TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2025 m. gruodžio 18 d. ( *1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Importo ir eksporto procedūros – Importo arba eksporto muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti – Medžiagos dėl prašymo atsisakyti išieškoti muitus perdavimas Europos Komisijai – Automatinis atsisakymas išieškoti muitus – Valstybės narės atsakomybė – Prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumas“
Byloje C‑259/24
dėl Tribunal judiciaire de Marseille (Marselio bendrosios kompetencijos teismas, Prancūzija) 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. balandžio 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
SAS Tenergie Development
prieš
Directeur régional des douanes de Marseille,
Direction interrégionale des douanes Provence-Alpes-Côte d’Azur-Corse,
Direction régionale des douanes de Marseille
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Condinanzi, teisėjai N. Jääskinen (pranešėjas) ir R. Frendo,
generalinis advokatas D. Spielmann,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
|
– |
SAS Tenergie Development, atstovaujamos avocats N. Akodad, F. Locatelli, G. Menu-Lejeune ir H. Saoudi, |
|
– |
Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos P. Chansou ir B. Travard, |
|
– |
Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato A. Collabolletta, |
|
– |
Europos Komisijos, atstovaujamos A. Demeneix ir B. Eggers, |
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1; toliau – Muitinės kodeksas), 116 straipsnio išaiškinimo. |
|
2 |
Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant SAS Tenergie Development (toliau – Tenergie) ginčą su Directeur régional des douanes de Marseille (Marselio regiono muitinės direktorius), Direction interrégionale des douanes Provence-Alpes-Côte d’Azur-Corse (Provanso, Alpių, Žydrojo Kranto tarpregioninis muitinės direktoratas) ir Direction régionale des douanes de Marseille (Marselio regiono muitinės direktoratas) (toliau kartu – Prancūzijos muitų administratorius) dėl Tenergie skirto pranešimo apie antidempingo ir kompensacinių muitų už saulės baterijų importą ir išleidimą į laisvą apyvartą Prancūzijoje išieškojimą teisėtumo. |
Teisinis pagrindas
|
3 |
Muitinės kodekso 116 straipsnyje numatyta: „1. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, importo arba eksporto muito sumos grąžinamos arba atsisakomos išieškoti dėl bet kurios iš šių priežasčių:
<…> 3. Jeigu muitinė laiko, kad muitas turėtų būti grąžintas arba atsisakytas išieškoti pagal 119 arba 120 straipsnį, atitinkama valstybė narė perduoda medžiagą [Europos] Komisijai, kad ši priimtų sprendimą, šiais atvejais:
Nepaisant pirmos pastraipos, medžiaga neperduodama susidarius kuriai nors iš šių situacijų:
4. Laikydamasi kompetenciją priimti sprendimus nustatančių taisyklių, muitinė, per 121 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius pati nustačiusi, kad importo arba eksporto muito suma grąžintina arba atsisakytina išieškoti pagal 117, 119 arba 120 straipsnius, ji tą sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti savo iniciatyva. <…>“ |
|
4 |
Bendrijos muitinės kodekso 119 straipsnyje „Kompetentingos valdžios institucijos klaida“ nustatyta: „1. 116 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 117, 118 bei 120 straipsniuose nenurodytais atvejais importo ar eksporto muito suma grąžinama arba atsisakoma ją išieškoti, jeigu pranešus apie pirminę skolą muitinei paaiškėja, kad dėl kompetentingos valdžios institucijos padarytos klaidos šią skolą atitinkanti muito suma yra mažesnė už mokėtiną sumą, ir jeigu įvykdytos šios sąlygos:
2. Tais atvejais, kai neįvykdomos 117 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, muitas grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti, jeigu sumažinta arba nulinė importo muito norma nebuvo pritaikyta dėl muitinės klaidos, o išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijoje buvo pateikti visi duomenys ir kartu su ja buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi sumažintai arba nulinei muito normai pritaikyti. 3. Jeigu lengvatinis režimas prekėms taikomas pagal administracinio bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvauja Sąjungos muitų teritorijai nepriklausiančios šalies ar teritorijos valdžios institucija, šiai institucijai išdavus neteisingą sertifikatą, toks išdavimas laikomas klaida, kurios 1 dalies a punkto prasme pagrįstai nebuvo galima pastebėti. Tačiau neteisingo sertifikato išdavimas nelaikomas klaida, jeigu sertifikatas buvo išduotas remiantis neteisingais eksportuotojo pateiktais faktais, išskyrus tuos atvejus, kai yra aišku, kad sertifikatą išdavusi valdžios institucija žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitiko lengvatinio režimo taikymo reikalavimų. Laikoma, kad skolininkas veikė sąžiningai, jeigu jis gali įrodyti, jog per visą laikotarpį, kai buvo vykdomos atitinkamos prekybos operacijos, jis deramai stengėsi užtikrinti visų lengvatinio režimo taikymo reikalavimų laikymąsi. Skolininkas negali remtis sąžiningo veikimo argumentu, jeigu Komisija <…> Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra paskelbusi pranešimą, kuriame nurodyta, jog yra pagrindo abejoti tinkamu lengvatinių susitarimų taikymu atitinkamoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje.“ |
|
5 |
Šio kodekso 120 straipsnyje „Teisingumas“ nurodyta: „1. 116 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 117, 118 bei 119 straipsniuose nenurodytais atvejais importo ar eksporto muito suma grąžinama arba atsisakoma ją išieškoti siekiant teisingumo, jei skola muitinei yra atsiradusi susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurias vertinant skolininko veiksmuose nepastebėta apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių. 2. Tai, kad susiklostė 1 dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės, nustatoma tuomet, kai įvertinus atvejo aplinkybes paaiškėja, kad situacija, į kurią pateko skolininkas, yra išskirtinė palyginti su kitų tuo pačiu verslu užsiimančių veiklos vykdytojų situacija ir kad tokioms aplinkybėms nesusiklosčius jis nebūtų nukentėjęs dėl importo arba eksporto muito sumos surinkimo.“ |
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
|
6 |
Tenergie, pagal Prancūzijos teisę įsteigta bendrovė, pasitelkdama įvairiose šalyse įsisteigusius tiekėjus, importuoja į Prancūziją įrangą saulės energijos jėgainėms statyti. Nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. vasario 27 d. ji importavo į Prancūziją, o vėliau į laisvą apyvartą išleido ir tiekė vartoti saulės baterijų plokštes, siųstas iš Taivano. |
|
7 |
2014 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) atlikus tarptautinį tyrimą, kad būtų patikrinta saulės baterijų plokščių, siunčiamų iš Taivano ir importuotų į Europą, kilmė muitinei, Prancūzijos muitų administratorius patikrino Tenergie importą. |
|
8 |
2015 m. spalio 15 d. Prancūzijos muitų administratorius pateikė Tenergie pranešimą apie tyrimo rezultatus ir jame nurodė Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimus, nes ginčijamu laikotarpiu Tenergie importuotos saulės baterijų plokštės buvo iš Kinijos. 2015 m. gruodžio 15 d. Prancūzijos muitų administratorius paskelbė pranešimą apie pažeidimą dėl neteisingų saulės baterijų plokščių, importuotų nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. vasario 27 d., kilmės deklaracijų. 2016 m. kovo 2 d. jis priėmė pirmąjį pranešimą dėl antidempingo ir kompensacinių muitų, taikomų Tenergie importuojamoms Kinijos kilmės saulės baterijų plokštėms (toliau – ginčijami antidempingo ir kompensaciniai muitai), išieškojimo. |
|
9 |
2019 m. lapkričio 21 d. Prancūzijos muitų administratorius panaikino šį pirmąjį pranešimą dėl išieškojimo, motyvuodamas tuo, kad buvo pažeista Tenergie teisė būti išklausytai. |
|
10 |
2019 m. gruodžio 11 d. Prancūzijos muitų administratorius pateikė Tenergie naują pranešimą apie tyrimo rezultatus. 2020 m. rugpjūčio 26 d. jis pateikė Tenergie pranešimą apie Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo panaikintas ir pakeistas 2015 m. gruodžio 15 d. jai įteiktas pranešimas apie pažeidimą. 2020 m. rugsėjo 16 d. minėtas administratorius priėmė antrą pranešimą dėl ginčijamų antidempingo ir kompensacinių muitų išieškojimo dėl 2405887 EUR sumos. |
|
11 |
2021 m. balandžio 12 d. raštu Tenergie pateikė Prancūzijos muitų administratoriui pirmą prašymą atsisakyti išieškoti antidempingo ir kompensacinius muitus, grindžiamą Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniais. |
|
12 |
2021 m. gegužės 4 d.Tenergie pareiškė pirmą ieškinį Tribunal judiciaire de Marseille (Marselio bendrosios kompetencijos teismas, Prancūzija), prašydama panaikinti šį antrą pranešimą dėl ginčijamų antidempingo ir kompensacinių muitų išieškojimo; šis ieškinys buvo atmestas 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu. Tenergie dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. |
|
13 |
2021 m. gegužės 18 d.Tenergie Prancūzijos muitų administratoriui pateikė antrą prašymą atsisakyti išieškoti ginčijamus antidempingo ir kompensacinius muitus. |
|
14 |
2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Prancūzijos muitų administratorius pateikė neigiamą nuomonę dėl antro prašymo atsisakyti išieškoti antidempingo ir kompensacinius muitus, motyvuodamas tuo, kad, pirma, atitinkamos muitinės įstaigos negali būti kaltinamos jokia klaida, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 119 straipsnį, ir, antra, Tenergie situacija neatsirado dėl ypatingų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal šio kodekso 120 straipsnį. |
|
15 |
2021 m. spalio 19 d. raštu Prancūzijos muitų administratorius pateikė neigiamą nuomonę dėl pirmo prašymo atsisakyti išieškoti ginčijamus antidempingo ir kompensacinius muitus. |
|
16 |
2021 m. lapkričio 29 d. raštu Prancūzijos muitų administratorius galutinai atmetė Tenergie pateiktus prašymus atsisakyti išieškoti ginčijamus antidempingo ir kompensacinius muitus. |
|
17 |
2022 m. vasario 25 d.Tenergie pareiškė antrą ieškinį Tribunal judiciaire de Marseille (Marselio bendrosios kompetencijos teismas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), be kita ko, prašydama panaikinti sprendimą atmesti jos prašymus atsisakyti išieškoti ginčijamus antidempingo ir kompensacinius muitus arba, to nepadarius, nurodyti Prancūzijos muitų administratoriui iš naujo ištirti nagrinėjamą bylą ir perduoti ją nagrinėti Komisijai. |
|
18 |
Tenergie teigia, kad šiuo atveju buvo įvykdytos atsisakymo išieškoti importo muitus sąlygos. Iš tiesų, pirma, Komisija turėjo įspėti nagrinėjamas bendroves, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos saulės baterijų plokštės yra iš Kinijos. Be to, kadangi Prancūzijos muitų administratorius atliko tam tikrus patikrinimus dėl įtarimų dėl šių saulės baterijų plokščių kilmės, jis turėjo šiuos patikrinimus atlikti išsamiau ir apie tai informuoti Tenergie. To nepadaręs šis administratorius padarė klaidą, kaip ji suprantama pagal Muitinės kodekso 119 straipsnį, kurios, beje, negalėjo nustatyti Tenergie, neturinti tyrimo ir kontrolės priemonių, panašių į valdžios institucijų. |
|
19 |
Antra, Tenergie teigia, kad jos situaciją lėmė ypatingos aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal Muitinės kodekso 120 straipsnį, ir ji nebuvo kalta dėl apgaulės ar akivaizdaus aplaidumo, kuriuo siekiama išvengti ginčijamų antidempingo ir kompensacinių muitų. Atvirkščiai, ji nurodo, kad veikė sąžiningai, pati atlikdama tyrimus ir tikrinimus vietoje. Tokiomis aplinkybėmis Tenergie mano, kad Prancūzijos muitų administratorius privalėjo perduoti Komisijai jos prašymą dėl atsisakymo išieškoti ginčijamus antidempingo ir kompensacinius muitus, nes šio administratoriaus atlikta kontrolė daugiausia buvo pagrįsta šio sprendimo 7 punkte minėto OLAF tyrimo, kuris buvo atliktas laikantis Reglamento Nr. 515/97 2 ir 20 straipsnių, išvadomis. |
|
20 |
Prancūzijos muitų administratorius savo ruožtu teigia, kad niekada nedavė patvirtinimo Tenergie, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamų saulės baterijų plokščių kilme. Šis administratorius nurodo, kad, pirma, iki tol, kol OLAF priėmė savo tyrimo išvadas po 2014 m. lapkričio mėn., jis neturėjo duomenų, kuriais remdamasis galėtų paneigti šią kilmę, ir, antra, kad Taivano muitinės institucijų pateikti vertinimai nėra svarbūs įgyvendinant Sąjungos antidempingo politiką. Be to, jis mano, kad tiekėjo nesąžiningumas nėra ypatinga aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti vertinant prašymą atsisakyti išieškoti antidempingo ir kompensacinius muitus, bet kad tai yra komercinei veiklai būdinga rizika. Todėl Prancūzijos muitų administratorius mano, kad šiuo atveju Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniuose numatytos sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl nagrinėjamos bylos nereikia perduoti Komisijai pagal šio kodekso 116 straipsnį. |
|
21 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sprendimas pagrindinėje byloje priklauso nuo Teisingumo Teismo paaiškinimų dėl Sąjungos teisės išaiškinimo. |
|
22 |
Šiuo klausimu jis primena, kad, kaip teigia Tenergie, visų pirma Prancūzijos muitinės institucijos niekada neišreiškė jokių išlygų ir nenurodė jokių trūkumų dėl prekių kilmės, antra, tai, kad muitinės institucijos priėmė muitinės deklaraciją, kurioje nurodytas klaidingas nagrinėjamos prekės tarifinis klasifikavimas, nors visus reikiamus dokumentus jai pateikė atitinkamas importuotojas, reiškia klaidą, kaip ji suprantama pagal Muitinės kodekso 119 straipsnį, ir galiausiai Prancūzijos muitų administratorius ir atsakingos Europos institucijos turėjo įspėti bendrovę apie riziką, susijusią su pagrindinėje byloje nagrinėjamu importu, nuo tada, kai ir pradėjo OLAF tyrimą; jis patikslina, kad iš OLAF ataskaitos, susijusios su šiuo tyrimu, matyti, jog 2014 m. lapkričio 24 d. Taivano muitinė OLAF perdavė informaciją apie daugelio Kinijos kilmės saulės baterijų plokščių perkrovimą Taivane. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Tenergie pagrįstai klausia, ar Prancūzijos muitų administratorius privalėjo perduoti Komisijai medžiagą dėl prašymo atsisakyti išieškoti ginčijamus antidempingo ir kompensacinius muitus. |
|
23 |
Šiomis aplinkybėmis Tribunal judiciaire de Marseille (Marselio bendrosios kompetencijos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
|
24 |
Komisija teigia, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes pirmasis klausimas, iš kurio kyla kiti du prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai, yra hipotetinis. Iš tiesų ši institucija mano, kad, priešingai, nei matyti iš pirmojo klausimo, Tenergie negali būti laikoma įvykdžiusia Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl ji negali remtis šiomis nuostatomis reikalaudama atsisakyti išieškoti ginčijamus antidempingo ir kompensacinius muitus. Ji tvirtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenustatė faktinių aplinkybių, iš kurių būtų matyti, kad nagrinėjamu atveju Tenergie įvykdė 119 ir 120 straipsniuose nurodytas sąlygas. Priešingai, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir 2023 m. gegužės 9 d.Tribunal judiciaire de Marseille sprendimo, nurodyto šio sprendimo 12 punkte, matyti, kad Tenergie šių sąlygų neįvykdė. Todėl pateikti klausimai dėl Muitinės kodekso 116 straipsnio įgyvendinimo tvarkos yra nereikšmingi. |
|
25 |
Be to, Prancūzijos ir Italijos vyriausybės, formaliai nesiremdamos prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumu, pabrėžė, kad iš šio prašymo nematyti, jog nagrinėjamu atveju Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniuose numatytos sąlygos buvo įvykdytos. |
|
26 |
Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Alace ir Canpelli, C‑758/24 ir C‑759/24, EU:C:2025:591, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
27 |
Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsnyje numatytas procesas yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, suteikianti Teisingumo Teismui galimybę pateikti nacionaliniams teismams Sąjungos teisės išaiškinimą, būtiną sprendimams pastarųjų teismų nagrinėjamose bylose priimti. Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl to, kad reikia veiksmingai išspręsti ginčą (2025 m. kovo 24 d. Nutarties Cajasur Banco, C‑443/24, EU:C:2025:253, 16 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
28 |
Kaip matyti iš pačios SESV 267 straipsnio formuluotės, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti „reikalingas“, kad jį pateikęs teismas galėtų „priimti sprendimą“ savo nagrinėjamoje byloje. Teisingumo Teismo užduotis vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrai yra padėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimti sprendimą konkrečioje jo nagrinėjamoje byloje. Taigi šiame procese turi egzistuoti toks minėtos bylos ir Sąjungos teisės nuostatų, kurias prašoma išaiškinti, ryšys, kad šis išaiškinimas atitiktų objektyvų sprendimo, kurį turi priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, priėmimo poreikį (2025 m. gegužės 2 d. Nutarties Klinka-Geo Trans, C‑501/24, EU:C:2025:348, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). |
|
29 |
Nagrinėjamu atveju iš pirmojo klausimo, susijusio su Muitinės kodekso 116 straipsnio išaiškinimu, formuluotės matyti, kad šis klausimas susijęs su konkrečiu „atveju“, t. y. kai bendrovė atitinka Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniuose numatytus kriterijus, kad jai būtų grąžinta arba atsisakyta išieškoti importo muitų sumą, kurią ji sumokėjo. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad taip yra Tenergie atveju. |
|
30 |
Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė ir juo labiau neįrodė, kaip nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniuose nustatytos sąlygos. Nei iš sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdėstytų faktinių aplinkybių, nei iš jo motyvų nematyti, kad šios sąlygos buvo įvykdytos. Kaip pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašymo motyvuojamojoje dalyje tik konstatuoja, jog, Tenergie nuomone, tai, kad muitinės įstaigos priėmė muitinės deklaraciją, kurioje nurodytas klaidingas pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių tarifinis klasifikavimas, reiškia klaidą, kaip ji suprantama pagal Muitinės kodekso 119 straipsnį. |
|
31 |
Taip pat reikia pažymėti, kad Komisija savo rašytinių pastabų priede pateikė 2023 m. gegužės 9 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimą, priimtą nagrinėjant Tenergie inicijuotą bylą dėl 2020 m. rugsėjo 16 d. Prancūzijos muitų administratoriaus pranešimo apie ginčijamų antidempingo ir kompensacinių muitų išieškojimą panaikinimo. Šis procesas iš esmės buvo susijęs su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamos pagrindinėje byloje. Iš šio sprendimo matyti, kad, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Tenergie neatitiko Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniuose numatytų sąlygų. |
|
32 |
Šiomis aplinkybėmis 2024 m. gruodžio 20 d. prašymu pateikti informacijos Teisingumo Teismas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti, ar jis mano, kad Tenergie įvykdė Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniuose numatytas sąlygas, ir, jei taip, paaiškinti priežastis. |
|
33 |
2025 m. vasario 3 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsakė, kad šiame etape jis negali patvirtinti arba paneigti, kad Tenergie įvykdė šias sąlygas, nes, laukdamas atsakymo į prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jis dar nepriėmė sprendimo dėl jam pateiktų prašymų. |
|
34 |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad prielaidos, kuria grindžiamas pirmasis prejudicinis klausimas, t. y. prielaidos, kad Tenergie„atitiko <…> Muitinės kodekso 119 ir 120 straipsniuose nurodytas sąlygas“, nepatvirtina nei nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nei apskritai Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga. |
|
35 |
Muitinės kodekso 116 straipsnio 3 dalį, su kuria, kaip matyti iš šio sprendimo 29 punkto, susijęs pirmasis klausimas, galima taikyti, kai įvykdytos šio kodekso 119 ir 120 straipsniuose nurodytos sąlygos. Taigi, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad neįrodyta, jog nagrinėjamu atveju šiuose dviejuose straipsniuose numatytos sąlygos buvo įvykdytos, atrodo, kad šis klausimas turi būti laikomas hipotetiniu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 26 ir 27 punktuose nurodytą jurisprudenciją. |
|
36 |
Be to, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrasis ir trečiasis klausimai priklauso nuo atsakymo į pirmąjį klausimą, visas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti pripažintas nepriimtinu. |
|
37 |
Vis dėlto reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išsaugo galimybę pateikti naują prašymą priimti prejudicinį sprendimą, pateikdamas Teisingumo Teismui visą informaciją, leidžiančią jam priimti sprendimą (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Călin, C‑676/17, EU:C:2019:700, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
38 |
Vadinasi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
39 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
|
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia: |
|
2024 m. balandžio 8 d.Tribunal judiciaire de Marseille (France) (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas. |
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: prancūzų k.