<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.21-20110601.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="ECRCJ2010LTA.0400337701.case.xml"><NO.CASE>C-265/08</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62008C0265</NO.CELEX><NO.SEQ>0014.0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>I-3379</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>I-3405</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>27</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><LEFT>GENERALINIO ADVOKATO D. RUIZ-JARABO IŠVADA — BYLA C-265/08</LEFT><RIGHT>FEDERUTILITY IR KT.</RIGHT></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Dámaso Ruiz-Jarabo Colomer Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20091020">2009 m. spalio 20 d.</DATE><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: ispanų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Tik sukūrus gerovės valstybę tam tikroms ekonomikos sritims nebuvo taikyta rinkos logika taip siekiant sumažinti atstumą tarp <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>kontroliuojamos gyvenimo srities<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>realios gyvenimo srities<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>E. Forsthoff terminologija, vartota jo teorijoje apie <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>egzistencinę pagalbą<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> (<HT TYPE="ITALIC">Daseinvorsorge</HT>) (E. Forsthoff <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Sociedad Industrial y Administración Pública<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>, Madridas, <HT TYPE="ITALIC">Escuela Nacional de Administración Pública</HT>, 1967 (1958).</P></NOTE>. Remiantis klasikinėje kontinentinės teisės viešųjų paslaugų sąvokoje įtvirtintomis ne visiškai ekonominėmis vertybėmis, kai kuriose srityse suaktyvėjo valstybės intervencija, susikūrė monopolijos ir sustiprėjo reguliavimas.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Priėmus Suvestinį Europos aktą, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>politinių idėjų soste<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> buvo karūnuotas naujas stabas – konkurencija, ir viešosios paslaugos tapo kliūtimi, kurią reikia įveikti siekiant visas viltis sutelkusio liberalizavimo<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Kaip puikiai parodė T. R. Fernandez <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Del servicio público a la liberalización desde 1950 hasta hoy<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, <HT TYPE="ITALIC">Revista de Administración Pública</HT>, Nr. 150, 1999 m. rugsėjis-gruodis, p. 57–73<HT TYPE="ITALIC">.</HT></P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Rinkos atvėrimas yra pirmas šios politikos žingsnis, tačiau, pašalinus kliūtis, išlieka tam tikrų poreikių, kurių pati rinka nėra pajėgi patenkinti. Taip įteisinama valstybės intervencija, besireiškianti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>bendro intereso paslaugomis<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>su viešosios paslaugos teikimu susijusiomis pareigomis<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> – jas valdžios institucijos nustato liberalizuotų sektorių įmonėms, kad būtų apsaugoti viešieji interesai, nes nenorint jų pažeisti, negalima jų palikti laisvai rinkos jėgų sąveikai.</TXT></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Didelis dabartinės ekonominės teisės iššūkis – apibrėžti tuos valstybės veiksmus. Iki šiol tai buvo daroma tik suteikiant išimtines teises arba finansuojant aptariamas paslaugas, bet retai – su viešosios paslaugos teikimu susijusių pareigų atžvilgiu. Šiuo atveju pateiktas prejudicinis klausimas susijęs būtent su šiuo aspektu.</TXT></NP><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Nuo XIX a., vystantis moderniai visuomenei, dujos tapo ypač svarbios. Literatūroje<?PAGE NO="I-3380"?> iš pradžių atspindėjo nepasitikėjimas dujomis<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>1846 m Aleksandras Diuma romane <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>La mujer del collar de terciopelo<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, <HT TYPE="ITALIC">Mil y un fantasmas</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Editorial Valdemar</HT>, Madridas, 1996, p. 20 rašo, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Nodieras siaubingai bijojo visokių išradimų; dujos jį varė iš proto, garai jį erzino; naikinami miškai ir sekinamos anglių kasyklos jam atrodė kaip artimo pasaulio pabaiga<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>.</P></NOTE>, vėliau aprašomas jų poveikis<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Vieną iš pirmųjų dujų taikymo būdų išrado prancūzai broliai Montgolfier: jie žymiuosius oro balionus nuo žemės pakėlė naudodami karštą orą:</P><P>1833 m. Mariano José de Larra tuo pačiu pavadinimu parašė tris straipsnius <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Ascensión aerostática<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> (<HT TYPE="ITALIC">Artículos completos</HT>, <HT TYPE="ITALIC">RBA e Instituto Cervantes</HT>). Pirmajame nuo 482 p. pasakojama apie ispano García Rozo bandymą <DATE ISO="18330428">1833 m. balandžio 28 d.</DATE> Madride nuo parko <HT TYPE="ITALIC">del Retiro</HT> vejų paskraidinti oro balioną stebint karalių šeimai, puoselėjant didžiausius lūkesčius. Bandymas nepasisekė dėl įvairių priežasčių, taip pat lietaus. Antrame straipsnyje nuo 546 p. pasakojama apie kitą García Rozo bandymą po kelių dienų <HT TYPE="ITALIC">de Oriente</HT> aikštėje, tada jam nepavyko pripūsti baliono, taip tarsi pakartota scena, kai Don Kichotas ir Sanča, užšokę ant Klavileno, manė keliaujantys po ugnies karaliją, nes kunigaikščio tvirtovėje esančios dumplės kėlė lengvus gūsius. Trečiajame, trumpesniame ir neįtrauktame į minėtą veikalą, aprašoma dar viena nesekmė <HT TYPE="ITALIC">de Oriente</HT> aikštėje.</P><P>Vėliau dujos imtos laikyti modernių laikų pasiekimu:</P><P>José Maria Eça de Queirós (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>La Reliquia<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>, <HT TYPE="ITALIC">Obras Completas</HT>, vertė Julio Gómez de la Serna, Madridas, <HT TYPE="ITALIC">Aguilar</HT>, 1954, I tomas, 179 ir tolesni puslapiai) veikėjo lūpomis kalba: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Ar negrįžtamai praradau savo individualumą, aš, Raposo, katalikas, išsilavinęs, <HT TYPE="ITALIC">Times</HT> ir dujų amžininkas, kad pavirsčiau Tiberijaus laikų senovės žmogumi?<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></P><P>Galiausiai dujos tampa įprastos kasdieniame gyvenime, apšviečia gatves ir namus:</P><P>Irene Nemirovsky (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>El Baile<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, vertė Gema Moral, Barselona, <HT TYPE="ITALIC">Salamandra,</HT> 2006, p. 14),pasakoja, kaip veikėja, Antuanetės motina, skaitė romanus pasilenkusi po didele rutulio formos grublėto stiklo lempa, kurioje spingsėjo veržli dujų liepsnelė; o 53 p. užsimena, kad kartą vakare Antuanetė sutiko žibintininką, kuris su ilgu deglu vieną po kito lietė žibintus, staiga juos uždegdamas.</P><P>Neseniai Ana María Matute, <HT TYPE="ITALIC">Planeta, Nadal, Café de Gijón</HT> premijų laureatė ir kandidatė gauti Nobelio premiją, romane <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Paraíso inhabitado<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> (Barselona, <HT TYPE="ITALIC">Destino</HT>, 2008, p. 11), aprašo žibintų uždegėją, kuris prieš antrąją Ispanijos Respubliką atėjus vakarui <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>uždegdavo ilgu deglu melsvas, virpančias liepsneles dujų žibintuose.<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></P></NOTE>, kol jos tapo įprastos kasdieniame gyvenime, kaip tai nurodė Pérez Galdós<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>M. del C. Simón Palmer <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>El gas en la obra de Galdós<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, <HT TYPE="ITALIC">Actas del IV Congreso internacional de estudios galdosianos de 1990,</HT> Las Palmas, <HT TYPE="ITALIC">Cabildo Insular de Gran Canaria</HT>, 1993, II tomas, 565 ir tolesni puslapiuose cituojama daugelis ištraukų iš <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Episodios Nacionales<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Fortunata y Jacinta<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Tormento<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>La desheredada<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Doña Perfecta<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>.</P></NOTE>. Direktyva 2003/55/EB<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20030626">2003 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="176" PAGE.FIRST="57" DATE.PUB="2003">OL L 176, p. 57</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230).</P></NOTE> numatė visiškai liberalizuoti dujų rinką nuo <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 d.</DATE>, ir <HT TYPE="ITALIC">Tribunale Administrativo Regionale della Lombardia</HT> teiraujasi, ar po šios datos susidarius tokiai padėčiai, kai nėra konkurencijos, Italijos valdžios institucijos gali išimtine tvarka dalyvauti nustatant dujų tiekimo kainas.</TXT></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>Jei viešoji paslauga, anot Prancūzijos valstybės tarybos<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>Rapport public du Conseil d’État, 1994, Considérations générales: Service public, services publics: déclin ou renouveau<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, <HT TYPE="ITALIC">Études et Documents,</HT> Nr. 46, Paryžius, 1995, p. 63.</P></NOTE>, apibrėžiama kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>rinkos išplėtimas kitomis priemonėmis, griūnant rinkai, o ne atvirkščiai<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, pablogėjus konkurencijai, valstybė turėtų imtis veiksmų siekdama sušvelninti tokios sudėtingos padėties pasekmes. Tačiau atsižvelgiant į vartotojų teisių apsaugą, valstybės veiksmus rinkoje reikia apriboti, kad realus liberalizavimas nebūtų nukeliamas <HT TYPE="ITALIC">sine die.</HT></TXT></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="I-3381"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bendrijos teisė: Direktyva 2003/55</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT>Direktyva 2003/55 siekiama įgyvendinti gamtinių dujų vidaus rinką.</TXT></NP><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT>Jos 2 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad patirtis, įgyta taikant Direktyvą 98/30/EB<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="19980622">1998 m. birželio 22 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="204" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1998">OL L 204, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 28).</P></NOTE>, kurią 2003 m. direktyva panaikina, parodė naudą, kurią gali teikti šios rinkos sukūrimas, pabrėžiant, kad išliko didelių trūkumų ir galimybių gerinti jos veikimą, ypač priimant <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>nuostatas, užtikrinančias vienodas sąlygas bei mažinančias dominavimo rinkoje ir grobuoniško elgesio riziką &lt;…&gt;, užtikrinančias smulkių ir pažeidžiamų vartotojų teisių apsaugą<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/55 18 konstatuojamojoje dalyje nurodomas vienas svarbiausių liberalizavimo proceso elementų: dujų vartotojų laisvai pasirenkamas tiekėjas. Siekiant šio tikslo, direktyvoje numatomas įgyvendinimo etapais metodas, kartu nustatant konkrečią galutinę datą, kad įmonės galėtų prisitaikyti ir užtikrinti vartotojų interesų ir jų tikros ir veiksmingos teisės pasirinkti tiekėją apsaugą.</TXT></NP><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT>26 konstatuojamojoje dalyje minimi valstybių narių sprendimai, kuriais siekiama išlaikyti aukštus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>Bendrijos viešųjų paslaugų<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> standartus, patikslinant, kad apie juos reikia nuolat informuoti Komisiją ir kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>valstybės narės namų ūkiams ir mažoms ir vidutinėms įmonėms<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> jie gali skirtis. 27 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad viešosios paslaugos yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>vienas iš pagrindinių šios direktyvos reikalavimų<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, kad reikia patikslinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>bendrus minimalius standartus, &lt;...&gt; kuriais atsižvelgiama į vartotojų gynimo, tiekimo saugumo, aplinkos apsaugos ir lygiaverčio konkurencijos laipsnio visose valstybėse narėse tikslus<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>. Taip pat pabrėžiama, kad šias sąlygas reikia aiškinti atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir laikantis Bendrijos teisės.</TXT></NP><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT>Pagal direktyvos 2 straipsnio 25 pastraipą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>buitiniais vartotojais<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> laikomi perkantieji<?PAGE NO="I-3382"?> gamtines dujas savo vartojimui, o pagal jos 2 straipsnio 26 pastraipą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>laisvaisiais vartotojais<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> – vartotojai, kurie gali pirkti dujas iš jų pasirinkto tiekėjo, kaip apibrėžta direktyvos 23 straipsnyje. Šio 23 straipsnio 1 dalies c punkte reikalaujama, jog valstybės narės užtikrintų, kad visi vartotojai nuo <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 d.</DATE> būtų laisvieji vartotojai.</TXT></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT>Direktyvos 3 straipsnis skirtas su viešųjų paslaugų teikimu susijusioms pareigoms ir vartotojų apsaugai. Šio straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>gamtinių dujų įmonės būtų valdomos, atsižvelgiant į šios direktyvos principus bei siekiant sukurti konkurencingą, saugią ir subalansuotą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, gamtinių dujų rinką<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>nediskriminuoti šių įmonių, atsižvelgiant į jų teises ir įsipareigojimus<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT>Tačiau tai, kas aukščiau išdėstyta, reikia aiškinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>nepažeidžiant 2 dalies nuostatų<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, pagal kurias <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>visapusiškai atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties nuostatas, o visų pirma į jos 86 straipsnį, valstybės narės, vadovaudamosi bendrais ekonominiais interesais, gamtinių dujų įmones gali nustatyti su viešąja paslauga susijusias pareigas, susijusias su &lt;…&gt; tiekim[o] &lt;...&gt; kain[a] &lt;…&gt;.<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> Šios su viešosios paslaugos teikimu susijusios pareigos turi būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, nediskriminacinės, jas turi būti galima patikrinti ir jos turi garantuoti Europos Sąjungos dujų įmonėms vienodas teises nacionalinių vartotojų atžvilgiu.</TXT></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT>Direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje numatytas vartotojų, ypač labiausiai pažeidžiamų, apsaugos įpareigojimas: valstybės narės turi apsaugoti galutinius vartotojus bei užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugos laipsnį, ypač pažeidžiamiems vartotojams, padėdamos jiems apsisaugoti nuo dujų tiekimo nutraukimo, ypač kiek tai susiję su bendrųjų sutarties nuostatų ir sąlygų, informacijos teikimo ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumu. Valstybės narės užtikrina, kad laisvieji vartotojai galėtų pasirinkti kitą tiekėją. Kalbant bent apie buitinius vartotojus, tarp šių priemonių turi būti nustatytosios A priede<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Remiantis šio A priedo g punktu: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>siekiama, kad vartotojai, &lt;…&gt; juos prijungus prie dujų sistemos, būtų informuojami apie galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytą jų teisę gauti nustatytos kokybės gamtinių dujų už pagrįstą kainą<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pagal 3 straipsnio 6 dalį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>įgyvendinusios šią direktyvą, [valstybės narės turi pranešti Komisijai] &lt;…&gt; apie visas priemones, priimtas siekiant įvykdyti su viešosios paslaugos teikinu susijusias pareigas, įskaitant vartotojų<?PAGE NO="I-3383"?> ir aplinkos apsaugos priemones, bei apie galimą jų poveikį nacionalinei ir tarptautinei konkurencijai<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, neatsižvelgiant į tai, ar įgyvendinant šias priemones reikia nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Italijos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT>Likus vos kelioms dienoms iki <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 d.</DATE>, galutinio termino visiškai liberalizuoti dujų rinką pagal Direktyvos 2003/55 23 straipsnį, <DATE ISO="20070618">2007 m. birželio 18 d.</DATE> Italijoje buvo priimtas Dekretas-įstatymas Nr. 73, kuris <HT TYPE="ITALIC">Autorità per l’energia elettrica e il gas</HT> suteikia įgaliojimus nustatyti dujų pardavimo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>referencines kainas<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> tam tikriems klientams ir po to, kai rinka bus visiškai atverta.</TXT></NP><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT>Minėtas dekretas–įstatymas buvo pakeistas <DATE ISO="20070803">2007 m. rugpjūčio 3 d.</DATE> Įstatymu Nr. 125, kurio 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>Užtikrindama Bendrijos teisės nuostatų, reglamentuojančių universalias paslaugas, taikymą <HT TYPE="ITALIC">Autorità per l’energia elettrica e il gas</HT> apibrėžia tipines paslaugos teikimo sąlygas ir, atsižvelgdama į realias su paslaugos teikimu susijusias išlaidas, nustato laikinas &lt;...&gt; gamtinių dujų tiekimo gyventojams referencines kainas, kurias &lt;...&gt; dujų tiekimo ar pardavimo įmonės, vykdydamos su viešosios paslaugos teikimu susijusias pareigas, turi įtraukti į savo komercinius pasiūlymus, kartu numatydamos teisę pasirinkti tarifų planą ir skirtingus grafikus &lt;...&gt;. <HT TYPE="ITALIC">Autorità per l’energia elettrica e il gas</HT> ir toliau turi teisę vykdyti kontrolę ir atitinkamą veiklą užtikrinant vartotojų teisių apsaugą, įskaitant atvejus, kai nustatytas nepateisinamas kainų didinimas bei taikomos skirtingos paslaugos teikimo sąlygos pasirinkimo teisės dar neįgyvendinusiems vartotojams.<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Dekreto-įstatymo 1 straipsnio 3 dalies redakcija šiek tiek skiriasi nuo patvirtinančio įstatymo to paties straipsnio, kuriame patikslinta, kad <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> įgaliojimai yra laikini.</P></NOTE></ALINEA></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Italijos teismas laikosi nuomonės, kad ši nuostata suteikia <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>teisinį pagrindą <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> įgyvendinti reguliavimo įgaliojimus dujų kainų srityje po <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 dienos</DATE><QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="I-3384"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT><DATE ISO="20070329">2007 m. kovo 29 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Autorità per l’energia elettrica e il gas</HT> priėmė Sprendimą Nr. 79/07 dėl gamtinių dujų tiekimo laikotarpiu nuo <DATE ISO="20050101">2005 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20070331">2007 m. kovo 31 d.</DATE> naujų ekonominių sąlygų peržiūros ir tam tikrų sąlygų atnaujinimo kriterijų. Pagal šio sprendimo 1 dalies 3 punkto 1 papunktį kintantiems didmeninės prekybos atsiskaitymams peržiūrėti skirtos patvirtintos skaičiavimo formulės taikomos iki <DATE ISO="20080630">2008 m. birželio 30 d.</DATE>; 1 dalies 3 punkto 2 papunkčiu <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> suteikiama teisė tikrinti, ar yra įvykdytos sąlygos, būtinos pratęsti šiuos įgaliojimus iki 2009 m. birželio 30 dienos.</TXT></NP><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Federutility</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Assogas, Libarna Gas, Collino Commercio SpA., Sadori Gas SpA., Egea Commerciale, E. On Vendita Srl</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Sorgenia SpA.</HT> (įmonės ir įmonių asociacijos, veikiančios Italijos gamtinių dujų rinkoje) pareiškė penkis ieškinius dėl Sprendimo Nr. 79/07 ir dėl vėlesnių <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> sprendimų (sprendimai 80/07, 158/07, 242/07 ir 346/07)<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Ieškiniai <HT TYPE="ITALIC">R.G</HT>. 1276/07, <HT TYPE="ITALIC">R.G</HT>. 1279/07, <HT TYPE="ITALIC">R.G</HT>. 1285/07, <HT TYPE="ITALIC">R.G</HT>. 1359/07 ir <HT TYPE="ITALIC">R.G</HT>. 1490/07.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT>Pagrindinis pateikiamas argumentas – tariamas Direktyvos 2003/55, pagal kurią dujų sektorius turėjo būti visiškai liberalizuotas nuo <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 d.</DATE>, pažeidimas. Ieškovės teigia, kad, norint nuo šios datos visiems vartotojams užtikrinti tiekėjo pasirinkimo laisvę, dujų pardavimo kaina turėtų būti nustatoma išskirtinai pagal pasiūlos ir paklausos sąveiką nesikišant valdžios institucijoms. Todėl jos teigia, kad pasibaigus antrajam 2007 m. ketvirčiui taikomos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>referencinės kainos<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> (kurias nustato Sprendimas Nr. 79/07) pažeidžia Bendrijos teisę.</TXT></NP><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tribunale Amministrativo Regionale della Lombardia</HT> (ketvirtoji kolegija), nagrinėjančio minėtus ieškinius, manymu, bylos sprendimas priklauso nuo Direktyvos 2003/55 aiškinimo, todėl vadovaudamasis EB sutarties 234 straipsniu jis Teisingumo Teismui pateikė šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><P>„Ar, atsižvelgiant į iš Sutarties kylančius principus, <DATE ISO="20030626">2003 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB, 23 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šią nuostatą ir Bendrijos teisės principus pažeidžia nacionalinės teisės norma (ir visi vėlesni ją įgyvendinantys aktai), pagal kurią ir po <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Autorità per l’energia elettrica e il gas</HT> pripažįstama teisė nustatyti gamtinių dujų tiekimo gyventojams (neapibrėžta ir nagrinėjamuose teisės aktuose<?PAGE NO="I-3385"?> nenurodyta kategorija, kuri savaime nereikalauja įvertinti, ar egzistuoja ypač sudėtingos socialinės ir ekonominės sąlygos, kurios galėtų pagrįsti referencines kainas) referencines kainas, kurias dujų tiekimo ar pardavimo įmonės, vykdydamos su viešosios paslaugos teikimu susijusias pareigas, turi įtraukti į savo komercinius pasiūlymus?</P><P>ar</P></ITEM><ITEM><P>Ši teisės norma (minėtas 23 straipsnis) veikiau turi būti aiškinama kartu su Direktyvos 2003/55/EB 3 straipsniu (pagal kurį valstybės narės, vadovaudamosi bendrais ekonominiais interesais, gali gamtinių dujų įmonėms nustatyti su viešosios paslaugos teikimu susijusias pareigas, šiuo konkrečiu atveju dėl tiekimo kainos) taip, kad nurodytoms Bendrijos teisės nuostatoms neprieštarauja nacionalinės teisės norma, pagal kurią, atsižvelgus į ypatingą situaciją rinkoje, kai bent jau didmeninės prekybos sektoriuje nėra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>veiksmingos konkurencijos<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, leidžiama administracinės valdžios institucijai nustatyti gamtinių dujų tiekimo referencinę kainą, kurią kiekvienas pardavėjas, teikdamas universalias paslaugas, privalo įtraukti į gyventojams teikiamus komercinius pasiūlymus, nepaisant to, kad visi klientai laikytini <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>laisvais<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>?</P></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo kanceliarijoje prašymas priimti prejudicinį sprendimą įregistruotas <DATE ISO="20080620">2008 m. birželio 20 dieną</DATE>.</TXT></NP><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė <HT TYPE="ITALIC">Federutility</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Libarna Gas SpA, Sorgenia SpA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Assogas,</HT> taip pat Komisija bei Lenkijos, Estijos ir Italijos vyriausybės.</TXT></NP><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Šaukimo į teismo posėdį priede pagrindinės bylos šalims ir Italijos Respublikai buvo užduotas klausimas, ar įmonėms nustatyta pareiga nurodyti gamtinių dujų tiekimo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>referencines kainas<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> privatiems asmenims teikiamuose komerciniuose pasiūlymuose reiškia, kad jos vartotojams turi siūlyti ir taikyti minėtas kainas ir todėl draudžiama sutartyse numatyti skirtingas tarifines sąlygas, ar tokios kainos tiesiog nurodo orientacinę kainą. Taip pat jų teiraujamasi apie šios pareigos taikymo sritį, prašant duomenų apie tai, ar vartotojai,<?PAGE NO="I-3386"?> kuriems tai taikoma, yra tik fiziniai asmenys (neįtraukiant juridinių asmenų). <HT TYPE="ITALIC">Federutility</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Libarna Gas SpA, Sorgenia SpA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Assogas</HT> bei Italijos vyriausybė Teisingumo Teismui atsakė 2009 m. liepos mėn. atsiųsdamos atitinkamus dokumentus.</TXT></NP><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT><DATE ISO="20090908">2009 m. rugsėjo 8 d.</DATE> vykusiame teismo posėdyje dalyvavo <HT TYPE="ITALIC">Federutility</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Assogas, Libarna Gas SpA, Sorgenia SpA,</HT> Komisijos ir Estijos bei Italijos vyriausybių atstovai, kurie pateikė savo pastabas žodžiu.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Preliminarios pastabos: tarifų reguliavimas formalios konkurencijos sąlygomis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Realios konkurencijos dujų rinkoje nebuvimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT>Direktyvomis 96/92/EB<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="19961219">1996 m. gruodžio 19 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="027" PAGE.FIRST="20" DATE.PUB="1996">OL L 27, p. 20</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 3).</P></NOTE> ir 98/30 pradėtas energijos sektoriaus liberalizavimas žymiai paspartėjo priėmus Direktyvas 2003/54/EB<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="20030626">2003 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/E (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="176" PAGE.FIRST="37" DATE.PUB="2003">OL L 176, p. 37</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 211).</P></NOTE> ir 2003/55, nustačiusias elektros energijos ir dujų rinkų atvėrimą visiems nebuitiniams vartotojams nuo <DATE ISO="20040701">2004 m. liepos 1 d.</DATE> ir visiems vartotojams be išlygų nuo 2007 m. liepos 1 dienos<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Direktyvos 2003/54 21 straipsnis ir Direktyvos 2003/55 23 straipsnis.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Šį ambicingą planą turėjo įvykdyti valstybės narės. Vis dėlto progresas vyko labai skirtingai. Tai Komisija nurodo <DATE ISO="20070110">2007 m. sausio 10 d.</DATE> pranešime Tarybai ir Europos Parlamentui<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Pranešimas dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų (KOM(2006) 841 galutinis).</P></NOTE>, kuriame ji pripažįsta, kad nors <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>pagrindinės energijos vidaus rinkos koncepcijos buvo įtrauktos į teisinę sistemą, institucijų susitarimus ir fizinę infrastruktūrą, &lt;…&gt; daugelyje valstybių narių kol kas nėra užtikrinama bent kiek didesnė konkurencija. Dažnai vartotojai neturi jokios tikros galimybės pasirinkti kito tiekėjo<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> ir, apskritai, dar nėra didelio pasitikėjimo vidaus rinka<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Be to, kaip pabrėžia Peter D. Cameron, „energetikos rinkų liberalizavimo privalumai iki šiol nebuvo tokie akivaizdūs kaip buvo numatyta: kainų ir valstybės reguliavimo sumažėjimas nėra neišvengiamas liberalizacijos padarinys; komercinė rinkoje jau veikiančių įmonių galia išaugo ir naujų žaidėjų patekimas į elektros ir dujų rinkas atrodo tarsi <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>belaukiant Godo<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>. (P. Cameron <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>Legal aspects of EU energy regulation. Implementing the New Directives on Electricity and Gas Across Europe<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>, <HT TYPE="ITALIC">Oxford University Press</HT>, 2005, p. 36).</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-3387"?><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Suprasdama, kad liberalizacijos procesas turi spragų, Komisija inicijavo galiojančių teisės aktų trūkumams sumažinti skirtą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>trečiąjį energetikos paketą<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, taip pat siūlymą iš dalies keisti Direktyvą 2003/55, pavyzdžiui, realiai atskirti gamybą nuo tiekimo ir tinklo eksploatavimo veiklos<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55/EB, siūlymas (KOM(2007) 529 galutinis).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Komisija mano, kad dujų (taip pat ir elektros energijos ) tarifų reguliavimas yra viena iš konkurencijos nebuvimo dabartiniame energijos sektoriuje priežasčių, o kartu viena iš pasekmių. Viena vertus, kaip vieną pagrindinių trūkumų, pastebėtų įgyvendinant šias direktyvas, Komisija nurodo tai, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>reguliuojamos kainos trukdo į rinką patekti naujiems dalyviams<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Minėto <DATE ISO="20070110">2007 m. sausio 10 d.</DATE> pranešimo 1 dalies 3 punktas</P></NOTE>. Kita vertus, ji priduria, jog dėl šių trūkumų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>esamos elektros ir dujų bendrovės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>jų<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> nacionalinėse rinkose neretai išlaiko vyraujančią padėtį<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, o tai lemia, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0052" ID="QS0052"/>dėl šių priežasčių daugelis valstybių narių giežtai kontroliuoja galutiniams vartotojams nustatomas elektros ir dujų kainas. Deja, griežtai kontroliuojant kainas dažnai gerokai apribojama konkurencija.<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Minėto <DATE ISO="20070110">2007 m. sausio 10 d.</DATE> pranešimo 1 dalies 4 punktas.</P></NOTE></TXT></NP><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Atvertos energijos rinkos ir kartu vykdomas energijos kainų reguliavimas – gana įprastas reiškinys Sąjungos valstybėse narėse; Komisija <DATE ISO="20080415">2008 m. balandžio 15 d.</DATE> ataskaitoje<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui apie dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangą (KOM(2008) 192 galutinis).</P></NOTE> pripažįsta, kad tai būdinga <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0053" ID="QS0053"/>trečdaliui dujų rinkų &lt;…&gt; ir daugiau kaip pusei elektros energijos rinkų. Dauguma tokių valstybių narių kainas reguliuoja ne tik smulkiems vartotojams – kainos gali būti reguliuojamos visoms vartotojų grupėms<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Aprašyta padėtis atitinka dujų sektoriaus padėtį Italijoje. Kaip savo rašytinėse pastabose pareiškė šios šalies vyriausybė, gamtinių dujų vidaus rinkoje <HT TYPE="ITALIC">Eni</HT> atlieka svarbiausią vaidmenį, – tai įmonė, kuri tuo pačiu metu yra dujų importo monopolininkė, didžiausios perdavimo sistemos dalies savininkė, užimanti visiškai dominuojančią padėtį dujų gavybos srityje ir pagrindinė didmenininkė. Šis konkurencijos nebuvimas didmeninėje rinkoje leido išsilaikyti mažmeninės prekybos vietos monopolijoms, dažnai vertikaliai susijusioms su paskirstymo sistemos operatoriais. Todėl kitiems tiekėjams patekti į rinką<?PAGE NO="I-3388"?> yra labai sudėtinga: pirmiausia, jie turėtų pirkti dujas iš <HT TYPE="ITALIC">Eni</HT>, kuri jiems nustatytų sau palankias sąlygas, visiškai sumažindama galimas pelno maržas, ir, antra, kiltų sunkumų konkuruojant vietos rinkoje su vertikaliai susijusiais operatoriais.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tiekimo kainų reguliavimas konkurencijos nebuvimo sąlygomis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Šios sąlygos kartu su naftos produktų kainų augimo tendencija tarptautinėse rinkose paskatino Italijos valdžios institucijų imtis aptariamų veiksmų. Siekiant išvengti, kad žaliavų kainų augimas neigiamai paveiktų vartotojus, buvo nuspręsta pratęsti <HT TYPE="ITALIC">Autorità per l’energia elettrica e il gas</HT> įgaliojimus nustatyti gamtinių dujų tiekimo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0054" ID="QS0054"/>referencines kainas<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> buitiniams vartotojams ir po <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 d.</DATE>, kai Italijos dujų rinka jau buvo liberalizuota pagal Direktyvą 2003/55 įgyvendinančias teisės normas.</TXT></NP><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Remiantis <DATE ISO="20070803">2007 m. rugpjūčio 3 d.</DATE> Italijos įstatymo 1 dalies 3 dalimi, ginčijami įgaliojimai apibūdinami taip:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><P>Apibrėžiamos gamtinių dujų tiekimo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0055" ID="QS0055"/>referencinės kainos<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/>, kurias įmonės turi įtraukti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0056" ID="QS0056"/>į savo komercinius pasiūlymus, kartu numatydamos teisę pasirinkti tarifų planą ir grafiką<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>.</P><P>Pasiteiravus pagrindinės bylos šalių ir Italijos vyriausybės apie šios pareigos apimtį, pirmosios savo atsakyme neigia, kad minėtos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0057" ID="QS0057"/>referencinės kainos<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> yra tik orientacinės. Jų teigimu, gamtinių dujų įmonės savo vartotojams praktiškai negali pasiūlyti kitokių tarifų, patrauklesnių nei nustato <HT TYPE="ITALIC">Autorità,</HT> kurios <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0058" ID="QS0058"/>referencinės kainos<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> jau yra žemesnės nei Europos vidurkis. Ieškovės pagrindinėje byloje nurodo, kad turint omenyje didelį vartotojų skaičių, kuriems tiekėjai turi siūlyti ir taikyti šias apsaugotas kainas, kitokių tarifų galimybė yra vien teorinė<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20090731">2009 m. liepos 31 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Federutility</HT> rašytinių pastabų 7 ir 9 punktai; ir <DATE ISO="20090731">2009 m. liepos 31 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Sorgenia SpA</HT> rašytinių pastabų 1 punktas.</P></NOTE>.</P></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT><P>Minėtos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0059" ID="QS0059"/>referencinės kainos<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> skaičiuojamos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0060" ID="QS0060"/>realių paslaugų sąnaudų<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> pagrindu. Pagal byloje surinktą medžiagą <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT><?PAGE NO="I-3389"?> nustatytos ekonominės sąlygos gaunamos atsižvelgiant į keturis veiksnius: paskirstymo kainą, perdavimo ir saugojimo kainą, vieną kiekybinį kintamąjį, atitinkantį mažmeninę prekybą, ir kitą – žaliavų įsigijimo išlaidas, susijusias su didmenine prekyba dujomis. Byloje nesutariama dėl šio paskutinio elemento skaičiavimo, nes didmeninėje rinkoje dujų kaina atspindi naftos produktų kainų kursą, o mažmeninės prekybos tarifai yra saugomi <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0061" ID="QS0061"/>apsaugos nuostata<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>, kuria <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> užkerta kelią neigiamai žaliavos importo, kai jo kaina būna pakilusi, įtakai. Tokiu būdu dujų tiekėjai savo klientams turi pateikti sąskaitas, kuriose neįtraukiama visa už žaliavas sumokėta kaina. Kad veiklos ekonominė našta netektų išimtinai šioms įmonėms, <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> įpareigojo didmenininkes iš naujo sudaryti dujų pardavimo sutartis<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. <HT TYPE="ITALIC">Sorgenia SpA</HT> rašytinių pastabų 5 ir 6 punktus.</P></NOTE>.</P></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT><P>Šių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0062" ID="QS0062"/>referencinių kainų<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/> taikymo apimtis apibrėžiama dekreto-įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, reikalaujant jas siūlyti tik <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0063" ID="QS0063"/>gyventojams<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/>. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ši vartotojų kategorija laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0064" ID="QS0064"/>neapibrėžta<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>; Komisija, atvirkščiai, teigia, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0065" ID="QS0065"/>referencinės kainos taikomos šeimoms ir namų ūkiams, užimantiems pastatus su centriniu šildymu, per metus suvartojantiems mažiau negu <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> kubinių metrų dujų.<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/></P><P>2009 m. liepos mėnesį pagrindinės bylos šalių ir Italijos vyriausybės atsakymai ir per posėdį pateikti žodiniai paaiškinimai tiksliau atskleidžia, kad įpareigojimas palaikyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0066" ID="QS0066"/>referencines kainas<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> daro įtaką dviems vartotojų kategorijoms:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>galutiniams vartotojams, jau iki <DATE ISO="20030101">2003 m. sausio 1 d.</DATE> priskirtiems laisviesiems vartotojams (nes per metus suvartoja daugiau nei <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> kubinių metrų dujų arba dėl kitų priežasčių), dar nesudariusiems naujos sutarties dėl dujų tiekimo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>galutiniams vartotojams, per metus suvartojantiems mažiau nei minėtų <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> kubinių metrų dujų.</TXT></NP></ITEM></LIST></P><?PAGE NO="I-3390"?><P>Ieškovės pagrindinėje byloje per posėdį ir 2009 m. liepos mėn. pateiktuose dokumentuose tvirtino, kad abiejų kategorijų galutiniais vartotojais laikomi tiek fiziniai asmenys, tiek įmonės (neišskiriant juridinių asmenų)<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20090731">2009 m. liepos 31 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Federutility</HT> rašytinių pastabų 12 ir 13 punktai; ir <DATE ISO="20090731">2009 m. liepos 31 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Sorgenia SpA</HT> rašytinių pastabų 2 punktas.</P></NOTE>. Jos nurodo <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> sprendimą Nr. 64/09, kurio 4 straipsnis išplečia apsaugotų kainų taikymą savininkų bendrijoms, net jeigu paskirstymo punkto savininkas yra juridinis asmuo, vykdantis bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijas. Tačiau šio Sprendimo Nr. 64/09 5 straipsnyje numatyta, kad galutiniams vartotojams, kurie nesudarė naujų sutarčių ir kurie nėra fiziniai asmenys, jei per metus nesuvartoja daugiau nei <FT TYPE="NUMBER">200000</FT> kubinių metrų dujų, ir toliau taikomos lengvatos iki 2009 rugsėjo 30 d. arba 2010 m. rugsėjo 30 dienos.</P><P>Italijos vyriausybė, priešingai, teigia, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0067" ID="QS0067"/>referencinių kainų<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/> sistema taikoma tik privatiems asmenims.</P></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT><P>Italijos Parlamento patvirtinta dekreto-įstatymo redakcija nustato, kad <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> įgaliojimai reguliuoti tarifus yra laikino pobūdžio, – taip iš dalies pakeičiama pirminė dekreto-įstatymo redakcija, kurioje šis aspektas neminimas.</P><P>Įmonės ieškovės per posėdį teigė, kad minėtas laikinas įgaliojimų reguliuoti tarifus pobūdis nėra aiškus, nes niekur nenurodoma jų galiojimo pasibaigimo data. Šiuo požiūriu jos nurodė naują <DATE ISO="20090723">2009 m. liepos 23 d.</DATE> Įstatymą Nr. 99, kuris, jų manymu, <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> suteikia bendrus reguliavimo įgaliojimus be jokio apribojimo laiko atžvilgiu.</P></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT><P>Galiausiai Italijos teisės aktų leidėjas priduria, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0068" ID="QS0068"/>referencinių kainų<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> sąvoka taikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0069" ID="QS0069"/>su viešosios paslaugos teikimu susijusių pareigų srityje<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>, siekiant <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0070" ID="QS0070"/>užtikrinti Bendrijos nuostatų vykdymą universaliųjų paslaugų srityje<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>.</P></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tribunale Amministrativo Regionale della Lombardia</HT> teiraujasi Teisingumo Teismo, ar tokia valstybės intervencija į liberalizuotą rinką, pavyzdžiui, dujų, kurioje nėra realios konkurencijos, pažeidžia Direktyvos 2003/55 23 straipsnį, ar galbūt galima remtis šios direktyvos 3 straipsniu. Todėl reikia išanalizuoti abi nuostatas.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="I-3391"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prejudicinio klausimo analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">23 straipsnis ir kainų liberalizavimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Siekiant Direktyvos 2003/55 svarbiausio tikslo – sukurti gamtinių dujų vidaus rinką, reikia visiškai užbaigti liberalizavimą.</TXT></NP><NP><NO.P>37.</NO.P><TXT>Bendrijos teisės aktų leidėjas netrukus suprato, kad atvėrimas turėtų būti atliekamas laipsniškai. Iš pradžių rinkos buvo itin reguliuojamos, griežtai nacionalinės ir dažnai monopolinės<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Neretai valstybinės monopolijos.</P></NOTE>. Užduotis buvo paversti jas visiškai liberalizuota vieninga Europos rinka, kurioje visi vartotojai galėtų pirkti dujas iš savo pasirinkto pardavėjo. Direktyva 98/30 buvo žengtas pirmas nedrąsus žingsnis, vėliau priimtos Direktyvos 2003/55 23 straipsnyje numatytas laipsniškas tvarkaraštis, pagal kurį galiausiai suteikiamas laisvųjų vartotojų statusas visiems vartotojams, laikomais buitiniais vartotojais<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Pagal direktyvos 2 straipsnį.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>38.</NO.P><TXT>Galutinis terminas pasiekti šį tikslą buvo <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 diena</DATE>. Jam įvykdyti reikėjo panaikinti kliūtis, trukdančias konkurencijai dujų rinkoje, įskaitant tarifų reguliavimą, kuris visada slopina investavimą. Pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį valstybės narės įpareigojamos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0071" ID="QS0071"/>užtikrinti, kad &lt;…&gt; gamtinių dujų įmonės būtų valdomos, atsižvelgiant į šios direktyvos principus bei siekiant sukurti konkurencingą, saugią ir subalansuotą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugą, gamtinių dujų rinką<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>39.</NO.P><TXT>Remiantis direktyva ir joje įtvirtinta aiškia valia skatinti liberalizavimą, atrodo sudėtinga teigti, kaip tai daro Lenkijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose, kad kainų nustatymas, remiantis paprasta pasiūlos ir paklausos sąveika, nėra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti teisę pasirinkti tinkamiausią tiekėją. Iš tikrųjų nei 23 straipsnis, nei jokia kita direktyvos nuostata valstybių narių aiškiai neįpareigoja palikti tiekimo kainų nustatymo laisvai rinkos jėgų sąveikai, nors tai netrukdo teoriškai svarstyti, ar toks būdas visada yra palankus vartotojui.</TXT></NP><NP><NO.P>40.</NO.P><TXT>Vis dėlto svarbu, jog Bendrijos teisės aktų leidėjas numatė, kad reguliavimo institucijos patvirtina dujų perdavimo ir paskirstymo tarifus (direktyvos 25 straipsnio 2 dalis), ir taip pat mano, kad tiekimo kainų nustatymas yra tik išimtiniai įgaliojimai, susiję su<?PAGE NO="I-3392"?> pareigomis, susijusiomis su viešosios paslaugos teikimu (3 straipsnio 2 dalis).</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">3 straipsnis ir su viešosios paslaugos teikimu susijusios pareigos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>41.</NO.P><TXT>Todėl rinkos liberalizavimas nepanaikina bet kokio dujų pardavimo kainos reguliavimo. Minėtame direktyvos 3 straipsnyje nurodyti įvairūs būdai, kaip valstybėms narėms teisėtai veikti šioje srityje.</TXT></NP><NP><NO.P>42.</NO.P><TXT>Pirmiausia, 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės narės, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0072" ID="QS0072"/>vadovaudamosi bendrais ekonominiais interesais, gamtinių dujų įmones gali įpareigoti teikti viešąsias paslaugas [nustatyti su viešąja paslauga susijusias pareigas]<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/>, kurios gali būti susijusios su tiekimo kaina. Ir, antra, 3 straipsnio 3 dalis patiki valstybėms narėms priimti reikiamas priemones, kad būtų apsaugoti galutiniai vartotojai, ir ypač pažeidžiami vartotojai, užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos laipsnį.</TXT></NP><NP><NO.P>43.</NO.P><TXT>Abi dalys atspindi Direktyvos 2003/55 daugialypį tikslą: sukurti dujų vidaus rinką, siekiant apsaugoti įmonių ir kartu vartotojų interesus. Liberalizavimas, bet ne bet kokia kaina, reikalauja tam tikro laipsnio reguliavimo, jeigu rinka neveikia tinkamai. Su viešosios paslaugos teikimu susijusios pareigos yra priemonė struktūrizuoti šį viešąjį išimtinį reguliavimą, net ir po galutinio termino, <DATE ISO="20070701">2007 m. liepos 1 dienos</DATE>.</TXT></NP><NP><NO.P>44.</NO.P><TXT>Priimant antrąjį energetikos paketą, formulė jau buvo gerai patikrinta. Panaikinus valstybines monopolijas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Kurios, kaip rašo C.W. Jones <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0073" ID="QS0073"/>EU Energy Law, Volume I, The Internal Energy Market<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/>, 2-as leidimas, Leuven: <HT TYPE="ITALIC">Caléis &amp; Castells</HT>, 2006, p. 223: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0074" ID="QS0074"/>teigė visada veikusios viešųjų interesų labui<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/>.</P></NOTE>, rinkos taisyklėms paklūstančiame sektoriuje dar reikėjo užtikrinti tam tikras bendro intereso reikmes. Išsikėlęs šį tikslą, Bendrijos teisės aktų leidėjas svarstė galimybę nustatyti su viešųjų ir universalių paslaugų teikimu susijusias pareigas jau liberalizuotuose pašto, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose. Teisingumo Teismas su ypatingu dėmesiu nagrinėjo šiuos nukrypti leidžiančius mechanizmus, ypač kiek tai susiję su jų finansavimu, pareikšdamas, kad valstybės pagalba<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.</P></NOTE> nelaikomos subsidijos, išmokamos kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0075" ID="QS0075"/>kompensacija<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/> už su viešosios paslaugos teikimu susijusias pareigas, ir kad jomis Sutartis nepažeidžiama, jei jos atitinka nustatytas sąlygas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20030724">2003 m. liepos 24 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-280/00" PAGE.ECR="I-7747" YEAR="2003">C-280/00, Rink. p. I-7747, 84</REF.DOC.ECR>-95 punktai). <DATE ISO="20031127">2003 m. lapkričio 27 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Enirisorse</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-34/01+C-35/01+C-36/01+C-37/01+C-38/01" PAGE.ECR="I-14243" YEAR="2003">C-34/01–C-38/01, Rink. p. I-14243</REF.DOC.ECR>) taikytos sąlygos, nustatytos ankstesniame sprendime byloje, kurioje buvo ginčijamas valstybinės įmonės renkamos uosto mokesčio dalies pobūdis. Anksčiau nei Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT>, <DATE ISO="20011122">2001 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-53/00" PAGE.ECR="I-9067" YEAR="2001">C-53/00, Rink. p. I-9067</REF.DOC.ECR>) jau buvo patikslinti elementai, būtini norint, kad viešąsias paslaugas teikiančių įmonių atleidimas nuo mokesčio būtų suderinamas su Sutartimi.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-3393"?><NP><NO.P>45.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/55 3 straipsnio 2 dalyje į priemonių, skirtų organizuoti dujų sektorių, spektrą įtraukiama koncepcija, leidžianti valstybėms narėms nustatyti tam tikras pareigas dujų įmonėms, kai būtina apsaugoti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0076" ID="QS0076"/>bendrus ekonominius interesus<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/>, kurių apimtis nėra tiksliai apibrėžta<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Direktyvoje tik pažymima, kad, vadovaujantis minėtais interesais, galima nustatyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusias pareigas, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0077" ID="QS0077"/>susijusias su saugumu, įskaitant saugų tiekimą, jo reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant efektyvų energijos vartojimą ir klimato apsaugą<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/>. Netrūko aiškinusių šį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0078" ID="QS0078"/>bendrų ekonominių interesų<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/> priežasčių <HT TYPE="ITALIC">numerus clausus</HT> sąrašą kaip pagrindus, kurie gali įteisinti valstybės veiksmus (W. Geldhof ir F. Vandendriessche <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0079" ID="QS0079"/>Chapter 1: European Electricity and Gas Market Liberalisation. Background, Statuos, Developments<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/>, <HT TYPE="ITALIC">EU Energy Law and Policy Issues,</HT> red<HT TYPE="ITALIC">.</HT> B. Delvaux, M. Hunt ir K. Talus, <HT TYPE="ITALIC">Euroconfidentiel</HT>, p. 48, kuriame savo ruožtu cituojamas aukščiau minėtas C. W. Jones, p. 230). Mano nuomone, apibrėžime vis dėlto išvardijamos veiksmų, kuriais reikia įgyvendinti minėtas su viešųjų paslaugų teikimu susijusias pareigas, rūšys, o ne juos pagrįsti turinčių sąlygų sąrašas, nors abu aspektai yra labai susiję. Iš direktyvos 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad valstybės narės gali nustatyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusias pareigas, susijusias su dujų pardavimo kaina, tačiau nepakanka šio paprasto paminėjimo. Kiekvienu atveju reikia patikrinti, ar jos atitinka bendrų ekonominių interesų tikslą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>46.</NO.P><TXT>Direktyvos neapibrėžtumas atskleidžia plačią veiksmų laisvę, kurią Bendrijos teisės aktų leidėjas suteikė valstybėms narėms. Taip pat tai patvirtina 27 konstatuojamoji dalis, pagal kurią siūloma nustatyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0080" ID="QS0080"/>bendrus pagarbos viešųjų paslaugų reikalavimams minimalius standartus<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/>, esminį dalyką, kuris atspindėtų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0081" ID="QS0081"/>vartotojų gynimo, tiekimo saugumo, aplinkos apsaugos ir lygiaverčio konkurencijos laipsnio visose valstybėse narėse tikslus<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/>, aiškinamus pagal kiekvienos šalies ypatumus, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0082" ID="QS0082"/>atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir laikantis Bendrijos įstatymų [teisės]<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>47.</NO.P><TXT>Tačiau valstybių narių laisvė šioje srityje nėra absoliuti, nes direktyvos 3 straipsnio 6 dalyje numatyta kontroliuoti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0083" ID="QS0083"/>visas priemones, priimtas siekiant teikti viešąsias paslaugas, įskaitant vartotojų ir aplinkos apsaugos priemones, bei apie galimą jų poveikį nacionalinei ir tarptautinei konkurencijai<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/>, apie kurias reikia pranešti Komisijai įgyvendinant teisės nuostatas. Vėliau valstybės kas dveji metai praneša Komisijai apie visus pakeitimus<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Komisija bandė patikslinti direktyvos reikalavimus privalomosios galios neturinčiame pranešime, kuris iš dalies taikomas su viešųjų paslaugų teikimu susijusių pareigų, apie kurias pranešė valstybės narės, <HT TYPE="ITALIC">ex ante</HT> kontrolei atlikti (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0084" ID="QS0084"/>Note de la DG Energie et Transports sur les Directives 2003/54/CE et 2003/55/CE du marché interieur de l'électricité et du gaz natural. Document n'engageant pas la Commission<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/>, kurį galima rasti: http://ec.europa.eu/energy/electricity/legislation/doc/notes_for_implementation_2004/public_service_obligations_fr.pdf). Siekiant sustiprinti Komisijos vaidmenį atliekant kontrolę, trečiajame energetikos pakete siūloma, kad ji patvirtintų direktyvos 3 straipsnio įgyvendinimo gaires (minėtos pasiūlytos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/55, 3 straipsnio 4 dalis, kuria įterpiama nauja Direktyvos 2003/55 3 straipsnio 7 dalis).</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-3394"?><NP><NO.P>48.</NO.P><TXT>Be to, pati direktyva įtvirtina gana griežtas taisykles nustatant su viešosios paslaugos teikimu susijusias pareigas, kurios turi:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>atitikti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0085" ID="QS0085"/>bendrus ekonominius interesus<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/>,</P></ITEM><ITEM><P>būti plėtojamos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0086" ID="QS0086"/>visapusiškai atsižvelgiant į atitinkamas Sutarties nuostatas, o visų pirma į jos 86 straipsnį<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/>,</P></ITEM><ITEM><P>būti aiškiai apibrėžtos, skaidrios, ir jas turi būti įmanoma kontroliuoti,</P></ITEM><ITEM><P>nediskriminuoti ir</P></ITEM><ITEM><P>užtikrinti Europos Sąjungos dujų įmonėms patekimą į rinką tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionaliniams vartotojams.</P></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>49.</NO.P><TXT>Šioje byloje nagrinėjamos <HT TYPE="ITALIC">Autorità per l'energia elettrica e il gas</HT> turimų tarifų reguliavimo įgaliojimų teisėtumas priklauso nuo to, ar laikomasi šių taisyklių, o tai, pagal Teisingumo Teismo atliktą direktyvos aiškinimą, turi patikrinti nacionalinis teismas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Remiantis direktyvos 3 straipsnio 6 dalimi, apie šias priemones reikia pranešti Komisijai, o tai Italijos vyriausybė padarė, kai jos buvo paprašyta (rašytinės Komisijos pastabos, 42 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>50.</NO.P><TXT>Todėl reikėtų išnagrinėti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0087" ID="QS0087"/>bendrų ekonominių interesų<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/> reikalavimą (C), atsižvelgiant į Sutartį, o ypač jos 86 straipsnį (D), taip pat nediskriminacinio pobūdžio sąlygą (E).</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>C —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pagrįstų kainų poreikis kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0088" ID="QS0088"/>bendrų ekonominių interesų<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/> pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>51.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0089" ID="QS0089"/>Bendrų ekonominių interesų<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/> sąlyga, pagrindžianti su viešosios paslaugos teikimu susijusias pareigas, yra pirmas ginčijamas šios bylos aspektas.</TXT></NP><NP><NO.P>52.</NO.P><TXT>Kaip savo rašytinėse pastabose<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>38 punktas.</P></NOTE> teisingai pažymi Komisija, direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje esanti dviguba nuoroda į EB sutarties<?PAGE NO="I-3395"?> 86 straipsnį ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0090" ID="QS0090"/>bendrus ekonominius interesus<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/> reiškia, kad joje nustatytos pareigos atitinka numatytąsias įmonėms, kurioms patikėta teikti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0091" ID="QS0091"/>bendros ekonominės svarbos paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/> minėto Sutarties straipsnio prasme<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Junginys <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0092" ID="QS0092"/>bendros ekonominės svarbos paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/> reiškia ekonominio pobūdžio paslaugas, kurias teikiant valstybė narė nustato pareigas atsižvelgdama į tam tikrus bendrus interesus (E. Szyszczak <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0093" ID="QS0093"/>The Regulation of the State in Competitive Markets in the EU<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/>, <HT TYPE="ITALIC">Hart</HT>, 2007, p. 211). Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies formuluotė, anot A. Laget-Annamayer, atsirado iš „prancūziškosios viešųjų paslaugų koncepcijos ir Bendrijos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0094" ID="QS0094"/>bendros ekonominės svarbos paslaugų<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/> (A. Laget-Annamayer <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0095" ID="QS0095"/>La régulation des services publics en réseaux. Télécommunications et électricité<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/>, Bruselis, <HT TYPE="ITALIC">Bruylant</HT>, 2002, p. 98).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>53.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nurodė, kad daugelis įvairių paslaugų yra bendro ekonominio intereso, pavyzdžiui, vandens<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="19831108">1983 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">IAZ ir kiti</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="96/82+97/82+98/82+99/82+100/82+101/82+102/82+104/82+105/82+108/82+110/82" PAGE.ECR="3369" YEAR="1983">96/82–102/82, 104/82, 105/82, 108/82 ir 110/82, Rink. p. 3369</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, dujų<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P><DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-159/94" PAGE.ECR="I-5815" YEAR="1997">C-159/94, Rink. p. I-5815</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, elektros skirstymas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P><DATE ISO="19940427">1994 m. balandžio 27 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Almelo ir kiti</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-393/92" PAGE.ECR="I-1477" YEAR="1994">C-393/92, Rink. p. I-1477</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, korespondencijos surinkimas ir pristatymas visoje šalies teritorijoje<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P><DATE ISO="19930519">1993 m. gegužės 19 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Corbeau</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-320/91" PAGE.ECR="I-2533" YEAR="1993">C-320/91, Rink. p. I-2533</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20000210">2000 m. vasario 10 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Deutsche Post AG</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-147/97" PAGE.ECR="I-825" YEAR="2000">C-147/97, Rink. p. I-825</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20010517">2001 m. gegužės 17 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">TNT Traco</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-340/99" PAGE.ECR="I-4109" YEAR="2001">C-340/99, Rink. p. I-4109</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nekomercinių oro linijų valdymas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P><DATE ISO="19890411">1989 m. balandžio 11 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ahmed Saeed Flugreisen ir Silver Line Reisebüro</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="66/86" PAGE.ECR="803" YEAR="1989">66/86, Rink. p. 803</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ligonių transportavimas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20011025">2001 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ambulanz Glöckner</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-475/99" PAGE.ECR="I-8089" YEAR="2001">C-475/99, Rink. p. I-8089</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ar prekybos vaistais didmenininkų veikla<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Minėtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT>.</P></NOTE>. Šių sprendimų<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Visi paminėti, susiję su įmonėmis, turinčiomis išskirtines ir specialias teises, bet ne su subjektais, kurie verčiasi ūkine veikla liberalizuotuose sektoriuose ar vykdo su viešųjų paslaugų teikimu susijusias pareigas. Todėl jų taikymas šiam atvejui turi būti grindžiamas šiomis ypatingomis aplinkybėmis, kol kas nenagrinėtomis teismo praktikoje.</P></NOTE> pagrindu sunku sukurti vienareikšmį ir tikslų apibrėžimą. Direktyva, Sutartis ir teismo praktika palaiko tą pačią pusiausvyros tarp rinkos ir reguliavimo, tarp konkurencijos ir bendrų interesų aspektų idėją ir iš jų visų, mano nuomone, vienodai matyti, kad valstybės narės turi apibrėžti bendros ekonominės svarbos paslaugas, kurias norėtų apsaugoti, nepažeisdamos Bendrijos institucijų (visų pirma, Teisingumo Teismo) kompetencijos kontroliuoti tokius sprendimus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Ši koncepcija taip pat pabrėžiama EB sutarties 16 straipsnyje, pagal kurį, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0096" ID="QS0096"/>nepažeisdamos 73, 86 bei 87 straipsnių ir atsižvelgdamos į tai, kokią vietą tarp Sąjungos bendrųjų vertybių užima bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos ir koks yra jų vaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą, Bendrija ir valstybės narės pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir šios Sutarties taikymo sritį rūpinasi, kad tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, padedančiais joms atlikti savo užduotis<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/>. Ši nuostata buvo įtraukta į Amsterdamo sutartį, vykstant aktyviam strateginių sektorių liberalizavimo procesui kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0097" ID="QS0097"/>didelio susirūpinimo kai kuriose socialinėse srityse dėl Europos lygiu priimtos liberalios pozicijos<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/> pasekmė (D. Sarmiento <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0098" ID="QS0098"/>La recepción en el derecho de la Unión Europea y en su jurisprudencia de las técnicas de regulación económica<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/>, <HT TYPE="ITALIC">Derecho de la regulación económica. I. Fundamentos e instituciones de la regulación,</HT> dir. S. Muñoz Machado, ir J. Esteve Pardo, <HT TYPE="ITALIC">Iustel</HT>, Fundación Ortega y Gasset, 2009, p. 259).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>54.</NO.P><TXT>Ieškant bendrų elementų vertėtų prisiminti įžymiuosius <HT TYPE="ITALIC">Rolland</HT> įstatymus, kurie netiesiogiai minimi <HT TYPE="ITALIC">Corbeau</HT><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Anksčiau minėtas 15 punktas.</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Almelo ir kiti</HT><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Anksčiau minėtas 48 punktas. Taip pat šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-159/94" PAGE.ECR="I-5815" YEAR="1997">C-159/94, Rink. p. I-5815</REF.DOC.ECR>, 57 punktas)<HT TYPE="ITALIC">.</HT></P></NOTE> sprendimuose, kuriuose paaiškinama,<?PAGE NO="I-3396"?> kokiomis sąlygomis teikiamos bendros ekonominės svarbos paslaugos: nepertraukiamu būdu (tęstinumas), visų vartotojų naudai ir visoje atitinkamoje teritorijoje (universalumas), vienodais tarifais ir panašios kokybės, neatsižvelgiant į išskirtinius atvejus ir nevertinant kiekvienos atskiros operacijos ekonominės naudos laipsnio (lygybė).</TXT></NP><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Tęstinumas, universalumas ir lygybė. Šiuo metu prie šių klasikinių taisyklių vertėtų pridurti skaidrumą ir paslaugų įperkamumą. Taigi Direktyva 2003/55 skatina tęstinumą, universalumą ir nediskriminavimą vykdant dujų tiekimo veiklą<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Tai įvykdyti leidžia 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ir galimybė paskirti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0099" ID="QS0099"/>tiekėją, blogiausiu atveju aprūpinantį dujomis<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/> (3 straipsnio 3 dalis).</P></NOTE>, bet kartu stengiasi apsaugoti ir vartotojų teisę <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0100" ID="QS0100"/>pagrįstomis kainomis gauti nustatytos kokybės gamtines dujas<QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/> (26 konstatuojamoji dalis). Iš to išvedama Direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė reguliuoti tiekimo kainą.</TXT></NP><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad tikslas išvengti nepageidaujamo ir neproporcingo kainų augimo, kuris pažeistų vartotojų interesus, yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0101" ID="QS0101"/>bendrų ekonominių interesų<QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/> pagrindas, kuris, jei tenkinamos kitos direktyvos sąlygos, teisiškai pagrindžia valstybės vykdomą gamtinių dujų tiekimo tarifų reguliavimą.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>D —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Proporcingumo testas ir atsižvelgimas į Bendrijos interesus</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Antrąja taisykle visapusiškai atsižvelgiama į Sutartį ir ypač jos 86 straipsnį.</TXT></NP><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Itin reikšminga minėto EB 86 straipsnio 2 dalis, kuria ketinama, kaip paaiškinta teismo praktikoje: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0102" ID="QS0102"/>suderinti valstybių narių interesus naudoti tam tikras viešojo sektoriaus įmones, kaip ekonominės arba fiskalinės politikos priemones, su Bendrijos interesu užtikrinant, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių ir išlaikyta vieninga bendroji rinka<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P><DATE ISO="19910319">1991 m. kovo 19 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Prancūzija prieš Komisiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-202/88" PAGE.ECR="I-1223" YEAR="1991">C-202/88, Rink. p. I-1223</REF.DOC.ECR>, 12 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Pagal minėtas nuostatas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0103" ID="QS0103"/>įmonės, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/>, laikosi Sutarties ir<?PAGE NO="I-3397"?> jos konkurencijos taisyklių, jei jų taikymas nei faktiškai, nei teisiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių; ir prekybos plėtojimui jokiu būdu neturi būti daroma toks poveikis, kuris prieštarautų Bendrijos interesams.</TXT></NP><NP><NO.P>60.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju reikėtų išanalizuoti: pirmiausia, ar dujų tiekimo kainų reguliavimas yra būtina priemonė užtikrinant <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0104" ID="QS0104"/>pagrįstas kainas<QUOT.END REF.START="QS0104" CODE="201C" ID="QE0104"/> (vadinamasis proporcingumo patikrinimas); ir, antra, ar šis pasirinkimas nepažeidžia <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0105" ID="QS0105"/>Bendrijos intereso<QUOT.END REF.START="QS0105" CODE="201C" ID="QE0105"/>.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Proporcingumo testas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>61.</NO.P><TXT>Anksčiau minėtos nuostatos, pagal kurias išimtis iš rinkos taisyklių neturi nei faktiškai, nei teisiškai kliudyti vykdyti bendros ekonominės svarbos veiklos, svarstymams pateikia vadinamąjį proporcingumo testą, tikrąjį EB 86 straipsnio 2 dalies raktą, o tai padeda nustatyti jo taikymą.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Teismo praktika</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>62.</NO.P><TXT>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Sacchi</HT> sukėlė su šiuo straipsniu susijusius didėjančius lūkesčius, palikdamas valstybėms įrodyti, kad laisva konkurencija neišvengiamai trukdytų atitinkamam subjektui vykdyti priskirtas funkcijas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P><DATE ISO="19740430">1974 m. balandžio 30 d.</DATE> Sprendimas (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="155/73" PAGE.ECR="409" YEAR="1974">155/73, Rink. p. 409</REF.DOC.ECR>). Šiuo klausimu taip pat žr. aukščiau minėtą Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Ahmed Saeed Flugreisen ir Silver Line Reisebüro.</HT></P></NOTE>. Vėliau Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Höfner</HT> buvo paaiškinta, kad Sutartis nenustato draudimų darbo biržai priskirtoje srityje, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0106" ID="QS0106"/>kol ji nėra pasiruošusi patenkinti rinkos paklausos šiuo aspektu<QUOT.END REF.START="QS0106" CODE="201C" ID="QE0106"/>, ir leidžia kitiems subjektams veikti jos monopolizuotoje rinkoje<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P><DATE ISO="19910423">1991 m. balandžio 23 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Höfner ir Elser</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-41/90" PAGE.ECR="I-1979" YEAR="1991">C-41/90, Rink. p. I-1979</REF.DOC.ECR>, 25 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>63.</NO.P><TXT>Tačiau iki anksčiau minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Corbeau</HT> Teisingumo Teismas nesvarstė proporcingumo principo. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Corbeau,</HT> o vėliau minėtame sprendime <HT TYPE="ITALIC">Almelo ir kiti</HT>, buvo pripažinta, kad leidžiama taikyti rinkos taisyklių išimtis, reikalingas užtikrinti paslaugų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0107" ID="QS0107"/>ekonominę pusiausvyrą<QUOT.END REF.START="QS0107" CODE="201C" ID="QE0107"/>, atsižvelgiant į komercinės ir nekomercinės veiklos santykį.</TXT></NP><NP><NO.P>64.</NO.P><TXT>Po to trijuose sprendimuose, susijusiuose su Nyderlanduose, Italijoje ir Prancūzijoje<?PAGE NO="I-3398"?> suteiktomis išimtinėmis teisėmis importuoti ir eksportuoti energiją<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P><DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Nyderlandus</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-157/94" PAGE.ECR="I-5699" YEAR="1997">C-157/94, Rink. p. I-5699</REF.DOC.ECR>), <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Italiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-158/94" PAGE.ECR="I-5789" YEAR="1997">C-158/94, Rink. p. I-5789</REF.DOC.ECR>) ir <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-159/94" PAGE.ECR="I-5815" YEAR="1997">C-159/94, Rink. p. I-5815</REF.DOC.ECR>). Ketvirtas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš Ispaniją buvo atmestas (<DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Ispaniją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-160/94" PAGE.ECR="I-5851" YEAR="1997">C-160/94, Rink. p. I-5851</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, pateikta papildomų aspektų. Viena vertus, paminėtas proporcingumas taikant EB 86 straipsnį, leidžiant remtis jo 2 dalimi, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0108" ID="QS0108"/>kai valstybė narė siekia pagrįsti išimtinių teisių suteikimą įmonei, kuriai patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas &lt;...&gt;, jeigu specialūs jai patikėti uždaviniai gali būti pasiekti tik suteikiant tokias teises; ir jeigu prekybos plėtojimui nedaroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Bendrijos interesams<QUOT.END REF.START="QS0108" CODE="201C" ID="QE0108"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Anksčiau minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Nyderlandus</HT> 32 punktas; minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Italiją</HT> 43 punktas; taip pat minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> 49 punktas.</P></NOTE>. Kita vertus, pridurta, jog tam, kad Sutarties nuostatos nebūtų taikomos, pakanka, kad jos trukdytų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0109" ID="QS0109"/>faktiškai arba teisiškai vykdyti specialius įmonės uždavinius; nėra būtina, kad kiltų grėsmė įmonės išlikimui<QUOT.END REF.START="QS0109" CODE="201C" ID="QE0109"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Nyderlandus</HT> 43 punktas, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> 59 punktas. Taip pat anksčiau minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">TNT Traco</HT> 54 punktas ir <DATE ISO="20071115">2007 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">International Mail Spain</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-162/06" PAGE.ECR="I-9911" YEAR="2007">C-162/06, Rink. p. I-9911</REF.DOC.ECR>, 35 punktas).</P></NOTE>, ir nors įrodinėjimo našta tenka atitinkamai valstybei narei, negalima reikalauti, kad ji <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0110" ID="QS0110"/>hipotetiškai (įrodytų), jog jokia kita įsivaizduojama priemone negalima pasiekti minėtų uždavinių tokiomis pačiomis sąlygomis<QUOT.END REF.START="QS0110" CODE="201C" ID="QE0110"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Nyderlandus</HT> 58 punktas, minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Italiją</HT> 54 punktas ir minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> 101 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>65.</NO.P><TXT>Remiantis teismo praktika galima daryti išvadą, kad nuo EB 86 straipsnio konkurencijos taisyklių galima nukrypti tik tada, jeigu tai yra būtina siekiant atlikti nagrinėjamą bendros svarbos uždavinį, tokias aplinkybes pavedant vertinti valstybėms narėms pagal jų valstybės politiką ir atsižvelgiant į Sutartį.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Jos taikymas nagrinėjamam atvejui</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>66.</NO.P><TXT>Italijos vyriausybė pasirinko, priimdama dekretą-įstatymą, savo nacionalinei reguliavimo įstaigai nustatyti gamtinių dujų tiekimo tarifų reguliavimo įgaliojimus, tai pagrįsdama realios konkurencijos nebuvimu vidaus dujų rinkoje ir naftos produktų kainų kilimo tendencija tarptautinėse rinkose.</TXT></NP><NP><NO.P>67.</NO.P><TXT>Mano nuomone, aprašyta padėtis galėtų trukdyti įgyvendinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0111" ID="QS0111"/>bendrus ekonominius interesus<QUOT.END REF.START="QS0111" CODE="201C" ID="QE0111"/>, kuriuos sudaro siekis užtikrinti dujų tiekimą pagrįstomis kainomis, o tai teisiškai pagrindžia valstybės intervenciją į laisvą rinkos taisyklių sąveiką.</TXT></NP><NP><NO.P>68.</NO.P><TXT>Komisija minėtame savo <DATE ISO="20070110">2007 m. sausio 10 d.</DATE> pranešime pripažįsta, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0112" ID="QS0112"/>iki šiol įgyta<?PAGE NO="I-3399"?> patirtis įrodo, kad didmeninės energijos kainos dažnai keičiasi. Kadangi minėtos kainos nėra pastovios, iškyla klausimas: ar galutiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus vartotojus, turėtų būti apsaugoti nuo kainų kitimo ar ne<QUOT.END REF.START="QS0112" CODE="201C" ID="QE0112"/>. Nurodžiusi šią susirūpinimą keliančią padėtį ji priduria, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0113" ID="QS0113"/>nors kainų kontrolė iškraipo vartotojams reikalingą informaciją apie būsimas kainas, specialaus kainų reguliavimo gali tekti imtis siekiant apsaugoti vartotojus tuo atveju, jeigu susiklostytų tam tikros specifinės aplinkybės, pvz., per pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų diegiama veiksmingesnė konkurencija<QUOT.END REF.START="QS0113" CODE="201C" ID="QE0113"/>. Vis dėlto <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0114" ID="QS0114"/>kontroliuojant kainas reikia užtikrinti pusiausvyrą, kad nebūtų užkirstas kelias atverti rinką, nebūtų diskriminuojami ES energijos tiekėjai, nebūtų suteikiamas pagrindas konkurencijos iškraipymams arba apribojamas perpardavimas<QUOT.END REF.START="QS0114" CODE="201C" ID="QE0114"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>2 dalies 6 punkto 2 papunktis.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>69.</NO.P><TXT>Taigi intervencija turi būti proporcinga siekiamam tikslui, pagal teismo praktiką tai reiškia, kad negalima viršyti to, kas būtina atitinkamam <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0115" ID="QS0115"/>bendrų ekonominių interesų<QUOT.END REF.START="QS0115" CODE="201C" ID="QE0115"/> tikslui įgyvendinti: šiuo atveju, sumažinti kainas. Proporcingumo testui atlikti kaip gairės naudojami toliau išvardyti iš teismo praktikos kylantys kriterijai.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>Pereinamasis pobūdis ir pritaikymas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>70.</NO.P><TXT>Priemonės laikinumas, mano nuomone, yra pirma ir pagrindinė proporcingumo principo pasekmė, nes vidaus rinkos taisyklių išimtys praranda prasmę pasikeitus aplinkybėms: pvz., jei didmeninėje rinkoje atsiranda konkurentų arba jei stabilizuojasi kainos. Todėl galimi įgaliojimai reguliuoti tarifus su neapibrėžtu galiojimo terminu pažeistų šią taisyklę<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Turbūt čia ir slypi priežastis, kodėl patvirtinant dekretą Parlamente buvo akcentuojamas <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> įgaliojimų laikinas pobūdis.</P></NOTE>, vis dėlto nėra reikalaujama nustatyti intervencijos teisės galutinio termino. Be to, galimybė priemonę pritaikyti prie naujų aplinkybių ir reguliarus jos atnaujinimas<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Anot Italijos vyriausybės, tai atliekama kas ketvirtį (rašytinių pastabų 60 punktas).</P></NOTE> yra teigiamai vertintini aspektai.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>Turinys</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>71.</NO.P><TXT>Antra, reikia apsvarstyti nagrinėjamos priemonės turinį. Taigi, jei norima išvengti, kad galutinio gamtinių dujų vartotojo mokama kaina pernelyg išaugtų dėl pakilusių naftos kainų, valstybės intervencija turi būti<?PAGE NO="I-3400"?> nukreipta į pardavimo kainos elementą, susijusį su žaliava<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Komisija pabrėžia (56 punktas), kad taip yra Italijoje, todėl šį faktą, kaip ir kitus, turėtų nustatyti nacionalinis teismas.</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>iii)</NO.P><TXT>Adresatai</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>72.</NO.P><TXT>Trečia, proporcingumas įpareigoja apriboti valstybės sprendimo adresatus. Tarifų reguliavimas komerciniams vartotojams (kurie nėra šeimos arba <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0116" ID="QS0116"/>buitiniai vartotojai<QUOT.END REF.START="QS0116" CODE="201C" ID="QE0116"/>) viršytų vartotojų apsaugos tikslą, kuris ypatingu atveju pateisina valstybės intervenciją į rinką. Nagrinėjamoje byloje vertėtų nustatyti, ar dekrete-įstatyme minimi <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0117" ID="QS0117"/>nacionaliniai vartotojai<QUOT.END REF.START="QS0117" CODE="201C" ID="QE0117"/> patenka į šią kategoriją. Ieškovės pagrindinėje byloje ir Italijos vyriausybė šiuo aspektu pateikė skirtingas nuomones. Būtent nacionalinis teismas turi nustatyti, ar pagal Italijos teisės aktus ir visų pirma <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> sprendimą Nr. 64/09 tarifų apsauga taikoma įmonėms; esant teigiamam atsakymui, reikėtų konstatuoti, kad ši intervencija yra neproporcinga ir todėl prieštarauja Bendrijos teisei.</TXT></NP><NP><NO.P>73.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Federutility</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Assogas</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Libarna Gas SpA</HT> taip pat kritikuoja <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0118" ID="QS0118"/>referencinių kainų<QUOT.END REF.START="QS0118" CODE="201C" ID="QE0118"/> taikymą ne tik direktyvos 3 straipsnio 3 dalies <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0119" ID="QS0119"/>pažeidžiamų vartotojų<QUOT.END REF.START="QS0119" CODE="201C" ID="QE0119"/> kategorijai. Šiose nuostatose atsispindi tam tikras susirūpinimas šia asmenų grupe (po to paminimi gyvenantys periferinėse zonose), tačiau tai daroma vadovaujantis bendra vartotojų apsaugos pareiga. Vis dėlto nei remiantis 3 dalimi, nei ankstesne 2 dalimi negalima teigti, kad su viešųjų paslaugų teikimu susijusios pareigos visada turėtų būti grindžiamos socialiniu solidarumu.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>iv)</NO.P><TXT>Palyginimas su kitomis priemonėmis</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>74.</NO.P><TXT>Ketvirta, iš visų galimų sprendimų reikėtų išsirinkti mažiausiai iškraipantį laisvą konkurenciją. Teismo praktika šioje srityje suteikė plačią veiksmų laisvę valstybėms narėms, iš kurių negalima reikalauti <HT TYPE="ITALIC">probatio diabolica,</HT> reiškiantį, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0120" ID="QS0120"/>jokia kita įsivaizduojama priemone nebūtų galima pasiekti minėtų uždavinių tokiomis pačiomis sąlygomis<QUOT.END REF.START="QS0120" CODE="201C" ID="QE0120"/><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Nyderlandus</HT> 58 punktas; minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Italiją</HT> 54 punktas bei minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> 101 punktas.</P></NOTE>. Taip pat Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Albany</HT><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P><DATE ISO="19990921">1999 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimas (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-67/96" PAGE.ECR="I-5751" YEAR="1999">C-67/96, Rink. p. I-5751, 99</REF.DOC.ECR> ir 104 punktai).</P></NOTE> buvo nepritarta, kad valdžios įstaigos rinktųsi mažiau konkurenciją varžantį sprendimą.</TXT></NP><?PAGE NO="I-3401"?><NP><NO.P>75.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Federulity</HT> manymu, Italijos valstybė saugo tiekimo kokybę ir kainą (taip pat jo saugumą ir reguliarumą), ypatingu atveju paskirdama tiekėją. Italijos teismas turi patikrinti, ar tarifų reguliavimu ir universaliosiomis paslaugomis (numatytomis direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje) siekiama to paties tikslo, ar jie nukreipti į skirtingus ir papildomus uždavinius.</TXT></NP><NP><NO.P>76.</NO.P><TXT>Tokiai kontrolei būtų galima panaudoti direktyvos 3 straipsnio 6 dalyje nurodytą Komisijos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0121" ID="QS0121"/>lyginamąjį tyrimą<QUOT.END REF.START="QS0121" CODE="201C" ID="QE0121"/>, palyginant įgyvendinimą skirtingose valstybėse narėse. Be abejo, šitokį palyginimą reikia atlikti labai atsargiai, nes pačioje direktyvoje nurodyta, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0122" ID="QS0122"/>kad viešųjų paslaugų reikalavimus būtų galima aiškinti nacionaliniu pagrindu, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir laikantis Bendrijos įstatymų [teisės]<QUOT.END REF.START="QS0122" CODE="201C" ID="QE0122"/> (27 konstatuojamoji dalis).</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0123" ID="QS0123"/>Bendrijos interesų<QUOT.END REF.START="QS0123" CODE="201C" ID="QE0123"/> pažeidimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>77.</NO.P><TXT>Nepažeidžiant aprašyto proporcingumo testo, EB 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimta priemonė prekybai neturi daryti tokio poveikio, kuris <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0124" ID="QS0124"/>prieštarautų Bendrijos interesams<QUOT.END REF.START="QS0124" CODE="201C" ID="QE0124"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>78.</NO.P><TXT>Anksčiau minėtuose trijuose <DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> sprendimuose<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Nyderlandus</HT> 69 punktas; minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Italiją</HT> 65 punktas bei minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Prancūziją</HT> 113 punktas.</P></NOTE> Teisingumo Teismas nurodė Komisijai apibrėžti šiuos interesus. Tačiau, kaip pabrėžia generalinis advokatas P. Léger bylos <HT TYPE="ITALIC">J.C.J. Wouter ir kiti</HT><NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P><DATE ISO="20010710">2001 m. liepos 10 d.</DATE> išvada (<DATE ISO="20020219">2002 m. vasario 19 d.</DATE> Sprendimas (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-309/99" PAGE.ECR="I-1577" YEAR="2002">C-309/99, Rink. p. I-1577</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> išvadoje, šiuos sprendimus paaiškintų teisės normos, reguliuojančios įrodinėjimo naštą bylose dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Sutinku su savo buvusiu kolega, kad žalos Bendrijos prekybai pagal minėtą EB 86 straipsnio 2 dalį įvertinimas reiškia, priešingai nei klasikinė kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemonės samprata, įrodymą, kad ginčijama veikla iš esmės iškraipė vidaus rinkos veikimą.</TXT></NP><NP><NO.P>79.</NO.P><TXT>Nagrinėjamos bylos atveju Italijos teismas turi išsiaiškinti, ar <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> kainų reguliavimas sukėlė tokį iškraipymą. Savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą jis užsimena apie neigiamą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0125" ID="QS0125"/>normų, skirtų išlaikyti tokią pačią žaliavos kainą, taikymo<QUOT.END REF.START="QS0125" CODE="201C" ID="QE0125"/> poveikį direktyvos saugomai teisei pasirinkti tiekėją. Taip pat reikia patikrinti, ar padaryta<?PAGE NO="I-3402"?> reali žala ir ar, kaip buvo pareikšta<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P><HT TYPE="ITALIC">Federulity</HT> rašytinių pastabų 62 punktas.</P></NOTE>, trukdoma atverti rinką.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>E —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nediskriminacinis su viešosios paslaugos teikimu susijusių pareigų pobūdis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>80.</NO.P><TXT>Pagal direktyvos 3 straipsnio 2 dalį dujų įmonėms nustatytos su viešųjų paslaugų teikimu susijusios pareigos turi būti nediskriminacinės.</TXT></NP><NP><NO.P>81.</NO.P><TXT>Šiuo nuostatos patikslinimu siekiama, kad minėtos pareigos būtų vienodai taikomos visiems sektoriaus ūkio subjektams, taip vengiant pabloginti padėtį, kai nėra konkurencijos.</TXT></NP><NP><NO.P>82.</NO.P><TXT>Direktyva būtų pažeista, pavyzdžiui, įvedus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0126" ID="QS0126"/>referencines kainas<QUOT.END REF.START="QS0126" CODE="201C" ID="QE0126"/> tik dominuojančią padėtį užimančiam ūkio subjektui, jam suteikiant papildomą konkurencinį pranašumą. Ši aplinkybė ir neterminuotas priemonės galiojimas lėmė, kad <HT TYPE="ITALIC">Conseil constitutionnel français</HT> nusprendė, jog Konstitucijai prieštarauja teisės norma, kuria <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0127" ID="QS0127"/>esamiems ūkio subjektams<QUOT.END REF.START="QS0127" CODE="201C" ID="QE0127"/> nustatomi privalomi elektros ir gamtinių dujų tiekimo tarifai<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P><DATE ISO="20061130">2006 m. lapkričio 30 d.</DATE> Sprendimas Nr. 2006–543. <HT TYPE="ITALIC">Conseil constitutionnel</HT> (Konstitucinė Taryba) minėtus tarifus, taikomus esamiems ūkio subjektams, paskelbė neabejotinai nesuderinamais su Bendrijos direktyvų tikslais, visiškai nenagrinėdama ryšio su viešosiomis paslaugomis. Apie šį sprendimą rašo E. Schoettl <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0128" ID="QS0128"/>Les problèmes constitutionnels soulevés par la loi relative au secteur de l'énergie<QUOT.END REF.START="QS0128" CODE="201C" ID="QE0128"/>, <HT TYPE="ITALIC">Petites affiches,</HT> 395, 2006, Nr. 244, p. 3–23.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>83.</NO.P><TXT>Tačiau taikant visuotinai ir nedarant skirtumo taip pat neužtikrinamas lygybės principas. Įmonė <HT TYPE="ITALIC">Assogas</HT> priduria, kad <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> sprendimai reiškia nevienodų sąlygų taikymą tiekėjams, kurie tuo pačiu metu yra ir didmenininkai, ir tiems, kurie yra tik mažmeniniai tiekėjai: nors abeji priverčiami taikyti minimalias <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0129" ID="QS0129"/>referencines kainas<QUOT.END REF.START="QS0129" CODE="201C" ID="QE0129"/>, niekas nesukliudytų pirmiesiems parduoti žaliavas didesne kaina mažmenininkams. Iš bylos medžiagos matyti, kad <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> ketino sumažinti mažmenininkams daromą žalą nurodydama iš naujo sudaryti didmeninio pardavimo sutartis<NOTE NUMBERING="ARAB" TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P><HT TYPE="ITALIC">Sorgenia SpA</HT> rašytinių pastabų 6 punktas. Aprašomos ekonominio skatinimo priemonės iš naujo sudaryti sutartis, nustatytos <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> Sprendimu Nr. 79/07, kuris minimas Italijos vyriausybės rašytinių pastabų 22 ir 23 punktuose.</P></NOTE>. <HT TYPE="ITALIC">Assogas</HT> teigia, kad ši schema yra nepakankama, nes <HT TYPE="ITALIC">Autorità</HT> negali kištis į privatinės teisės reguliuojamus santykius. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar buvo diskriminuojama padarant realią žalą kai kuriems gamtinių dujų mažmenininkams.</TXT></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="I-3403"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>F —</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl direktyvos 3 straipsnio 3 dalies taikymo šiam atvejui</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>84.</NO.P><TXT>Direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0130" ID="QS0130"/>vadovaudamosi bendrais ekonominiais interesais<QUOT.END REF.START="QS0130" CODE="201C" ID="QE0130"/> valstybės turi teisę nustatyti su viešosios paslaugos teikimu susijusias pareigas, o pagal 3 dalį valstybės bendrai įpareigojamos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0131" ID="QS0131"/>im[tis] reikiamų priemonių, siekiant apsaugoti galutinius vartotojus bei užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos laipsnį<QUOT.END REF.START="QS0131" CODE="201C" ID="QE0131"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>85.</NO.P><TXT>Apie galimybę šiam ginčui taikyti minėtą 3 dalį užsimenama kai kuriose nagrinėjant šią prejudicinę bylą pateiktose rašytinėse pastabose, tačiau ji atmetama nurodant daugiau ar mažiau pagrįstus argumentus.</TXT></NP><NP><NO.P>86.</NO.P><TXT>Kai kurios ieškovės pagrindinėje byloje teigia, kad ginčijami sprendimai nėra reglamentuojami pagal šią 3 dalį, nes apima visų rūšių vartotojus, o ne tik <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0132" ID="QS0132"/>pažeidžiamus<QUOT.END REF.START="QS0132" CODE="201C" ID="QE0132"/>. Šis argumentas nepagrįstas, nes nuostata nėra taikoma tik tokiems asmenims, nors juos ir aiškiai pamini tam, kad jiems būtų skiriama ypatinga apsauga.</TXT></NP><NP><NO.P>87.</NO.P><TXT>Sutinku su Komisijos nuomone, kad nacionalinių vyriausybių priemonės, kurių jos turi imtis pagal direktyvos 3 straipsnio 3 dalį, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0133" ID="QS0133"/>tiesiogiai nenurodo nustatyti tarifus, bet konkretesnė nuoroda yra 2 dalyje<QUOT.END REF.START="QS0133" CODE="201C" ID="QE0133"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>88.</NO.P><TXT>3 dalis tik netiesiogiai pamini nuostatas, turinčias įtakos dujų tiekimo kainoms, t. y., įtvirtintas A priede, pagal kurias vartotojus reikia informuoti apie jų teisę <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0134" ID="QS0134"/>gauti nustatytos kokybės gamtinių dujų už pagrįstą kainą<QUOT.END REF.START="QS0134" CODE="201C" ID="QE0134"/> (g punktas).</TXT></NP><NP><NO.P>89.</NO.P><TXT>Todėl tiekimo kainų reguliavimas yra galimybė, kurią reglamentuoja 2 dalis, o ne 3 dalis.</TXT></NP><NP><NO.P>90.</NO.P><TXT>3 straipsnio 3 dalis sustiprina valstybių narių galias, joms leisdama, o kartu ir įpareigodama vykdyti intervenciją liberalizuotoje rinkoje, pvz., dujų, kai iškyla kokia nors reali grėsmė vartotojams, kurios neįmanoma panaikinti 2 dalies priemonėmis.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="I-3404"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VII —</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>91.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus samprotavimus, Teisingumo Teismui siūlau atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Tribunale Administrativo Regionale della Lombardia</HT> (Italija) prejudicinį klausimą taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0135" ID="QS0135"/>Direktyvos 2003/55/EB 3 ir 23 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jų nepažeidžia nacionalinės teisės normos, kurios, atsižvelgus į ypatingą padėtį rinkoje, vis dar pasižyminčioje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0136" ID="QS0136"/>veiksmingos konkurencijos<QUOT.END REF.START="QS0136" CODE="201C" ID="QE0136"/> sąlygų nebuvimu, leidžia administraciniu būdu nustatyti gamtinių dujų referencinę kainą, kurią privaloma įtraukti į buitiniams vartotojams pateikiamus komercinius pasiūlymus, su sąlyga, kad įvykdyti Direktyvos 2003/55 3 straipsnio 2 dalies reikalavimai, būtent, priemonė:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>atitinka bendrus ekonominius interesus, pavyzdžiui, būtinybę palaikyti pagrįsto lygio kainas,</P></ITEM><ITEM><P>išlaiko vadinamąjį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0137" ID="QS0137"/>proporcingumo testą<QUOT.END REF.START="QS0137" CODE="201C" ID="QE0137"/>, susijusį su jų galiojimo terminu, turiniu ir adresatais,</P></ITEM><?PAGE NO="I-3405"?><ITEM><P>iš esmės neiškraipo vidaus rinkos veikimo ir</P></ITEM><ITEM><P>nediskriminuoja sektoriaus ūkio subjektų.<QUOT.END REF.START="QS0135" CODE="201C" ID="QE0135"/></P></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>