios ir parengtos taip, kad jų poveikis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir (arba) taupant energiją būtų kuo didesnis. Pavyzdžiui, viešųjų bei privačiųjų pastatų ir infrastruktūros energinio naudingumo didinimas turėtų būti pakankamai plataus užmojo, pvz., kad padėtų pastatuose sutaupyti energijos tiek, kiek sutaupoma atliekant vidutinę arba esminę renovaciją. Transporto infrastruktūros priemonės ir priemonės, kuriomis remiamas gamybinės veiklos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, visų pirma turėtų paspartinti šių sektorių elektrifikavimą;
(16)Komisija, vykdydama reguliarią fiskalinę priežiūrą, įvertins konkrečių priemonių tinkamumą pagal jų aprėptį, papildomumą, tikslingumą ir ekonominį efektyvumą, taip pat jų poveikį biudžetui. Taip siekiama nustatyti su energetinio saugumo priemonėmis susijusį lankstumą, į kurį reikėtų atsižvelgti nustatant Italijos kontrolės sąskaitą ir vertinant, kaip laikomasi rekomenduojamo didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo;
(17)šiuo tikslu Italija turėtų du kartus per metus pateikti Komisijai konkrečių energetinio saugumo priemonių, kurios, jos nuomone, atitinka lankstumo pagal nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą reikalavimus, sąrašą ir jų tinkamumo bei poveikio biudžetui įrodymų. Šis reguliarus ataskaitų dėl energetinio saugumo priemonių teikimas bus du kartus per metus vykdomo fiskalinės priežiūros proceso dalis. Pavasario ataskaitos turėtų apimti praėjusių metų priemones ir jų biudžeto išlaidas bei einamųjų metų prognozes, o rudens ataskaitos turėtų apimti einamųjų metų priemones, taip pat kitų metų priemones, kurios buvo priimtos arba apie kurias paskelbta patikima ir pakankamai išsami informacija. Tai leis Komisijai vykdant fiskalinę priežiūrą atsižvelgti į konkrečias energetinio saugumo didinimo priemones, neviršijant didžiausių metinių ir bendrų viršutinių ribų, kurios sudaro atitinkamai 0,3 ir 0,6 % BVP;
(18)jei visos kitos sąlygos bus vienodos, per nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo laikotarpį padidėjus grynosioms išlaidoms, iki to laikotarpio pabaigos padidės valdžios sektoriaus skola ir deficitas. Komisijos parengtos orientacinės projekcijos, pagal kurias daroma prielaida, kad pagal šią rekomendaciją leidžiamas maksimalus valdžios sektoriaus išlaidų padidėjimas (t. y. bus visiškai išnaudota 1,5 % BVP viršutinė riba) iki 2028 m. bus linijinis, rodo, kad deficito santykis su BVP ir skolos santykis su BVP 2028 m. būtų atitinkamai 1,1 proc. punkto ir 1,3 proc. punkto didesni nei tuo atveju, jei grynosios išlaidos didėtų laikantis Tarybos rekomendacijoje C/2025/651 nustatyto plano. Todėl tam, kad būtų įvykdyti fiskalinės sistemos reikalavimai, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad skolos santykis vidutinės trukmės laikotarpiu būtų pradėtas patikimai mažinti arba būtų toliau patikimai mažinamas, arba išliktų apdairaus lygio, nesiekiančio 60 % BVP, ir kad deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnio už 3 % BVP lygio ir išliktų mažesnis už pamatinę vertę, po nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo laikotarpio greičiausiai reikėtų papildomo fiskalinio koregavimo. Italija pripažįsta, jog dėl struktūriškai didesnių gynybos ir energetinio saugumo išlaidų ateityje gali prireikti politikos, kuria būtų užtikrinama, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų išlaikytas fiskalinis tvarumas ir atitiktis fiskalinėms taisyklėms. Tuo, kad, kaip numatoma, deficito ir skolos lygiai dėl nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo padidės nedaug, o Italija yra įsipareigojusi įgyvendinti būtiną koregavimą, kad kitame plane būtų įvykdyti visi fiskalinės sistemos reikalavimai, užtikrinama, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų išsaugotas fiskalinis tvarumas;
(19)šia rekomendacija nekeičiamos valdžios sektoriaus deficito, skolos bei grynųjų išlaidų apibrėžtys ir susijusios sąvokos. Tomis sąvokomis grindžiamus duomenis Italija turi surinkti ir pateikti pagal Reglamentą (ES) 2024/1263, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2009 ( 13 ) ir Reglamentą (ES) Nr. 549/2013 ( 14 ),
REKOMENDUOJA:
1. Iki 2028 m. Italijai leidžiama nukrypti nuo Tarybos rekomendacijoje C/2025/651 ( 15 ) nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo ir jį viršyti, jei tą didžiausią augimo tempą viršijančios grynosios išlaidos neviršija:
i) sumos, kurią sudaro:
a) gynybos išlaidų, išreikštų BVP procentais, padidėjimas nuo 2024 m. (bazinių metų);
b) tinkamų priemonių, kuriomis didinamas energetinis saugumas, biudžeto išlaidos 2026–2028 m. laikotarpiu, kurių metinė suma neviršija 0,3 % BVP, o bendra suma per tą patį laikotarpį – 0,6 % BVP;
ii) su sąlyga, kad bendras nuokrypis viršijant didžiausią grynųjų išlaidų augimo tempą neviršija 1,5 % BVP.
2. Po 2028 m. Italija vis dar gali nukrypti nuo Tarybos rekomendacijoje pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17, 19 arba 20 straipsnį nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo ir jį viršyti, jei tą didžiausią grynųjų išlaidų augimo tempą viršijančios grynosios išlaidos yra susijusios su karinės įrangos pristatymu, dėl kurio sutartys sudarytos iki 2028 m. pabaigos, ir išlieka ne didesnės už pirmiau minėtą bendrą viršutinę ribą.
3. Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 22 straipsnio 7 dalį, šia rekomendacija leidžiami nuokrypiai nuo Tarybos nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo Italijos kontrolės sąskaitoje nebus registruojami kaip debetai.
4. Kad būtų užtikrintas teisingas papildomų išlaidų registravimas, Italija faktinius ir planuojamus duomenis, susijusius su bendromis gynybos išlaidomis (COFOG 02 skyrius), įskaitant investicijas į gynybą (COFOG 02 P.51 skyrius), taip pat išlaidomis, kurios turi būti finansuojamos į COFOG 02 skyrių nepatenkančiomis SAFE paskolomis, turi įtraukti:
a) už laikotarpį nuo 2021 m. iki T − 1 metų (T metai yra einamieji metai) – į ataskaitas Komisijai (Eurostatui) pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 479/2009;
b) už laikotarpį nuo 2021 m. iki T (einamųjų) metų – į nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus ir metines pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnį ir 21 straipsnio 1 dalį;
c) už T (einamuosius) ir T + 1 metus – į biudžeto planų projektus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 ( 16 ).
5. Kad būtų užtikrintas teisingas registravimas, šios rekomendacijos tikslais 2026–2028 m. Italija turi pranešti Komisijai apie konkrečias energetinio saugumo didinimo priemones. Teikiant Komisijai ataskaitas apie šias konkrečias priemones turėtų būti laikomasi ataskaitų šablono, kurį turi pateikti Komisija, įskaitant informaciją apie įgyvendinimo padėtį, jų tinkamumo įrodymus, ir jos turėtų būti skaidriai ir apdairiai įvertintos kiekybiškai. Ataskaitos turi būti teikiamos du kartus per metus, pavasarį – iki balandžio 15 d., o rudenį, teikiant biudžeto planų projektus, – iki spalio 15 d.
Ši rekomendacija skirta Italijos Respublikai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė