<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><ORDER xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.ORDER><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑523/15 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62015CO0523</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:541">EU:C:2016:541</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.ORDER><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20160707">2016 M. LIEPOS 7 D.</DATE> NUTARTIS – BYLA C-523/15 P</P><P>WESTFÄLISCHE DRAHTINDUSTRIE IR KT. / KOMISIJA</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (šeštoji kolegija) <HT TYPE="UC">nutartis</HT></P><P><DATE ISO="20160707">2016 m. liepos 7 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Konkurencija</KEYWORD><KEYWORD>Karteliai</KEYWORD><KEYWORD>Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka</KEYWORD><KEYWORD>Baudos</KEYWORD><KEYWORD>Pajėgumo mokėti vertinimas</KEYWORD><KEYWORD>2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės</KEYWORD><KEYWORD>Neribota jurisdikcija</KEYWORD><KEYWORD>Atsižvelgimas į faktines aplinkybes, susiklosčiusias po ginčijamo sprendimo priėmimo</KEYWORD><KEYWORD>Proporcingumo ir vienodo požiūrio principai</KEYWORD><KEYWORD>Teisė į veiksmingą teisminę gynybą</KEYWORD></INDEX><ORDER.INIT><P>Byloje C‑523/15 P</P><P>dėl <DATE ISO="20150928">2015 m. rugsėjo 28 d.</DATE> pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo</P></ORDER.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Westfälische Drahtindustrie GmbH</HT>, įsteigta Hame (Vokietija),</P><P><HT TYPE="BOLD">Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH &amp; Co. KG</HT>, įsteigta Hame,</P><P><HT TYPE="BOLD">Pampus Industriebeteiligungen GmbH &amp; Co. KG</HT>, įsteigta Izerlone (Vokietija),</P><P>atstovaujamos advokato C. Stadler,</P><P>apeliantės,</P></PLAINTIFS><AGAINST>dalyvaujant kitai proceso šaliai</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisijai</HT>, atstovaujamai V. Bottka, H. Leupold ir G. Meessen, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,</P><P>atsakovei pirmojoje instancijoje,</P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE.GEN><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai J.‑C. Bonichot ir E. Regan (pranešėjas),</P><P>generalinė advokatė J. Kokott,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į išklausius generalinę advokatę priimtą sprendimą priimti sprendimą byloje motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šią</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE.GEN><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.ORDER><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Nutartį</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Apeliaciniu skundu <HT TYPE="ITALIC">Westfälische Drahtindustrie GmbH</HT> (toliau – WDI), <HT TYPE="ITALIC">Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH &amp; Co. KG</HT> (toliau – WDV) ir <HT TYPE="ITALIC">Pampus Industriebeteiligungen GmbH &amp; Co. KG</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Pampus</HT>) prašo panaikinti, pirma, <DATE ISO="20150715">2015 m. liepos 15 d.</DATE> Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Westfälische Drahtindustrie GmbH ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑393/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2015:515">EU:T:2015:515</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jų ieškinį dėl <DATE ISO="20100630">2010 m. birželio 30 d.</DATE> Komisijos sprendimo C(2010) 4387 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38344 – Įtempiamoji plieninė armatūra), iš dalies pakeisto <DATE ISO="20100930">2010 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis ir <DATE ISO="20110404">2011 m. balandžio 4 d.</DATE> Komisijos sprendimu C(2011) 2269 galutinis (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo ir pakeitimo, ir, antra, <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> Komisijos konkurencijos generalinio direktorato generalinio direktoriaus raštą (toliau – <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> raštas).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT><DATE ISO="20021216">2002 m. gruodžio 16 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="001" DATE.PUB="2002">OL L 1</REF.DOC.OJ>, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>pažeidžia [SESV 101] ar [102] straipsnio nuostatas &lt;...&gt;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Šio reglamento 31 straipsnyje skelbiama:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija yra nustačiusi vienkartinę ar periodinę baudą. Jis gali panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="210" PAGE.FIRST="2" DATE.PUB="2006">OL C 210, 2006, p. 2</REF.DOC.OJ>, toliau – 2006 m. gairės) 35 punkte <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Mokumas [Pajėgumas mokėti]<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija gali, jeigu yra to prašoma, atsižvelgti į ypatingoje finansinėje ir socialinėje padėtyje atsidūrusios įmonės nepajėgumą mokėti baudą. Komisija jokiu būdu nemažins baudos vien konstatavusi, kad įmonė atsidūrė nepalankioje ar nuostolingoje finansinėje situacijoje. Baudą sumažinti bus galima tik remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas pagal šiose Gairėse numatytas sąlygas sukels nepataisomą pavojų susijusios įmonės ekonominiam gyvybingumui ir visiškai nuvertins jos turtą.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Faktinės bylos aplinkybės</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Šioje byloje nagrinėjamas įtempiamosios plieninės armatūros (toliau – IPA) sektorius. IPA – tai metalinė viela, vielos gamybai skirtų gijų pluoštai ir, be kita ko, plienas iš anksto įtempiamam gelžbetoniui, kuris naudojamas įrengiant balkonus, pamatų polius arba vamzdžius, ir plienas vėliau įtempiamam gelžbetoniui, kuris naudojamas pramoninėje ir požeminėje architektūroje arba tiltų statyboje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>WDI (anksčiau – <HT TYPE="ITALIC">Klöckner Draht GmbH</HT>) yra Vokietijos metalurgijos sektoriaus įmonė, gaminanti, be kita ko, IPA. Nuo <DATE ISO="19870903">1987 m. rugsėjo 3 d.</DATE> 98 % WDI kapitalo priklauso WDV, kurios pačios du trečdaliai kapitalo nuo <DATE ISO="19970701">1997 m. liepos 1 d.</DATE> priklauso <HT TYPE="ITALIC">Pampus</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Iš <HT TYPE="ITALIC">Bundeskartellamt</HT> (Federalinė konkurencijos tarnyba, Vokietija) ir vieno IPA gamintojo gavusi informacijos apie SESV 101 straipsnio pažeidimą, <DATE ISO="20020919">2002 m. rugsėjo 19</DATE> ir <DATE ISO="20020920">20 d.</DATE> Komisija kelių įmonių patalpose atliko patikrinimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Užbaigusi tyrimą ir atmetusi WDI pateiktą prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, <DATE ISO="20080930">2008 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Komisija išsiuntė pranešimą apie kaltinimus kelioms bendrovėms, tarp kurių buvo apeliantės. Atsakydamos į šiuos kaltinimus, visos šio pranešimo apie kaltinimus adresatės pateikė rašytines pastabas. <DATE ISO="20090211">2009 m. vasario 11</DATE> ir <DATE ISO="20090212">12 d.</DATE> buvo surengtas išklausymas, jame dalyvavo ir apeliantės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Keturiolika įmonių, tarp kurių yra apeliantės, taip pat nurodė, kad yra nepajėgios sumokėti baudą, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gairių 35 punktą. Jos pateikė tokį prašymą pagrindžiančių argumentų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad keli IPA tiekėjai pažeidė SESV 101 straipsnio 1 dalį, o nuo <DATE ISO="19940101">1994 m. sausio 1 d.</DATE> – <DATE ISO="19920502">1992 m. gegužės 2 d.</DATE> Europos ekonominės erdvės susitarimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="001" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="1994">OL L 1, 1994, p. 3</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3) 53 straipsnio 1 dalį, nes laikotarpiu nuo <DATE ISO="19840101">1984 m. sausio 1 d.</DATE> ir <DATE ISO="20020919">2002 m. rugsėjo 19 d.</DATE> dalyvavo europiniame, nacionaliniame ir regioniniame kartelyje. Komisija nutarė, kad <HT TYPE="ITALIC">Klöckner Draht</HT> (dabar – WDI) tiesiogiai dalyvavo darant šį pažeidimą visu šiuo laikotarpiu. Be to, Komisija kaltino W. Pampus, kaip <HT TYPE="ITALIC">Pampus</HT> ir WDI vadovą, tiesiogiai dalyvavus keliuose kartelio susirinkimuose ir davus tiesioginių nurodymų savo darbuotojams, todėl nusprendė, kad WDV ir <HT TYPE="ITALIC">Pampus</HT> darė lemiamą įtaką WDI visu laikotarpiu, kuriuo jos kontroliavo pastarąją bendrovę. Taigi, bendrovei WDI buvo skirta 46,55 mln. EUR bauda. Už minėtą pažeidimą bendrovėms WDV ir <HT TYPE="ITALIC">Pampus</HT> solidariai buvo skirta sumokėti atitinkamai 38,855 mln. EUR ir 15,485 mln. EUR baudas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Be to, ginčijamu sprendimu Komisija atmetė apeliančių prašymą pagal 2006 m. gairių 35 punktą sumažinti baudą atsižvelgiant į jų pajėgumą ją sumokėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Apeliančių prašymas iš naujo įvertinti jų pajėgumą mokėti buvo atmestas <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> raštu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Apeliantės pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir pakeitimo; jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo <DATE ISO="20100914">2010 m. rugsėjo 14 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Atskiru dokumentu apeliantės pateikė prašymą sustabdyti minėto sprendimo vykdymą; jį Bendrojo Teismo kanceliarija įregistravo <DATE ISO="20101203">2010 m. gruodžio 3 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT><DATE ISO="20110413">2011 m. balandžio 13 d.</DATE> Nutartimi <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Westfälische Drahtindustrie ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑393/10 R</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2011:178">EU:T:2011:178</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo nutartis), Bendrojo Teismo pirmininkas iš dalies patenkino apeliančių pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė sustabdyti joms nustatytos pareigos pateikti Komisijos naudai banko garantiją, siekiant išvengti ginčijamu sprendimu joms skirtų baudų išieškojimo nedelsiant, vykdymą, su sąlyga, kad jos šiai institucijai, pirma, perves 2 mln. EUR iki <DATE ISO="20110630">2011 m. birželio 30 d.</DATE> ir, antra, nuo <DATE ISO="20110715">2011 m. liepos 15 d.</DATE> iki naujo nurodymo, tačiau ne vėliau kaip iki sprendimo pagrindinėje byloje paskelbimo, kiekvieno mėnesio 15 d. mokės po <FT TYPE="NUMBER">300000</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Grįsdamos ieškinį, apeliantės nurodė devynis pagrindus, iš kurių tik šeštasis ir devintasis yra svarbūs nagrinėjant šį apeliacinį skundą. Ieškinio šeštasis pagrindas buvo susijęs, be kita ko, su proporcingumo principo pažeidimu, nes Komisija ginčijamame sprendime neatsižvelgė į jų nepajėgumą mokėti. Ieškinio devintasis pagrindas buvo susijęs su jų pajėgumo mokėti vertinimu <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> rašte, kurį panaikinti apeliantės Bendrojo Teismo paprašė <DATE ISO="20110419">2011 m. balandžio 19 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas, sutikęs su šiais dviem pagrindais, panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo apeliantėms skirtos baudos, ir <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> raštą, motyvuodamas tuo, kad Komisija, vertindama jų pajėgumą mokėti, jame padarė klaidų. Tačiau naudodamasis neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas, pats taikydamas 2006 m. gaires, nusprendė, kad apeliantės nepagrįstai teigė, jog baudos joms turi būti sumažintos dėl jų nepajėgumo mokėti, todėl nustatė tokio pat dydžio baudas, kokios joms buvo nustatytos ginčijamame sprendime.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Šalių reikalavimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Apeliaciniame skunde apeliantės Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jos juo įpareigotos sumokėti baudas, arba panaikinti visą skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą tiek, kiek jais joms skirtos baudos, ir <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> raštą ir pačias baudas;</P></ITEM><ITEM><P>nepatenkinus šio reikalavimo, sumažinti minėtu Komisijos sprendimu skirtą baudą arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis sumažintų skundžiamu sprendimu skirtą baudą, ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Komisijos bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinio skundo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Grįsdamos savo apeliacinį skundą, apeliantės nurodo tris pagrindus. Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas susijęs su SESV 261 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnio pažeidimu, taip pat funkcijų pasidalijimo sistemos ir institucinės pusiausvyros nepaisymu. Apeliacinio skundo antrasis pagrindas susijęs su proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu. Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas susijęs su teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį, jeigu visas apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtina arba akivaizdžiai nepagrįsta, Teisingumo Teismas gali bet kuriuo metu, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, nuspręsti motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Ši nuostata taikytina nagrinėjamu atveju.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Šalių argumentai</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis neatsižvelgė į savo neribotos jurisdikcijos ribas, nes ne apsiribojo ginčijamo sprendimo kontrole panaikindamas, sumažindamas ar padidindamas baudą, o priėmė savarankišką sprendimą skirti baudą, kuris, kiek tai susiję su jų pajėgumu mokėti, grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, vėlesnėmis nei ginčijamas sprendimas ir <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> raštas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas, kaip suformuluota skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>nurodė<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> apeliantėms sumokėti baudą. Be to, skundžiamo sprendimo 302 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad baudos dydis išplaukia iš jo paties sprendimo jo paskelbimo metu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Tai darydamas, Bendrasis Teismas pažeidė funkcijų pasidalijimo sistemą, institucinę pusiausvyrą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes veikė kaip Komisija. Kadangi pakeitė ginčijamą sprendimą jį panaikindamas tiek, kiek juo skirta bauda, Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad nereikia pakeisti baudos dydžio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis skundžiamo sprendimo 109, 302 ir 335 punktuose nusprendė, jog siekiant įvertinti įmonės pajėgumą mokėti naudojantis savo neribota jurisdikcija iš esmės reikia atsižvelgti į situaciją, buvusią jam priimant sprendimą. Tai darydamas, Bendrasis Teismas nukrypo nuo savo paties praktikos, išplaukiančios, be kita ko, iš <DATE ISO="20140514">2014 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Donau Chemie / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑406/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:254">EU:T:2014:254</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Jeigu Bendrasis Teismas turėtų teisę atsižvelgti į teisės subjektų pajėgumo mokėti padidėjimą, įvykusį panaikinus pirminę baudą, tai darytų jiems atgrasomąjį poveikį, kuris nesuderinamas su teisinės valstybės principu, ir dėl to būtų pažeidžiamas principas, kad teismas turi susilaikyti nuo faktų vertinimo, kai administracinės valdžios institucijos dėl artumo tai gali atlikti geriau. Bet kuriuo atveju į aplinkybes po sprendimo, kuriuo skirta bauda, priėmimo turi būti neatsižvelgiama, kai, kaip yra nagrinėjamu atveju, šis sprendimas buvo panaikintas būtent tiek, kiek juo skirta bauda. Iš tiesų, jeigu ginčijamas sprendimas būtų atitikęs teisę, Bendrasis Teismas nebūtų turėjęs atlikti jo kontrolės pasinaudodamas neribota jurisdikcija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Komisija tvirtina, kad abi apeliacinio skundo pirmojo pagrindo dalys yra visiškai nepagrįstos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Teisingumo Teismo vertinimas</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Abiejose apeliacinio skundo pirmojo pagrindo dalyse, kurias reikia nagrinėti kartu, apeliantės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes pats skyrė naują baudą, atsižvelgęs į aplinkybes po ginčijamo sprendimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Reikia priminti, kad Komisijos sprendimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūra, teisminės priežiūros sistemą sudaro SESV 263 straipsnyje nustatytas institucijų aktų teisėtumo patikrinimas, kuris pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį ieškovų prašymu gali būti papildytas naudojimusi neribota Bendrojo Teismo jurisdikcija, kiek tai susiję su Komisijos šioje srityje skirtomis sankcijomis (žr., be kita ko, <DATE ISO="20140710">2014 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Telefónica ir Telefónica de España / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑295/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2062">EU:C:2014:2062</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Galp Energía España ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑603/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:38">EU:C:2016:38</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Kai naudojasi jam suteikta neribota jurisdikcija, Sąjungos teismas, nustatydamas sankcijos dydį, be paprastos šios sankcijos teisėtumo kontrolės, gali pakeisti Komisijos – šio akto, kuriame šis dydis nustatytas pirmiausia, autorės – vertinimą savuoju (žr., be kita ko, <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Galp Energía España ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑603/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:38">EU:C:2016:38</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0075">75</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Todėl Sąjungos teismas gali pakeisti ginčijamą aktą net jo nepanaikinęs (<DATE ISO="20090903">2009 m. rugsėjo 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prym ir Prym Consumer / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑534/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:505">EU:C:2009:505</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0086">86</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kad panaikintų, sumažintų ar padidintų skirtą baudą (žr., be kita ko, <DATE ISO="20130926">2013 m. rugsėjo 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alliance One International / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑679/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:606">EU:C:2013:606</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, nepaskelbtas Rink., 104 punktą ir <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AC‑Treuhand / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑194/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:717">EU:C:2015:717</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Šia jurisdikcija naudojamasi atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes (<DATE ISO="20090903">2009 m. rugsėjo 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prym ir Prym Consumer / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑534/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:505">EU:C:2009:505</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0086">86</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20130926">2013 m. rugsėjo 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alliance One International / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑679/11 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:606">EU:C:2013:606</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0104">104</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad Sąjungos teismas gali naudotis neribota jurisdikcija, kai turi vertinti baudos dydį (<DATE ISO="20070208">2007 m. vasario 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Groupe Danone / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑3/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:88">EU:C:2007:88</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20130926">2013 m. rugsėjo 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alliance One International / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑679/11 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:606">EU:C:2013:606</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0105">105</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), o naudojimasis ja reiškia, kad jam galutinai pereina teisė skirti sankcijas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20021015">2002 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:582">EU:C:2002:582</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0693">693</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju, atlikdamas jam pavestą ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrolę, Bendrasis Teismas, atmetęs ieškinio pirmąjį–ketvirtąjį, septintąjį ir aštuntąjį pagrindus, skundžiamo sprendimo 285–332 punktuose nusprendė, kad Komisija, vertindama apeliančių pajėgumą mokėti, kaip jis suprantamas pagal 2006 m. gairių 35 punktą, padarė klaidų ir dėl šių klaidų gali būti panaikinamas, pirma, ginčijamas sprendimas, nes juo apeliantėms buvo skirta bauda, ir, antra, <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> raštas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Užbaigęs šią teisėtumo kontrolę, Bendrasis Teismas nusprendė, kad yra pateisinama, jog nagrinėjamu atveju jis pasinaudotų neribota jurisdikcija. Skundžiamo sprendimo 333–358 punktuose taikydamas 2006 m. gaires, remdamasis šalių pateikta informacija apie apeliančių finansinę padėtį, pasikeitusią po ginčijamo sprendimo priėmimo, jis nusprendė, kad apeliantės neturėjo pagrindo teigti, jog bauda turėjo būti sumažinta dėl jų nepajėgumo mokėti, remdamosi tokiais pačiais motyvais, kokie nurodyti minėtų gairių 35 punkte, ir dėl to apeliantėms turėjo būti nurodyta sumokėti tokio paties dydžio baudą, kokia buvo skirta ginčijamame sprendime.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Tai darydamas, Bendrasis Teismas nė kiek neviršijo savo neribotos jurisdikcijos ribų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Nors dėl to, kad Bendrasis Teismas atliko ginčijamo sprendimo teisėtumo patikrinimą, nagrinėjamu atveju tas sprendimas buvo panaikintas tiek, kiek Komisija juo apeliantėms skyrė baudą, ši aplinkybė, priešingai, nei tvirtina apeliantės, visiškai nereiškia, kad dėl šios priežasties Bendrasis Teismas negalėjo pasinaudoti neribota jurisdikcija. Bendrasis Teismas ir toliau iš esmės nagrinėjo baudos dydžio vertinimo klausimą, jeigu apeliantės savo ieškinyje reikalavo ją sumažinti visų pirma dėl nepajėgumo mokėti, kaip jis suprantamas pagal 2006 m. gairių 35 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Todėl naudodamasis neribota jurisdikcija tik pats Bendrasis Teismas galėjo skirti sankcijas apeliantėms, taigi, remdamasis šalių pateikta informacija ir laikydamasis rungimosi principo, jis turėjo teisę pakeisti joms ginčijamu sprendimu skirtos baudos dydį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Todėl, kadangi Bendrasis Teismas teisėtai pakeitė Komisijos vertinimą savuoju, kiek tai susiję su naudojimusi teise skirti sankcijas, aplinkybė, kad jis galiausiai nusprendė, jog tikslinga palikti tokio paties dydžio baudą, kokia nustatyta ginčijamame sprendime, neturi įtakos naudojimosi šia teise teisėtumui (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20090903">2009 m. rugsėjo 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prym ir Prym Consumer / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑534/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:505">EU:C:2009:505</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Tas pats pasakytina dėl žodžio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>nurodyti<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> vartojimo skundžiamo sprendimo 358 punkte ir rezoliucinėje dalyje. Iš to sprendimo motyvų teisiškai pakankamai aiškiai matyti, kad Bendrasis Teismas pasinaudojo neribota jurisdikcija siekdamas pakeisti ginčijamame sprendime Komisijos skirtą baudos dydį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Dėl Bendrojo Teismo atsižvelgimo į aplinkybes, kurių atsirado vėliau, nei buvo priimtas ginčijamas sprendimas ir <DATE ISO="20110214">2011 m. vasario 14 d.</DATE> raštas, primintina, kad nagrinėjamu atveju baudos dydis buvo pakeistas dėl to, jog Bendrasis Teismas pasinaudojo neribota jurisdikcija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Tokiais atvejais Sąjungos teismas, siekdamas vykdyti platesnę teisėtumo kontrolę, turi teisę atsižvelgti į visas faktines aplinkybes, kurios, jo manymu, yra reikšmingos, nesvarbu, ar jų atsirado iki sprendimo priėmimo, ar vėliau (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19740306">1974 m. kovo 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Istituto Chemioterapico Italiano ir Commercial Solvents / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>6/73 ir 7/73</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1974:18">EU:C:1974:18</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20130122">2013 m. sausio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Tomkins</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑286/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:29">EU:C:2013:29</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20130926">2013 m. rugsėjo 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alliance One International / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑679/11 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:606">EU:C:2013:606</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0107">107</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20150917">2015 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Total / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑597/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:613">EU:C:2015:613</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Pagal veiksmingos teisminės gynybos principą, t. y. bendrąjį Sąjungos teisės principą, kuris nuo šiol įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, Sąjungos teismas, naudodamasis neribota jurisdikcija, turi galėti nagrinėti visus fakto ir teisės klausimus, svarbius nagrinėjant ginčą, dėl kurio į jį kreiptasi (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schindler Holding ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑501/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:522">EU:C:2013:522</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Taip yra tuo labiau tuomet, kai, kaip yra nagrinėjamoje byloje, neribota jurisdikcija naudojamasi nagrinėjant atitinkamos įmonės pajėgumą mokėti. Jeigu Sąjungos teismas negalėtų to vertinti atsižvelgdamas į priimant sprendimą esančią faktinę situaciją, jis galėtų būti priverstas atsisakyti sumažinti ar panaikinti baudą, kai tai reikėtų daryti, arba turėtų ją sumažinti ar panaikinti, kai to daryti nereikėtų, taip pablogindamas šios įmonės konkurencinę padėtį ar suteikdamas jai nepagrįstą konkurencinį pranašumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, įmonės pajėgumas mokėti gali būti svarbus tik specifiniame socialiniame kontekste, kurį sudaro baudos sumokėjimo galimos pasekmės, ypač nedarbo padidėjimas ar atitinkamos įmonės aukštesnės ir žemesnės grandžių ekonominių sektorių nuosmukis (žr., be kita ko, <DATE ISO="20060629">2006 m. birželio 29 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SGL Carbon / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑308/04 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:433">EU:C:2006:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0106">106</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Kaip Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė skundžiamo sprendimo 302 punkte, <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> taip turi būti tais atvejais, kai, kaip ir nagrinėjamu atveju, apeliantės pasiekė, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas atidėtų Komisijos skirtos baudos sumokėjimą, kol bus paskelbtas skundžiamas sprendimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Taigi apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmos dalies</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT>Šalių argumentai</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis, pažeisdamas vienodo požiūrio ir proporcingumo principus, ir, priešingai, nei nurodė skundžiamo sprendimo 333 punkte, neatsižvelgė į visas reikšmingas baudos apskaičiavimo sąlygas, numatytas 2006 m. gairių 35 punkte. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į <DATE ISO="20100612">2010 m. birželio 12 d.</DATE> Komisijos informacinį pranešimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Nepajėgumas mokėti pagal <DATE ISO="20060901">2006 m. rugsėjo 1 d.</DATE> Pagal Reglamentą Nr. 1/2003 skirtų baudų apskaičiavimo gairių 35 punktą<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> (SEC(2010) 737/2), kuriame nurodyta, kad į įmonės nepajėgumą mokėti gali būti atsižvelgiama arba sumažinant baudą iki sumos, kurią įmonė gali sumokėti, arba baudą išdėstant dalimis per trejų–penkerių metų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju Bendrojo Teismo skirtos baudos sumokėjimo trukmė, atsižvelgiant į mokėjimo planą, dėl kurio šiuo metu su Komisija vyksta derybos, ir į mokėjimus, jau atliktus pagal laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo sprendimą, būtų maždaug penkiolika ar dvidešimt metų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Taigi, pagal galiojančią administracinę praktiką tuo atveju, kai įvykdytos 2006 m. gairių 35 punkte numatytos sąlygos, Komisija iš esmės sumažina baudą iki sumos, kurią jos sprendimo priėmimo metu atitinkama įmonė gali sumokėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju net jeigu Bendrasis Teismas būtų nusprendęs, kad reikia priimti hibridinį sprendimą, pagal kurį skirtos baudos sumažinimas susiejamas su jos mokėjimu dalimis, tam, kad bauda liktų tinkama, būtų reikėję bendrą jos sumą sumažinti iki maksimalios 20 mln. EUR sumos, atitinkančios 2 mln. EUR sumą, jau sumokėtą pagal laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo sprendimą, ir maksimaliai penkerių metų laikotarpiu kas mėnesį po <FT TYPE="NUMBER">300000</FT> EUR mokėtinas 60 dalių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirma dalis yra netinkama.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Pirmiausia konstatuotina, kad apeliančių argumentai, kuriais jos Bendrajam Teismui priekaištauja, jog šis joms skyrė baudą, kurios mokėjimas dalimis išdėstytas pernelyg ilgą laikotarpį, grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo supratimu, nes Bendrasis Teismas nei numatė, nei tuo labiau nustatė baudos mokėjimą dalimis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Primintina, kad, remiantis laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo sprendimu, baudos mokėjimas dalimis, su kuriuo tas teisėjas susiejo pareigos pateikti banko garantiją vykdymo sustabdymą, pasibaigė paskelbus skundžiamą sprendimą. Iš tiesų nurodoma baudos mokėjimo trukmė išplaukia iš mokėjimo plano, dėl kurio, paskelbus sprendimą, su Komisija susiderėjo pačios apeliantės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Be to, kiek apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis joms nesumažino baudos, konstatuotina, jog jų argumentais siekiama, kad Teisingumo Teismas naujai įvertintų faktus dėl jų pajėgumo mokėti, o tai, išskyrus šių faktų iškraipymo atvejį (nagrinėjamu atveju nebuvo nurodyta, kad jie buvo iškraipyti), nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją nagrinėjant bylas apeliacine tvarka (<DATE ISO="20160120">2016 m. sausio 20 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Toshiba Corporation / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑373/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:26">EU:C:2016:26</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Dėl Komisijos ankstesnės sprendimų praktikos primintina, kad ji negali būti teisinis pagrindas skiriant baudas konkurencijos srityje ir kad sprendimai kitose bylose, kiek tai susiję su galima diskriminacija, yra tik orientacinio pobūdžio (<DATE ISO="20140710">2014 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Telefónica ir Telefónica de España / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑295/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2062">EU:C:2014:2062</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0189">189</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Todėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT>Šalių argumentai</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo antrojo pagrindo antroje dalyje apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis, naudodamasis neribota jurisdikcija, jas diskriminavo, palyginti su kitomis įmonėmis, kurioms baudos pagal 2006 m. gairių 35 punktą buvo sumažintos, nes nė vienai iš tų kitų įmonių nebuvo nurodyta mokėti dalimis tokį ilgą laikotarpį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Be to, Bendrasis Teismas taip pat pažeidė vienodo požiūrio principą, nes apeliančių pajėgumą mokėti įvertino skundžiamo sprendimo paskelbimo metu, o kitų įmonių pajėgumą mokėti įvertino ginčijamo sprendimo priėmimo metu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Tačiau, pirma, visos ginčijamo sprendimo adresatės tuo metu, kai pateikė prašymus sumažinti baudas šiuo klausimu, buvo panašioje situacijoje. Jeigu Komisija būtų teisingai įvertinusi jų pajėgumą mokėti, ji būtų sumažinusi apeliantėms skirtą baudą ir jos nebūtų turėjusios pareikšti ieškinio, kurį išnagrinėjęs Bendrasis Teismas priėmė dar vieną neigiamą sprendimą ir paskelbė jį kitu laiku. Skirtingas požiūris yra dar labiau akivaizdus, nes tuo metu Bendrasis Teismas nepatikrino, ar pagerėjo įmonių, kurioms baudos buvo sumažintos, ekonominė situacija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Antra, tai, kad apeliančių pateikti prašymai sumažinti baudas buvo atmesti, jau yra skirtingas požiūris, kuris tęsiasi dėl skundžiamo sprendimo, nes jos turėjo ginčyti Komisijos argumentus, kad palūkanos nuo Bendrojo Teismo skirtos baudos skaičiuojamos nuo ginčijamame sprendime nustatytos dienos, nors net nebuvo konstatuota, kad tą dieną 2006 m. gairių 35 punkte nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Reikia priminti, kad vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Chartijos 20 ir 21 straipsniuose. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, pagal minėtą principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pagrįstas (žr., be kita ko, <DATE ISO="20141112">2014 m. lapkričio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑580/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2363">EU:C:2014:2363</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Šio principo Bendrasis Teismas privalo laikytis ne tik vykdydamas jam pavestą Komisijos sprendimų skirti baudas teisėtumo kontrolę, bet ir naudodamasis neribota jurisdikcija. Naudojimasis tokia jurisdikcija nustatant skirtų baudų dydį negali lemti įmonių, dalyvavusių SESV 101 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiame susitarime ar atliekant šiai nuostatai prieštaraujančius suderintus veiksmus, diskriminacijos (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Parker Hannifin Manufacturing ir ParkerHannifin</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑434/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2456">EU:C:2014:2456</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0077">77</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Tačiau nagrinėjamu atveju apeliančių argumentai, kad Bendrasis Teismas nustatė joms diskriminacinius mokėjimo terminus, turi būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti dėl tų pačių motyvų, kaip nurodyti šios nutarties 53 ir 54 punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Be to, konstatuotina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 356 punkte pagrįstai nusprendė, jog kai atsižvelgiama į aplinkybes, atsiradusias priėmus ginčijamą sprendimą, kad naudojantis neribota jurisdikcija būtų įvertintas apeliančių pajėgumas mokėti, nekyla jokios diskriminacijos, palyginti su įmonėmis, nepareiškusiomis ieškinio tam, kad užginčytų Komisijos atliktą jų pajėgumo mokėti vertinimą. Iš tiesų apeliančių situacija nėra panaši į pastarųjų įmonių situaciją, nes tos įmonės nepareiškė ieškinio pirmojoje instancijoje (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19990914">1999 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / AssiDomän Kraft Products ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑310/97 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:407">EU:C:1999:407</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Todėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Todėl reikia atmesti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Šalių argumentai</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis, pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje, 6 straipsnyje ir Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisminę gynybą, neatliko nepriklausomos kontrolės naudodamasis visa apimančia diskrecija, nes skundžiamo sprendimo 334 punkte nusprendė, kad apeliančių pajėgumo mokėti vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į apeliantėms ginčijamu sprendimu skirtą baudą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Atliekant savarankišką baudos tinkamumo kontrolę reikėjo, kad Bendrasis Teismas išsamiai išnagrinėtų lemiamus baudos apskaičiavimo parametrus, kaip antai pažeidimo trukmę ir sunkumą. Vertinimo klaidomis apsiribojanti kontrolė negali būti laikoma pakankama, tuo labiau kad naudojimasis neribota jurisdikcija susijęs su vienašališku procesu, per kurį Bendrasis Teismas Komisijos vertinimą turi pakeisti savuoju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Komisija reiškia abejones dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo priimtinumo, nes šiuo pagrindu siekiama, kad būtų atlikta faktų vertinimo kontrolė. Bet kuriuo atveju šis pagrindas yra nepagrįstas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Teisingumo Teismo vertinimas</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia atmesti Komisijos išreikštas abejones dėl šio apeliacinio skundo trečiojo pagrindo priimtinumo, nes jame apeliantės priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis, vykdydamas ginčijamo sprendimo kontrolę, padarė teisės klaidą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Dėl šio apeliacinio skundo pagrindo pagrįstumo yra aišku, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 121–265 punktuose visiškai atmetė nurodytus ieškinio pirmąjį–ketvirtąjį pagrindus, kuriuose ieškovės iš esmės siekė užginčyti ginčijamame sprendime konstatuotą pažeidimą ir juo joms skirtos baudos dydį. Šiame apeliaciniame procese apeliantės nepateikė jokio argumento, kuriuo siektų ginčyti šią skundžiamo sprendimo dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Bendrajam Teismui negali būti priekaištaujama, kad jis padarė teisės klaidą, nes skundžiamo sprendimo 334 punkte nusprendė, jog, nesant klaidos, galinčios lemti ginčijamo sprendimo neteisėtumą, yra pagrįsta naują apeliančių pajėgumo mokėti vertinimą atlikti atsižvelgiant į tuo sprendimu skirtos baudos dydį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Todėl apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77</NO.P><TXT>Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš <HT TYPE="ITALIC">Westfälische Drahtindustrie GmbH</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH &amp; Co. KG</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Pampus Industriebeteiligungen GmbH &amp; Co. KG</HT>, o pastarosios bylą pralaimėjo, jos turi jas padengti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nutaria:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atmesti apeliacinį skundą.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš <HT TYPE="ITALIC">Westfälische Drahtindustrie GmbH</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft mbH &amp; Co. KG</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Pampus Industriebeteiligungen GmbH &amp; Co. KG.</HT></HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.ORDER><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></ORDER>