(1)

2023 m. lapkričio 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, Kinija arba KLR) kilmės titano dioksido (toliau – TiO2). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2023 m. rugsėjo 29 d. Europos titano dioksido ad hoc koalicijos (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas buvo pateiktas Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga arba ES) TiO2 pramonės vardu, kaip suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2024 m. birželio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/1617 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2024 m. birželio 13 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo.

(5)

Trys naudotojai, t. y. bendrovės „Plastika Kritis SA“ (toliau – bendrovė „Plastika Kritis“), „Munksjö Paper AB“ (toliau – bendrovė „Munksjö“) ir „Felix Schoeller GmbH & Co. KG“ (toliau – bendrovė „Felix“), pateikė pastabų, kurios nebuvo susijusios su skaičiavimų tikslumu.

(6)

Pagrindinio baltos spalvos mišinio gamintoja bendrovė „Plastika Kritis“ tvirtino, kad, jos žiniomis, dempingas nevykdomas. Ši bendrovė taip pat pakartojo ankstesnius tvirtinimus, kad siūlomi antidempingo muitai turės katastrofiškų pasekmių Sąjungos pagrindinio baltos spalvos mišinio pramonei.

(7)

Visų pirma bendrovė „Plastika Kritis“ tvirtino, kad kitų trečiųjų šalių gaminamas pagrindinis baltos spalvos mišinys taps daug konkurencingesnis tiek Sąjungos, tiek eksporto rinkose, nes jos ir toliau galės naudoti pigų Kinijos kilmės TiO2. Be to, bendrovė tvirtino, kad nustačius priemones TiO2 pasiūla bus nepakankama dėl ribotų Sąjungos pramonės pajėgumų. Galiausiai, jei muitai bus taikomi atgaline data, naudotojai patirs dar didesnių nuostolių, nes dėl 2024 m. pirmąjį pusmetį Raudonojoje jūroje įvykdytų išpuolių prieš komercinius laivus pailgėjo prekių pristatymo iš Kinijos laikas.

(8)

Į šias pastabas atsižvelgiama atitinkamuose šio reglamento skirsniuose, kuriuose analizuojami Sąjungos interesai ir muitų taikymas atgaline data (žr. 7.3.2 ir 8.3 skirsnius).

(9)

Bendrovės „Munksjö“ ir „Felix“, kurios yra dekoratyvinės plėvelės gamintojos, pateikė pastabų, teigdamos, kad jos nepritaria Komisijos sprendimui netaikyti išimties dėl galutinio naudojimo importuojamam laminato tipo TiO2 ir pakartojo savo ankstesnius tvirtinimus, kodėl tenkinamos tokio taikymo sąlygos.

(10)

Šios bendrovės taip pat tvirtino, kad be tokios išimties dėl galutinio naudojimo jų padėtis toliau blogės, nepaisant to, kad 2024 m. birželio 14 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl iš Kinijos importuojamos dekoratyvinės plėvelės (4). Tokio tvirtinimo priežastis buvo tai, kad nustačius šiame tyrime nagrinėjamus antidempingo muitus padidės šių bendrovių gamybos sąnaudos, sumažės TiO2 kaina Kinijos vidaus rinkoje ir taip toliau mažės Kinijos dekoratyvinės plėvelės gamintojų gamybos sąnaudos. Tačiau į šiuos pokyčius nebus atsižvelgta darant išvadas dėl dekoratyvinės plėvelės, nes tos bylos tiriamasis laikotarpis baigsis prieš nustatant šiame tyrime nagrinėjamus muitus.

(11)

Šios pastabos aptariamos 7.3.4 skirsnyje.

(12)

2024 m. liepos 11 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/1923 (5) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamam Kinijos kilmės TiO2 nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(13)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą raštu pateikė pastabas dėl negalutinių išvadų. Tai, be kita ko:

(14)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Įvyko klausymai, kuriuose dalyvavo bendrovės „Munksjö“, „Felix“, „Plastika Kritis“ ir „Flint“, ASEFAPI, bendrovė „Kleverkem SRL“, CEPE, grupė LB, bendrovė „Mauvilac“ ir skundo pateikėjas. Klausymų dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui nebuvo surengta.

(15)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(16)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos kilmės titano dioksidui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti pastabų dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(17)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti klausymai su CEPE ir grupe LB. Nė viena iš šalių nepaprašė, kad į bylos nagrinėjimą įsitrauktų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(18)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 6 konstatuojamąją dalį.

(19)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 7–13 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(20)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(21)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 15–19 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(22)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(23)

Komisija tiriamąjį produktą, nagrinėjamąjį produktą ir panašų produktą apibūdino laikinojo reglamento 21–26 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino tose laikinojo reglamento konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(24)

Paskelbus negalutines išvadas kelios šalys pateikė prieštaravimų dėl Komisijos išvadų, susijusių su prašymais dėl produkto apibrėžtosios srities. Kai kurios šalys taip pat pateikė naujų tvirtinimų dėl produkto apibrėžtosios srities.

(25)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje, kadangi keli tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities buvo pateikti pasibaigus šių tvirtinimų pateikimo terminui, Komisija negalėjo jų svarstyti pirminiame etape. Šie teiginiai jau įvertinti ir nagrinėjami atitinkamuose tolesniuose poskirsniuose.

(26)

Kadangi jokių pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities išplėtimo įtraukiant pagrindinį baltos spalvos mišinį (PBSM) negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 34–37 konstatuojamosios dalys.

(27)

Pastabose dėl laikinojo reglamento bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į bendrovės „AkzoNobel“ pasiūlymą iš dalies pakeisti PKN struktūrą ir kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę patikslinti PKN, į PKN laukelį „TiO2 kiekis pagal svorį“ įtraukdama daugiau kategorijų.

(28)

Komisija išnagrinėjo visus tvirtinimus dėl PKN struktūros pakeitimo ir laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad dėl dangos sudėtyje esančių cheminių medžiagų būtų daromas poveikis kainoms. Tokia pati išvada darytina ir dėl 27 konstatuojamojoje dalyje apibendrinto bendrovės „AkzoNobel“ teiginio. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą kainų palyginimą, reikėtų patikslinti PKN ir į laukelį „TiO2 kiekis pagal svorį“ įtraukti daugiau kategorijų.

(29)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas eksportuojantis gamintojas nepareiškė prieštaravimų dėl siūlomos PKN struktūros, remdamasis tuo, kad dėl jos būtų neteisingai lyginamos sąnaudos arba kainos, nes taikant PKN produktai neskirstomi remiantis dangos sudėtyje esančiomis cheminėmis medžiagomis, arba atsižvelgiant į tai, kad laukelyje „TiO2 kiekis pagal svorį“ PKN yra nepakankamai išsamūs. Todėl Komisija neturėjo pagrindo daryti išvados, kad, siekiant užtikrinti sąžiningą kainų palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, šis laukelis turėtų būti išsamesnis.

(30)

Todėl Komisija nusprendė, kad šis teiginys buvo nepagrįstas, ir bendrovės „AkzoNobel“ pasiūlymą atmetė.

(31)

Kadangi naujų argumentų ir įrodymų, susijusių su tuo, kas išdėstyta pirmiau, negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 38–44 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(32)

Pirmiausia Komisija priminė, kad iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog per antidempingo tyrimą nagrinėjamo produkto apibrėžtimi siekiama padėti sudaryti produktų, kuriems prireikus gali būti taikomi antidempingo muitai, sąrašą. Šio proceso tikslais Komisija gali atsižvelgti į įvairius veiksnius, tokius kaip, inter alia, fizinės, techninės ir cheminės produktų savybės, jų naudojimo būdai, tarpusavio pakeičiamumas, vartotojų suvokimas, platinimo kanalai, gamybos procesas, gamybos sąnaudos ir kokybė (6). Be to, iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad apibrėždama atitinkamą produktą Komisija turi didelę veiksmų laisvę (7).

(33)

Tyrimas, ar konkretus produktas buvo teisėtai įtrauktas į produktų, kuriems prireikus bus taikomi antidempingo muitai, sąrašą, turi būti atliekamas atsižvelgiant į Komisijos apibrėžtas nagrinėjamojo produkto savybes, o ne į nagrinėjamojo produkto ar jo pakategorėms priskiriamų produktų savybes (8). Produktams, kurie nėra identiški visais atžvilgiais, tačiau kurie atitinka veiksnius, į kuriuos Komisija atsižvelgė apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, gali būti taikoma šio produkto apibrėžtis ir tokiais atvejais dėl jų gali būti atliekamas antidempingo tyrimas (9).

(34)

Remiantis teismų praktika, tvirtinimas, kad nagrinėjamas produktas nėra apibrėžtas, turi būti grindžiamas argumentais, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad Komisija padarė vertinimo klaidą, kiek tai susiję su veiksniais, kuriuos ji laikė esant svarbiais, arba kad taikant kitus svarbesnius veiksnius reikėjo apriboti nagrinėjamo produkto apibrėžtį (10).

(35)

Kaip paaiškinta 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse, kai kurios šalys prašymus neįtraukti produkto pateikė pasibaigus terminui, iki kurio buvo galima pateikti tvirtinimus dėl produkto apibrėžtosios srities, arba nepritarė dėl negalutinės Komisijos išvados dėl jų prašymo. Siekdama išnagrinėti šiuos prašymus neįtraukti produktų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje, Komisija išnagrinėjo i) šių rūšių produktų pagrindines fizines, chemines ir technines savybes; ii) jų galutinį naudojimą ir tarpusavio pakeičiamumą; iii) galutinių vartotojų suvokimą. Siekdama išsamumo, Komisija taip pat apsvarstė kitus elementus, kuriais būtų galima pagrįsti produkto neįtraukimą remiantis Sąjungos interesais, pavyzdžiui: iv) muitų poveikį naudotojui; v) alternatyvius tiekimo šaltinius ir vi) atleidimo nuo muitų poveikį. Nė viena šalis nepateikė prieštaravimų dėl elementų, kuriuos Komisija nagrinėjo vertindama prašymus neįtraukti produkto.

(36)

Bendrovė „Sun Chemical Ltd.“ (toliau – bendrovė „Sun Chemical“) prašymą neįtraukti produkto pateikė pirminio tyrimo etapo pabaigoje. Tame pačiame prašyme bendrovė paprašė taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo nepadengtam TiO2 tais atvejais, kai jis naudojamas kaip tarpinė medžiaga gaminant kitus nebaltus pigmentus, kuriuose esama pakeistos kristalinės struktūros produktų. Todėl, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje ir nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, pirminiame tyrimo etape į šį prašymą nebuvo atsižvelgta.

(37)

Bendrovė „Sun Chemical“ pateikė tik šiek tiek informacijos apie pagrindines fizines, chemines ir technines šio produkto savybes, galutinį naudojimą ir tarpusavio pakeičiamumą, poveikį, kurį jų verslui darytų muitai, ir galimo atleidimo nuo muitų poveikį, bet ne apie tai, kaip su šiuo produktu susijusius pokyčius suvoktų galutiniai vartotojai, ar apie alternatyvius tiekimo šaltinius.

(38)

Be to, bendrovė „Sun Chemical“ nepateikė nei klausimyno atsakymų, nei kitų svarbių ir patikrinamų duomenų, kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi tinkamai įvertinti šį tvirtinimą. Vadinasi, bendrovė „Sun Chemical“ nepagrindė savo prašymo net dėl pirmų trijų 32 konstatuojamojoje dalyje išvardytų elementų, o Komisija negalėjo patikrinti jokios pateiktos informacijos.

(39)

Pavyzdžiui, Komisija neturėjo informacijos apie importo iš Kinijos dalį bendrovės „Sun Chemical“ tiekimo šaltinių derinyje. Be to, kadangi nebuvo įrodymų, Komisija negalėjo patikrinti nurodytos TiO2 dalies bendrovės „Sun Chemical“ gamybos sąnaudose ir todėl negalėjo padaryti tikslios išvados dėl to, kokį poveikį šiai bendrovei galėtų turėti muitai.

(40)

Be to, Komisija nepatikrino informacijos apie tai, kokių rūšių TiO2 perka bendrovė „Sun Chemical“ ir kuriuose produktuose ji naudoja šią medžiagą. Todėl Komisija negalėjo patikrinti nei pakeičiamumo, nei naudojimo specifiškumo, nei kaip galėtų sumažėti muitų veiksmingumas, jei produktas būtų neįtrauktas arba būtų taikomos išimtys dėl galutinio naudojimo.

(41)

Be to, bendrovė „Sun Chemical“ tvirtino, kad TiO2, kurį ji perka nebaltiems pigmentams gaminti, cheminės ir fizinės savybės yra tokios, kad jis neturi dangos ir jo sudėtyje turi būti nedidelis kiekis sunkiųjų metalų. Tačiau ši bendrovė nenurodė, kokia yra tų sunkiųjų metalų kiekio riba ir kaip ją išmatuoti galėtų muitinė, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą tuo atveju, jei būtų nuspręsta neįtraukti jos produkto. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nepadengtas TiO2 naudojamas ir kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, keramikos gamyboje ir maisto, farmacijos bei kosmetikos gaminiuose.

(42)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bendrovė „Sun Chemical“ neįrodė, kad vertinant kitus svarbesnius veiksnius nei tie, į kuriuos Komisija atsižvelgė apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, reikėjo apriboti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir neįtraukti nebaltiems pigmentams gaminti naudojamo nepadengto TiO2, arba kad buvo pagrįsta taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo. Be to, nepadengtas TiO2 atitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, o suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad iš KLR importuojamas šios TiO2 pakategorės produktas nekonkuruoja su jokiu kitu Sąjungos rinkoje prieinamu produktu. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(43)

CEPI šį prašymą neįtraukti produkto pateikė po termino, per kurį turėjo būti pateikti tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities. Todėl, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje ir nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, į šį prašymą pirminiame tyrimo etape nebuvo galima atsižvelgti. CEPI savo pastabose dėl laikinojo reglamento papildomų tvirtinimų dėl šio prašymo nepateikė. Skundo pateikėjas nepritarė šiam prašymui neįtraukti produkto.

(44)

CEPI pateikė tik tam tikrą informaciją apie pagrindines fizines, chemines ir technines šio produkto savybes, galutinį naudojimą ir pakeičiamumą, galutinių vartotojų suvokimą apie su produktu susijusius pokyčius ir alternatyvius tiekimo šaltinius, bet ne apie galimo atleidimo nuo muitų poveikį arba apie tai, kokį poveikį muitai turėtų vartotojams.

(45)

CEPI įrodė, kad maistui tinkamas TiO2 pasižymi specifinėmis cheminėmis savybėmis, nes jis turi atitikti mažo sunkiųjų metalų kiekio ir kitus E-171 maisto priedams taikomus reikalavimus, nustatytus Komisijos reglamentu (ES) Nr. 231/2012 (11). Be to, muitinė galėtų lengvai patikrinti šias ribas taikydama standartinius maisto priedų bandymo metodus.

(46)

Nors CEPI konkrečiai nepaminėjo galutinio naudojimo ir pakeičiamumo klausimo, Komisija šiuo klausimu pažymėjo, kad maistu tinkamam TiO2 taikoma sunkiųjų metalų ribinė vertė yra nustatyta teisės aktuose (12). Jokios kitos rūšies TiO2, kurio sudėtyje esantis sunkiųjų metalų kiekis viršija šias ribas, negali būti teisėtai naudojama kaip maisto priedas (E-171).

(47)

CEPI taip pat tvirtino, kad tik du ar trys Sąjungos gamintojai gali tiekti maistui tinkamą TiO2 ir tik nedideliais kiekiais.

(48)

Skundo pateikėjas nesutiko, kad maistui tinkamą TiO2 galima atskirti nuo kitų rūšių TiO2, remiantis tuo, kad jo dangoje yra fosforo, arba remiantis gamybos procesų skirtumais. Komisija pažymėjo, kad CEPI niekada nepateikė tokių tvirtinimų, todėl skundo pateikėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

(49)

Remdamasi turimais įrodymais Komisija nustatė, kad net jei maistui tinkamas TiO2 turi atitikti konkrečius E-171 priedams taikomus reikalavimus, negalima daryti išvados, kad jo pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės nėra tokios pačios kaip kitų rūšių TiO2. Toks TiO2 yra tik pastarųjų porūšis. Remiantis Komisijos turima informacija, šiam produktui reikalingos tos pačios pagrindinės žaliavos kaip ir gaminant kitoms reikmėms naudojamą TiO2, tik jos turi būti grynesnės, ir gamybos linija, kuri turi būti geriau apsaugota nuo teršalų patekimo gamybos proceso metu, kad būtų galima pasiekti teisės aktuose nustatytas ribas.

(50)

Komisija taip pat pažymėjo, kad CEPI nepateikė jokio įverčio, kokia galėtų būti maistui tinkamo TiO2 dalis, palyginti su visu TiO2 poreikiu. Todėl Komisija negalėjo įvertinti poveikio, kurį toks produkto neįtraukimas galėtų turėti muitų veiksmingumui.

(51)

Be to, kadangi tokių įverčių nepateikta, tebėra neaišku, ar du arba trys Sąjungos gamintojai, kurie, CEPI tvirtinimu, gali gaminti maistui tinkamą TiO2, galėtų patenkinti šios rūšies produkto poreikį Sąjungoje. Šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, o atlikus tyrimą nustatyta, kad maistui tinkamo TiO2 šaltinių yra ir kitose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje.

(52)

Todėl Komisija nerado pagrindo teigti, kad nesama pakankamai šios rūšies produkto tiekimo šaltinių.

(53)

Galiausiai nė vienas kitas maistui tinkamo TiO2 naudotojas tyrimo metu nepateikė jokių duomenų apie antidempingo muitų poveikį jo verslui. Tokių įrodymų taip pat nepateikė CEPI ir jų nebuvo rasta remiantis kitais šaltiniais. Todėl Komisija neturėjo jokios patikimos informacijos apie galimą muitų poveikį šios rūšies TiO2 naudotojams.

(54)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, CEPI neįrodė, kad taikant kitus svarbesnius veiksnius nei tie, į kuriuos Komisija atsižvelgė apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, reikėtų apriboti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį neįtraukiant maistui tinkamo TiO2. Be to, maistui tinkamas TiO2 atitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, o suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad iš KLR importuojamas šios TiO2 pakategorės produktas nekonkuruoja su jokiais kitais Sąjungos rinkoje prieinamais produktais.

(55)

Todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, kad prašymas neįtraukti maistui tinkamo TiO2 atitiko produkto neįtraukimo kriterijus, ir šį prašymą atmetė.

(56)

Bendrovė „AkzoNobel“ prašymą į tyrimo aprėptį neįtraukti taikant chloridų procesą gaunamo TiO2 pateikė po termino, per kurį turėjo būti pateikti tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, dėl to šio prašymo nebuvo galima svarstyti pirminiame tyrimo etape.

(57)

Pirma, bendrovė „AkzoNobel“ iš pradžių tvirtino, kad taikant chloridų procesą gaunamo TiO2 ir taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2 negalima pakeisti vieno kitu.

(58)

Šiam teiginiui pagrįsti bendrovė „AkzoNobel“ apibūdino, kaip taikant chloridų procesą gaunamas TiO2 užtikrina didesnį atsparumą oro sąlygoms, sodresnę spalvą, kuri dėl melsvo atspalvio suvokiama kaip baltesnė (palyginti su gelsvu taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2 atspalviu), ir kokie yra dėl to atsirandantys abiejų metodų taikymo skirtumai (taikant chloridų procesą gaunamas TiO2 naudojamas tik lauke, o patalpose naudojamas tiek taikant chloridų procesą, tiek taikant sulfatų procesą gaunamas TiO2).

(59)

Bendrovė „AkzoNobel“ taip pat teigė, kad jei taikant chloridų procesą ir taikant sulfatų procesą gaunamą TiO2 būtų galima pakeisti vieną kitu, dažų ir dangų pramonė, siekdama sumažintų gamybos sąnaudas, jau būtų perėjusi prie taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2. Tai, kad taikant chloridų procesą gaunamo TiO2 paklausa išlieka didelė, rodo, kad šių dviejų produktų negalima pakeisti vieno kitu.

(60)

Antra, bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad taikant chloridų procesą gaunamo TiO2 reikėtų neįtraukti į tyrimo aprėptį, nes didžioji dalis Kinijoje gaminamo (ir iš šios šalies importuojamo) TiO2 gaunama taikant sulfatų procesą, o didžioji dalis Sąjungoje pagaminamo ir sunaudojamo TiO2 gaunama taikant chloridų procesą.

(61)

Trečia, bendrovė „AkzoNobel“, remdamasi savo pirkimo duomenimis, tvirtino, kad Kinijos kilmės taikant chloridų procesą ir taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2 bei iš kitų šaltinių gaunamo taikant chloridų procesą gaunamo TiO2 kainos skiriasi.

(62)

Bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad dėl pirmiau minėtų dviejų veiksnių žalos ir priežastinio ryšio analizė turi būti iškraipyta.

(63)

Savo pastabose dėl laikinojo reglamento bendrovė „AkzoNobel“ iš esmės pakartojo pirmiau minėtus argumentus.

(64)

Bendrovė „AkzoNobel“ nepritarė Komisijos išvadai, kad dvi pagrindinės atskiros TiO2 kategorijos rinkoje yra anatazo TiO2 ir rutilo TiO2. Šiuo tikslu bendrovė „AkzoNobel“ nurodė keletą anksčiau pateiktų rinkos tyrimų ataskaitų, iš kurių esą buvo galima matyti, kad pagrindinis skirtumas iš tikrųjų yra tarp taikant chloridų procesą ir taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2.

(65)

Galiausiai bendrovė „AkzoNobel“ neginčijo laikinojo reglamento 68 ir 69 konstatuojamosiose dalyse pateiktos Komisijos išvados, tačiau tvirtino, kad net nors 66 % iš Kinijos importuojamo TiO2 gaunama taikant sulfatų procesą, šis produktas nekonkuruoja su ES gaminamu TiO2, kurio 90 % gaunama taikant chloridų procesą. Taigi žalos ir priežastinio ryšio analizės (išskyrus PKN lygmeniu atliekamus skaičiavimus) neišvengiamai iškraipomos iš Kinijos importuojamo TiO2 nenaudai.

(66)

Analizuodama bendrovės „AkzoNobel“ prašymą, Komisija pažymėjo, kad jos prašymas neįtraukti produkto iš esmės grindžiamas tvirtinimu, kad a) taikant chloridų ir sulfatų procesus gaunamo TiO2 negalima pakeisti vienas kitu, b) skiriasi taikant kiekvieną iš šių procesų gaunamo TiO2 kainos ir c) didžioji dalis Kinijoje gaminamo ir iš Kinijos importuojamo TiO2 gaunama taikant sulfatų procesą, o didžioji dalis Sąjungoje pagaminamo ir suvartojamo TiO2 gaunama taikant chloridų procesą.

(67)

Komisija išnagrinėjo 64 konstatuojamojoje dalyje aprašytus įrodymus ir pažymėjo, kad iš jų buvo galima tik apskaičiuoti, kiek šių dviejų gamybos procesų pajėgumų turi atskiri gamintojai. Tai, kad egzistuoja du skirtingi gamybos procesai ir su jais susiję atitinkami pajėgumai, nėra susiję su klausimu, ar rinkos dalyviai šiuo pagrindu laiko tai esminiu skirtumu, ar ne.

(68)

Todėl nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, kuriais remiantis būtų buvę galima paneigti Komisijos išvadą, kad rinkoje paprastai išskiriamas anatazo TiO2 ir rutilo TiO2. Priešingai, neatrinktas eksportuojantis gamintojas „Guanxi Jinmao Titanium Co., Ltd.“ net pateikė prašymą neįtraukti anatazo TiO2, tvirtindamas, kad anatazo ir rutilo TiO2 labai skiriasi ir kad jų negalima pakeisti vieno kitu.

(69)

Dėl bendrovės „AkzoNobel“ tvirtinimo, kad taikant chloridų ir sulfatų procesus gaunamas TiO2 naudojamas skirtingai, Komisija pirmiausia pažymėjo, kad bendrovė „AkzoNobel“ taip tvirtino remdamasi tuo, kad jos produktai naudojami patalpose ir lauke, o ši aplinkybė aktuali tik dažų ir dangų sektoriuje. Kituose pramonės sektoriuose galima pirkti tiek taikant chloridų procesą, tiek taikant sulfatų procesą gaunamą TiO2 ir jį galima naudoti pakaitomis tais pačiais tikslais (kaip yra šiuo atveju, pvz., gaminant dekoratyvinę plėvelę arba pagrindinius baltos spalvos mišinius). Be to, pati bendrovė „AkzoNobel“ savo klausimyno atsakymuose nurodė, kad gamindama kai kuriuos iš savo produktų ji naudoja tiek taikant chloridų procesą, tiek taikant sulfatų procesą gaunamą TiO2.

(70)

Todėl, net jei kai kuriais atvejais būtų galima aiškiai atskirti, kad dažų ir dangų sektoriuje naudojamas tik taikant chloridų procesą gaunamas TiO2, o kitais atvejais – tik taikant sulfatų procesą gaunamas TiO2 (quod non), šis teiginys buvo susijęs tik su vienu naudojimo būdu ir jis nebūtinai būtų teisingas visuose kituose pramonės sektoriuose. Todėl Komisija atmetė šį argumentą.

(71)

Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad esama daug galutinės grandies pramonės šakų, kuriose naudojami TiO2 produktai pritaikomi taip, kad juos būtų galima tinkamai naudoti konkrečioje srityje ar net keliose srityse.

(72)

Kiekviename naudotojų sektoriuje naudojami įvairios paskirties produktai. Keletas pavyzdžių: statybos paskirties dažai, pramoninės paskirties dangos (dažų ir dangų pramonės sektoriuje), įvairiems baldų paviršiams ar grindų dangai skirta laminato tipo plėvelė (dekoratyvinės plėvelės pramonės sektoriuje), grafikos dažai, naudojami etiketėms gaminti, lanksčios pakuotės ir popieriaus bei kartono gaminiai (grafikos dažų pramonės sektoriuje).

(73)

Kiekviename iš išvardytų rinkos segmentų ir net atskirose srityse naudotojai dažnai taiko įvairias savo produktų formules, kurios priklauso nuo konkretaus galutinio naudojimo būdo ir klientų poreikių.

(74)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad naudotojai dažnai išmėgina konkrečių TiO2 gamintojų siūlomų TiO2 gaminių eksploatacines savybes savo formulėse ir atitinkamai sukuria vieną ar daugiau receptų / formulių, taip pasiekdami, kad jų produktai būtų tinkamai naudoti tam tikru būdu. Todėl toks produktas bus parduodamas tiksliniam naudojimui.

(75)

Šių produktų eksploatacinės savybės, be kita ko, priklausys nuo naudojamo TiO2 rūšies, be kita ko, TiO2 dalelių dydžio, kristalų morfologijos (anatazo ar rutilo), nuo to, ar TiO2 molekulės yra padengtos, ar nepadengtos, ir nuo to, ar TiO2 buvo pagamintas taikant chloridų ar sulfatų procesą.

(76)

Savaime suprantama, kad visų šių elementų sąveika, be kitų veiksnių, taip pat turi įtakos kainai.

(77)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių, kad taikant chloridų procesą gaunamo TiO2 nereikėtų įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes jo pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės pakankamai skiriasi nuo taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2 savybių. Tiek taikant chloridų, tiek taikant sulfatų procesą gaunamas TiO2 naudojamas tuose pačiuose pramonės sektoriuose, o kartais net ir tais pačiais tikslais.

(78)

Be to, egzistuoja daug alternatyvių tiekimo šaltinių, nes, kaip nurodė pati bendrovė „AkzoNobel“, didžioji Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų dalis grindžiama chloridų procesu (kaip ir Šiaurės Amerikos).

(79)

Komisija jau buvo padariusi išvadą laikinojo reglamento 433 konstatuojamojoje dalyje ir 7.3.3 skirsnyje patvirtino, kad muitų poveikis bendrovei „AkzoNobel“ nebūtų didelis ir ji galėtų šį poveikį absorbuoti. Kita vertus, tikėtina, kad neįtraukus daugiau kaip trečdalio tiriamojo produkto importo į produkto apibrėžtąją sritį būtų padarytas didelis poveikis priemonių veiksmingumui.

(80)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bendrovė „AkzoNobel“ neįrodė, kad taikant kitus svarbesnius veiksnius nei tie, į kuriuos Komisija atsižvelgė apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, reikėjo apriboti nagrinėjamo produkto apibrėžtį neįtraukiant į ją taikant chloridų procesą gaunamo TiO2. Be to, taikant chloridų procesą gaunamas TiO2 atitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, o suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad iš KLR importuojamas šios TiO2 pakategorės produktas nekonkuruoja su jokiu kitu Sąjungos rinkoje prieinamu produktu. Todėl Komisija atmetė prašymą į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti taikant chloridų procesą gaunamo TiO2.

(81)

Bendrovė „AkzoNobel“ taip pat pakartojo savo tvirtinimus, kad Komisija, remdamasi 60, 61 ir 65 konstatuojamosiose dalyse pateiktais argumentais, turėtų atlikti atskirą žalos ir priežastinio ryšio analizę tiek dėl taikant chloridų procesą gaunamo TiO2, tiek dėl taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2.

(82)

Tačiau bendrovė „AkzoNobel“ nepateikė naujų argumentų ar įrodymų šiam teiginiui pagrįsti.

(83)

Komisija taip pat patvirtino laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad vien tai, kad Kinijos gamintojai šiuo metu gamina daugiau taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2, nereiškia, kad taip bus ir ateityje. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos pramonė yra įsipareigojusi paspartinti perėjimą nuo taikant sulfatų procesą prie taikant chloridų procesą gaunamo TiO2.

(84)

Todėl Komisija paliko galioti laikinojo reglamento 70 ir 71 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas ir atmetė šį prašymą.

(85)

Neatrinktas eksportuojantis gamintojas „Guanxi Jinmao Titanium Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Jinmao Titanium“) pateikė prašymą į tyrimo aprėptį neįtraukti anatazo TiO2. Šis prašymas buvo pateiktas labai vėlyvame tyrimo etape po to, kai jau buvo paskelbtas laikinasis reglamentas. Nė viena šalis nepateikė pastabų dėl šio prašymo.

(86)

Kaip Komisija jau buvo pabrėžusi laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje, pastabos dėl produkto apibrėžtosios srities turėjo būti pateiktos ankstyvaisiais tyrimo etapais, kad būtų pakankamai laiko įvertinti jų aktualumą ir suteikti galimybę kitoms suinteresuotosioms šalims į jas atsakyti.

(87)

Nepaisant to, Komisija išnagrinėjo šį prašymą atsižvelgdama į šiame etape turimą informaciją.

(88)

Kaip nurodė bendrovė „Jinmao Titanium“, anatazo TiO2 gali būti gaminamas tik taikant sulfatų procesą. Bendrovė „Jinmao Titanium“ teigė, kad Sąjungos gamintojų sulfatų proceso gamybos pajėgumai yra daug mažesni nei chloridų proceso gamybos pajėgumai ir kad jų nepakanka anatazo produktų paklausai Sąjungoje patenkinti, o dėl rinkos dinamikos ir Sąjungos taisyklių Sąjungos gamintojai skatinami investuoti į chloridų proceso gamybos įrenginius.

(89)

Bendrovė „Jinmao Titanium“ taip pat tvirtino, kad anatazo produktai labai skiriasi nuo kitų produktų (t. y. rutilo) pagal šiuos parametrus: kietumą, savitąjį svorį, lūžio rodiklį, sklaidos galią, cheminį stabilumą, draudžiamosios juostos energiją ir fotokatalizinį aktyvumą. Šiuo tikslu buvo nurodyti keli moksliniai šaltiniai. Bendrovė „Jinmao Titanium“ tvirtino, kad šios savybės formuoja galutinių naudotojų suvokimą ir apibrėžia produktų tinkamumą įvairioms reikmėms.

(90)

Be to, bendrovė „Jinmao Titanium“ pažymėjo, kad rinkos dalyviai paprastai atskiria anatazo ir rutilo produktus, ir kad toks atskyrimas turi įtakos jų kainai.

(91)

Bendrovė taip pat tvirtino, kad anatazo ir rutilo produktai negali būti visiškai pakeičiami vieni kitais. Nors kai kuriose srityse rutilas gali būti naudojamas vietoje anatazo, dėl ekonominio pagrįstumo tai daroma retai.

(92)

Bendrovė „Jinmao Titanium“ padarė išvadą, kad jei anatazo TiO2 nebūtų įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį, labiau nuo anatazo produktų priklausantys Sąjungos naudotojai ir sritys siektų išvengti didesnių sąnaudų ir didesnių vartotojų kainų. Be to, priemonių vengimo rizika yra nedidelė, nes anatazas tiesiogiai nekonkuruoja su Sąjungos gaminamomis rutilo rūšimis.

(93)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad tvirtinimas dėl to, jog Sąjungoje nepakanka pajėgumų patenkinti anatazo TiO2 paklausą nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Nors tiriamuoju laikotarpiu (toliau – TL) Sąjungos pajėgumai iš tiesų buvo šiek tiek mažesni už bendrą TiO2 paklausą Sąjungoje, nebuvo įrodyta, kad ypač trūko pajėgumų, susijusių su anatazo TiO2 produktais. Todėl Komisija šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

(94)

Dėl argumentų, susijusių su tariamais skirtumais tarp anatazo ir rutilo produktų, jų pakeičiamumu, galutiniu naudojimu, kainodara ir klientų suvokimu, 71–76 konstatuojamosiose dalyse Komisija jau padarė išvadą, kad visiems šiems elementams įtakos turi keli veiksniai, susiję su kiekvieno produkto, kurio sudėtyje yra TiO2, konkrečiais naudojimo būdais. Priklausomai nuo naudojimo būdo, skirtumas tarp rutilo ir anatazo TiO2 gali būti didesnis arba mažesnis.

(95)

Be to, pati bendrovė „Jinmao Titanium“ pripažįsta, kad net ir tose pačiose srityse naudojami rutilo ir anatazo produktai iš tiesų gali būti pakeičiami.

(96)

Todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, kad dėl galimų su bet kuriuo iš tų elementų susijusių anatazo TiO2 ypatumų produkto neįtraukimas būtų pateisinamas.

(97)

Galiausiai nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad anatazo TiO2 importo į Sąjungą apimtis nebuvo didelė. Remiantis Komisijos turima informacija, per tiriamąjį laikotarpį iki 30 % viso importo galėjo būti anatazo TiO2. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė taip pat parduoda anatazo produktus, toks neįtraukimas galėtų turėti didelį poveikį muitų veiksmingumui.

(98)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, bendrovė „Jinmao Titanium“ neįrodė, kad taikant kitus svarbesnius veiksnius nei tie, į kuriuos Komisija atsižvelgė apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, reikėjo apriboti nagrinėjamo produkto apibrėžtį neįtraukiant į ją anatazo TiO2. Be to, anatazo TiO2 atitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, o suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad iš KLR importuojamas šios TiO2 pakategorės produktas nekonkuruoja su jokiu kitu Sąjungos rinkoje prieinamu produktu. Komisija šį prašymą atmetė.

(99)

Nustačius laikinąsias priemones, nedidelis apsaugos nuo saulės priemonėse naudojamo padengto TiO2 importuotojas „AAKO B.V.“ (toliau – bendrovė AAKO) paprašė neįtraukti šios rūšies TiO2 produktų.

(100)

Bendrovė AAKO tvirtino, kad šios rūšies TiO2 pasižymi ypatingomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, nes gaminant apsaugos nuo saulės priemones galima naudoti tik tam tikrų rūšių TiO2. Cheminės medžiagos, kurių gali būti šių rūšių produktų dangoje, ir jų kiekiai yra apibrėžti Kosmetikos gaminių reglamento VI priede (13).

(101)

Šiuo tikslu reikia išbandyti ir patvirtinti konkrečias tiekiamų produktų kategorijų formules, o tiekėjų negalima laisvai pakeisti kitais.

(102)

Be to, bendrovė AAKO tvirtino, kad TiO2 rūšių, kurias ji importuoja, kaina yra maždaug aštuonis kartus didesnė už standartinių nepadengtų TiO2 rūšių kainą, todėl padengto ir nepadengto TiO2 rinkų faktiškai negalima palyginti.

(103)

Komisija pažymėjo, kad minėtame prašyme buvo pateikta nedaug informacijos, o pats prašymas buvo pateiktas labai vėlyvame tyrimo etape.

(104)

Komisija taip pat iš pradžių pažymėjo, kad bendrovės AAKO apibūdintas TiO2 nėra vienintelis rinkoje prieinamas padengtas TiO2. Priešingai, daugumos Sąjungos rinkoje prieinamų TiO2 rūšių sudėtyje yra tam tikrų cheminių dangų.

(105)

Be to, Komisija pripažino, kad apsaugos nuo saulės priemonėse naudojamo TiO2 sudėtis reglamentuojama teisės aktais, todėl suprantama, kad keičiant tiekėją reikia atlikti išsamius bandymus.

(106)

Tačiau, kaip nustatyta atlikus tyrimą, reikalavimas atlikti TiO2 bandymus prieš naudojimą bet kurioje iš vartotojams skirtų produktų / naudojimo sričių nėra būdingas tik šiam sektoriui. Daug kitų naudotojų įrodė, kad norint pakeisti jų produktų sudėtį reikia atlikti išankstinius bandymus. Todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, kad apsaugos nuo saulės priemonėse naudojamas TiO2 pasižymi ypatingomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, dėl kurių šio produkto būtų galima neįtraukti.

(107)

Be to, bendrovė AAKO nepateikė jokios informacijos ar įrodymų apie galimą nepakankamą šių produktų pasiūlą Sąjungoje arba apie alternatyvius tiekimo šaltinius.

(108)

Galiausiai šiame tyrime apie save nepranešė nė vienas apsaugos nuo saulės priemonių gamintojas, kuris būtų nepritaręs dėl priemonių, todėl darytina išvada, kad muitai neturėtų didelio poveikio jų verslui.

(109)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bendrovė AAKO neįrodė, kad vertinant kitus svarbesnius veiksnius nei tie, į kuriuos Komisija atsižvelgė apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, reikėtų apriboti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir neįtraukti apsaugos nuo saulės priemonėse naudojamo TiO2. Be to, apsaugos nuo saulės priemonėse naudojamas TiO2 atitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, o suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad iš KLR importuojamas šios pakategorės TiO2 nekonkuruoja su jokiu kitu Sąjungos rinkoje prieinamu produktu. Komisija atmetė bendrovės AAKO prašymą neįtraukti produkto.

(110)

Paskelbus laikinąjį reglamentą buvo surengtas klausymas su bendrovėmis „Munksjö“ ir „Felix“. Šios bendrovės kartu pateikė pastabų dėl laikinajame reglamente pateiktų Komisijos išvadų. CEPI taip pat pateikė pastabų, prašydama Komisijos iš naujo įvertinti savo išvadas dėl laminato tipo TiO2 neįtraukimo.

(111)

Bendrovės „Munksjö“ ir „Felix“ pakartojo savo tvirtinimus dėl produkto neįtraukimo arba išimties dėl galutinio naudojimo taikymo ir pateikė naujų papildomų įrodymų bei teigė, kad buvo įvykdyti visi su šiais prašymais susiję kriterijai, į kuriuos Komisija buvo atsižvelgusi ankstesnėse bylose. Todėl Komisija, atsižvelgdama į naujus įrodymus, iš naujo įvertino savo išvadas.

(112)

Pirma, abu naudotojai tvirtino, kad Komisija pažeidė prievolę rūpestingai išnagrinėti visą turimą informaciją ir taip pažeidė procesinės lygybės principą. Jie teigė, kad Komisija selektyviai atsižvelgė į skundo pateikėjo pateiktos informacijos elementus, neatsižvelgdama į šių dviejų naudotojų atsakymus dėl šių tvirtinimų.

(113)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje, Komisija neatsižvelgė nei į 2024 m. gegužės 2 d. skundo pateikėjo pateiktas pastabas dėl produkto apibrėžtosios srities, nei į 2024 m. gegužės 22 d. ir 2024 m. gegužės 30 d. bendrovių „Munksjö“ ir „Felix“ bendrai pateiktas pastabas.

(114)

Komisija nustatė, kad tam tikri eksportuojantys gamintojai siūlė laminato tipo TiO2, skirtą naudoti PVC ir patvariems plastikams gaminti (14). Tačiau bendrovės „Munksjö“ ir „Felix“ tvirtino, kad iš tiesų Komisijai įtakos turėjo 2024 m. gegužės 2 d. skundo pateikėjo šiuo klausimu pateiktos pastabos ir kad ji neatsižvelgė į tuo pačiu klausimu pateiktus naudotojų priešieškinius.

(115)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad 114 konstatuojamojoje dalyje nurodyti duomenys yra viešai prieinami internete ir kad Komisija galėjo juos gauti neatsižvelgdama į šalių pastabas, įskaitant pavėluotai skundo pateikėjo pateiktas pastabas. Iš tiesų, atsakydami į klausimyno atsakymus, naudotojai nurodė tikslias produktų, kuriuos jie pirko iš atskirų tiekėjų, rūšis, kurias Komisija patikrino pagal internete viešai skelbiamą informaciją.

(116)

Nepaisant to, galutiniame etape Komisija išnagrinėjo visas pastabas, įskaitant tas, kurios buvo pateiktos per vėlai, kad į jas būtų buvę galima atsižvelgti pirminiame etape, ir iš naujo įvertino savo išvadas atsižvelgdama į visus pateiktus naujus faktus ir įrodymus.

(117)

Antra, naudotojai tvirtino, kad kelios laikinajame reglamente Komisijos padarytos išvados nebuvo pagrįstos turimais įrodymais.

(118)

Šių atveju abu naudotojai pirmiausia ginčijo Komisijos išvadas, kad laminato tipo TiO2 pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip ir kitų rūšių TiO2 (15).

(119)

Jie pakartojo savo tvirtinimą, kad laminato tipo TiO2 pasižymi specifinėmis fizinėmis savybėmis, kurios atitinka unikalius dekoratyvinės plėvelės sektoriaus poreikius, t. y. poreikį užtikrinti didesnį lengvumą po to, kai plėvelė prisotinama melamino pagrindu pagamintos dervos, ir poreikį užtikrinti, kad po įmirkymo išliktų plėvelės spalva. Šis aspektas yra itin svarbus naudojant dekoratyvinę plėvelę dekoratyvinių prekių ir baldų pramonės sektoriuose.

(120)

Naudotojai papildė savo tvirtinimą, nurodydami konkrečias chemines savybes, kuriomis pasižymi laminato tipo TiO2 ir dėl kurių užtikrinamos tokios jo eksploatacinės savybės. Tai stora TiO2 molekulės paviršiaus danga, daugiausia sudaryta iš cheminių elementų fosforo pentoksido (P2O5), aliuminio oksido (Al2O3) ir silicio dioksido (SiO2). P2O5 kiekis yra ypač didelis ir sausame produkte viršija 0,5 %, palyginti su kitų tipų TiO2 produktais.

(121)

CEPI pateikė panašų argumentą tvirtindama, kad dėl to, jog laminato tipo TiO2 sudėtyje yra daug didesnė fosforo koncentracija, jis yra išskirtinai tinkamas naudoti laminato tipo plėvelėms gaminti, ir aiškiai skiriasi nuo kitų rūšių TiO2.

(122)

Naudotojai taip pat nurodė specifinę techninę savybę, dėl kurios laminato tipo TiO2 veikia kitaip nei kitų rūšių TiO2: dėl storos paviršiaus dangos jam būdingas elektrinis paviršiaus įkrovimas, padedantis molekulei prisijungti prie medienos plaušienos plaušelių. Dėl tokio paties paviršiaus įkrovimo ir dalelių dydžio šio TiO2 negalima naudoti kitose srityse, pvz., statybos paskirties dažams gaminti, nes dėl jo dažai ant sienų pradeda „kreidėti.“

(123)

Galiausiai naudotojai nurodė, kad esama paprastų ir plačiai prieinamų fosforo buvimo ir koncentracijos dangoje nustatymo metodų, visų pirma atliekant rentgeno fluorescencijos (XRF) arba induktyviai susietos plazmos (ICP) bandymus.

(124)

114 konstatuojamojoje dalyje nurodytoje 2024 m. gegužės 2 d. pateiktoje medžiagoje skundo pateikėjas tvirtino ir pateikė įrodymų, kad fosforo buvimas dangos sudėtyje negali būti laikomas skiriamuoju požymiu, nes beveik visuose TiO2 produktuose yra tam tikras kiekis fosforo.

(125)

Be to, skundo pateikėjas tvirtino, kad muitinė negalėtų tiksliai nustatyti, ar importuojamame TiO2 esama fosforo, ir, net jeigu ji galėtų tai padaryti, muitinė negalėtų tiksliai atskirti laminato tipo TiO2 nuo kitų rūšių TiO2.

(126)

Skundo pateikėjas pridūrė, kad skirtingų rūšių TiO2 paviršiui apdoroti nereikia specifinės papildomos įrangos ar specializuotų technologijų, o tai dar labiau patvirtina argumentą, kad laminato tipo TiO2 neturėtų būti laikomas atskiru produktu.

(127)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktą papildomą informaciją apie pagrindines laminato tipo TiO2 savybes. Remiantis pateiktais įrodymais buvo patvirtina laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad laminato tipo TiO2 sudėtyje esantis fosforas yra svarbesnis nei kitų rūšių ir kad dėl išskirtinio tos dangos pobūdžio laminato tipo TiO2 tinka dekoratyvinei plėvelei gaminti.

(128)

Paskelbus laikinąjį reglamentą pateiktose pastabose naudotojai nesutiko su Komisijos išvada, kad keli eksportuojantys gamintojai siūlo tos pačios rūšies TiO2, skirtą ne tik dekoratyvinei plėvelei, bet ir PVC bei patvariesiems plastikams gaminti, o tai reiškia, jog jis gali būti naudojamas keliose srityse.

(129)

Šiuo klausimu 2024 m. gegužės 2 d. pastabose skundo pateikėjas tvirtino, kad daugelis TiO2 gamintojų siūlo produktus, kurie yra universalūs, t. y. skirtingi naudotojai gali juos naudoti keliais skirtingais tikslais (dangoms, plastikui, laminato tipo plėvelei ir kt. gaminti). Tuo tikslu jis pateikė trijų skirtingų Sąjungos gamintojų gaminamų TiO2 produktų ir dar trijų Kinijos gamintojų gaminamų produktų duomenų lapus.

(130)

2024 m. gegužės 22 d. pateiktose pastabose bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ nepritarė šiam tvirtinimui ir pateikė įrodymų, kad kelių pirmiau nurodytų rūšių TiO2 produktų iš tikrųjų negalima naudoti dekoratyvinei plėvelei gaminti, tačiau tvirtino, kad kitų rūšių produktų net nėra Sąjungos rinkoje, todėl nežinoma, ar jie atitinka standartus, kuriais reikia vadovautis gaminant dekoratyvinę plėvelę.

(131)

Kai kurie 130 konstatuojamojoje dalyje paminėti produktai taip pat buvo tie, kuriuos naudotojai nurodė pirkę savo klausimyno atsakymuose, todėl Komisija šiuos duomenis sutikrino su viešai prieinamais duomenimis. Konkrečiai, kalbant apie bendrovės „Lomon Billions“ gaminamą laminato tipo TiO2 produktą LR-952, naudotojai pateikė įrodymų, kad, priešingai, nei tvirtino skundo pateikėjas ir laikinajame reglamente padarė išvadą Komisija, šis produktas nėra tinkamas PVC ir patvariesiems plastikams gaminti. Nuo to laiko bendrovės „Lomon Billions“ interneto svetainė buvo atitinkamai atnaujinta.

(132)

Nustačius laikinuosius muitus, CEPI pateikė panašų tvirtinimą, teigdama, kad laminato tipo TiO2 nebūtų galima naudoti kitoms reikmėms, nes plastike jis nepasklistų tinkamai.

(133)

Remdamasi visais naujai pateiktais įrodymais, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad kurios nors iš skundo pateikėjo nurodytų rūšių TiO2 iš tikrųjų parduodamas Sąjungos rinkoje ir kad jis tuo pačiu metu gali būti naudojamas tiek dekoratyvinei plėvelei gaminti, tiek tam tikroms kitoms reikmėms. Nors kai kurių kitų rūšių TiO2 produktai siūlomi (ir, kaip parodė tyrimas, iš tiesų parduodami) kaip įvairios paskirties produktai, dėl laminato tipo TiO2 tai nebuvo įrodyta.

(134)

Nors Komisija pripažįsta, kad keliuose šaltiniuose internetine siūlomi tam tikri TiO2 produktai, kurie, kaip teigiama, gali būti naudojami tiek dekoratyvinei plėvelei, tiek kitiems galutinės grandies produktams gaminti, neįrodyta, kad tų tipų TiO2, kuris, kaip žinoma, naudojamas dekoratyvinei plėvelei gaminti, parduodamas ir kitoms reikmėms.

(135)

Priešingai, iš turimų įrodymų matyti, kad nors kitų rūšių produktai gali būti tarpusavyje pakeičiami, iš tiesų yra tam tikras (ribotas) TiO2, kuris gaminamas ir parduodamas tik kaip laminato tipo TiO2, rūšių skaičius.

(136)

Remiantis 71–75 konstatuojamosiose dalyse Komisijos padarytomis išvadomis, tiriamojo produkto (pvz., dekoratyvinei plėvelei gaminti naudojamo produkto) naudojimas tam tikru galutinio naudojimo tikslu yra svarbus nustatant cheminę sudėtį ir (arba) kitas savybes, kad jis būtų tinkamai pritaikytas tai konkrečiai paskirčiai.

(137)

Bendrovės „Munksjö“ ir „Felix“ tvirtino, kad tai pasakytina ir apie laminato tipo TiO2. Kaip Komisija jau patvirtino laikinajame reglamente, skiriamoji laminato tipo TiO2 cheminė savybė yra ta, kad jo dangoje yra didelė fosforo koncentracija. Iš naujų įrodymų matyti, kad fosforo kiekis turėtų siekti ne mažiau kaip 0,5 % sauso produkto masės, kad jį būtų galima naudoti dekoratyvinei plėvelei gaminti.

(138)

Be to, atliekant tyrimą nebuvo patvirtinta, kad specifinė laminato tipo TiO2 techninė savybė, kurią nurodė du naudotojai (žr. 122 konstatuojamąją dalį), būdinga tik laminato tipo TiO2 arba konkrečiam naudojimo būdui.

(139)

Konkrečiai, net jei laminato tipo TiO2 sudėtyje yra elektros įkrova, atsirandanti dėl storos paviršiaus dangos, kuri padeda molekulei prisijungti prie medienos plaušienos plaušelių, nebuvo įrodyta, kad kitų rūšių TiO2 techninės savybės nebūtų panašios. Nors dėl tokios paviršiaus įkrovos laminato tipo TiO2 gali būti netinkamas naudoti dažams ir dangoms gaminti, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad naudojant TiO2 kitiems produktams (pvz., kitų rūšių plėvelei) gaminti panaši savybė būtų nereikalinga.

(140)

Vis dėlto Komisija įvertino, ar aplinkybės, kad dangoje esama fosforo, pakaktų produkto neįtraukimui pagrįsti.

(141)

Išnagrinėjusi visus byloje turimus įrodymus, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad laminato tipo TiO2 pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra pakankamai skirtingos, palyginti su kitų rūšių TiO2, kad jo būtų galima neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(142)

Iš tiesų, kaip pirmiau analizavo Komisija, įvairių rūšių TiO2 taikomi specialūs reikalavimai, kurie yra susiję su tam tikrais jo cheminės sudėties elementais ir priklauso nuo jo paskirties (pvz., maistui tinkamam TiO2 arba apsaugos nuo saulės priemonėse naudojamam TiO2).

(143)

Taigi, nors reikalavimas, kad fosforo dalis TiO2 turi siekti ne mažiau kaip 0,5 % sauso produkto masės, kad jį būtų galima naudoti dekoratyvinei plėvelei gaminti, gali būti taikomas tik gaminant dekoratyvinę plėvelę (arba, kitaip tariant, vien tik laminato tipo TiO2), laminato tipo TiO2 nėra unikalus dėl to, kad jį gaminant reikia šiek tiek pakoreguoti cheminę sudėtį, kad jį būtų galima naudoti pagal atitinkamą paskirtį. Kitaip tariant, šios specifinės savybės nepakanka, kad laminato tipo TiO2 būtų galima atskirti nuo kitų rūšių TiO2, be to, ši savybė nėra ypatingesnė nei kitos specifinės savybės, dėl kurių kitais konkrečiais naudojimo atvejais produktui galėtų būti taikoma išimtis.

(144)

Todėl Komisija paliko galioti laikinajame reglamente pateiktą išvadą, kad suinteresuotosioms šalims nepavyko įrodyti, jog taikant kitus svarbesnius veiksnius, nei tie, į kuriuos Komisija atsižvelgė apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, reikėjo apriboti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį neįtraukiant laminato tipo TiO2. Be to, laminato tipo TiO2 atitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, o suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad iš KLR importuojamas šios TiO2 pakategorės produktas nekonkuruoja su jokiu kitu Sąjungos rinkoje prieinamu produktu. Komisija atmetė šį prašymą neįtraukti produkto.

(145)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Felix“, bendrovė „Munksjö“ ir grupė LB pateikė pastabų, teigdamos, kad jos nepritaria Komisijos sprendimui atmesti prašymą neįtraukti produkto.

(146)

Pirma, abu naudotojai tvirtino, kad Komisija neteisingai taikė kriterijų analizuodama produkto savybių specifiškumą. 140–142 konstatuojamosiose dalyse Komisija laikėsi nuomonės, kad specifinės produkto savybės būtų pakankamas argumentas tik tuo atveju, jei toks produktas būtų vienintelis, kurį gaminant dėl jo paskirties reikėtų naudoti tam tikrą cheminę formulę. Naudotojai tvirtino, kad kyla klausimas ne dėl to, ar produktas šiuo atžvilgiu yra išskirtinis, o dėl to, ar skirtingos cheminės savybės yra būdingos tik atitinkamam produktui.

(147)

Antra, abu naudotojai pakartojo savo tvirtinimus dėl laminato tipo TiO2, fizinių, cheminių ir techninių savybių unikalumo, teigdami, kad dėl visų šių savybių laminato tipo TiO2 skiriasi nuo kitų produktų. Grupė LB taip pat pakartojo ankstesnius tvirtinimus dėl laminato tipo TiO2 cheminės sudėties unikalumo ir kitų savybių. Tai vienintelės rūšies TiO2, į kurio dangą pridedama fosforo junginių, o dėl to, kad jis turi gerai sukibti su plėvelės pluoštu, TiO2 dalelės yra didelės, o jo izoelektrinis taškas kruopščiai kontroliuojamas.

(148)

Abu naudotojai pabrėžė, kad pati Komisija pripažino, jog dėl cheminių savybių laminato tipo TiO2 yra netinkamas naudoti kitose bendro pobūdžio srityse, pavyzdžiui, dažams ir dangoms gaminti (400 konstatuojamoji dalis). Naudotojai tvirtino, kad Komisija ankstesnėse bylose (Norvegijos kilmės išauginta lašiša (16) ir Tam tikra aliuminio folija, kurios kilmės šalys Kinija ir Rusija (17)) laikėsi nuomonės, kad produkto naudojimo ar paskirties skirtumai tiesiogiai priklauso nuo skirtingų esminių produkto savybių.

(149)

Šiuo klausimu Komisija pakartojo, kad produkto neįtraukimo analizė yra kiekvienu konkrečiu atveju atliekama analizė, pagal kurią Komisija visapusiškai įvertina visus žinomus elementus, siekdama nustatyti, ar tam tikros rūšies produktas turėtų būti įtrauktas į nustatytą produkto apibrėžtąją sritį. Kai kuriais atvejais to, kad produktas pasižymi unikaliomis skirtingomis cheminėmis savybėmis, iš tiesų pakanka, kad produktas nebūtų įtrauktas į produkto apibrėžtąją sritį.

(150)

Tačiau šiuo atveju rinkoje yra kelių rūšių TiO2, kurio cheminės formulės taip pat skiriasi. Kaip jau paaiškinta 71–76 konstatuojamosiose dalyse, daugelis šių rūšių / formulių yra pritaikytos ir parduodamos tiksliniam naudojimui (atsižvelgiant į tai, kaip dėl tokių savybių šis produktas gali būti naudojamas, palyginti su kitais produktais). Visų šių rūšių produktai aprašyti laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje.

(151)

Todėl TiO2 produktams būdingas cheminių savybių išskirtinumas. Atsižvelgdama į tai, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad laminato tipo TiO2 cheminės formulės išskirtinumo pakaktų, jog būtų galima laikyti, kad šis produktas neatitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateikto produkto aprašymo.

(152)

Taigi, jeigu produkto pobūdis yra toks, kaip TiO2, t. y. jeigu TiO2 cheminės savybės pakeičiamos būtent taip, kad tam tikrose srityse jis būtų efektyvesnis nei kitose, klausimas dėl tam tikros tiksliniam naudojimui skirtos cheminės formulės išskirtinumo nagrinėjamas bent kaip dalis produkto neįtraukimo kriterijaus. Be to, Komisija priminė, kad laminato tipo TiO2 atitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį ir kad iš Kinijos importuojamas šios TiO2 pakategorės produktas iš tiesų tiesiogiai konkuruoja su Sąjungos rinkoje prieinamais produktais. Nebuvo pateikta jokių priešingų įrodymų.

(153)

Tai yra visiškai priešinga situacija, palyginti su bylomis Išauginta lašiša ir Tam tikra aliuminio folija, kurias kaip pavyzdžius nurodė naudotojai. Abiem šiais atvejais buvo aišku, kad neįtrauktiems produktams nebuvo taikoma produkto apibrėžtis.

(154)

Todėl Komisija laikėsi savo pozicijos ir atmetė šį prašymą neįtraukti produkto.

(155)

Naujus teiginius ir įrodymus dėl išimties dėl laminato tipo TiO2 galutinio naudojimo Komisija įvertino 7.3.4 skirsnyje.

(156)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(157)

Savo pastabose dėl laikinojo reglamento ir klausymo metu bendrovė „Flint“ užginčijo Komisijos išvadas dėl jos prašymo taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo šios rūšies TiO2, kuris naudojamas tik kaip pigmentas gaminant baltus dažus grafikos dažų pramonės sektoriuje (toliau – grafikos TiO2).

(158)

Tačiau bendrovė „Flint“ neginčijo Komisijos išvados dėl jos prašymo neįtraukti produkto atmetimo. Tuo pat metu nei bendrovė „Siegwerk“, nei bendrovė „Sun Chemical“ nepateikė papildomų įrodymų, kuriais būtų buvę galima papildyti bendrovės „Flint“ jau pateiktus įrodymus, dėl kurių reikėtų iš naujo įvertinti Komisijos sprendimą atmesti prašymą neįtraukti produkto.

(159)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad grafikos TiO2 pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės nesiskiria nuo kitų rūšių TiO2 savybių tiek, kad jo būtų galima neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Be to, suinteresuotosios šalys neįrodė, kad vertinant kitus svarbesnius veiksnius nei tie, į kuriuos Komisija atsižvelgė apibrėždama nagrinėjamąjį produktą, reikėjo apriboti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir neįtraukti grafikos TiO2. Taip pat pažymėtina, kad grafikos TiO2 atitinka laikinojo reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje pateiktą produkto apibrėžtį, o suinteresuotosios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad iš KLR importuojamas šios TiO2 pakategorės produktas nekonkuruoja su jokiu kitu Sąjungos rinkoje prieinamu produktu.

(160)

Komisija naujus tvirtinimus ir įrodymus dėl išimties dėl grafikos TiO2 galutinio naudojimo taikymo įvertino 7.3.5 skirsnyje.

(161)

Atskleidus pirminius faktus vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas (grupė „LB Group“), skundo pateikėjas ir vienas naudotojas (bendrovė „Akzo Nobel“) pateikė pastabų dėl negalutinių išvadų dėl dempingo.

(162)

Išsami informacija apie normaliosios vertės apskaičiavimą pateikiama laikinojo reglamento 80–242 konstatuojamosiose dalyse.

(163)

Atskleidus pirminius faktus grupė LB pateikė pastabų dėl ilmenito, geležies miltelių, darbo sąnaudų ir PBA išlaidų lyginamųjų dydžių.

(164)

Dėl ilmenito grupė LB pažymėjo, kad taikant sulfatų procesą gaunamo ilmenito (toliau – SP ilmenitas) lyginamasis dydis buvo duomenų bazėje „Fastmarkets“ nustatyta vidutinė CIF kaina. Grupė LB laikėsi nuomonės, kad, nors duomenų bazėje „Fastmarkets“ nurodoma SP ilmenito, kurio sudėtyje yra 47–49 %, TiO2, kaina, grupės LB šalies viduje perkamo SP ilmenito sudėtyje ši dalis yra mažesnė. Todėl grupė LB teigė, kad būtų nepagrįsta naudoti duomenų bazėje „Fastmarkets“ skelbiamą lyginamąjį dydį siekiant įvertinti grupės LB SP ilmenito suvartojimą.

(165)

Pirma, kaip nustatyta laikinojo reglamento 228 konstatuojamojoje dalyje, neiškraipytoms titano rūdų ir koncentratų, įskaitant SP ilmenitą, kainoms pagrįsti Komisija naudojo TZMI (o ne „Fastmarkets“) skelbiamas kainas. TZMI yra plačiai pripažinta tarptautinė titano pramonės platforma (šioje byloje suinteresuotosios šalys šio fakto neginčijo), kurioje skelbiami pakankamai tikslūs ir fragmentiški duomenys, padedantys Komisijai nustatyti tinkamus įvairiuose TiO2 gaminančių eksportuotojų gamybos procesuose naudojamų titano rūdų ir koncentratų lyginamuosius dydžius. TZMI skelbiamas SP ilmenito lyginamasis dydis buvo taikomas SP ilmenitui, kurio sudėtyje yra įvairūs kiekiai TiO2. Nuolat gamybos procesuose SP ilmenitą naudojantys grupės LB gamybos subjektai naudoja SP ilmenitą, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 47 % TiO2, o šis kiekis atitinka SP ilmenitui nustatytą apatinę TiO2 koncentracijos ribą. Panašūs argumentai buvo taikomi ir grupės „Anhui Gold Star“ vidaus rinkoje perkamam SP ilmenitui. Atsižvelgiant į tai, kad SP ilmenitas, kurio sudėtyje yra mažesnis kiekis TiO2, paprastai yra pigesnis nei taikant chloridų procesą gaunamas ilmenitas (toliau – CP ilmenitas), kurio sudėtyje yra daugiau TiO2, buvo pagrįsta pakoreguoti Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatytą ilmenito lyginamąjį dydį, remiantis duomenų bazėje „Fastmarkets“ TL skelbiama apatine kainų riba. Todėl ilmenito lyginamasis dydis buvo pakoreguotas iki 2 467 CNY už toną.

(166)

Dėl geležies miltelių lyginamojo dydžio taikymo grupė LB teigė, kad bent geležies miltelių, kurie klasifikuojami pagal vieną iš prekių kodų, importas iš Brazilijos neturėtų būti įtrauktas, nes jis pervertinamas, palyginti su faktinėmis grupės LB gamybos subjektų patiriamomis sąnaudomis, ir dėl to, kad jis apima ir specialius (taigi ir brangesnius) geležies miltelius, kurių grupė LB gamybos procesuose nenaudoja.

(167)

Kaip nurodyta antrajame pranešime dėl šaltinių ir laikinojo reglamento 225 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti neiškraipytą žaliavų (įskaitant geležies miltelius) kainą buvo remiamasi nacionalinių tarifų lygmeniu GTA duomenų bazėje skelbiama vidutine svertine importo į Braziliją kaina, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir transporto išlaidos. Siekiant nustatyti tinkamą geležies miltelių lyginamąjį dydį, buvo nustatyta vidutinė svertinė pagal įvairius geležies milteliams taikomus prekių kodus klasifikuojamo importo kaina, taip sumažinant bet kokių galimai neįprastų kainų poveikį geležies miltelių intervalo apatinėje ir viršutinėje dalyse ir užtikrinti, kad šios žaliavos kaina atspindėtų įvairių tipų derinį, visų pirma dėl to, kad neturima daugiau diferencijuotos informacijos apie šios žaliavos sudėtį. Šiuo atveju Komisija nepastebėjo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių reikėtų laikyti, kad laikinajame reglamente naudotas geležies miltelių lyginamasis dydis yra netipiškas arba netinkamas. Be to, pažymima, kad nors geležies milteliams taikomas lyginamasis dydis gali būti didesnis, palyginti su faktinėmis kainomis Kinijos vidaus rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, negali būti laikoma, kad tokia vidaus rinkos kaina yra patikima ir atspindi, kokie lyginamieji dydžiai turėtų būti naudojami. Be to, grupė LB nepateikė jokių konkrečių įrodymų (nei atsakydama į antrąjį pranešimą, nei teikdama pastabas dėl pirminių faktų atskleidimo), susijusių su LB grupės naudojamais geležies milteliais arba su konkrečiais prekių kodais, kurie būtų priskiriami šiam produktui vertinant GTA skelbiamus importo iš Brazilijos duomenis. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(168)

Teikdama pastabas dėl pirminių faktų atskleidimo grupė LB tvirtino, kad darbo jėgos lyginamasis dydis buvo padidintas dėl neteisingai apskaičiuotų socialinių mokesčių ir dėl to, kad Komisija naudojo per TL galiojusį valiutos kursą, o ne 2021 m., t. y. laikotarpiu, su kuriuo buvo susiję darbo jėgos lyginamojo dydžio duomenys, galiojusius kursus. Be to, grupė LB teigė, kad nustatant darbo sąnaudų lyginamąjį dydį reikėtų atsižvelgti į atlyginimų skirtumus Kinijos regionuose. Atskleidus galutinius faktus šie argumentai buvo pakartoti. Pirma, primenama, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 231–232 konstatuojamosiose dalyse, kaip skaičiavimo pagrindas buvo naudojami 2021 m. darbo užmokesčio atitinkamame veiklos sektoriuje statistiniai duomenys, tačiau vertės buvo indeksuojamos atsižvelgiant į TL. Atitinkamai TL nustatytas perskaičiavimo kursas buvo pritaikytas ir per TL nustatytoms darbo sąnaudoms. Antra, nustatant darbo sąnaudų lyginamąjį dydį darbo sąnaudų skirtumai Kinijos regionuose neturi reikšmės, kai taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis ir kai nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, be kita ko, susijusių su darbo sąnaudomis. Galiausiai Komisija veikė taikydama savo sprendimų priėmimo praktikoje nuosekliai naudojamą metodiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, grupės LB argumentas buvo atmestas.

(169)

Atskleidus pirminius faktus bendrovė „Akzo Nobel“ pakartojo argumentą, kurį jau buvo pateikusi po pirmojo ir antrojo pranešimų, kad GTA skelbiama sieros rūgšties kaina negali būti laikoma tipiška. Šis naudotojo tvirtinimas buvo atmestas dėl laikinojo reglamento 220–223 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių. Be to, primenama, kad šiame tyrime nė vienas eksportuojantis gamintojas nepateikė prieštaravimų dėl sieros rūgšties lyginamojo dydžio tipiškumo.

(170)

Dėl tipiško gamintojo (bendrovės „Tronox Brazil“) PBA išlaidų tipiškoje šalyje grupė LB teigė, kad bendrovės „Tronox Brazil“ pardavimo išlaidos, į kurias buvo atsižvelgiama apskaičiuojant normaliąją vertę, turėtų būti sumažintos atėmus transporto išlaidų sumą, kurią galima nustatyti auditorių patikrintoje bendrovės „Tronox Brazil“ metinėje ataskaitoje. Grupės LB teigimu, taip būtų užtikrinta, kad eksporto kaina EXW sąlygomis būtų lyginama su normaliąja verte EXW sąlygomis. Išsamiai išnagrinėjusi bendrovės „Tronox Brazil“ metinę ataskaitą ir ataskaitoje išdėstytus atskirų PBA išlaidų punktus, Komisija pripažino, kad būtų pagrįsta daryti išvadą, jog ataskaitoje išvardytos transporto išlaidos (Fretes / Transportes de Cargas) turėtų būti priskiriamos pardavimo išlaidoms.

(171)

Taigi normaliajai vertei apskaičiuoti naudotos bendrovės „Tronox Brazil“ PBA išlaidos buvo pakoreguotos nuo 5,9 % iki 4,24 %.

(172)

Išsami informacija apie eksporto kainos skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 243–246 konstatuojamosiose dalyse.

(173)

Atsakydama į grupės LB pastabas, Komisija priėmė tvirtinimą dėl PBA išlaidų ir tariamo pelno koregavimo pagrindo pakeitimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį JK prekiautojui (toliau – bendrovė „BEL UK“) tais atvejais, kai jo patiriamas išlaidas paprastai reikia priskirti importuotojui.

(174)

Komisija primena, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje reikalaujama, kad Komisija teisingai palygintų normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgtų į besiskiriančius veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir jų palyginamumui. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip primenama toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant: i) jas grąžinti į kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) atsižvelgti į veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(175)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 239–242 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė buvo nustatyta pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Kaip paaiškinta 170–171 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgiant į tiesioginius įrodymus, kad PBA išlaidų norma, kuri buvo naudojama pagrįstai PBA išlaidų sumai nustatyti EXW kainų lygmeniu, turėjo elementų, kurie negali būti priskiriami toms kainoms, PBA norma buvo pakoreguota atsižvelgiant į tuos atitinkamus elementus. Nuspręsta, kad normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(176)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų koreguoti normaliąją vertę (išskyrus koregavimą dėl PVM, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 249 konstatuojamojoje dalyje), ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas to neprašė.

(177)

Siekiant, kad eksporto kaina kuo labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį, ji koreguota atsižvelgiant į transporto ir sandėliavimo išlaidas, draudimo, tvarkymo ir krovos išlaidas bei muitus. Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: komisinius mokesčius, kredito sąnaudas ir mokesčius už bankų paslaugas.

(178)

Dėl komisinių koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą grupė LB teigė, kad bendrovės LB HK eksporto kainos sumažinimas (parduodant nesusijusiems Sąjungos pirkėjams) ir dvigubas susijusio Jungtinės Karalystės (toliau – JK) prekiautojo (bendrovės BEL UK) eksporto kainos sumažinimas (taip pat ir parduodant nesusijusiems pirkėjams) yra neteisėtas ir bet kuriuo atveju pernelyg didelis.

(179)

Konkrečiau, grupė LB teigė, kad Komisija turi įrodyti, jog atlikti koregavimus buvo būtina, kad būtų galima palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą (šiuo atveju nurodydama, kad iš normaliosios vertės neatimamos tam tikros susijusių prekiautojų PBA išlaidos). Grupės LB teigimu, Komisija nepaaiškino, kodėl prisiimdami atsakomybę už pardavimo procesą ir komercinę riziką arba gaudami antkainį, kaip nustatyta laikinajame reglamente, grupės LB prekiautojai tampa panašūs į komisinių pagrindu veikiančius tarpininkus, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte. Atskleidus galutinius faktus grupė LB teigė, kad Komisija nenagrinėjo, ar grupės LB prekiautojai veikia kaip vienas ūkio subjektas su Kinijos gamybos subjektais, ar kaip vidaus eksporto prekybos skyriai.

(180)

Pirma, kaip nurodyta laikinojo reglamento 252 konstatuojamojoje dalyje, koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra pagrįstas, nes prekiautojai buvo atsakingi už pardavimo procesą ir su juo susijusią komercinę riziką ir gavo pardavimo antkainį.

(181)

Iš grupės LB pateiktos ir Komisijos patikrintos informacijos matyti, kad susiję prekiautojai atlieka funkcijas, kurios yra panašios į komisinių pagrindu veikiančio tarpininko funkcijas. Iš tiesų pati grupė LB pripažįsta, kad su ja susiję prekiautojai vykdo pardavimo eksportui funkcijas. Jie parduoda produktus, padeda sudaryti sutartis, užtikrina valiutos keitimą ir rizikos valdymą, rūpinasi ryšiais su esamais ir potencialiais klientais, organizuoja logistiką, tvarko teisinius dokumentus, teikia pasiūlymus ir gauna užsakymus, derasi dėl pardavimo, išrašo sąskaitas faktūras ir prisiima atitinkamą komercinę riziką. Pati grupė LB pripažino, kad su ja susiję prekiautojai vykdo pardavimo eksportui funkcijas. Už šių funkcijų vykdymą abu prekiautojai gavo pardavimo antkainį. Grupė LB nepaaiškino, kodėl šios funkcijos skiriasi nuo komisinių pagrindu veikiančio tarpininko funkcijų. Todėl, priešingai, nei atskleidus galutinius faktus tvirtino grupė LB, Komisija pateikė nuoseklių įrodymų, iš kurių buvo matyti, kad grupės LB prekiautojai vykdė funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio tarpininko funkcijas. Be to, iš pirmiau pateikto vertinimo matyti, kad Komisija nelaiko, kad grupės LB prekiautojai kartu su gamybos subjektais sudaro vieną ūkio subjektą. Bet kuriuo atveju grupė LB nepateikė jokių tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų ir prieš priimant laikinąsias priemones oficialiai nepaprašė, kad kuris nors iš LB prekiautojų būtų traktuojamas kaip vienas ūkio subjektas. Komisija priminė, kad, kalbant apie įrodinėjimo pareigą, „jei Sąjungos institucijos pateikia neprieštaraujančių duomenų, jog su gamintoju susijęs platintojas vykdo funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento, šis platintojas ar gamintojas turi pateikti įrodymų, kad koregavimas pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą yra nepagrįstas“ (18). Kitaip tariant, grupė LB turi įrodyti ir pagrįsti, kad jie sudaro vieną ūkio subjektą. Grupė LB to nepadarė.

(182)

Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika (19), pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktas taikomas ne tik komercinio atstovavimo santykiams tiesiogine jų prasme. Priešingai, koregavimas pagal minėtą nuostatą taip pat numatomas atsižvelgiant į gaunamą antkainį, net jei šalys veikia ne remdamosi pagrindinio subjekto ir tarpininko santykiais, bet pasiekia tokį patį rezultatą veikdamos kaip pardavėjas ir pirkėjas (taip yra ir šiuo atveju). Grupės LB gaminantys subjektai ir su jais susiję prekiautojai veikia kaip pardavėjai ir pirkėjai. Prekiautojai perka nagrinėjamąjį produktą ir vėliau jį perparduoda, bei gauna pardavimo antkainį. Toks pardavimo antkainis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte yra aiškiai nurodytas kaip komisinio mokesčio forma. Šis nuosavybės teisių perdavimas susijusiems prekiautojams neišvengiamai reiškia, kad perduodama ir komercinė rizika, tačiau tai netrukdo taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto.

(183)

Dėl tariamo 6,89 % pelno, kurį nesusijęs importuotojas gavo už kitą cheminį produktą (PVOH) ir kuris šiame tyrime naudotas patikimai eksporto kainai nustatyti (žr. laikinojo reglamento 246 ir 252 konstatuojamąsias dalis), atskleidus galutinius faktus grupė LB tvirtino, kad bendrovė LB HK nevykdo tipiškų importuotojo funkcijų. Todėl grupė LB nemano, kad importuotojo lyginamasis dydis atspindi pelno dydį, kurį galėtų gauti bendrovė LB HK. Grupės LB teigimu, daugiausia gali būti koreguojamas faktinis bendrovės LB HK pelnas atsižvelgiant į LB HK dalyvavimą parduodant produktus į Sąjungą.

(184)

Bendrovė „Akzo Nobel“ taip pat teigė, kad atskaitytas 6,89 % pelno dydis vienam prekybos subjektui yra per didelis ir turėtų būti apribotas iki 6,89 %, neatsižvelgiant į prekiautojų skaičių, arba Komisija bent jau turėtų naudoti 5 % pelno dydį, kuris buvo naudojamas 2007 ir 2014 m. Komisijos reglamentuose dėl chemijos pramonės (20).

(185)

Pirma, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje Komisijai suteikiama galimybė pasirinkti, ar naudoti faktinį susijusio importuotojo pelno dydį, ar sąlyginį pelno dydį, o vienintelis įpareigojimas yra tai, kad tas dydis turi būti pagrįstas. Taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį panašiai kaip 2 straipsnio 10 dalies i punktą, buvo manoma, kad tikslinga remtis pagrįstu pelno dydžiu kaip atskaitos pagal minėtą nuostatą pagrindu, taip siekiant išvengti bet kokio iškreipiamojo poveikio, kuris gali atsirasti dėl eksportuojančio gamintojo ir susijusių prekiautojų vidaus susitarimų.

(186)

Grupė LB nesiginčija, kad tiek bendrovė LB HK, tiek bendrovė BEL UK: i) veikia kaip prekiautojai; ii) patiria atitinkamų išlaidų; iii) gauna pardavimo antkainį už jų atliekamas funkcijas ir iv) gauna pelno. Grupė LB taip pat neneigė, kad abu prekiautojai yra susiję su gamintoju. Todėl, laikydamasi savo nusistovėjusios praktikos, kurią patvirtino Bendrasis Teismas (21), Komisija analogiškai taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir naudojo PBA sąnaudas bei tariamą pelno dydį, kurį nustatė remdamasi nesusijusio prekiautojo / importuotojo gautu pelnu.

(187)

Kalbant apie koregavimo kiekybinį įvertinimą, svarbu atsižvelgti į susijusio prekiautojo vaidmens poveikį eksporto kainai. Kyla klausimas, kokia faktinė eksporto kaina atitiktų įprastomis rinkos sąlygomis grindžiamus santykius tarp eksportuotojo ir prekiautojo (22). Nesiginčijama, kad tiek bendrovė LB HK, tiek bendrovė BEL UK veikė kaip grupės LB prekiautojai. Tai reiškia, kad nesusijusio prekiautojo / importuotojo pelno dydis yra pagrįstas lyginamasis dydis, kuriuo galima vadovautis atliekant koregavimus. Kitaip tariant, jeigu bendrovės LB HK ir BEL UK būtų nepriklausomos nuo grupės LB, o jų ir grupės LB sandoriai būtų vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis, galima pagrįstai daryti prielaidą, kad jos ne tik padengtų PBA išlaidas, bet ir imtų iš grupės LB nominaliam pelnui lygų mokestį, kurį tikisi gauti šiame sektoriuje veikiantis prekiautojas / importuotojas. Grupė LB nepaaiškino, kodėl taip nebūtų bendrovės LB HK atveju, visų pirma dėl to, kad grupė LB neneigia, jog bendrovė LB HK veikia kaip prekiautojas, už šias pastangas jai atlyginama prekybos antkainiu ir kad ji gauna pelno. Grupės LB pasiūlytas bendrovės LB HK faktinio pelno naudojimas yra netinkamas dėl santykių tarp gamintojo ir prekiautojo, kurie turi įtakos šio pelnui dydžiui. Be to, naudotas pelno dydis yra susijęs su palyginti neseniai atliktu tyrimu, o ne su pasenusia 2014 m. ar net 2007 m. informacija (kurią pateikė bendrovė „Akzo Nobel“). Be to, nė viena pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkto nuostata nedraudžia Komisijai atlikti paskesnių koregavimų, jei įtraukiami paskesni prekiautojai, kurių dalyvavimas, jei jis būtų buvęs grindžiamas įprastomis rinkos sąlygomis vykdomais sandoriais, būtų atitinkamai paveikęs eksporto kainą. Todėl būtina atlikti koregavimus ir pašalinti įtakos normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginamumui turinčius veiksnius. Todėl grupės LB ir bendrovės „Akzo Nobel“ argumentas turėjo būti atmestas.

(188)

Reaguodama į atskleistus pirminius ir galutinius faktus, grupė LB teigė, kad vertinant bendrovės BEL UK dalyvavimą parduodant produktus į ES, vietoje nesusijusio importuotojo pelno dydžio, kuris buvo nustatytas atliekant tyrimą dėl PVOH (6,89 %), turėtų būti naudojamas kitas pagrindas. Konkrečiai grupė LB teigė, kad su produktų pardavimu ES susijęs bendrovės BEL UK pagrįsto pelno koregavimas turėtų būti grindžiamas vidutiniu pelno dydžiu, kurį nustatė trečiosios šalies profesionali įmonė, atlikusi lyginamosios analizės tyrimą, kurio metu buvo analizuojamas kelių panašias funkcijas kaip bendrovė BEL UK atliekančių bendrovių pelno dydis per kelerius metus. Remiantis atskleidus galutinius faktus grupės LB pateikta informacija, svarbios yra atliekamos funkcijos, o ne produktai, kuriais prekiaujama. Grupė LB taip pat teigė, kad dėl to, jog Komisija nepalygino bendrovės BEL veiklos su PVOH importuotojo veikla, ir dėl to, kad buvo naudojami tik vieno šaltinio ir daugiau nei prieš ketverius metus paskelbti duomenys, Komisijos lyginamasis dydis buvo nepagrįstas.

(189)

Kaip nurodyta 185 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama koregavimus atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir 2 straipsnio 10 dalies i punktą, Komisija turi didelę veiksmų laisvę pasirinkti faktinį susijusio importuotojo pelno dydį ir tariamą pelno dydį, o vienintelis reikalavimas yra tai, kad pelno dydis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į nagrinėjamuoju produktu arba panašiais produktais prekiaujantį prekiautoją / importuotoją. Be to, veikdama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį arba 2 straipsnio 10 dalies i punktą Komisija nuosekliai naudoja nesusijusio importuotojo gautu pelnu grindžiamą pelno dydį. Nors renkantis pagrįsto pelno lyginamąjį dydį vienas pagrindinių veiksnių yra atliekamos funkcijos (t. y. importo verslas), lygiai taip pat svarbu, kad Komisija nustatytų tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančius importuotojus (arba tą patį produktą). Be to, atrinktų nesusijusių PVOH importuotojų pelno duomenys buvo parengti prekybos apsaugos priemonių tyrimo tikslais ir Komisija juos tinkamai patikrino ir patvirtino. Net jei naudojami pelno duomenys buvo paskelbti prieš ketverius metus, negali būti laikoma, kad lyginamasis dydis dėl to yra nepagrįstas. Bet kuriuo atveju grupė LB nepaaiškino, kodėl taip galėtų būti. Grupės „LB Group“ nurodytas dokumentas yra konkrečiai grupei LB skirta vidaus ataskaita, apimanti ne tik chemijos sektoriaus įmones, kurioje taip pat atsižvelgiama į bendroves, kurios gauna ir neigiamą pelną, o visa tai trukdo Komisijai nustatyti tariamą pelną vadovaujantis pagrįstumo principu. Be to, siekdama sumažinti pelno dydį, taigi ir dempingo skirtumą, grupė LB niekada nepaaiškino, kodėl turėtų būti laikoma, kad neseniai atliktame tyrime nustatytas ir prekiautojo chemijos produktais faktiškai gautas pelnas yra nepagrįstas. Todėl grupės „LB Group“ argumentas buvo atmestas.

(190)

Atskleidus galutinius faktus grupė LB teigė, kad norėdama pakoreguoti antkainį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą Komisija privalo įrodyti, kad santykiai tarp grupės LB prekiautojų ir gamybos subjektų turi įtakos antkainiui (t. y. jis neatitinka įprastų rinkos sąlygų). Be to, grupės LB teigimu, bet koks antkainio koregavimas turėtų būti pritaikytas prie šių subjektų vykdomų funkcijų ir todėl turėtų būti susietas su jų patiriamomis išlaidomis. Remdamasi EBPO sandorių kainodaros gairėse naudota metodika, Grupė LB taip pat tvirtino, kad bendrovių LB HK ir BEL antkainiai atitinka įprastas rinkos sąlygas.

(191)

Kaip nurodyta 187 konstatuojamojoje dalyje, santykiai su grupės LB gaminančiais subjektais daro poveikį faktiniam grupės LB prekiautojų gaunamam pelnui. Iš tiesų, kaip patvirtinta Sprendime Çolakoğlu, apskaičiuojant komisinių sumą, kuri turi būti atimama iš eksporto kainos, kad ir toliau būtų galima veiksmingai taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, taip pat turi būti įmanoma taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nustatytą principą, kad tais atvejais, kai eksporto kaina atrodo nepatikima dėl eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies tarpusavio saitų ar kompensacinių susitarimų, eksporto kaina gali būti apskaičiuota pagal kainą, už kurią importuoti produktai yra pirmą kartą perparduodami nepriklausomam pirkėjui (23). Taigi faktinis gautas pelnas neatspindi tinkamo atlygio už įprastomis rinkos sąlygomis suteiktą paslaugą. Taip pat daroma nuoroda į 185–189 konstatuojamosiose dalyse aprašytą Komisijos vertinimą. Kalbant apie koreliaciją tarp atliekamų funkcijų skaičiaus ir atliktino antkainio koregavimo, pagrindiniu reglamentu Komisijai nedraudžiama tą patį koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą įvairiu mastu taikyti paslaugas teikiantiems prekiautojams. Grupės LB prekiautojai neprivalo vykdyti tų pačių funkcijų ar tam tikros rūšies funkcijų. Aplinkybė, kad bendrovės LB HK vaidmuo tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, perparduodant prekes bendrovei BEL, o ne tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams) yra labiau ribotas, nepaneigia tiek bendrovės LB HK, tiek bendrovės BEL to paties tariamo pelno gavimo galimybės, jeigu abiejų prekiautojų atliekamos funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio tarpininko funkcijas (kaip yra šiuo atveju). Galiausiai pažymima, kad Komisijos vertinimas šioje byloje nėra grindžiamas jokiomis EBPO gairėmis, kurios taikomos apmokestinimo tikslais, o ne atliekant prekybos apsaugos priemonių tyrimus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(192)

Dėl PVM koregavimo apskaičiuojant normaliąją vertę grupė LB teigė, kad Komisija neatsižvelgė į koregavimo teisinį pagrindą ir nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, kodėl jį reikėjo atlikti siekiant užtikrinti kainų palyginamumą. Atskleidus galutinius faktus LB pakartojo, kad Komisija nepateikė įrodymų atliktam koregavimui pagrįsti. Pirma, kaip matyti iš laikinojo reglamento, t. y. 3.6 skirsnio, PVM koreguojamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį (konkrečiau – pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą). Komisija toliau išsamiai aprašė koregavimą ir pateikė savo argumentus išankstinio informacijos atskleidimo dokumento („Dempingo skaičiavimai ir informacija apie naudotą metodiką“) 2 priedo 4.3.6 skirsnyje. Šis koregavimas atliekamas atsižvelgiant į skirtumą tarp už pardavimą vidaus rinkoje ir pardavimą eksportui sumokėto PVM grąžinimo (pardavimo eksportui atveju taikomas nulinis mokėtino PVM grąžinimas). Todėl grupės LB argumentas buvo atmestas.

(193)

Kaip aprašyta 164, 171 ir 173 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus, Komisija peržiūrėjo dempingo skirtumus.

(194)

Priėmus laikinąjį reglamentą skundo pateikėjas teigė, kad nustačius mažesnį laikinąjį grupės „Anhui Gold Star“ dempingo skirtumą paaiškėjo, kad grupė „Anhui“ TiO2 vidaus rinkoje pardavinėjo gerokai didesnėmis kainomis nei grupė LB.

(195)

Pažymima, kad šiuo atveju taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis ir kad atitinkamai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, atrinktų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė apskaičiuojama remiantis ne Kinijos vidaus rinkos kainomis, o atkuriamąja verte tipiškoje šalyje (šiuo atveju Brazilijoje).

(196)

Be to, skundo pateikėjas suabejojo dėl visų susijusių bendrovių dalyvavimo tyrime ir dėl to, ar santykiai tarp bendrovių galėjo turėti įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui.

(197)

Nustatydama normaliosios vertės pagrindą, Komisija nuolat atsižvelgia į atskirų atrinktų eksportuojančių bendrovių sąnaudų struktūrą ir tinkamai ją atspindi, įskaitant tai, ar žaliavos gaunamos iš trečiųjų ar susijusių šalių ar gaminamos viduje, arba kokios pradinės žaliavos naudojamos nagrinėjamajam produktui gaminti.

(198)

Galiausiai skundo pateikėjas paprašė paaiškinti, ar grupei „Anhui Gold Star Group“ nustatyti muitai bus taikomi ir kitiems didesnės grupės CNNC, su kuria yra susijusi grupė „Anhui“, TiO2 gamintojams. Kaip nurodyta šio reglamento 199 konstatuojamojoje dalyje, 11,4 % individualus muitas nustatomas dviem grupės „Anhui Gold Star Group“ (kuri iš tiesų priklauso didesnei bendrovės CNNC HUA YUAN TITANIUM DIOXIDE CO., LTD valdomai bendrovių grupei) eksportuojantiems gamintojams, t. y. bendrovei „Anhui Gold Star Titanium Dioxide (Group) Co., Ltd.“ ir bendrovei „ANHUI GOLD STAR TITANIUM DIOXIDE TRADING COMPANY LIMITED“, ir netaikomas kitiems eksportuojantiems gamintojams, kurie yra susiję arba nesusiję su minėtomis grupės „Anhui Gold Star Group“ bendrovėmis.

(199)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(200)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 261 ir 262 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(201)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 263–268 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(202)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 266–272 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(203)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 273–275 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(204)

CNCIA nesutiko su Komisijos išvadomis, kad 2021 m. importo apimtis sumažėjo dėl ypatingų aplinkybių, susijusių su tarptautine laivyba, ir tvirtino, kad Komisija šiuo klausimu nepateikė jokių įrodymų. CNCIA pakartojo šį tvirtinimą pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo ir pridūrė, kad kai kuriuose neseniai atliktuose tyrimuose (24) buvo nustatyta, kad importo iš Kinijos į ES apimtis 2021 m. labai padidėjo, o 2021 m. taip pat padidėjo Sąjungos pramonės eksporto apimtis.

(205)

Komisija priminė, kad 2021 m. poveikį darė dideli tarptautinių tiekimo grandinių sutrikimai dėl uostų uždarymo ir vėliau atsiradusio krovinių konteinerių trūkumo, dėl kurių gabenimo jūra išlaidos 2022 m. taip pat padidėjo kelis kartus, o daugelio produktų importo apimtis sumažėjo.

(206)

Komisija jau buvo padariusi tokias išvadas neseniai nagrinėtose bylose (25), o skundo pateikėjas ir bendrovė „Siegwerk“ ir šioje byloje pareiškė tokią pačią poziciją. Kita vertus, CNCIA nepateikė jokio alternatyvaus paaiškinimo dėl šio importo apimties sumažėjimo, palyginti su visais kitais metais, kai jis nuolat didėjo.

(207)

Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą ir patvirtino laikinojo reglamento 276 ir 277 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(208)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 278–281 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(209)

Savo pastabose dėl laikinojo reglamento bendrovė „AkzoNobel“ nurodė, kad iš laikinojo reglamento nebuvo aišku, ar Komisija laikėsi Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią Komisija turi apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis tos pačios rūšies produktų kainų lygmenyje (26).

(210)

Šiuo klausimu Komisija atkreipė dėmesį į laikinojo reglamento 283 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad skaičiavimai buvo atlikti tos pačios rūšies produktų kainų lygiu, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 247, 248 ir 249 konstatuojamosiose dalyse. Komisija taip pat atliko alternatyvius skaičiavimus, nepakoregavusi eksportuojančių gamintojų PBA išlaidų ir pelno pagal 2 straipsnio 9 dalį, ir taip pat nustatė didelius priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus.

(211)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 282 ir 283 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(212)

Bendrovė „AkzoNobel“ taip pat nesutiko su Komisijos išvadomis dėl kainų smukdymo ir mažinimo, teigdama, kad Komisija turėtų nustatyti, jog kainos nebuvo smukdomos ar mažinamos.

(213)

Bendrovė „AkzoNobel“ pirmiausia tvirtino, kad Komisija padarė išvadą, jog kainos buvo mažinamos „tik dėl to, kad kainos nuo 2022 m. iki [tiriamojo laikotarpio] sumažėjo 4 %“, o Komisija „neatsižvelgė į tai, kad 2020–2022 m. laikotarpiu kainos padidėjo 35 %, o nuo 2020 m. iki [tiriamojo laikotarpio] – 31 %“.

(214)

Antra, bendrovė „AkzoNobel“ mano, kad dėl aplinkybės, jog skunde nebuvo paminėtas kainų smukdymas, kyla abejonių dėl Komisijos išvados, kad kainos buvo smukdomos.

(215)

Galiausiai bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad Komisija bet kuriuo atveju neįvertino importo iš Kinijos priežasčių bet kokio kainų smukdymo atveju, kaip reikalaujama pagal PPO taisykles (27).

(216)

Komisija laikėsi nuomonės, kad minėti bendrovės „AkzoNobel“ tvirtinimai buvo nepagrįsti.

(217)

Pirma, vien tai, kad skunde nebuvo paminėtas kainų smukdymas, nereiškia, kad toks kainų smukdymas nebuvo vykdomas. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 316 konstatuojamojoje dalyje kartu su 308 ir 285 konstatuojamosiomis dalimis, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos buvo smukdomos dėl kelių sutapusių veiksnių:

(218)

Taigi Komisija nustatė, kad kainos buvo smukdomos, ir įvertino priežastinį ryšį tarp importo iš Kinijos ir kainų smukdymo.

(219)

Antra, priešingai, nei tvirtino bendrovė „AkzoNobel“, Komisija nepadarė išvados, kad tiriamuoju laikotarpiu kainos buvo smukdomos tik dėl to, kad Sąjungos pramonės kainos nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo.

(220)

Kaip išdėstyta 316 konstatuojamojoje dalyje ir laikinojo reglamento ir 286, 308 ir 309 konstatuojamosiose dalyse bei atsižvelgdama į 217 konstatuojamojoje dalyje paminėtus veiksnius, Komisija padarė išvadą, kad kainos buvo smukdomos, nes:

(221)

Todėl Komisija atmetė bendrovės „AkzoNobel“ pastabas kaip nepagrįstas ir patvirtino laikinojo reglamento 284–286 konstatuojamąsias dalis.

(222)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 287–291 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(223)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 292–296 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(224)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 297–299 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(225)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 300 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(226)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 301–303 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(227)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 304 ir 305 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(228)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 306 ir 307 konstatuojamosios dalys patvirtinamos. Atsižvelgusi į 4.4.2 skirsnyje pateiktas bendrovės „AkzoNobel“ pastabas dėl kainų smukdymo ir mažinimo, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 308 ir 309 konstatuojamąsias dalis.

(229)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 310 ir 311 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(230)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 312 ir 313 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(231)

Komisija ištaisė laikinojo reglamento 11 lentelėje pateiktų duomenų korektūros klaidą, susijusią su Sąjungos pramonės pinigų srautu per TL. Iš tiesų, pinigų srautas per TL buvo –42,3 mln. EUR, o ne –4,3 mln. EUR. Tačiau indeksuoti skaičiai, iš kurių buvo galima matyti pinigų srauto tendenciją nagrinėjamuoju laikotarpiu, laikinojo reglamento 11 lentelėje buvo pateikti tiksliai.

(232)

Patikslintas pinigų srautas parodytas toliau pateiktoje lentelėje.

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(233)

Ši korektūros klaida neturi įtakos laikinojo reglamento 4.5.3.4 skirsnyje pateiktoms išvadoms.

(234)

Pirmiau minėtu 11 lentelės pakeitimu Komisija patvirtino laikinojo reglamento 314–322 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(235)

Savo pastabose CNCIA teigė, kad Sąjungos pramonei materialinė žala nebuvo daroma ir kad vertinant laikinajame reglamente nustatytus žalos rodiklius nebuvo galima nustatyti neigiamos Sąjungos pramonės padėties. CNCIA pakartojo šį tvirtinimą pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo.

(236)

Šiuo klausimu CNCIA teigė, kad, nepaisant tam tikrų žalos rodiklių, kaip antai gamybos, sumažėjimo, Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti tvirtą padėtį Sąjungos rinkoje ir prarado tik keletą procentinių punktų rinkos dalies.

(237)

CNCIA taip pat teigė, kad Sąjungos gamintojų pelningumo sumažėjimas per TL buvo tik laikinas, nes taip nutiko dėl staigaus gamybos sąnaudų padidėjimo ir didelio paklausos sumažėjimo, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų vartotojams.

(238)

CNCIA taip pat atkreipė dėmesį į kai kuriuos žalos rodiklius ir juos išnagrinėjo atskirai, tvirtindama, kad sumažėjimas buvo nedidelis arba kad jis buvo susijęs su kitais veiksniais, o ne su Kinijos kilmės importu.

(239)

Komisija primena, kad analizuodama žalą ji visus žalos rodiklius analizavo tiek atskirai, tiek kaip visumą. Visų pirma Komisija nustatė, kad priverstinis kainų mažinimas siekė 14–15,3 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 283 konstatuojamojoje dalyje. Komisija taip pat nustatė, kad tiek 2020 m., tiek tiriamuoju laikotarpiu Kinijos iškrautų produktų kainos buvo net mažesnės už Sąjungos pramonės vidutines gamybos sąnaudas (laikinojo reglamento 342 konstatuojamoji dalis).

(240)

Be to, visų pagrindinių žalos rodiklių tendencijos buvo neigiamos: per TL smarkiai sumažėjo pelnas, pinigų srautas, investicijų grąža. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo 31 %, pardavimo apimtis sumažėjo 25 %, o rinkos dalis, užimtumas ir našumas taip pat sumažėjo. Remdamasi atliktu ir laikinajame reglamente aprašytu vertinimu Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(241)

Nė vienas iš CNCIA argumentų nebuvo toks, kad būtų buvę galima suabejoti dėl pirmiau minėtos išvados. Todėl Komisija patvirtina laikinojo reglamento 323–337 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(242)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nebuvo įmanoma padaryti pagrįstos išvados dėl priežastinio ryšio tarp įtariamo TiO2 importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos, nes tiriamuoju laikotarpiu ir nagrinėjamuoju laikotarpiu poveikį darė keli veiksniai, kurie neatspindėjo normalios naujos rinkos padėties.

(243)

Šiuo klausimu bendrovė „Siegwerk“ tvirtino, kad, pirma, Kinija labai sumažino savo bendrą eksportą COVID-19 pandemijos metu, todėl Kinijos TiO2 importo padidėjimas, pastebėtas pasibaigus pandemijai, iš tikrųjų reiškė prekybos apimties normalizavimą. Antra, paklausa Sąjungoje pandemijos metu buvo didesnė už vidutinę paklausą. Trečia, bendrovė „Siegwerk“ tvirtino, kad dėl dviejų pirmiau minėtų veiksnių Sąjungos gamintojų padėtis buvo beveik monopolinė ir pandemijos metu jos galėjo gauti itin didelį pelną.

(244)

Komisija pažymėjo, kad šiuos elementus ji išnagrinėjo laikinajame reglamente, analizuodama žalos rodiklius ir priežastinį ryšį.

(245)

Laikinojo reglamento 4.4.1 skirsnio 276 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad 2021 m. importo iš Kinijos apimtis iš tiesų buvo sumažėjusi. Komisija padarė išvadą, kad taip atsitiko dėl bendrų jūrinės prekybos iš Kinijos sutrikimų, kurie tais metais atsirado dėl COVID-19 pandemijos.

(246)

Laikinojo reglamento 271 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat padarė išvadą, kad 2020 ir 2021 m. paklausa viršijo vidurkį.

(247)

Komisija priminė, kad būtent dėl šių dviejų veiksnių Sąjungos pramonė 2021 m. sugebėjo laikinai padidinti savo rinkos dalį ir pelningumą, o Kinijos kilmės importo apimtis ir rinkos dalys tais metais sumažėjo (28).

(248)

Taigi Komisija laikinajame reglamente, bendrai analizuodama visus žalos rodiklius kartu, nustatė, kad šie du elementai nepaneigia išvadų dėl žalos ir priežastinio ryšio. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(249)

CNCIA taip pat pažymėjo, kad 2022 m. Kinijos importo kainos buvo tik 1,5 % mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas, o tai negali būti laikoma „dideliu priverstiniu kainų mažinimu“. Kita vertus, tais metais importo iš Meksikos kainos buvo 65 % mažesnės.

(250)

Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad paprastas kainų palyginimas negali būti laikomas priverstiniu kainų mažinimu, nes jo metu neatsižvelgiama į produktų rūšis. Komisija pažymėjo, kad net jei 2022 m. 1,5 % mažesnių kainų nebūtų galima laikyti didelio priverstinio kainų mažinimo (quod non) aplinkybe, kainų skirtumas kitais metais buvo daug didesnis: 2020 m. jis siekė 6,4 %, o tiriamuoju laikotarpiu – 24,2 % . Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu kainų skirtumas buvo didelis.

(251)

Priėmus laikinąjį reglamentą kelios šalys užginčijo Komisijos atliktą priežastinio ryšio analizę.

(252)

CNCIA tvirtino, kad importas iš Kinijos nebuvo Sąjungos pramonės būklės priežastis, ir teigė, kad Komisija neišnagrinėjo kitų veiksnių, kurie turėjo įtakos Sąjungos pramonei: importo iš trečiųjų šalių, didėjančių gamybos sąnaudų, paklausos mažėjimo ir Sąjungos pramonės vidaus konkurencijos.

(253)

Kitos suinteresuotosios šalys panašiai tvirtino, kad Sąjungos pramonei žalą darė mažėjanti paklausa ir didėjančios gamybos sąnaudos.

(254)

Bendrovės „Felix“, „Munksjö“ ir „AkzoNobel“ tvirtino, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nepripažinusi, kad TiO2 rinkai būdingas cikliškumas buvo viena iš žalos Sąjungos pramonei priežasčių.

(255)

Bendrovė „Siegwerk“ taip pat išvardijo kitus veiksnius, kurie darė poveikį rinkai nuo 2023 m. pabaigos. Kadangi jie atsirado po tiriamojo laikotarpio, jie nėra svarbūs Komisijos praeities rezultatais grindžiamai analizei. Be to, jie nebuvo tokie, kad būtų galima nustatyti, jog antidempingo muitų nustatymas buvo akivaizdžiai netinkamas. Šie veiksniai daugiausia susiję su rinkos paklausos raida, kurią Komisija įvertino 5.2.1 skirsnyje.

(256)

Be to, bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad tikroji neigiamo pelningumo priežastis buvo skundų pateikėjo sprendimai dėl investicijų. Bendrovė „AkzoNobel“ atkreipė dėmesį į tiriamojo laikotarpio investicijų ir pinigų srautų duomenis ir padarė išvadą, kad 10 mln. EUR investicijų padalijimas 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu (29) buvo tiesiogiai susijęs su tiriamuoju laikotarpiu stebėtu –4,3 mln. EUR neigiamu pinigų srautu.

(257)

Tačiau, kaip Komisija paaiškino 231 ir 232 konstatuojamosiose dalyse, neigiamas –4,3 mln. pinigų srauto dydis tiriamuoju laikotarpiu buvo laikinajame reglamente padaryta korektūros klaida. Faktinis pinigų srautų sumažėjimas buvo daug didesnis: kaip matyti iš pataisytos 11 lentelės, jis siekė 50 procentinių punktų, o Sąjungos pramonės pinigų srautas siekė –42,3 mln. EUR.

(258)

Todėl šis pinigų srauto sumažėjimas negali būti siejamas tik su pirmiau minėtomis investicijomis.

(259)

Komisija kitas 252–254 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas pastabas išnagrinėjo atitinkamuose tolesniuose poskirsniuose.

(260)

Kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl laikinojo reglamento 349–358 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų Komisijos išvadų. Bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ tvirtino, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į cikliškumą, nes tai yra viena iš esminių TiO2 rinkos savybių, ir taip pažeidė savo įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

(261)

Nors naudotojai pripažįsta, kad cikliškumas nėra būdingas tik TiO2 rinkai, jie tvirtina, kad tai yra esminis šios rinkos požymis, turintis įtakos jos dinamikai (kainodarai ir TiO2 prieinamumui bei įvairių šalių derybinei galiai) ir todėl darantis poveikį Sąjungos gamintojų veiklos rezultatams. Po bet kokio finansinės veiklos rezultatų sumažėjimo mažesnės paklausos laikotarpiais jie gali atsigauti rinkos augimo laikotarpiais.

(262)

Bendrovė „AkzoNobel“ pateikė panašių pastabų. Bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad Komisijos išvados, jog cikliškumas nėra būdingas tik TiO2 rinkai ir todėl jam nereikia skirti ypatingo dėmesio (30), ir kad negalima tiksliai numatyti, kada Sąjungos rinkoje įvyks pakilimas arba nuosmukis (31), kad būtų galima daryti išvadą, jog sumažėjimas turėjo įvykti būtent 2023 m., nėra pagrįsta priežastis atmesti tvirtinimą, kad žala Sąjungos gamintojams buvo padaryta ciklo nuosmukio laikotarpiu.

(263)

Bendrovė „AkzoNobel“ teigė, kad nors cikliškumas iš tiesų nebuvo būdingas tik TiO2 pramonei, tai buvo žinomas veiksnys šiame sektoriuje ir Komisija turėjo įvertinti, kokiu mastu dėl jo buvo daroma žala Sąjungos pramonei. Nesvarbu, kad negalima tiksliai numatyti, kada įvyks nuosmukis, tačiau, kaip padarė išvadą pati Komisija, savaime suprantama, kad po didelio paklausos padidėjimo 2020 ir 2021 m. bet koks vartojimo sumažėjimas taip pat būtų akivaizdus.

(264)

Bendrovė „AkzoNobel“ pabrėžė, kad tai patvirtino jos teiginį, kad Sąjungos pramonės veiklos rezultatams buvo būdingas cikliškumas. Taigi, pasirinktu nagrinėjamuoju laikotarpiu ir tiriamuoju laikotarpiu neigiamas tendencijas būtų buvę galima pastebėti net ir tuomet, kai joks importas nebuvo vykdomas. Bendrovė „AkzoNobel“ pakartojo, kad atsižvelgdamas į tai, skundo pateikėjas tiriamąjį laikotarpį rinkosi, kad jis sutaptų su ciklo mažėjimo etapu.

(265)

Daug šalių iš esmės tvirtino, kad Sąjungos pramonės veiklos rezultatai tiriamuoju laikotarpiu buvo prasti, ir nurodė rinkos cikliškumą bei rinkos tyrimų prognozes, todėl vykstant importui iš Kinijos žala Sąjungos pramonei nebuvo daroma.

(266)

Skundo pateikėjas užginčijo šiuos argumentus. Nors šalys pripažino, kad cikliškumas egzistuoja, jos atkreipė dėmesį į tai, kad importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalys laikui bėgant nuolat didėjo, o nuo 2017 m. pradėjo labai didėti.

(267)

Todėl skundo pateikėjas padarė išvadą, kad cikliškumo poveikis buvo nedidelis, nes net nepaisant cikliškumo tendencijų importas iš Kinijos į Sąjungą didėjo tiek ankstesniu paklausos sumažėjimo laikotarpiu 2017–2018 m., tiek tiriamuoju laikotarpiu.

(268)

Komisija pažymėjo, kad ji išsamiai išnagrinėjo, ar cikliškumas galėjo paveikti Sąjungos pramonę ir kokio masto galėjo būti toks poveikis, ir padarė išvadą, kad dėl visų laikinajame reglamente išdėstytų aplinkybių nebuvo galima teigti, kad vienintelė žalos priežastis yra rinkos cikliškumas.

(269)

Savo negalutinėse išvadose Komisija pripažino, kad TiO2 rinka iš tiesų yra cikliška visame pasaulyje (žr., pavyzdžiui, laikinojo reglamento 355 konstatuojamąją dalį). Tačiau Komisija pažymėjo, kad cikliškumas nėra būdingas tik TiO2 rinkai ir kad paklausa nuolat mažėja ir didėja daugelyje rinkų (32). Taigi negalima daryti išvados, kad vien nustatytas cikliškumo faktas būtų pakankama priežastis, dėl kurios galėtų susilpnėti priežastinis ryšys.

(270)

Be to, Komisija nustatė, kad, palyginti su bendromis prognozėmis dėl TiO2 rinkos elgsenos, kurios pateikiamos kartu su rinkos tyrimų prognozėmis, kuriomis suinteresuotosios šalys rėmėsi tvirtindamos, kad cikliškumas yra pagrindinė žalos Sąjungos pramonei priežastis (33), Sąjungos (taip pat ir viso pasaulio) rinkai iš tikrųjų padarė poveikį kelios ypatingos aplinkybės (34). Dėl šių aplinkybių Sąjungos rinka nukrypo nuo minėtų prognozių (35), todėl tapo nerealu, kad prognozuotas nuosmukis 2023 m. būtų įvykęs būtent tokiu būdu, dėl kurio būtų buvusi padaryta žala, kurią Sąjungos pramonė patyrė tiriamuoju laikotarpiu (36).

(271)

Tačiau šios aplinkybės turėjo įtakos rinkos elgsenai ciklo metu Sąjungoje. Taigi, nors Komisija pripažino, kad nuosmukis galėjo įvykti, Sąjungos pramonės patirta žala buvo pernelyg akivaizdi, kad ją būtų galima tiesiogiai priskirti cikliškumui, o padėtį Sąjungos rinkoje reikėjo vertinti plačiau nei vien vadovaujantis cikliškumu.

(272)

Kaip Komisija pripažino laikinojo reglamento 388 konstatuojamojoje dalyje, dėl paklausos sumažėjimo 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu (nepriklausomai nuo numatomo ciklo nuosmukio) Sąjungos pramonės padėtis iš tiesų tapo sudėtinga. Nepaisant to, dėl šių aplinkybių (tiek atskirai, tiek kartu su kitais veiksniais, pavyzdžiui, gamybos sąnaudų padidėjimu) priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir žalos nesumažėjo.

(273)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 389 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos didėjo. Be to, net 2022 m., kai rinka traukėsi, ir tiriamuoju laikotarpiu, kai importo iš beveik visų kitų trečiųjų šalių apimtis mažėjo kartu su Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi, importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis toliau didėjo. Kaip jau nurodyta laikinojo reglamento 361 konstatuojamojoje dalyje, to nebūtų galima tikėtis besitraukiančioje rinkoje.

(274)

Siekdama pagrįsti tvirtinimą, kad žala buvo padaryta ciklo mažėjimo etapu, kuris sutapo su tiriamuoju laikotarpiu ir kuris Sąjungos pramonei šiuo metu baigiasi, bendrovė „AkzoNobel“ pateikė bendrovių „Tronox Holdings plc“ (toliau – bendrovė „Tronox Holdings“) (37) ir „Kronos Worldwide, Inc.“ (toliau – bendrovė „Kronos Worldwide“) (38) viešai skelbiamas visame pasaulyje gautų pajamų ataskaitas už 2024 m. I ketv.

(275)

Iš šių ataskaitų matyti, kad 2024 m. I ketv. bendrovės „Kronos Worldwide“ pelnas siekė 23,4 mln. USD, o jos pajėgumų naudojimo ir pardavimo apimtis padidėjo atitinkamai 11 procentinių punktų ir 15 %, palyginti su 2023 m. I ketv. Iš bendrovės „Tronox Holdings“ ataskaitos matyti, kad 2024 m. I ketv. pardavimo apimtis visame pasaulyje padidėjo 18 %, palyginti su 2023 m. IV ketv. (tai reiškia, kad veiklos rezultatai Europoje buvo geri), o EBITDA (39) marža padidėjo16,9 %. Bendrovė „AkzoNobel“ taip pat paminėjo „Tronox Holdings“ ataskaitą, kurioje teigiama, kad toks paklausos padidėjimas rodo atsigavimo pradžią.

(276)

Komisija iš pradžių pažymėjo, kad atlikdama materialinės žalos analizę ji nerenka po tiriamojo laikotarpio gautų duomenų apie Sąjungos pramonę, o nepatikrinti finansiniai duomenys, susiję su veikla, kuri nėra susijusi su TiO2 (40), ir su už Sąjungos ribų įsikūrusiomis susijusiomis bendrovėmis, negali būti laikomi svarbiais Komisijos analizei.

(277)

Tačiau, atsižvelgdama į bendrovės „AkzoNobel“ tvirtinimus, Komisija vis dėlto išnagrinėjo viešai skelbiamas bendrovių „Tronox Holdings“ ir „Kronos Worldwide“ 2024 m. pirmojo pusmečio finansinių rezultatų visame pasaulyje ataskaitas. Komisija taip pat išnagrinėjo bendrovių „Grupa Azoty Zakłady Chemiczne „Police“ S.A.“ (toliau – bendrovė „Police“) ir „Cinkarna metalurško kemična industrija Celje, d.d.“ (toliau – bendrovė „Cinkarna“) 2024 m. pirmojo pusmečio ataskaitas, atsižvelgdama į tai, kad šie Sąjungos gamintojai eksploatuoja TiO2 gamybos įrenginius tik Sąjungoje, o jų finansinės ataskaitos skelbiamos viešai.

(278)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad nors 2024 m. I ketv. bendrovės „Tronox Holdings“ EBITDA marža iš tiesų galėjo būti didelė, 11 lentelėje pateiktoje Komisijos analizėje, siekiant nustatyti grynąjį pelno dydį, nagrinėjamos pajamos neatskaičius mokesčių, todėl EBITDA duomenys yra netinkami palyginimui atlikti. Nepaisant to, net nagrinėjant bendrovės „Tronox Holdings“ kiekvienų metų EBITDA maržos raidą nuo 2023 m. iki 2024 m., matyti, kad tiek I ketv., tiek II ketv. šis rodiklis mažėjo. Tai nereiškia, kad, priešingai, nei tvirtino bendrovė „AkzoNobel“, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu, 2024 m. buvo stebimas atsigavimas.

(279)

Be to, bendrovės „Tronox Holdings“ pajamos neatskaičius mokesčių 2024 m. I ketv. siekė 2 mln. USD (41), palyginti su 34 mln. USD 2023 m. I ketv., o tai rodo, kad per metus jos labai sumažėjo. Kita vertus, II ketv. jos šiek tiek padidėjo – nuo 53 mln. EUR 2023 m. II ketv. iki 55 mln. EUR 2024 m. II ketv. Vis dėlto, vertinant šį rezultatą kaip grynojo pardavimo procentinę dalį, tai reiškia, kad pelnas prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas siekė 0,2 % 2024 m. I ketv. ir 6,7 % 2024 m. II ketv., palyginti su 4,8 % 2023 m. I ketv. ir 6,7 % 2023 m. II ketv. Tai reiškia, kad bendrovės „Tronox Holdings“ pelningumo padėtis visame pasaulyje geriausiu atveju išliko tokia pati.

(280)

Bendrovės „Kronos Worldwide“ rezultatai buvo geresni. Iš pusmečio duomenų (42) matyti, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį bendrovė „Kronos Worldwide“ pranešė apie 39,6 mln. USD pajamų neatskaičius mokesčių, palyginti su 34,4 mln. USD nuostoliais, patirtais 2023 m. pirmąjį pusmetį. Tai reiškia, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį pelno marža prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas sieks 4 %, palyginti su –4 % nuostoliais 2023 m. pirmąjį pusmetį.

(281)

Kita vertus, bendrovė „Police“ pranešė, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį jos nuostoliai prieš įtraukiant mokesčių sąnaudas siekė –10,12 % apyvartos (43) (t. y. dar daugiau nei –5 % 2023 m. pirmąjį pusmetį), o bendrovė „Cinkarna“ nurodė, kad jos grynasis pelnas kaip apyvartos procentinė dalis buvo 7,38 % (44) (palyginti su beveik tokiu pat rezultatu (7,30 %) ankstesniais metais). Priešingai, nei teigė bendrovė „AkzoNobel“, nė vieno iš šių rezultatų negalima vertinti kaip atsigavimo.

(282)

Savo finansinėse ataskaitose bendrovė „Police“ nurodė, kad jos pardavimo apimtis padidėjo 20 %, o bendrovė „Cinkarna“ nurodė 5 % padidėjimą. Abu šie gamintojai yra vieni iš mažesnių Sąjungoje, tačiau kiekvienas iš jų turi apie [3–8] % Sąjungos gamybos pajėgumų. Bendrovės „Tronox Holdings“ ir „Kronos Global“ (dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie be kita ko, buvo atrinkti dėl jų dydžio, patronuojančiosios bendrovės) tvirtino, kad jų pardavimo apimtis visame pasaulyje padidėjo atitinkamai 11 % ir 15 %. Tačiau Komisija neturi konkrečios informacijos apie bendrovių „Tronox“ ir „Kronos“ pardavimo apimties Sąjungoje raidą.

(283)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad iš laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenų nebuvo matyti, kad Sąjungos gamintojams 2024 m. nebebuvo daroma žala, net jei paklausa TiO2 rinkoje ir galėjo padidėti, o bendrovės „Kronos Worldwide“ rezultatai visame pasaulyje buvo geresni nei tiriamuoju laikotarpiu. Be to, dėl šių rezultatų negalima laikyti, kad siūlomų antidempingo muitų nustatymas būtų akivaizdžiai netinkamas (45).

(284)

Kadangi paklausos sumažėjimas jau buvo aptartas 5.2.1 skirsnyje, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir negavusi priešingų papildomų pastabų, Komisija patvirtino 359–365 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(285)

Bendrovė „Siegwerk“ taip pat tvirtino, kad dėl 2022 m. vasario mėn. pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą Sąjungoje labai padidėjo energijos sąnaudos, o dėl to sumažėjo TiO2 paklausa. Dėl tų pačių veiksnių padidėjo ir gamybos sąnaudos, todėl Sąjungos kilmės TiO2 tapo brangesnis, palyginti su Kinijos kilmės TiO2.

(286)

Komisija atsižvelgė į šiuos elementus analizuodama žalą ir priežastinį ryšį (46). Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(287)

CNCIA nesutiko dėl laikinojo reglamento 383 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos išvados, kad gamybos sąnaudos padidėjo visame pasaulyje ir kad poveikis visiems rinkos dalyviams buvo panašus, kaip matyti iš kylančių importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, kainų.

(288)

CNCIA teigė, kad Komisija tinkamai neatskyrė didėjančių gamybos sąnaudų poveikio Sąjungos pramonei nuo importo iš Kinijos poveikio, nors bet kuriuo atveju Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kokiu mastu toks sąnaudų padidėjimas galėjo turėti įtakos skirtingiems rinkos dalyviams.

(289)

Šiuo klausimu Komisija paaiškino, kad bendras gamybos sąnaudų, visų pirma pagrindinės žaliavos ilmenito rūdos sąnaudų, padidėjimas būtų paveikęs visus rinkos dalyvius. Kitaip tariant, toks sąnaudų padidėjimas nebuvo tik Sąjungos pramonei būdingas elementas, dėl kurio galėjo susilpnėti priežastinis ryšys.

(290)

Be to, nei eksportuojantys gamintojai, nei CNCIA nepateikė įrodymų, iš kurių būtų buvę galima matyti, kad kitiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, Kinijos eksportuojantiems gamintojams, buvo daromas skirtingas poveikis.

(291)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CNCIA teigė, kad Komisija neteisingai padarė išvadą, jog dėl paklausos cikliškumo ir gamybos sąnaudų padidėjimo, kurie nėra būdingi TiO2 rinkai, priežastinis ryšys nesumažėjo. Šiuo klausimu CNCIA tvirtino, kad įtaką priežastiniam ryšiui darantis veiksnys nebūtinai turi būti būdingas tik Sąjungos pramonei. Komisija primena, kad laikinojo reglamento 349–358 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 260–283 konstatuojamosiose dalyse ji išsamiai išnagrinėjo visus tvirtinimus, susijusius su TiO2 rinkos cikliškumu. Laikinojo reglamento 381–384 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 285–290 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat išsamiai išnagrinėjo visus tvirtinimus, susijusius su didėjančiomis gamybos sąnaudomis. Komisija primena 383 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad gamybos sąnaudos, visų pirma pagrindinės žaliavos ilmenito rūdos kaina, padidėjo visame pasaulyje ir turėjo įtakos visiems rinkos dalyviams, todėl šis padidėjimas nebuvo būdingas tik Sąjungos pramonei. Tačiau, priešingai, nei tvirtino CNCIA, šios išvados negalima aiškinti kaip bendros išvados dėl to, ar įtaką priežastiniam ryšiui darantis veiksnys turi būti būdingas tik Sąjungos pramonei.

(292)

Todėl Komisija atmetė minėtus argumentus ir patvirtino savo išvadą, kad dėl didėjančių gamybos sąnaudų priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(293)

Dėl laikinojo reglamento 366 ir 367 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos Komisijos išvados bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ tvirtino, kad tai, jog TiO2 gamyklos Jungtinėje Karalystėje priklauso bendrovėms „Tronox“ ir „Venator“, nereiškia, kad jos nekonkuruoja su kitais Sąjungos gamintojais.

(294)

Dėl tų pačių konstatuojamųjų dalių CNCIA teigė, kad jeigu Jungtinės Karalystės gamintojai nekonkuruotų su Sąjungos pramone Sąjungos rinkoje, importą iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą reikėtų laikyti pačios Sąjungos pramonės vykdomu importu ir todėl jis turėtų būti priskirtas Sąjungos pramonės rinkos daliai.

(295)

Bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ taip pat tvirtino, kad Komisija privalo išnagrinėti, ar žala Sąjungos pramonei galėjo būti daroma dėl trečiųjų šalių ir Sąjungos gamintojų prekybos ribojimo ir konkurencijos.

(296)

Komisija paaiškino, kad laikinojo reglamento 366–373 konstatuojamosios dalys buvo susijusios su analize, ar importu iš trečiųjų šalių, įskaitant importą iš Jungtinės Karalystės, galėjo būti prisidedama prie žalos Sąjungos pramonei. Šiuo klausimu Komisija padarė išvadą, kad vidutinė importo iš Jungtinės Karalystės į Sąjungą kaina buvo didžiausia palyginti su visų į Sąjungą iš trečiųjų šalių importuojamų produktų kainomis, gerokai didesnė už Kinijos kainas ir net didesnė už Sąjungos pardavimo kainas nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio, todėl šis importas neprisidėjo prie žalos Sąjungos pramonei.

(297)

Dėl 294 konstatuojamojoje dalyje nurodytų argumentų Komisija pažymi, kad sąvoka „Sąjungos pramonės vykdomas importas“ nėra žinoma pagal pagrindinį reglamentą, o trečiojoje šalyje pagamintų produktų negalima laikyti Sąjungos gamintojų pagamintais produktais. Todėl Komisija atmetė argumentą, kad importas iš Jungtinės Karalystės turėtų būti pridėtas prie Sąjungos pramonės rinkos dalies.

(298)

Šiuo klausimu Komisija priminė, kad laikinojo reglamento 367 konstatuojamojoje dalyje ji jau buvo nustačiusi, kad importo iš Jungtinės Karalystės kainos buvo didesnės už importo iš Kinijos kainas. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2020 m., importo iš Jungtinės Karalystės kainos buvo didžiausios palyginti su importu iš visų kitų trečiųjų šalių ir net didesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(299)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CNCIA pakartojo tvirtinimą, kad importą iš Jungtinės Karalystės vykdė patys Sąjungos gamintojai ir kad į jį reikėtų atsižvelgti vertinant žalos rodiklius. CNCIA taip pat pakartojo savo argumentą, kad Sąjungos pramonė galėjo perkelti gamybą į už ES ribų esančias gamybos vietas Jungtinėje Karalystėje ir kitose ES nepriklausančiose šalyse ir kad šis perkėlimas galėjo turėti įtakos su jų ES vykdoma veikla susijusiems žalos rodikliams ir gamybos apimties bei pajėgumų naudojimo sumažėjimui. CNCIA nepateikė jokių įrodymų šiai hipotezei pagrįsti.

(300)

Be to, CNCIA teigė, kad Komisija, atlikdama tyrimą dėl elektrinių transporto priemonių su baterijomis (47), atsižvelgė į pačios Sąjungos pramonės vykdomą importą ir atskyrė Kinijos prekių ženklų importą nuo Sąjungos gamintojų importo, o atlikdama tyrimą dėl Kinijos kilmės polietilentereftalato (PET) (48), pakoregavo Sąjungos pramonės rinkos dalį, kad būtų atsižvelgta į Sąjungos gamintojo importą. Be to, CNCIA tvirtino, kad Europos Teisingumo Teismas taip pat pripažino, jog apibrėžiant Sąjungos pramonę svarbu atsižvelgti į Sąjungos pramonės importą (49).

(301)

Šiuo klausimu Komisija pirmiausia primena, kad laikinojo reglamento 367–373 konstatuojamosiose dalyse ji įvertino importo iš Jungtinės Karalystės ir kitų trečiųjų šalių poveikį, ir padarė išvadą, kad dėl jo priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos nesusilpnėjo. Kalbant apie ankstesnius tyrimus ir 300 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo rėmėsi CNCIA, tais atvejais Sąjungos gamintojai importavo iš nagrinėjamosios šalies, o ne iš kitų trečiųjų šalių ir į tai buvo atsižvelgta vertinant importo iš nagrinėjamosios šalies poveikį ir rinkos dalį. Atliekant šį tyrimą tai nėra aktualu, Sąjungos pramonė neimportuoja Kinijos kilmės TiO2, todėl Sąjungos pramonės importo nereikia atskirti nuo likusios importo dalies.

(302)

Dėl CNCIA hipotezės dėl strateginio Sąjungos pramonės gamybos perkėlimo, kai ji tariamai sumažino gamybą savo ES įmonėse ir padidino gamybą Jungtinėje Karalystėje, kad galėtų importuoti šiuos produktus į ES, Komisija pažymi, kad importo iš Jungtinės Karalystės į ES apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo beveik perpus, jo rinkos dalis taip pat sumažėjo, o vidutinė kaina buvo didžiausia palyginti su visų kitų importo šaltinių kaina, todėl šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Be to, šiai hipotezei pagrįsti nepateikta jokių įrodymų.

(303)

Todėl Komisija paliko galioti išvadą, kad dėl importo iš Jungtinės Karalystės nustatytas priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos nesusilpnėjo.

(304)

CNCIA teigė, kad Komisija nepakankamai įvertino importo iš Meksikos poveikį Sąjungos pramonės būklei. Šiuo klausimu CNCIA nurodė, kad importo iš Meksikos kainos buvo gerokai mažesnės nei importo iš Kinijos kainos (išskyrus kainas tiriamuoju laikotarpiu), kad jos taip pat buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu ir kad importo iš Meksikos (ir iš JAV) rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2020 m., nesumažėjo. CNCIA pakartojo tuos pačius tvirtinimus, kurie buvo pateikti jos pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo, tačiau nepateikė naujų įrodymų Komisijos išvadoms užginčyti.

(305)

Komisija priminė, kad importo iš Meksikos ir JAV apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, kaip nustatyta laikinojo reglamento 369 konstatuojamojoje dalyje, o rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabili. Tai, kad importo iš Meksikos apimtis nepadidėjo ir jo rinkos dalis ir toliau siekė 8 %, nepaisant mažų kainų nagrinėjamuoju laikotarpiu, o importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis padidėjo, rodo, kad dėl importo iš Meksikos priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos nesusilpnėjo.

(306)

Taigi, negavusi kitų priešingų tvirtinimų ar įrodymų, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 373 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą, kad dėl TiO2 importo iš trečiųjų šalių žala Sąjungos pramonei nebuvo daroma.

(307)

CNCIA nepritarė laikinojo reglamento 378 konstatuojamojoje dalyje išdėstytoms Komisijos išvadoms. CNCIA pažymėjo, kad remdamasi Brazilijos tyrimus atliekančios institucijos inicijuotu tyrimu, kurio įrodymų riba yra daug mažesnė nei ta, kurios reikia galutinei išvadai dėl žalingo dempingo padaryti, Komisija neleidžia eksportuojantiems gamintojams pasinaudoti savo teisę į gynybą.

(308)

Be to, CNCIA tvirtino, kad Komisijos išvada, jog dėl Kinijos geografinio artumo Japonijai ir Taivanui Kinijos kilmės TiO2 eksportas galėjo turėti įtakos šių šalių TiO2 gamyklų uždarymui, yra logiškai klaidinga. Geografinis šių šalių artumas nėra svarbus kriterijus atliekant antidempingo tyrimus.

(309)

Komisija pabrėžė, kad atitinkama konstatuojamoji dalis yra skundo pateikėjo tvirtinimų, kad dėl nesąžiningos Kinijos eksportuojančių gamintojų prekybos praktikos visose rinkose jam buvo sunku konkuruoti ir eksporto rinkose, santrauka, kurioje nedaroma išvada dėl šių tvirtinimų.

(310)

Iš tiesų laikinojo reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad, remiantis 13-uoju ir 14-uoju penkmečio planais, Kinijos TiO2 gamybos pajėgumai labai padidėjo jau 2016–2020 m. ir kad manoma, jog šie pajėgumai bus toliau didinami, juos bus sunku absorbuoti Kinijos vidaus rinkoje ir dėl to Kinijos gamintojai bus skatinami eksportuoti.

(311)

Galiausiai, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai ES vykdo žalingą dempingą.

(312)

Bet kuriuo atveju, net jei nebuvo požymių, kad Kinijos eksportuotojai galėtų vykdyti dempingą kitose rinkose, šiuo skundo pateikėjo tvirtinimų vertinimu buvo papildyta išvada, kad Sąjungos pramonės eksporto rezultatai nėra Sąjungai padarytos žalos priežastis.

(313)

Todėl, kadangi nebuvo gauta jokių pastabų dėl 374–377 ir 379 konstatuojamųjų dalių, Komisija patvirtino tas konstatuojamąsias dalis ir kartu su tuo, kas išdėstyta, paliko galioti 380 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas.

(314)

Galutiniame etape CNCIA pateikė naujų argumentų, tvirtindama, kad Komisija turėjo išnagrinėti Sąjungos pramonės vidaus konkurencijos poveikį žalai, kurią galėjo patirti. CNICIA atkreipė dėmesį į viešus Sąjungos gamintojų vadovų pareiškimus ir paskelbtas metines ataskaitas, iš kurių matyti, kad pagrindiniai jų konkurentai yra kiti Sąjungos gamintojai.

(315)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad savaime suprantama ir turi būti tikimasi, jog Sąjungos pramonės laisvosios rinkos nariai konkuruos vieni su kitais. Tačiau dėl tokios konkurencijos visos Sąjungos pramonės rezultatai nesumažėtų – vienų rinkos dalyvių rezultatai būtų geresni, o kitų – prastesni.

(316)

Komisija taip pat priminė, kad ji visada tiria atrinktus tipiškus Sąjungos gamintojus būtent todėl, kad galėtų pagrįstai suprasti, kaip visa pramonė veikė nagrinėjamuoju laikotarpiu ir taip išlyginti visas išskirtis. Nė viena šalis dėl atrinktų gamintojų neprieštaravo ir nenurodė, kad jie buvo netipiški Sąjungos pramonės padėčiai atspindėti.

(317)

Todėl Komisija atmetė šiuos tvirtinimus kaip nepagrįstus.

(318)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CNCIA teigė, kad Komisija neatsižvelgė į jos tvirtinimus dėl priežastinio ryšio nebuvimo. Šiuo klausimu CNCIA pakartojo savo tvirtinimus, kad Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos, jeigu materialinė žala ir būtų buvusi nustatyta, ji buvo patirta ne dėl TiO2 importo iš Kinijos, o dėl bendro paklausos sumažėjimo ir kartu padidėjusių gamybos sąnaudų poveikio, dėl kurio Sąjungos pramonė nebūtų galėjusi padidinti savo kainų net ir tuo atveju, jei importas iš Kinijos nebūtų buvęs vykdomas. CNCIA taip pat vėl paminėjo Komisijos sprendimą dėl tam tikrų Kinijos kilmės sojos baltymų produktų importo (50). CNCIA taip pat pakartojo savo pastabą, kad importas iš Kinijos nebuvo priežastis, dėl kurios buvo smukdomos vidaus rinkos kainos, kaip ataskaitoje LP-STT (Japonija) yra nurodęs PPO apeliacinis komitetas (51).

(319)

Komisija šiuos tvirtinimus įvertino laikinojo reglamento 363 ir 381–384 konstatuojamosiose dalyse. Kalbant apie kainų smukdymą, Komisija patvirtino savo išvadas laikinojo reglamento 284, 285 ir 316 konstatuojamosiose dalyse ir šio reglamento 217 konstatuojamojoje dalyje.

(320)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir negavusi kitų priešingų pastabų, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 388–394 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas.

(321)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 398–415 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(322)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 416–418 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(323)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti galutinius antidempingo muitus. Galutinio muito suma nustatyta 541 konstatuojamojoje dalyje.

(324)

Paskelbus laikinąjį reglamentą apie save pranešė kelios naujos suinteresuotosios šalys, kurios prieštaravo priemonėms. Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, dešimt naudotojų ir keturios naudotojų asociacijos pateikė pastabų, prieštaraudamos priemonėms. Buvo surengti klausymai su šešiais iš šių naudotojų ir su dviem naudotojų asociacijomis. Buvo pateikta daug naujų įrodymų, kad muitai turėtų nederamą poveikį naudotojams.

(325)

Atliekant tyrimą prieštaraudami muitams apie save pranešė naudotojai, iš viso turintys apie 30 000 darbuotojų. Be to, Europos dažų, spaustuvinių dažų ir dailininkų dažų gamintojų asociacija CEPE tvirtino, kad jos atstovaujami nariai turi iki 150 000 darbuotojų, ir dauguma iš šių narių yra MVĮ.

(326)

Šiuo klausimu bendrovė „AkzoNobel“ pažymėjo, kad tai, jog yra tiek daug suinteresuotųjų šalių, rodo, koks didelis būtų poveikis naudotojams, ir kad jų interesams reikėtų skirti daugiau dėmesio.

(327)

Komisija atsižvelgė į visus jų tvirtinimus ir juos įvertino taip, kaip išsamiai išdėstyta šiame skirsnyje.

(328)

Bendrovė „Siegwerk“ tvirtino, kad nustačius antidempingo muitus didelių tarptautinių TiO2 naudotojų gamybos pajėgumai būtų perkelti už Sąjungos ribų, o MVĮ, kurios neturi tiek daug galimybių perkelti savo turtą, būtų priverstos sustabdyti arba apriboti gamybą. Dėl to Sąjungos gamintojai prarastų didelę savo pirkėjų dalį, o tai galiausiai neigiamai paveiktų ir jų veiklos rezultatus.

(329)

Nors tokia rizika egzistuoja, Komisija laikėsi nuomonės, kad labiau neišvengiama rizika, susijusi su importo iš Kinijos dempingo kaina daromu spaudimu kainoms ir gamybos apimčiai, yra gerokai didesnė už bet kokią riziką, kurią Sąjungos pramonė galėtų patirti, palyginti su galimybe, kad paklausa sumažės dar labiau.

(330)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad jokių kitų tvirtinimų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 422–424 konstatuojamosios dalys.

(331)

Bendrovė AAKO tvirtino, kad laikinajame reglamente siūlomo dydžio muitai turėtų didžiulį poveikį jų importuojamo TiO2 kainoms ir apsaugos nuo saulės priemonių sektoriui, nes tokios rūšies TiO2 gali būti iki aštuonių kartų brangesnis nei dažniau naudojamų rūšių TiO2.

(332)

Galutinių muitų poveikį bendrovei AAKO ir panašiems importuotojams bei jų pirkėjams Komisija aptarė 539 konstatuojamojoje dalyje.

(333)

Kadangi nė vienas kitas importuotojas ar prekiautojas nepranešė apie save ir neužginčijo Komisijos išvadų dėl importuotojų ir prekiautojų interesų, Komisija palieka galioti laikinojo reglamento 426 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad antidempingo priemonių nustatymas neturėtų turėti neigiamo poveikio Sąjungos importuotojų ir prekiautojų padėčiai.

(334)

Be laikinojo reglamento 427 konstatuojamojoje dalyje nurodytų subjektų, dar keletas naudotojų ir naudotojų asociacijų pareiškė prieštaraujantys muitams.

(335)

Pastabų dėl įvertinto TiO2 galutinės grandies rinkos segmentų dydžio negauta. Todėl laikinojo reglamento 428 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(336)

Pirminiame tyrimo etape su Komisija bendradarbiavęs Sąjungos plastikų ir susijusių medžiagų gamintojas „Schulman Plastics“ galutiniame tyrimo etape pastabų nepateikė. Tačiau nustačius naujus mažesnius perskaičiuotus dempingo skirtumus (žr. 199 konstatuojamąją dalį), poveikis jo gamyklai, kuri daugiausia gamina PBSM, bus dar mažesnis, nei apskaičiuota laikinajame reglamente.

(337)

Taigi Komisija paliko galioti laikinojo reglamento 434 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad bendrovė „Schulman Plastics“ galėtų absorbuoti muitus ir toliau veikti pelningai, net jei ji negalėtų perkelti padidėjusių sąnaudų pirkėjams.

(338)

Bendrovė „Plastika Kritis“ tvirtino, kad nustačius muitus Kinijos kilmės TiO2 būtų padaryta žala Sąjungos PBSM pramonei. Bendrovė „Plastika Kritis“ tvirtino, kad Sąjungoje yra daugiau kaip 300 PBSM gamintojų, daugiausia MVĮ, kuriose iš viso dirba daugiau kaip 15 000 žmonių. Kadangi PBSM yra lengva ir nebrangi medžiaga, užsakymai gaunami arba prarandami dėl kelių centų skirtumo. Taigi dėl nustatytų antidempingo muitų padidėjus bet kokios pagrindinės žaliavos (TiO2) kainai, Sąjungos PBSM gamintojai taps nekonkurencingi, palyginti su konkurentais iš užsienio.

(339)

Todėl dideli pagrindinio mišinio gamintojai bus priversti perkelti savo gamybą už Europos ribų, o mažesni gamintojai nutrauks gamybą ir taps importuotojais. Taigi bendrovė „Plastika Kritis“ tvirtino, kad akivaizdu, jog PBSM sektorius yra suinteresuotas, kad muitai nebūtų nustatyti, net jei dėl to neliktų Sąjungos TiO2 gamintojų, nes PBSM sektoriuje dirba daug daugiau žmonių ir gaminami didesnės pridėtinės vertės produktai.

(340)

Tačiau Komisijai nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų buvę galima matyti, kad PBSM gamintojai susiduria su didele užsienio gamintojų konkurencija, arba kokios yra Sąjungos ir užsienio PBSM gamintojų rinkos dalys.

(341)

Kita vertus, skundo pateikėjas pateikė savo skaičiavimus, iš kurių buvo matyti, kad Sąjungos PBSM gamintojams priklauso 95 % Sąjungos rinkos.

(342)

Sunku kiekybiškai įvertinti faktinį poveikį, nes nė vienas iš mažesnių naudotojų nepateikė klausimyno atsakymų. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad dėl labai didelės TiO2 sąnaudų dalies bendrose PBSM gamybos sąnaudose nustačius muitus nemažus Kinijos kilmės TiO2 kiekius importuojantiems šio produkto gamintojams galėtų būti padarytas didelis poveikis.

(343)

Iš tiesų atlikus muitų poveikio PBSM gamintojo pelningumui analizę (remiantis bendrovės „Schulman Plastics“ duomenimis) buvo nustatyta, kad, atsižvelgiant į šiuo metu siūlomus muitus, PBSM gamintojo pelningumas sumažėja maždaug 1 procentiniu punktu už papildomus 5 procentinius punktus jų tiekiamų produktų derinyje naudojamo Kinijos kilmės TiO2. Tačiau liko neaišku, kokiu mastu Sąjungos PBSM gamintojai susiduria su užsienio gamintojų konkurencija.

(344)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Plastika Kritis“ pakartojo savo ankstesnius tvirtinimus dėl muitų poveikio PBSM gamintojams ir paprašė netaikyti antidempingo muitų pagrindiniams mišiniams gaminti skirtam TiO2. Nors prašymo netaikyti muitų teisinis pagrindas nebuvo nurodytas, pirminiame etape atmetusi bendrovės „Schulman Plastics“ prašymą išplėsti šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį įtraukiant ir PBSM, dėl kurių nebuvo gauta jokių pastabų (žr. 26 konstatuojamąją dalį) dėl šio prašymo pobūdžio ir formuluotės, Komisija laikė, kad tai buvo prašymas taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo pagal Sąjungos muitinės kodekso 254 straipsnį (52).

(345)

Komisija iš pradžių pažymėjo, kad šis prašymas taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo buvo pateiktas labai vėlyvame tyrimo etape. Kaip jau pabrėžta 86 konstatuojamojoje dalyje, tokie tvirtinimai turėjo būti pateiktos ankstyvaisiais tyrimo etapais, kad būtų pakankamai laiko įvertinti jų pagrįstumą ir suteikti galimybę kitoms suinteresuotosioms šalims į juos atsakyti.

(346)

Vis dėlto, net jei Komisija negalėjo pakankamai įvertinti šio prašymo, jis buvo išnagrinėtas atsižvelgiant į turimus įrodymus. Šiuo atveju Komisija priminė, kad tik vienas PBSM gaminantis TiO2 naudotojas, t. y. bendrovė „Schulman Plastics“, pateikė klausimyno atsakymus, kurie buvo patikrinti.

(347)

Pirma, Komisija negavo jokių įrodymų, kad gaminant pagrindinius mišinius naudojamas TiO2 yra kaip nors unikalus, palyginti su kitų rūšių TiO2. Priešingai, atrodo, kad gaminant pagrindinius mišinius gali būti naudojamas kelių rūšių TiO2.

(348)

Antra, Komisijai nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad PBSM gamintojams trūksta TiO2. Atsižvelgiant į tai, kad skelbiama, jog gaminant pagrindinius mišinius galima naudoti įvairių rūšių TiO2, kurio specifikacijos taip pat yra palyginti standartinės, taip pat į plastikų rinkos segmento dydį, mažai tikėtina, kad TiO2 pasiūla šioje srityje yra nepakankama.

(349)

Trečia, dėl nagrinėjamojo produkto dalies sąnaudų struktūroje ir naudotojo (-ų) gebėjimo absorbuoti muitus, kaip jau nurodyta 342 ir 343 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pripažino, kad dėl didelio TiO2 paplitimo jų bendroje sąnaudų struktūroje muitai gali būti labiausiai paveikti PBSM gamintojus (53).

(350)

Be to, Komisija dar kartą pabrėžė, kad ji galėjo patikrinti tik bendrovės „Schulman Plastics“ pelno lygį ir Kinijos kilmės TiO2 dalį pasiūlos derinyje, remdamasi šios bendrovės klausimyno atsakymais. Komisija galėjo tinkamai įvertinti importo iš Kinijos poveikį bendrovei „Schulman Plastics“ ir kokį poveikį jos pelningumui turėtų muitai. Todėl, kaip nurodyta laikinojo reglamento 434 konstatuojamojoje dalyje ir šio reglamento 336 ir 337 konstatuojamosiose dalyse, Komisija galėjo padaryti išvadą, kad bendrovė „Schulman Plastics“ galėtų absorbuoti muitus ir išlikti pelninga, net jei būtų daroma prielaida, kad ji negalėtų perkelti padidėjusių sąnaudų vartotojams.

(351)

Bendrovė „Plastika Kritis“ nepateikė klausimyno atsakymų ar kitų patikrinamų duomenų apie savo pelningumą ar tiekimo šaltinius. Todėl Komisija negalėjo įvertinti ir padaryti išvados, kokį poveikį konkrečiai šiai bendrovei turėtų TiO2 importui iš Kinijos nustatyti muitai ir ar ši išimties dėl galutinio naudojimo sąlyga galėtų būti taikoma šiai bendrovei.

(352)

Bendrovė „Plastika Kritis“ dar kartą pakartojo savo tvirtinimą, kad gretimų rinkų pagrindinių mišinių importuotojai į Sąjungą taps dar konkurencingesni Sąjungos pagrindinių mišinių gamintojų atžvilgiu, nes pirmieji vis dar galės naudoti pigesnį Kinijos kilmės TiO2.

(353)

Komisija pažymėjo, kad bendrovė „Plastika Kritis“ šiuo klausimu nepateikė jokių naujų įrodymų. Tačiau Komisija pažymėjo, kad nuo tokio poveikio, jei jis būtų patvirtintas, būtų galima apsisaugoti: bet kuris tokį poveikį patiriantis pramonės sektorius gali prašyti inicijuoti specialų antidempingo arba priemonių vengimo tyrimą, jei tenkinamos visos pagrindiniame reglamente nustatytos sąlygos.

(354)

Atsižvelgdama į tai, ir neturėdama naujų įrodymų, Komisija paliko galioti 339–343 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(355)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad buvo įvykdytas kuris nors iš išimties dėl pagrindiniams mišiniams gaminti naudojamo TiO2 galutinio naudojimo kriterijų, todėl šį prašymą atmetė.

(356)

Nustačius laikinuosius muitus, keli dažų ir dangų pramonės naudotojai pareiškė nepritariantys dėl muitų, remdamiesi Sąjungos interesais.

(357)

Viena iš klausimyno atsakymus pateikusių naudotojų, bendrovė „Sherwin-Williams“, pastabų dėl laikinojo reglamento nepateikė. Atsižvelgdama į naujus mažesnius dempingo skirtumus, Komisija padarė išvadą, kad poveikis bendrovei „Sherwin-Williams“ bus net mažesnis, nei apskaičiuota laikinajame reglamente.

(358)

Bendrovės „AkzoNobel“ ir PPG tvirtino, kad siūlomo dydžio muitai turės didelį poveikį jų gamybos sąnaudoms ir maržos mažėjimui ne tik dėl brangesnio Kinijos kilmės TiO2, bet ir dėl to, kad Sąjungos gamintojai taip pat padidins savo kainas.

(359)

ASEFAPI, bendrovė PPG, bendrovė „Teknos“ ir bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad jos neturi galimybių perkelti padidėjusių sąnaudų pirkėjams. Dėl tokio sąnaudų padidėjimo dažų ir dangų gamintojai taps nekonkurencingi ir bus skatinamas gatavų produktų (dažų) importas į Sąjungą. Bendrovė „AkzoNobel“ tvirtino, kad dažų ir lakų importas į Sąjungą jau didėja.

(360)

Bendrovė PPG tvirtino, kad esant dabartiniam muitų dydžiui importas iš Kinijos taps nebeperspektyvus, net jeigu jis yra labai svarbus dėl nepakankamų Sąjungos pajėgumų ir poreikio įvairinti tiekimo šaltinius. Todėl bendrovė PPG paprašė, kad Komisija sumažintų muitus, kad būtų galima pasiekti teisingesnę pusiausvyrą.

(361)

Komisija pažymėjo, kad ji jau padarė išvadą, jog TiO2 kaina sudaro nedidelę dažų gamybos sąnaudų dalį, ir apskaičiavo, kad dažų gamintojų pelningumui nebūtų padarytas didelis poveikis. Nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų šiai išvadai užginčyti.

(362)

Be to, nors buvo pateikta nedaug įrodymų, kad dažų gamintojai veikia pagal ilgesnės trukmės sutartis, dėl kurių sunku greitai padidinti kainas, nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie negali padidinti kainų derėdamiesi su klientais ir kad užsienio konkurencija didėja ir dėl jos atsiranda grėsmė šių gamintojų padėčiai rinkoje.

(363)

Mažesni gamintojai, kaip antai bendrovė „Teknos“, taip pat tvirtino, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į dažų ir dangų pramonės interesus. Šį tvirtinimą pakartojo ir CEPE. CEPE tvirtino, kad dangos pramonės sektoriaus MVĮ taps mažiau konkurencingos ir joms gali tekti nutraukti gamybą, o didesni gamintojai gali perkelti savo gamybą už Sąjungos ribų. Todėl CEPE paprašė sušvelninti poveikį šiame sektoriuje veikiančioms MVĮ.

(364)

ASEFAPI taip pat tvirtino, kad dėl su antidempingo muitais susijusio kainų padidėjimo atsiranda pavojus daugelio MVĮ, kurios yra ASEFAPI narės, gyvybingumui, visų pirma dėl to, kad TiO2 naudotojų rinka yra labai susiskaidžiusi, todėl jų įtaka rinkoje yra ribota. Kai kurie konkretūs ASEFAPI nariai turi didelių klientų automobilių sektoriuje, todėl jų derybinė galia sumažėtų, jeigu jie mėgintų perkelti padidėjusias kainas savo klientams.

(365)

Be to, ASEFAPI pateikė lentelę, kurioje parodyta, kiek padidėjus TiO2, kaip pagrindinės žaliavos, kainai padidėtų dešimties skirtingų formulių dažų, emalių ir spaustuvinių dažų gamybos sąnaudos.

(366)

Komisija pažymėjo, kad šioje lentelėje pateikta nedaug įžvalgų apie kelis elementus, kurių reikia, kad būtų galima tinkamai įvertinti siūlomų muitų poveikį naudotojams. Tai, be kita ko: pajamų, gautų iš produktų, kuriems gaminti naudojamas TiO2, dalis, palyginti su bendromis tų bendrovių pajamomis; iš Kinijos perkamo TiO2, dalis, palyginti su iš kitų šaltinių perkamo TiO2 dalimi; TiO2 sąnaudų dalis, palyginti su visomis produkto gamybos sąnaudomis; produktų, kuriems gaminti naudojamas TiO2, pardavimo pelningumas ir visos bendrovės pelningumas.

(367)

Komisija taip pat pažymėjo, kad nė viena iš ASEFAPI arba CEPE priklausančių MVĮ nepateikė klausimyno atsakymų, kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi surinkti informaciją apie šiuos elementus.

(368)

Vis dėlto Komisija pripažino, kad daugelis CEPE ir ASEFAPI narių yra MVĮ, kurios nebūtinai turi galimybių pateikti klausimyno atsakymus ir todėl pasikliauja jų interesams atstovaujančiomis pramonės asociacijomis.

(369)

Taigi, nors tebebuvo neaišku, kokį konkurencinį spaudimą dėl importo į Sąjungą iš tikrųjų patiria dažų ir dangų gamintojai ir kokį poveikį muitai galėtų turėti mažesnių gamintojų pelnui, negalima atmesti galimybės, kad galėtų būti daromas poveikis daugelio MVĮ konkurencingumui. Tačiau remiantis dažų gamintojų sąnaudų struktūra, kurią Komisija nustatė remdamasi bendrovių „AkzoNobel“ ir „Sherwin-Williams“ klausimyno atsakymais, šis poveikis šiems gamintojams greičiausiai bus mažiausias palyginti su visų kitų šiame skirsnyje analizuotų kategorijų naudotojais.

(370)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo vienas naudotojas (bendrovė „Teknos“) ir keturios dažų ir dangų gamintojų asociacijos (ASEFAPI, CEPE, HCA ir Fédération des Industries des Peintures, Encres, Couleurs, Colles et adhésifs, Résines (toliau – FIPEC) – užginčijo Komisijos išvadas dėl su šiuo sektoriumi susijusių Sąjungos interesų analizės.

(371)

Pirma, CEPE, FIPEC ir bendrovė „Teknos“ teigė, kad atlikdama analizę Komisija turėjo skirti daugiau dėmesio statybų sektoriui. Jos taip pat tvirtino, kad statybos projektų skaičius Sąjungoje mažėja ir kad net nedidelis žaliavų (šiuo atveju dažų ir dangų) kainų padidėjimas gali kelti grėsmę šio sektoriaus išlikimui, nes jame nėra maržų, kurias taikant būtų galima absorbuoti didėjančias kainas.

(372)

Antra, visos keturios asociacijos nesutiko su 369 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad poveikis galutinės grandies pramonės dažų ir dangų segmentui bus mažiausias iš visų šiame skirsnyje nagrinėjamų naudotojų kategorijų.

(373)

Šiuo tikslu visos keturios asociacijos pateikė savo sąnaudų padidėjimo skaičiavimus, kuriuos grindė prielaidomis, kad TiO2 kaina sudaro 30–50 % dažų gamintojo žaliavų sąnaudų. ASEFAPI konkrečiai pabrėžė, kad pateikė duomenų, iš kurių buvo matyti, kad išlaidų didėjimas buvo dar didesnis.

(374)

Be to, šios šalys tvirtino, kad Komisijos išvados buvo grindžiamos dviejų didelių bendrovių („AkzoNobel“ ir „Sherwin Williams“) duomenimis, todėl jie nebuvo tipiški ir neatspindėjo platesnio sektoriaus, visų pirma MVĮ, padėties. Jos pakartojo savo tvirtinimus, kad MVĮ turi mažiau galimybių absorbuoti muitus ir negali jų perkelti savo klientams, nes jų derybinė galia yra ribota.

(375)

Trečia, asociacijos tvirtino, kad prie Sąjungos sienų esančios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Turkija ir kitos šalys, galės importuoti TiO2 iš Kinijos be papildomų antidempingo muitų naštos, todėl jų dažų ir dangų gamintojai taps konkurencingesni Sąjungos dažų gamintojų atžvilgiu. HCA paprašė nustatyti apsaugos nuo tokio importo mechanizmą. Jos taip pat tvirtino, kad dėl iš Kinijos importuojamų dažų ir dangų, kurių gamybos sąnaudos yra mažesnės, galėtų būti priverstinai mažinamos Sąjungos dažų gamintojų kainos.

(376)

Ketvirta, asociacijos taip pat tvirtino, kad Sąjungos dažų ir dangų eksportui neigiamą poveikį taip pat darys padidėjusios kainos, todėl sumažės Sąjungos TiO2 naudotojų konkurencingumas ir užsienio rinkose.

(377)

Galiausiai asociacijos pabrėžė, kad būtina išlaikyti naudotojų konkurencingumą, nes šių bendrovių yra daugiau ir jose dirba žymiau daugiau žmonių nei TiO2 gaminančiame Sąjungos pramonės sektoriuje. Asociacijos taip pat tvirtino, kad muitai būtų daugiausia naudingi ne Sąjungos bendrovėms, nes dauguma Sąjungos gamintojų yra bendrovių, kurių būstinės yra užsienyje, patronuojamosios įmonės. ASEFAPI taip pat teigė, kad muitai neturėtų teigiamo poveikio Sąjungos TiO2 gamintojams, nes jiems trūksta gamybos pajėgumų, todėl naudotojai TiO2 pirktų iš kitų trečiųjų šalių, o muitai galiausiai būtų naudingi ne ES TiO2 gamintojams.

(378)

HCA taip pat pasiūlė keletą priemonių, kuriomis būtų galima sušvelninti poveikį Sąjungos pramonės konkurencingumui, t. y. mokesčių lengvatas ir finansinę paramą vidaus pramonės sektoriams. Tačiau nė viena iš šių priemonių nepatenka į prekybos apsaugos priemonių tyrimų sritį.

(379)

Komisija išnagrinėjo šiuos tvirtinimus ir padarė toliau išdėstytas išvadas.

(380)

Pirma, kaip Komisija jau nurodė laikinajame reglamente, atliekant tyrimą apie save nepranešė ir prieštaravimų dėl muitų nepateikė nė viena statybos sektoriuje veikianti bendrovė. Be to, nė viena šalis nepateikė pakankamai įrodymų apie padėtį statybos sektoriuje, išskyrus kelis plataus pobūdžio tvirtinimus, ir reikšmingai nepagrindė antidempingo muitų poveikio šiam sektoriui. Palyginti su pastabų, įrodymų ir visų kitų šiame tyrime nagrinėtų dokumentų apimtimi, su statybos sektoriumi susiję tvirtinimai buvo labai riboti. Todėl Komisija atsižvelgė į statybos sektorių tiek, kiek, Komisijos ir šalių manymu, buvo svarbu, ir tiek, kiek buvo turima informacijos.

(381)

Nors CEPE ir bendrovė „Teknos“ pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo pateikė tam tikras ataskaitas, kuriose buvo aprašyta Sąjungos, visų pirma Vokietijos, statybų sektoriaus padėtis ir ateities perspektyvos, jos nepateikė įrodymų 371 konstatuojamojoje dalyje paminėtiems tvirtinimams pagrįsti. Visų pirma jos nepagrindė ir kiekybiškai neįvertino dažų sąnaudų padidėjimo ir kokiu mastu bet koks padidėjimas galėtų turėti įtakos statybos sektoriui.

(382)

Kita vertus, tai, kad nė viena statybos sektoriaus bendrovė, užsiregistravusi kaip suinteresuotoji šalis, nenurodė, kad ji nepritaria muitų taikymui, rodo, kad jos nemano, jog TiO2 nustatytų muitų poveikis būtų didelis.

(383)

Antra, Komisija pripažino, kad ASEFAPI savo pastabose dėl laikinojo reglamento pateikė tam tikrų duomenų, iš kurių buvo matyti, kokią sąnaudų dalį TiO2 gali sudaryti tam tikrų formulių dažuose ir kiek galėtų padidėti su tomis formulėmis, kurioms taikomi skirtingi muitai, susijusios sąnaudos. Komisija tinkamai išnagrinėjo tuos duomenis ir atsižvelgė į juos galutinio faktų atskleidimo tikslais, kaip paaiškinta 365–366 konstatuojamosiose dalyse.

(384)

Komisija pakartojo, kad iš šių duomenų buvo tik matyti, kiek dėl tam tikro TiO2 kainos padidėjimo padidėtų dešimties skirtingų formulių dažų, emalių ir spaustuvinių dažų gamybos sąnaudos. Tačiau iš šių duomenų nebuvo matyti, su kurias naudotojais jie buvo susiję, koks buvo šių naudotojų pelningumas, kiek kitų rūšių produktų jie gamino, pardavė ir kokias sąnaudas patyrė, kokie buvo jų tiekimo šaltiniai ir kt.

(385)

Todėl Komisija, remdamasi šiais duomenimis, negalėjo padaryti jokių reikšmingų išvadų dėl Kinijos kilmės TiO2 dalies bet kurių naudotojų pasiūlos derinyje, jų veiklos rezultatų ir pelno. Todėl Komisija negalėjo tinkamai įvertinti importo iš Kinijos poveikio ir atitinkamai kokį poveikį tokiems naudotojams turėtų muitai. Šie duomenys taip pat nebuvo patikrinti, o vienintelė išvada, kurią buvo galima padaryti remiantis šiais duomenimis, buvo ta, kad kai kurių dažų gamybos sąnaudose TiO2 dalis buvo didesnė nei vidutinė.

(386)

Kita vertus, kaip jau minėta, bendrovės „AkzoNobel“ ir „Sherwin Williams“ pateikė klausimyno atsakymus, kurie buvo patikrinti. Dėl klausimyno pobūdžio šie atsakymai buvo išsamūs ir juose buvo pateikti visi pirmiau minėti elementai, kuriuos Komisija turėtų įvertinti, norėdama sudaryti išsamų kiekvieno iš šių gamintojų veiklos rezultatų vaizdą. Buvo pateikti visų kiekvienos bendrovės gaminamų dažų gamybos sąnaudų ir jų TiO2 dalies vidurkiai, taip pat atskirai nurodyta importo iš Kinijos dalis bendroje sąnaudų struktūroje. Analizuojant tokius išsamius ir patikrintus klausimyno duomenis galima tiksliau suprasti, kokį poveikis patirtų dažų ir dangų gamintojai.

(387)

Remdamasi tokiais duomenimis Komisija galėjo padaryti išvadą, kad TiO2 sudaro daug mažesnę visų dažų gamintojo žaliavų sąnaudų dalį, kai skaičiuojamas šios dalies vidurkis visose dažų produktų grupėse, palyginti su ASEFAPI, CEPE, FIPEC ir HCA pateiktais skaičiavimais, atliktais remiantis tam tikromis atskiromis dažų formulėmis. TiO2 dalis, palyginti su visomis gamybos sąnaudomis, buvo dar mažesnė.

(388)

Net bendrovės „Sherwin Williams“, kuri klausimyne pateikė tik su dviem labiausiai paveiktomis gamyklomis susijusią informaciją, TiO2 dalis, palyginti su visomis žaliavų sąnaudomis, buvo daug mažesnė nei siūlyta 40–50 % dalis ir mažesnė nei visų kitų kategorijų klausimyno atsakymus pateikusių naudotojų (t. y. dekoratyvinės plėvelės, grafikos baltų dažų ir PBSM gamintojų) dalis.

(389)

Tuo remdamasi, kaip paaiškinta 369 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad dažų gamintojui, net jeigu jis yra MVĮ, TiO2 taikomi muitai vidutiniškai turėtų mažesnį poveikį, nes TiO2 dalis dažų gamintojo sąnaudų struktūroje yra palyginti nedidelė. Kadangi nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų šiai išvadai užginčyti, Komisija jos nepakeitė.

(390)

Dėl trečiojo tvirtinimo taip pat nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų. Tačiau Komisija nurodė, kad kiekvienu įtariamo Kinijos kilmės dažų ir dangų kainų dempingo atveju buvo taikoma teisių gynimo priemonė – specialus antidempingo tyrimas. Jeigu naudotojai turi tokios praktikos įrodymų, jie gali patys pateikti skundą Komisijai.

(391)

Be to, apsaugos mechanizmas taikomas ir įtariant muitų vengimą, kurį nurodė HCA. Muitų vengimo poveikį patiriantis pramonės sektorius gali prašyti inicijuoti specialų antidempingo arba priemonių vengimo tyrimą, jei tenkinamos visos pagrindiniame reglamente nustatytos sąlygos.

(392)

Dėl ketvirtojo tvirtinimo taip pat nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų. Nors gali būti daromas poveikis bendrai galutinės grandies naudotojų sąnaudų struktūrai, nebuvo pateikta jokių išsamių įrodymų, kad dažų ir dangų sektorius būtų priklausomas nuo eksporto ir jo paskirties vietų, ir koks būtų bendras poveikis jų veiklos rezultatams tose rinkose. Todėl Komisija neturėjo išsamios informacijos ir negalėjo patikrinti, ar šis tvirtinimas buvo teisingas.

(393)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad net jei kai kurie Sąjungos gamintojai priklauso tarptautiniams konglomeratams, kurių būstinės yra užsienyje, tai nereiškia, kad jiems netaikoma pagrindinio reglamento 4 straipsnyje nustatyta Sąjungos pramonės apibrėžtis. Iš tiesų pačios bendrovės buvo įsteigtos pagal atitinkamus valstybių narių teisės aktus ir nėra susijusios su jokiu nagrinėjamosios šalies eksportuotoju ar importuotoju.

(394)

Bendrovė „Teknos“ ir keturios asociacijos pateikė papildomų tvirtinimų, kad dažų pramonė yra ypač jautri kainų pokyčiams, kad dėl pastaraisiais metais sumažėjusios Sąjungos TiO2 gamybos ji jau tapo labiau priklausoma nuo importo ir kad nustačius muitus bus padarytas neigiamas poveikis ES žaliojo kurso tikslams, nes dėl muitų į Sąjungą bus importuojama daugiau dažų, o dėl to gali padidėti dėl jų gabenimo išmetamas ŠESD kiekis. Šios šalys taip pat tvirtino, kad muitai neigiamai paveiks darbo vietas galutinės grandies pramonės sektoriuose ir investicijas Sąjungoje, nes dėl didesnių gamybos sąnaudų bus atleidžiami darbuotojai, o dažų ir dangų sektorius taps mažiau patrauklus naujoms investicijoms. Tačiau šiems tvirtinimams pagrįsti nebuvo pateikta reikšmingų patikrinamų įrodymų, todėl Komisija juos atmetė.

(395)

Galutiniame etape bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ toliau laikėsi pozicijos, kad net jei Komisija nustatė, kad nėra pagrindo neįtraukti laminato tipo TiO2 į produkto apibrėžtąją sritį, ji turėtų taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo tais atvejais, kai šio tipo TiO2 naudojamas dekoratyvinei plėvelei gaminti, ir šiuo klausimu pateikė naujų tvirtinimų ir įrodymų.

(396)

Naudotojai pakartojo savo tvirtinimus, kad buvo įvykdyti visi kriterijai, į kuriuos Komisija atsižvelgė ankstesnėse bylose dėl išimčių dėl galutinio naudojimo. Tai, be kita ko: galutinės grandies produkto ypatumai, tiekimo prieinamumas, nagrinėjamojo produkto dalis sąnaudų struktūroje, naudotojų gebėjimas absorbuoti muitus ir išimties poveikis priemonių veiksmingumui.

(397)

Naudotojai dar kartą pabrėžė, kad laminato tipo TiO2 specialiai sukurtas taip, kad jį būtų galima naudoti dekoratyvinės plėvelės gamybai, ir pakartojo 119–122 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus. Naudotojai taip pat tvirtino, kad naujų tipų patvirtinimo procesas vidutiniškai trunka apie vienus metus.

(398)

Remdamasi 2.1.3.2 skirsnyje pateikta analize ir atsižvelgdama į visus turimus įrodymus, Komisija paliko galioti išvadą, kad, net jei laminato tipo TiO2 pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės nėra pakankamai skirtingos, palyginti su kitų rūšių TiO2, kad jį būtų galima išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities, šiam produktui būdingi tam tikri ypatumai, nes jis yra pritaikytas ir iš esmės tinkamas naudoti konkrečiam tikslui – dekoratyvinės plėvelės gamybai.

(399)

Šių ypatumų įrodymas yra didelis fosforo kiekis TiO2 molekulės dangoje. Įvertinus naujus bendrovių „Felix“ ir „Munksjö“ pateiktus įrodymus buvo nustatyta, kad fosforo kiekis turėtų siekti ne mažiau kaip 0,5 % sauso produkto masės, kad jį būtų galima naudoti dekoratyvinei plėvelei gaminti. Be to, kaip jau buvo tvirtinta anksčiau, dėl storos paviršiaus dangos atsirandanti elektros paviršiaus įkrova padeda molekulei prisijungti prie medienos plaušienos plaušelių.

(400)

139 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad ši savybė taip pat gali būti svarbi TiO2 gaminant kitus produktus, kurių pagrindą sudaro medienos plaušienos plaušeliai (pvz., įprastą plėvelę). Dėl to Komisija negalėjo padaryti išvados, kad tai yra pagrindinė techninė savybė, dėl kurios šios rūšies TiO2 skiriasi nuo kitų rūšių TiO2 arba bent nuo kitose srityse naudojamo TiO2. Tačiau ši savybė iš tiesų yra vienas iš elementų, dėl kurių laminato tipo TiO2 yra ypatingas, nes dėl jos laminato tipo TiO2 netinka naudoti kitose bendros paskirties srityse, pavyzdžiui, dažams ir dangoms gaminti.

(401)

Kalbant apie tiekimo prieinamumą, bendrovė „Felix“, bendrovė „Munksjö“ ir CEPI taip pat nesutiko dėl išvados, kad net jeigu TiO2 nebūtų importuojamas iš Kinijos, dekoratyvinės plėvelės gamintojai turėtų pakankamai alternatyvių tiekimo šaltinių tiek Sąjungoje, tiek kitose trečiosiose šalyse (pvz., Jungtinėje Karalystėje arba Meksikoje).

(402)

Abu naudotojai teigė, kad nerealu tikėtis, jog Sąjungos gamintojai gerokai padidintų laminato tipo TiO2 pasiūlą, nes jo gamyba yra brangesnė nei daugumos kitų rūšių produktų. Kadangi laminato tipo TiO2 sudaro tik apie 12 % visos TiO2 rinkos (palyginti su dangų ir plastikų dalimis, kurios atitinkamai sudaro 60 % ir 25 %), skiriant daugiausia dėmesio didesniems rinkos segmentams būtų galima užtikrinti masto ekonomiją ir didesnę klientų bazę ir taip pasiekti, kad šių tipų produktai butų pelningesni.

(403)

Kaip ir pirminiame etape, abu naudotojai pateikė naujų įrodymų, t. y. daug naujesnės bendraujant su Sąjungos gamintojais gautos informacijos, iš kurios matyti, kad pastarieji gali pasiūlyti tik ribotą kiekį laminato tipo TiO2.

(404)

Be to, abu naudotojai pateikė naują tvirtinimą dėl apskaičiuoto laminato tipo TiO2 pasiūlos Sąjungoje atotrūkio, remdamiesi laikinajame reglamente pateiktais duomenimis ir gamyklų, kuriose reguliariai gaminamas laminato tipo TiO2, dalimi, palyginti su visais Sąjungos gamybos pajėgumais.

(405)

Kadangi jų produktų portfelis apima įvairių Sąjungos rinkoje paklausių rūšių TiO2, abu naudotojai apskaičiavo, kad Sąjungos gamintojai galėjo patenkinti tik maždaug trečdalį viso laminato tipo TiO2 poreikio Sąjungoje. Tai atitinka skaičiavimus, kuriuos abu naudotojai pateikė ankstesnėse pastabose, išnagrinėtose laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje.

(406)

Dėl tiekimo iš kitų šaltinių prieinamumo šie du naudotojai pateikė naują tvirtinimą, kad vien tai, jog tiriamuoju laikotarpiu jie pirko didelį kiekį TiO2 iš kitų šalių, nereiškia, kad šie šaltiniai galėtų tiekti papildomus kiekius, kuriais būtų galima kompensuoti šiuo metu iš Kinijos perkamus kiekius.

(407)

Be to, 2024 m. gegužės 30 d. pateiktose pastabose bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ įrodė, kad dėl meteorologinių reiškinių Meksikoje atsirado didelių gamybos sutrikimų, dėl kurių kilo grėsmė tiekimo stabilumui. Abu naudotojai tvirtino, kad tai parodo, kaip svarbu turėti įvairius tiekimo šaltinius. Šį argumentą savo pastabose dėl laikinojo reglamento pakartojo ir CEPI.

(408)

Bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ taip pat pateikė 2023 m. balandžio mėn. TZMI ataskaitą, kurioje buvo prognozuojama, kad 2024 m. paklausa Šiaurės ir Pietų Amerikoje didės. Naudotojai tvirtino, kad dėl šio paklausos padidėjimo sumažės bendrovės „Chemours“ galimybės aprūpinti Sąjungos dekoratyvinės plėvelės rinką. Tą patį tvirtinimą pakartojo ir CEPI.

(409)

Kalbant apie Jungtinę Karalystę, kaip galimą alternatyvų tiekimo šaltinį, bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ pateikė naujų įrodymų, kad vietos tiekėjai turi ribotus pajėgumus tiekti Sąjungai pakankamą laminato tipo TiO2 kiekį.

(410)

Abu naudotojai taip pat teigė, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek Meksika gamina tik taikant chloridų procesą gaunamą TiO2, o jų tiekėjai Kinijoje daugiausia gamina taikant sulfatų procesą gaunamą TiO2. Nors pereiti nuo vieno proceso prie kito techniškai įmanoma, dėl to atsirastų papildomų išlaidų, susijusių su jų produktų, kuriems gaminti naudojamas taikant sulfatų procesą gaunamas TiO2, sudėties pakeitimu.

(411)

Du naudotojai taip pat pateikė naujų įrodymų, kad tik keli iš vienuolikos Sąjungos gamintojų reguliariai gamina laminato tipo TiO2.

(412)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Sąjungos gamintojai negali patenkinti pramonės laminato tipo plėvelės poreikio ir kad vienintelis veiksnys, dėl kurio Sąjungos gamintojai negali pagaminti pakankamo kiekio laminato tipo TiO2, yra nesąžininga Kinijos konkurencija.

(413)

Tačiau skundo pateikėjas taip pat tvirtino, kad nėra priežasties, dėl kurios bendrovės „Chemours“ gamykla Meksikoje negalėtų eksportuoti pakankamo TiO2 kiekio į Sąjungą, ir šiam teiginiui pagrįsti pateikė TZMI skelbiamus rinkos tyrimų duomenis. Remiantis šiais duomenimis ir Meksikos vardiniais pajėgumais, tiriamuoju laikotarpiu Meksikoje iš viso buvo [140 000–180 000] tonų nepanaudotų pajėgumų (54).

(414)

Pirma, Komisija pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnį ji savo vertinimą grindė patikrinta bendradarbiaujančių naudotojų pateikta informacija apie tiriamąjį laikotarpį. Su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio susijusi informacija nebuvo nei renkama, nei patikrinta. Kalbant apie bendradarbiaujančių naudotojų tiekimo šaltinius, iš patikrintų klausimyno atsakymų matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu didžiąją dalį laminato tipo TiO2 jie pirko iš kitų trečiųjų šalių, iš Kinijos perkamo laminato tipo TiO2 dalis buvo gerokai mažesnė (10–40 %), o Sąjungos gamintojai sudarė mažiausią jų laminato tipo TiO2 tiekėjų dalį. Atlikus šią analizę nustatyta, kad bendradarbiaujantys naudotojai turėjo nusistovėjusius ir gerai veikiančius tiekimo kanalus kitose trečiosiose šalyse.

(415)

Atsižvelgdama į visus pateiktus naujus įrodymus, Komisija padarė išvadą, kad bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ iš tiesų gali patirti sunkumų norėdamos įsigyti reikiamą kiekį TiO2 iš prieinamų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės šaltinių, nes gamintojai yra nusprendę teikti pirmenybę kitiems didesniems rinkos segmentams.

(416)

Tačiau Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad taip yra dėl importo iš Kinijos dempingo kaina, dėl kurio laminato tipo TiO2 kainos buvo nekonkurencingai mažos ir nepatrauklios Sąjungos gamintojams. Bylos medžiagoje yra šį teiginį patvirtinančių įrodymų.

(417)

Remdamasi patikrintais makroekonominio klausimyno duomenimis apie tų penkių Sąjungos gamintojų vardinius gamybos pajėgumus ir darydama prielaidą, kad i) laminato tipo TiO2 sudaro 12 % viso Sąjungos TiO2 poreikio ir kad ii) likę 50 % dekoratyvinės plėvelės rinkos dalyvių turi tokią pačią tiekėjų dalį jų tiekimo derinyje, kaip bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ kartu, Komisija įvertino turimus nepanaudotus laminato tipo TiO2 gamybos pajėgumus Sąjungoje.

(418)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 270 konstatuojamojoje dalyje, Komisija apskaičiavo, kad vidutinis suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo 1,14 mln. tonų. Taigi Komisija savo skaičiavimus grindė laminato tipo TiO2 poreikiu, remdamasi vidutiniu metiniu suvartojimu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(419)

Taigi, Komisijai atlikus skaičiavimus nustatyta, kad jeigu minėti penki Sąjungos gamintojai gamintų naudodami 90 % savo vardinių pajėgumų ir 12 % tos produkcijos skirtų laminato tipo TiO2, jie tikrai galėtų patenkinti šiek tiek daugiau nei trečdalį visos Sąjungos laminato tipo TiO2 poreikio.

(420)

Tačiau net ir tokio riboto tiekimo pakaktų, kad būtų patenkinta apie 90 % viso laminato tipo TiO2, kurį dekoratyvinės plėvelės gamintojai pirktų iš Kinijos, jei tokio importo apskritai nebeliktų, tiekimo poreikio. Tai kraštutinis scenarijus, nes priemonėmis siekiama ne visiškai sustabdyti importą, o užtikrinti, kad importuojami produktai į Sąjungos rinką patektų sąžiningomis kainomis.

(421)

Nepaisydama 414 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, Komisija taip pat išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją apie papildomą tiekimą iš Meksikos laikotarpiu po TL.

(422)

Išnagrinėjusi skundo pateikėjo pateiktus ir 413 konstatuojamojoje dalyje paminėtus duomenis, Komisija pažymėjo, kad nepanaudotų pajėgumų duomenys gali būti pervertinami, nes atrodo, kad daroma prielaida, jog Meksikos vidaus paklausai patenkinti nebuvo skiriama jokių pajėgumų. Be to, byloje yra įrodymų, kad tiriamuoju laikotarpiu paklausa visame pasaulyje buvo maža.

(423)

Todėl galima tikėtis, kad faktiniai Meksikos pajėgumai įprastais metais būtų mažesni. Ši išvada buvo patvirtinta kitais TZMI skelbiamais skaičiavimais, iš kurių matyti, kad 2024 m. faktiniai nepanaudoti pajėgumai visame Centrinės ir Pietų Amerikos regione sudarys pusę 413 konstatuojamojoje dalyje nurodyto skaičiaus.

(424)

Nepaisant to, Komisija apskaičiavo, kad net remiantis konservatyvesniu scenarijumi, pagal kurį Meksikos gamintojai 12 % produkcijos taip pat skirtų laminato tipo TiO2 produktams, esant mažai tikėtinam scenarijui, kad tokio importo apskritai nebeliktų, Meksikoje būtų maždaug keturis kartus daugiau prieinamų laminato tipo TiO2 gamybos pajėgumų, nei reikia, kad būtų galima pakeisti likusius 10 % tiekiamo Kinijos kilmės laminato tipo TiO2 (žr. 419 konstatuojamąją dalį) (55).

(425)

Be to, gali būti laikoma, kad meteorologiniai reiškiniai, dėl kurių 2024 m. vasarą buvo sutrikdytas tiekimas iš Meksikos, buvo išskirtinės aplinkybės, dėl kurių negalima daryti išvados, kad Meksika ateityje nebus tinkamas tiekimo šaltinis.

(426)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad net nevertinant Jungtinės Karalystės, vien Sąjungoje ir Meksikoje yra nepanaudotų pajėgumų, kuriais būtų galima pakeisti bendrą bendradarbiaujančių naudotojų iš Kinijos perkamo laminato tipo TiO2 kiekį, su sąlyga, kad bus atkurtos vienodos sąlygos ir kad gamintojai galės skirti 12 % savo gamybos pajėgumų laminato tipo TiO2 gaminti. Todėl ji atmetė šių naudotojų tvirtinimus.

(427)

Bendrovės „Felix“ ir „Munksjö“ taip pat užginčijo Komisijos išvadą dėl muitų poveikio jų verslui. Konkrečiai jos nurodė, kad laikinojo reglamento 430 konstatuojamojoje dalyje aprašytame Komisijos vertinime, kad jų pelningumas sumažės [2–3] procentiniais punktais, nebuvo atsižvelgta į netiesioginį muitų poveikį.

(428)

Šios bendrovės teigė, kad visų pirma naudotojai turėtų pereiti nuo taikant sulfatų procesą gaunamo TiO2 rūšių prie brangesnių taikant chloridų procesą gaunamų rūšių ir patirtų papildomų išlaidų, susijusių su naudojamų receptų sudėties pakeitimu.

(429)

Naudotojai taip pat tvirtino, kad dėl antidempingo muitų būtų tikimasi, jog Sąjungos gamintojai gerokai padidins ir turimo TiO2 kainas. Įsigaliojus laikinosioms priemonėms, abu naudotojai pateikė įrodymų, kad jie vykdo derybas su Sąjungos tiekėjais, taigi galima matyti, kad šie tiekėjai artimiausioje ateityje iš tiesų padidins kainas. Naudotojai taip pat pateikė 2024 m. birželio mėn. TZMI paskelbtus TiO2 kainų raidos artimiausioje ateityje apskaičiavimus, kuriuose buvo panašiai prognozuojama, kad Sąjungos TiO2 kainos padidės.

(430)

Be to, naudotojai tvirtino, kad dėl šių padidėjusių sąnaudų Kinijos dekoratyvinės plėvelės gamintojai taps palyginti dar konkurencingesni, o tai paskatins tolesnį dekoratyvinės plėvelės importo dempingo kaina didėjimą. Tokiomis aplinkybėmis taip pat dar labiau sumažėtų naudotojų galimybės padidinti kainas savo klientams.

(431)

Be to, naudotojai pabrėžė, kad TiO2 sąnaudos sudaro tokią didelę visų jų gamybos sąnaudų dalį, kad jie negalės absorbuoti muitų, o tai turės labai neigiamą poveikį jų verslui. Be to, vykdydami negarantuotą perėjimą nuo taikant sulfatų procesą gaunamų produkto rūšių (šiuo metu gaunamų iš Kinijos) prie taikant chloridų procesą gaunamų rūšių (kurios daugiausia prieinamos Sąjungoje ir kitose trečiosiose šalyse), jie neišvengiamai patirs papildomų išlaidų.

(432)

Be to, naudodami TZMI ir TTO skelbiamus duomenis, naudotojai pateikė skaičiavimus dėl apskaičiuoto pranašumo sąnaudų atžvilgiu, kurį turėtų Kinijos dekoratyvinės plėvelės gamintojai, palyginti su Sąjungos gamintojais. Iš šių duomenų matyti, kad dėl TiO2 kainų padidėjimo Kinijos dekoratyvinės plėvelės gamintojų pranašumas sąnaudų atžvilgiu padidėtų nuo 24 % tiriamuoju laikotarpiu iki 31 % 2025 m.

(433)

Naudotojai tvirtino, kad dėl to ne tik sumažės pardavimo apimtis konkurencijos su Kinija sąlygomis, bet ir jie nesugebės koreguoti kainų ir taip negalės toliau veikti pelningai toje rinkoje.

(434)

Galiausiai abu naudotojai tvirtino, kad išimtis dėl galutinio naudojimo neturės poveikio priemonių veiksmingumui.

(435)

Šiuo klausimu, remdamiesi laikinojo reglamento 428 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad laminato tipo TiO2 sudaro apie 12 % viso TiO2 poreikio, naudotojai teigė, kad galima išimtis neturės poveikio didžiajai daliai TiO2 importo iš Kinijos. Be to, kadangi Sąjungos gamintojai daugiausia dėmesio skiria kitose srityse naudojamam TiO2, išimties taikymo poveikis Sąjungos pramonei taip pat bus nedidelis.

(436)

Be to, abu naudotojai nurodė, kad išimtis dėl galutinio naudojimo norinčioms ja pasinaudoti bendrovėms yra apsunkinanti procedūra, ir kad muitinė vykdo nuolatinę prekių, kurioms taikoma ši procedūra, stebėseną ir gali rinkti muitus atgaline data, jei mano, kad prekės nėra naudojamos pagal nustatytą galutinę paskirtį, o šia išimtimi negalėtų naudotis nė vienas kitas naudotojas, kuris nėra dekoratyvinės plėvelės gamintojais.

(437)

Dėl šių tvirtinimų Komisija pirmiausia paaiškino, kad jos analizė buvo grindžiama padidėjusių TiO2 kainų, kurias šie naudotojai šiuo metu moka už Kinijos kilmės produktus, modeliavimu, o visi kiti elementai (įskaitant kiekį, rūšis ir tiekimo šaltinius) išliko tie patys. Dėl to pelningumas sumažėjo maždaug [2–3] procentiniais punktais (56). Be to, su sudėties pakeitimu susijusios sąnaudos, kurias apskaičiavo naudotojai, nors ir yra reikšmingos, tai būtų vienkartinės sąnaudos, kurios, palyginti su įprastomis bendromis gamybos sąnaudomis, būtų nedidelės. Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę, Komisija paliko galioti laikinojo reglamento 430 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą, kad muitai greičiausiai turėtų neigiamą poveikį bendrovių „Felix“ ir „Munksjö“ pelningumui.

(438)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad galutiniame tyrimo etape nustatytas dempingo skirtumas yra mažesnis už laikinajame reglamente nustatytą dempingo skirtumą. Todėl Komisija iš naujo įvertino galutinių muitų poveikį šių dviejų naudotojų pelno dydžiui. Atlikus analizę nustatyta, kad galutinio muito, kurio dydis atitinka žemesnę dempingo skirtumo ribą, poveikis šių dviejų naudotojų pelningumui būtų maždaug 1 procentiniu punktu mažesnis už laikinajame reglamente nustatytą poveikį.

(439)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad net jeigu Sąjungos pramonė padidintų kainas, kurios, kaip paaiškinta 217 konstatuojamojoje dalyje, iš tikrųjų buvo smukdomos dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, galutinių muitų poveikis šiems dviem naudotojams greičiausiai nebūtų didesnis nei nustatyta laikinajame reglamente, atsižvelgiant į mažą Sąjungos poreikio dalį jų pasiūlos derinyje.

(440)

Tačiau tuo pačiu metu laminato tipo TiO2 gamintojams tenka apie 12 % viso Sąjungos TiO2 poreikio ir [15–17] % visos atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo apimties tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad galimas poveikis muitų veiksmingumui būtų neproporcingai didelis, jei būtų leista taikyti šią išimtį dėl galutinio naudojimo.

(441)

Be to, kaip nustatyta pirmiau, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bent kai kurie Sąjungos gamintojai dėl nekonkurencingų kainų Sąjungos rinkoje negamino pakankamo TiO2 kiekio.

(442)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jeigu importas iš Kinijos dempingo kaina nebūtų vykdomas, tikimasi, kad, jeigu kainos atitinkamai padidės, šio produkto gamybą vėl vykdys Sąjungos gamintojai.

(443)

Be to, net jei laminato tipo TiO2 yra specifinis produktas, Sąjungoje yra penki gamintojai, galintys jį gaminti, taip pat yra alternatyvūs tiekimo šaltiniai Meksikoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kaip nurodyta pirmiau, iš Komisijos atliktų skaičiavimų matyti, kad turima pakankamai pajėgumų, kuriais būtų galima kompensuoti net ir labai mažai tikėtiną visišką importo iš Kinijos išnykimą, o tai rodo, kad tiekimo prieinamumas yra pakankamas.

(444)

Galiausiai dėl 430 konstatuojamojoje dalyje nurodyto tvirtinimo Komisija pakartojo, kad bet kokie įtarimai dėl dempingo dekoratyvinės plėvelės sektoriuje ir dėl jo daromos žalos Sąjungos pramonei yra nagrinėjami atskirame antidempingo tyrime dėl importuojamos Kinijos kilmės dekoratyvinės plėvelės (57) ir šiame tyrime į juos neatsižvelgiama.

(445)

Atskleidus galutinius faktus bendrovė „Felix“, bendrovė „Munksjö“ ir grupė LB pateikė pastabų, teigdamos, kad jos nepritaria pirmiau išdėstytoms išvadoms dėl išimties dėl galutinio naudojimo. Abu naudotojai tvirtino, kad Komisijos tiekimo prieinamumo vertinimai buvo grindžiami pernelyg optimistinėmis prielaidomis.

(446)

Pirma, naudotojai tvirtino, kad Komisijos vertinimuose nebuvo atsižvelgta į TiO2 rinkos cikliškumą, nes šie skaičiavimai buvo grindžiami suvartojimo duomenimis ir pajėgumais mažos paklausos laikotarpiu.

(447)

Antra, naudotojai tvirtino, kad TiO2 rinkos segmentas, kurio dalis siekia 12 %, iš tikrųjų apima dekoratyvinę plėvelę ir įprastą plėvelę. Nors didžioji to segmento dalis iš tiesų tenka dekoratyvinei plėvelei, nerealu tikėtis, kad gamintojai padidins savo produktų asortimento laminato tipo TiO2 dalį iki 12 %, t. y. kad ši dalis bus didesnė nei paties TiO2 rinkos dalis.

(448)

Trečia, naudotojai tvirtino, kad būtų nerealu tikėtis, jog Sąjungos gamintojai skirs didesnę savo gamybos pajėgumų dalį laminato tipo TiO2, nes jie gauna naudos iš masto ekonomijos kituose segmentuose.

(449)

Ketvirta, naudotojai tvirtino, kad tokią hipotetinę tiekimo padidėjimo galimybę paneigia tai, kad daug Sąjungos gamintojų nenorėjo padidinti tiekiamo kiekio net nustačius laikinąsias priemones.

(450)

Galiausiai grupė „LB Group“ panašiai tvirtino, kad visame pasaulyje yra labai nedaug laminato tipo TiO2 tiekėjų. Ji nepritarė Komisijos išvadai, kad Sąjungoje yra penkios gamyklos, galinčios gaminti laminato tipo TiO2, ir teigė, kad mažai tikėtina, jog gamybos pajėgumai bus plečiami, nes šios rūšies TiO2 gamybai reikalingos specialios gamybos linijos, kad būtų išvengiama užteršimo kitų rūšių produktų sudėtyje esančiais fosforo junginiais.

(451)

Be to, grupė „LB Group“ atkreipė dėmesį į šiuo metu Brazilijoje vykdomo antidempingo tyrimo preliminarias išvadas (58), kuriose valdžios institucijos nusprendė pritaikyti išimtį dėl galutinio naudojimo dekoratyvinei plėvelei gaminti naudojamam TiO2.

(452)

Dėl pirmojo naudotojų argumento, kaip Komisija jau paaiškino 418 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atliko tiekimo prieinamumo vertinimus remdamasi vidutine paklausa per metus, o ne tiriamuoju laikotarpiu, kai paklausa buvo maža. Panašiai, 419 konstatuojamojoje dalyje Komisija atliko skaičiavimus remdamasi gamybos lygiu, kuris atitiko 90 % Sąjungos gamintojų vardinių pajėgumų. Todėl Komisijos atlikti pasiūlos atotrūkio skaičiavimai, susiję su (jau mažai tikėtinu) visiško tiekimo iš Kinijos nutraukimo scenarijumi, iš esmės buvo konservatyvūs, o ne optimistiniai.

(453)

Dėl antrojo naudotojų argumento Komisija pažymėjo, kad ankstesnėse pastabose naudotojai taip pat darė prielaidą, kad vien dekoratyvinės plėvelės dalis sudaro 12 % viso TiO2 poreikio (59), ir anksčiau dėl tokio vertinimo neprieštaravo. Vis dėlto, net jei faktinė laminato tipo TiO2 poreikio dalis būtų mažesnė, tai reiškia, kad TiO2 gamintojai šiam rinkos segmentui turėtų skirti dar mažesnę visų savo pajėgumų dalį, todėl Komisijos įverčiai būtų dar konservatyvesni ir būtų dar labiau patvirtinta Komisijos išvada dėl turimų pajėgumų.

(454)

Trečia, Komisija laikėsi nuomonės, kad teiginys, jog Sąjungos gamintojai nepadidins laminato tipo TiO2 dalies savo portfelyje, yra nepagrįstas. Pirma, Sąjungos gamintojai jau gamina kitų, labiau nišinių, rūšių produktus, net jei jų masto ekonomija yra mažesnė. Antra, gamintojai jau gamina laminato tipo TiO2, nors ir nedideliais dabartiniais kiekiais. Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad, jeigu jie pradės gaminti daugiau, šiame segmente masto ekonomija bus dar naudingesnė ir atsiras ekonominių paskatų didinti gamybos apimtis.

(455)

Kalbant apie ketvirtąjį naudotojų tvirtinimą, Komisija jau išnagrinėjo šį argumentą 415 ir 416 konstatuojamosiose dalyse. Nors galėjo būti, kad Sąjungos gamintojai iš karto nesiryžo gaminti daugiau laminato tipo TiO2, galima pagrįstai tikėtis, kad, galutinai atkūrus vienodas sąlygas, jie tai darys.

(456)

Galiausiai grupės „LB Group“ tvirtinimas dėl gaminti laminato tipo TiO2 galinčių Sąjungos gamintojų skaičiaus nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, atlikdama vertinimą Komisija rėmėsi pačių bendrovių „Felix“ ir „Munksjö“ tvirtinimais dėl Sąjungos (taip pat ir kitų) gamintojų, galinčių gaminti laminato kokybės TiO2, skaičiaus.

(457)

Galiausiai, kalbant apie tai, kad tuo atveju Brazilijos valdžios institucijos nusprendė taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo, Komisija pažymėjo, kad šis kitos tyrimą atliekančios institucijos sprendimas šiuo atveju nėra svarbus ir nėra susijęs su šiuo atveju, nes jis buvo priimtas vadovaujantis kitokia teisine sistema ir skirtingomis faktinėmis bei ekonominėmis aplinkybėmis. Bet kuriuo atveju, priešingai nei Brazilijoje, didelė Sąjungos pramonės dalis gamina šį produktą ir nepritarė dėl tokios išimties taikymo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(458)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija atmetė prašymą laminato tipo TiO2 pritaikyti išimtį dėl galutinio naudojimo.

(459)

Neįtraukti baltiems rašalams gaminti skirto grafikos TiO2 arba pritaikyti jam išimtį dėl galutinio naudojimo paprašė trys naudotojai: bendrovė „Sun Chemical“, bendrovė „Flint Group GmbH“ (toliau – bendrovė „Flint“) ir bendrovė „Siegwerk“.

(460)

Bendrovė „Flint“ užginčijo Komisijos išvadas dėl jos prašymo grafikos TiO2 pritaikyti išimtį dėl galutinio naudojimo ir tvirtino, kad Komisijos negalutinėse išvadose buvo padarytos penkios faktinės ir teisinio pobūdžio klaidos.

(461)

Pirma, nors tai ir neturėjo įtakos šios bendrovės prašymui pritaikyti išimtį dėl galutinio naudojimo, „Flint“ tvirtino, kad teiginys, jog ši bendrovė perka ribotą TiO2 kiekį kitiems tikslams nei baltų dažų gamyba, kaip nurodyta laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje, yra neteisingas.

(462)

Antra, bendrovė „Flint“ nesutiko su išvada, kad grafikos TiO2, palyginti su kitų rūšių TiO2, neturi ypatingų fizinių, cheminių ir techninių savybių. Šiuo tikslu bendrovė „Flint“ pakartojo savo tvirtinimą, kuris buvo išdėstytas jos pirmą kartą pateiktose pastabose, ir pacitavo bendrovės „Kronos“ reklaminius teiginius dėl grafikos TiO2, kuriuose teigiama, kad „šios rūšies TiO2 yra ypač blizgus dėl optimizuoto, labai intensyvaus malimo proceso, didžiausio neskaidrumo ir labai mažo dilimo“. Be to, „[g]rafikos TiO2 pasižymi išskirtiniu baltumu ir cheminiu atsparumu, o šios savybės yra labai svarbios gaminant dažus“.

(463)

Bendrovė „Flint“ paminėjo Komisijos išvadas, padarytas laikinojo reglamento 57 ir 58 konstatuojamosiose dalyse, kad „gaminant [grafikos TiO2] reikia specifinės praktinės gamybos patirties, kurią turi tik nedidelis skaičius [TiO2] gamintojų“ ir kad „bendrovė „Flint“ [...] pateikė įrodymų, kad apskritai [skirtingų gamintojų gaminamų rūšių TiO2 rūšys, kuriais testuoja bendrovė „Flint“] kokybės lygis nėra patenkinamas“.

(464)

Bendrovė „Flint“ padarė išvadą, kad grafikos TiO2, turi pasižymėti tam tikromis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, dėl kurių jis išsiskirtų iš kitų TiO2 rūšių.

(465)

Trečia, priešingai nei teigė Komisija, kad grafikos TiO2 neturi aiškiai apibrėžtos galutinės paskirties, nes bendrovė „Flint“ naudoja daug dažų receptų, bendrovė „Flint“ tvirtino, kad nors ji naudoja TiO2 daugelyje receptų, visi šie produktai yra balti dažai. Taigi vienintelio galutinio naudojimo grafikos TiO2 apibrėžiamas taip: medžiaga, naudojama baltiems dažams gaminti.

(466)

Ketvirta, bendrovė „Flint“ tvirtino, kad taikant išimtį dėl galutinio naudojimo neturi reikšmės tai, ar muitinė gali patikrinti, ar tai iš tiesų yra grafikos TiO2, naudojamas baltiems dažams gaminti. Suteikiant išimtį dėl galutinio naudojimo svarbu žinoti konkretų tam tikro produkto tikslinio naudojimo būdą, kuris neturi skirtis nuo kitų rūšių produktų, kuriems taikomi antidempingo muitai.

(467)

Penkta, bendrovė „Flint“ teigė, kad siūlomi antidempingo muitai iš tikrųjų padarys didelį poveikį jos pelnui. Bendrovė „Flint“ pateikė poveikio jos verslo baltų dažų segmento pelningumui skaičiavimus, iš kurių matyti, kad dėl muitų, priešingai nei negalutinėse išvadose nustatė Komisija, pelningumas sumažėtų maždaug 9 procentiniais punktais, todėl šis segmentas taptų nuostolingas.

(468)

Bendrovė „Flint“ taip pat pabrėžė, kad muitų poveikis visai „Flint“ veiklai negali būti lemiamas prašymui dėl išimties dėl galutinio naudojimo, nes grupė „Flint“ apima įvairius subjektus ir gamina daug produktų. Taip būtų nepagrįstai diskriminuojamos vieną produktą gaminančios ir diversifikuotos įmonės. Vietoj to reikėtų įvertinti poveikį nagrinėjamam verslo segmentui.

(469)

Bendrovė „Flint“ pakartojo, kad buvo įvykdyti visi kiti su išimties dėl galutinio naudojimo suteikimu susiję reikalavimai.

(470)

Pirma, bendrovė „Flint“ tvirtino, kad taikant išimtį dėl grafikos TiO2 galutinio naudojimo muitų veiksmingumas nesumažėtų, nes grafikos TiO2 sudaro apie 3 % visos TiO2 paklausos. Bendrovė „Flint“ taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjas skunde nepaminėjo grafikos TiO2 ir neaptarė bendrovės „Flint“ prašymo suteikti išimtį dėl galutinio naudojimo pirminiame šio tyrimo etape. Tai reikštų, kad net skundo pateikėjas nesirūpina dėl galimo šios išimties poveikio muitų veiksmingumui.

(471)

Antra, bendrovė „Flint“ pakartojo, kad grafikos TiO2 sudaro labai didelę baltų dažų gamybos sąnaudų dalį, ir atkreipė dėmesį į Komisijos praktiką PVOH byloje, kurioje tai buvo viena iš priežasčių patenkinti prašymą pritaikyti išimtį dėl galutinio naudojimo (60).

(472)

Galiausiai bendrovė „Flint“ pakartojo, kad grafikos TiO2 yra labai specifinis produktas, kurio naudotojai negalėtų pakeisti tiekėjų, o tai buvo pagrindas pritaikyti išimtį dėl galutinio naudojimo pagal ankstesnę Komisijos praktiką (61) Bendrovė „Flint“ tvirtino, kad, kadangi dėl antidempingo muitų gauti Kinijos kilmės grafikos TiO2 būtų ekonomiškai neįmanoma, nustačius muitus bendrovė „Flint“ iš esmės turėtų tik vieną pagrindinį tiekėją, galintį tiekti jai reikalingą TiO2 dideliais kiekiais.

(473)

Kitas baltų dažų gamintoja, bendrovė „Siegwerk“, pateikė skaičiavimus, iš kurių buvo matyti, kad nustačius priemones dėl konkurencinio spaudimo, kurį daro importas iš tokių trečiųjų rinkų kaip Turkija, baltų dažų gamyba Sąjungoje būtų nebeperspektyvi. Todėl tikėtina, kad Sąjungos baltų dažų pajėgumai bus likviduoti arba perkelti už Sąjungos ribų.

(474)

Bendrovė „Siegwerk“ tvirtino, kad toks perkėlimas greičiausiai turėtų papildomą neigiamą poveikį: pakuočių, kurioms reikalingi balti dažai, gamintojai veikiausiai elgtųsi taip pat ir perkeltų savo gamybos pajėgumus už ES ribų, nes būtų pigiau ir paprasčiau jų klientams Sąjungoje importuoti spalvotas pakuotes, o ne baltus dažus (nes dažų vežimas nėra labai ekonomiškai efektyvus, o dėl to, jog gabenamos pavojingos medžiagos, reikia imtis daugiau apsaugos priemonių).

(475)

Be to, bendrovė „Siegwerk“ pateikė įrodymų, kad per pastarąjį dešimtmetį iš Sąjungos į Turkiją buvo perkelta 10 procentinių punktų tirpiklių pagrindu gaminamų dažų pajėgumų. Todėl tikėtina, kad pritaikius antidempingo priemones ši tendencija paspartės.

(476)

Taip pat tvirtinta, kad Sąjungos rinkoje nėra tam tikrų rūšių TiO2, kuris turi būti naudojamas gaminant specialias pakuotes (vaistams, maisto produktams, kosmetikai ir kt.), ir kuris turi būti gaminamas laikantis aukštesnių saugos standartų, nes tokios pakuotės liečiasi su žmonėms vartoti skirtais produktais. Todėl naudotojai neturi kito pasirinkimo, kaip tik tiekti tokių rūšių TiO2 iš Kinijos, o dėl sąnaudų, kurios padidėtų nustačius antidempingo muitus, ši gamyba būtų nebepelninga.

(477)

Atsakydamas skundo pateikėjas nepateikė išsamių duomenų apie Sąjungos pramonės grafikos TiO2 gamybą, tačiau tvirtino, kad apskritai jis turėtų pakankamai pajėgumų tiekti rinkai, jei būtų atkurtos vienodos sąlygos.

(478)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktus naujus įrodymus ir tvirtinimus, Komisija iš naujo įvertino laikinojo reglamento išvadas.

(479)

Dėl 461 ir 462 konstatuojamosiose dalyse aprašytų bendrovės „Flint“ argumentų Komisija pažymėjo, kad jie yra susiję tik su produkto neįtraukimo analize. Kadangi bendrovė „Flint“ nepateikė Komisijai prašymo galutiniame etape iš naujo įvertinti jos prašymo neįtraukti produkto analizę, Komisija laikė, kad šie argumentai buvo nepagrįsti.

(480)

Kalbant apie 476 konstatuojamojoje dalyje nurodytą argumentą, pastabose nebuvo nurodyta, su kokių rūšių TiO2 jis buvo susijęs, todėl Komisija negalėjo patikrinti šių tvirtinimų teisingumo.

(481)

Kalbant apie grafikos TiO2 ypatumus, Komisija laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje jau buvo padariusi išvadą, kad iš tiesų esama konkrečios praktinės šio TiO2 gamybos patirties, kurią yra sukaupę tik ribotas skaičius Sąjungos ir Kinijos gamintojų. Kaip patvirtinta ir bendrovių „Hutsman“ ir „Rockwood“ susijungimo byloje (62), dėl specifinio šio produkto pobūdžio baltų dažų gamintojai turi ribotas galimybes pereiti prie kitų gamintojų.

(482)

Kaip įrodė bendrovė „Flint“, naudojant kitų rūšių TiO2 jos produktuose dažai daug prasčiau laikytųsi ant pakuočių, o tai turėtų įtakos klientų suvokimui.

(483)

Dėl 466 konstatuojamojoje dalyje pateikto bendrovės „Flint“ argumento Komisija pažymėjo, kad galutiniame etape bendrovė „Flint“ paaiškino, kad ji naudoja kitų rūšių TiO2 dviejose konkrečiose srityse, tačiau tai nėra baltų dažų sektoriaus sritys, ir tose srityse ši bendrovė taip pat nenaudojama grafikos TiO2. Bet kuriuo atveju, tokių rūšių TiO2 sudarė mažiau nei 1 % viso bendrovės „Flint“ sunaudojamo TiO2 kiekio. Tačiau bendrovė „Flint“ įrodė, kad daugiau kaip 99 % jo suvartojamo TiO2 kiekio naudojama baltų dažų formulėse.

(484)

Dėl tiekimo prieinamumo bendrovė „Flint“ įrodė, kad ji gali pirkti grafikos TiO2 tik iš vieno tiekėjo Sąjungoje ir iš dviejų tiekėjų Kinijoje. Kitose trečiosiose šalyse tokių tiekėjų nėra. Bendrovė „Siegwerk“ tvirtino, kad TiO2 perka ir iš kelių kitų Sąjungos ir Kinijos tiekėjų, tačiau daugiau kaip 50 % savo formulių naudoja tik vieno sertifikuoto tiekėjo produktą.

(485)

Remdamasi visais turimais įrodymais, Komisija paliko galioti laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą, kad pasaulyje yra labai nedaug tiekėjų, galinčių gaminti tinkamos kokybės grafikos TiO2, ir, Komisijos žiniomis, jie veikia tik Sąjungoje ir Kinijoje.

(486)

Dėl skundo pateikėjo tvirtinimų, kad jis galėtų tiekti rinkai, jei būtų atkurtos vienodos sąlygos, Komisija laikėsi nuomonės kad grafikos TiO2 rinkoje tai būtų mažai tikėtina. Konkrečiai, bendri Sąjungos gamybos pajėgumai sudaro tik apie 80 % Sąjungos suvartojimo įprastais metais. Remdamasi galutiniame etape gauta nauja informacija, Komisija apskaičiavo, kad grafikos TiO2 poreikis sudaro apie 2,5% visos TiO2 rinkos. Vienintelis Sąjungos tiekėjas, kuris, kaip žinoma, gamina pakankamos kokybės grafikos TiO2, turėtų skirti apie 7 % visų savo pajėgumų Sąjungos grafikos TiO2 poreikiui patenkinti ir tas gamintojas nenurodė, kad jis ketina prisiimti šį įsipareigojimą.

(487)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad tiek visame pasaulyje, tiek Sąjungoje turimi grafikos TiO2 tiekimo šaltiniai yra labai riboti.

(488)

Kalbant apie bendrovės „Flint“ apskaičiuotą priemonių poveikį jos pelningumui, Komisija pritarė dėl tokio apskaičiavimo ir pakeitė savo išvadas. Taikydama tą pačią metodiką muitų poveikiui esant naujam, mažesniam dempingo skirtumui įvertinti, Komisija vis tiek nustatė, kad dėl priemonių taikymo bendrovė „Flint“ baltų dažų verslo segmente patirtų nuostolių.

(489)

Dėl panašios sąnaudų struktūros galima tikėtis, kad panašų poveikį patirtų ir bendrovės „Sun Chemical“ bei „Siegwerk“, nors Komisija nežino, kokiu mastu šios bendrovės bendradarbiauja su tiekėjais iš Kinijos, nes jos nepateikė klausimyno atsakymų.

(490)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir į bendrovės „Siegwerk“ pateiktus naujus įrodymus dėl Sąjungos baltų dažų verslo konkurencingumo, Komisija padarė išvadą, kad priemonės turėtų didelį poveikį baltų dažų gamintojams ir jų sukuriamoms darbo vietoms. Be to, dėl galimo tolesnio persiduodančio poveikio galutinės grandies pakuočių pramonei galėtų atsirasti papildomų neigiamų pasekmių užimtumui Sąjungoje.

(491)

Be to, Komisija apskaičiavo, kad baltų dažų gamintojai sudaro apie 2,5 % visos ES TiO2 rinkos, o šios rūšies TiO2 negamina didžioji dalis Sąjungos gamintojų. Remiantis Komisijos turimais duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės grafikos TiO2 pardavimas sudarė apie 0,5 % viso jos pardavimo ir apie 5 % viso importo iš Kinijos.

(492)

Be to, skundo pateikėjas tiesiogiai neprieštaravo dėl prašymo netaikyti išimties dėl grafikos TiO2 galutinio naudojimo. Be to, baltų dažų gamintojams prieinamas tik labai nedidelis skaičius gamintojų iš viso pasaulio, galinčių tiekti tinkamos kokybės grafikos TiO2, iš kurių tik vienas yra Sąjungoje, o kiti – Kinijoje.

(493)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad baltų dažų gamintojams nustačius išimtį dėl galutinio naudojimo nebūtų padarytas didelis poveikis priemonių veiksmingumui.

(494)

Be to, Komisija padarė išvadą, kad Sąjunga yra suinteresuota suteikti tokią išimtį importuojamam Kinijos kilmės grafikos TiO2, skirtą spaudai naudojamiems baltiems grafikos dažams gaminti.

(495)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas nesutiko su šiuo sprendimu. Skundo pateikėjas taip pat nepritarė dėl termino „grafikos TiO2“, kuris, jo teigimu, TiO2 pramonei nebuvo žinomas, vartojimo. Bendrovė „Flint“ vėliau pateikė dokumentą, kuriuo užginčijo skundo pateikėjo tvirtinimus.

(496)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Siegwerk“ taip pat paprašė paaiškinti terminą „galutinis naudojimas“, kuris vartojamas visame šiame reglamente, taip pat pažymėdama, kad terminas „grafikos TiO2“ nėra apibrėžtas muitų teisės aktuose.

(497)

Todėl pirmiausia Komisija atkreipė dėmesį į pradinį bendrovės „Flint“ prašymą taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo, aprašytą 32 konstatuojamojoje dalyje. Prašymas taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo buvo pateiktas ir įvertintas atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekso 254 straipsnį.

(498)

Kaip teisingai pažymėjo suinteresuotosios šalys, terminas „grafikos TiO2“ nėra apibrėžtas muitų teisės aktuose ir jis nebūtinai vienodai vartojamas visame TiO2 pramonės sektoriuje. „Grafikos TiO2“ yra tik santrumpa, kuri buvo vartojama daugelyje šio tyrimo dokumentų (įskaitant skundo pateikėjo pastabas), kad būtų galima lengvai nurodyti tam tikrų rūšių TiO2, kuris naudojamas kaip pigmentas gaminant baltus dažus grafikos dažų pramonės sektoriuje (63).

(499)

Kaip paaiškinta šiame reglamente, Komisija nusprendė netaikyti antidempingo muitų TiO2, kai jis importuojamas spaudai naudojamiems baltiems grafikos dažams gaminti, laikantis Sąjungos muitinės kodekse nustatytų procedūrų ir sąlygų. Todėl „grafikos TiO2“ apibrėžtis nėra nei reikalinga, nei numanoma, kad būtų galima taikyti šią išimtį dėl galutinio naudojimo, nes sprendimas dėl jos taikymo priimamas atsižvelgiant į numatytą produkto paskirtį.

(500)

Tada Komisija analizavo likusias skundo pateikėjų pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo ir bendrovės „Flint“ priešieškinius.

(501)

Pirma, skundo pateikėjas tvirtino, kad Komisijos išvada buvo grindžiama vieno naudotojo (bendrovės „Flint“) duomenimis ir kad Komisija turėjo įvertinti muitų poveikį baltų dažų pramonės sektoriui naudodama tipiškesnį grafikos TiO2 naudotojų skaičių.

(502)

Antra, skundo pateikėjas tvirtino, kad neteisinga, jog naudotojai galėjo pirkti grafikos TiO2 tik iš vieno Sąjungos tiekėjo ir dviejų Kinijos tiekėjų, kaip Komisija neva nusprendė 484 konstatuojamojoje dalyje.

(503)

Skundo pateikėjas toliau teigė, kad yra daug vieno Sąjungos gamintojo pajėgumų, kuriuos, jei būtų atkurtos vienodos sąlygos, būtų galima skirti Sąjungos dažų rinkai. Sąjungoje taip pat yra keli tiekėjai, kurie parduoda TiO2 baltų dažų pramonės sektoriui.

(504)

Be to, skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos išvada, kad vienas Sąjungos naudotojas, kuris, kaip žinoma, gamina grafikos TiO2, neskirtų 7 % visų savo gamybos pajėgumų paklausai Sąjungoje patenkinti.

(505)

Be to, skundo pateikėjas tvirtino, kad Komisija nepaprašė neatrinktų Sąjungos gamintojų pateikti jokios informacijos apie grafikos TiO2 gamybą. Todėl Komisija negali pagrįstai teigti, kad yra tik vienas Sąjungos tiekėjas, kuris, kaip žinoma, gamina patenkinamos kokybės grafikos TiO2.

(506)

Trečia, skundo pateikėjas nepritarė dėl metodikos, kurią Komisija taikė vertindama galimą antidempingo priemonių poveikį naudotojams, t. y. baltų dažų gamintojams, palyginti su poveikiu, kurį Sąjungos gamintojams galėtų turėti išimtis dėl galutinio naudojimo.

(507)

Skundo pateikėjas nurodė, kad 2021 m. antisubsidijų tyrime dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės apdirbamosios aliuminio folijos (64) (toliau – AAF) Komisija nusprendė netaikyti išimties dėl galutinio naudojimo, nes, nors AAF buvo svarbi tik dalies visos atitinkamo naudotojo gamybos atveju, Komisija negalėjo nustatyti, kokį poveikį muitai būtų turėję bendram naudotojo pelningumui (65). Skundo pateikėjas teigė, kad šiuo atveju, kadangi balti dažai sudaro tik dalį bendrovės „Flint“ gaminamų produktų portfelio, Komisija turėtų padaryti tokią pačią išvadą, kaip ir minėtoje AAF byloje.

(508)

Ir priešingai, skundo pateikėjas tvirtino, kad ši išimtis dėl galutinio naudojimo turėtų labai neigiamą poveikį Sąjungos TiO2 gamintojams ir ši galimybė turėjo būti aiškiai išnagrinėta. Jis teigė, kad jei būtų nuspręsta taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo, Sąjungos gamintojai nebegalėtų Sąjungos rinkoje pardavinėti grafikos TiO2.

(509)

Galiausiai skundo pateikėjas tvirtino, kad egzistuoja didelė priemonių vengimo rizika, susijusi su šia išimtimi dėl galutinio naudojimo. Dėl jos būtų labai sunku tikrinti šio produkto pobūdį, todėl grafikos TiO2 galėtų būti neteisingai deklaruojamas arba nukreipiamas į kitas galutinio naudojimo sritis.

(510)

Kita vertus, bendrovė „Flint“ tvirtino, kad skundo pateikėjo pastabos dėl šios išimties dėl galutinio naudojimo nebuvo bona fide, nes pastabas dėl bendrovės „Flint“ prašymo jis pateikė tik po to, kai buvo atskleisti galutiniai faktai, t. y. praėjus beveik metams po to, kai bendrovė „Flint“ pateikė pirmąjį prašymą.

(511)

Be to, bendrovė „Flint“ teigė, kad Komisija turėtų atmesti skundo pateikėjo argumentus dėl to, kaip išimtimis dėl galutinio naudojimo būtų galima naudotis siekiant sumažinti muitų veiksmingumą. Dėl paties šios muitinės procedūros pobūdžio negalima deklaruoti neteisingų duomenų ir šia procedūra būtent užtikrinama, kad TiO2 nebūtų nukreipiamas į kitas galutinio naudojimo sritis.

(512)

Bendrovė „Flint“ taip pat teigė, kad nesvarbu, jog klausimyno atsakymus pateikė tik bendrovė „Flint“, nes Komisija ir anksčiau buvo leidusi taikyti išimtis dėl galutinio naudojimo gavusi tik vieno bendradarbiaujančio naudotojo prašymą (66).

(513)

Dėl pirmojo skundo pateikėjo argumento Komisija pažymėjo, kad iš trijų naudotojų, kurie prašė taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo, tik bendrovė „Flint“ pateikė klausimyno atsakymus, kurie buvo patikrinti. Tačiau bendrovės „Sun Chemical“ ir „Siegwerk“ pateikė rašytines pastabas ir su jomis buvo surengti klausymai, todėl Komisija galėjo papildyti patikrintus bendrovės „Flint“ duomenis naujomis įžvalgomis.

(514)

Komisija nurodė, kad, kita vertus, skundo pateikėjas tyrimo metu pateikė tik vieną pareiškimą dėl šio prašymo taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo, kuriame jis užginčijo tik bendrovės „Sun Chemical“ pateiktus argumentus. Tuo pat metu, nors bendrovė „Flint“ pateikė prašymą taikyti išimtį dėl galutinio naudojimo per pirmąsias dešimt tyrimo dienų ir vėliau pateikė keletą pastabų siekdama pagrįsti savo tvirtinimus, kaip teisingai pažymėjo bendrovė „Flint“, skundo pateikėjas šių argumentų niekada neužginčijo.

(515)

Remiantis Komisijos turima informacija apskaičiuota, kad šie trys naudotojai pagamina apie 70 % Sąjungoje pagaminamų baltų dažų. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad jų padėtis atspindi baltų dažų pramonę, ir padarė išvadas remdamasi turima informacija.

(516)

Antra, priešingai, nei tvirtino skundo pateikėjas, 484 konstatuojamojoje dalyje Komisija nepadarė išvados, kad visas baltų dažų pramonės sektorius gali pirkti grafikos TiO2 iš vieno Sąjungos tiekėjo ir dviejų tiekėjų Kinijoje, o veikiau tokia išvada buvo padaryta dėl bendrovės „Flint“. Iš tiesų, kaip matyti iš likusio šios konstatuojamosios dalies teksto, kiti naudotojai grafikos TiO2 ribotais kiekiais taip pat gali pirkti iš kitų tiekėjų.

(517)

Dėl tvirtinimo, kad Komisija nepaprašė neatrinktų Sąjungos gamintojų pateikti jokios informacijos apie grafikos TiO2 gamybą, Komisija turėjo naudotojų pateiktos informacijos, kad kai kurie naudotojai ribotą kiekį šio produkto perka iš neatrinktų Sąjungos gamintojų. Komisija dar kartą priminė, kad baltų dažų gamintojų pateikti argumentai dėl tiekimo prieinamumo niekada nebuvo prasmingai užginčyti.

(518)

Tai ypač pasakytina apie bendrovės „Flint“ argumentus dėl konkrečios praktinės patirties, kurios reikia norint gaminti gerai baltų dažų sudėtyje veikiantį TiO2, kurios turėjimas ir faktas, kad ją turi tik nedidelis gamintojų skaičius, jau buvo nustatyti bendrovių „Hutsman“ ir „Rockwood“ susijungimo byloje. Be to, po šio susijungimo vienas iš dviejų Sąjungos rinkos lyderių turėjo perleisti grafikos TiO2 gamybos praktinę patirtį ir ją įsigijo dabartinė grupė „LB Group“, kuri toliau tiekė tos TiO2 rūšies produktą Sąjungai.

(519)

Skundo pateikėjas per visą tyrimą nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis jis būtų galėjęs užginčytų tai, kas išdėstyta ir taip paneigti išvadą, kad tinkamos kokybės grafikos TiO2 prieinamumas visame pasaulyje yra labai ribotas ir kad šį produktą gamina tik keli Sąjungos ir Kinijos gamintojai. Patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose taip pat nebuvo jokios informacijos, kuria vadovaujantis būtų buvę galima suabejoti dėl šios išvados. Todėl Komisija nenustatė jokios priežasties, dėl kurios jai būtų reikėję kreiptis į neatrinktus Sąjungos gamintojus.

(520)

Kalbant apie vieno Sąjungos gamintojo turimus pajėgumus tiekti rinkai, nors jis ir galėjo turėti teorinių pajėgumų, Komisija jau padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog jis skirtų 7 % šių pajėgumų aprūpinti vos 2,5 % rinkos dalį.

(521)

Skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų buvę galima padaryti kitokią išvadą. Priešingai, iš jo paties tvirtinimų pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo matyti, kad tai daryti nėra jokių ekonominių paskatų.

(522)

Trečia, Komisija nepritarė skundo pateikėjo teiginiui, kad Komisija taikė kitokią metodiką, nei AAF byloje. Kiekvieną prašymą Komisija vertina atskirai ir atsižvelgdama į visus turimus faktus ir informaciją. Taigi, dėl to, kad AAF byloje nebuvo galima įvertinti poveikio bendram naudotojo pelningumui, negalima laikyti, kad faktinė tos bylos padėtis buvo panaši į šią bylą. Bet kuriuo atveju iš teismų praktikos matyti, kad reglamento, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisės normas, visų pirma į pagrindinio reglamento nuostatas, o ne į tariamą ankstesnę Sąjungos institucijų praktiką priimant sprendimus (67).

(523)

Iš tiesų, kaip Komisija paaiškino 488–490 konstatuojamosiose dalyse, analizuodama bendrą padėtį, įskaitant didelį TiO2 paplitimą baltų dažų sąnaudų struktūroje ir naujus įrodymus dėl baltų dažų verslo segmento nepastovumo, taip pat galimą persiduodantį poveikį galutinės grandies pakuočių pramonei, Komisija padarė išvadą, kad priemonės turėtų didelį poveikį baltų dažų gamintojams.

(524)

Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl skundo pateikėjo tvirtinimų, kad ši išimtis dėl galutinio naudojimo turės labai neigiamą poveikį Sąjungos gamintojams. Kaip jau minėta, grafikos TiO2 rinkos dalis yra labai maža – 2,5 %, o vertinant vieno Sąjungos gamintojo, kuris šioje rinkoje yra konkurencingiausias, pardavimo dalį – dar mažesnė.

(525)

Be to, skundo pateikėjas nepagrindė, kodėl kuris nors Sąjungos gamintojas, kuris, nepaisant Kinijos konkurencijos, prekiauja ir ankstesniais metais prekiavo grafikos TiO2, dabar staiga nebegalėtų to daryti.

(526)

Galiausiai skundo pateikėjas tinkamai nepagrindė savo tvirtinimų dėl priemonių vengimo rizikos. Išimtis dėl galutinio naudojimo yra muitinės procedūra, kurią taikydama muitinė tikrina, ar importuoti produktai iš tiesų buvo naudojami konkrečiai paskirčiai. Todėl Komisija nenustatė priežasčių manyti, kad dėl šios išimties TiO2 galėtų būti neteisingai deklaruojamas arba nukreipiamas į kitas galutinio naudojimo sritis.

(527)

Todėl Komisija atmetė skundo pateikėjo tvirtinimus dėl išimties dėl galutinio naudojimo taikymo gaminant spaudai naudojamus baltus grafikos dažus.

(528)

Kelios suinteresuotosios šalys taip pat pateikė tvirtinimų dėl nepakankamo TiO2 kiekio Sąjungoje. Jos teigė, kad praeityje susidūrė su dideliu pasiūlos trūkumu, ir kad ekonomikai vėl atsigaunant, kainos didės, o Sąjungos gamintojai net nesugebės pasiūlyti pakankamo TiO2 kiekio.

(529)

Skundo pateikėjas nepritarė šiems tvirtinimams ir teigė, kad, atkūrus vienodas sąlygas, jis būtų pasirengęs patenkinti Sąjungos paklausą. Be to, skundo pateikėjas taip pat teigė, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Saudo Arabijoje ir JAV, planuojama daug kartų išplėsti pajėgumus.

(530)

Komisija pripažino, kad visų Sąjungos pajėgumų nepakanka visai Sąjungos paklausai patenkinti. Be to, skundo pateikėjo teiginio apie pajėgumų didinimą nebuvo galima patikrinti remiantis patikimais įrodymais.

(531)

Vis dėlto, remiantis Komisijos turima informacija ir įrodymais, visame pasaulyje yra daug TiO2 pajėgumų ir bent jau yra požymių, kad šie pajėgumai ateinančiais metais bus toliau didinami kituose regionuose, o ne tik Kinijoje. Net jei importas iš Kinijos visiškai nebebūtų vykdomas, šie pajėgumai galėtų kompensuoti galimą pasiūlos atotrūkį.

(532)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti galutinių antidempingo muitų importuojamam Kinijos kilmės titano dioksidui.

(533)

Tačiau, siekdama apriboti bet kokį galimą didelį poveikį naudotojams, kurių gamybos procesai labai priklauso nuo TiO2, ir sumažinti galimą didelį neigiamą poveikį, kurį antidempingo muitai gali turėti dideliam tokių naudotojų skaičiui, kartu užtikrinant žalingą importo dempingo kaina iš Kinijos poveikį patiriančios Sąjungos pramonės apsaugą, Komisija apsvarstė muitų moduliavimo galimybę.

(534)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pakartojo savo pastabas, kad 32,3 % antidempingo norma yra per didelė, nes dėl jos jų verslas taps nekonkurencingas, ir kad Komisija turėtų sumažinti muito normas.

(535)

Buvo atsižvelgta į visas pavienes ir konkrečias pastabas dėl Sąjungos interesų. Be to, kaip paaiškinta 8.2 skirsnyje, Komisija pakeitė priemonių formą. Muitai bus renkami ne kaip procentinė sąskaitoje faktūroje deklaruotos vertės dalis, o kaip fiksuota suma už kilogramą, neatsižvelgiant į sąskaitoje faktūroje nurodytą vertę. Kaip paaiškinta 533 konstatuojamojoje dalyje ir 8.2 skirsnyje, taip tikimasi sušvelninti muitų poveikį naudotojams.

(536)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(537)

Kaip paaiškinta 533 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė, kad tikslinga pakeisti priemonių formą. Kaip tvirtino kelios šalys, tiriamasis laikotarpis sutapo su TiO2 paklausos ciklo nuosmukiu. Remiantis Komisijai prieinamais rinkos tyrimais, tikimasi, kad artimiausioje ateityje, t. y. bent iki 2025 m. pabaigos, tiek paklausa, tiek kainos toliau didės.

(538)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nustačius konkrečios formos muitus sumažėtų muitų poveikis naudotojams, nes augančioje rinkoje muitų dalis bendroje Kinijos kilmės TiO2 kainoje bus mažesnė nei tuo atveju, jei būtų nustatomi ad valorem muitai. Visų pirma, atlikusi skaičiavimus Komisija nustatė, kad jau remiantis iš naudotojų surinktais tiriamojo laikotarpio duomenimis, priemonės, jeigu jos būtų nustatytos kaip konkretūs muitai, 0,2–0,5 procentinio punkto sumažintų poveikį dekoratyvinės plėvelės ir baltų dažų gamintojų pelningumui tiriamuoju laikotarpiu, o visi kiti rodikliai išliktų tokie patys.

(539)

Be to, priemonės turės minimalų poveikį labai specifinių rūšių TiO2, pvz., tokių, kurias importuoja bendrovė AAKO, kurių kaina yra kelis kartus didesnė nei dažniau naudojamų rūšių TiO2, naudotojams.

(540)

Be to, muitų dydis būtų toks, kad Sąjungos pramonė galėtų atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio didėjant paklausai ir kainoms bei mažėjant žaliavų sąnaudoms (68). Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į konkrečias šio atvejo aplinkybes, nustačius priemones konkrečių muitų forma bus užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp naudotojų interesų ir poreikio apsaugoti Sąjungos pramonę nuo importo dempingo kaina.

(541)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, ir fiksuota kaina už kilogramą turėtų būti tokios:

(542)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys.

(543)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo grupė „LB Group“ teigė, kad dėl tradicinių kainų skirtumų būtų tikslingiau nustatyti atskirus konkrečius muitus taikant sulfatų procesą gaunamam TiO2 ir taikant chloridų procesą gaunamam TiO2.

(544)

Šiuo klausimu Komisija priminė, kad, kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 67–71 konstatuojamosiose dalyse ir patvirtinta šio reglamento 81–84 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atmetė prašymą atlikti atskirą žalos ir priežastinio ryšio analizę, susijusią su taikant šiuos du gamybos procesus gaunamais produktais. Tai būtų buvusi būtina sąlyga apskaičiuojant individualius antidempingo muitus taikant sulfatų procesą gaunamam TiO2 ir taikant chloridų procesą gaunamam TiO2.

(545)

Neturėdama naujų įrodymų, kuriais remiantis būtų buvę galima užginčyti šią išvadą, Komisija atmetė grupės „LB Group“ prašymą nustatyti atskirus konkrečius muitus taikant sulfatų procesą gaunamam TiO2 ir taikant chloridų procesą gaunamam TiO2.

(546)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas neužginčijo Komisijos sprendimo dėl siūlomos muitų formos, bet paprašė į galutinį reglamentą įtraukti sąlygą, kuria vadovaujantis būtų galima peržiūrėti muito formą tuo atveju, jei fiksuoto dydžio muitas taptų iš esmės neveiksmingas siekiant neutralizuoti dempingą, ir kad būtų galima nedelsiant atlikti peržiūrą.

(547)

Dėl šio prašymo Komisija pažymėjo, kad tokia sąlyga būtų perteklinė. Jeigu skundo pateikėjas arba bet kuri kita šalis nustatytų, kad antidempingo muitai tampa netinkami dempingui neutralizuoti (neatsižvelgiant į tai, ar jie būtų išreikšti ad valorem, ar kaip konkretūs muitai), jie gali pateikti prašymą atlikti tarpinę peržiūrą, jei tenkinamos pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.

(548)

Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma.

(549)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (69). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(550)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomas antidempingo muitas.

(551)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turi atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(552)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(553)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(554)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei įvykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(555)

Atskleidus galutinius faktus skundo pateikėjas paprašė Komisijos į galutinį reglamentą įtraukti papildomą sąlygą. Taikant šią prašomą sąlygą būtų galima stebėti grupės „Anhui Gold Star“ kilmės TiO2 importą ir taip palyginti iš šios bendrovės į Sąjungą per metus importuojamą kiekį su jos klausimyno atsakymuose nurodytais didžiausiais pajėgumais. Šiuo klausimu pažymima, kad, remdamasi grupei „Anhui Gold Star“ priskirtu papildomu TARIC kodu ir vykdydama stebėseną, Komisija galės stebėti šio eksportuotojo į Sąjungą įvežamą kiekį ir atitinkamai įvertinti poreikį imtis bet kokių tolesnių veiksmų.

(556)

Bendrovė „Plastika Kritis“ teigė, kad šiuo atveju laikinieji muitai neturėtų būti renkami. Ši bendrovė tvirtino, kad dėl husių grupuotės išpuolių, kuriais buvo sutrikdyti laivybos maršrutai per Raudonąją jūrą, daug vasario ir kovo mėn. užsakytų ir balandžio arba gegužės mėn. gabentų krovinių dar nebuvo pristatyta į paskirties uostus.

(557)

Tuo pat metu daug TiO2 naudotojų teikė pasiūlymus ir su savo klientais pasirašė sutartis nustatytomis kainomis, todėl jie turės absorbuoti visus su antidempingo muitais susijusius nuostolius. Todėl bendrovė teigia, kad neturėtų būti renkami jokie mokesčiai už TiO2 krovinius, kurie buvo išsiųsti iki registracijos datos.

(558)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad naudotojai turėjo žinoti, jog antidempingo muitai bus nustatyti, bent nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos.

(559)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(560)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Flint“ tvirtino, kad iš galutinio faktų atskleidimo dokumento teksto nebuvo aišku, ar išimtis dėl galutinio naudojimo bus taikoma ir laikinajame reglamente nustatytam laikinajam antidempingo muitui. Atsižvelgdama į 459–527 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, Komisija patvirtino, kad titano dioksidui, kuris importuojamas spaudai skirtiems baltiems dažams gaminti, turėtų būti netaikomi laikinieji muitai, jei tenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis galima naudotis galutinio naudojimo procedūra.

(561)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Plastika Kritis“ paprašė, kad TiO2, kuris buvo išsiųstas iš Kinijos iki 2024 m. birželio mėn. registracijos datos ir kurio išsiuntimo datą galima įrodyti pateikus atitinkamą konosamentą, muitai nebūtų taikomi. Bendrovė „Plastika Kritis“ tvirtino, kad pradėjus rinkti muitus nuo 2024 m. liepos 12 d.,TiO2 naudotojai, kurie užsisakė TiO2 iki registracijos datos, patiria didelių nuostolių, ir taip pat tvirtino, kad tuo metu „niekas negalėjo įsivaizduoti, kad šis nepagrįstas muitas bus taikomas“.

(562)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad pagrindiniame reglamente nenumatyta galimybė rinkti muitus remiantis nagrinėjamojo produkto išsiuntimo iš šalies, dėl kurios atliekamas tyrimas, data. Be to, pranešimas apie inicijavimą šioje byloje buvo paskelbtas 2023 m. lapkričio 13 d. ir jame buvo nustatyti bylos terminai. Nuo to momento naudotojai bent jau galėjo žinoti, kad egzistuoja galimybė, jog laikinieji muitai bus nustatyti. Todėl Komisija atmetė šį prašymą.

(563)

Kaip minėta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(564)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 456 konstatuojamojoje dalyje, Komisija tame tyrimo etape negalėjo priimti sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data. Todėl Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalimi, turi nuspręsti, ar registracijos laikotarpiu importui taikytos galutinės antidempingo priemonės turi būti taikomos atgaline data.

(565)

Penki naudotojai ir ASEFAPI pateikė keletą pastabų, kuriose nepritarė dėl registracijos nuo to momento, kai skundo pateikėjas paprašė ją taikyti. Keli mažesni dažų gamintojai po registracijos užsiregistravo kaip suinteresuotosios šalys ir penki iš jų pateikė pastabų, kuriose nepritarė dėl importo registracijos. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios pastabas po laikinojo reglamento priėmimo, nepritarė dėl muitų surinkimo atgaline data. Skundo pateikėjas teigė, kad muitai turėtų būti renkami.

(566)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(567)

Kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar muitus galima rinkti registracijos laikotarpiu, nustatyti pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(568)

Įvykdyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies a punkte nustatyta sąlyga, nes importas buvo registruojamas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(569)

Paskelbus registracijos reglamentą ir laikinąjį reglamentą importuotojams buvo suteikta galimybė pateikti pastabas pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies b punktą.

(570)

Kelios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad jos nepritaria registracijai.

(571)

Šios šalys tvirtino, kad, kadangi Sąjungoje pagaminamo TiO2 nepakanka Sąjungos paklausai patenkinti, naudotojai neturi kitos alternatyvos, kaip tik importuoti.

(572)

Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad produktų importavimas nėra vienintelis kriterijus, kuriuo grindžiamas sprendimas registruoti importą. Komisija vertino, ar importas ir toliau smarkiai didėjo, nes dėl to būtų veikiausiai sumažėjęs taisomasis muito poveikis. Importo apimties raidą Komisija įvertino 575 konstatuojamojoje dalyje.

(573)

Pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies c punkte nustatyta tokia sąlyga: „dempingas trunka gana ilgą laiką arba jeigu importuotojas žinojo ar turėjo žinoti apie dempingą, o svarbiausia – apie įtariamo ar nustatyto dempingo ir žalos mastą“. Šiuo atveju Komisija laikosi nuomonės, kad importuotojai dėl registracijos reglamento 8–11 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą ir apie įtariamos arba nustatytos žalos mastą nuo tyrimo inicijavimo dienos.

(574)

Be to, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, be importo, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importo apimtis turi dar labiau padidėti, nes, atsižvelgiant į jo laiką, apimtį ir kitas aplinkybes, galutinių muitų taisomasis poveikis gali labai sumažėti.

(575)

Komisija išanalizavo viso tiriamojo laikotarpio vidutinę importo per mėnesį apimtį ir kainas ir palygino jas su vidutine importo per mėnesį apimtimi ir kainomis inicijavus tyrimą (2023 m. gruodžio mėn. – 2024 m. liepos mėn. laikotarpiu). Laikotarpiu po inicijavimo buvo atskirtas laikotarpis iki laikinųjų priemonių nustatymo ir laikotarpis iki registracijos įsigaliojimo.

1 lentelė

(576)

Lyginant bet kurį laikotarpį (B1 arba B2) su visu tiriamuoju laikotarpiu, vidutinė importo iš Kinijos apimtis padidėjo maždaug 30 %, o kainos sumažėjo maždaug 2,7 %.

(577)

Tačiau, kadangi TiO2 paklausos rinkai būdingas aiškus sezoniškumas (didžiausia paklausa yra vasarą, mažiausia – žiemą), Komisija laikėsi nuomonės, kad lyginant B1 ir B2 laikotarpius su tais pačiais tyrimo laikotarpiais bus galima tiksliau atspindėti padėtį rinkoje. Šis palyginimas pateikiamas tolesnėje lentelėje.

2 lentelė

(578)

Iš pirmiau pateikto palyginimo matyti, kad po tyrimo inicijavimo vidutinis mėnesio importas iš Kinijos padidėjo 17 % iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, o dar svarbiau – 25 %, vertinant pirmąjį visą mėnesį po pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo ir paskutinį visą mėnesį iki laikinųjų priemonių nustatymo.

(579)

Tačiau, remiantis Sąjungos pramonės pateiktais skaičiavimais, suvartojimas Sąjungoje didėjo panašiai, t. y. maždaug 25 %. Todėl importo padidėjimas atitiko suvartojimo tendenciją. Tai taip pat patvirtina faktas, kad keli Sąjungos gamintojai pranešė, kad jų pardavimo apimtis padidėjo po tiriamojo laikotarpio.

(580)

Kelios šalys taip pat tvirtino, kad negalima laikyti, jog importas labai padidėjo inicijavus tyrimą, tačiau bet koks pastebėtas padidėjimas atitinka ankstesnes tendencijas, t. y. tikėtiną paklausos padidėjimą po ciklo nuosmukio laikotarpio.

(581)

Remdamasi pirmiau aprašyta analize, Komisija padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, kad po tiriamojo laikotarpio importo augimas viršijo paklausos padidėjimą. Komisija nenustatė ir negavo jokių įrodymų, kad importuotojai kaupė atsargas. Be to, Komisija pažymėjo, kad, kaip parodyta 2 lentelėje, laikotarpiu po TL vidutinė importo kaina sumažėjo, nepriklausomai nuo nagrinėjamų laikotarpių net ir tada, kai buvo atsižvelgiama į sezoniškumą. Tačiau šis sumažėjimas atitiko Sąjungos pramonės apskaičiuotą gamybos sąnaudų sumažėjimą laikotarpiu po TL. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad dėl importo augimo galėjo labai sumažėti taikytino galutinio antidempingo muito taisomasis poveikis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punktą.

(582)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad muitų surinkimo atgaline data sąlygos nebuvo įvykdytos.

(583)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (71) 109 straipsnį, jeigu suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu arba taikiai susitarus, palūkanų norma skaičiuojama taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną. Ši palūkanų norma turi būti teigiama. Delspinigiai skaičiuojami nuo grąžintinos sumos sumokėjimo dienos iki tos dienos, kai sueina tos sumos grąžinimo terminas.

(584)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,