European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2024/1782

2024 6 25

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2024/1782

2024 m. birželio 24 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 ir pratęsiamas tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (1), ypač į jo 16, 19 ir 20 straipsnius,

atsižvelgdama į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (2), ypač į jo 16 straipsnį,

kadangi:

1.   BENDRA INFORMACIJA

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/159 (3) (toliau – Galutinių apsaugos priemonių reglamentas) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikriems plieno produktams nustatė galutinę apsaugos priemonę (toliau – apsaugos priemonė), kurią sudaro tam tikriems plieno produktams (toliau – nagrinėjamasis produktas), apimantiems 26 kategorijų plieno produktus, nustatytos tokio dydžio tarifinės kvotos, kad būtų išsaugoti kiekvienos kategorijos produktų tradiciniai prekybos srautai. 25 proc. muitas taikomas tik tuo atveju, jei viršijamos šių tarifinių kvotų kiekybinės ribos. Apsaugos priemonė buvo nustatyta pradiniam trejų metų laikotarpiui, iki 2021 m. birželio 30 d.

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1029 (4) (toliau – Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamentas) Komisija padarė išvadą, kad priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti ir kad Sąjungos pramonė prisitaiko. Ji taip pat padarė išvadą, kad priemonės galiojimo pratęsimas atitinka Sąjungos interesus. Todėl ji nusprendė pratęsti apsaugos priemonės galiojimą iki 2024 m. birželio 30 d.

(3)

Galutinių apsaugos priemonių reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje Komisija įsipareigojo, kad „reguliariai vertins padėtį ir bent kiekvienų priemonių taikymo metų pabaigoje svarstys, ar reikia atlikti peržiūrą“. Atsižvelgdama į tai, Komisija atliko tris veikimo peržiūros tyrimus, atitinkamai 2019 m. (5), 2020 m. (6) ir 2022 m. (7) 2023 m. birželio mėn. (8) atlikdama peržiūros tyrimą ji taip pat įvertino, ar yra pagrindo nutraukti priemonės taikymą anksčiau laiko (9).

(4)

2024 m. sausio 12 d. Komisija gavo pagrįstą keturiolikos ES valstybių narių prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 (10) (toliau – ES pagrindinis apsaugos priemonių reglamentas) 19 straipsnį ir Reglamento (ES) 2015/755 16 straipsnį išnagrinėti, ar dabartinės apsaugos priemonės taikymas turėtų būti pratęstas. Komisijos nuomone, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų galima inicijuoti galiojimo pratęsimo peržiūros tyrimą.

(5)

Taigi 2024 m. vasario 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ji paskelbė pranešimą apie inicijavimą (11) dėl galimo apsaugos priemonės galiojimo pratęsimo. Į pranešimo taikymo sritį Komisija taip pat įtraukė įsipareigojimą įvertinti, ar reikėtų techniškai pakoreguoti priemonės veikimą, jei ji padarytų išvadą, kad apsaugos priemonės taikymą reikėtų pratęsti.

2.   PROCEDŪRA

(6)

Kad tinkamai įvertintų, ar apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti, ar Sąjungos plieno pramonė prisitaiko ir ar toks pratęsimas atitinka platesnius Sąjungos interesus, Komisija surinko konkrečius Sąjungos pramonės duomenis prašydama užpildyti klausimynus (12). Šie duomenys, be kita ko, apėmė pagrindinių nagrinėjamojo produkto ekonominių ir finansinių rodiklių raidą 2021–2023 m. laikotarpiu (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) ir Sąjungos pramonės prisitaikymo įrodymus.

(7)

Komisija taip pat prašė pateikti ir surinko suinteresuotųjų šalių nuomones apie galimą priemonės galiojimo pratęsimą ir galimus būtinus jos veikimo koregavimus, todėl tuo pačiu metu atliko du skirtingus tyrimus. Šiuo tikslu pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos dalyvauti tyrime, raštu pateikiant savo pastabas ir patvirtinamuosius įrodymus, taip pat prašoma, kad žinomi Sąjungos nagrinėjamojo produkto gamintojai ir jų asociacijos užpildytų klausimynus dėl žalos. Dėl veikimo peržiūros Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti konkrečių įrodymų šiais klausimais:

(a)

tarifinių kvotų paskirstymas ir valdymas;

(b)

tradicinių prekybos srautų išstūmimas;

(c)

besivystančių šalių Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) narių, kurioms priemonė netaikoma atsižvelgiant į naujausius jų importo lygio duomenis, sąrašo atnaujinimas;

(d)

liberalizavimo lygis;

(e)

kiti aplinkybių pokyčiai, dėl kurių gali reikėti koreguoti tarifinių kvotų dydį ar paskirstymą.

(8)

Kalbant apie tinkamą procesą, galiojimo pratęsimo ir veikimo peržiūros tyrimas apėmė dviejų etapų rašytinę procedūrą, pagal kurią suinteresuotosios šalys pirma pateikė savo pastabas, o vėliau turėjo galimybę paneigti kitų šalių pateiktas pastabas. Iš viso per nustatytus terminus Komisija iš suinteresuotųjų šalių gavo daugiau kaip 65 atsakymus ir paneigiančias pastabas. Ji taip pat gavo daugiau kaip 100 individualių klausimyno atsakymų iš Sąjungos gamintojų.

(9)

Vertindama, ar tenkinamos apsaugos priemonės galiojimo pratęsimo sąlygos, Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar įvykdyti teisiniai reikalavimai apsaugos priemonės galiojimui pratęsti pagal ES ir PPO taisykles, t. y. ar priemonė yra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai (3.2 skirsnis) ir ar Sąjungos pramonė prisitaiko (3.3 skirsnis). Antra, ji įvertino, ar toks pratęsimas atitiktų bendrus Sąjungos interesus (3.4 skirsnis). Galiausiai, atlikdama vertinimą Komisija tinkamai atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir įrodymus, taip pat į visą kitą turimą informaciją, susijusią su pirmiau minėtais aspektais. Komisija konkrečiai išnagrinėjo atitinkamus suinteresuotųjų šalių tvirtinimus dėl galiojimo pratęsimo 4 skirsnyje.

(10)

Po to Komisija įvertino poreikį atlikti tam tikrus techninius priemonės patikslinimus. Šis darbas atliktas atsižvelgiant į pranešime apie inicijavimą nustatytas sritis (žr. 7 konstatuojamąją dalį), taip pat įtrauktas techninis pakeitimas, pagal kurį apsaugos priemonė taikoma importui iš Mozambiko.

3.   GALIOJIMO PRATĘSIMO ĮVERTINIMAS

3.1.   Teisiniai reikalavimai

(11)

Pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 1 dalį ir ES pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 2 dalį apsaugos priemonės taikymo laikotarpis gali būti pratęstas, jei apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti (toliau – būtinumo kriterijus) ir yra įrodymų, kad pramonė prisitaiko. Be to, ES pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 22 straipsnyje nustatyta, kad priemonė turi atitikti Sąjungos interesus.

3.2.   Ar apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti (būtinumo kriterijus)

(12)

Dėl pirmojo teisinio kriterijaus Komisija, remdamasi gautais klausimyno atsakymais, pirmiausia išnagrinėjo Sąjungos pramonės ekonominę padėtį (3.2.1 skirsnis). Po to Komisija įvertino kelis pagrindinius veiksnius, kad nustatytų, kokia būtų tikėtina importo raida ir kokį poveikį tokia raida darytų Sąjungos gamintojams, jei apsaugos priemonė nebūtų taikoma (toliau – priešingos padėties analizė, žr. 3.2.2 skirsnį).

3.2.1.   Sąjungos plieno pramonės ekonominė padėtis

(13)

Siekdama įvertinti Sąjungos plieno pramonės ekonominę padėtį, Komisija žinomiems Sąjungos plieno gamintojams pateikė klausimynus, kad surinktų informaciją apie žalos rodiklius, susijusius su nagrinėjamuoju produktu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Komisija paprašė žinomų Sąjungos pramonės asociacijų (EUROFER (Europos plieno asociacija), ESTA (Europos plieno vamzdžių asociacija) ir CET (pranc. Comité Européen de la Tréfilerie, Europos vielos tempimo komitetas) klausimynus išplatinti savo nariams. Be to, Komisija žinomiems Sąjungos gamintojams pranešė apie prašymą užpildyti klausimynus naudojantis nekonfidencialių bylų sistema (TRON) (13). Klausimynai taip pat paskelbti Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato svetainėje (14). Visi su klausimynais susiję nurodymai taip pat buvo įtraukti į pranešimą apie inicijavimą.

(14)

Komisija gavo daugiau kaip 100 individualių klausimyno atsakymų iš trijų žinomų Sąjungos pramonės asociacijų narių ir kitų Sąjungos gamintojų, kurie nėra nė vienos asociacijos nariai. Be to, šios trys pramonės asociacijos konsolidavo savo narių individualiai pateiktus duomenis.

(15)

Komisija konsolidavo iš Sąjungos gamintojų tiesiogiai gautus individualius duomenis ir sutikrino jų tikslumą su duomenų rinkiniu, kurį Sąjungos pramonės asociacijos pateikė specialiose nuotolinėse kryžminio patikrinimo sesijose. Tada Komisija asociacijos narių atsakymus sujungė su atsakymais, gautais iš gamintojų, kurie nėra asociacijos nariai, į vieną konsoliduotą duomenų rinkinį, kuriuo remiantis buvo vertinama Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(16)

Žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu parodyta 1–4 lentelėse.

(a)   Gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, atsargos

1 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, atsargos

tūkst. tonų

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Nagrinėjamojo produkto gamybos apimtis

178 257

158 704

154 158

indeksas 2021 = 100

100

89

86

Nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai

231 509

229 881

230 139

indeksas 2021 = 100

100

99

99

Pajėgumų naudojimas

77,00  %

69,04  %

66,98  %

Atsargos

32 082 625

30 434 986

31 214 413

indeksas 2021 = 100

100

95

97

Šaltinis:

pramonės duomenys ir klausimyno atsakymai.

(17)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų gamybos apimtis, palyginti su 2021 m., nuolat mažėjo: –11 proc. 2022 m. ir –14 proc. 2023 m. Gamybos pajėgumai per visą laikotarpį išliko stabilūs, todėl pajėgumų naudojimas toliau mažėjo ir 2023 m. nukrito iki labai žemo 67 proc. lygio. Galiausiai 2022 m. atsargos sumažėjo –5 proc., o 2023 m. – –3 proc., palyginti su 2021 m.

(b)   Sąjungos suvartojimas, pardavimas vidaus rinkoje ir rinkos dalis (15)

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas, pardavimas vidaus rinkoje ir rinkos dalis

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Suvartojimas (tūkst. tonų)

161 072

148 065

139 207

indeksas 2021 = 100

100

92

86

Pardavimas vidaus rinkoje (tūkst. tonų)

127 188

116 462

111 165

indeksas 2021 = 100

100

92

87

Rinkos dalis (%)

79,0  %

78,7  %

79,9  %

Šaltinis:

pramonės duomenys ir klausimyno atsakymai.

(18)

Palyginti su 2021 m., 2022 m. suvartojimas Sąjungos rinkoje pradėjo mažėti (–8 proc.) ir ši tendencija tęsėsi ir 2023 m. (–14 proc.). Sąjungos gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai panaši (atitinkamai –8 proc. 2022 m. ir –13 proc. 2023 m., palyginti su 2021 m.). Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 0,9 procentinio punkto.

(c)   Vieneto pardavimo kaina, pelningumas, pinigų srautas ir panaudoto kapitalo grąža

3 lentelė

Vieneto pardavimo kaina, pelningumas, pinigų srautas ir panaudoto kapitalo grąža

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t)

914

1 230

1 028

indeksas 2021 = 100

100

135

113

Pelningumas (% apyvartos)

9,4  %

10,3  %

0,3  %

Pinigų srautas (mln. EUR)

5 024

10 696

7 881

indeksas 2021 = 100

100

213

157

Panaudoto kapitalo grąža (%)

25,2  %

22,5  %

–2,2  %

Šaltinis:

pramonės duomenys ir klausimyno atsakymai.

(19)

Palyginti su 2021 m., vieneto pardavimo kaina 2022 m. padidėjo 35 proc., o 2023 m. – 13 proc. Palyginti su 2021 m., pinigų srautas 2022 m. padidėjo 113 proc., o 2023 m. – 57 proc. 2022 m. panaudoto kapitalo grąža šiek tiek sumažėjo, o 2023 m. tapo neigiama (–2,2 proc.).

(20)

Dėl padidėjusių kainų ir prasidėjus atsigavimui po COVID-19 pandemijos 2021 m. Sąjungos pramonė tapo pelninga (9,4 proc.), o 2022 m. pelnas dar šiek tiek padidėjo (10,3 proc.). 2023 m. pelningumas smarkiai sumažėjo ir sudarė tik 0,3 proc.

(d)   Užimtumas

4 lentelė

Užimtumas

(etato ekvivalentai)

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Užimtumas

180 958

181 913

179 867

indeksas 2021 = 100

100

101

99

Šaltinis:

pramonės duomenys ir klausimyno atsakymai.

(21)

Užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilus ir 2023 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo –1 proc.

Išvada

(22)

Iš žalos rodiklių matyti, kad 2021 m. Sąjungos pramonė pasiekė gerą pelningumo lygį, kurį daugiausia lėmė didelės kainos ir tvirtas paklausos atsigavimas po COVID-19. Tačiau nuo 2022 m. antrojo pusmečio Sąjungos pramonės padėtis pradėjo blogėti. Kai kurie svarbūs rodikliai, pavyzdžiui, gamyba, pardavimas ir pajėgumų naudojimas, rodė neigiamą tendenciją (16), o energijos sąnaudos gerokai padidėjo (17). Daugumos ekonominių rodiklių blogėjimas 2023 m. tapo akivaizdesnis, nes dėl didesnių nei ankstesnis vidurkis energijos sąnaudų sumažėjo kainos ir smarkiai sumažėjo pardavimas ir gamyba Sąjungos rinkoje. Todėl pajėgumų naudojimas pasiekė žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį, o pelningumas drastiškai sumažėjo (buvo ties nenuostolingumo riba). Nors sumažėjus pelningumui Sąjungos pramonės rinkos dalis 2023 m., palyginti su 2021 m., padidėjo beveik vienu procentiniu punktu, šią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į nuolatinį didelį importo spaudimą (18), o importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo didesnė nei ankstesniais laikotarpiais (19), kaip bus paaiškinta 3.2.2 skirsnyje.

(23)

Remdamasi minėtais rodikliais (1–4 lentelės), Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis 2021–2023 m. pablogėjo ir kad nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje ji buvo pažeidžiama.

Papildoma produktų grupių analizė

(24)

Laikydamasi pradinio tyrimo metodo (20), Komisija taip pat įvertino žalos rodiklių raidą pagal produktų grupę (21). Produktų grupės, kurioms taikoma plieno apsaugos priemonė, yra plokšti produktai, ilgi produktai ir vamzdžiai.

(25)

5–8 lentelėse parodyta žalos rodiklių raida pagal produktų grupę.

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, atsargos

tūkst. tonų

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Nagrinėjamojo produkto (plokščių produktų) gamybos apimtis

133 919

118 680

117 230

indeksas 2021 = 100

100

89

88

Nagrinėjamojo produkto (ilgų produktų) gamybos apimtis

38 061

33 729

30 848

indeksas 2021 = 100

100

89

81

Nagrinėjamojo produkto (vamzdžių) gamybos apimtis

6 277

6 295

6 080

indeksas 2021 = 100

100

100

97

 

 

 

 

Nagrinėjamojo produkto (plokščių produktų) gamybos pajėgumai

168 949

167 811

168 540

indeksas 2021 = 100

100

99

100

Nagrinėjamojo produkto (ilgų produktų) gamybos pajėgumai

50 958

50 622

50 219

indeksas 2021 = 100

100

99

99

Nagrinėjamojo produkto (vamzdžių) gamybos pajėgumai

11 602

11 449

11 380

indeksas 2021 = 100

100

99

98

 

 

 

 

Pajėgumų naudojimas (plokšti produktai)

79,27  %

70,72  %

69,56  %

Pajėgumų naudojimas (ilgi produktai)

74,69  %

66,63  %

61,43  %

Pajėgumų naudojimas (vamzdžiai)

54,10  %

54,99  %

53,43  %

 

 

 

 

Atsargos (plokšti produktai)

25 377

22 941

24 042

indeksas 2021 = 100

100

90

95

Atsargos (ilgi produktai)

3 349

3 468

3 274

indeksas 2021 = 100

100

104

98

Atsargos (vamzdžiai)

3 357

4 026

3 899

indeksas 2021 = 100

100

120

116

Šaltinis:

pramonės duomenys ir klausimyno atsakymai.

6 lentelė

Sąjungos suvartojimas, pardavimas vidaus rinkoje ir rinkos dalis

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Suvartojimas (tūkst. tonų) (plokšti produktai)

92 700

84 749

81 344

indeksas 2021 = 100

100

91

88

Suvartojimas (tūkst. tonų) (ilgi produktai)

57 398

53 223

48 072

indeksas 2021 = 100

100

93

84

Suvartojimas (tūkst. tonų) (vamzdžiai)

10 973

10 093

9 790

indeksas 2021 = 100

100

92

89

 

 

 

 

Pardavimas vidaus rinkoje (tūkst. tonų) (plokšti produktai)

68 864

63 050

61 409

indeksas 2021 = 100

100

92

89

Pardavimas vidaus rinkoje (tūkst. tonų) (ilgi produktai)

50 011

45 512

42 139

indeksas 2021 = 100

100

91

84

Pardavimas vidaus rinkoje (tūkst. tonų) (vamzdžiai)

8 312

7 900

7 617

indeksas 2021 = 100

100

95

92

 

 

 

 

Rinkos dalis, % (plokšti produktai)

74,3  %

74,4  %

75,5  %

Rinkos dalis, % (ilgi produktai)

87,1  %

85,5  %

87,7  %

Rinkos dalis, % (vamzdžiai)

75,8  %

78,3  %

77,8  %

Šaltinis:

pramonės duomenys ir klausimyno atsakymai.

7 lentelė

Vieneto pardavimo kaina, pelningumas, pinigų srautas ir panaudoto kapitalo grąža

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t) (plokšti produktai)

971

1 309

1 104

indeksas 2021 = 100

100

135

114

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t) (ilgi produktai)

759

1 016

804

indeksas 2021 = 100

100

134

106

Vieneto pardavimo kaina (EUR/t) (vamzdžiai)

1 177

1 581

1 382

indeksas 2021 = 100

100

134

117

 

 

 

 

Pelningumas (% apyvartos) (plokšti produktai)

10,6  %

11,0  %

0,1  %

Pelningumas (% apyvartos) (ilgi produktai)

7,6  %

9,6  %

–1,0  %

Pelningumas (% apyvartos) (vamzdžiai)

5,1  %

7,3  %

5,6  %

 

 

 

 

Pinigų srautas (mln. EUR) (plokšti produktai)

3 434

6 326

5 999

indeksas 2021 = 100

100

184

175

Pinigų srautas (mln. EUR) (ilgi produktai)

1 439

3 509

682

indeksas 2021 = 100

100

244

47

Pinigų srautas (mln. EUR) (vamzdžiai)

151

861

1 200

indeksas 2021 = 100

100

571

795

 

 

 

 

Panaudoto kapitalo grąža (%) (plokšti produktai)

29,04  %

26,64  %

–3,24  %

Panaudoto kapitalo grąža (%) (ilgi produktai)

16,95  %

18,31  %

–3,15  %

Panaudoto kapitalo grąža (%) (vamzdžiai)

29,31  %

11,00  %

7,81  %

Šaltinis: pramonės duomenys ir klausimyno atsakymai.

8 lentelė

Užimtumas

(etato ekvivalentai)

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Užimtumas (plokšti produktai)

114 657

114 444

114 053

indeksas 2021 = 100

100

100

99

Užimtumas (ilgi produktai)

40 053

39 870

39 485

indeksas 2021 = 100

100

100

99

Užimtumas (vamzdžiai)

26 248

27 599

26 329

indeksas 2021 = 100

100

105

100

Šaltinis:

pramonės duomenys ir klausimyno atsakymai.

(26)

Remiantis minėtais rodikliais, kiekvienos produktų grupės analizė patvirtina išvadas dėl nagrinėjamojo produkto: Sąjungos pramonės ekonominė padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo ir šiuo metu ji yra pažeidžiama. Net ir produktų grupės, kurios pelningumo ir rinkos dalies pokyčių rezultatai buvo geresni (vamzdžių grupė), atveju per nagrinėjamąjį laikotarpį pablogėjo kiti pagrindiniai rodikliai, kaip antai pajėgumų naudojimas, gamybos lygis ir pardavimas vidaus rinkoje.

3.2.2.   Priešingos padėties analizė

(a)   Importo spaudimas. Importo raida ir rinkos dalis

(27)

Komisija įvertino importo raidą tiek bendrai, tiek palyginti su suvartojimu, kad nustatytų spaudimo, kurį nagrinėjamuoju laikotarpiu jis galėjo daryti Sąjungos rinkai, mastą. Be to, Komisija įvertino panaudotų tarifinių kvotų raidą (žr. 3.2.2 skirsnio b punktą).

(28)

Importas į Sąjungą 2023 m. sumažėjo –17 proc., palyginti su 2021 m., kai pasiekė antrą pagal dydį lygį nuo 2013 m. (22)

9 lentelė

Importo raida

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Importo apimtis (tūkst. tonų)

33 884

31 603

28 042

indeksas 2021 = 100

100

93

83

Šaltinis.

Eurostatas

(29)

Produktų grupės lygmens analizė patvirtino šią bendrą tendenciją, kaip parodyta 10 lentelėje.

10 lentelė

Importo rinkos dalis pagal produktų grupę

 

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Suvartojimas (tūkst. tonų) (plokšti produktai)

92 700

84 749

81 344

indeksas 2021 = 100

100

91

88

Suvartojimas (tūkst. tonų) (ilgi produktai)

57 398

53 223

48 072

indeksas 2021 = 100

100

93

84

Suvartojimas (tūkst. tonų) (vamzdžiai)

10 973

10 093

9 790

indeksas 2021 = 100

100

92

89

 

 

 

 

Importas (tūkst. tonų) (plokšti produktai)

23 835

21 699

19 935

indeksas 2021 = 100

100

91

84

Importas (tūkst. tonų) (ilgi produktai)

7 387

7 711

5 933

indeksas 2021 = 100

100

104

80

Importas (tūkst. tonų) (vamzdžiai)

2 661

2 192

2 174

indeksas 2021 = 100

100

82

82

 

 

 

 

Rinkos dalis, % (plokšti produktai)

25,7  %

25,6  %

24,5  %

Rinkos dalis, % (ilgi produktai)

12,9  %

14,5  %

12,3  %

Rinkos dalis, % (vamzdžiai)

24,2  %

21,7  %

22,2  %

Šaltinis:

pramonės duomenys, klausimyno atsakymai ir Eurostatas.

(30)

Komisija įvertino importo raidą, palyginti su suvartojimo raida per tą patį laikotarpį. Iš toliau pateiktos diagramos matyti, kad suvartojimas buvo didžiausias 2017–2018 m. Tačiau 2023 m. jis smarkiai sumažėjo ir nukrito iki žemiausio lygio nuo 2013 m. (23) Kita vertus, importo dalis smarkiai ir nuolat didėjo iki 2018 m., kai liepos mėn. buvo laikinai įvesta apsaugos priemonė, o per ateinančius dvejus metus šiek tiek sumažėjo. Tačiau nuo 2021 m. importo dalis vėl padidėjo ir tebėra gerokai didesnė nei buvo prieš apsaugos priemonės nustatymą. Todėl atlikus tyrimą padaryta išvada, kad importo spaudimo lygis pagal rinkos dalį yra net didesnis už lygį iki apsaugos priemonės nustatymo (24) ir lygį, nustatytą pagal Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamentą (25).

Image 1

Šaltiniai:

dėl importo – Eurostatas. Dėl suvartojimo – ES pramonės klausimyno atsakymai, pateikti atitinkamai pradiniame tyrime (2013–2017 m.), pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros tyrime (2018–2020 m.) ir antrosios galiojimo pratęsimo peržiūros tyrime (2021–2023 m.).

(b)   Importo spaudimas. Tarifinių kvotų panaudojimo raida

(31)

Komisija taip pat įvertino importo spaudimą atsižvelgdama į tarifinių kvotų panaudojimo raidą (26). Pirma, Komisija įvertino tarifinių kvotų raidą nuo Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento priėmimo. Toliau esančioje diagramoje pateikti duomenys rodo tarifinių kvotų, turimų kiekvienų iš dvejų paskutinių apsaugos priemonės taikymo metų pabaigoje (27), kiekius, iš kurių matyti, kad vidutinis tarifinių kvotų panaudojimas apsaugos priemonės taikymo metų paskutinio ketvirčio pabaigoje (balandžio–birželio mėn.) sudarė apie 46 proc., o atitinkamai 4 ir 5 metais nepanaudota 7–8,5 mln. tonų tarifinių kvotų. Šiais apsaugos priemonės taikymo metais (28) (duomenys iki 2024 m. gegužės 21 d.) atrodo, kad turimų tarifinių kvotų tendencija yra panaši. Todėl vertindama bendrą tarifinių kvotų panaudojimą paskutinių dvejų apsaugos priemonės taikymo metų, įskaitant einamuosius metus, pabaigoje Komisija didelių pokyčių nepastebėjo.

Image 2

Šaltinis:

Prekybos GD skaičiavimai remiantis Mokesčių ir muitų sąjungos GD kvotų panaudojimo duomenų bazėje turimais duomenimis: https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp.

(32)

Antra, Komisija įvertino naujausius pokyčius, įvertindama ligšiolinį tarifinių kvotų panaudojimą kiekvieną einamųjų apsaugos priemonės taikymo metų (29) ketvirtį.

(33)

Atlikus tarifinių kvotų panaudojimo analizę patvirtinta, kad nepanaudotos tarifinių kvotų dalys buvo didelės ir didėjo, o 2024 m. sausio–kovo mėn. ketvirčio pabaigoje sudarė apie 7 mln. tonų. Todėl tarifinių kvotų panaudojimas praėjus trims ketvirčiams buvo 47 proc., kaip matyti toliau pateiktoje diagramoje. Tačiau vertinant importo spaudimą, tarifinių kvotų panaudojimo norma turi būti analizuojama kartu su 3.2.2 skirsnio a punkte nurodyta importo dalies raida, iš kurios matyti vidutinis padidėjimas, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, ir su detalesniu vertinimu, pateiktu toliau šiame skirsnyje. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad dėl liberalizavimo ir pirma atlikto papildymo tarifinių kvotų apimtis nuo 2019 m. padidėjo maždaug 25 proc. ir kad suvartojimas gerokai sumažėjo ir artimiausiu metu nesitikima, kad jis reikšmingai atsigaus.

Image 3

Šaltinis:

Prekybos GD skaičiavimai remiantis Mokesčių ir muitų sąjungos GD kvotų panaudojimo duomenų bazėje turimais duomenimis: https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp.

(34)

Iš tiesų išsamesnė šių duomenų analizė parodė, kad per tris vertintus ketvirčius kelioms produktų kategorijoms vidutiniškai buvo išnaudota 21 atskira tarifinė kvota (skirta konkrečiai šaliai ar likutinė kvota). Jų bendra vidutinė apimtis sudarė 32 proc. (beveik 2 mln. tonų per ketvirtį) visos vidutinės importo apimties per tą patį laikotarpį.

(35)

Kalbant apie kilmę, atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad kai kurios didžiausios plieną į Sąjungą eksportuojančios šalys (30) išnaudojo atitinkamą šių tarifinių kvotų skaičių ir per atitinkamą ketvirtį išnaudojo nuo vienos iki aštuonių atitinkamai konkrečiai šaliai skirtų tarifinių kvotų (31). Panašius eksporto modelius Komisija jau nustatė Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamente (32). Be to, didžiausia tarifinė kvota pagal priemonę (1 kategorijos likutinė tarifinė kvota) buvo nuolat išnaudojama beveik iškart per paskutinius tris ketvirčius iš eilės, o tai rodo, kad tam tikros trečiosios šalys nuolat elgėsi oportunistiškai (33).

(36)

Tarifinių kvotų išnaudojimas ir tokio išnaudojimo tempas kai kuriais atvejais yra požymis tų tarifinių kvotų, dėl kurių labiau tikėtina, kad, netaikant apsaugos priemonės, į Sąjungos rinką patektų papildomų kiekių. Todėl apsaugos priemone užkirstas kelias papildomam importo spaudimui. Taigi, atsižvelgdama į šiuos duomenis, Komisija padarė išvadą, kad šie tarifinių kvotų panaudojimo modeliai, kurie skirtingu mastu stebimi visose produktų grupėse, dar kartą patvirtino didelį importo spaudimą Sąjungos plieno rinkoje.

(c)   Pagrindinių plieną eksportuojančių šalių pasaulinio eksporto ir suvartojimo jų vidaus rinkose raida

(37)

2023 m., palyginti su 2021 m., importas į Sąjungą sumažėjo –17 proc. (34). Be to, kaip parodyta 11 lentelėje, per tą patį laikotarpį importas į JAV rinką taip pat sumažėjo –8 proc. ir toliau buvo gerokai mažesnis už aukščiausią lygį, pasiektą 2017 m. prieš nustatant JAV 232 skirsnio priemonę. 2023 m. importas sumažėjo beveik 6 mln. tonų, palyginti su 2017 m., t. y. paskutiniais metais prieš pradedant taikyti 232 skirsnio priemonę.

11 lentelė

Importas į Jungtines Amerikos Valstijas tonomis

Metai

2017

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Iš viso iš trečiųjų šalių (išskyrus ES)

21 933 440

17 977 836

19 473 713

16 405 997

Šaltinis:

Jungtinių Amerikos Valstijų Tarptautinės prekybos komisija ().

(38)

Nustačiusi importo į dvi didžiausias plieno importo rinkas (Sąjungą ir JAV) apimties raidą (36), Komisija išanalizavo pagrindinių plieną į Sąjungą tiekiančių šalių (37) eksporto į trečiąsias šalis (išskyrus ES ir JAV) veiklos rezultatus.

(39)

Iš 12 lentelės matyti, kad apskritai pagrindinės nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportuojančios šalys nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažino eksportą į kitas trečiųjų šalių rinkas. Individualus šių šalių eksporto veiklos rezultatų vertinimas taip pat patvirtino plačiai paplitusią neigiamą eksporto į kitas rinkas nei Sąjunga ir JAV raidos tendenciją (38).

12 lentelė

Nagrinėjamojo produkto eksporto (išskyrus eksportą į ES ir JAV) iš pagrindinių plieną į ES tiekiančių šalių į trečiųjų šalių rinkas (išskyrus Kiniją) raida

Metai

2021 m.

2022 m.

2023 m.

Pokytis, %

Pokytis tonomis

Tonos

100 433 268

85 647 917

80 921 385

–19  %

–19 511 882

Šaltinis:

„Global Trade Atlas“. Šioje duomenų bazėje kaupiama statistinė informacija, kurią teikia kiekvienos šalies nacionalinės muitinės statistikos tarnybos: https://www.spglobal.com/marketintelligence/en/mi/products/maritime-global-trade-atlas.html.

(40)

Atsižvelgdama į šiuos duomenis, Komisija padarė išvadą, kad šios šalys ne tik sumažino eksporto į Sąjungos rinką (9 lentelė) ir JAV rinką (11 lentelė) apimtį, bet ir apskritai negalėjo pakeisti savo eksporto apimties, kurios neteko dviejose didžiausiose importo rinkose, vykdydamos eksportą į kitas rinkas. Taigi apskritai pagrindinės plieną į Sąjungą eksportuojančios šalys prarado didelę eksporto apimtį visame pasaulyje.

(41)

Komisija savo vertinimą taip pat papildė EBPO atlikta analize dėl platesnės produkto apibrėžtosios srities. EBPO duomenys patvirtino pačios Komisijos vertinimą, kad apskritai pagrindinių plieną eksportuojančių šalių eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuosekliai mažėjo (39).

(42)

Vienintelė svarbi šios kitu atveju nuoseklios tendencijos išimtis buvo susijusi su Kinijos eksporto veiklos rezultatais: 2023 m. eksportas padidėjo ir pasiekė maždaug 95 mln. tonų. Tai reiškia, kad eksportas padidėjo 24 mln. tonų (+40 proc.) (40). Kinijos eksporto padidėjimas, atsižvelgiant vien į jo dydį, užgožtų beveik visų kitų didelių eksportuojančių šalių eksporto sumažėjimą. Dėl šios priežasties Kinija nėra įtraukta į 12 lentelėje pateiktą apibendrintą analizę.

(43)

Iš tiesų dėl Kinijos eksporto daromo papildomo spaudimo labai padidėjo konkurencija kitų trečiųjų šalių rinkose (41). Dėl to dar labiau sumažėjo eksporto rinkų prieinamumas ir dydis visame pasaulyje (42) ir tai prisidėjo prie kitų šalių eksporto sumažėjimo.

(44)

Šiuo atžvilgiu iš EBPO duomenų matyti, kad nepaisant to, jog dauguma didžiausių plieno eksportuotojų savo eksportą sumažino, importas daugelyje didelių importo rinkų, išskyrus ES ir JAV, didėjo (43). Atrodo, kad taip yra bent jau keliose iš šių rinkų (pvz., ASEAN (44), Korėjos, Turkijos (45), Brazilijos (46)), būtent dėl padidėjusio Kinijos eksporto (47). Be to, iš pirmųjų 2024 m. mėnesių duomenų nematyti, kad ši Kinijos eksporto elgsena pasikeistų (48).

(45)

Atsižvelgdama į šią Kinijos eksporto raidą, Komisija taip pat įvertino tokio drastiško Kinijos eksporto į trečiąsias šalis padidėjimo sąsają su importo srautais Sąjungos rinkoje ir poveikį jiems.

(46)

Komisija patvirtino, kad importas iš kai kurių kilmės šalių, kuriose Kinijos eksporto apimtis 2023 m. gerokai padidėjo (įskaitant Vietnamą, Indoneziją ir Malaiziją) (49), taip pat kitų šalių, paprastai konkuruojančių tokiose Azijos rinkose su Kinija (Japonija (50)), 2023 m. Sąjungos rinkoje labai padidėjo (51). Palyginti su laikotarpiu iki apsaugos priemonės nustatymo, toks padidėjimas buvo dar spartesnis. Taigi, išanalizuoti duomenys aiškiai rodo, kad apskritai esant mažesniam suvartojimui šis didelis ir didėjantis importo iš Kinijos spaudimas tam tikrose trečiųjų šalių rinkose kai kurių šalių gamintojus paskatino savo produkcijai ieškoti kitų eksporto rinkų, įskaitant Sąjungos rinką (52).

(47)

Kitame etape Komisija įvertino pagrindinių plieną eksportuojančių šalių vidaus suvartojimo raidą (53) nagrinėjamuoju laikotarpiu.

13 lentelė

Suvartojimo raida pagrindinėse plieno gamybos rinkose (įskaitant pagrindines į ES eksportuojančias šalis)

Metai / produktas

Karštai valcuoto plieno ritiniai ir lakštinio plieno ritiniai

Šaltai valcuoto plieno ritiniai

Panardinant karštai galvanizuoto (HDG) + galvanizuoto cinkuoto (EZ) plieno ritiniai

Alavuotoji skarda

Reversinio valcavimo plokštės

Strypai + vielos gamybai skirti strypai

Juostos + konstrukciniai profiliai

Bėgiai

Visos šalys (įskaitant Kiniją)

Kinija

Be Kinijos

2018

501 094

172 656

87 022

8 539

110 692

495 876

190 878

8 137

1 574 894

964 829

610 065

2019

505 033

167 801

90 303

8 820

113 426

531 934

197 669

8 710

1 623 696

1 024 141

599 556

2020

518 795

176 849

91 167

8 371

121 359

552 592

211 095

8 111

1 688 338

1 141 389

546 949

2021 m.

544 636

182 974

90 038

8 094

118 641

547 644

207 966

7 050

1 645 904

1 050 573

595 331

2022 m.

532 646

173 302

87 504

7 317

119 759

516 659

200 983

7 175

1 707 043

1 085 222

621 821

2023 m.

559 856

181 132

92 419

8 020

126 071

502 780

200 126

7 376

1 677 781

1 068 225

609 556

Šaltinis.

CRU duomenų bazė (galima susipažinti užsiprenumeravus)

(48)

Iš 13 lentelės (54) matyti, kad apskritai suvartojimas pagrindinių plieno eksportuotojų vidaus rinkose 2022 m. (55) sumažėjo 61 mln. tonų (–4 proc.), palyginti su 2021 m. (56) Iš to labiausiai sumažėjo bendras Kinijos suvartojimas – –34 mln. tonų. 2023 m. bendras sumažėjimas, palyginti su 2021 m., buvo –2 proc. (–29,2 mln. tonų).

(49)

Šiame skirsnyje pateikta analizė patvirtino, kad pagrindiniai plieno eksportuotojai susiduria su vis didesniais sunkumais eksportuoti dalį savo produkcijos į trečiųjų šalių rinkas (taip pat žr. 3.2.2 skirsnio e ir f punktus). Be to, iš duomenų matyti, kad, atsižvelgiant į suvartojimo raidą, prarastą eksporto apimtį vargu ar būtų buvę įmanoma nukreipti į jų vidaus rinkas. Dėl to daug didžiausių plieno tiekėjų į Sąjungą neteko didelės apimties, kuri buvo parduodama tiek vidaus rinkoje, tiek trečiosiose šalyse, dalies.

(d)   Pertekliniai pajėgumai

(50)

Pasaulinių perteklinių pajėgumų raida buvo pagrindinis Komisijos sprendimo, kuriuo buvo pagrįstas galutinės apsaugos priemonės nustatymas 2019 m. vasario mėn. (57) ir jos galiojimo pratęsimas 2021 m. birželio mėn. (58), elementas. Šiame tyrime Komisija įvertino naujausius plieno perteklinių pajėgumų pokyčius, remdamasi tokiais šaltiniais kaip EBPO Plieno komitetas ir Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje (GFSEC), kurie savo naujausiose ataskaitose patvirtino, kad pertekliniai pajėgumai tebėra labai dideli (59).

(51)

Remiantis šiais šaltiniais apskaičiuota, kad 2023 m. pasauliniai plieno gamybos pajėgumai viršijo gamybą daugiau kaip 550 mln. metrinių tonų. Tai prilygsta bendrai Indijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, ES, Japonijos ir Turkijos plieno gamybai 2023 m. (60) ir keturis kartus viršija suvartojimą Sąjungos rinkoje 2023 m.

(52)

Taigi iš šių duomenų matyti, kad nuo 2019 m., kai buvo nustatyta plieno apsaugos priemonė, su pertekliniais pajėgumais susijusi padėtis nepagerėjo. Priešingai, tai tebėra rimta problema plieno sektoriuje ir nesitikima, kad artimiausiu metu padėtis pagerės. Iš tiesų, vertindama tikėtinus pasaulinių perteklinių pajėgumų pokyčius, Komisija taip pat patvirtino, kad padėtis gali toliau blogėti. EBPO pranešė, kad 2024–2026 m. planuojama įrengti apie 160 mln. metrinių tonų naujų pajėgumų (61). Tokie nauji pajėgumai, kurie yra didesni už metinį Sąjungos suvartojimą, būtų pridėti laikotarpiu, kai prognozuojama, kad pasaulinė plieno paklausa augs saikingai, todėl kyla pavojus, kad dar labiau padidės atotrūkis tarp pajėgumų ir paklausos ir dėl to pablogės su pertekliniais pajėgumais susijusi padėtis.

(53)

Be to, išanalizuota informacija patvirtino, kad Sąjunga iš esmės buvo vienintelis svarbus plieno gamybos regionas, kuriame įrengti pajėgumai 2018–2023 m. laikotarpiu sumažėjo, todėl ji neprisidėjo prie dabartinių pasaulinių perteklinių pajėgumų tendencijų (62).

(54)

Komisija informaciją apie perteklinius pajėgumus taip pat patvirtino įvertinusi iš CRU duomenų bazės gautus duomenis (63) apie pagrindines plieno gamybos šalis visame pasaulyje, įskaitant pagrindines plieną į Sąjungos rinką eksportuojančias šalis.

(55)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pertekliniai pajėgumai tebėra labai dideli ir greičiausiai dar didės.

(56)

Komisija ne tik įvertino naujausius pasaulinių perteklinių pajėgumų pokyčius, bet ir išnagrinėjo didėjančių perteklinių pajėgumų kai kuriose šalyse ir regionuose ir importo iš tokių kilmės šalių į Sąjungą raidos sąsajas. Šis vertinimas buvo pagrįstas importo statistiniais duomenimis ir EBPO Plieno komiteto (64) ir GFSEC (65) atliktais konkrečiais perteklinių pajėgumų raidos tyrimais.

(57)

GFSEC teigimu, „pastaraisiais metais pernelyg didelių investicijų rizika tampa vis akivaizdesnė Pietryčių Azijoje, tam tikrose Artimųjų Rytų ir Afrikos dalyse, kur tokie pajėgumai labai smarkiai viršija vietinę plieno paklausą“. Dokumente taip pat priduriama, kad „Vietnamo, Indonezijos ir Malaizijos pajėgumai išaugo daugiau kaip 35–95 proc., o plieno paklausa sumažėjo arba padidėjo tik truputį <...> ir kad tam tikrų kitų Artimųjų Rytų, Pietų Azijos ir Šiaurės Afrikos šalių ekonomikos augimas taip pat nesubalansuotas (pvz., Irano, Pakistano ir Alžyro)“ (66).

(58)

Savo ruožtu ši informacija taip pat atitiko EBPO pateiktą šalių lygmens informaciją, iš kurios matyti, kad šių (ir kitų) kilmės šalių pajėgumai labai padidėjo (67). Šiuo atžvilgiu atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad šių pajėgumų padidėjimą iš dalies lėmė Kinijos užsienio investicijos, visų pirma ASEAN regione, bet ne tik jame (68).

(59)

Vertindama importo į Sąjungą raidą pagal kilmės šalį, Komisija nustatė, kad 2022–2023 m. laikotarpiu importas iš tam tikrų kilmės šalių (69) padidėjo (70), nepaisant galiojančių apsaugos priemonių. Importas iš šių kilmės šalių nebuvo tarp tradicinių Sąjungos tiekėjų ir kai kuriais atvejais iki apsaugos priemonės taikymo pradžios ir pirmaisiais jos taikymo metais beveik neegzistavo. Todėl tokiais atvejais nebuvo galima taikyti konkrečiai šaliai skirtos kvotos, tad norint labai greitai ir dideliais kiekiais patekti į Sąjungos rinką buvo naudojamasi turima likutinės tarifinės kvotos dalimi. Toks staigus veiklos suaktyvėjimas sukėlė didelių rinkos sutrikimų ir kai kuriais atvejais pakenkė priemonės veiksmingumui (žr. 7.3 skirsnį). Toliau pateiktoje diagramoje parodyta kai kurių šių kilmės šalių importo į Sąjungą raida.

Image 4

Šaltinis.

Eurostatas.

(60)

Iš diagramos matyti, kad importas iš šių kilmės šalių 2023 m., palyginti su 2017 m., kai apsaugos priemonė dar nebuvo taikoma, padidėjo beveik 4 mln. tonų.

(61)

Todėl išanalizavus turimus duomenis nustatyta tiesioginė sąsaja tarp importo iš tam tikrų kilmės šalių į Sąjungos rinką raidos ir perteklinių pajėgumų raidos ir padėties tose kilmės šalyse, taip pat padidėjusios Kinijos eksporto apimties kai kuriose iš jų. Kaip išdėstyta 7.3 skirsnyje, atlikus tyrimą patvirtinta, kad tokia agresyvi skverbtis į rinką, kurioje taikoma apsaugos priemonė, jau darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, todėl siekiant atsverti tokį poveikį reikėjo imtis tolesnių veiksmų, susijusių su priemonės veikimu.

(e)   Trečiųjų šalių priemonės, įskaitant JAV 232 skirsnį

(62)

Galutinių apsaugos priemonių reglamente Komisija nustatė, jog tikėtina, kad, jei Sąjunga nesiimtų taisomųjų veiksmų, dėl tam tikriems plieno produktams nustatytų JAV 232 skirsnio priemonių į Sąjungos rinką gali būti nukreipta didelė dalis eksporto, iš pradžių skirto JAV rinkai. Galutinių apsaugos priemonių reglamente Komisija padarė išvadą, jog yra įrodymų, kad pirmieji prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis požymiai atsirado jau 2018 m. (71) Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamente Komisija patvirtino, kad dėl šios priemonės kylanti prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizika išlieka (72). Be to, priimdama Trečiosios veikimo peržiūros reglamentą, Komisija atliko konkretų išsamų šios priemonės poveikio potencialiems prekybos srautams į Sąjungos rinką vertinimą. Tame vertinime Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant JAV 232 skirsnyje padarytų pakeitimų, prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizika išlieka (73).

(63)

Šiame tyrime Komisija įvertino naujausią JAV priemonės statusą, kad nustatytų, ar ankstesnės išvados tebegalioja. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad priemonė vis dar taikoma ir kad nuo tada, kai 2023 m. Komisija ją įvertino, jos taikymo sritis ar veikimas iš esmės nepasikeitė (74). Be to, remiantis turima informacija (75), atrodė pagrįsta daryti prielaidą, kad JAV 232 skirsnio priemonė artimiausioje ateityje nebus panaikinta ar iš esmės pakeista.

(64)

11 lentelėje (importas į JAV) Komisija pademonstravo, kad importo į JAV rinką lygis išliko gerokai mažesnis nei laikotarpiu iki 232 skirsnio priemonės nustatymo. Be to, kaip nurodyta 3.2.2 skirsnio c punkte (eksportas į kitas rinkas ir vidaus suvartojimas), didžiausi tiekėjai į Sąjungą paprastai nerado kitų rinkų, kurios pakeistų kiekį, kurį jie anksčiau eksportavo, inter alia, į JAV rinką.

(65)

Atitinkamai, jei Sąjungos apsaugos priemonė nustotų galioti, visiškai išlieka rizika, kad dėl JAV 232 skirsnio priemonių prekybos srautai bus nukreipti į Sąjungos rinką.

(66)

Be JAV 232 skirsnio priemonių, JAV taip pat pažymėjo, kad padidins muitus tam tikriems iš Kinijos importuojamiems plieno produktams pagal 301 skirsnį (76). Ši priemonė labiau apsunkintų Kinijos eksportą į JAV rinką, o tai sukeltų papildomą prekybos srautų nukreipimo riziką dėl tiesioginio papildomo iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamo plieno kiekio arba netiesiogiai, kitų kilmės šalių srautus nukreipiant į trečiųjų šalių rinkas dėl suaktyvėjusios Kinijos veiklos, kaip jau minėta 3.2.2 skirsnio d punkte. Tokiu atveju tokie kiekiai bent iš dalies galėtų būti nukreipti į Sąjungos rinką.

(67)

Be JAV, Komisija taip pat nustatė kitų jurisdikciją turinčių subjektų priimtas naujas priemones, išskyrus prekybos apsaugos priemones (77). Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio mėn. Meksika padidino kai kurių plieno produktų importo muitus nuo 15 iki 25 proc. (78) 2024 m. vasario mėn. Brazilija padidino importo muitus keliems plieno produktams (79). 2024 m. balandžio mėn. Turkija apribojo tam tikrų plieno produktų eksportą į Izraelį (80).

(68)

Todėl atlikus tyrimą patvirtinta, kad trečiųjų šalių priimtų priemonių skaičius ir taikymo sritis toliau didėjo, o tai padidino prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis riziką, nes eksportuotojams prieinamos rinkos toliau mažėjo.

(f)   Prekybos apsaugos priemonės trečiosiose šalyse

(69)

Plieno produktams trečiosiose šalyse taikomų prekybos apsaugos priemonių raida ir padėtis (81) buvo įvertinti ankstesniuose tyrimuose (82). Šiame tyrime Komisija išnagrinėjo naujausius pokyčius ir patvirtino, kad taikomų prekybos apsaugos priemonių skaičius toliau didėjo ir tebėra didelis, kaip matyti toliau pateiktoje diagramoje.

Image 5

Šaltinis.

PPO prekybos teisių gynimo priemonių portalas – https://trade-remedies.wto.org/en.

(70)

Be to, iš šios diagramos taip pat matyti, kad nemaža dalis priemonių buvo nustatyta pagrindiniams plieno eksportuotojams į Sąjungą (83). Tai reiškia, kad šios šalys patiria vis daugiau sunkumų eksportuoti savo produkciją į trečiąsias šalis, be kita ko, dėl didėjančio joms taikomų prekybos apsaugos priemonių skaičiaus.

(71)

Be to, Komisija taip pat pastebėjo, kaip kiti jurisdikciją turintys subjektai pasiūlė pratęsti jų jau taikomų apsaugos priemonių galiojimą, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė (84), arba inicijuoti naujus apsaugos priemonių tyrimus, pavyzdžiui, Pietų Afrika (85). Didėjantis prekybos apsaugos priemonių skaičius įvairiuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose sukelia daugiau sunkumų eksportuojančioms šalims rasti savo produkcijos realizavimo rinkų augant pertekliniams pajėgumams (86) ir dėl to esama įtampa rinkoje didės. Be to, pastebėti rinkos pokyčiai, visų pirma Kinijos eksporto padidėjimas esant nepalankioms rinkos sąlygoms, gali lemti tolesnius su prekybos apsaugos priemonėmis susijusius veiksmus (87).

(g)   Sąjungos rinkos patrauklumas

(72)

Sąjunga yra pati didžiausia pagal apimtį plieno importo rinka pasaulyje (88). Kalbant apie kainų lygius, importo į Sąjungą iš pagrindinių plieną tiekiančių šalių kainos nuolat yra didesnės už jų eksporto į kitas trečiųjų šalių rinkas kainas, taikomas didžiajai jų plieno eksporto daliai. Remiantis Komisijos atliktu kainos vertinimu, 57–93 proc. analizuotų kiekvienos šalies produktų kodų eksporto į Sąjungą kainos buvo didesnės nei į kitas trečiųjų šalių rinkas (89).

(73)

Tai aiškiai rodo, kad eksportuotojai yra labai suinteresuoti patekti į Sąjungos rinką ir kartais elgtis nesąžiningai nustatant kainas. Iš tiesų pastaraisiais metais Komisija importuojamam plienui, įskaitant tų kategorijų produktus, kuriems taikoma apsaugos priemonė, nustatė tam tikras antidempingo ir kompensacines priemones (90). Šį didelį susidomėjimą patekti į Sąjungos rinką taip pat atskleidžia kai kurių šalių bandymai apeiti nustatytas prekybos apsaugos priemones (91). Statistinės importo į Sąjungą tendencijos patvirtina Sąjungos rinkos patrauklumą eksportuotojams. Mažėjant suvartojimui ir nepaisant taikomos apsaugos priemonės, importo į Sąjungą rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutiniškai net padidėjo, palyginti su laikotarpiu iki apsaugos priemonės nustatymo. Be to, kai kuriais atvejais turimos tarifinės kvotos per tam tikrą ketvirtį išnaudojamos labai greitai; tai oportunistinio elgesio požymiai.

(74)

Atsižvelgdama į šiuos elementus, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos plieno rinka tebėra patraukli pagal dydį ir kainas.

(h)   Rinkos perspektyvos

(75)

Siekdama papildyti 3.2.2 skirsnio a–g punktuose aprašytų veiksnių vertinimą, Komisija taip pat išanalizavo naujausias turimas rinkos perspektyvas. Iš perspektyvų matyti, kad 2024 m. ir 2025 m. suvartojimas atsigaus palyginti lėtai, palyginti su 2023 m., tačiau vis dar išliks mažesnis už 2021 m. apimtį.

(76)

2024 m. balandžio mėn. leidinyje „Short Range Outlook“ (SRO) „Worldsteel“ prognozavo, kad 2024 m. pasaulinė plieno paklausa išaugs 1,7 proc. iki 1,793 mln. metrinių tonų, o 2025 m. – 1,2 proc.% ir pasieks 1,815 mln. metrinių tonų. Šis saikingas atsigavimas 2024 m. (vos atsigauta iki 2022 m. skaičių) ir 2025 m. vis tiek būtų mažesnis už 2021 m. pasiektą paklausos lygį. Ataskaitoje pabrėžiama, kad „pasaulinė ekonominė perspektyva pablogėjo dėl pinigų politikos griežtinimo, darančio poveikį suvartojimui ir investicijoms. Statybos sektoriuje, ypač gyvenamųjų namų sektoriuje, kyla sunkumų dėl didelių palūkanų normų ir išlaidų, o investicijos į infrastruktūrą padėtį padaro šiek tiek palankesnę. Gamybos sektoriuje augimas lėtėja dėl sumažėjusios paklausos, o ilgalaikio vartojimo prekės smarkiai nukentėjo.“ (92)

(77)

Savo ruožtu 2024 m. kovo mėn. EBPO Plieno komiteto pirmininko pareiškime pažymėta, kad naujausios 2024 ir 2025 m. prognozės rodo, jog pasaulinė plieno paklausa ir toliau augs labai vangiai (93).

(78)

Galiausiai EUROFER ekonominė perspektyva atitiko kitas nagrinėtas perspektyvas, nes joje pažymima, kad besitęsiantis ekonominis netikrumas ateinančiais ketvirčiais toliau darys poveikį plieno rinkos augimui ir kad prognozuojama, jog 2024 m. plieną naudojančių sektorių augimas toliau lėtės (+0,2 proc., patikslinant jį sumažinus nuo +0,4 proc.), daugiausia dėl antro iš eilės nuosmukio statybos sektoriuje, o 2025 m. šiek tiek atsigaus (+1,5 proc.) (94).

(79)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad padėtis pasaulinėje plieno rinkoje apskritai ir ypač Sąjungoje paklausos požiūriu ir toliau būtų sudėtinga.

3.2.3.   Išvados dėl būtinumo reikalavimo

(80)

Remdamasi pirmiau pateiktais įrodymais ir argumentais, Komisija nustatė, kad Sąjungos plieno pramonės padėtis yra pažeidžiama.

(81)

Komisija taip pat nustatė, kad importas iš pagrindinių plieną eksportuojančių šalių darė ir tebedaro labai didelį ir didėjantį importo spaudimą Sąjungos plieno rinkai. Importo spaudimą dar labiau padidino staigus ir greitas įvairių kilmės šalių, kurios anksčiau nevykdė reikšmingo masto veiklos Sąjungos rinkoje, importo skverbtis. Tai prisidėjo prie importo spaudimo, nustatyto ankstesniuose tyrimuose.

(82)

Komisija taip pat patvirtino didelius perteklinius pajėgumus ir numatomą pajėgumų padidėjimą ateinančiais metais, atsižvelgiant į numatomą lėtą paklausos augimą. Tai rodo, kad su pertekliniais pajėgumais susijusi padėtis greičiausiai nepagerės.

(83)

Eksportuojančios šalys prarado galimybę patekti ne tik į didžiausias importo rinkas (Sąjungos ir JAV), bet ir į kitas trečiųjų šalių rinkas. Be to, jų vidaus suvartojimas taip pat apskritai sumažėjo. Dėl padidėjusio eksporto iš Kinijos daromas papildomas spaudimas konkurencijai trečiųjų šalių rinkose, tam tikrus kiekius perkeliant iš kitų eksportuojančių šalių; iš šios tendencijos nematyti, kad artimiausioje ateityje padėtis pasikeis.

(84)

Prekybos ribojimo ir apsaugos priemonių taikymas didėjo ir išliko intensyvus, todėl eksportuojančioms šalims kilo papildomų sunkumų rasti savo produkcijos realizavimo rinkų. Galiausiai, atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos rinka yra patraukli pagal dydį ir kainas.

(85)

Atsižvelgdama į pasaulinių perteklinių pajėgumų lygį, didelį prekybos kliūčių skaičių daugelyje jurisdikciją turinčių subjektų ir esamas rinkos perspektyvas, Komisija padarė išvadą, kad nustojus taikyti apsaugos priemonę importas į Sąjungą veikiausiai padidėtų. Toks padidėjimas darytų papildomą importo spaudimą pažeidžiamai Sąjungos pramonei ir todėl greičiausiai padarytų didelę žalą. Todėl, atsižvelgdama į 3.1 ir 3.2 skirsniuose išnagrinėtus elementus, Komisija padarė išvadą, kad priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai Sąjungos pramonei arba ją atitaisyti.

3.3.   Ar yra įrodymų, kad Sąjungos pramonė prisitaiko

(86)

Vienas iš apsaugos priemonės tikslų – sudaryti sąlygas vietos gamintojams prisitaikyti, kol bus taikomos priemonės. Todėl pramonės prisitaikymo įrodymai yra būtina apsaugos priemonės galiojimo pratęsimo sąlyga.

(87)

Šiuo atžvilgiu Komisija jau 2021 m. patvirtino (95), kad Sąjungos pramonė prisitaiko. Faktiškai, kai 2018 m. Komisija nustatė plieno sektoriaus apsaugos priemonę, Sąjungos pramonė jau buvo pradėjusi prisitaikyti prie sunkios krizės, su kuria plieno sektorius susidūrė nuo 2010 m. vidurio, kai pasaulinė plieno paklausa sulėtėjo, o pajėgumai visame pasaulyje toliau augo (96).

(88)

Atlikdama šį tyrimą Komisija klausimyno atsakymuose (97), rašytinėse pastabose ir savo pačios atliktuose tyrimuose (remiantis viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, straipsniais, kuriuose pranešama apie pramonės prisitaikymą visose toliau nurodytose kategorijose) surinko įrodymų, kad Sąjungos pramonė ėmėsi įvairių prisitaikymo veiksmų.

(89)

Sąjungos pramonė dokumentavo daugybę priemonių, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą dabartinėmis sudėtingomis rinkos sąlygomis. Nuo tada, kai 2021 m. buvo priimtas Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamentas, Sąjungos pramonė toliau įgyvendino keletą restruktūrizavimo priemonių, pavyzdžiui, uždarė mažiau efektyvius arba nepakankamai išnaudojamus įrenginius (98). Tai patvirtino klausimyno atsakymuose pateikti pajėgumų duomenys, iš kurių matyti, kad gamybos pajėgumai šiek tiek sumažėjo (99). Šią informaciją atitiko ir EBPO Plieno komiteto duomenys, iš kurių matyti, kad 2018–2023 m. pajėgumai Sąjungoje sumažėjo 5,2 mln. tonų (100). Kalbant apie tokio pobūdžio prisitaikymą, 2024 m. balandžio mėn. vienas iš didžiausių Sąjungos gamintojų („Thyssenkrupp“) paskelbė, kad savo didžiausioje gamykloje netrukus gerokai sumažins pajėgumus – maždaug 2,5 mln. tonų. Taigi Sąjungos pramonė nuolat dėjo daug pastangų, kad prisitaikytų prie rinkos sąlygų (101).

(90)

Be to, Sąjungos gamintojai taip pat dokumentavo įvairius kitus prisitaikymo veiksmus, kuriais siekė didinti konkurencingumą, pavyzdžiui, išplėsdami produktų portfelį, neretai įtraukiant didesnės pridėtinės vertės produktus (102), didindami proceso efektyvumą ir modernizuodami gamyklas (103). Šiuo atžvilgiu Sąjungos plieno pramonės pastangomis buvo labiausiai siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą (104), be kita ko, siekiant laikytis ES nustatytų išmetamo teršalų kiekio reikalavimų.

(91)

Prisitaikymo veiksmai, kurių imtasi, taikomi visoms produktų grupėms, kurioms taikoma apsaugos priemonė.

(92)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad iš įrodymų matyti, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė toliau prisitaikė.

3.4.   Sąjungos interesai

(93)

Komisija taip pat išnagrinėjo, ar yra įtikinamų ekonominių priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad galiojančios apsaugos priemonės pratęsimas neatitinka Sąjungos interesų.

(94)

Šiuo tikslu Komisija įvertino galimų priemonių poveikį Sąjungos gamintojams, importuotojams ir naudotojams. Turimų įrodymų vertinimo struktūra yra tokia: i) Sąjungos plieno gamintojų ekonominė padėtis ir galimas priemonės panaikinimo poveikis ir ii) Sąjungos naudotojų ir importuotojų interesai vertinant, be kita ko, tarifinių kvotų panaudojimo raidą taikant apsaugos priemonę ir bendrą importo į Sąjungos rinką buvimą, atsižvelgiant į esamas rinkos perspektyvas.

3.4.1.   Sąjungos gamintojų interesai

(95)

Kaip pažymėta Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamente, Sąjungos plieno pramonei tenka daugiau kaip 500 gamyklų, veikiančių 23 ES valstybėse narėse. Šiame pramonės sektoriuje tiesiogiai įdarbinta daugiau kaip 300 000 žmonių, o įtraukus netiesiogines ir paskatintas darbo vietas kituose sektoriuose, apskaičiuota, kad visoje Sąjungoje nuo šio sektoriaus priklauso 2,6 mln. darbo vietų. Be to, iš įvairių Komisijos tarnybų atliktų analizių matyti plieno pramonės svarba Sąjungos ekonomikai (105). Atlikus šį tyrimą patvirtinta, kad šiuo atžvilgiu esminių pokyčių nebuvo.

(96)

Šiame tyrime Komisija taip pat padarė išvadą, kad priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai, kuri greičiausiai būtų padaryta, jei apsaugos priemonė nustotų galioti. Didelė žala keltų didelį pavojų Sąjungos pramonės prisitaikymo pastangoms.

(97)

Taigi atlikus tyrimą patvirtinta, kad priemonės galiojimo pratęsimas atitiktų Sąjungos gamintojų interesus.

3.4.2.   Sąjungos naudotojų ir importuotojų interesai

(98)

Atliekant tyrimą taip pat įvertintas poveikis, kurį priemonės galiojimo pratęsimas veikiausiai turėtų Sąjungos naudotojams ir importuotojams.

(99)

Šiuo atžvilgiu atlikus tyrimą padaryta išvada, kad suvartojimas Sąjungoje drastiškai sumažėjo ir, atsižvelgiant į tokį rinkos pokytį, kiekvieną ketvirtį nuolat ir vis dažniau neišnaudojamos didelės tarifinių kvotų dalys. Be to, atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad stebimas labai didelis ir didėjantis tarifinių kvotų apimties didėjimo, daugiausia (106) dėl reguliaraus liberalizavimo nuo 2019 m., atotrūkis, palyginti su suvartojimo raida (107). Iš rinkos perspektyvų taip pat matyti, kad buvo tikimasi, jog Sąjungos suvartojimas augs tik nežymiai ir kad bet kuriuo atveju toks augimas bus gerokai mažesnis nei tarifinių kvotų, kurios liko nepanaudotos, paprastai įvairių kilmės šalių, produktų kategorijų ir produktų grupių, apimtis.

(100)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad net jei priemonės galiojimas būtų pratęstas, apskritai Sąjungos naudotojai ir importuotojai ir toliau turėtų galimybę įvairiose produktų kategorijose gauti neapmuitinamą plieną iš įvairių kilmės šalių. Be to, atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad Sąjungos gamintojai turėjo galimybių padidinti pajėgumų panaudojimą ir taip galėjo tiekti Sąjungos pirkėjams papildomą kiekį. Taigi Komisija patvirtino, kad priemonės galiojimo pratęsimas apskritai netrukdytų Sąjungos naudotojams ir importuotojams įsigyti pakankamai neapmuitinamo plieno tiek iš importo šaltinių, tiek iš Sąjungos gamintojų.

(101)

Be to, kaip ir Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamente (108), Komisija sutikrino galimą poveikį, kurį apsaugos priemonė (109) galėjo turėti plieno kainų lygiui Sąjungos rinkoje, palygindama tendencijas Sąjungoje su tendencijomis kitose pagrindinėse plieno rinkose visame pasaulyje (110). Iš analizės matyti, kad kainų Sąjungos rinkoje raidos tendencija buvo tokia pati arba labai panaši į kitų rinkų raidos tendencijas, o tai rodo, kad apsaugos priemonė nesukėlė Sąjungos kainų tendencijų anomalijos.

(102)

Taigi, remdamasi šiomis išvadomis, Komisija padarė išvadą, kad iš Sąjungos naudotojų ir importuotojų pateiktos informacijos nematyti, kad galiojimo pratęsimas prieštarautų bendriems Sąjungos interesams.

3.5.   Išvada dėl galiojimo pratęsimo

(103)

Komisija nustatė, kad teisiniai būtinumo ir prisitaikymo reikalavimai, kuriuos būtina patenkinti apsaugos priemonės galiojimui pratęsti, yra įvykdyti. Be to, Komisija nustatė, kad priemonė neprieštarautų bendriems Sąjungos interesams.

(104)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad tikslinga pratęsti plieno sektoriaus apsaugos priemonės taikymą po 2024 m. birželio 30 d.

4.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS DĖL PRIEMONĖS GALIOJIMO PRATĘSIMO

(105)

Iš suinteresuotųjų šalių, įskaitant Sąjungos plieno gamintojus, Sąjungos plieno naudotojus ir importuotojus, taip pat atitinkamas jų asociacijas, eksportuojančius gamintojus ir trečiųjų šalių vyriausybes, Komisija gavo daugiau kaip 65 pastabas ir prieštaravimus. Šiame skirsnyje Komisija nagrinės šių suinteresuotųjų šalių teiginius dėl priemonės galiojimo pratęsimo. Siekdama taupyti administracines lėšas, Komisija teiginius suskirstė pagal pobūdį ir turinį. Prireikus Komisija rėmėsi šiame reglamente (3 ir 4 skirsniuose) pateiktomis išvadomis, kuriose jau išsamiai išnagrinėta dauguma suinteresuotųjų šalių teiginių. Komisija padarė išvadą, kad nė vienas iš pateiktų argumentų negali pakeisti Komisijos išvados dėl plieno apsaugos priemonės galiojimo pratęsimo tinkamumo.

4.1.   PPO Ginčų sprendimo tarybos išvadose dėl ginčo DS595 reikalaujama, kad Komisija panaikintų priemonę

(106)

Kai kurios suinteresuotosios šalys remdamosi Ginčų sprendimo tarybos (toliau – GST) 2022 m. balandžio 29 d. ataskaita dėl ginčo DS595 Europos Sąjunga. Tam tikriems plieno produktams taikomos apsaugos priemonės teigė, kad Komisija turėjo automatiškai panaikinti priemonę, nes ji neatitiko tam tikrų PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių ir Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatų (toliau – GATT).

(107)

Šiuo atžvilgiu, kaip ir ankstesnėse peržiūrose, kuriose buvo pateiktas šis teiginys, Komisija remiasi 2023 m. sausio 13 d. Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/104 (111), kuriuo ji įgyvendino GST sprendimą, taip suderindama plieno sektoriaus apsaugos priemonę su PPO taisyklėmis keliais aspektais, dėl kurių ekspertų grupė nustatė neatitikimų.

(108)

Todėl su šiuo ginču susiję teiginiai nėra susiję su atliekama peržiūra, nes jie jau buvo nagrinėjami atskiru teisės aktu. Bet kuriuo atveju, remdamasi Reglamento (ES) 2023/104 logika, Komisija nesutiko su teiginiais, kad šio ginčo ekspertų grupės išvadomis Komisija būtų įpareigota panaikinti priemonę.

(109)

Viena šalis teigė, kad pagal PPO taisykles PPO narės turi galimybę vieną kartą pratęsti apsaugos priemonių taikymą. Mat atitinkamoje PPO nuostatoje (7 straipsnio 3 dalis) Susitarime dėl apsaugos priemonių žodis „pratęsimas“ vartojamas vienaskaita. Iki šiol Ginčų sprendimo taryba (GST) nėra pateikusi išaiškinimo iš esmės, tačiau prieš žodį „pratęsimas“ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta „bet kuris“, o tai gali reikšti, kad galimas daugiau nei vienas pratęsimas. Be to, Pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 3 dalyje terminas „pratęsimas“ vartojamas daugiskaita.

4.2.   Mažesnė prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizika dėl JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų

(110)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl tam tikrų JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimų prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizika sumažėtų tiek, kad dėl šių priežasčių apsaugos priemonė nebebūtų būtina.

(111)

Tai pasikartojantis teiginys, kurį suinteresuotosios šalys pateikė ir ankstesnėse peržiūrose. Todėl praeityje Komisija šį klausimą vertino ne kartą, įskaitant 2023 m. birželio mėn. peržiūrą (112). Visais atvejais Komisija padarė išvadą, kad JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimai nepakeitė prekybos srautų nukreipimo į Sąjungos rinką rizikos, kylančios dėl JAV 232 skirsnio priemonės, vertinimo (113).

(112)

Atliekant šią peržiūrą suinteresuotųjų šalių nurodyti JAV 232 skirsnio priemonės pakeitimai buvo atlikti iki 2023 m. birželio mėn., todėl atliekant tą tyrimą jie jau buvo įtraukti į Komisijos vertinimą. Todėl Komisijai nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, dėl kurių 2023 m. ji nukryptų nuo savo vertinimo.

(113)

Be to, kaip paaiškinta 3.2.2 skirsnio e punkte, iš Komisijos turimos informacijos matyti, kad labai tikėtina, jog bus toliau taikoma ne tik JAV 232 skirsnio priemonė, bet ir kad JAV ir kitos trečiosios šalys padidins prekybos apsaugos veiksmų, kuriais siekiama kovoti su importu iš trečiųjų šalių, skaičių. Taigi, tokių priemonių, įskaitant JAV 232 skirsnio priemonę, keliama prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizika didėja.

4.3.   Sąjungos rinka yra pakankamai apsaugota kitomis prekybos apsaugos priemonėmis

(114)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos plieno pramonė jau yra pakankamai apsaugota įvairiomis antidempingo ir kompensacinėmis priemonėmis, taikomomis įvairiems produktams. Šiuo atžvilgiu dėl bendro įvairių prekybos apsaugos priemonių poveikio Sąjungos pramonės apsauga tampa pernelyg didelė.

(115)

Komisija pažymi, kad kiekviena iš skirtingų prekybos apsaugos priemonių turi skirtingą tikslą. Apsaugos priemonė yra erga omnes priemonė, skirta staigiam importo padidėjimui dėl nenumatytų įvykių, darančių arba galinčių padaryti didelę žalą, o antidempingo ir kompensacinėmis priemonėmis siekiama apsaugoti vidaus pramonę nuo nesąžiningos prekybos praktikos (žalingo dempingo ar subsidijavimo). Kai įvykdomos teisinės sąlygos, susijusios su įvairių priemonių nustatymu (arba galiojimo pratęsimu), ES arba bet kuri kita PPO narė turi teisę vienu metu taikyti skirtingas priemones.

(116)

Kaip priminta ankstesniuose tyrimuose (114), ES apsaugos priemonė yra suderinama su kitų prekybos apsaugos priemonių taikymu, nesukuriant pernelyg didelės apsaugos, nes ES teisinėje sistemoje (115) numatytas mechanizmas, kuriuo siekiama išvengti dvigubo teisių gynimo priemonių taikymo tam pačiam produktui. Šiuo mechanizmu užtikrinama, kad tais atvejais, kai importas, kuriam taikoma apsaugos priemonė, viršija neapmuitinamą tarifinę kvotą, 25 proc. nebūtų sumuojami su taikomu antidempingo ir (arba) kompensaciniu muitu siekiant nedaryti prekybai didesnio poveikio, nei pageidautina. Be to, ES Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos praktikos šiuo atžvilgiu teisėtumą ginče dėl plieno sektoriaus apsaugos priemonės (116). Tuo remdamasi Komisija pirmiau nurodytus teiginius atmetė.

4.4.   Importo apimtis sumažėjo, o mažas tarifinių kvotų panaudojimas rodo mažą importo spaudimą

(117)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl sumažėjusios paklausos ir mažo tarifinių kvotų panaudojimo importo spaudimas yra mažesnis.

(118)

Tačiau, nepaisant sumažėjusio tarifinių kvotų panaudojimo lygio esant mažesniam suvartojimui (2021–2023 m. – –14 proc.) ir mažesniam importui (–17 proc. per tą patį laikotarpį), iš duomenų matyti, kad importo spaudimas, susijęs su importo rinkos dalimi, tebėra didelis. Nors 2023 m. importo rinkos dalis šiek tiek sumažėjo, ji ir toliau buvo artima rekordiniams lygiams ir sudarė 21,5 proc. Šis lygis yra gerokai didesnis už vidutinę rinkos dalį prieš priimant galutines apsaugos priemones 2019 m. pradžioje (16,4 proc.).

(119)

Be to, kaip paaiškinta 3.2.2 skirsnio a punkte, bendras vidutinis išnaudotų tarifinių kvotų kiekis sudarė 32 proc. (beveik 2 mln. tonų per ketvirtį) visos vidutinės importo apimties einamaisiais apsaugos priemonės taikymo metais. Kalbant apie kilmės šalis, nuolatinis tam tikrų kategorijų produktų (117) importo iš tam tikrų kilmės šalių spaudimas, nepaisant bendro tarifinių kvotų kiekio prieinamumo, nagrinėjamuoju laikotarpiu prisidėjo prie bendro importo rinkos dalies didėjimo mažėjant paklausai.

(120)

Todėl, Komisijos manymu, mažesnis tarifinių kvotų naudojimas nebūtinai reiškia importo spaudimo sumažėjimą, dėl kurio būtų galima pateisinti priemonės panaikinimą iki 2024 m. birželio 30 d.

4.5.   Greitas kai kurių tarifinių kvotų išnaudojimas rodo, kad plieno importui nepakanka

(121)

Kai kurios suinteresuotosios šalys (daugiausia eksportuotojai ir naudotojai) teigė, kad kai kurios tarifinės kvotos išnaudojamos greitai arba nuosekliai, todėl neapmuitinamos kvotos yra nepakankamos. Dėl to tariamai ima trūkti pasiūlos.

(122)

Komisija šį tvirtinimą įvertino ankstesniuose tyrimuose ir, atlikdama šią peržiūrą, taip pat patvirtina, kad dėl greito kai kurių tarifinių kvotų išnaudojimo negalima daryti išvados, kad dėl apsaugos priemonės naudotojams apskritai trūksta plieno. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad kai kurių suinteresuotųjų šalių tvirtinimuose minimas tik atskiras tam tikrų konkrečių tarifinių kvotų išnaudojimas nekalbant apie bendrą plieno prieinamumą, kuris nėra susijęs su konkrečia kilmės šalimi, kuri galėjo greitai išnaudoti jai skirtą tarifinę kvotą. Taigi Komisija patvirtino, kad nors kai kurioms kilmės šalims skirtos tam tikrų produktų kategorijų kvotos tam tikru metu buvo išnaudotos, apskritai šių produktų kategorijų kvotos iš kitų kilmės šalių didžiąja dalimi liko prieinamos (žr. 3.2.2 skirsnio b punktą).

(123)

Be to, įvairių šalių pateikti įrodymai nebuvo įtikinami, kad būtų galima patvirtinti, jog Sąjungos pramonė nėra pajėgi užtikrinti tiekimą. Priešingai, atsižvelgiant į žemą daugumos kategorijų produktų panaudojimo lygį, būtų galima daryti išvadą, kad gauti plieno iš Sąjungos pramonės yra reali galimybė.

(124)

Todėl Komisija šį teiginį atmetė.

4.6.   Sąjungos pramonės veiklos rezultatai

(125)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad nėra įrodymų, jog Sąjungos pramonė yra pažeidžiama, o kitos teigė, kad nustatyti žalos veiksniai sietini ne su importo padidėjimu (arba galimu importo padidėjimu), o su pasaulinėmis sąlygomis. Visų pirma, kiti veiksniai, darantys poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, yra tariamai padidėjusios energijos išlaidos ir padidėjusios transporto išlaidos. Galiausiai, kitos šalys paminėjo, kad žala buvo patikrinta ne visose produktų kategorijose.

(126)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad, siekiant patenkinti reikalavimus apsaugos priemonės galiojimui pratęsti pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 1 dalį ir Pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 2 dalį, t. y. būtinybę užkirsti kelią didelei žalai arba ją atitaisyti ir vidaus pramonės prisitaikymą, nebūtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas būtų padidėjęs. Komisija nustatė, jog yra tikimybė, kad pasibaigus apsaugos priemonės galiojimui importas padidėtų ir dėl to būtų padaryta didelė žala Sąjungos pramonei.

(127)

Dėl tariamos būtinybės įrodyti žalą visų kategorijų produktams Komisija primena, kad produkto apibrėžtoji sritis apima visų kategorijų produktus kaip vieną produktą, todėl žala vertinama atsižvelgiant į visus į tyrimą įtrauktus produktus kartu, o ne pagal produktų kategorijas. Kai tinkama, Komisija pademonstravo, kad kiekvienos produktų grupės analizė nekeičia išvadų, padarytų produkto lygmeniu apskritai.

(128)

Todėl Komisija pirmiau nurodytus teiginius atmetė.

4.7.   Dėl apsaugos priemonės padidėjo kainos ir sumažėjo galutinės grandies pramonės konkurencingumas

(129)

Kai kurie naudotojai teigė, kad dėl apsaugos priemonės padidėjo kainos ir dėl to sumažėjo plieną naudojančių galutinės grandies pramonės šakų konkurencingumas. Naudotojai taip pat teigė, kad dėl apsaugos priemonės sukelto gamybos sąnaudų padidėjimo padidėjo gatavų gaminių ir pusgaminių importas, nes padidėjo jų konkurencingumas, palyginti su tais pačiais šių naudotojų ES gaminamais produktais.

(130)

Komisija įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl kainų ar konkurencingumo, negavo. Tačiau, remiantis Komisijos įvertinta kainų informacija (žr. 3.4.2 skirsnį dėl Sąjungos interesų), kainų Sąjungos rinkoje raidos tendencija buvo tokia pati arba labai panaši į kitų rinkų raidos tendencijas, o tai rodo, kad apsaugos priemonė nesukėlė Sąjungos kainų tendencijų anomalijos.

(131)

Todėl Komisija pirmiau nurodytus teiginius atmetė.

4.8.   Sąjungos pramonė neprisitaiko

(132)

Kelios šalys užginčijo Sąjungos pramonės pastangas prisitaikyti nuo apsaugos priemonės taikymo pradžios. Tuo remdamosi jos manė, kad apsaugos priemonės taikymas negali būti pratęstas, nes nebuvo įvykdytas vienas iš teisinių galiojimo pratęsimo reikalavimų. Šalys teigė, kad imantis prisitaikymo veiksmų daugiausia dėmesio buvo skiriama ES plieno pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir kad šie planai dar neįgyvendinti.

(133)

Sąjungos gamintojai pateikė Komisijai daug prisitaikymo veiksmų, dėl kurių neseniai nuspręsta ir kurie šiuo metu yra įgyvendinami skirtingais etapais, pavyzdžių. Be to, Komisija nustatė, kad, be Sąjungos pramonės pateiktų pavyzdžių, visų dydžių Sąjungos gamintojai ėmėsi daug veiksmų konkurencingumui didinti, net jei rinkos sąlygos buvo sudėtingos. Kai kurie iš šių pavyzdžių paminėti šio reglamento 3.3 skirsnyje.

(134)

Todėl Komisija pirmiau nurodytus teiginius atmetė.

(135)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad daugumą Sąjungos pramonės prisitaikymo priemonių lėmė ES teisės aktais ir politika nustatyti aplinkosaugos įpareigojimai, todėl jų negalima laikyti prisitaikymu siekiant padidinti konkurencingumą importo atžvilgiu.

(136)

Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė, kad prisitaikymo veiksmai, kurių įvairiomis aplinkybėmis imasi įmonės, paprastai yra nulemti įvairių priežasčių ir kartu yra daugiatiksliai. Neretai prisitaikymas siekiant pagerinti tam tikro įrenginio aplinkosauginį veiksmingumą padidintų energijos vartojimo efektyvumą arba naujas ekologiškų produktų asortimentas taip pat patenkintų didėjančią paklausą. Bet kuriuo atveju dėl visų Komisijos įvertintų prisitaikymo veiksmų, susijusių su įrenginių modernizavimu, proceso efektyvumu arba nepakankamai naudojamų įrenginių uždarymu, padidėtų konkurencingumas, o tokioje rinkoje kaip Sąjungos rinka tai reikštų, kad ji būtų geriau pasirengusi konkurencijai importo srityje.

5.   GALIOJIMO PRATĘSIMO TRUKMĖ

(137)

Komisija nustatė, kad Sąjungos plieno sektoriaus apsaugos priemonė tebėra būtina siekiant užkirsti kelią didelei žalai ir kad yra įrodymų, jog Sąjungos pramonė toliau įgyvendina priemones, kad prisitaikytų prie rinkos padėties, kuriai būdingas didesnis importo spaudimas. Tačiau pagal Pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnį, kuriuo į Sąjungos teisę perkeliama PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 2 dalis, apsaugos priemonė taikoma „tiek laiko, kiek tai būtina, kad užkirsti kelią didelei žalai, arba ją atitaisyti ir padėti Sąjungos gamintojams prisitaikyti“.

(138)

Apsaugos priemonė taikoma ne ilgiau kaip 8 metus, išskyrus besivystančių šalių PPO narių atveju. Tai reiškia, kad Sąjunga gali pratęsti esamos apsaugos priemonės galiojimą ne ilgiau kaip iki 2026 m. birželio 30 d.

(139)

Šiame tyrime Komisija nustatė, kad pratęsti priemonės galiojimą yra būtina. Kai kurie elementai, dėl kurių 2019 m. buvo nustatytos priemonės, vis dar neišnykę, būtent dideli pertekliniai plieno gamybos pajėgumai, didelis kitų šalių taikomų prekybos apsaugos priemonių skaičius ir prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizika, susijusi su JAV 232 skirsnio priemone, ir kitos priemonės, kurių nuo 2019 m. ėmėsi trečiosios šalys.

(140)

Be to, Sąjungos pramonės padėtis šiuo metu yra pažeidžiama, tačiau ji ir toliau prisitaiko esant dideliam ir didėjančiam importo iš eksportuojančių šalių spaudimui. Išanalizavus informaciją nenustatyta jokių požymių, kad kuris nors iš pagrindinių elementų, pateisinančių priemonės galiojimo pratęsimą, artimiausioje ateityje išnyktų arba iš esmės pagerėtų.

(141)

Be to, naujausiose pasaulio plieno suvartojimo rinkos perspektyvose numatomas tik nedidelis +1,7 proc. atsigavimas 2024 m. (vos atsigauta iki 2022 m. skaičių) ir +1,2 proc. 2025 m. (tai reiškia, kad suvartojimo lygis išliks mažesnis nei 2021 m.).

(142)

Atsižvelgdama į tai ir siekdama užtikrinti, kad šia priemone Sąjungos gamintojams būtų suteikta veiksminga ir prasminga apsaugos sąlyga, Komisija mano, kad tikslinga pratęsti priemonės galiojimą dar dvejiems metams iki 2026 m. birželio 30 d. Priemonė automatiškai nustos galioti 8 metų laikotarpio pabaigoje.

6.   MOZAMBIKO ĮTRAUKIMAS Į PRIEMONĖS TAIKYMO SRITĮ

(143)

Pagal ES ir Pietinės Afrikos vystymosi bendrijos ekonominės partnerystės susitarimą ES įsipareigojo 5 metus netaikyti daugiašalių apsaugos priemonių importui iš Pietinės Afrikos vystymosi bendrijos (toliau – PAVB) šalių. Todėl, pasibaigus tam terminui, ES įtraukė importą iš Pietų Afrikos ir daugumos PAVB narių į plieno sektoriaus apsaugos priemonės taikymo sritį (118). Mozambiko atveju ši išimtis nustojo galioti vėliau.

(144)

Todėl Komisija nusprendė, kad tikslinga Mozambiką įtraukti į apsaugos priemonės taikymo sritį nuo 2024 m. liepos 1 d., kad būtų laikomasi didžiausio palankumo režimo įsipareigojimo pagal PPO taisykles.

(145)

Dėl išimties taikymo Mozambiko importo duomenys nebuvo naudojami pirminėse Komisijos išvadose, pateiktose Galutinių apsaugos priemonių reglamente dėl importo padidėjimo įrodymų (119). Mat buvo taikomas lygiagretumo principas (120), pagal kurį tyrimą atliekanti institucija savo analizėje negali atsižvelgti į kilmės šalis, kurioms priemonė netaikoma.

(146)

Kadangi importui iš Mozambiko priemonė nebebus taikoma, Komisija turi iš naujo įvertinti pirmines išvadas, pagal kurias buvo nustatytos galutinės priemonės, ir įtraukti pradinio tyrimo metu jau turėtus importo iš Mozambiko duomenis.

(147)

Kalbant apie importo padidėjimo vertinimą, toliau pateiktoje lentelėje parodytas bendras importas į ES, kuriam taikoma plieno sektoriaus apsaugos priemonė nagrinėjamuoju laikotarpiu, nurodytu Galutinių apsaugos priemonių reglamente (2013–2017 m.), įskaitant importą iš Mozambiko:

14 lentelė

Importo apimtis (įtraukus Mozambiką) ir rinkos dalis

 

2013

2014

2015

2016

2017

NL

Importas (tonomis)

18 453 646

22 011 946

26 692 843

29 283 252

30 271 064

31 476 287

Importas iš Mozambiko (tonomis)

25

0

0

0

492

0

 

0,00014  %

0,00000  %

0,00000  %

0,00000  %

0,00163  %

0,00000  %

Indeksas 2013 = 100

100

119

145

159

164

171

Rinkos dalis

12,78  %

14,48  %

16,97  %

17,97  %

18,19  %

18,88  %

Šaltinis:

Eurostatas ir 2018 m. Sąjungos pramonės klausimyno atsakymai.

(148)

Importas absoliučiaisiais skaičiais per pirminį analizės laikotarpį padidėjo 71 proc., taip pat importo rinkos dalis (nuo 12,78 proc. 2013 m. iki 18,19 proc. 2017 m.).

Atsižvelgdama į atnaujintus duomenis, Komisija patvirtino, kad pirminis importo padidėjimo vertinimas lieka nepakitęs. Be to, atsižvelgdama į nedidelį importo iš Mozambiko į Sąjungą kiekį, palyginti su visu importu, Komisija laikėsi nuomonės, kad pirminės išvados dėl didelės žalos grėsmės, priežastinio ryšio, Sąjungos interesų ir nenumatytų pokyčių tebegalioja. Atnaujintas besivystančių šalių, įtrauktų arba neįtrauktų į Mozambiką apimančią priemonę, sąrašas yra šios peržiūros dalis (III.2 priedas).

(149)

Remiantis pirmiau pateiktu vertinimu, į naujas nuo 2024 m. liepos 1 d. taikytinas tarifines kvotas (IV priedas) bus įtrauktas importas iš Mozambiko.

7.   PRIEMONĖS VEIKIMO VERTINIMAS

(150)

Kai Komisija padarė išvadą, kad priemonės galiojimą tikslinga pratęsti ir kad į priemonės taikymo sritį reikėtų įtraukti importą iš Mozambiko, ji išnagrinėjo, ar reikėtų atlikti techninius priemonės veikimo pakeitimus. Išsamiai išnagrinėjusi visą gautą informaciją Komisija padarė toliau išdėstytas išvadas. Šios išvados išdėstytos tolesniuose skirsniuose, atsižvelgiant į pranešimo apie inicijavimą struktūrą.

7.1.   Tarifinių kvotų paskirstymas ir valdymas

(151)

Šiame skirsnyje Komisija išnagrinėjo tarifinių kvotų panaudojimo raidą ir tendencijas, taip pat pastabas, kurias šiuo klausimu pateikė šalys. Tuo remdamasi ji nustatė, ar atsižvelgiant į Sąjungos interesus buvo reikalingas koregavimas dėl pasikeitusių aplinkybių.

Suinteresuotųjų šalių pastabos

(152)

Kai kurios šalys (Sąjungos pramonė) paprašė panaikinti kas ketvirtį atliekamą nepanaudotų kvotų perkėlimą į kitą ketvirtį (bent jau paskutinį ketvirtį) arba apriboti perkeliamą kiekį, kad jis neviršytų 4 proc. nepanaudotos tarifinės kvotos per ketvirtį, o kitos šalys (tam tikros eksportuojančios šalys ir naudotojai) paprašė perkelti nepanaudotas konkrečiai šaliai skirtas kvotas į kito ketvirčio likutinę kvotą.

(153)

Be to, tam tikros eksportuojančios šalys ir naudotojai paprašė panaikinti tam tikrų (ar net visų) produktų kategorijų konkrečioms šalims skirtų kvotų sistemą ir kiekvieną ketvirtį nustatyti bendras kvotas, kad kvotos būtų kuo labiau išnaudojamos. Kitos suinteresuotosios šalys prašė, kad kai kurios šiuo metu visame pasaulyje taikomos tarifinės kvotos būtų administruojamos taikant konkrečioms šalims skirtas kvotas ir likutines tarifines kvotas.

(154)

Komisija taip pat gavo prašymų perskaičiuoti visas kvotas remiantis nauju ataskaitiniu laikotarpiu, kad būtų atsižvelgta į naujausius prekybos srautų pokyčius, ir prašymų padidinti kvotų lygį. Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat prašė panaikinti kvotas tam tikroms šalims ir perskirstyti šiuos kiekius kitoms kilmės šalims.

(155)

Sąjungos pramonė paprašė panaikinti 25 proc. nekvotinių apmuitinamų kiekių proporcingą padalijimą konkrečios tarifinės kvotos išnaudojimo dieną visoms tą dieną gautoms deklaracijoms.

Įvertinimas

(156)

Komisija preliminariai pažymėjo, kad daugelis minėtų teiginių vienas kitam prieštarauja. Visų pirma Komisija nenustatė nuoseklaus ir plačiai paplitusio pagrįsto teiginio, kuris pateisintų dabartinės pagrindinės tarifinių kvotų administravimo struktūros pakartotinį vertinimą, visų pirma kiek tai susiję su laikotarpiu, naudojamu apskaičiuojant tarifinių kvotų dydžius, ir daugumos kategorijų produktų konkrečioms šalims skirtų kvotų ir likutinių tarifinių kvotų deriniu.

(157)

Apsaugos priemonė taikoma maždaug šešerius metus. Paaiškėjo, kad tarifinių kvotų struktūra buvo veiksminga ir nuosekli visus tuos metus. Pagrįstais atvejais Komisija atliko būtinus kvotų valdymo pakeitimus, kad kvotos išliktų veiksmingos ir atitiktų rinkos pokyčius. Tačiau yra pagrindinių tarifinių kvotų struktūros elementų, kurie yra esminiai ir užtikrina priemonės nuspėjamumą bei darną, todėl Komisija nemato jokios priežasties ją keisti.

(158)

Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta ankstesnėse priemonės peržiūrose, tarifinės kvotos, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra skirtos konkrečiai šaliai, ar likutinės, buvo skirstomos remiantis eksporto rezultatais pradinio tyrimo ataskaitiniu laikotarpiu (121). Šio ataskaitinio laikotarpio keisti negalima, kaip siūlo kelios šalys, nes visų tarifinių kvotų perskaičiavimas remiantis naujesniais srautais, kuriems taikoma priemonė, prieštarautų tikslui išlaikyti tradicinius prekybos srautus, egzistavusius prieš nustatant priemonę.

(159)

Nustatyta, kad tarifinių kvotų nustatymas kas ketvirtį yra veiksmingas užtikrinant Sąjungos rinkos stabilumą, siekiant išvengti bendro staigaus importo padidėjimo, kuris destabilizuotų rinką, ir užtikrinant tvarkingą ir nuspėjamą importo srautą visus metus. Pagal šią sistemą taip pat leidžiama, kad tradiciniai prekybos srautai, kiek tai susiję su apimtimi ir kilmės šalimis, būtų leidžiami be jokio papildomo muito, ir, kai tinkama, tam tikroms kilmės šalims suteikiama galimybė padidinti neapmuitinamą eksportą viršijant tradicinius prekybos srautus (122).

(160)

Dabartine tarifinių kvotų administravimo sistema siekiama užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Pirma, ji naudinga Sąjungos pramonei, nes ją taikant trumpuoju laikotarpiu išvengiama importo antplūdžio, darančio neigiamą poveikį rinkai. Antra, ji taip pat naudinga tam tikroms trečiosioms šalims ir tam tikriems Sąjungos naudotojams: pirmąsias kiti didesni tiekėjai kitu atveju nepagrįstai išstumtų iš rinkos ir jos negalėtų tiekti produktų Sąjungos naudotojams, o šiems būtų trukdoma įsigyti medžiagų, kurių jiems reikia, iš tos konkrečios šalies. Galiausiai, didesnėms eksportuojančioms šalims suteikiama galimybė viršyti jų tradicinius daugelio kategorijų produktų prekybos srautus per paskutinį ketvirtį pasinaudojant likutine kvota, jei kvotų iki galo išnaudoti negalėjo rinkoje įsitvirtinę tiekėjai.

(161)

Įgyvendinus kai kuriuos suinteresuotųjų šalių prašomus pakeitimus būtų labai sutrikdyta suinteresuotųjų šalių interesų pusiausvyra, todėl tai prieštarautų bendriems Sąjungos interesams ir veiksmingam priemonės veikimui. Tai apima Sąjungos pramonės prašymą dėl proporcingo muito padalijimo kvotos išnaudojimo dieną. Šiuo atžvilgiu taikomos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 51 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriomis nustatomas proporcinis pagrindas, o jose nenumatyta jokio lankstumo.

(162)

Be to, savo pareiškimuose šalys nepateikė įrodymų, kad dabartinė tarifinių kvotų sistema nėra tinkama ir kad skirtingi jų siūlomi koregavimai atitinka bendrus Sąjungos interesus (o ne tik jų individualius interesus) ir yra suderinami su priemonės logika ir tinkamu jos veikimu.

(163)

Dėl šių priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad tebėra tikslinga toliau taikyti dabartinę kvotų administravimo sistemą (ketvirčio administravimas ir konkrečioms šalims skirtų bei likutinių kvotų derinys, išskyrus kelias pagrįstas išimtis, susijusias su Sąjungos interesais), taip pat išsaugoti nepanaudotų kvotų perkėlimą ir galimybę naudotis likutine kvota paskutinį apsaugos priemonės taikymo metų ketvirtį (IV ketv.), ir tai yra teisinga visų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu.

(164)

Tačiau, nors dabartinė tarifinių kvotų administravimo sistema yra tinkama, Komisija vis dėlto laikėsi nuomonės, kad reikia atlikti tam tikrus techninius koregavimus, kad būtų galima prisitaikyti prie naujausių rinkos pokyčių, pavyzdžiui, prekybos srautų pokyčių, ir padidinti jos veiksmingumą. Šie pakeitimai bus paaiškinti toliau ir bus vertinami kartu su kai kuriais teiginiais, pateiktais 7.2 skirsnyje „Tradicinių prekybos srautų išstūmimas“ ir 7.6 skirsnyje „Kiti aplinkybių pokyčiai“.

7.2.   Tradicinių prekybos srautų išstūmimas

(165)

Dėl sistemos, pagal kurią nepanaudotos kvotos perkeliamos iš vieno apsaugos priemonės taikymo metų ketvirčio į kitą (123), paskutinis apsaugos priemonės taikymo metų ketvirtis (balandžio–birželio mėn.) paprastai yra tas ketvirtis, kurį nepanaudotas kiekis yra didžiausias. Siekdama kuo labiau padidinti kvotų panaudojimą apsaugos priemonės taikymo metų pabaigoje, Komisija Galutinių apsaugos priemonių reglamente nustatė mechanizmą, pagal kurį didesni eksportuotojai, išnaudoję savo konkrečioms šalims skirtas kvotas, taip pat galėtų pasinaudoti likutinėmis kvotomis paskutinį ketvirtį.

(166)

2019 m. atlikusi pirmąją veikimo peržiūrą Komisija pastebėjo, kad dėl šios sistemos taikant likutines kvotas gali būti nepagrįstai išstumti mažesni tiekėjai. Po 2019 m. ši tendencija išsiplėtė į daugiau kategorijų. Todėl atlikdama 2020 m. veikimo peržiūrą Komisija sukūrė sistemą, pagal kurią šalių, kurioms taikomos konkrečiai joms skirtos kvotos, galimybė naudotis likutine kvota paskutinį apsaugos priemonės taikymo metų ketvirtį būtų grindžiama faktiniu likutinės kvotos panaudojimu tose šalyse, kurioms taikoma likutinė tarifinė kvota, ankstesniais ketvirčiais. Šiuo koregavimu buvo siekiama apsaugoti mažesnių tiekėjų, kurie paprastai naudojasi likutinėmis kvotomis, srautus paskutinį ketvirtį (124).

(167)

Siekdama kuo labiau išvengti situacijos, kurioje tradicinės eksportuojančios šalys negalėtų naudotis likutinėmis kvotomis, ir tuo pačiu metu sudaryti sąlygas toliau papildomai naudotis šių kategorijų produktų kvotomis, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad kvota būtų visiškai panaudota, Komisija sukūrė sistemą, pagal kurią kiekviena produkto kategorija būtų priskiriama vienai iš trijų toliau nurodytų skirtingų grupių, atitinkančių tris skirtingus galimybės naudotis kvotomis scenarijus. Ši sistema atitinka vieną iš pagrindinių apsaugos priemonės principų ir tikslų, t. y. užtikrinti, kad būtų išsaugoti tradiciniai prekybos srautai kilmės šalies atžvilgiu.

(168)

Šiuo metu taikomi šie trys režimai:

—

galimybės pasinaudoti nėra – kai rinkoje įsitvirtinę tiekėjai, kuriems taikoma likutinė kvota, galėjo patys pasinaudoti likutinėmis kvotomis, ir buvo nustatytas išstūmimo poveikis paskutinį ketvirtį;

—

suteikiama ribota galimybė pasinaudoti – kai rinkoje įsitvirtinę tiekėjai galėjo pasinaudoti tik dalimi jiems skirtos likutinės kvotos, todėl, siekiant išnaudoti kvotas, reikėjo nedidelio kiekio eksporto iš kitų šalių;

—

apribojimų nėra – kai likutinės kvotos nebuvo plačiai naudojamos ir nenustatyta jokio išstūmimo poveikio.

Suinteresuotųjų šalių pastabos

(169)

Nebuvo pateikta jokių teiginių dėl dabartinės sistemos, pagal kurią šalims, kurioms taikomos konkrečiai joms skirtos kvotos, leidžiama naudotis paskutinio apsaugos priemonės taikymo metų ketvirčio likutine kvota.

(170)

Pagal šį skirsnį Sąjungos pramonė paprašė Komisijos ištirti visų kategorijų produktų išstūmimo riziką, kylančią dėl labai padidėjusio naujų eksportuojančių šalių importo. Šis prašymas nagrinėjamas atskirai 7.3 skirsnyje.

Įvertinimas

(171)

Apskritai Komisija laikėsi nuomonės, kad dabartinė sistema atitinka paskirtį. Ja užtikrinama, kad Sąjungos naudotojai kuo labiau padidintų savo galimybes pasinaudoti likutine kvota ir kad būtų paisoma tradicinių prekybos srautų pagal likutinę kvotą kilmės šalių atžvilgiu (tai atitinka ir naudotojų interesus). Be to, Komisija negavo pastabų dėl kokių nors konkrečių su šios priemonės funkcijos veikimu susijusių problemų.

(172)

Vis dėlto Komisija įvertino, ar, remiantis naujausiais turimais duomenimis, paskutinį ketvirtį taikant likutinę kvotą pastebėtas išstūmimo poveikis. Šis vertinimas atliktas remiantis importo duomenimis ir kvotų panaudojimu pagal kilmės šalį ir kategoriją nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.

(173)

Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija padarė išvadą, kad dabartinė sistema turėtų likti galioti. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad ją būtų galima supaprastinti taip, kad būtų užtikrintas nuspėjamumas rinkos dalyviams ir užkirstas kelias bet kokiam galimam išstūmimui ateityje. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonės veikimas turėtų būti moduliuojamas leidžiant vietoj šiuo metu taikomų trijų režimų taikyti du režimus. Pirmasis režimas, pagal kurį galimybės pasinaudoti nėra, būtų taikomas toms kategorijoms, kuriose vidutinis likutinės kvotos panaudojimo lygis tam tikroje kategorijoje buvo labai didelis. Antrasis režimas, pagal kurį galima pasinaudoti kvota, būtų taikomas kitoms kategorijoms ir pagal jį būtų galima naudotis likusiais paskutinio ketvirčio kiekiais, kurių pagal likutinę tarifinę kvotą rinkoje įsitvirtinusios eksportuojančios šalys vidutiniškai neišnaudojo. Kelioms kategorijoms ir toliau taikoma speciali tvarka.

Koregavimas

(174)

Tuo remiantis naudojimosi kvota režimai pagal produkto kategoriją buvo pakoreguoti taip (dėl konkrečių kiekių žr. šio reglamento I priedą (IV.3)):

—

galimybės pasinaudoti nėra: 3B, 14, 16, 20, 26;

—

suteikiama galimybė pasinaudoti: 2, 3A, 4A, 5, 6, 9, 10, 12, 13, 15, 18, 19, 21, 22, 24, 25B, 27, 28.

(175)

Kategorijos, kurioms ši sistema netaikoma (pagal ankstesnės veikimo peržiūros principus), yra šios:

—

specialus režimas: 1 ir 4B.

Dabartinis režimas, pagal kurį suteikiama galimybė paskutinį ketvirtį pasinaudoti likutine kvota kiekvienai eksportuojančiai šaliai, kuriai nustatyta konkrečiai jai skirta kvota, taikant 30 proc. viršutinę ribą, ir toliau laikomas tinkamu siekiant užtikrinti pakankamą tiekimo šaltinių įvairovę ir išvengti daromo išstūmimo poveikio dėl pernelyg didelio papildomo importo, viršijančio tradicinius prekybos srautus;

—

administravimas pasauliniu lygmeniu: 7, 8, 17, 25A.

Galimybė paskutinį ketvirtį pasinaudoti kvota netaikoma, nes nebus šalių, eksportuojančių pagal konkrečiai šaliai skirtą kvotą.

(176)

Apskritai dėl šios priemonės funkcijos ja ir toliau būtų suteikiama galimybė naudotis likutine kvota paskutinį ketvirtį didžiosios daugumos produktų kategorijų atveju. Be to, šia sistema užtikrinama, kad papildomi kiekiai, kuriuos kai kurios šalys gali eksportuoti pagal šią sistemą, nepagrįstai neišstumtų šalių, kurioms nėra taikoma konkrečiai joms skirta kvota. Nuo šiol šalys, dėl kurių iš esmės nekyla išstūmimo rizikos, taip pat bus apsaugotos nuo galimų staigių prekybos srautų pokyčių ateityje, atsižvelgiant į vidutinį likutinės tarifinės kvotos panaudojimą einamaisiais apsaugos priemonės taikymo metais. Šia sistema naudotojams užtikrinama plati prieiga prie turimo kiekio, kartu išsaugant priemonės veiksmingumą Sąjungos gamintojų atžvilgiu. Todėl, atsižvelgiant į bendrus Sąjungos interesus, dabartinė sistema yra tinkamiausia.

7.3.   Koregavimai, kuriais siekiama padidinti priemonės veiksmingumą taikant tam tikras likutines tarifines kvotas

Suinteresuotųjų šalių pastabos

(177)

Komisija laikėsi nuomonės, kad tam tikrus teiginius, pateiktus pagal 7.1 skirsnį (tarifinių kvotų paskirstymas ir valdymas), 7.2 skirsnį (tradicinių prekybos srautų išstūmimas) ir 7.6 skirsnį (kiti aplinkybių pokyčiai), būtina įvertinti bendrai. Mat pagrindinė priežastis, dėl kurios šie teiginiai atrodo pagrįsti, yra ta pati.

(178)

Iš esmės teiginiai buvo susiję su kelių kategorijų produktų prekybos srautų pobūdžio pasikeitimu, kai eksportuotojai, kurie ataskaitiniu laikotarpiu (2015–2017 m.) neeksportavo didelio kiekio ir todėl nebuvo nustatytos konkrečioms šalims skirtos kvotos, į Sąjungos rinką pateko naudodamiesi tam tikromis likutinėmis kvotomis reikšmingais kiekiais.

(179)

Šalys teigė, kad šis prekybos srautų pobūdžio pokytis gali būti laikomas ilgalaikiu aplinkybių pokyčiu, nes šie nauji eksportuotojai pastaraisiais metais gerokai padidino gamybos pajėgumus. Šie srautai, kaip teigiama, išstūmė kitas kilmės šalis naudojantis likutinėmis kvotomis, o suinteresuotosios šalys pasiūlė pakeisti tarifinių kvotų administravimą. Šie siūlomi pakeitimai apėmė konkrečioms šalims skirtų kvotų sukūrimą siekiant apsaugoti tam tikrus srautus taikant likutines kvotas, naujų režimų, kuriais siekiama užkirsti kelią tam tikrų kilmės šalių tarifinių kvotų išnaudojimui visais ketvirčiais, nepanaudotų kiekių perkėlimą į kito ketvirčio likutines kvotas, kategorijų padalijimą arba likutinių kvotų viršutinės ribos nustatymą.

Įvertinimas

(180)

Komisija išanalizavo importo srautus taikant likutines kvotas tam tikrose kategorijose, dėl kurių suinteresuotosios šalys pateikė teiginių.

(181)

Atlikus analizę patvirtinta, kad dėl pastarojo meto rinkos pokyčių labai sumažėjo tradicinių tiekėjų eksportas į Sąjungą pagal likutines kvotas kai kuriose kategorijose, o eksportas iš naujų kilmės šalių taikant tas pačias likutines kvotas padidėjo. Šis prekybos srautų pokytis sukėlė tam tikrą neigiamą poveikį priemonės veikimui kai kuriose kategorijose, kaip bus paaiškinta toliau.

(182)

Komisija nustatė, kad teiginiai pagrįsti dviejų produktų kategorijų atveju. Todėl reikėjo pakoreguoti priemonės veikimą, kad būtų užtikrintas jos veiksmingumas ir išsaugoti tradiciniai prekybos srautai atsižvelgiant į Sąjungos interesus.

(a)   1 produktų kategorija. Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

(183)

Apskritai dėl įvairių priežasčių 1 kategorijos produktai (plokšti karštojo valcavimo produktai) yra labai svarbi produktų kategorija, kuriai taikoma apsaugos priemonė. Ji nuolat sudaro didžiausią importo dalį (8,5 mln. tonų 2023 m.): 2023 m. tai buvo 31 proc. viso importo, kuriam taikoma priemonė. Jai taip pat tenka 34 proc. visos Sąjungos pramonės gamybos apimties ir apie 25 proc. jos pardavimo vidaus rinkoje apimties. Šios kategorijos produktai naudojami įvairioms paskirtims, todėl jie laikomi tam tikra biržos preke ir yra ypač jautrūs kainų pokyčiams. Plokšti karštojo valcavimo produktai, be kita ko, gali būti naudojami kaip galutinis produktas statyboje arba automobilių pramonėje, tačiau jie taip pat naudojami kaip žaliava tolesniems galutinės grandies produktams, visų pirma 2 kategorijos produktams (plokšti šaltojo valcavimo produktai), kurie vėliau gali būti toliau perdirbami į, pvz., 4 kategorijos produktus (metalo lakštai), kurie savo ruožtu gali būti perdirbami į 5 kategorijos produktus (organinėmis medžiagomis dengtas plienas). Plokšti karštojo valcavimo produktai taip pat naudojami kaip žaliava kai kuriems vamzdžiams gaminti. Todėl, atsižvelgiant į šios kategorijos produkto svarbą, palyginti su visa nagrinėjamojo produkto gamyba Sąjungoje, ir jo sąsają su keliomis kitomis produktų kategorijomis, su šia kategorija susiję pokyčiai yra ypač svarbūs apsaugos priemonės veiksmingumui.

(184)

Todėl dėl šios kategorijos veiksmingai valdomos tarifinės kvotos ypatingos svarbos apskritai padidėja galimybė, kad priemonė bus veiksminga. Todėl jis buvo ypač atidžiai vertinamas, o jo veikimas buvo kelis kartus peržiūrėtas ankstesnėse peržiūrose, siekiant pritaikyti jo administravimą prie vyraujančių rinkos sąlygų.

(185)

Be to, šios kategorijos likutinė kvota yra didžiausia individuali tarifinė kvota, kuriai taikoma priemonė – iš pradžių kiekvieną ketvirtį buvo skiriama apie 1 mln. tonų.

(186)

Kalbant apie dabartinę padėtį, nuo 2023 m. spalio mėn. (tris ketvirčius iš eilės (125)) likutinė tarifinė kvota buvo nuosekliai išnaudojama pirmą ketvirčio dieną.

(187)

Dėl to per likusį šių ketvirčių laikotarpį susidarė rinkos disbalansas, nes buvo nedelsiant pateikiami labai dideli kiekiai ir taip buvo sukeliamas didelis importo spaudimas.

(188)

Šios kategorijos produktų importo spaudimas buvo ypač didelis, nes, nepaisant bendro didelio plieno suvartojimo Sąjungoje sumažėjimo, importas toliau didėjo. Iš tiesų šios kategorijos produktų importo rinkos dalis 2023 m. siekė 30 proc., t. y. gerokai viršijo viso nagrinėjamojo produkto dalies vidurkį.

(189)

Ankstyvo išnaudojimo reiškinį visų pirma lėmė labai didelė Vietnamo ir Egipto skverbtis, jiems pradėjus eksportuoti 1 kategorijos produktus į Sąjungą tik 2022 m. antrąjį pusmetį, o iki 2023 m. pabaigos jiems teko daugiau kaip 45 proc. importo pagal šią tarifinę kvotą. Todėl kai kuriais iš šių ketvirčių buvo išstumtos kitos mažesnės, bet anksčiau vykdžiusios veiklą šios kategorijos produktus eksportuojančios šalys, pavyzdžiui, Šveicarija.

Image 6

Šaltinis:

Mokesčių ir muitų sąjungos GD tarifinių kvotų duomenų bazė*, iki 2024 m. balandžio 5 d., https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp.

(190)

Siekiant užtikrinti didesnį šios svarbios kategorijos produktų rinkos stabilumą ir taip užtikrinti, kad rinkos pokyčiai nekenktų priemonės veiksmingumui, Komisija nusprendė, kad koregavimas buvo tinkamas.

Koregavimas

(191)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad tinkamiausias sprendimas buvo apriboti didžiausią kiekį, kurį viena šalis gali eksportuoti pagal likutinę tarifinę kvotą per ketvirtį.

(192)

Atidžiai apsvarsčiusi visus susijusius interesus, įskaitant paveiktų eksportuojančių šalių ir jų Sąjungos naudotojų interesus, Komisija nusprendė, kad tikslinga kiekvienai šaliai nustatyti 15 proc. tarifinės kvotos, kuri iš pradžių buvo suteikta kiekvieną ketvirtį, viršutinę ribą (126).

(193)

Šiuo viršutinės ribos dydžiu užtikrinama, kad, viena vertus, importo skverbtis pirmą ketvirčio dieną būtų ribojama pagal likutinę tarifinę kvotą, taip sumažinant importo spaudimą rinkai. Kita vertus, tai leis labiausiai paveiktoms eksportuojančioms šalims vis dar eksportuoti atitinkamus kiekius, viršijančius ankstesnius prekybos srautus, buvusius iki apsaugos priemonės nustatymo, ir apskritai viršijančius jų kiekius, kurie buvo eksportuoti pirmaisiais apsaugos priemonės taikymo metais. Be to, juo ginami Sąjungos naudotojų ir eksportuojančių šalių, kurie buvo nuosekliai išstumiami, interesai.

(194)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šis koregavimas nekelia jokios rizikos 1 kategorijos produktų prieinamumui Sąjungos rinkoje dėl kelių priežasčių. Pirma, yra nemažai kitų didelių tiekėjų nepanaudotų konkrečioms šalims skirtų kvotų ir yra kitų tiekėjų, kurie tam tikru mastu gali suaktyvinti savo veiklą pagal likutinę tarifinę kvotą. Antra, kaip parodyta 5 lentelėje, Sąjungos pramonė turi pajėgumų vidaus gamybai padidinti. Tai padėtų užtikrinti, kad pajėgumų panaudojimas būtų tinkamesnio lygio, o tai savo ruožtu padėtų Sąjungos pramonei pagerinti savo bendrus ekonominės veiklos rezultatus. Galiausiai, atsižvelgiant į rinkos prognozes, mažai tikėtina, kad bendrų nepanaudotų konkrečioms šalims skirtų kvotų kiekių ir Sąjungos gamintojų turimų pajėgumų nepakaktų paklausai patenkinti ateityje.

(195)

Dėl šių priežasčių Komisija laikėsi nuomonės, kad koregavimas atitinka bendrus Sąjungos interesus, nes juo pagerinamas priemonės veikimas ir padidinamas jos veiksmingumas, kartu vengiant nederamo išstūmimo ir užtikrinant pakankamą tiekimo Sąjungos naudotojams įvairovę.

(b)   16 produktų kategorija. Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

(196)

Be 1 kategorijos produktų, Komisija taip pat nustatė, kad pasikeitus importo pobūdžiui sutriko 16 kategorijos produktų likutinės tarifinės kvotos naudojimosi kilmės šalyse balansas, o tai neigiamai paveikė priemonės veikimą. Šios kategorijos likutinė tarifinė kvota pradėta išnaudoti per pirmąsias ketvirčio dienas per du iš paskutinių trijų vertintų ketvirčių (127).

(197)

Iš Komisijos vertinimo matyti, kad apskritai iki 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. buvo įvairių eksportuojančių šalių, kurios reguliariai išnaudodavo likutinę tarifinę kvotą. Kiekvienos šalies importo dalis priklausomai nuo ketvirčio skyrėsi. Alžyras vidutiniškai (128) išnaudodavo 39 proc. viso likutinės tarifinės kvotos kiekio, Bosnija ir Hercegovina – apie 23 proc., Korėja – 9 proc., Japonija – 7 proc. Kelios kitos šalys vidutiniškai išnaudodavo likusius 20 proc.

(198)

Rengdama galutinę apsaugos priemonę ir atlikdama įvairias veikimo peržiūras Komisija siekė išsaugoti tradicinių prekybos srautų apimtį ir kilmę. Tikslas išsaugoti tradicinius kiekius buvo pasiektas apskaičiuojant tarifines kvotas remiantis ankstesniais prekybos srautais, o tikslas išsaugoti tradicinę kilmę buvo pasiektas nustatant konkrečioms šalims skirtas kvotas.

(199)

Tačiau mažesnės tradicinės tiekiančiosios šalys, kurios neatitiko tam tikros kategorijos produktams keliamų konkrečiai šaliai skirtos kvotos taikymo reikalavimų, galėjo susidurti su staigiais ir smarkiais prekybos srautų pokyčiais taikant atitinkamas likutines tarifines kvotas. Būtent tokioje padėtyje atsidūrė tam tikros 16 kategorijos produktus eksportuojančios šalys ir dėl to savo ir Sąjungos naudotojų nenaudai jos negalėjo toliau eksportuoti reikšmingų kiekių.

Image 7

Šaltinis:

Mokesčių ir muitų sąjungos GD tarifinių kvotų duomenų bazė*, iki 2024 m. balandžio 5 d., https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp.

(200)

Nuo 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. ketvirčio šios kategorijos produktų likutinės tarifinės kvotos kilmės šalys staiga pasikeitė, nes Malaizija ir Egiptas staiga ėmė eksportuoti labai didelius kiekius. Jų bendras vidutinis šios tarifinės kvotos panaudojimas iki to ketvirčio buvo 0 proc. Tačiau per paskutinius tris ketvirčius, dėl kurių surinkta išsamių duomenų, jų bendra vidutinė importo dalis siekė iki 76 proc. Dėl to labai sumažėjo neapmuitinamas importas iš visų kitų eksportuojančių šalių, kurios anksčiau stabiliai vykdė veiklą Sąjungos rinkoje. Iš tiesų kai kurios iš jų praktiškai nutraukė eksportą pagal šią tarifinę kvotą. Visų pirma, Bosnijos ir Hercegovinos tarifinių kvotų panaudojimo dalis sumažėjo iki 2 proc., Korėjos – iki 4 proc., Japonijos – iki 1 proc., o kitų – iki 1 proc.

(201)

Todėl dėl tokios agresyvios Malaizijos ir Egipto skverbties į Sąjungos rinką buvo akivaizdžiai išstumtos kitos kilmės šalys, kurios reguliariai vykdė eksportą pagal šią tarifinę kvotą, nes jų veikla jų pačių ir jų Sąjungos naudotojų nenaudai gerokai sumažėjo (Alžyras) arba beveik visiškai buvo nutraukta (pvz., Bosnija ir Hercegovina, Japonija, Korėja).

Koregavimas

(202)

Remdamasi pirmiau išdėstytais nustatytais faktais, Komisija laikėsi nuomonės, kad didžiausio neapmuitinamo importo kiekio apribojimas pagal kilmės šalį ir per ketvirtį yra tinkamiausias veiksmas siekiant atkurti tolygesnį šią likutinę tarifinę kvotą naudojančių kilmės šalių pasiskirstymą ir taip užtikrinti geresnį priemonės veikimą. Komisija manė, kad tikslinga kiekvienai šaliai nustatyti 15 proc. kiekvieno ketvirčio pradžioje turėtos tarifinės kvotos apribojimą.

(203)

Šiuo koregavimu Komisija siekia užkirsti kelią nederamam išstūmimo poveikiui, daromam smulkesnėms tradicinėms tiekiančiosioms kilmės šalims, ir taip užtikrinti, kad Sąjungos naudotojams būtų prieinamas tam tikras šių kilmės šalių produktų kiekis. Kita vertus, 15 proc. viršutinė riba ir toliau leistų labiausiai paveiktoms eksportuojančioms šalims toliau eksportuoti atitinkamus neapmuitinamus kiekius, gerokai viršijančius jų ankstesnius lygius, kurie kai kuriais atvejais buvo nuliniai. Be to, tai leistų Sąjungos naudotojams užtikrinti pakankamą kilmės šalių įvairovę. Galiausiai, atsižvelgdama į nuoseklius ankstesnius kitų šalių, kurioms taikoma likutinė tarifinė kvota, veiklos rezultatus, Komisija mano, kad pagrįsta daryti prielaidą, jog šios kategorijos likutinė tarifinė kvota ir toliau bus visiškai išnaudojama.

(204)

Komisija mano, kad šis koregavimas atitinka Sąjungos interesus, nes juo užtikrinama, kad Sąjungos naudotojams būtų prieinami įvairūs tiekimo šaltiniai ir kartu užkertamas kelias trikdžių sukeliantiems srautams, taip užtikrinant rinkos stabilumą.

7.4.   Besivystančių šalių PPO narių, kurioms priemonė netaikoma atsižvelgiant į naujausius jų importo lygio duomenis, sąrašo atnaujinimas

(205)

Remiantis pranešimo apie inicijavimą 2.C punktu, Komisija paskelbė, kad peržiūrės, ar importas iš besivystančios šalies PPO narės atitinkamu laikotarpiu (t. y. 2023 m.) neviršijo 3 proc. ribos, ir prireikus atnaujins besivystančių šalių, kurios yra PPO narės ir kurios turėtų būti įtrauktos į priemonės taikymo sritį arba iš jos išbrauktos, sąrašą.

Suinteresuotųjų šalių pastabos

(206)

Kelios šalys, remdamosi naujausiais importo duomenimis, paprašė atnaujinti besivystančių šalių PPO narių, kurioms priemonė netaikoma, sąrašą. Be to, Sąjungos pramonė paprašė neįtraukti importo iš Ukrainos apimties į duomenis, naudotus skaičiavimams, kuriais remiantis nustatoma, kurios besivystančios šalys PPO narės nepatenka į priemonės taikymo sritį.

Įvertinimas

(207)

Pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 9 straipsnį ir Pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 18 straipsnį apsaugos priemonė netaikoma besivystančios šalies PPO narės kilmės produktui, jei jos importo dalis neviršija 3 proc. viso tam tikros kategorijos produkto importo. Jei visų besivystančių šalių PPO narių importo dalis iki 3 proc. ribos sudaro daugiau kaip 9 proc. viso tam tikros kategorijos produktų importo, apsaugos priemonė taikoma visoms besivystančioms šalims PPO narėms. Komisija reguliariai peržiūrėjo ir atnaujino besivystančių šalių sąrašą.

(208)

Paskutinį kartą sąrašas atnaujintas 2023 m. birželio mėn., atliekant peržiūros tyrimą, siekiant įvertinti galimą apsaugos priemonės taikymo nutraukimą anksčiau laiko (129). Kaip ir per ankstesnius peržiūros tyrimus, Komisija atnaujino besivystančių šalių, kurioms priemonė taikoma ir kurioms ji netaikoma, sąrašą, remdamasi jų importo dalies apskaičiavimu pagal naujausius turimus konsoliduotus importo duomenis, t. y. 2023 m. importo statistinius duomenis (130). Nuspręsta, kad per ankstesnes peržiūras taikytos metodikos keisti nereikia.

Koregavimas

(209)

Po šio atnaujinimo padaryti šie pakeitimai, taikytini nuo 2024 m. liepos 1 d. (atnaujinta šio reglamento II priedo (III.2) lentelė):

—

visos besivystančios šalys įtraukiamos į 5 ir 24 kategorijas, nes 2023 m. visų importo dalių, kurios sudarė mažiau nei 3 proc., suma yra didesnė nei 9 proc.;

—

Albanija įtraukiama į 28 kategoriją;

—

Brazilija neįtraukiama į 1 ir 2 kategorijas;

—

Kinija įtraukiama į 4B, 13 ir 17 kategorijas ir neįtraukiama į 2, 3A, 7 ir 15 kategorijas;

—

Indija įtraukiama į 25A ir 27 kategorijas ir neįtraukiama į 16 ir 17 kategorijas;

—

Indonezija neįtraukiama į 9 kategoriją;

—

Kazachstanas neįtraukiamas į 19 kategoriją;

—

Malaizija neįtraukiama į 9 kategoriją;

—

Šiaurės Makedonija neįtraukiama į 26 kategoriją;

—

Omanas neįtraukiamas į 13 kategoriją;

—

Pietų Afrika neįtraukiama į 4A kategoriją;

—

Tunisas įtraukiamas į 4A kategoriją;

—

Turkija įtraukiama į 7 kategoriją;

—

Jungtiniai Arabų Emyratai įtraukiam į 25A kategoriją;

—

Vietnamas įtraukiamas į 2 kategoriją ir neįtraukiamas į 26 kategoriją.

7.5.   Liberalizavimo lygis

(210)

Pagal PPO (131) ir ES (132) taisykles apsaugos priemonę taikanti PPO narė po vienų metų nuo nustatymo per taikymo laikotarpį ją laipsniškai liberalizuoja reguliariais intervalais. Liberalizavimo tikslas – laipsniškai sudaryti sąlygas didesnei importo konkurencijai rinkoje, kol vidaus pramonė prisitaiko prie padidėjusio importo lygio.

(211)

PPO teisėje nenustatyta jokių konkrečių reikalavimų dėl liberalizavimo formos ar konkretaus tempo, išskyrus tai, kad toks liberalizavimas priemonės taikymo laikotarpiu turėtų vykti laipsniškai reguliariais intervalais.

(212)

ES plieno sektoriaus apsaugos priemonė kasmet liberalizuojama nuo 2019 m., o liberalizavimo normos tinkamumas buvo keletą kartų įvertintas ir pakeistas (133). Dabartinė metinė liberalizavimo norma nuo 2022 m. liepos mėn. yra 4 proc.

(213)

Atsižvelgdama į tyrimo apimtį, Komisija įsipareigojo įvertinti, ar dabartinis liberalizavimo lygis tebėra tinkamas, ar jį reikėtų peržiūrėti.

Suinteresuotųjų šalių pastabos

(214)

Kai kurios suinteresuotosios šalys (visų pirma eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos naudotojai) paprašė Komisijos padidinti liberalizavimo lygį, kad jis būtų didesnis nei 4 proc. Kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad Sąjungos pramonės padėtis yra tvirta ir kad prekybos srautai nebuvo nukreipti arba kad nukreipimo rizika sumažėjo. Sąjungos pramonė paprašė sumažinti liberalizavimo tempą, remdamasi sumažėjusio suvartojimo lygių įrodymais ir ateinančių mėnesių perspektyvomis. Tuo remdamasi Sąjungos pramonė teigė, kad Sąjungos rinkoje nebūtų stygiaus rizikos.

Įvertinimas

(215)

Siekdama nustatyti dabartinio liberalizavimo lygio tinkamumą, Komisija atliko ir retrospektyvinę, ir į ateitį orientuotą analizę.

(216)

Kalbant apie retrospektyvinį vertinimą, iš duomenų matyti, kad liberalizavimo normos keitimo tempas viršijo suvartojimo raidą. Nors tarifinės kvotos buvo padidintos beveik 25 proc. (įskaitant 5 proc. padidinimą, taikomą nuo 2019 m. vasario mėn.), per tą patį laikotarpį suvartojimas sumažėjo –17 proc. Todėl dėl šių prieštaringų tendencijų labai padidėjo atotrūkis tarp tarifinių kvotų lygio ir rinkos paklausos.

(217)

Kalbant apie į ateitį orientuotą vertinimą, kaip paaiškinta 3.2.2 skirsnio h punkte, plieno rinkoje esama akivaizdžių lėtėjimo požymių. Pasaulio plieno suvartojimas 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo –1,1 proc. (134) Sąjungoje suvartojimas sumažėjo daug sparčiau, t. y. –6 proc.% (135) Naujausiose pasaulio plieno suvartojimo rinkos perspektyvose numatomas tik nedidelis +1,7 proc. atsigavimas 2024 m. (vos atsigauta iki 2022 m. skaičių) ir +1,2 proc. 2025 m. (tai reiškia, kad suvartojimo lygis išliks mažesnis nei 2021 m.). Kaip matyti iš 3.2.2 skirsnio h punkto, manoma, kad Sąjungos rinkos perspektyvos bus panašios.

(218)

Nors tarifinių kvotų panaudojimo lygiai įvairiose šalyse ir kategorijose skyrėsi, kiekvienų apsaugos priemonės taikymo metų pabaigoje liko nepanaudoti dideli kiekiai ir einamaisiais šeštaisiais apsaugos priemonės taikymo metais padėtis išliko tokia pati (136).

(219)

Atsižvelgdama į pastarojo meto neigiamas plieno suvartojimo tendencijas ir perspektyvas pasaulyje ir Sąjungos plieno rinkoje, taip pat į tai, kad tarifinės kvotos buvo plačiai prieinamos visose produktų kategorijose, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjunga nesuinteresuota toliau didinti jau didelį atotrūkį tarp tarifinių kvotų kiekių didinimo tempo ir plieno suvartojimo didėjimo.

Koregavimas

(220)

Atsižvelgdama į vis didėjantį atotrūkį tarp suvartojimo (įskaitant numatomą suvartojimą) ir tarifinių kvotų kiekių, taip pat į esamą didelį importo spaudimą, kuris, labai tikėtina, išliks, Komisija laikėsi nuomonės, kad 4 proc. normos išlaikymas arba padidinimas labai pakenktų priemonės veiksmingumui. Be to, Komisija patvirtino, kad visoms produktų kategorijoms paprastai nustatoma pakankama tarifinė kvota.

(221)

Atsižvelgdama į tai, Komisija laikėsi nuomonės, kad 1 proc. liberalizavimo normos nustatymas yra tinkamas priemonės veiksmingumui užtikrinti.

(222)

Todėl nuo 2024 m. liepos 1 d. visų kategorijų produktų tarifinės kvotos toliau kasmet didės 1 proc. Konkretūs kiekiai 2024 m. liepos 1 d. – 2026 m. birželio 30 d. laikotarpiui (kas ketvirtį) nustatyti šio reglamento IV.1 priede.

(223)

Kartu su kitais šiame reglamente pateiktais koregavimais, ši liberalizavimo norma padės padidinti priemonės veiksmingumą laikotarpiu, kai Sąjungos rinka patiria didelę įtampą dėl importo, kurią lemia neigiamas perteklinių pajėgumų poveikis ir su tuo susiję atsakomieji veiksmai visame pasaulyje, esant silpnai paklausai. Sąjungos naudotojai ir toliau turės pakankamą neapmuitinamą kiekį pagal šiuo metu taikomas tarifines kvotas.

7.6.   Kiti aplinkybių pokyčiai, dėl kurių gali reikėti koreguoti tarifinių kvotų dydį ar paskirstymą

(224)

Pranešime apie inicijavimą Komisija priskyrė pagal šį skyrių pateiktus teiginius prie visų kitų klausimų, nepatenkančių į 7.1–7.2 ir 7.4–7.5 skirsnių taikymo sritį, kiek jie susiję su ilgalaikiais aplinkybių pokyčiais, palyginti su per pradinį tyrimą vyravusia padėtimi, kurių poveikį gali reikėti peržiūrėti ir kuriais, inter alia, gali būti pateisinamas tam tikrų kategorijų produktų tarifinių kvotų dydžio arba paskirstymo koregavimas. Suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų pateiktą informaciją, taip pat pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip reaguoti į pokyčius, darančius poveikį tam tikrai produktų kategorijai.

Suinteresuotųjų šalių pastabos

(225)

Šiuo atžvilgiu gautus prašymus galima suskirstyti į dvi rūšis. Pirmoji rūšis susijusi su ilgalaikiais tam tikrų kategorijų produktų paklausos pokyčiais, o antroji – su ilgalaikiais pokyčiais, susijusiais su naujomis produktus tiekiančiomis šalimis.

(a)   Padidėjusi tam tikrų kategorijų produktų paklausa

(226)

Šios rūšies prašymuose buvo nurodyti produkto apibrėžtosios srities pakeitimai, paprastai išbraukiant tam tikras produktų kategorijas iš priemonės taikymo srities, padidinant paskirstomą tarifinių kvotų dydį arba suteikiant tam tikrai kilmės šaliai konkrečiai jai skirtą kvotą, remiantis prognozėmis, kad tam tikros kategorijos produktų paklausa sparčiai didės, o Sąjungos pramonė tariamai negalės tiekti pakankamo kiekio.

Įvertinimas

(227)

Šiuo atžvilgiu suinteresuotųjų šalių pateikti įrodymai nepateisino jokio koregavimo, grindžiamo tvirtinimais dėl aplinkybių pokyčių. Tie teiginiai paprastai buvo susiję su konkrečiomis tam tikrų kategorijų produktų kilmės šalimis. Visais atvejais per paskutinius tris ketvirčius (2023 m. liepos mėn. – 2024 m. kovo mėn.) buvo neapmuitinamų kiekių. Todėl tokie teiginiai neatitiko bendrų Sąjungos interesų, o veikiau buvo susiję su konkrečiais tam tikrų suinteresuotųjų subjektų pageidavimais. Sąjungos pramonė taip pat plačiai paneigė teiginius dėl Sąjungos gamintojų pasiūlos buvimo ir Komisija laikėsi nuomonės, kad tyrimo medžiagoje surinkti įrodymai, įskaitant tarifinių kvotų panaudojimą, nepagrindžia teiginių dėl galimo plieno stygiaus.

Išvada

(228)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių plieno sektoriaus apsaugos priemonės veikimo koregavimus remiantis aplinkybių pokyčiais dėl tariamai ateityje padidėsiančios tam tikrų kategorijų produktų paklausos.

(b)   Prekybos srautų pokyčiai. Naujos eksportuojančios šalys

(229)

Kelios šalys (Sąjungos pramonė, eksportuotojai ir naudotojai) teigė, kad prekybos srautai pasikeitė ir kad tai yra ilgalaikio pobūdžio aplinkybių pokytis. Tam tikrų šalių (Sąjungos pramonės) teigimu, šį prekybos srautų pokytį lėmė nauja ir sudėtinga pasaulinių perteklinių plieno pajėgumų regioninė dinamika, dėl kurios reikėtų keisti tarifinių kvotų administravimą.

(230)

Su prekybos srautų pokyčiais susiję teiginiai taip pat buvo pateikti pagal 7.1 skirsnį (tarifinių kvotų paskirstymas ir valdymas) ir 7.2 skirsnį (tradicinių prekybos srautų išstūmimas).

(231)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad nors kai kurios konkrečioms šalims skirtos kvotos tam tikrų kategorijų produktų atveju iš esmės lieka nepanaudotos, nauji srautai į Sąjungos rinką patenka pasinaudojant likutinėmis kvotomis. Todėl jos paprašė Komisijos atlikti tam tikrus tarifinių kvotų administravimo pakeitimus.

Įvertinimas

(232)

Atlikdama tyrimą Komisija nustatė naujus prekybos srautus, patenkančius į tam tikrų kategorijų produktų rinką. Komisija į šiuos teiginius sureagavo atlikusi 7.3 skirsnyje aprašytus koregavimus.

8.   22, 24 IR 26 PRODUKTŲ KATEGORIJŲ KN KODŲ PAKEITIMAS

(233)

2022 m. sausio 1 d., atnaujinus (137) Sąjungos muitų tarifų nomenklatūrą (KN), buvo pakeisti tam tikri plieno vamzdžių, kuriems taikoma plieno sektoriaus apsaugos priemonė, KN kodai (138). Tai susiję su 22 (besiūliai nerūdijančiojo plieno vamzdžiai ir vamzdeliai), 24 (kiti besiūliai vamzdžiai) ir 26 (kiti suvirinti vamzdžiai) produktų kategorijomis.

(234)

Šis pokytis nebuvo atspindėtas 2023 m. birželio mėn. naujausioje priemonės peržiūroje (139), todėl importo apimtis, kuria vadovautasi atliekant tą peržiūrą besivystančių šalių sąrašui apskaičiuoti, nebuvo visiškai tiksli šiose kategorijose.

(235)

Todėl besivystančių šalių, kurioms taikoma priemonė, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d., sąrašas turėjo reikšmingą poveikį dviem iš trijų pirmiau nurodytų kategorijų. Jei atlikdama paskutinę peržiūrą Komisija būtų naudojusi atnaujintus KN kodus, besivystančių šalių sąrašo pakeitimai, susiję su 2023 m. liepos 1 d. faktiškai paskelbtu sąrašu (taikytinu iki 2024 m. birželio 30 d.), būtų tokie:

—

24 kategorija: besivystančioms šalims nustatyta 9 proc. riba būtų buvusi pasiekta. Todėl nuo 2023 m. liepos 1 d. priemonė būtų turėjusi būti taikoma visoms šios kategorijos produktus eksportuojančioms besivystančioms šalims;

—

26 kategorija: importas iš Šiaurės Makedonijos ir Vietnamo būtų buvęs mažesnis už 3 proc. individualią ribą, todėl nuo 2023 m. liepos 1 d. priemonė neturėtų būti jam taikoma.

(236)

Besivystančių šalių, kurioms taikoma priemonė, sąrašo pakeitimai dėl pasikeitusių kodų apibendrinami taip:

 

 

 

KAIP PASKELBTA

 

PAKOREGUOTA

Šalis / produktų grupė

22

24

26

 

Šalis / produktų grupė

22

24

26

Argentina

 

X

 

 

Argentina

 

X

 

Brazilija

 

X

 

 

Brazilija

 

X

 

Kinija

X

X

X

 

Kinija

X

X

X

Egiptas

 

 

 

 

Egiptas

 

X

 

Indija

X

X

X

 

Indija

X

X

X

Indonezija

 

 

 

 

Indonezija

 

X

 

Kazachstanas

 

 

 

 

Kazachstanas

 

X

 

Malaizija

 

 

 

 

Malaizija

 

X

 

Meksika

 

X

 

 

Meksika

 

X

 

Moldova

 

 

 

 

Moldova

 

X

 

Šiaurės Makedonija

 

 

X

 

Šiaurės Makedonija

 

X

 

Omanas

 

 

 

 

Omanas

 

X

 

Turkija

 

 

X

 

Turkija

 

X

X

Ukraina

X

X

 

 

Ukraina

X

X

 

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

X

 

 

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

X

 

Vietnamas

 

 

X

 

Vietnamas

 

X

 

Visos kitos besivystančios šalys

 

 

 

 

Visos kitos besivystančios šalys

 

X

 

(237)

Atnaujintas besivystančių šalių, kurioms taikoma priemonė, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., sąrašas pateikiamas šio reglamento III priede (III.2).

(238)

Šių besivystančių šalių, kurioms taikoma priemonė, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., sąrašo pakeitimų praktinės pasekmės yra šios:

—

24 kategorijos atveju tai, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. priemonė turėjo būti taikoma visoms besivystančioms šalims, praktinio poveikio neturi. Visos šalys, kurioms turėjo būti taikoma priemonė, būtų vykdžiusios eksportą naudodamosi likutine kvota. Likutinė kvota nuo 2023 m. liepos 1 d. nebuvo nė karto išnaudota, o laikotarpio pabaigoje likę kiekiai buvo pakankamai dideli, kad padengtų visą besivystančių šalių PPO narių eksporto apimtį, kuri turėjo būti priskirta šiai kategorijai. Todėl nei pagal senuosius, nei pagal naujuosius kodus nė viena šalis, kuri turėjo būti įtraukta, nebūtų turėjusi mokėti muitų;

—

26 kategorijos atveju naudojami senieji kodai turi dvigubą poveikį. Mat likutinė kvota buvo išnaudota du ketvirčius nuo 2023 m. liepos 1 d.  (140) Viena vertus, remiantis Mokesčių ir muitų sąjungos GD (141) informacija, už kai kuriuos iš Šiaurės Makedonijos ir Vietnamo importuojamus produktus buvo sumokėtas 25 proc. muitas, nes likutinė neapmuitinama kvota buvo išnaudota. Kita vertus, dėl to, kad šių dviejų šalių eksportas buvo įtrauktas į likutinę kvotą nepagrįstai, ta kvota buvo išnaudota ir kiti eksportuotojai turėjo nepagrįstai mokėti muitus. Dar nežinoma, ar 26 kategorijos likutinė kvota bus išnaudota einamąjį ketvirtį.

(239)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pripažįsta importuotojų, kurie už 26 kategorijos produktus nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sumokėjo muitus importuojant iš tam tikrų kilmės šalių, teisę prašyti nacionalinių muitinių grąžinti jiems šiuos muitus pagal taikytinus muitų teisės aktus. Tai šios šalys:

—

2023 m. liepos 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. ketvirtį: Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Izraelis, Indija, Japonija, Šiaurės Makedonija, Pietų Korėja, Singapūras, Jungtinės Valstijos, Serbija ir Vietnamas;

—

2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. ketvirtį: Australija, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Indija, Japonija, Pietų Korėja, Naujoji Kaledonija, Šiaurės Makedonija, Singapūras, Jungtinės Valstijos, Kosovas, Serbija ir Vietnamas.

(240)

Priimant einamojo ketvirčio (nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.) prašymus grąžinti muitus bus papildomai patikrinta, ar muitai buvo sumokėti dėl to, kad Komisija neatsižvelgė į naujus kodus besivystančių šalių skaičiavimuose, ar dėl kitų priežasčių.

(241)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (142) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

9.   BAIGIAMOSIOS PASTABOS

(242)

Šis reglamentas, kuriuo iš dalies keičiama šiuo metu taikoma apsaugos priemonė, taip pat atitinka įsipareigojimus, prisiimtus su tam tikromis trečiosiomis šalimis pasirašytais dvišaliais susitarimais.

(243)

Šiame reglamente numatyta priemonė atitinka atitinkamai pagal ES pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 3 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2015/755 22 straipsnio 3 dalį įsteigto Apsaugos priemonių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2019/159 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

„2.   Kalbant apie kiekvieną nagrinėjamąją produktų kategoriją, išskyrus 7, 8, 17 ir 25a produktų kategorijas, kiekvienos tarifinės kvotos dalis paskirstoma IV priede nurodytoms šalims.“

;

2)

1 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

„3.   Likusi kiekvienos tarifinės kvotos dalis, taip pat 7, 8, 17 ir 25a produktų kategorijų tarifinė kvota, remiantis tarifine kvota, nustatyta lygiomis dalimis kiekvienam kvotos taikymo laikotarpio ketvirčiui, skiriama eiliškumo principu.“

;

3)

1 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

„5.   Kai pagal 2 dalį atitinkama tarifinė kvota išnaudojama paskyrus ją vienai konkrečiai šaliai, kai kurių kategorijų produktų importas iš tos šalies gali būti vykdomas pagal likutinę tai pačiai produktų kategorijai skirtos tarifinės kvotos dalį. Ši nuostata taikoma tik kiekvienų galutinės tarifinės kvotos taikymo metų paskutinį ketvirtį. 3B, 14, 16, 20 ir 26 produktų kategorijų atveju nebebus leidžiama panaudoti likutinės tarifinės kvotos dalies. 2, 3A, 4A, 5, 6, 9, 10, 12, 13, 15, 18, 19, 21, 22, 24, 25B, 27 ir 28 produktų kategorijų atveju bus leidžiama panaudoti tik konkretų tarifinės kvotos kiekio, kuris iš pradžių buvo skirtas paskutiniam ketvirčiui, kiekį. 1 ir 4B produktų kategorijų atveju nė viena eksportuojanti šalis pati negali panaudoti daugiau nei 30 proc. likutinės tarifinės kvotos kiekio, kuris iš pradžių buvo skirtas kiekvienų priemonių taikymo metų paskutiniam ketvirčiui.“

;

4)

1 straipsnis papildomas 7 dalimi:

„7.   Šalims, vykdančioms importą naudojantis kitoms šalims skirta 1 ir 16 produktų kategorijų kvota, taikomas didžiausias vienai šaliai skirtas 15 proc. šio reglamento IV.1 priede nustatyto ketvirčio pradžioje turimos neapmuitinamos kvotos importo kiekis. Didžiausias importo kiekis taikomas šalims, kurioms nėra nustatyta konkrečiai joms skirta kvota, ir jis taikomas visus ketvirčius.“

;

5)

2 straipsnio 2 dalies antras sakinys išbraukiamas;

6)

6 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

7)

10 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

 

„Jis taikomas iki 2026 m. birželio 30 d. “;

8)

IV priedas iš dalies keičiamas šio reglamento I priedu;

9)

III.2 priedas nuo 2024 m. liepos 1 d. pakeičiamas šio reglamento II priedu;

10)

III.2 priedas nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. pakeičiamas šio reglamento III priedu.

2 straipsnis

1.   Visi apsaugos muitai, sumokėti už nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. į Sąjungą importuotus 26 kategorijos produktus (toliau – kiti suvirinti vamzdžiai), kurių kilmės šalys yra 2 dalyje nurodytos šalys, grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti pagal taikomus muitų teisės aktus.

2.   Importo, kuriam taikoma 1 dalis, kilmės šalys yra šios:

—

2023 m. liepos 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. ketvirtį: Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Izraelis, Indija, Japonija, Šiaurės Makedonija, Pietų Korėja, Singapūras, Jungtinės Valstijos, Serbija ir Vietnamas;

—

2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. ketvirtį: Australija, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Indija, Japonija, Pietų Korėja, Naujoji Kaledonija, Šiaurės Makedonija, Singapūras, Jungtinės Valstijos, Kosovas, Serbija ir Vietnamas.

3.   Muitų, sumokėtų už importą, vykdytą nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., grąžinimui arba atsisakymui juos išieškoti bus taikomas papildomas prašymo grąžinti muitus patikrinimas. Kiekvienos valstybės narės muitinė, prieš patenkindama bet kokį prašymą grąžinti muitus arba atsisakydama juos išieškoti, susisiekia su Europos Komisija.

4.   Dėl muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti reikia kreiptis į nacionalines muitines pagal taikomus muitų teisės aktus.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2024 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2024 m. birželio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 16).

(2)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33).

(3)   2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 31, 2019 2 1, p. 27).

(4)   2021 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1029, kuriuo, siekiant pratęsti tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatytos apsaugos priemonės galiojimą, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159 (OL L 225 I/1, 2021 6 25, p. 1).

(5)   2019 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1590, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 248, 2019 9 27, p. 28) (toliau – Pirmosios veikimo peržiūros reglamentas).

(6)   2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 206, 2020 6 30, p. 27) (toliau – Antrosios veikimo peržiūros reglamentas).

(7)   2022 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/978, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatoma galutinė apsaugos priemonė (OL L 167, 2022 6 24, p. 58) (toliau – Trečiosios veikimo peržiūros reglamentas).

(8)   2023 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1301, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės. (OL L 161, 2023 6 27, p. 44) (toliau – 2023 m. peržiūros reglamentas).

(9)  Išsamų įvairių priemonės patikslinimų sąrašą, įskaitant, be kita ko, tarifinių kvotų koregavimą po „Brexit’o“ ir po sankcijų skyrimo Baltarusijai ir Rusijai, žr. Prekybos GD svetainėje: https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/search.

(10)   2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27).

(11)  Pranešimas apie galimo apsaugos priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems plieno produktams, galiojimo pratęsimo ir jų peržiūros inicijavimą (OL C, C/2024/1460, 2024 2 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/notice/C/2024/1460/oj).

(12)  Nekonfidencialios klausimyno atsakymų versijos paskelbtos suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje tyrimo byloje: https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI (prieinama registruotoms suinteresuotosioms šalims).

(13)   https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI (prieinama tik registruotoms suinteresuotosioms šalims).

(14)  Paskelbta Prekybos GD tyrimui skirtoje svetainėje: https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2519 (viešai prieinama).

(15)  Atsižvelgiant į tai, kad į klausimyno atsakymus įtraukti ne visi Sąjungos plieno gamintojai, Sąjungos pramonės rinkos dalis apskaičiuota remiantis suvartojimo, importo ir klausimyno atsakymų duomenimis.

(16)  Rodiklių raidos iki 2021 m. palyginimą žr. Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 1–4 lenteles.

(17)  Žr. CRU duomenų bazę, kurioje pateikiama informacija apie energijos kainų raidą Sąjungoje ir Sąjungos plieno gamintojų ir gamintojų kitose rinkose energijos sąnaudų palyginimą (galima susipažinti užsiprenumeravus).

(18)  Žr. 3.2.2 skirsnio a ir b punktus.

(19)  Įskaitant lygius iki apsaugos priemonės nustatymo ir pirmųjų priemonės taikymo metų, įvertintų Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamente, lygius.

(20)  Galutinių apsaugos priemonių reglamento 47 konstatuojamoji dalis.

(21)  Išsamų produktų grupių aprašymą galima rasti Galutinių apsaugos priemonių reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje.

(22)  Daugiau informacijos apie importo raidą ankstesniais metais pateikta Galutinių apsaugos priemonių reglamento 2 lentelėje ir Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 9 lentelėje.

(23)  2013 m. yra pirmieji laikotarpio, kurį Komisija renka duomenis pagal Galutinių apsaugos priemonių reglamentą, metai.

(24)  Jau dėl galutinės priemonės, kai importo skverbties dalis buvo mažesnė, Komisija nustatė, kad importas labai padidėjo (+71 proc.). Žr. Galutinių apsaugos priemonių reglamento 3 skirsnį.

(25)  Žr. Galutinių apsaugos priemonių reglamento 25 konstatuojamąją dalį.

(26)  Duomenys gauti iš specialios Komisijos svetainės, kurioje pateikiama kasdien atnaujinama informacija apie tarifinių kvotų panaudojimą. Šiai analizei atlikti naudojami duomenys viešai skelbiami adresu

https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp.

(27)  Ketvirti metai apima laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o penkti – nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

(28)  Šešti metai, apimantys laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.

(29)  Duomenys nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.

(30)  Šios kilmės šalys yra Kinija, Korėja, Indija, Taivanas ir Turkija.

(31)  Vidutiniškai šių kilmės šalių išnaudotos tarifinės kvotos sudarė 65 proc. visų išnaudotų tarifinių kvotų.

(32)  Žr. Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 27 ir 28 konstatuojamąsias dalis.

(33)  2023 m. spalio–gruodžio mėn., 2024 m. sausio–kovo mėn., 2024 m. balandžio–birželio mėn. Panaši tendencija nustatyta kai kuriais ketvirčiais 16 produktų kategorijoje (vielos strypai).

(34)  Žr. šio reglamento 9 lentelę.

(35)   https://dataweb.usitc.gov/.

(36)  Žr. EBPO ataskaitos „Steel Market Developments Q2 2024“ 7 lentelę.

(37)  Šios šalys (išvardytos abėcėlės tvarka) yra: Egiptas, Indija, Indonezija, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Turkija ir Vietnamas. 2023 m. joms tenkanti viso importo į Sąjungą dalis buvo 65 proc..

(38)  Kinijos, dar vienos iš pagrindinių į Sąjungą eksportuojančių šalių, duomenys nebuvo įtraukti, nes konkreti jos raida nagrinėjama atskirai. Iš tos pačios analizės, įskaitant eksportą iš Kinijos, matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu eksportas padidėjo 3 proc.

(39)  Žr. EBPO ataskaitos „Steel Market Developments Q2 2024“ 6 lentelę.

(40)  Žr. EBPO ataskaitos „Steel trade and trade policy developments (Jul. – Dec. 2023)“ 2.1.1 skirsnį. Ši apimtis yra didesnė nei kitų keturių didžiausių pasaulio plieno eksportuotojų – Japonijos, Korėjos (Respublikos), Europos Sąjungos ir Turkijos – bendra eksporto apimtis. Žr. EBPO ataskaitos „Steel Market Developments Q2 2024“ 6 lentelę.

(41)  Žr. EBPO ataskaitos „Steel Market Developments Q2 2024“ 5 lentelę.

(42)  Vidaus suvartojimo pagrindinėse rinkose raidą žr. šio reglamento 13 lentelėje.

(43)  Žr. EBPO ataskaitos „Steel Market Developments Q2 2024“ 7 lentelę.

(44)  Įskaitant Vietnamą, Filipinus, Malaiziją, Tailandą, Indoneziją, Singapūrą.

(45)  Žr. „S&P Platts: Turkish steel mills under pressure from low-priced Asian imports, https://www.spglobal.com/commodityinsights/en/market-insights/latest-news/metals/050924-turkish-steel-mills-under-pressure-from-low-priced-asian-imports-panel.

(46)  Žr. „Bloomberg“: China’s $8.5 Billion in Steel Spurs Latin America Toward Tariffs, https://www.bloomberg.com/news/articles/2024-04-23/brazil-joins-protectionist-wave-in-face-of-cheap-steel-imports.

(47)  Žr. EBPO ataskaitos „Steel trade and trade policy developments (Jul. – Dec. 2023)“ 1 lentelę, kurią reikia nagrinėti kartu su EBPO ataskaitos „Steel Market Developments Q2 2024“ 7 lentele.

(48)  Žr. GMK: „In January-April, China increased steel exports by 27 percent“, https://gmk.center/en/news/china-increased-steel-exports-by-27-y-y-in-january-april/; taip pat žr. „S &P Global Commodity Insights – Platts“, World Steel Review, 24 t., Nr. 19, 2024 m. gegužės 8 d. (galima susipažinti užsiprenumeravus).

(49)  2023 m. Vietnamas padidino nagrinėjamojo produkto eksportą +37 proc., palyginti su 2021 m., Malaizija – +535 proc., o Indonezija – +66 proc. Vietnamo, kuris yra didžiausias eksportuotojas iš šiuo tikslu įvertintų kilmės šalių, atveju 2023 m. padidėjimas, palyginti su metais, kai eksportas buvo didžiausias iki 2021 m. (t. y. 2018 m.), sudarė +334 proc.

(50)  Japonijos eksportas 2023 m., palyginti su 2021 m., padidėjo +106 proc.

(51)  Korėjos Respublika, kuri taip pat patyrė Kinijos spaudimą vidaus rinkoje ir kitose eksporto rinkose, taip pat suaktyvino savo veiklą Sąjungos rinkoje, nors padidėjimas buvo nuosaikesnis.

(52)  Importo iš kai kurių šių kilmės šalių į Sąjungą raida toliau nagrinėjama atliekant 3.2.2 skirsnio d punkte pateiktą perteklinių pajėgumų analizę.

(53)  Pagrindinės plieną eksportuojančios šalys, kurios į Sąjungą eksportuoja nagrinėjamąjį produktą.

(54)  Šioje lentelėje bendrai apžvelgiamos kai kurių pagrindinių kategorijų produktų, kuriais prekiaujama visame pasaulyje, tendencijos. Šie duomenys tiksliai neatspindi nagrinėjamojo produkto.

(55)  2022 m. duomenys yra naujausi iš šio šaltinio Komisijos turimi duomenys.

(56)  Kinijos įtraukimo arba neįtraukimo į skaičiavimą tendencija yra iš esmės panaši.

(57)  Žr. Galutinių apsaugos priemonių reglamento 49–54 konstatuojamąsias dalis.

(58)  Taip pat žr. Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 38–43 konstatuojamąsias dalis ir 2023 m. peržiūros reglamento 87 konstatuojamąją dalį.

(59)  Žr. EBPO ataskaitą „Latest developments in steelmaking capacity and outlook until 2026“ ir Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje ataskaitą „Steel Exports, Trade Remedy Actions and Sources of Excess Capacity“.

(60)  Žr. EBPO Plieno komiteto 95-osios sesijos pirmininko pareiškimą.

(61)  Žr. EBPO ataskaitos „Latest developments in steelmaking capacity and outlook until 2026“ 2.4 ir 4 skirsnius.

(62)  Ten pat, 1 lentelė, p. 9.

(63)  Šaltinis: 2017–2023 m. CRU duomenų bazė, perteklinių pajėgumų duomenys, palyginti su suvartojimu ir gamyba. https://www.crugroup.com/analysis/steel/ (galima susipažinti užsiprenumeravus).

(64)  Žr. EBPO ataskaitą „Latest developments in steelmaking capacity and outlook until 2026“.

(65)  Žr. Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje ataskaitą „Steel Exports, Trade Remedy Actions and Sources of Excess Capacity“.

(66)  Ten pat, 12 ir 13 punktai.

(67)  Žr. EBPO ataskaitos „Latest developments in steelmaking capacity and outlook until 2026“ C priedą.

(68)  Žr. EBPO ataskaitos „Latest Developments in Steelmaking Capacity and Outlook Until 2026“ 2.4 ir 3 skirsnius. Taip pat žr. https://gmk.center/en/news/chinese-xinxing-invests-2-billion-in-steel-plants-in-egypt/; https://news.metal.com/newscontent/102434658/Another-Chinese-steel-mills-made-its-way-to-overseas-For-Chinese-companies-looking-to-invest-overseas-what-are-critical-factors-to-watch-for.

(69)  Šios kilmės šalys yra: Alžyras, Egiptas, Indonezija, Malaizija ir Vietnamas.

(70)  Importas iš šių kilmės šalių padidėjo 344 proc., palyginti su 2017 m., t. y. paskutiniais metais prieš nustatant apsaugos priemonę.

(71)  Žr. Galutinių apsaugos priemonių reglamento 99–110 konstatuojamąsias dalis.

(72)  Žr. Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 3.1.2 skirsnio c punktą.

(73)  Trečiosios veikimo peržiūros reglamento 3.5 skirsnis.

(74)  Žr. 2023 m. peržiūros reglamento 4.1.2 skirsnį.

(75)  Žr. pranešimą „Fact Sheet: Biden-Harris Administration Announces New Actions to Protect U.S. Steel and Shipbuilding Industry from China’s Unfair Practices“, 2024 m. balandžio mėn., kuriame nurodyta, kad „<...> tai vis didėjantis iššūkis, kurį reikia įveikti siekiant užkirsti kelią Kinijos ir kitų šalių plieno eksportui patekti į JAV rinką ir išvengti 232 arba 301 skirsnio tarifų. Prezidentas J. Bidenas neseniai nusiuntė į Meksiką vyresniuosius savo administracijos narius šiam klausimui spręsti.“

https://www.whitehouse.gov/briefing-room/statements-releases/2024/04/17/fact-sheet-biden-harris-administration-announces-new-actions-to-protect-u-s-steel-and-shipbuilding-industry-from-chinas-unfair-practices/.

Taip pat žr. JAV prekybos atstovo biuro (USTR) atstovo spaudai Adamo Hodge’o 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškimą, https://ustr.gov/about-us/policy-offices/press-office/press-releases/2022/december/statement-ustr-spokesperson-adam-hodge.

(76)  Žr. pranešimą „Fact Sheet: Biden-Harris Administration Announces New Actions to Protect U.S. Steel and Shipbuilding Industry from China’s Unfair Practices“, 2024 m. balandžio mėn., https://www.whitehouse.gov/briefing-room/statements-releases/2024/04/17/fact-sheet-biden-harris-administration-announces-new-actions-to-protect-u-s-steel-and-shipbuilding-industry-from-chinas-unfair-practices/.

Taip pat žr. pranešimą „Fact Sheet: President Biden Takes Action to Protect American Workers and Businesses from China’s Unfair Trade Practices“, 2024 m. gegužės 14 d.:

https://www.whitehouse.gov/briefing-room/statements-releases/2024/05/14/fact-sheet-president-biden-takes-action-to-protect-american-workers-and-businesses-from-chinas-unfair-trade-practices/

(77)  Konkretus prekybos apsaugos priemonių vertinimas pateikiamas 3.2.2 skirsnio f punkte.

(78)  Žr. „S&P Platts: Mexico imposes 25% tariff on imports of steel to improve domestic market | S&P Global Commodity Insights (spglobal.com).

(79)  Žr. Brazilijos vyriausybės pranešimą „Gecex restores import tariffs for 5 steel NCMs“, https://www.gov.br/mdic/pt-br/assuntos/noticias/2024/fevereiro/gecex-recompoe-tarifas-de-importacao-para-5-ncms-do-aco.

(80)  Žr. „S&P Platts: Türkiye restricts steel and aluminium exports to Israel“; visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Izraelis yra viena iš pagrindinių Turkijos ilgų plieno produktų eksporto paskirties šalių, tad apribojimai gali pakenkti Turkijos gamyklų eksporto apimčiai ir kainodarai“.

https://www.spglobal.com/commodityinsights/en/market-insights/latest-news/metals/040924-Türkiye-restricts-steel-and-aluminum-exports-to-israel.

(81)  Šiame vertinime neatsižvelgiama į eksportą iš ES, kuriam taikomos prekybos apsaugos priemonės.

(82)  Žr. 2018 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1013, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės (OL L 181, 2018 7 18, p.39–83), 33–34 konstatuojamąsias dalis, Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 47–48 konstatuojamąsias dalis ir 2023 m. peržiūros reglamento 64–66 konstatuojamąsias dalis.

(83)  Abėcėlės tvarka: Egiptas, Indija, Indonezija, Japonija, Kinija, Korėjos Respublika, Taivanas, Turkija ir Vietnamas.

(84)   https://www.gov.uk/government/news/tra-recommends-steel-safeguard-measure-be-extended-to-2026.

(85)   https://www.wto.org/english/news_e/news24_e/safe_zaf_04mar24_e.htm.

(86)  Dėl ryšio tarp esamų perteklinių pajėgumų ir prekybos apsaugos veiksmų raidos žr. Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje atliktą analizę: „Steel Exports, Trade Remedy Actions and Sources of Excess Capacity“, 4 skirsnis.

(87)  Žr. EBPO Plieno komiteto pirmininko pareiškimą „Didėja susirūpinimas dėl sutrikimų prekyboje plienu. Nariai aptarė staigų plieno eksporto padidėjimą per praėjusius metus, visų pirma iš Kinijos, kur plieno eksportas šiuo metu beveik pasiekė 2016 m. buvusį aukščiausią lygį. Taip pat didėja netiesioginis plieno (plieno sudėtyje turinčių prekių, pvz., mašinų ir transporto priemonių) eksportas iš Kinijos. Šie pokyčiai gali paskatinti didesnį nestabilumą ir prekybos veiksmus visame pasaulyje.“

(88)  Žr. EBPO ataskaitos „Steel Market Developments Q2 2024“ 7 lentelę.

(89)  Neapdorotų duomenų šaltinis: „Global Trade Atlas“ (GTA). https://www.gtis.com/gta/. 2023 m. eksporto iš pagrindinių plieną į Sąjungą eksportuojančių šalių duomenys (abėcėlės tvarka): Egiptas, Indija, Indonezija, Japonija, Kinija, Korėjos Respublika, Taivanas, Turkija ir Vietnamas.

(90)  Išsamus priemonių, nustatytų plieno importui nuo apsaugos priemonės nustatymo, sąrašas pateikiamas Prekybos GD svetainėje https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/search.

(91)  Žr. naujausią pavyzdį „Commission fights circumvention of tariffs on imports of cold-rolled stainless steel“ https://policy.trade.ec.europa.eu/news/commission-fights-circumvention-tariffs-imports-cold-rolled-stainless-steel-2024-05-07_en.

(92)   https://worldsteel.org/media/press-releases/2024/worldsteel-short-range-outlook-april-2024/.

(93)  Žr. EBPO Plieno komiteto pirmininko pareiškimą https://www.oecd.org/industry/ind/95-oecd-steel-chair-statement.htm#:~:text=The%20combined%20effects%20of%20inflation,steel%20consuming%20sector%2C%20and%20investment.

(94)   https://www.eurofer.eu/assets/publications/economic-market-outlook/economic-and-steel-market-outlook-2024-2025-second-quarter/Economic-Report-Q2-2024_final.pdf.

(95)  Žr. Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 3.2 skirsnį.

(96)  Žr. EBPO ataskaitos „Latest developments in steelmaking capacity and outlook until 2026“ 1 lentelę, p. 9.

(97)  Žr. atitinkamą Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymų viešų redakcijų skirsnį dėl prisitaikymo; paskelbta TRON (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI (gali susipažinti tik registruotos suinteresuotosios šalys). Kai kuriais atvejais konkreti informacija, susijusi su kai kuriais prisitaikymo veiksmais, gali apimti konfidencialią komercinę informaciją, todėl nekonfidencialioje atsakymo redakcijoje jos nėra.

(98)   „Thyssenkrupp Steel Executive Board reacts to challenging market conditions and presents initial conceptual outlines of a structural realignment“, šaltinis thyssenkrupp-steel.com (2024 m. balandžio 11 d.), https://www.thyssenkrupp-steel.com/en/newsroom/press-releases/thyssenkrupp-steel-executive-board-reacts-to-challenging-market-conditions-and-presents-initial-conceptual-outlines-of-a-structural-realignment.html.

„Vallourec is winding down pipe production in Germany“, šaltinis GMK (2023 m. rugsėjo 25 d.),

https://gmk.center/en/news/vallourec-is-winding-down-pipe-production-in-germany/.

„Thyssenkrupp shuts down the Galmed steel plant in Spain“, šaltinis GMK (2023 m. lapkričio 27 d.), https://gmk.center/en/news/thyssenkrupp-shuts-down-the-galmed-steel-plant-in-spain/#:~:text=German%20concern%20Thyssenkrupp%20has%20announced,rolled%20galvanized%20coils%20per%20year.

„Outokumpu plans restructuring measures in Germany to strengthen competitiveness and market leadership in advanced materials“, šaltinis Otokumpu.com (2023 m. lapkričio 7 d.), https://www.outokumpu.com/en/news/2023/outokumpu-plans-restructuring-measures-in-germany-to-strengthen-competitiveness-and-market-leadership-in-advanced-materials-3354404.

(99)  Žr. šio reglamento 1 lentelę.

(100)  Žr. EBPO ataskaitos „Latest developments in steelmaking capacity and outlook until 2026“ 1 lentelę.

(101)  Pajėgumų mažinimo tendencija buvo išskirtinė, palyginti su tendencijomis kituose pagrindiniuose plieno gamybos regionuose, kuriuose pajėgumai buvo nuolat didinami.

(102)   „Liberty Galati invested $8.9 million in a new pipe coating line“, šaltinis GMK (2023 m. gegužės 11 d.) https://gmk.center/en/news/liberty-galati-invested-8-9-million-in-a-new-pipe-coating-line/.

„ArcelorMittal plans to invest about $25 million in a galvanizing plant in Krakow“, šaltinis GMK (2024 m. balandžio 11 d.),

https://gmk.center/en/news/arcelormittal-plans-to-invest-about-25-million-in-a-galvanizing-plant-in-krakow/#:~:text=The%20funds%20will%20be%20used,its%20galvanizing%20plant%20in%20Krakow

„Thyssenkrupp Steel puts together largest investment package in 20 years“, šaltinis thyssenkrupp.com https://www.thyssenkrupp-steel.com/en/company/strategy-20-30/investments/investments.html (paskutinį kartą žiūrėta 2024 m. gegužės mėn.).

Daug ES klausimynų respondentų pranešė ir apie kitus projektus.

(103)   „Expansion of large diameter line at Tenaris’s mill in Italy lowers carbon emissions“, šaltinis Tenaris.com (2021 m. vasario 12 d.), https://www.tenaris.com/en/news/2021/expansion-of-large-diameter-line-in-italy-lowers-carbon-emissions.

„Thyssenkrupp Steel is starting a new production modernization project in Duisburg“, šaltinis GMK (2023 m. gruodžio 13 d.), https://gmk.center/en/news/thyssenkrupp-steel-is-starting-a-new-production-modernization-project-in-duisburg/.

Daug ES klausimynų respondentų pranešė ir apie kitus projektus.

(104)   „Belgium: Showcasing the full spectrum of our decarbonisation technologies“, šaltinis corporate.arcelormittal.com (paskutinį kartą žiūrėta 2024 m. gegužės mėn.), https://corporate.arcelormittal.com/climate-action/decarbonisation-investment-plans/belgium-showcasing-the-full-spectrum-of-our-decarbonisation-technologies.

„Voestalpine produces worlds' first green wire rod a Donawitz plant“, šaltinis GMK (2024 m. balandžio 11 d.), https://gmk.center/en/news/voestalpine-produces-worlds-first-green-wire-rod-at-donawitz-plant/.

„ArcelorMittal plans major investments in German sites, to accelerate CO2 emissions reduction strategy and leverage the hydrogen grid“, šaltinis corporate.arcelormittal.com (2021 m. kovo 29 d.), https://corporate.arcelormittal.com/media/news-articles/arcelormittal-plans-major-investment-in-german-sites-to-accelerate-co2-emissions-reduction-strategy-and-leverage-the-hydrogen-grid.

„Aperam launches its new sustainability brand for all its near-zero* footprint premium products, related services and solutions ‘aperam infinite.TM“, šaltinis www.eqs-news.com (2023 m. rugsėjo 23 d.), https://www.eqs-news.com/news/corporate/aperam-launches-its-new-sustainability-brand-for-all-its-near-zero-footprint-premium-products-related-services-and-solutions-aperam-infinite-tm/1907309.

„SALCOS milestone reached – Salzgitter AG awards contract for direct reduction plant“, šaltinis Salzgitter-ag.com (2023 m. gegužės 24 d.), https://www.salzgitter-ag.com/en/newsroom/press-releases/details/salcos-milestone-reached-salzgitter-ag-awards-contract-for-direct-reduction-plant-20791.html.

„ArcelorMittal starts production of low carbon heavy steel plate in Spain“, šaltinis fastmarkets.com (2023 m. liepos 20 d.), https://www.fastmarkets.com/insights/low-carbon-steel-production-arcelormittal-spain/.

(105)  Žr. Komisijos komunikatą Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013) 407 final), kuriame Komisija pažymėjo, kad „[s]tiprus ir konkurencingas plieno sektorius yra svarbus Europos pramoninei bazei“.

Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Konkurencingos ir švarios Europos plieno pramonės kūrimas“ (SWD(2021) 353 final, 2021 5 5), kuriame pažymėta, kad „energijai imlios pramonės šakos yra svarbios Europos ekonomikai ir jomis kliaujasi kiti sektoriai“ ir kad „plieno sektoriui ir kitoms energijai imlioms pramonės šakoms tenka itin svarbus vaidmuo tiekiant produktus ir teikiant paslaugas įvairioms Europos pramonės ekosistemoms“. Be to, tame pačiame dokumente pažymėta, kad „norint, kad Europos ekonomika augtų, būtų išsaugotos tvarios darbo vietos ir liktume konkurencingi pasaulio rinkose, reikia tvirtos pramoninės bazės“ ir kad „stipriu plieno sektoriumi remiasi daugelis pramonės vertės grandinių“.

(106)  2019 m. vasario mėn. nustačiusi galutinę priemonę, Komisija padidino tarifinių kvotų apimtį 5 proc. Toks padidinimas nebuvo susijęs su liberalizavimu.

(107)  Žr. šio reglamento 7.5 skirsnį.

(108)  Žr. Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 5.2.2 skirsnį.

(109)  Sąjungos apsaugos priemonė yra tarifinė kvota, todėl dideli kiekiai leidžiami be muito.

(110)  Žr. „S &P Global Commodity Insights“, „Platts market price assessments“ (galima susipažinti užsiprenumeravus). Vertinamos Sąjungos, JAV, Kinijos, Turkijos, Meksikos ir Indijos rinkos, o vertinami produktai yra plokšti karštojo valcavimo produktai, panardinant karštai galvanizuoto plieno produktai, strypai ir vielos gamybai skirti strypai.

(111)   2023 m. sausio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/104, kuriuo, atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos Ginčų sprendimo tarybos priimtą ataskaitą, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 12, 2023 1 13, p. 7).

(112)   2023 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1301, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės.

(113)  Žr., pavyzdžiui, Trečiosios peržiūros reglamento 3.5 skirsnį.

(114)  Žr. Pirmosios galiojimo pratęsimo peržiūros reglamento 7.10 skirsnį ir 2023 m. peržiūros reglamento 4.1.8 skirsnį.

(115)   2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/477 dėl priemonių, kurių gali imtis Sąjunga, atsižvelgdama į antidempingo ir subsidijų draudimo priemonių bei apsaugos priemonių bendrąjį poveikį (OL L 83, 2015 3 27, p. 11).

(116)  Žr. bylą T-790/19, Novolipetsk Steel PAO / Komisija.

(117)  Kai kurios iš šių produktų kategorijų, kuriose tam tikros tarifinės kvotos buvo išnaudotos, yra ypač svarbios kiekio požiūriu (tiek apskritai, tiek palyginti su jų produktų grupe). Tai 1 kategorijos produktai (plokšti karštojo valcavimo produktai), kurie 2023 m. sudarė 31 proc. importo, 4A ir 4B kategorijų produktai (metalo lakštai), kurie 2023 m. sudarė 8 proc. ir 7 proc. importo, 16 kategorijos produktai (vielos gamybai skirti strypai), kurie 2023 m. sudarė 8 proc. importo. Šios kategorijos pagal importo apimtį yra tarp šešių didžiausios importo apimties kategorijų.

(118)   2022 m. balandžio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/664, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės.

(119)  Žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 27–47 konstatuojamąsias dalis.

(120)  Apeliacinės tarybos ataskaita Argentina – Safeguard Measures on Imports of Footwear (liet. „Argentina: avalynės importui taikomos apsaugos priemonės“), WT/DS121/AB/R, 1999 m. gruodžio 14 d., 113 dalis.

(121)  Žr. 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (OL L 206, 2020 6 30, p. 27), 33 konstatuojamąją dalį: „Galiausiai Komisija taip pat pažymi, kad ataskaitinis laikotarpis, kuriuo remiantis buvo apskaičiuojamos tarifinės kvotos, yra vienas iš priemonių, nustatytų ab initio Galutinių apsaugos priemonių reglamente, struktūros ramsčių ir kad pagrindinės priemonių struktūros esminis keitimas nepatenka į peržiūros aprėptį.“

(122)  Žr., pavyzdžiui, galimybę pasinaudoti likutine tarifine kvota paskutinį apsaugos priemonės taikymo metų ketvirtį (balandžio–birželio mėn.).

(123)  ES apsaugos priemonės taikymo metai prasideda atitinkamų metų liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d.

(124)  Žr. 2020 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/894, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės, 3.2.3 skirsnį.

(125)  2023 m. spalio–gruodžio mėn., 2024 m. sausio–kovo mėn., 2024 m. balandžio–birželio mėn.

(126)  Iš pradžių suteiktos tarifinės kvotos dydį galima rasti šio reglamento I priede (IV.1).

(127)  Pradedant 2023 m. spalio–gruodžio mėn. ketvirčiu.

(128)  Laikotarpis nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2023 m. birželio mėn.

(129)   2023 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1301, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės.

(130)  Šaltinis. Eurostatas

(131)  PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 7 straipsnio 4 dalis.

(132)  Pagrindinio apsaugos priemonių reglamento 19 straipsnio 4 dalis.

(133)  Liberalizavimo lygis 2019 m. rugsėjo mėn. atliekant pirmąją veikimo peržiūrą buvo sumažintas nuo paskelbtų 5 proc. iki 3 proc., o 2022 m. birželio mėn. atlikus trečiąją veikimo peržiūrą jis buvo padidintas nuo 3 proc. iki 4 proc.

(134)  Pasaulio plieno asociacija. „Short Range Outlook“ (SRO), 2024 m. balandžio mėn.

(135)  Dėl suvartojimo Sąjungos rinkoje raidos žr. 3.2.1 skirsnį.

(136)  Žr. šio reglamento 3.2.2 skirsnio b punktą dėl tarifinių kvotų panaudojimo.

(137)   2021 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1832, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL L 385, 2021 10 29, p. 1–1091).

(138)  Iš viso 21 KN kodas išbrauktas ir 14 KN kodų pridėta.

(139)   2023 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1301, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės.

(140)   2023 m. liepos 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d.

(141)  Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas.

(142)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


I PRIEDAS

„IV priedas

IV.1.   Tarifinių kvotų dydžiai

Produkto numeris

Produkto kategorija

KN kodai

Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma)

7-ieji metai

8-ieji metai

Papildomo muito norma

Eilės numeriai

Nuo 2024 07 01 iki 2024 09 30

Nuo 2024 10 01 iki 2024 12 31

Nuo 2025 01 01 iki 2025 03 31

Nuo 2025 04 01 iki 2025 06 30

Nuo 2025 07 01 iki 2025 09 30

Nuo 2025 10 01 iki 2025 12 31

Nuo 2026 01 01 iki 2026 03 31

Nuo 2026 04 01 iki 2026 06 30

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

1

Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti

7208 10 00 , 7208 25 00 , 7208 26 00 , 7208 27 00 , 7208 36 00 , 7208 37 00 , 7208 38 00 , 7208 39 00 , 7208 40 00 , 7208 52 10 , 7208 52 99 , 7208 53 10 , 7208 53 90 , 7208 54 00 ,

7211 13 00 , 7211 14 00 , 7211 19 00 , 7212 60 00 , 7225 19 10 , 7225 30 10 , 7225 30 30 , 7225 30 90 , 7225 40 15 , 7225 40 90 , 7226 19 10 , 7226 91 20 , 7226 91 91 , 7226 91 99

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8966

Turkija

475 173,52

475 173,52

464 843,66

470 008,59

479 925,26

479 925,26

469 492,10

474 708,68

25  %

09.8967

Indija

301 703,57

301 703,57

295 144,80

298 424,18

304 720,61

304 720,61

298 096,25

301 408,43

25  %

09.8968

Korėjos Respublika

188 405,48

188 405,48

184 309,71

186 357,59

190 289,53

190 289,53

186 152,80

188 221,17

25  %

09.8969

Jungtinė Karalystė

157 607,78

157 607,78

154 181,53

155 894,66

159 183,86

159 183,86

155 723,34

157 453,60

25  %

09.8976

Serbija

167 256,84

167 256,84

163 620,82

165 438,83

168 929,40

168 929,40

165 257,03

167 093,21

25  %

09.8970

Kitos šalys

945 664,87

945 664,87

925 106,94

935 385,91

955 121,52

955 121,52

934 358,01

944 739,77

25  %

 (1)

2

Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti

7209 15 00 , 7209 16 90 , 7209 17 90 , 7209 18 91 , 7209 25 00 , 7209 26 90 , 7209 27 90 , 7209 28 90 , 7209 90 20 , 7209 90 80 , 7211 23 20 , 7211 23 30 , 7211 23 80 , 7211 29 00 , 7211 90 20 , 7211 90 80 , 7225 50 20 , 7225 50 80 , 7226 20 00 , 7226 92 00

Indija

164 886,33

164 886,33

161 301,85

163 094,09

166 535,19

166 535,19

162 914,86

164 725,03

25  %

09.8801

Korėjos Respublika

95 630,77

95 630,77

93 551,84

94 591,31

96 587,08

96 587,08

94 487,36

95 537,22

25  %

09.8802

Jungtinė Karalystė

88 383,80

88 383,80

86 462,41

87 423,10

89 267,64

89 267,64

87 327,04

88 297,34

25  %

09.8977

Ukraina

73 421,18

73 421,18

71 825,07

72 623,12

74 155,39

74 155,39

72 543,32

73 349,35

25  %

09.8803

Serbija

41 629,15

41 629,15

40 724,17

41 176,66

42 045,44

42 045,44

41 131,41

41 588,43

25  %

09.8805

Kitos šalys

338 044,38

338 044,38

330 695,59

334 369,98

341 424,82

341 424,82

334 002,54

337 713,68

25  %

 (2)

3.A

Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)

7209 16 10 , 7209 17 10 , 7209 18 10 , 7209 26 10 , 7209 27 10 , 7209 28 10

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8808

Jungtinė Karalystė

559,43

559,43

547,27

553,35

565,03

565,03

552,74

558,89

25  %

09.8978

Irano Islamo Respublika

167,77

167,77

164,12

165,95

169,45

169,45

165,76

167,61

25  %

09.8809

Korėjos Respublika

256,93

256,93

251,35

254,14

259,50

259,50

253,86

256,68

25  %

09.8806

Kitos šalys

858,86

858,86

840,19

849,52

867,45

867,45

848,59

858,02

25  %

 (3)

3.B

7225 19 90 , 7226 19 80

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8811

Korėjos Respublika

35 566,76

35 566,76

34 793,57

35 180,17

35 922,43

35 922,43

35 141,51

35 531,97

25  %

09.8812

Kinija

31 278,07

31 278,07

30 598,11

30 938,09

31 590,85

31 590,85

30 904,09

31 247,47

25  %

09.8813

Taivanas

24 462,63

24 462,63

23 930,83

24 196,73

24 707,26

24 707,26

24 170,14

24 438,70

25  %

09.8814

Kitos šalys

8 722,51

8 722,51

8 532,89

8 627,70

8 809,74

8 809,74

8 618,22

8 713,98

25  %

 (4)

4.A

Lakštai, padengti arba apvilkti metalu

KN kodas:

7212 50 20

TARIC kodai: 7210410020 , 7210410030 , 7210490020 , 7210490030 , 7210610020 , 7210610030 , 7210690020 , 7210690030 , 7212300020 , 7212300030 , 7212506120 , 7212506130 , 7212506920 , 7212506930 , 7225920020 , 7225920030 , 7225990011 , 7225990022 , 7225990023 , 7225990041 , 7225990045 , 7225990091 , 7225990092 , 7225990093 , 7226993010 , 7226993030 , 7226997011 , 7226997013 , 7226997091 , 7226997093 , 7226997094

Korėjos Respublika

37 935,59

37 935,59

37 110,90

37 523,24

38 314,94

38 314,94

37 482,01

37 898,47

25  %

09.8816

Indija

54 225,74

54 225,74

53 046,92

53 636,33

54 768,00

54 768,00

53 577,39

54 172,70

25  %

09.8817

Jungtinė Karalystė

35 743,38

35 743,38

34 966,35

35 354,86

36 100,81

36 100,81

35 316,01

35 708,41

25  %

09.8979

Kitos šalys

477 237,17

477 237,17

466 862,45

472 049,81

482 009,54

482 009,54

471 531,07

476 770,30

25  %

 (5)

4.B

KN kodai: 7210 20 00 , 7210 30 00 ,

7210 90 80 , 7212 20 00 ,

7212 50 30 , 7212 50 40 ,

7212 50 90 , 7225 91 00 ,

7226 99 10 TARIC kodai: 7210410080 , 7210490080 , 7210610080 , 7210690080 , 7212300080 , 7212506180 , 7212506980 , 7225920080 , 7225990025 , 7225990095 , 7226993090 , 7226997019 , 7226997096

Kinija

129 629,13

129 629,13

126 811,10

128 220,12

130 925,42

130 925,42

128 079,21

129 502,32

25  %

09.8821

Korėjos Respublika

168 236,08

168 236,08

164 578,78

166 407,43

169 918,44

169 918,44

166 224,56

168 071,50

25  %

09.8822

Indija

77 423,90

77 423,90

75 740,77

76 582,33

78 198,14

78 198,14

76 498,18

77 348,16

25  %

09.8823

Jungtinė Karalystė

35 743,38

35 743,38

34 966,35

35 354,86

36 100,81

36 100,81

35 316,01

35 708,41

25  %

09.8980

Kitos šalys

105 930,82

105 930,82

103 627,98

104 779,40

106 990,13

106 990,13

104 664,26

105 827,20

25  %

 (6)

5

Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis

7210 70 80 , 7212 40 80

Indija

79 455,26

79 455,26

77 727,97

78 591,62

80 249,82

80 249,82

78 505,25

79 377,53

25  %

09.8826

Korėjos Respublika

71 808,92

71 808,92

70 247,86

71 028,39

72 527,01

72 527,01

70 950,33

71 738,67

25  %

09.8827

Jungtinė Karalystė

35 255,57

35 255,57

34 489,14

34 872,35

35 608,12

35 608,12

34 834,03

35 221,08

25  %

09.8981

Taivanas

23 014,43

23 014,43

22 514,12

22 764,27

23 244,57

23 244,57

22 739,26

22 991,92

25  %

09.8828

Turkija

15 889,17

15 889,17

15 543,76

15 716,47

16 048,07

16 048,07

15 699,19

15 873,63

25  %

09.8829

Kitos šalys

43 331,67

43 331,67

42 389,68

42 860,67

43 764,99

43 764,99

42 813,57

43 289,28

25  %

 (7)

6

Plokšti valcavimo produktai

7209 18 99 , 7210 11 00 , 7210 12 20 , 7210 12 80 , 7210 50 00 , 7210 70 10 , 7210 90 40 , 7212 10 10 , 7212 10 90 , 7212 40 20

Kinija

112 138,60

112 138,60

109 700,80

110 919,70

113 259,98

113 259,98

110 797,81

112 028,90

25  %

09.8831

Jungtinė Karalystė

40 902,97

40 902,97

40 013,77

40 458,37

41 312,00

41 312,00

40 413,91

40 862,95

25  %

09.8982

Serbija

22 509,42

22 509,42

22 020,09

22 264,76

22 734,52

22 734,52

22 240,29

22 487,40

25  %

09.8832

Korėjos Respublika

16 282,30

16 282,30

15 928,34

16 105,32

16 445,12

16 445,12

16 087,62

16 266,37

25  %

09.8833

Taivanas

13 537,54

13 537,54

13 243,25

13 390,40

13 672,92

13 672,92

13 375,68

13 524,30

25  %

09.8834

Kitos šalys

37 515,08

37 515,08

36 699,54

37 107,31

37 890,24

37 890,24

37 066,54

37 478,39

25  %

 (8)

7

Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7208 51 20 , 7208 51 91 , 7208 51 98 , 7208 52 91 , 7208 90 20 , 7208 90 80 , 7210 90 30 , 7225 40 12 , 7225 40 40 , 7225 40 60 , 7225 99 00

Ukraina

283 626,45

283 626,45

277 460,66

280 543,56

286 462,72

286 462,72

280 235,27

283 348,99

25  %

09.8836

Kitos šalys

582 521,66

582 521,66

569 858,15

576 189,90

588 346,88

588 346,88

575 556,73

581 951,80

25  %

 (9)

Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)

5 298,37

5 298,37

5 183,19

5 240,78

5 351,36

5 351,36

5 235,02

5 293,19

25  %

09.8498

8

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

7219 11 00 , 7219 12 10 , 7219 12 90 , 7219 13 10 , 7219 13 90 , 7219 14 10 , 7219 14 90 , 7219 22 10 , 7219 22 90 , 7219 23 00 , 7219 24 00 , 7220 11 00 , 7220 12 00

Kitos šalys

110 902,59

110 902,59

108 491,66

109 697,12

112 011,61

112 011,61

109 576,58

110 794,09

25  %

 (10)

Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)

13,44

13,41

13,15

13,30

13,58

13,58

13,28

13,43

25  %

09.8491

9

Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti

7219 31 00 , 7219 32 10 , 7219 32 90 , 7219 33 10 , 7219 33 90 , 7219 34 10 , 7219 34 90 , 7219 35 10 , 7219 35 90 , 7219 90 20 , 7219 90 80 , 7220 20 21 , 7220 20 29 , 7220 20 41 , 7220 20 49 , 7220 20 81 , 7220 20 89 , 7220 90 20 , 7220 90 80

Korėjos Respublika

50 181,76

50 181,76

49 090,85

49 636,30

50 683,58

50 683,58

49 581,76

50 132,67

25  %

09.8846

Taivanas

46 535,23

46 535,23

45 523,59

46 029,41

47 000,58

47 000,58

45 978,83

46 489,70

25  %

09.8847

Indija

31 102,58

31 102,58

30 426,44

30 764,51

31 413,61

31 413,61

30 730,71

31 072,16

25  %

09.8848

Pietų Afrika

27 064,27

27 064,27

26 475,92

26 770,10

27 334,92

27 334,92

26 740,68

27 037,80

25  %

09.8853

Jungtinės Valstijos

25 305,11

25 305,11

24 755,00

25 030,05

25 558,16

25 558,16

25 002,55

25 280,35

25  %

09.8849

Turkija

21 057,01

21 057,01

20 599,25

20 828,13

21 267,58

21 267,58

20 805,24

21 036,41

25  %

09.8850

Kitos šalys

66 853,01

66 853,01

65 399,69

66 126,35

67 521,54

67 521,54

66 053,68

66 787,61

25  %

 (11)

Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)

31,50

31,50

30,81

31,15

31,81

31,81

31,12

31,46

25  %

09.8492

10

Kvadrato formos lakštai iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti

7219 21 10 , 7219 21 90

Kinija

4 969,75

4 969,75

4 861,71

4 915,73

5 019,45

5 019,45

4 910,33

4 964,89

25  %

09.8856

Indija

2 108,21

2 108,21

2 062,38

2 085,29

2 129,29

2 129,29

2 083,00

2 106,15

25  %

09.8857

Pietų Afrika

1 443,59

1 443,59

1 412,20

1 427,89

1 458,02

1 458,02

1 426,33

1 442,17

25  %

09.8859

Jungtinė Karalystė

869,69

869,69

850,78

860,24

878,39

878,39

859,29

868,84

25  %

09.8984

Taivanas

802,93

802,93

785,48

794,21

810,96

810,96

793,33

802,15

25  %

09.8858

Kitos šalys

1 053,49

1 053,49

1 030,59

1 042,04

1 064,03

1 064,03

1 040,90

1 052,46

25  %

 (12)

12

Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7214 30 00 , 7214 91 10 , 7214 91 90 , 7214 99 31 , 7214 99 39 , 7214 99 50 , 7214 99 71 , 7214 99 79 , 7214 99 95 , 7215 90 00 , 7216 10 00 , 7216 21 00 , 7216 22 00 , 7216 40 10 , 7216 40 90 , 7216 50 10 , 7216 50 91 , 7216 50 99 , 7216 99 00 , 7228 10 20 , 7228 20 10 , 7228 20 91 , 7228 30 20 , 7228 30 41 , 7228 30 49 , 7228 30 61 , 7228 30 69 , 7228 30 70 , 7228 30 89 , 7228 60 20 , 7228 60 80 , 7228 70 10 , 7228 70 90 , 7228 80 00

Kinija

141 807,58

141 807,58

138 724,81

140 266,19

143 225,65

143 225,65

140 112,05

141 668,85

25  %

09.8861

Jungtinė Karalystė

118 470,22

118 470,22

115 894,78

117 182,50

119 654,93

119 654,93

117 053,73

118 354,33

25  %

09.8985

Turkija

107 140,30

107 140,30

104 811,16

105 975,73

108 211,70

108 211,70

105 859,27

107 035,48

25  %

09.8862

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8863

Šveicarija

68 859,03

68 859,03

67 362,09

68 110,56

69 547,62

69 547,62

68 035,71

68 791,66

25  %

09.8864

Baltarusija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8865

Kitos šalys

61 358,22

61 358,22

60 024,34

60 691,28

61 971,80

61 971,80

60 624,59

61 298,19

25  %

 (13)

13

Strypai

7214 20 00 , 7214 99 10

Turkija

95 436,11

95 436,11

93 361,42

94 398,76

96 390,47

96 390,47

94 295,03

95 342,75

25  %

09.8866

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8867

Ukraina

44 430,34

44 430,34

43 464,46

43 947,40

44 874,64

44 874,64

43 899,11

44 386,88

25  %

09.8868

Bosnija ir Hercegovina

34 333,24

34 333,24

33 586,87

33 960,06

34 676,58

34 676,58

33 922,74

34 299,66

25  %

09.8869

Moldovos Respublika

28 694,83

28 694,83

28 071,03

28 382,93

28 981,78

28 981,78

28 351,74

28 666,76

25  %

09.8870

Kitos šalys

139 355,41

139 355,41

136 325,95

137 840,68

140 748,97

140 748,97

137 689,21

139 219,09

25  %

 (14)

Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)

2 178,07

2 178,07

2 130,72

2 154,40

2 199,85

2 199,85

2 152,03

2 175,94

25  %

09.8493

14

Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno

7222 11 11 , 7222 11 19 , 7222 11 81 , 7222 11 89 , 7222 19 10 , 7222 19 90 , 7222 20 11 , 7222 20 19 , 7222 20 21 , 7222 20 29 , 7222 20 31 , 7222 20 39 , 7222 20 81 , 7222 20 89 , 7222 30 51 , 7222 30 91 , 7222 30 97 , 7222 40 10 , 7222 40 50 , 7222 40 90

Indija

32 082,28

32 082,28

31 384,84

31 733,56

32 403,10

32 403,10

31 698,69

32 050,89

25  %

09.8871

Jungtinė Karalystė

4 688,43

4 688,43

4 586,51

4 637,47

4 735,32

4 735,32

4 632,37

4 683,85

25  %

09.8986

Šveicarija

4 614,90

4 614,90

4 514,57

4 564,73

4 661,04

4 661,04

4 559,72

4 610,38

25  %

09.8872

Ukraina

3 564,33

3 564,33

3 486,84

3 525,59

3 599,97

3 599,97

3 521,71

3 560,84

25  %

09.8873

Kitos šalys

5 206,31

5 206,31

5 093,13

5 149,72

5 258,38

5 258,38

5 144,06

5 201,22

25  %

 (15)

15

Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno

7221 00 10 , 7221 00 90

Indija

7 461,77

7 461,77

7 299,56

7 380,66

7 536,39

7 536,39

7 372,55

7 454,47

25  %

09.8876

Taivanas

4 811,05

4 811,05

4 706,47

4 758,76

4 859,16

4 859,16

4 753,53

4 806,35

25  %

09.8877

Jungtinė Karalystė

3 865,14

3 865,14

3 781,12

3 823,13

3 903,79

3 903,79

3 818,93

3 861,36

25  %

09.8987

Korėjos Respublika

2 401,99

2 401,99

2 349,77

2 375,88

2 426,01

2 426,01

2 373,27

2 399,64

25  %

09.8878

Japonija

1 614,45

1 614,45

1 579,35

1 596,90

1 630,59

1 630,59

1 595,15

1 612,87

25  %

09.8880

Kitos šalys

2 439,66

2 439,66

2 386,63

2 413,14

2 464,06

2 464,06

2 410,49

2 437,28

25  %

 (16)

16

Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno

7213 10 00 , 7213 20 00 , 7213 91 10 , 7213 91 20 , 7213 91 41 , 7213 91 49 , 7213 91 70 , 7213 91 90 , 7213 99 10 , 7213 99 90 , 7227 10 00 , 7227 20 00 , 7227 90 10 , 7227 90 50 , 7227 90 95

Jungtinė Karalystė

185 274,13

185 274,13

181 246,43

183 260,28

187 126,87

187 126,87

183 058,90

185 092,89

25  %

09.8988

Ukraina

124 576,81

124 576,81

121 868,62

123 222,72

125 822,58

125 822,58

123 087,31

124 454,95

25  %

09.8881

Šveicarija

136 944,28

136 944,28

133 967,23

135 455,75

138 313,72

138 313,72

135 306,90

136 810,31

25  %

09.8882

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8883

Turkija

119 010,72

119 010,72

116 423,53

117 717,13

120 200,83

120 200,83

117 587,77

118 894,30

25  %

09.8884

Baltarusija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8885

Moldovos Respublika

69 937,46

69 937,46

68 417,08

69 177,27

70 636,83

70 636,83

69 101,25

69 869,04

25  %

09.8886

Kitos šalys

122 754,97

122 754,97

120 086,38

121 420,67

123 982,52

123 982,52

121 287,25

122 634,88

25  %

 (17)

17

Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno

7216 31 10 , 7216 31 90 , 7216 32 11 , 7216 32 19 , 7216 32 91 , 7216 32 99 , 7216 33 10 , 7216 33 90

Ukraina

31 630,96

31 630,96

30 943,33

31 287,14

31 947,27

31 947,27

31 252,76

31 600,01

25  %

09.8891

Kitos šalys

68 221,22

68 221,22

66 738,15

67 479,69

68 903,44

68 903,44

67 405,53

68 154,48

25  %

 (18)

Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)

14 240,75

14 240,75

13 931,17

14 085,96

14 383,16

14 383,16

14 070,48

14 226,82

25  %

09.8499

18

Lakštinės atraminės konstrukcijos

7301 10 00

Kinija

7 075,96

7 075,96

6 922,14

6 999,05

7 146,72

7 146,72

6 991,36

7 069,04

25  %

09.8901

Jungtiniai Arabų Emyratai

3 501,93

3 501,93

3 425,80

3 463,87

3 536,95

3 536,95

3 460,06

3 498,51

25  %

09.8902

Jungtinė Karalystė

908,13

908,13

888,38

898,26

917,21

917,21

897,27

907,24

25  %

09.8990

Kitos šalys

340,08

340,08

332,69

336,38

343,48

343,48

336,01

339,75

25  %

 (19)

19

Geležinkelių priemonės

7302 10 22 , 7302 10 28 , 7302 10 40 , 7302 10 50 , 7302 40 00

Jungtinė Karalystė

5 164,71

5 164,71

5 052,44

5 108,58

5 216,36

5 216,36

5 102,96

5 159,66

25  %

09.8991

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8906

Turkija

1 573,65

1 573,65

1 539,44

1 556,54

1 589,39

1 589,39

1 554,83

1 572,11

25  %

09.8908

Kinija

1 522,23

1 522,23

1 489,14

1 505,68

1 537,45

1 537,45

1 504,03

1 520,74

25  %

09.8907

Kitos šalys

797,70

797,70

780,36

789,03

805,67

805,67

788,16

796,92

25  %

 (20)

20

Dujų vamzdžiai

7306 30 41 , 7306 30 49 , 7306 30 72 , 7306 30 77

Turkija

49 976,08

49 976,08

48 889,64

49 432,86

50 475,84

50 475,84

49 378,54

49 927,19

25  %

09.8911

Indija

19 232,37

19 232,37

18 814,27

19 023,32

19 424,69

19 424,69

19 002,41

19 213,55

25  %

09.8912

Šiaurės Makedonija

7 103,37

7 103,37

6 948,95

7 026,16

7 174,41

7 174,41

7 018,44

7 096,42

25  %

09.8913

Jungtinė Karalystė

6 757,17

6 757,17

6 610,28

6 683,72

6 824,74

6 824,74

6 676,38

6 750,56

25  %

09.8992

Kitos šalys

11 229,42

11 229,42

10 985,31

11 107,36

11 341,72

11 341,72

11 095,16

11 218,44

25  %

 (21)

21

Tuščiaviduriai profiliai

7306 61 10 , 7306 61 92 , 7306 61 99

Turkija

99 461,66

99 461,66

97 299,45

98 380,56

100 456,28

100 456,28

98 272,45

99 364,36

25  %

09.8916

Jungtinė Karalystė

53 047,35

53 047,35

51 894,15

52 470,75

53 577,82

53 577,82

52 413,09

52 995,46

25  %

09.8993

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8917

Šiaurės Makedonija

29 364,68

29 364,68

28 726,32

29 045,50

29 658,33

29 658,33

29 013,58

29 335,96

25  %

09.8918

Ukraina

21 718,42

21 718,42

21 246,28

21 482,35

21 935,60

21 935,60

21 458,74

21 697,17

25  %

09.8919

Šveicarija

16 232,19

16 232,19

15 879,32

16 055,75

16 394,51

16 394,51

16 038,11

16 216,31

25  %

09.8920

Baltarusija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8921

Kitos šalys

20 873,17

20 873,17

20 419,41

20 646,29

21 081,91

21 081,91

20 623,60

20 852,76

25  %

 (22)

22

Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno

7304 11 00 , 7304 22 00 , 7304 24 00 , 7304 41 00 , 7304 49 83 , 7304 49 85 , 7304 49 89

Indija

5 945,04

5 945,04

5 815,80

5 880,42

6 004,50

6 004,50

5 873,96

5 939,23

25  %

09.8926

Ukraina

3 722,57

3 722,57

3 641,64

3 682,10

3 759,79

3 759,79

3 678,06

3 718,92

25  %

09.8927

Jungtinė Karalystė

1 889,57

1 889,57

1 848,49

1 869,03

1 908,46

1 908,46

1 866,98

1 887,72

25  %

09.8994

Korėjos Respublika

1 170,22

1 170,22

1 144,78

1 157,50

1 181,92

1 181,92

1 156,23

1 169,07

25  %

09.8928

Japonija

1 088,25

1 088,25

1 064,59

1 076,42

1 099,13

1 099,13

1 075,23

1 087,18

25  %

09.8929

Kinija

933,70

933,70

913,40

923,55

943,03

943,03

922,53

932,78

25  %

09.8931

Kitos šalys

2 716,63

2 716,63

2 657,57

2 687,10

2 743,79

2 743,79

2 684,14

2 713,97

25  %

 (23)

24

Kiti besiūliai vamzdžiai

7304 19 10 , 7304 19 30 , 7304 19 90 , 7304 23 00 , 7304 29 10 , 7304 29 30 , 7304 29 90 , 7304 31 20 , 7304 31 80 , 7304 51 81 , 7304 51 89 , 7304 90 00 , 7304 39 50 , 7304 39 82 , 7304 39 83 , 7304 39 88 , 7304 59 82 , 7304 59 83 , 7304 59 89

Kinija

38 808,17

38 808,17

37 964,52

38 386,35

39 196,26

39 196,26

38 344,16

38 770,21

25  %

09.8936

Ukraina

32 437,15

32 437,15

31 732,00

32 084,58

32 761,53

32 761,53

32 049,32

32 405,42

25  %

09.8937

Baltarusija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8938

Jungtinė Karalystė

11 835,98

11 835,98

11 578,68

11 707,33

11 954,34

11 954,34

11 694,46

11 824,40

25  %

09.8995

Jungtinės Valstijos

8 519,43

8 519,43

8 334,22

8 426,83

8 604,62

8 604,62

8 417,57

8 511,09

25  %

09.8940

Kitos šalys

45 946,99

45 946,99

44 948,14

45 447,56

46 406,46

46 406,46

45 397,62

45 902,04

25  %

 (24)

25.A

Dideli suvirinti vamzdžiai

7305 11 00 , 7305 12 00

Kitos šalys

121 581,27

121 581,27

118 938,20

120 259,74

122 797,09

122 797,09

120 127,58

121 462,33

25  %

 (25)

Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)

14,03

14,03

13,72

13,87

14,17

14,17

13,86

14,01

25  %

09.8494

25.B

Dideli suvirinti vamzdžiai

7305 19 00 , 7305 20 00 , 7305 31 00 , 7305 39 00 , 7305 90 00

Turkija

15 095,79

15 095,79

14 767,62

14 931,71

15 246,75

15 246,75

14 915,30

15 081,03

25  %

09.8971

Kinija

8 544,60

8 544,60

8 358,85

8 451,72

8 630,05

8 630,05

8 442,44

8 536,24

25  %

09.8972

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8973

Jungtinė Karalystė

6 201,36

6 201,36

6 066,55

6 133,95

6 263,37

6 263,37

6 127,21

6 195,29

25  %

09.8996

Korėjos Respublika

2 921,35

2 921,35

2 857,84

2 889,59

2 950,56

2 950,56

2 886,42

2 918,49

25  %

09.8974

Kitos šalys

6 566,11

6 566,11

6 423,36

6 494,73

6 631,77

6 631,77

6 487,60

6 559,68

25  %

 (26)

26

Kiti suvirinti vamzdeliai

7306 21 00 , 7306 29 00 , 7306 30 80 , 7306 40 20 , 7306 40 80 , 7306 50 80 , 7306 69 10 , 7306 69 90 , 7306 90 00 , 7306 11 00 , 7306 19 00 , 7306 30 12 , 7306 30 18 , 7306 50 21 , 7306 50 29

Šveicarija

48 607,62

48 607,62

47 550,94

48 079,28

49 093,70

49 093,70

48 026,45

48 560,07

25  %

09.8946

Turkija

38 497,24

38 497,24

37 660,35

38 078,79

38 882,22

38 882,22

38 036,95

38 459,58

25  %

09.8947

Jungtinė Karalystė

11 756,08

11 756,08

11 500,51

11 628,30

11 873,64

11 873,64

11 615,52

11 744,58

25  %

09.8997

Taivanas

9 108,71

9 108,71

8 910,69

9 009,70

9 199,79

9 199,79

8 999,80

9 099,80

25  %

09.8950

Kinija

8 161,56

8 161,56

7 984,13

8 072,85

8 243,18

8 243,18

8 063,98

8 153,58

25  %

09.8949

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8952

Kitos šalys

20 271,58

20 271,58

19 830,89

20 051,24

20 474,29

20 474,29

20 029,20

20 251,75

25  %

 (27)

27

Nelegiruotojo plieno ir kito legiruotojo plieno šaltojo formavimo strypai

7215 10 00 , 7215 50 11 , 7215 50 19 , 7215 50 80 , 7228 10 90 , 7228 20 99 , 7228 50 20 , 7228 50 40 , 7228 50 61 , 7228 50 69 , 7228 50 80

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8956

Šveicarija

42 629,58

42 629,58

41 702,85

42 166,22

43 055,88

43 055,88

42 119,88

42 587,88

25  %

09.8957

Jungtinė Karalystė

25 717,28

25 717,28

25 158,21

25 437,75

25 974,45

25 974,45

25 409,79

25 692,12

25  %

09.8998

Kinija

27 205,69

27 205,69

26 614,26

26 909,98

27 477,75

27 477,75

26 880,41

27 179,08

25  %

09.8958

Ukraina

30 705,61

30 705,61

30 038,10

30 371,86

31 012,67

31 012,67

30 338,48

30 675,57

25  %

09.8959

Kitos šalys

31 896,89

31 896,89

31 203,48

31 550,19

32 215,86

32 215,86

31 515,52

31 865,69

25  %

 (28)

28

Nelegiruotojo plieno viela

7217 10 10 , 7217 10 31 , 7217 10 39 , 7217 10 50 , 7217 10 90 , 7217 20 10 , 7217 20 30 , 7217 20 50 , 7217 20 90 , 7217 30 41 , 7217 30 49 , 7217 30 50 , 7217 30 90 , 7217 90 20 , 7217 90 50 , 7217 90 90

Baltarusija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8961

Kinija

79 826,78

79 826,78

78 091,41

78 959,10

80 625,05

80 625,05

78 872,33

79 748,69

25  %

09.8962

Rusijos Federacija

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

netaikoma

25  %

09.8963

Turkija

51 945,98

51 945,98

50 816,72

51 381,35

52 465,44

52 465,44

51 324,89

51 895,16

25  %

09.8964

Ukraina

39 174,24

39 174,24

38 322,63

38 748,44

39 565,99

39 565,99

38 705,86

39 135,92

25  %

09.8965

Kitos šalys

49 942,21

49 942,21

48 856,51

49 399,36

50 441,63

50 441,63

49 345,07

49 893,35

25  %

 (29)

Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)

191,95

191,95

187,78

189,86

193,87

193,87

189,65

191,76

25  %

09.8495

IV.2.   Bendrųjų ir likutinių tarifinių kvotų dydžiai per trimestrą

Produkto numeris

Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma)

7-ieji metai

8-ieji metai

Nuo 2024 07 01 iki 2024 09 30

Nuo 2024 10 01 iki 2024 12 31

Nuo 2025 01 01 iki 2025 03 31

Nuo 2025 04 01 iki 2025 06 30

Nuo 2025 07 01 iki 2025 09 30

Nuo 2025 10 01 iki 2025 12 31

Nuo 2026 01 01 iki 2026 03 31

Nuo 2026 04 01 iki 2026 06 30

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)

1

Kitos šalys

945 664,87

945 664,87

925 106,94

935 385,91

955 121,52

955 121,52

934 358,01

944 739,77

2

Kitos šalys

338 044,38

338 044,38

330 695,59

334 369,98

341 424,82

341 424,82

334 002,54

337 713,68

3.A

Kitos šalys

858,86

858,86

840,19

849,52

867,45

867,45

848,59

858,02

3.B

Kitos šalys

8 722,51

8 722,51

8 532,89

8 627,70

8 809,74

8 809,74

8 618,22

8 713,98

4.A

Kitos šalys

477 237,17

477 237,17

466 862,45

472 049,81

482 009,54

482 009,54

471 531,07

476 770,30

4.B

Kitos šalys

105 930,82

105 930,82

103 627,98

104 779,40

106 990,13

106 990,13

104 664,26

105 827,20

5

Kitos šalys

43 331,67

43 331,67

42 389,68

42 860,67

43 764,99

43 764,99

42 813,57

43 289,28

6

Kitos šalys

37 515,08

37 515,08

36 699,54

37 107,31

37 890,24

37 890,24

37 066,54

37 478,39

7

Kitos šalys

582 521,66

582 521,66

569 858,15

576 189,90

588 346,88

588 346,88

575 556,73

581 951,80

8

Kitos šalys

110 902,59

110 902,59

108 491,66

109 697,12

112 011,61

112 011,61

109 576,58

110 794,09

9

Kitos šalys

66 853,01

66 853,01

65 399,69

66 126,35

67 521,54

67 521,54

66 053,68

66 787,61

10

Kitos šalys

1 053,49

1 053,49

1 030,59

1 042,04

1 064,03

1 064,03

1 040,90

1 052,46

12

Kitos šalys

61 358,22

61 358,22

60 024,34

60 691,28

61 971,80

61 971,80

60 624,59

61 298,19

13

Kitos šalys

139 355,41

139 355,41

136 325,95

137 840,68

140 748,97

140 748,97

137 689,21

139 219,09

14

Kitos šalys

5 206,31

5 206,31

5 093,13

5 149,72

5 258,38

5 258,38

5 144,06

5 201,22

15

Kitos šalys

2 439,66

2 439,66

2 386,63

2 413,14

2 464,06

2 464,06

2 410,49

2 437,28

16

Kitos šalys

122 754,97

122 754,97

120 086,38

121 420,67

123 982,52

123 982,52

121 287,25

122 634,88

17

Kitos šalys

68 221,22

68 221,22

66 738,15

67 479,69

68 903,44

68 903,44

67 405,53

68 154,48

18

Kitos šalys

340,08

340,08

332,69

336,38

343,48

343,48

336,01

339,75

19

Kitos šalys

797,70

797,70

780,36

789,03

805,67

805,67

788,16

796,92

20

Kitos šalys

11 229,42

11 229,42

10 985,31

11 107,36

11 341,72

11 341,72

11 095,16

11 218,44

21

Kitos šalys

20 873,17

20 873,17

20 419,41

20 646,29

21 081,91

21 081,91

20 623,60

20 852,76

22

Kitos šalys

2 716,63

2 716,63

2 657,57

2 687,10

2 743,79

2 743,79

2 684,14

2 713,97

24

Kitos šalys

45 946,99

45 946,99

44 948,14

45 447,56

46 406,46

46 406,46

45 397,62

45 902,04

25.A

Kitos šalys

121 581,27

121 581,27

118 938,20

120 259,74

122 797,09

122 797,09

120 127,58

121 462,33

25.B

Kitos šalys

6 566,11

6 566,11

6 423,36

6 494,73

6 631,77

6 631,77

6 487,60

6 559,68

26

Kitos šalys

20 271,58

20 271,58

19 830,89

20 051,24

20 474,29

20 474,29

20 029,20

20 251,75

27

Kitos šalys

31 896,89

31 896,89

31 203,48

31 550,19

32 215,86

32 215,86

31 515,52

31 865,69

28

Kitos šalys

49 942,21

49 942,21

48 856,51

49 399,36

50 441,63

50 441,63

49 345,07

49 893,35

IV.3.   Didžiausias likutinės kvotos kiekis, kuriuo paskutiniaisiais ketvirčiais gali naudotis šalys, kurioms nustatytos konkrečioms šalims skirtos kvotos

Produkto kategorija

Naujai skirta kvota (tonomis)

Nuo 2025 04 01 iki 2025 06 30

Nuo 2026 04 01 iki 2026 06 30

1

Speciali tvarka

Speciali tvarka

2

158 616,97

160 203,14

3.A

821,13

829,34

3.B

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

4.A

94 249,03

95 191,52

4.B

Speciali tvarka

Speciali tvarka

5

7 675,20

7 751,95

6

8 326,69

8 409,96

7

Netaikoma

Netaikoma

8

Netaikoma

Netaikoma

9

47 390,04

47 863,95

10

541,85

547,27

12

37 204,21

37 576,25

13

45 515,47

45 970,62

14

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

15

2 185,29

2 207,14

16

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

17

Netaikoma

Netaikoma

18

207,40

209,47

19

480,41

485,22

20

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

21

4 053,74

4 094,28

22

2 601,14

2 627,16

24

24 365,76

24 609,41

25.A

Netaikoma

Netaikoma

25.B

2 698,83

2 725,82

26

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota

27

25 516,97

25 772,14

28

36 703,68

37 070,72

“

(1)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8601.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8602.

Nuo liepos mėn. 1 d. iki birželio mėn. 30 d.: Egiptui – 09.8450, Vietnamui – 09.8451, Japonijai – 09.8452, Taivanui – 09.8453, Australijai – 09.8454, Šveicarijai – 09.8455, Jungtinėms Valstijoms – 09.8456, Libijai – 09.8457 ir Kanadai – 09.8458

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Turkijai* – 09.8572, Indijai* – 09.8573, Korėjos Respublikai* – 09.8574, Serbijai* – 09.8575 ir Jungtinei Karalystei* – 09.8599. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(2)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8603.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8604.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Indijai*, Korėjos Respublikai*, Jungtinei Karalystei* ir Serbijai* – 09.8567. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(3)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8605.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8606.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai*, Jungtinei Karalystei* ir Irano Islamo Respublikai* – 09.8568. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(4)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8607.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8608.

(5)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8609.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8610.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai*, Jungtinei Karalystei* ir Indijai* – 09.8570. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(6)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8611.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8612.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai* – 09.8581, Korėjos Respublikai* – 09.8582, Indijai* – 09.8583 ir Jungtinei Karalystei* – 09.8584. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(7)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8613.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8614.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai*, Jungtinei Karalystei*, Taivanui* ir Turkijai* – 09.8560. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(8)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8615.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8616.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai*, Korėjos Respublikai*, Jungtinei Karalystei*, Taivanui* ir Serbijai* – 09.8576. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(9)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8617.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8618.

(10)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8619.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8620.

(11)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8621.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8622.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai*, Taivanui*, Indijai*, Pietų Afrikai*, Jungtinėms Valstijoms* ir Turkijai* – 09.8510. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(12)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8623.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8624.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai*, Jungtinei Karalystei*, Indijai*, Pietų Afrikai* ir Taivanui* – 09.8591. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(13)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8625.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8626.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai*, Jungtinei Karalystei*, Turkijai* ir Šveicarijai* – 09.8592. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(14)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8627.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8628.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Turkijai*, Bosnijai ir Hercegovinai* ir Moldovos Respublikai* – 09.8593. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(15)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8629.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8630.

(16)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8631.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8632.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Indijai*, Taivanui*, Jungtinei Karalystei*, Korėjos Respublikai* ir Japonijai* – 09.8595. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(17)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8633.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8634.

Nuo liepos mėn. 1 d. iki birželio mėn. 30 d.: Malaizijai – 09.8460, Alžyrui – 09.8461, Egiptui – 09.8462, Bosnijai ir Hercegovinai – 09.8463, Korėjos Respublikai – 09.8464, Japonijai – 09.8466, Indonezijai – 09.8465 ir Serbijai – 09.8467

(18)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8635.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8636.

(19)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8637.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8638.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Jungtinei Karalystei*, Kinijai* ir Jungtiniams Arabų Emyratams* – 09.8580. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(20)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8639.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8640.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Jungtinei Karalystei*, Kinijai* ir Turkijai* – 09.8585. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(21)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8641.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8642.

(22)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8643.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8644.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Jungtinei Karalystei*, Šiaurės Makedonijai*, Šveicarijai* ir Turkijai* – 09.8530. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(23)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8645.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8646.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Indijai*, Jungtinei Karalystei*, Korėjos Respublikai*, Japonijai* ir Kinijai* – 09.8597. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(24)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8647.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8648.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai*, Jungtinei Karalystei* ir Jungtinėms Valstijoms* – 09.8586. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(25)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8657.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8658.

(26)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8659.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8660.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Jungtinei Karalystei*, Kinijai*, Korėjos Respublikai* ir Turkijai* – 09.8587. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(27)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8651.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8652.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Šveicarijai*, Turkijai*, Jungtinei Karalystei*, Taivanui* ir Kinijai* – 09.8588. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(28)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8653.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8654.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Šveicarijai*, Jungtinei Karalystei*, ir Kinijai* – 09.8539. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

(29)  Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8655.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8656.

Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Turkijai* ir Kinijai* – 09.8598. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.


II PRIEDAS

„III.2 PRIEDAS

Besivystančių šalių, kurioms taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

Besivystančių šalių, kurioms nuo 2024 m. liepos 1 d. taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

Šalis / produktų grupė

1

2

3A

3B

4A

4B

5

6

7

8

9

10

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

24

25A

25B

26

27

28

Albanija

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

X

Brazilija

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Kinija

 

 

 

X

 

X

X

X

 

X

X

X

X

X

X

 

 

X

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

Egiptas

X

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Indija

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

 

X

X

 

 

 

 

X

 

X

X

X

 

X

X

 

Indonezija

 

 

 

 

 

 

X

 

X

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Malaizija

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Moldova

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Šiaurės Makedonija

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

X

 

 

 

 

 

Omanas

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Pietų Afrika

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Tunisas

 

 

 

 

X

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Turkija

X

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

 

X

X

 

 

X

X

 

X

X

X

 

X

X

X

X

X

X

Ukraina

X

X

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

 

X

X

X

 

 

 

X

X

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

X

 

 

X

X

 

 

 

 

Vietnamas

X

X

 

X

X

X

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

Visos kitos besivystančios šalys

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

“

III PRIEDAS

„III.2 PRIEDAS

Besivystančių šalių, kurioms taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

Besivystančių šalių, kurioms nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

Šalis / produktų grupė

1

2

3A

3B

4A

4B

5

6

7

8

9

10

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

24

25A

25B

26

27

28

Argentina

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Brazilija

X

X

X

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Kinija

 

X

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

 

X

X

 

 

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

Egiptas

X

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Indija

X

X

 

X

X

X

X

X

X

X

X

X

X

 

X

X

X

X

 

 

X

 

X

X

 

X

X

 

X

Indonezija

 

 

 

 

 

X

X

 

X

X

X

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Kazachstanas

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Malaizija

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Meksika

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Moldova

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Šiaurės Makedonija

 

 

 

 

 

X

X

 

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

X

 

X

 

 

X

Omanas

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Pietų Afrika

 

 

 

 

X

X

X

 

 

X

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Turkija

X

X

X

 

X

X

X

X

 

X

X

 

X

X

 

 

X

X

 

X

X

X

 

X

X

X

X

X

X

Ukraina

X

X

 

 

 

X

X

 

X

 

 

 

 

X

 

 

X

 

 

 

X

X

X

X

 

X

 

X

X

Jungtiniai Arabų Emyratai

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

X

 

X

 

 

X

 

X

 

 

X

Vietnamas

X

 

 

X

X

X

X

 

 

 

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

Visos kitos besivystančios šalys

 

 

 

 

 

X

X

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X

 

X

 

 

X

“

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2024/1782/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)