1.

„Muitai“ – man gražiausias žodis žodyne ir tai mano mėgstamiausias žodis“, – neseniai pasakė Jungtinių Valstijų prezidentas Donald J. Trump ( 2 ).

2.

Prezidentas Trump susižavėjo muitais dar per savo pirmąją kadenciją, jeigu ne anksčiau: 2018 m. jo nurodymu Jungtinės Valstijos įvedė ad valorem muitus kelių rūšių įvairios kilmės plieno produktams, tarp jų – ir iš Europos Sąjungos. Reaguodama į tai, Europos Sąjunga tam tikroms Kombinuotosios nomenklatūros ( 3 ) (toliau – KN) muitų tarifų eilutėms nustatė pusiausvyros atkūrimo priemones – papildomus ad valorem muitus.

3.

Vienos iš produktų kategorijų, patekusių į šią kryžminę geopolitikos ugnį, KN kodas 96138000 („Kiti žiebtuvėliai“), ir jai Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/502 ( 4 ) (toliau – ginčijamas reglamentas) buvo nustatytas papildomas 20 % ad valorem muito tarifas.

4.

Žiebtuvėlis „Zippo“ – tipiškas amerikietiškas produktas – priskiriamas prie šios produktų kategorijos. Todėl Zippo Manufacturing Co., Zippo GmbH ir Zippo SAS (toliau kartu – Zippo) ( 5 ) užginčijo šį reglamentą Bendrajame Teisme. Vienas iš jų argumentų buvo tas, kad jos turėjo būti išklausytos prieš nustatant šiuos muitus.

5.

2023 m. spalio 18 d. Sprendime Zippo Manufacturing ir Zippo / Komisija (T‑402/20, EU:T:2023:640; toliau – skundžiamas sprendimas) Bendrasis Teismas pritarė šiam argumentui.

6.

Europos Komisija pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo ir, be kita ko, nurodė, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuojama teisė būti išklausytam šioje byloje netaikoma. Sutinku su tuo.

7.

Šio ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamo sprendimo 2–13 punktuose. Dar kartą paminėtinos aplinkybės nurodytos toliau.

8.

2018 m. kovo 2 d. prezidentas Trump tinkle Twitter, be kita ko, paskelbė šią žinutę:

„Turime apsaugoti savo šalį ir darbuotojus. Mūsų plieno pramonė yra prastos būklės. JEI NETURITE PLIENO, NETURITE ŠALIES!“ ( 6 )

9.

2018 m. kovo 8 d. Jungtinės Valstijos patvirtino priemones – 20 % ad valorem muito tarifą tam tikriems, be kita ko, iš Europos Sąjungos importuojamiems plieno ir aliuminio produktams; muito tarifas įsigaliojo nuo 2018 m. kovo 23 d. ir turėjo galioti neribotą laiką ( 7 ).

10.

Reaguodama į šias priemones, Komisija 2018 m. gegužės 16 d. paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/724 ( 8 ), kuriuo tam tikriems produktams iš Jungtinių Valstijų laipsniškai taikomi papildomi muitai. Atrinktų produktų, kurių KN kodai patenka į šio reglamento taikymo sritį, asortimentas apima cukrinius kukurūzus, spanguoles, tabaką, makiažo priemones, drabužius, plieno produktus, burboną, popierių, avalynę, namų apyvokos reikmenis, skalbimo mašinas, baterijas, motorines transporto priemones, motociklus, žvejybos laivus ir motorlaivius.

11.

2018 m. gegužės 18 d. Europos Sąjunga pranešė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Prekybos prekėmis tarybai apie siūlomą lengvatų taikymo ir kitų įsipareigojimų vykdymo sustabdymą pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 8 straipsnio 2 dalį, kiek tai susiję su KN kodais, išvardytais Įgyvendinimo reglamente 2018/724 ( 9 ).

12.

2020 m. sausio 24 d. Jungtinės Valstijos išplėtė muitų tarifų taikymą tam tikriems išvestiniams plieno ir aliuminio produktams – šie muitų tarifai turėjo būti taikomi nuo tos dienos taip pat neribotą laikotarpį ( 10 ).

13.

2020 m. kovo 6 d. Komisija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 654/2014 (toliau – Vykdymo užtikrinimo reglamentas) ( 11 ) 9 straipsniu, paskelbė pranešimą Komisijos Prekybos generalinio direktorato (GD) interneto svetainėje, prašydama suinteresuotųjų asmenų pareikšti nuomonę ( 12 ). Jau tuo metu Prekybos GD siekta surinkti informaciją, susijusią, be kita ko, su KN kodu 96138000 ( 13 ).

14.

Zippo šioje procedūroje nedalyvavo.

15.

2020 m. balandžio 7 d. Komisija paskelbė ginčijamą reglamentą.

16.

Jame Komisija paaiškina, kad „nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos šias priemones apibūdina kaip saugumo priemones, iš esmės jos yra apsaugos priemonės“ ( 14 ). Atsižvelgiant į tai ir kadangi per konsultacijas su Jungtinėmis Valstijomis tinkamo sprendimo rasti nepavyko, Europos Sąjunga, remdamasi Vykdymo užtikrinimo reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, pasinaudojo teise sustabdyti ir iš naujo subalansuoti nuolaidas pagal PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių ( 15 ).

17.

Tam buvo taikomos tinkamos priemonės – prekybos politikos priemonės, kurias sudaro tarifų nuolaidų sustabdymas ir naujų arba didesnių muitų nustatymas ( 16 ).

18.

Tai reiškė, kad produktams, kurių KN kodas 96138000 („Kiti žiebtuvėliai“ ir priskiriamiems prie kategorijos „Cigarečių žiebtuvėliai ir kiti žiebtuvėliai, mechaniniai arba nemechaniniai, elektriniai arba neelektriniai bei jų dalys, išskyrus žiebtuvėlių akmenėlius ir dagtis“), buvo nustatytas papildomas 20 % ad valorem muitas ( 17 ). Ginčijamame reglamente nurodyta, kad „rengdama ir pasirinkdama šias priemones, Komisija taikė objektyvius kriterijus pagal [Vykdymo užtikrinimo reglamento] 4 straipsnio 2 dalies c punktą ir 4 straipsnio 3 dalį“ ( 18 ).

19.

Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies c punkte Komisijai suteikti įgaliojimai priimti prekybos politikos priemones, kurios būtų „iš esmės <…> lygiaver[tės] nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, kuriems poveikio turi apsaugos priemonė, lygiui pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių sąlygas“.

20.

Pagal Vykdymo užtikrinimo reglamento 4 straipsnio 3 dalį nagrinėjamos prekybos politikos priemonės nustatomos remiantis šiais kriterijais: „a) priemonių veiksmingumas skatinant trečiąsias šalis laikytis tarptautinių prekybos taisyklių“; „b) priemonėmis sudaromos galimybės padėti trečiosios šalies priemonių paveiktiems Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams“; „c) galimybė pasinaudoti alternatyviais atitinkamų prekių tiekimo arba paslaugų teikimo šaltiniais, norint išvengti neigiamo poveikio Sąjungos vartotojų grandies rinkai, perkančiosioms institucijoms ar įstaigoms, arba galutiniams vartotojams, arba tokį poveikį sumažinti“; „d) neproporcingai sudėtingo administravimo ir išlaidų, kurie atsirastų taikant priemones, vengimas“ ir „e) bet kokie konkretūs kriterijai, kurie gali būti nustatyti tarptautiniuose prekybos susitarimuose, susiję su [Vykdymo užtikrinimo reglamento] 3 straipsnyje nurodytais atvejais“.

21.

Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo 26 d. Prekybos GD pranešime nurodyta, jog, renkant informaciją pagal Vykdymo užtikrinimo reglamento 9 straipsnį, „vertinamuose įvairiuose suinteresuotųjų asmenų išdėstytuose reikalavimuose atsispindėjo atitinkami kriterijai, įtvirtinti Vykdymo užtikrinimo reglamente, būtent jo b ir c punktuose. Šiais kriterijais Komisija pirmiausia vadovavosi atrinkdama produktus. Kadangi numatytos priemonės yra pasienyje taikomi muitų tarifai, d punkte nurodyta sąlyga tenkinama. e punkte nustatytas kriterijus netaikomas, nes PPO susitarime dėl apsaugos priemonių nenumatyta papildomų konkrečių kriterijų, išskyrus esminį lygiavertiškumą. a punkte nurodytas kriterijus nagrinėjamu atveju netaikomas, nes jis aktualus kitais atvejais, numatytais Vykdymo užtikrinimo reglamente“ ( 19 ).

22.

Ginčijamas reglamentas įsigaliojo 2020 m. balandžio 6 d. ( 20 )

23.

2020 m. balandžio 7 d. Europos Sąjunga pranešė PPO Prekybos prekėmis tarybai apie ginčijamu reglamentu nustatytas priemones pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 8 straipsnio 2 dalį ( 21 ).

24.

2021 m. spalio 31 d. Jungtinėms Amerikos Valstijoms paskelbus apie priemonių sustabdymą iki 2023 m. gruodžio 31 d., Komisija taip pat sustabdė ginčijamu reglamentu nustatytų priemonių taikymą iki 2023 m. gruodžio 31 d. ( 22 )

25.

Zippo GmbH importuoja į Sąjungą Zippo Manufacturing Co. Jungtinėse Valstijose gaminamus mechaninius „vėjui atsparius“ žiebtuvėlius, kurių KN kodas 96138000 (toliau – nagrinėjamas produktas). Šis KN kodas patenka į ginčijamo reglamento taikymo sritį.

26.

2020 m. birželio 30 d.Zippo pareiškė ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

27.

2023 m. spalio 18 d. Bendrasis Teismas priėmė skundžiamą sprendimą, juo panaikino ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis siejamas su produktais, kurių KN kodas 96138000, motyvuodamas tuo, kad Komisija nepaisė Zippo teisės būti išklausytoms per šio reglamento priėmimo procedūrą.

28.

Iš esmės šio sprendimo struktūra yra tokia.

29.

Dėl priimtinumo Bendrasis Teismas atsižvelgė tik į Zippo Manufacturing Co. padėtį ( 23 ).

30.

Visų pirma tas teismas paaiškino, kad ginčijamas reglamentas yra konkrečiai susijęs su Zippo Manufacturing Co. dėl „faktinių ir teisinių aplinkybių, sudarančių konkrečią situaciją, kuri <…> ją charakterizuoja <…>, palyginti su kitais ekonominės veiklos vykdytojais“ ( 24 ). Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamas reglamentas yra tiesiogiai susijęs su Zippo Manufacturing Co., be kita ko, dėl to, kad šis reglamentas turėjo įtakos šios bendrovės teisei patekti į Sąjungos rinką ( 25 ). Trečia, tas teismas manė, kad ši bendrovė, nepaisydama ginčijamo reglamento taikymo sustabdymo, išsaugojo suinteresuotumą pareikšti ieškinį, nes siekia išvengti inkriminuojamų pažeidimų pasikartojimo ateityje ( 26 ).

31.

Nagrinėdamas ieškinį iš esmės Bendrasis Teismas iš karto perėjo prie penktojo pagrindo, kurį Zippo grindė Komisijos įvykdytu gero administravimo principo pažeidimu ( 27 ).

32.

Pirma, tas teismas Zippo ieškinio pagrindą įvertino atsižvelgdamas į Vykdymo užtikrinimo reglamento 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jis padarė išvadą, kad pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad Komisija informuotų atitinkamus suinteresuotuosius asmenis apie informacijos rinkimą, paskelbdama pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir kad pakanka apie šį procesą paskelbti Prekybos GD interneto svetainėje ( 28 ).

33.

Antra, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Šį teiginį jis grindė Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktu ( 29 ). Tas teismas nurodė, kad pagal Vykdymo užtikrinimo reglamento 4 straipsnį numatytomis pusiausvyros atkūrimo priemonėmis „siekiama sukelti neigiamą ekonominį poveikį Jungtinių Valstijų įmonių, eksportuojančių į Sąjungą produktus, kuriems taikomos šios priemonės, veiklai“ ( 30 ). Vadinasi, tokia priemonė, „net jeigu ji taikoma ne pagal individualią procedūrą su ja susijusius produktus eksportuojančioms įmonėms, gali turėti neigiamą poveikį šių įmonių interesams“, taigi „negalima atmesti galimybės“, kad šios įmonės gali remtis teise būti išklausytoms ( 31 ).

34.

Kartu Bendrasis Teismas manė, kad Vykdymo užtikrinimo reglamento 9 straipsniu nėra įgyvendinama teisė būti išklausytam, nes jame nustatyta Komisijos pareiga rinkti informaciją ir nuomones dėl Sąjungos ekonominių interesų, susijusių su tam tikromis prekėmis ar paslaugomis, o ne dėl įmonių konkrečių interesų, kuriuos neigiamai veikia siūlomos Sąjungos priemonės ( 32 ).

35.

Atsižvelgdamas į šias prielaidas ir į tai, kad Komisija žinojo, jog ginčijamu reglamentu nustatytos priemonės gali neigiamai paveikti Zippo, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Komisija turėjo suteikti šiai šaliai galimybę būti išklausytai per ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą ( 33 ).

36.

Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad teisės būti išklausytam pažeidimas galėjo turėti įtakos procedūros baigčiai. Jo nuomone, jeigu Zippo būtų suteikta teisė būti išklausytoms, „negalima atmesti galimybės, kad <…> [ginčijamo reglamento] turinys būtų buvęs kitoks“ ( 34 ).

37.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas pripažino ieškinio penktąjį pagrindą pagrįstu ir panaikino ginčijamą reglamentą, neišnagrinėjęs kitų ieškinio pagrindų.

38.

2023 m. gruodžio 26 d. pateiktu apeliaciniu skundu Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, atmesti ieškinio penktąjį pagrindą, susijusį su gero administravimo principo pažeidimu, ir priteisti iš Zippo bylinėjimosi išlaidas.

39.

Zippo Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą arba, nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

40.

Ir Komisija, ir Zippo pasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir tripliką. Teismo posėdžio nebuvo surengta.

41.

Teisingumo Teismas manęs paprašė atliekant analizę sutelkti dėmesį į apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą. Pateikdama jį, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog ji pažeidė Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą Zippo teisę būti išklausytoms ( 35 ).

42.

Komisija šį apeliacinio skundo pagrindą grindžia trimis argumentais. Pateikiant pirmąjį argumentą teigiama, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas netaikomas visuotinai taikomoms priemonėms. Antrasis argumentas yra tas, kad ginčijamas reglamentas nėra „individuali priemonė“. Galiausiai, pateikiant trečiąjį argumentą tvirtinama, kad net jei Zippo būtų turėjusios teisę būti išklausytos dėl ginčijamo reglamento priėmimo, ši teisė būtų įgyvendinta vykdant informacijos rinkimo procedūrą pagal Vykdymo užtikrinimo reglamento 9 straipsnį.

43.

Vadovausiuosi Komisijos pateikta struktūra ir paeiliui išnagrinėsiu šiuos tris argumentus (A skirsnis). Nors siūlysiu Teisingumo Teismui pritarti visiems trims pateiktiems argumentams, padarysiu išvadą, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo, taigi bylą reikėtų grąžinti Bendrajam Teismui (B skirsnis).

44.

Komisija tvirtina, kad nors Bendrasis Teismas teisingai nustatė, jog Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas taikomas tik individualioms priemonėms ( 36 ), jis šio reikalavimo netaikė procedūrai, per kurią buvo priimtas ginčijamas reglamentas, nes šis Sąjungos teisės aktas nėra individuali priemonė, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą ( 37 ).

45.

O Zippo mano, kad Bendrasis Teismas paisė individualios priemonės reikalavimo, išplaukiančio iš Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto, ir kad skundžiamame sprendime nenurodyta priešingai.

46.

Nors sutinku su Zippo, kad skundžiamame sprendime tai aiškiai nenurodyta, Komisija pagrįstai teigia, kad Bendrasis Teismas aiškina ir taiko Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą taip, tarsi jame nustatytas „individualios priemonės“ reikalavimas neegzistuotų, taigi atrodo, kad tas teismas daro išvadą, jog neigiamo poveikio asmeniui pakanka, kad būtų galima pasinaudoti teise būti išklausytam ( 38 ).

47.

Toks požiūris yra akivaizdžiai klaidingas.

48.

Iš Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto teksto ir susijusios jurisprudencijos ( 39 ) matyti, kad teisė būti išklausytam pagal šią nuostatą taikoma esant dviem sąlygoms: pirma, priemonė turi būti individuali priemonė, kurią ketinama priimti per asmens atžvilgiu vykdomą administracinę procedūrą, ir, antra, reikia, kad priemonė, kurią ketinama priimti, galėtų turėti neigiamą poveikį šiam asmeniui.

49.

Remdamasis būtent šia logika, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam taikoma tik per procedūrą, per kurią administravimo institucija asmeniui taiko individualią priemonę, o ne per visuotinio taikymo aktų priėmimo procedūrą ( 40 ).

50.

Yra svarbių politinių priežasčių, dėl kurių toks apribojimas yra pagrįstas: dauguma visuotinai taikomų priemonių, o gal ir jos visos, gali turėti tam tikrą neigiamą poveikį bent vienam fiziniam arba juridiniam asmeniui, nepaisant to, ar jį galima nustatyti iš anksto, ar ne. Komisija taip pat tvirtina, kad nors Sąjungos institucijos privalo atsižvelgti į poveikį, kurį tokios priemonės gali turėti fiziniams arba juridiniams asmenims, jos neprivalo atsižvelgti į konkrečią šių asmenų situaciją.

51.

Taigi tokios priemonės daromo bendro poveikio asmeniui negali pakakti tam, kad atsirastų Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam.

52.

Kaip teisingai teigia Komisija, praktiškai būtų neįmanoma taikyti priešingo požiūrio, t. y. pripažinti teisės būti išklausytam kiekvienam asmeniui, kuriam gali daryti poveikį visuotinai taikoma priemonė.

53.

Vis dėlto, net radus priemonių tokiai užduočiai įvykdyti, būtų neįmanoma nustatyti ir informuoti visų asmenų, kuriems visuotinai taikoma priemonė daro poveikį, siekiant juos išklausyti.

54.

Bendros prekybos politikos srityje taip yra todėl, kad, kaip Komisija paaiškino atsakydama į Bendrojo Teismo šalims pateiktus klausimus, ji net negali susipažinti su konkretaus produkto importuotojų sąrašu. Komisija taip pat neturi prieigos prie individualių duomenų tam, kad galėtų nustatyti asmenis, kuriems gali būti daromas poveikis.

55.

Darytina išvada, kad dėl teisinių ir praktinių priežasčių Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta „individuali“ teisė būti išklausytam gali atsirasti tik dėl individualių priemonių ( 41 ).

56.

Taigi reikia pritarti pirmajam argumentui, kuriuo grindžiamas apeliacinio skundo pirmasis pagrindas.

57.

Komisija taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamas reglamentas Zippo atžvilgiu yra individuali priemonė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

58.

Pritariu Komisijai.

59.

Pirma, ginčijama priemonė yra reglamentas, t. y. aktas, kuris pagal SESV 288 straipsnio antrą pastraipą taikomas visiems Sąjungos teisės subjektams.

60.

Vis dėlto Zippo iš esmės teisingai teigia, kad vien ši forma nereiškia, jog nėra galimybės į ginčijamą reglamentą įtraukti individualių sprendimų dėl konkrečių asmenų, taigi dėl jo galėtų būti taikoma Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta teisė būti išklausytam ( 42 ).

61.

Taip yra, pavyzdžiui, antidempingo ir ribojamųjų priemonių srityje, kai Europos Sąjungos Komisija ir Taryba priima reglamentus, kuriais nustatomos tam tikros ad nominem priemonės fiziniams ar juridiniams asmenims. Tokios priemonės, net jei jos paprastai priimamos reglamento forma, kai kuriems fiziniams ir juridiniams asmenims turi sprendimo požymių, nes atspindi galutinį Sąjungos institucijų požiūrį, suformuotą įvykdžius administracinę procedūrą dėl konkrečios jų padėties ( 43 ).

62.

Dėl šios priežasties šie fiziniai ir juridiniai asmenys gali remtis teise būti išklausytiems taip, lyg šis reglamentas būtų jiems skirtas, net jei atitinkamuose Sąjungos antrinės teisės aktuose tokia galimybė nėra numatyta ( 44 ).

63.

Vis dėlto ginčijamas reglamentas yra kitoks.

64.

Jame objektyviai numatytos situacijos ir jis sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai numatytų kategorijų asmenims ( 45 ).

65.

Nagrinėjamu atveju jis taikomas visam produktų, kurių KN kodas 96138000, importui iš Jungtinių Valstijų.

66.

Šiuo tikslu ginčijamame reglamente nenaudojama informacijos, susijusios su fizinių ar juridinių asmenų komercine veikla, kuriai jis daro poveikį.

67.

Jis taip pat nėra nukreiptas prieš vienos konkrečios įmonės elgesį ( 46 ) ir nėra skirtas Zippo ( 47 ).

68.

Kaip paaiškino pats Bendrasis Teismas, ginčijamu reglamentu veikiau siekiama bendrai daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms, kad šios pakeistų savo praktiką ( 48 ).

69.

Iš esmės Zippo negali teigti, kad ginčijamas reglamentas yra joms skirta individuali priemonė, taigi joms turėjo būti suteikta teisė būti išklausytoms prieš jį priimant.

70.

Priešingos išvados negalima pagrįsti jokia Bendrojo Teismo nurodyta jurisprudencija ( 49 ).

71.

Tai, kad vykdydama ginčijamo reglamento priėmimo procedūrą Komisija turėjo nustatyti asmenį, kurio interesai gali būti neigiamai paveikti ( 50 ), arba kad tai institucijai buvo žinoma, jog nagrinėjami produktai buvo kategorijų, kurioms taikomas tas aktas ( 51 ), – be to, ji tai nustatė savo iniciatyva ( 52 ), – nereiškia, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas per prieš Zippo nukreiptą arba dėl jų vykdytą procedūrą.

72.

Vien dėl šių aplinkybių ginčijamas reglamentas netampa individualia priemone, kurios reikia tam, kad būtų taikomas Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas.

73.

Iš tiesų, jeigu Komisija nežinotų apie padėtį ir pagrindinius JAV rinkos dalyvius toje srityje, kurioje ta institucija nusprendė taikyti pusiausvyros atkūrimo priemones, tai keltų nerimą dėl paprastos priežasties, kad tokios priemonės, kaip nurodyta Vykdymo užtikrinimo reglamente, be kita ko, turėtų būti atrinktos ir parengtos siekiant skatinti trečiąsias šalis laikytis tarptautinių prekybos taisyklių ( 53 ).

74.

Darytina išvada, kad Komisija teisingai teigia, jog Bendrasis Teismas padarė klaidą, nusprendęs, kad ginčijamas reglamentas Zippo atžvilgiu yra „individuali priemonė“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

75.

Šios išvados nepaneigia Zippo argumentas, kad būtų prieštaringa, viena vertus, pripažinti nagrinėjamą ieškinį priimtinu, bet, kita vertus, ginčyti teisės būti išklausytam taikymą.

76.

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę paaiškinti, jog tai, kad visuotinai taikoma priemonė yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su šalimi, nereiškia, kad šiai šaliai turėjo būti suteikta galimybė būti išklausytai per procedūrą, per kurią ta priemonė buvo priimta ( 54 ).

77.

Kaip teisingai tvirtino Komisija, tam, kad būtų pripažinta teisė būti išklausytam pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą, nepakanka, kad aktas būtų konkrečiai susijęs su asmeniu. Per nagrinėjamą procedūrą taip pat turi būti priimta „individuali priemonė“.

78.

Tai galima paaiškinti remiantis skirtingais tikslais, kurių buvo siekiama nustatant teisės pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą sąlygas ir (individualios) teisės būti išklausytam pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą suteikimo sąlygas. Pirma, pripažįstant fizinio ar juridinio asmens teisę pareikšti ieškinį Sąjungos teisme siekiama leisti asmeniui, kurio nenaudai priimta priemonė, ginčyti jos teisinę galią. Antra, teisės būti išklausytam suteikimo tikslas – sudaryti galimybę asmeniui neleisti priimti su juo susijusio sprendimo, jeigu tas sprendimas neigiamai paveiktų to asmens asmeninę padėtį ( 55 ).

79.

Taigi tam, kad asmeniui būtų suteikta galimybė kreiptis į Sąjungos teismus, pakanka, kad priemonė individualizuotų atitinkamą asmenį, net jei ši priemonė nebuvo skirta konkrečiai tam asmeniui.

80.

O tam, kad būtų pripažinta teisė būti išklausytam per administracinę procedūrą, ji turi vykti reaguojant į individualią atitinkamo asmens padėtį ir ją baigiant turi būti priimtas aktas, kuris gali būti jam nepalankus.

81.

Taigi Komisija teisingai teigė, kad išvada, jog visuotinai taikoma priemonė yra konkrečiai susijusi su fiziniu ar juridiniu asmeniu, nebūtinai reiškia, kad nagrinėjama priemonė yra „individuali priemonė“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

82.

Taigi reikia pritarti ir antrajam argumentui, kuriuo grindžiamas apeliacinio skundo pirmasis pagrindas.

83.

Pateikdama trečiąjį argumentą Komisija iš esmės teigia, kad net jeigu šioje situacijoje turėtų būti taikoma Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam, ši teisė turėjo būti užtikrinta vykdant informacijos rinkimo procedūrą pagal Vykdymo užtikrinimo reglamento 9 straipsnį.

84.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Zippo ginčijo šio Komisijos argumento priimtinumą. Jos mano, kad Komisijos apeliaciniame skunde pateikiant šį argumentą nebuvo pakankamai aiškiai nurodyti svarbūs skundžiamo sprendimo punktai. Taigi Komisijos apeliacinis skundas dėl šios dalies neatitinka Teisingumo Teismo procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Šioje nuostatoje numatyta, kad „[p]agrinduose ir teisiniuose argumentuose, kuriais remiamasi, tiksliai nurodomi ginčijami Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties motyvuojamosios dalies punktai“.

85.

Nesutinku su tuo.

86.

Kaip paaiškina Komisija, šis procedūrinis reikalavimas neturi būti suprantamas pernelyg formaliai, t. y. taip, kad pagal jį bet kuriuo atveju reikėtų nurodyti konkrečius skundžiamo sprendimo punktus.

87.

Procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalimi siekiama sudaryti galimybę Teisingumo Teismui atlikti Sąjungos teisės akto teisėtumo kontrolę ( 56 ).

88.

Iš esmės ši nuostata yra SESV 256 straipsnio 2 dalies ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio, pagal kuriuos reikalaujama, kad Teisingumo Teismas, vykdydamas savo įgaliojimus apeliacinėje instancijoje, galėtų suprasti ginčo dalyką, išraiška.

89.

Šis reikalavimas tenkinamas, jeigu iš apeliaciniame skunde nurodytų pagrindų ir argumentų matyti, kuriuos skundžiamo sprendimo elementus apeliantas prašo panaikinti ( 57 ).

90.

Kaip pripažino Teisingumo Teismas, tai gali būti padaryta arba aiškiai nurodant ginčijamus skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies punktus, „ar[ba] pakartojant juose esančius elementus (taip sudarant galimybę juos identifikuoti)“ ( 58 ).

91.

Nagrinėjamu atveju Komisija, pateikdama trečiąjį argumentą, kuriuo grindžiamas apeliacinio skundo pirmasis pagrindas, ne tik paaiškina, kad iš esmės nesutinka su Bendrojo Teismo išvada, jog Vykdymo užtikrinimo reglamento 9 straipsniu neįgyvendinama teisė būti išklausytam, įtvirtinta Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte, bet ir nurodo, kuriuos konkrečiai skundžiamo sprendimo punktus prašo panaikinti ( 59 ).

92.

Darytina išvada, kad apeliacinis skundas atitinka Procedūros reglamento 169 straipsnio 2 dalį. Taigi Zippo argumentas dėl nepriimtinumo turi būti atmestas.

93.

Skundžiamo sprendimo 67 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „jeigu įmonė, kurios interesus gali neigiamai paveikti Komisijos pagal [Vykdymo užtikrinimo] reglamento 4 straipsnio 1 dalį priimtame įgyvendinimo akte numatytos priemonės, nedalyvavo renkant tokią informaciją, nėra pagrindo teigti, kad jai Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuojama teisė būti išklausytai nebuvo pažeista vien dėl to, kad Komisija įvykdė savo pareigą rinkti informaciją pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį“ ( 60 ).

94.

Komisija ginčija tokį Vykdymo užtikrinimo reglamento 9 straipsnio aiškinimą, kadangi Bendrojo Teismo pateiktas šios nuostatos aiškinimas gali paskatinti suinteresuotuosius asmenis nedalyvauti tokio pobūdžio informacijos rinkimo procedūrose, kokios nagrinėjamos šioje byloje, vien tam, kad vėliau užginčytų per tą procedūrą priimto Sąjungos teisės akto galiojimą, remdamiesi teisės į gynybą pažeidimu.

95.

Kaip jau paaiškinau šios išvados 49 punkte, teisė būti išklausytam per procedūrą, kurią vykdant priimamos visuotinai taikomos priemonės, kaip antai ginčijamo reglamento atveju, negali būti grindžiama Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktu.

96.

Vis dėlto dalyvaujamosios demokratijos principu grindžiamoje sistemoje ( 61 ), kurioje subjektams, kuriems gali daryti poveikį administracinių institucijų priimtos visuotinai taikomos priemonės, turi būti suteikta galimybė išreikšti savo interesus ir paaiškinti rūpimus klausimus ( 62 ), tokia galimybė gali būti suteikta prieš priimant tokias priemones taikant tam tikrą informacijos rinkimo procedūrą, pavyzdžiui, numatytą Vykdymo užtikrinimo reglamento 9 straipsnyje.

97.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nenustatė, kad kyla kokių nors abejonių dėl šios procedūros skaidrumo ir atvirumo tiek, kiek ji buvo taikoma priimant ginčijamą reglamentą ( 63 ).

98.

Zippo taip pat neginčijo šios išvados pateikdamos priešpriešinį apeliacinį skundą.

99.

Taigi galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta teisė būti išklausytam per procedūras, per kurias buvo priimtos visuotinai taikomos priemonės, nes gali būti laikoma, kad ši teisė yra numatyta Sąjungos teisėje savarankiškai nuo Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto.

100.

Aplinkybė, kad Zippo nedalyvavo šioje informacijos rinkimo procedūroje, nors ir buvo informuotos apie jos taikymą paskelbiant pranešimą Prekybos GD interneto svetainėje, negali paneigti šios išvados.

101.

Jei Zippo šioje procedūroje būtų dalyvavusios, jos būtų galėjusios pateikti argumentus, kurie, kaip jos teigia, būtų galėję turėti įtakos ginčijamo reglamento turiniui, t. y. kad „ginčijamo reglamento priėmimo metu jų produktams numatytos pusiausvyros atkūrimo priemonės, palyginti su kitomis Jungtinių Valstijų pramonės šakomis, buvo griežčiausios tiek dėl savo apimties, tiek dėl dydžio“, kad „vienai įmonei skirta priemonė (dėl kurios jai tenka visos aptariamų pusiausvyros atkūrimo priemonių pasekmės) yra itin griežta, taip pat <…> kad jų produktai nėra susiję su produktais, kuriems taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų priimtos apsaugos priemonės, todėl Komisijos taikomos priemonės negali kompensuoti šių apsaugos priemonių poveikio“ ir kad „Komisijos priimta priemonė yra diskriminacinė, nes skirta konkrečiai joms, nors institucija galėjo pasirinkti kitus produktus, kurie būtų susiję su keliomis įmonėmis, ir teisingiau paskirstyti aptariamas pusiausvyros atkūrimo priemones“ ( 64 ).

102.

Vadinasi, net jeigu Zippo tikrai turėjo tam tikrą „bendrą“ teisę būti išklausytos prieš Komisijai priimant visuotinai taikomą aktą, nepatenkantį į Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto taikymo sritį, Komisija šios teisės nebūtų pažeidusi esant šios bylos aplinkybėms.

103.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui pritarti ir trečiajam argumentui, o kartu ir visam apeliacinio skundo pirmajam pagrindui.

104.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

105.

Nagrinėjamu atveju ši sąlyga netenkinama.

106.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas išnagrinėjo tik Zippo ieškinio penktąjį pagrindą.

107.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių manau, kad šis ieškinio pagrindas yra nepagrįstas. Taigi jį reikia atmesti.

108.

Vis dėlto, kadangi Bendrasis Teismas neišnagrinėjo pirmojo–ketvirtojo pagrindų, kuriais Zippo grindė pareikštą ieškinį ir kurie susiję su ginčijamo reglamento pagrįstumu bei (iš dalies) su sudėtingu faktinių aplinkybių vertinimu ( 65 ), Teisingumo Teismas neturi visų reikiamų faktinių duomenų tam, kad galėtų priimti galutinį sprendimą ( 66 ).

109.

Taigi bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl kitų jam pateiktų pagrindų ir argumentų, ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

110.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau: