Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

ATHANASIOS RANTOS IŠVADA,

pateikta 2026 m. spalio 22 d.(1)

Byla C‑398/25

Energie-Control Austria für die Regulierung der Elektrizitäts- und Erdgaswirtschaft

dalyvaujant

Magistrat der Stadt Wien,

DM,

Alpiq AG

(Verwaltungsgericht Wien (Vienos administracinis teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektros energijos vidaus rinka – Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 – Didmeninės energijos rinkos vientisumas ir skaidrumas – 1 straipsnio 2 dalis bei 2 straipsnio 4 ir 6 punktai – Teritorinė taikymo sritis – Prekyba tarpvalstybinio perdavimo pajėgumais tarp Austrijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos – 2 straipsnio 2 punktas – Sąvoka „manipuliavimas rinka“ – 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtrauka – Sąvoka „netikri ar klaidinantys signalai“ – Galiojimas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnį – 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio ii įtrauka – Didmeninių energetikos produktų dirbtinio dydžio kainos nustatymas – 13 straipsnio 1 dalis – Piktnaudžiavimo rinka draudimų įgyvendinimas – Nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiami tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai – 18 straipsnis – Nuobaudos – Savivaldybės administracinei institucijai suteikta kompetencija skirti nuobaudas – Priimtinumas – Reglamentas (ES) 2016/1719 – Prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės – Galimybė, kad būtų duodami netikri ar klaidinantys signalai arba nustatomos dirbtinio dydžio kainos, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011, kai veiksmai atitinka Reglamente (ES) 2016/1719 nustatytas procedūrines taisykles – Pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategija („return and bid strategy“) – Atitiktis Reglamentui Nr. 1227/2011 – Reglamento (ES) 2016/1719 2 straipsnio antros pastraipos 6 punktas – Principas „naudokis arba parduok“ – Taikymas mėnesio aukcionams “






I.      Įvadas

1.        Pagrindinėje byloje Energie-Control Austria für die Regulierung der Elektrizitäts- und Erdgaswirtschaft (Energie‑Control Austria – institucija, atsakinga už elektros energijos ir gamtinių dujų sektoriaus reguliavimą, Austrija, toliau – E‑Control) pateikė Magistrat der Stadt Wien – Magistratisches Bezirksamt für den 3. und 11. Bezirk (Vienos miesto savivaldybės administracijos 3-iosios ir 11-osios apskričių skyrius, toliau – teritorinė administracinė institucija), t. y. kompetentingai administracinių nusižengimų tyrimo institucijai, prašymą skirti administracinę baudą Šveicarijoje įsteigtos bendrovės Alpiq AG valdybos pirmininkei DM. Šis prašymas buvo pagrįstas įtarimu, kad Austrijos Respublikai ir Šveicarijos Konfederacijai keičiantis elektros energijos tarpvalstybinio perdavimo pajėgumais buvo manipuliuojama rinka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011(2).

2.        Kadangi teritorinė administracinė institucija nutraukė šią baudžiamojo pobūdžio administracinės nuobaudos skyrimo procedūrą, E‑Control apskundė šį sprendimą Verwaltungsgericht Wien (Vienos administracinis teismas, Austrija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

3.        Šis teismas Teisingumo Teismui pateikia dvi klausimų grupes. Pirmoji grupė susijusi, pirma, su Reglamento Nr. 1227/2011 taikymu prekybai tarpvalstybinio perdavimo pajėgumais tarp Austrijos Respublikos ir Šveicarijos konfederacijos; antra – su šio reglamento 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtraukos galiojimu atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 49 straipsnį ir, trečia, su nacionalinės teisės aktų, susijusių su nacionalinei reguliavimo institucijai (toliau – NRI) suteiktais įgaliojimais, atitikties minėto reglamento 13 ir 18 straipsniams. Antrąja klausimų grupe Teisingumo Teismo prašoma paaiškinti sąvokos „manipuliavimas rinka“, kaip ji suprantama pagal to reglamento 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukas, apimtį, be kita ko, tuo atveju, kai metų aukcione įsigyti tarpvalstybinio perdavimo pajėgumai grąžinami per mėnesio aukcioną, o vėliau tame pačiame mėnesio aukcione pateikiami pasiūlymai pirkti.

4.        Taigi šioje byloje Teisingumo Teismas turės priimti sprendimą dėl dar nenagrinėtų klausimų, susijusių su didmenine energijos rinka, visų pirma dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojami tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų aukcionai, ir draudimo manipuliuoti rinka sąsajos, o konkrečiau kalbant – dėl to, ar tas taisykles atitinkantis elgesys vis dėlto gali būti pripažintas manipuliavimu rinka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1227/2011.

II.    Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

1.      Reglamentas Nr. 1227/2011

5.        Reglamento Nr. 1227/2011 1, 2, 13, 14 ir 31 konstatuojamosiose dalyse pažymėta:

„(1)      svarbu užtikrinti, kad vartotojai ir kiti rinkos dalyviai pasitikėtų elektros energijos ir dujų rinkų vientisumu, kad didmeninėse energijos rinkose nustatytos kainos atitiktų sąžiningą ir konkurencingą pasiūlos ir paklausos santykį, ir kad piktnaudžiaujant rinka nebūtų gaunama pelno;

(2)      didesnio didmeninių energijos rinkų vientisumo ir skaidrumo tikslas turėtų būti atviros ir sąžiningos konkurencijos didmeninėse energijos rinkose skatinimas galutinių energijos vartotojų labui;

<...>

(13)      manipuliavimas didmeninėse energijos rinkose siejamas su asmenų veiksmais, kuriais dirbtinai palaikomas kainų lygis, kuris nepagrįstas paklausos ir pasiūlos rinkos jėgomis, įskaitant tikrąją pasiūlą, laikymo ar perdavimo pajėgumus ir paklausą. Manipuliavimas rinka vyksta tokiais būdais: pateikiant ir atšaukiant suklastotus užsakymus; naudojantis žiniasklaidos priemonėmis, įskaitant internetą, ar kitais būdais skleidžiant neteisingą arba klaidinančią informaciją ar gandus; sąmoningai pateikiant neteisingą informaciją įmonėms, kurios teikia kainų vertinimus arba rinkos ataskaitas, klaidinant rinkos dalyvius, kurie veikia, remdamiesi tais kainų įvertinimais arba rinkos ataskaitomis; ir sąmoningai bandant parodyti, kad turimi elektros energijos gamybos pajėgumai, gamtinių dujų pasiūla arba perdavimo pajėgumai yra kitokie nei dabartiniai techniniai pajėgumai, kai tokia informacija daro įtaką ar galėtų daryti įtaką didmeninių energetikos produktų kainai. Manipuliavimas ir jo poveikis gali būti jaučiami tarpvalstybiniu mastu elektros energijos ir gamtinių dujų rinkose, finansų ir prekių rinkose, įskaitant taršos leidimų rinkas;

(14)      tarp rinkos manipuliavimo ir bandymų manipuliuoti rinka pavyzdžių pateikiamas asmens ar bendradarbiaujančių asmenų elgesys, siekiant užsitikrinti dominuojančią padėtį didmeninių energetikos produktų pasiūlos ar paklausos atžvilgiu, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos arba galėtų būti nustatomos kainos arba sukuriamos kitos nesąžiningos prekybos sąlygos; ir didmeniniai energetikos produktai siūlomi, perkami ar parduodami siekiant, ketinant suklaidinti arba klaidinant rinkos dalyvius, kurie savo veiksmus grindžia referencinėmis kainomis [klaidinant rinkos dalyvius darant poveikį referencinių kainų bazei]. Vis dėlto priimta rinkos praktika, pvz., taikoma finansinių paslaugų srityje, kuri šiuo metu yra apibrėžta 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)[(3)] 1 straipsnio 5 dalyje, ir kuri gali būti pritaikyta, jei bus iš dalies pakeista ta direktyva, galėtų būti teisėtas būdas, kuriuo rinkos dalyviai užtikrintų palankią didmeninio energetikos produkto kainą;

<...>

(31)      svarbu, kad sankcijos už šio reglamento pažeidimus būtų proporcingos, veiksmingos bei atgrasančios ir atitiktų pažeidimų sunkumą, vartotojams padarytą žalą bei galimą pelną iš prekybos remiantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka. Šios sankcijos turėtų būti taikomos pagal nacionalinės teisės aktus. Pripažįstant prekybos elektros energijos ir gamtinių dujų išvestiniais produktais ir prekybos pačia elektros energija bei gamtinėmis dujomis sąryšį, sankcijos už šio reglamento pažeidimus turėtų atitikti sankcijas, kurias valstybės narės taiko vykdydamos Direktyvą [2003/6]. <...> Šis reglamentas neturi poveikio nei nacionalinėms taisyklėms, reguliuojančioms įrodinėjimą, nei valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų ir teismų pareigoms nustatyti su byla susijusius faktus, jeigu tokios taisyklės ir pareigos atitinka bendruosius Sąjungos teisės principus.“

6.        Šio reglamento 1 straipsnio „Dalykas, taikymo sritis ir ryšys su kitais Sąjungos teisės aktais“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis draudžiama piktnaudžiavimo praktika, daranti poveikį didmeninėms energijos rinkoms, ir kurios yra suderinamos su finansų rinkoms taikytinomis taisyklėmis ir tinkamu tų didmeninių energijos rinkų veikimu, kartu atsižvelgiant į specifines jų ypatybes. Juo numatytas Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros [ACER] [vykdoma] didmeninių energijos rinkų stebėsena glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atsižvelgiant į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir didmeninių energijos rinkų sąveiką.

2.      Šis reglamentas taikomas prekybai didmeniniais energetikos produktais. Šio reglamento 3 ir 5 straipsniai netaikomi didmeniniams energetikos produktams, kurie yra finansinės priemonės ir kuriems taikomas Direktyvos [2003/6] 9 straipsnis. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvoms [2003/6] ir 2004/39/EB[(4)] ir Europos konkurencijos teisės aktų taikymui praktikai, kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį.“

7.        Minėto reglamento 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ numatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<...>

2)      manipuliavimas rinka:

a)      bet kokio sandorio sudarymas ar bet kokio nurodymo prekiauti didmeniniais energetikos produktais išdavimas, dėl ko:

i)      duodami arba gali būti duodami netikri ar klaidinantys signalai dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

ii)      asmuo ar kartu veikiantys asmenys užsitikrina arba bando užsitikrinti vieno ar kelių didmeninių energetikos produktų dirbtinio dydžio kainą, nebent sandorį sudaręs ar nurodęs prekiauti asmuo įrodo, kad jo veiksmų motyvacija teisėta ir kad tas sandoris ar nurodymas prekiauti atitinka priimtą rinkos praktiką atitinkamoje didmeninėje energijos rinkoje;

iii)      naudojamasi ar bandoma naudotis fiktyvia priemone ar bet kurios kitos formos apgaule ar gudrybe, dėl ko duodami arba tikėtini netikri, arba klaidinantys signalai dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

<...>

<...>

4)      didmeniniai energetikos produktai – toliau nurodytos sutartys ir išvestiniai produktai, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip jais prekiaujama:

a)      elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo sutartys, kai tiekiama į Sąjungą;

b)      su elektros energija ar gamtinėmis dujomis, pagamintomis, parduodamomis ar tiekiamomis Sąjungoje, susiję išvestiniai produktai;

c)      su elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimu Sąjungoje susijusios sutartys;

d)      su elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimu Sąjungoje susiję išvestiniai produktai.

<...>

<...>

6)      didmeninė energijos rinka – bet kuri rinka Sąjungoje, kur prekiaujama didmeniniais energetikos produktais;

7)      rinkos dalyvis – bet kuris asmuo, įskaitant perdavimo sistemų operatorius, sudarantis sandorius, įskaitant nurodymų prekiauti pateikimą, vienoje ar daugiau didmeninių energijos rinkų;

8)      asmuo – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo;

<...>

10)      nacionalinė reguliavimo institucija – nacionalinė reguliavimo institucija, paskirta pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių[(5)] 35 straipsnio 1 dalį <...>;

11)      perdavimo sistemos operatorius – terminas žymi [Direktyvos 2009/72] 2 straipsnio 4 punkte <...> apibrėžtą sąvoką;

<...>“

8.        To paties reglamento 5 straipsnyje „Manipuliavimo rinka draudimas“, nustatyta:

„Draudžiama užsiimti arba bandyti užsiimti manipuliavimu rinka didmeninėse energijos rinkose.“

9.        Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnyje „Piktnaudžiavimo rinka draudimų įgyvendinimas“ numatyta:

„1.      Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų taikomi 3 ir 5 straipsniuose nustatyti draudimai bei 4 straipsnyje nustatyta pareiga.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų reikiamus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus tai užduočiai atlikti ne vėliau kaip 2013 m. birželio 29 d. Tais įgaliojimais naudojamasi proporcingai.

Tais įgaliojimais gali būti naudojamasi:

a)      tiesiogiai;

b)      bendradarbiaujant su kitomis institucijomis; arba

c)       pateikus prašymą kompetentingoms teisminėms institucijoms.

Jei reikia, nacionalinės reguliavimo institucijos gali naudotis savo tyrimo įgaliojimais bendradarbiaudamos su organizuotomis rinkomis, prekybos suderinamumo sistemomis ar kitais asmenimis, profesionaliai tvarkančiais sandorius <...>.

2.      1 dalyje nurodyti tyrimo ir vykdymo įgaliojimai naudojami tik tyrimo tikslu. Jais naudojamasi remiantis nacionaline teise ir jie kartu suteikia teisę:

a)      susipažinti su bet kuriuo susijusiu bet kokios formos dokumentu ir gauti jo kopiją;

b)      reikalauti informacijos iš bet kurio susijusio asmens, įskaitant tuos, kurie dalyvauja toliau perduodant nurodymus ar vykdant susijusias operacijas, taip pat iš jų viršininkų, ir, jei reikia, teisę iškviesti ir apklausti tokį asmenį ar viršininką;

c)      vykdyti patikrinimus vietoje;

d)      reikalauti įrašų apie esamų telefonų bei esamų duomenų srautus [reikalauti esamų telefonų skambučių įrašų ir esamo duomenų srauto išklotinių];

e)      reikalauti nutraukti bet kokius veiksmus, kurie prieštarauja šiam reglamentui ar deleguotiesiems aktams arba jo pagrindu priimtiems įgyvendinimo aktams;

f)      prašyti teismo įšaldyti ar laikinai areštuoti turtą;

g)      prašyti teismo ar bet kurios kompetentingos institucijos laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą.“

10.      Pagal šio reglamento 18 straipsnį „Sankcijos“:

„Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimą, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos, atitinkančios pažeidimo pobūdį, trukmę ir sunkumą, vartotojams padarytą žalą bei galimą pelną iš prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka.

<...>

Valstybės narės nustato, kad nacionalinė reguliavimo institucija gali viešai atskleisti priemones ar sankcijas, kurių imamasi dėl šio reglamento pažeidimo, išskyrus kai toks atskleidimas galėtų padaryti neproporcingą žalą susijusioms šalims.“

2.      Reglamentas (ES) 2016/1719

11.      Reglamento 2016/1719(6) 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas tarpzoninio pralaidumo paskirstymas išankstinių sandorių rinkose, bendros ilgalaikio tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo metodikos nustatymas, bendrosios ilgalaikių perdavimo teisių paskirstymo platformos sukūrimas Europos lygmeniu ir galimybė grąžinti ilgalaikes perdavimo teises ir vėliau jas panaudoti skirstant prognozuojamą pralaidumą arba perleisti vieno rinkos dalyvio teises kitam.“

12.      Šio reglamento 2 straipsnyje „Apibrėžtys“ nustatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos <...> [Direktyvos 2009/72] 2 straipsnyje.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1)      prognozuojamo pralaidumo paskirstymas – ilgalaikio tarpzoninio pralaidumo paskirstymas aukcione vėlesniam nei kitos paros laikotarpiui;

2)      ilgalaikė perdavimo teisė – fizinė perdavimo teisė arba finansinė perdavimo teisė (pasirinkimo sandoris arba įsipareigojimas), įgyta paskirstant prognozuojamą pralaidumą;

3)      paskirstymo taisyklės – bendrojoje paskirstymo platformoje galiojančios prognozuojamo pralaidumo paskirstymo taisyklės;

4)      bendroji paskirstymo platforma – visų PSO sukurta prognozuojamo pralaidumo paskirstymo europinė platforma;

5)      aukcionas – procesas, per kurį ilgalaikis tarpzoninis pralaidumas siūlomas ir paskirstomas pirkimo ir pardavimo pasiūlymus pateikusiems rinkos dalyviams;

6)      principas „naudokis arba parduok“ – principas, pagal kurį su fizinėmis perdavimo teisėmis susijęs tarpzoninis pralaidumas, kuris buvo nupirktas, bet kurio kiekio paraiška nebuvo pateikta, automatiškai siūlomas skirstant kitos paros pralaidumą ir pagal kurį šių fizinių perdavimo teisių turėtojas iš perdavimo sistemos operatorių gauna užmokestį;

7)      kiekio paraiška – fizinių perdavimo teisių turėtojo ir kitos sandorio šalies arba įgaliotosios trečiosios šalies pranešimas atitinkamiems PSO, kad ilgalaikis tarpzoninis pralaidumas bus panaudotas;

<...>“

13.      Minėto reglamento 37 straipsnyje „Dalyvavimo skirstant prognozuojamą pralaidumą sąlygos“ numatyta:

„1.      Kad galėtų dalyvauti aukcionuose arba perleisti savo ilgalaikes perdavimo teises, rinkos dalyviai turi registruotis bendrojoje paskirstymo platformoje ir atitikti visus pagal suderintas paskirstymo taisykles nustatytus tinkamumo reikalavimus. Tinkamumo reikalavimai turi atitikti nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

2.      Gavusi rinkos dalyvio prašymą jį užregistruoti, bendroji paskirstymo platforma rinkos dalyviui praneša, ar jis atitinka visus tinkamumo reikalavimus ir nuo nurodytos datos turi teisę dalyvauti aukcionuose arba perleisti savo ilgalaikes perdavimo teises.

3.      Rinkos dalyviai turi laikytis visų suderintų paskirstymo taisyklių. Jie turi nuolat atnaujinti visą su savo dalyvavimu susijusią informaciją ir nedelsdami bendrajai paskirstymo platformai pateikti visus šios informacijos pasikeitimus.

4.      Bendroji paskirstymo platforma turi teisę laikinai sustabdyti rinkos dalyvio teisės dalyvauti aukcionuose ar perleisti savo ilgalaikes perdavimo teises galiojimą ar šią teisę atimti, jei jis pažeidžia pagal suderintas paskirstymo taisykles jam taikomus sutartinius įpareigojimus.

5.      Rinkos dalyvio teisės dalyvauti aukcionuose ar perleisti savo ilgalaikes perdavimo teises galiojimo laikinas sustabdymas arba atėmimas pagal suderintas paskirstymo taisykles neatleidžia rinkos dalyvio ar bendrosios paskirstymo platformos nuo pareigų, susijusių su ilgalaikėmis perdavimo teisėmis, kurios buvo paskirtos ir už kurias buvo sumokėta prieš laikinai sustabdant teisės galiojimą ar ją atimant.“

14.      To paties reglamento 43 straipsnyje „Ilgalaikių perdavimo teisių grąžinimas“ nustatyta:

„1.      Ilgalaikių perdavimo teisių turėtojai gali grąžinti savo ilgalaikes perdavimo teises atitinkamiems PSO bendrojoje paskirstymo platformoje, kad jas būtų galima perskirstyti kitą kartą paskirstant prognozuojamą pralaidumą.

2.      Ilgalaikių perdavimo teisių turėtojai, norintys grąžinti savo ilgalaikes perdavimo teises, kad jas būtų galima perskirstyti kitą kartą paskirstant prognozuojamą pralaidumą, apie tai bendrajai paskirstymo platformai praneša tiesiogiai arba per trečiąją šalį, kaip nustatyta suderintose paskirstymo taisyklėse.

3.      Ilgalaikių perdavimo teisių turėtojams, grąžinantiems savo ilgalaikes perdavimo teises, atitinkami PSO bendrojoje paskirstymo platformoje tiesiogiai arba per trečiąją šalį sumoka užmokestį. Toks užmokestis yra lygus aukciono, kuriame perskirstomos ilgalaikės perdavimo teisės, kainai.“

B.      Austrijos teisė

1.      2010 m. ElWOG

15.      2010 m. gruodžio 23 d. Bundesgesetz, mit dem die Organisation auf dem Gebiet der Elektrizitätswirtschaft neu geregelt wird (Elektrizitätswirtschafts- und Organisationgesetz 2010) (Federalinis įstatymas, kuriuo nustatoma nauja organizavimo tvarka elektros energetikos sektoriuje (2010 m. elektros energetikos sektoriaus veiklos ir organizavimo įstatymas(7); toliau – 2010 m. ElWOG; redakcija, taikytina pagrindinėje byloje(8)), 89 straipsnyje „Valdžios institucijų kompetencija kitais klausimais, reglamentuojamais tiesiogiai taikomomis federalinės teisės nuostatomis“ nustatyta:

„(1)      Jei konkrečiu atveju nenustatyta kitaip, valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal tiesiogiai taikomas šio federalinio įstatymo nuostatas, yra reguliavimo institucija.

(2)      Administracines nuobaudas pagal 99–102 straipsnius skiria pagal Verwaltungsstrafgesetz (Administracinių nuobaudų įstatymas) 26 straipsnį kompetentinga teritorinė administracinė institucija [Bezirksverwaltungsbehörde]. Reguliavimo institucija turi proceso šalies statusą. Ji gali per procedūrą, įgyvendindama subjektyviąją teisę, pareikšti reikalavimą dėl teisės nuostatų, skirtų jos ginamiems viešiesiems interesams apsaugoti, laikymosi ir pateikti skundą žemės administraciniam teismui.

(3)      Reguliavimo institucija gali įpareigotiesiems subjektams, nevykdantiems pareigų pagal šį federalinį įstatymą, pateikti nurodymą per jos nustatytą tinkamą terminą pašalinti pažeidimus ir atkurti teisės aktus atitinkančią padėtį, jeigu yra pagrįsta prielaida, kad jie paisys teisės reikalavimų ir be sankcijų. Kartu reguliavimo institucija privalo nurodyti galimas teisines pasekmes, jei šio nurodymo nebūtų laikomasi.

(4)      Įpareigotiesiems subjektams sankcijos netaikomos, jei per reguliavimo institucijos nustatytą laikotarpį įvykdo savo teisės aktuose numatytas pareigas.

<...>“

16.      Šio įstatymo 99 straipsnio „Bendrosios nuobaudų skyrimo nuostatos“ 4 dalyje numatyta:

„Jei veika neatitinka į bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją patenkančios administracinę atsakomybę užtraukiančios veikos sudėties arba už ją nėra numatyta bauda, arba pagal kitas nuostatas dėl administracinių nuobaudų už ją negali būti skiriama griežtesnė nuobauda, administracinį nusižengimą padaro ir pinigine bauda iki 150 000 EUR yra baudžiamas tas, kas:

1.      pažeisdamas Reglamento [Nr. 1227/2011] 5 straipsnio, siejamo su 2 straipsnio 2 ir 3 punktais, nuostatas, manipuliuoja arba bando manipuliuoti rinka;

<...>“

17.      Minėto įstatymo 103 straipsnio „Specialiosios nuostatos dėl persekiojimo už baudžiamojo pobūdžio administracinius nusižengimus“ 1 dalyje nustatyta:

„Administracinių nusižengimų, nurodytų 99–102 straipsniuose, senaties terminas (Administracinių nuobaudų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis) yra vieni metai.“

2.      VStG

18.      1991 m. sausio 31 d. Verwaltungsstrafgesetz (Administracinių nuobaudų įstatymas; toliau – VStG)(9) (redakcija, taikoma pagrindinės bylos aplinkybėms(10)), 31 straipsnio „Senatis“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„(1)      Asmuo negali būti teisėtai traukiamas atsakomybėn, jeigu nebuvo imtasi jokio persekiojimo veiksmo per vienų metų terminą (32 straipsnio 2 dalis). Šis terminas skaičiuojamas nuo administracinį nusižengimą sudarančios veikos padarymo arba neteisėto veiksmo nutraukimo momento; jei nusižengimo rezultatas atsirado vėliau, termino eiga pradedama skaičiuoti tik nuo šio momento.

(2)      Galimybė bausti už administracinį nusižengimą išnyksta dėl senaties. Senaties terminas yra treji metai, jis prasideda 1 dalyje nurodytu momentu. Į senaties terminą neįskaičiuojamas:

1.      laikotarpis, per kurį asmens persekiojimo negalima pradėti arba tęsti dėl teisės akto nuostatos;

2.      laikotarpis, kuriuo nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas prokuratūroje, teisme arba kitoje administracinėje institucijoje;

3.      laikotarpis, kuriuo procedūra sustabdoma, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl pirmesnio klausimo;

4.      laikotarpis, kuriuo vyksta procesas Verwaltungsgerichtshof [Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija], Verfassungsgerichtshof [Konstitucinis Teismas, Austrija] arba Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.“

C.      Pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų taisyklės

19.      Joint Allocation Office SA (toliau – JAO) yra bendrovė, veikianti kaip visiems PSO sukurta prognozuojamo pralaidumo paskirstymo europinė platforma, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2016/1719 2 straipsnio 4 punktą.

20.      Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos „Allocation Rules for Forward Capacity – Allocation on Swiss Borders“ („Prognozuojamo pralaidumo paskirstymo taisyklės – paskirstymas prie Šveicarijos sienų“, toliau – pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų taisyklės) JAO priėmė 2019 m. spalio mėn., suderinusi su atitinkamomis NRI ir atitinkamais PSO.

21.      Šių taisyklių 2 straipsnio „Apibrėžtys ir aiškinimas“ 1 dalyje nurodyta:

„Šiose paskirstymo taisyklėse vartojami didžiosiomis raidėmis rašomi terminai turi tokią reikšmę, kokia jiems priskirta <...> Reglamente [2016/1719].“

22.      Šių taisyklių 45 straipsnyje „Bendrieji principai“ nustatyta:

„1.      Fizinėms perdavimo teisėms taikomas principas „naudokis arba parduok“.

2.      Suteiktų Fizinių perdavimo teisių turėtojas gali teikti fizinių perdavimo teisių paraiškas dėl jų fizinio naudojimo, kaip numatyta 46 straipsnyje.

3.      Jei Registruotas dalyvis nepateikia savo Fizinių perdavimo teisių kiekio paraiškos, Paskirstymo platforma siūlo su Fizinėmis perdavimo teisėmis, dėl kurių kitos paros pralaidumo paraiška nepateikta, susijusį Tarpzoninį pralaidumą. Fizinių perdavimo teisių turėtojai, kurie nepateikia savo Fizinių perdavimo teisių paraiškos dėl jų fizinio naudojimo, arba, kai taikytina, nerezervavo savo Fizinių perdavimo teisių balansavimo paslaugoms teikti, turi teisę į atlygį pagal 48 straipsnį.

<...>“

III. Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme

23.      2022 m. liepos 6 d. E‑Control pateikė prašymą teritorinei administracinei institucijai skirti DM administracinę nuobaudą pagal 2010 m. ElWOG 99 straipsnio 4 dalies 1 punktą, siejamą su Reglamento Nr. 1227/2011 2 ir 5 straipsniais (būtent minėta institucija yra kompetentinga skirti tokią administracinę sankciją pagal šio įstatymo 89 straipsnio 2 dalį).

24.      Šį prašymą ji grindė tuo, kad 2019 m. spalio 15 d. JAO informavo ACER ir E‑Control apie įtarimą dėl galimo pažeidimo vykstant aukcionams dėl mėnesio elektros energijos tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų tarp Austrijos ir Šveicarijos. Vėliau pati ACER savo preliminariame pirminiame vertinime šiuos veiksmus kvalifikavo kaip įtartinus.

25.      E‑Control, be kita ko, kaltino Alpiq arba DM dėl manipuliavimo, kuris vyko trimis etapais. Pirmuoju etapu per metų aukcionus buvo įsigyjami dideli tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumų metiniai kiekiai. Antruoju etapu vyko šių metinių pajėgumų grąžinimas per mėnesio aukcionus, taip gerokai padidinant aukciono būdu parduodamą jų kiekį ir kitiems rinkos dalyviams sudarant įspūdį, kad juos iš tikrųjų ketinama parduoti. Galiausiai trečiuoju etapu Alpiq pateikdavo didelių mėnesinių pajėgumų pirkimo pasiūlymus, o tai, E‑Control teigimu, lėmė minimalios jos turimų pajėgumų kainos nustatymą. Šie veiksmai buvo vykdomi 2020–2022 m.

26.      E‑Control teigė, kad po to, kai JAO savo interneto svetainėje anonimiškai paskelbė pasiūlymus pirkti pasibaigus aukcionui, paaiškėjo, jog Alpiq buvo rinkai pateikusi netikrus arba klaidinančius signalus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtrauką, dėl per šiuos aukcionus susidarančios pasiūlos ir paklausos. Iš paskelbtų paklausos duomenų ir pasiūlymų pirkti sumos kitiems rinkos dalyviams susidarė įspūdis, kad jie yra didesni, nei iš tikrųjų buvo, visų pirma tuo atveju, kai, dėl tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų, įsigytų per metų aukcionus, grąžinimo, Alpiq priklausė didžiausia dalis mėnesio aukcione parduodamų pajėgumų ir ji taip pat buvo didžiausia jų pirkėja. Be to, derinant pajėgumų grąžinimą ir pirkimo pasiūlymų teikimą, Alpiq pavykdavo nustatyti mažiausią grąžinamų pajėgumų kainą, todėl kiti aukciono dalyviai juos galėdavo įsigyti tik pateikę didesnės kainos pirkimo pasiūlymą. Šios bendrovės pateiktais pasiūlymais, kurie nebuvo nei būtini, nei ekonomiškai pagrįsti, nes ji jau turėjo atitinkamas teises į pajėgumus, kiekvieną mėnesį skelbiama bendra paklausa būdavo dirbtinai padidinama. Iš tiesų Alpiq tuo pačiu metu darė poveikį pasiūlai – grąžindama pajėgumus, ir paklausai – teikdama pirkimo pasiūlymus, bet dėl pasiūlymų anonimiškumo šis dvejopas kišimasis nebuvo matomas kitiems rinkos dalyviams. Be to, kai kurie jos pateikti pasiūlymai buvo gerokai didesni už kitų rinkos dalyvių pasiūlymus.

27.      Teritorinė administracinė institucija, į kurią kreipėsi E‑Control, pradėjo procedūrą dėl administracinio nusižengimo, bet 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu ją nutraukė motyvuodama tuo, kad, pirma, Alpiq valdybos pirmininkė, kuriai buvo pareikšti kaltinimai šioje byloje, šias pareigas ėjo tik nuo 2021 m. kovo mėn., ir, antra, kad buvo suėjęs galimų baudžiamųjų nusižengimų senaties terminas.

28.      E‑Control apskundė šį sprendimą Verwaltungsgericht Wien (Vienos administracinis teismas, Austrija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Be skunde jau nurodytų aplinkybių, šiame teisme ji pirmą kartą iš esmės nurodė, kad teritorinė administracinė institucija neturėjo kompetencijos priimti sprendimo pagrindinėje byloje. E‑Control teigė, kad atsižvelgiant į tiesioginį Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnio, siejamo su 2010 m. ElWOG 89 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taikymą, būtent ji turėjo kompetenciją tai daryti, nes ta administracinė institucija nėra nepriklausoma teisminė institucija, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies c punktą. Be to, 2010 m. ElWOG 89 straipsnio 2 dalyje tai administracinei institucijai suteikta kompetencija neatitinka ir minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo, nes baudų skyrimo įgaliojimus NRI įgyvendina nebendradarbiaudama su kitomis institucijomis ir tik ji turi teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. ElWOG 89 straipsnio 2 dalis neatitinka to reglamento 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ši nacionalinės teisės nuostata neturėtų būti taikoma, todėl tik E-Control turi kompetenciją skirti nuobaudas pagal 2010 m. ElWOG 89 straipsnio 1 dalį. Be to, kadangi Vienos miestas yra didelės energetikos įmonės savininkas, savivaldybės tarnyba, kuri turi paklusti jo nurodymams, negali būti laikoma nešališka institucija. Be to, pažeidimo, kuriuo kaltinamos DM arba Alpiq, senaties terminas dar nesuėjo: 2010 m. ElWOG 103 straipsnio 1 dalyje iš tikrųjų daroma nuoroda į VStG 31 straipsnio 2 dalį, bet į ankstesnę šio įstatymo redakciją. Teisės aktų leidėjas siekė pratęsti patraukimo atsakomybėn terminą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

29.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, vykstant procesui, Alpiq ir DM neginčijo veiksmų, dėl kurių jos kaltinamos, ir iš esmės teigė, kad jie atitiko bendrosios paskirstymo platformos organizuojamiems aukcionams taikomus teisinius reikalavimus. Jos taip pat teigė, kad ši praktika, apie kurią žinojo visi rinkos dalyviai, atitiko rinkos papročius ir nelėmė netikrų ar klaidinančių signalų teikimo kitiems rinkos dalyviams, o tai buvo patvirtinta dviem ekspertų ataskaitomis. Be to Alpiq neturėjo jokios galimybės metiniame aukcione įsigytų tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų parduoti pagal kiekvieno mėnesio poreikius. Priešingai, šie pajėgumai galėjo būti grąžinti tik siekiant juos visus parduoti aukcione, už kainą, nustatytą jam pasibaigus, taigi, Alpiq tikrai negalėjo pati nustatyti kainos. Vadinasi, elgesys, dėl kurio jai priekaištaujama, neatitinka objektyvių pažeidimo sąlygų, nes ji buvo rimtai suinteresuota tiek parduoti, tiek nusipirkti atitinkamus perdavimo pajėgumus. Be to, jos elgesys buvo ekonominiu aspektu tikslingas, suprantamas ir būtinas, nes Šveicarijos elektros energijos rinka yra mažai likvidi, todėl Alpiq turėjo apsidrausti užsienio rinkose, o tam reikėjo tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų, nepaisant didelio ilgalaikių prognozių neapibrėžtumo. Taigi, grąžinus perdavimo teises atsirado galimybė pateikti rinkai daugiau pajėgumų ir taip padidinti jos likvidumą, o tai buvo naudinga konkurencijai. Be to, jau suėjo patraukimo atsakomybėn senaties terminas.

30.      Alpiq ir DM pridūrė, kad Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnis nėra tiesiogiai taikytinas pagrindinėje byloje, nes šioje nuostatoje neapibrėžtos nei kompetencijos taisyklės, nei NRI ir už sankcijų skyrimą atsakingos institucijos bendradarbiavimo tvarka, ir taip paliekant valstybėms narėms tam tikrą diskreciją. Pagal valstybių narių institucinės autonomijos principą ši nuostata negali būti viršesnė už 2010 m. ElWOG 89 straipsnio 2 dalį. Kompetencijos taisyklės, susijusios su teisėmis, apimančiomis E‑Control suteiktus įgaliojimus, taip pat atitinka veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus, nes ji naudojasi veiksminga teismine gynyba administraciniame teisme, o 13 straipsnis buvo pritaikytas siekiant pradėti procedūrą dėl sankcijos skyrimo.

31.      Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgericht Wien (Vienos administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar [Reglamento Nr. 1227/2011] taikymo sritis apima Šveicarijos įmonės vykdomą prekybą tarpvalstybinio perdavimo pajėgumais tarp Austrijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos, o taip pat tarp Šveicarijos Konfederacijos ir Austrijos Respublikos?

2.      Ar [Reglamento Nr. 1227/2011] 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i [įtrauka] [atitinka] Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalį?

3.      Ar teritorinės administracinės institucijos kompetencija skirti administracines nuobaudas pagal [2010 m. EIWOG] 89 straipsnio 2 dalį yra suderinama su Sąjungos teisės kriterijais dėl tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų pagal Reglamento [Nr. 1227/2011] 13 straipsnio 1 dalį ir su Sąjungos teisės kriterijais dėl veiksmingų ir atgrasomų sankcijų pagal Reglamento [Nr. 1227/2011] 18 straipsnį?

Jei atsakymai į pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį klausimus būtų teigiami:

4.      Ar gali (juridinis) asmuo duoti netikrus ar klaidinančius signalus, kaip tai suprantama pagal [Reglamento Nr. 1227/2011] 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i [įtrauką], kai jis laikosi Reglamento [2016/1719] arba [pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų taisyklėse] nustatytų procedūrinių reikalavimų dėl veiksmų tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų aukcionuose, vykstančiuose remiantis [Reglamentu 2016/1719] sukurtoje [JAO bendrojoje paskirstymo platformoje]?

5.      Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar metų aukcionuose įsigytų tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų grąžinimas į mėnesio aukcioną ir paskui pirkimo pasiūlymų teikimas tame pačiame mėnesio aukcione, vykstančiame JAO bendrojoje paskirstymo platformoje („Return and Bid Strategy“ [Pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategija]), atitinka manipuliavimo rinka kriterijų pagal [Reglamento Nr. 1227/2011] 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i [įtrauką]?

Jei atsakymas į pirmąjį ir trečiąjį klausimus būtų teigiamas:

6.      Ar metų aukcionuose įsigytų tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų grąžinimas į mėnesio aukcioną ir paskui pirkimo pasiūlymų teikimas tame pačiame mėnesio aukcione, vykstančiame JAO bendrojoje paskirstymo platformoje („Return and Bid Strategy“ [Pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategija]), reiškia principo „naudokis arba parduok“, įtvirtinto Reglamento [2016/1719] 2 straipsnio antros pastraipos 6 punkte, siejamame su pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų taisyklių 45 straipsnio 1 dalimi, pažeidimą?

7.      Ar, nepaisant to, kad veiksmai JAO bendrojoje paskirstymo platformoje vykstančiame aukcione atitinka teisės reikalavimus, vis tiek įmanoma, kad būtų užsitikrinama dirbtinio dydžio kaina ir taip tenkinamas manipuliavimo rinka kriterijus pagal Reglamento [Nr. 1227/2011] 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio ii [įtrauką]?

8.      Jei į šeštąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar metų aukcionuose įsigytų tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų grąžinimas į mėnesio aukcioną ir paskui pirkimo pasiūlymų teikimas tame pačiame mėnesio aukcione, vykstančiame JAO bendrojoje paskirstymo platformoje, atitinka manipuliavimo rinka kriterijų pagal Reglamento [Nr. 1227/2011] 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio ii [įtrauką]?“

32.      Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė E‑Control, DM ir Alpiq, Austrijos ir Italijos vyriausybės, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija. Šios šalys taip pat buvo išklausytos per 2026 m. liepos 8 d. įvykusį teismo posėdį.

IV.    Analizė

33.      Pirmiausia pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė Teisingumo Teismo į kai kuriuos jo klausimus atsakyti tik tuo atveju, jei atsakymas į kitus klausimus būtų teigiamas. Vis dėlto, siekdamas visapusiškai informuoti Teisingumo Teismą ir užtikrinti išsamumą, išnagrinėsiu visus šio teismo pateiktus klausimus.

34.      Be to, savo rašytinėse pastabose ir per teismo posėdį, Austrijos vyriausybė nurodė, kad, pagal taikytinas nacionalinės teisės normas administraciniai teismai turi neribotą jurisdikciją nagrinėti juose iškeltas bylas, t. y., kad jie patys atlieka tyrimą, nepriklausomai nuo šalių jiems pateiktos informacijos. Šiomis aplinkybėmis, su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atliks analizę po to, kai Teisingumo Teismas atsakys į pirmąjį–trečiąjį klausimus, atsakymas į ketvirtąjį–aštuntąjį klausimus, susijusius su „manipuliavimo rinka“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punktą, atrodo, būtų naudingas šiam teismui, kad jis galėtų priimti sprendimą pagrindinėje byloje.

A.      Dėl pirmojo prejudicinio klausimo

35.      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 1227/2011 turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas Šveicarijos įmonės vykdomai prekybai tarpvalstybinio perdavimo pajėgumais tarp Austrijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos.

36.      Taigi šis teismas kelia klausimą dėl šio reglamento teritorinės taikymo srities, kai valstybė narė ir trečioji valstybė tarpusavyje keičiasi perdavimo pajėgumais, ir pabrėžia, kad minėtame reglamente, būtent jo 2 straipsnio 4 ir 6 punktuose, kuriuose atitinkamai apibrėžtos sąvokos „didmeniniai energetikos produktai“ ir „didmeninė energijos rinka“, be kita ko, daroma nuoroda į „tiekimą į Sąjungą“ ir „rinką Sąjungoje“.

37.      Šiuo klausimu pažymėtina, kad to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jis taikomas „prekybai didmeniniais energetikos produktais“(11). Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 4 punkte „didmeniniai energetikos produktai“ apibrėžti kaip šio punkto a–d papunkčiuose nurodytos sutartys ir išvestiniai produktai. Minėto 4 straipsnio c punkte prie jų priskiriamos „su elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimu Sąjungoje susijusios sutartys“(12). Šios sutartys skiriasi, be kita ko, nuo elektros energijos tiekimo sutarčių, kurių atveju, kaip nurodyta to paties 4 punkto a papunktyje, turi būti tiekiama „į Sąjungą“.

38.      Taigi iš šio reglamento 2 straipsnio 4 punkto c papunkčio formuluotės matyti, jog pagal elektros energijos perdavimo sutartis nereikalaujama, kad ji būtų perduodama išimtinai valstybių narių teritorijoje. Taigi, kai elektros energija patenka į Sąjungos teritoriją, šis reglamentas taikomas ir sutartims, pagal kurias elektros energija perduodama iš trečiosios valstybės arba į ją. Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamos sutartys susijusios su tarpvalstybiniais srautais tarp Austrijos Respublikos, t. y. Europos Sąjungos valstybės narės, ir Šveicarijos konfederacijos, t. y. trečiosios valstybės. Kadangi šiomis aplinkybėmis elektros energija neišvengiamai perduodama Sąjungos teritorijoje, šios sutartys patenka į reglamento taikymo sritį kaip „perdavimas Sąjungoje“.

39.      Be to, prašymą pateikęs teismas savo klausime nurodo, kad prekybą tarpvalstybinio perdavimo pajėgumais vykdo „Šveicarijos įmonė“. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 7 punkte rinkos dalyvis apibrėžtas kaip „bet kuris asmuo, įskaitant perdavimo sistemų operatorius, sudarantis sandorius, įskaitant nurodymų prekiauti pateikimą, vienoje ar daugiau didmeninių energijos rinkų“. To paties 2 straipsnio 8 punkte patikslinta, kad sąvoka „asmuo“ suprantama kaip „bet kuris fizinis ar juridinis asmuo“. Taigi pagal šį reglamentą nereikalaujama, kad asmens, kuris derasi dėl sutarčių dėl didmeninių energetikos produktų, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio 4 punkto c papunktį, registruota buveinė, veiklos vieta, padalinys ar gyvenamoji vieta būtų Sąjungoje. To paties reglamento 2 straipsnio 4 punkte pateikta sąvokos „didmeniniai energijos produktai“ apibrėžtis taip pat apima nurodytas sutartis ir išvestinius produktus, „nepriklausomai nuo to, kur ir kaip jais prekiaujama“. Be to, pagal Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 6 punktą, kuriame „didmeninė energijos rinka“ apibrėžta kaip „bet kuri rinka Sąjungoje, kurioje prekiaujama didmeniniais energetikos produktais“, nereikalaujama, kad prekybą vykdytų Sąjungoje įsisteigęs rinkos dalyvis. Vadinasi, aplinkybė, kad prekybą tarpvalstybinio perdavimo pajėgumais vykdo trečiojoje valstybėje įsteigta įmonė, nereiškia, kad šis reglamentas neturi būti taikomas.

40.      Kitose minėto reglamento nuostatose nenustatyta jokių jo teritorinės ar asmeninės taikymo srities apribojimų.

41.      Aiškinimą, kad Reglamentas Nr. 1227/2011 taikomas tokioms kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamoms sutartims, patvirtina juo siekiami tikslai. Iš tiesų, kaip nurodyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, juo, be kita ko, nustatytos taisyklės, kuriomis draudžiama piktnaudžiavimo praktika, daranti poveikį didmeninėms energijos rinkoms. Be to, iš šio reglamento 1 konstatuojamosios dalies matyti, kad svarbu užtikrinti, kad vartotojai ir kiti rinkos dalyviai pasitikėtų elektros energijos ir dujų rinkų vientisumu ir kad nebūtų gaunama pelno piktnaudžiaujant rinka. Be to, to reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad manipuliavimas ir jo poveikis gali būti jaučiami tarpvalstybiniu mastu, be kita ko, elektros energijos rinkose. Iš šių tikslų matyti, kad, siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, pirmenybė turi būti teikiama plačiam jo teritorinės taikymo srities aiškinimui.

42.      Reikia pridurti, kad Europos elektros energijos rinkos vis labiau susijusios ne vien Sąjungos teritorijoje(13), todėl Reglamentas Nr. 1227/2011, kuriuo siekiama didmeninių energijos rinkų vientisumo ir skaidrumo, iš dalies netektų prasmės, jei nebūtų taikomas tarpvalstybinio perdavimo pajėgumams, kai elektros energija perduodama per valstybę narę iš trečiosios valstybės arba į trečiąją valstybę.

43.      Informavimo tikslais atkreipiu dėmesį į tai, kad šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, jog [ACER] „tinkamai paskelbia neprivalomas 2 straipsnyje nustatytų terminų apibrėžčių taikymo gaires“. Šiomis aplinkybėmis ši agentūra priėmė to reglamento taikymo gaires, kurių 2.3.3 punkte(14) (šeštasis leidimas, paskelbtas 2021 m. liepos 22 d.)(15) nurodyta, kad sąvoką „elektros energijos perdavimas Sąjungoje“ NRI turi aiškinti kaip apimančią, be kita ko, bet kokį elektros energijos perdavimą iš aukciono zonos arba geografiškai už Sąjungos ribų esančios vietos į aukciono zoną arba tiekimo vietą, visiškai ar iš dalies esančią Sąjungoje, kaip ir bet kokį elektros energijos perdavimą atvirkštine kryptimi(16). Šių gairių 2.3 punkte(17) taip pat nurodyta, kad tas reglamentas taikomas Sąjungoje neįsisteigusiems asmenims, kai jie sudaro sandorius dėl didmeninių energetikos produktų. Nors minėtos gairės teisiškai neprivalomos, iš jų galima sužinoti, kaip rinkos dalyviai aiškina Reglamentą Nr. 1227/2011, nes pagal jo 16 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ACER siekia užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos koordinuotai ir nuosekliai vykdytų savo užduotis pagal šį reglamentą.

44.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau į pirmąjį klausimą atsakyti, jog Reglamentas Nr. 1227/2011 turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas Šveicarijos įmonės vykdomai prekybai tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumais tarp Austrijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos.

B.      Dėl antrojo prejudicinio klausimo

45.      Antruoju klausimu prašymą prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išnagrinėti Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 dalies a punkto i papunkčio galiojimą atsižvelgiant į Chartijos 49 straipsnio 1 dalį.

1.      Dėl priimtinumo

46.      Austrijos vyriausybė tvirtina, kad antrasis klausimas nepriimtinas, nes neatitinka Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepakankamai išdėstė savo abejones dėl Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtraukos tikslumo. Iš tiesų, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą visiškai nepaminėtos galimos skirtingos sąvokos „manipuliavimas rinka“ aiškinimo galimybės. Vien aplinkybės, kad nepateikta sąvokos apibrėžtis, kaip dažnai nutinka Sąjungos teisėje, ir kad ją reikia išaiškinti, nepakanka, kad būtų įrodyta, jog nagrinėjama norma yra netiksli ar kad buvo pažeista Chartijos 49 straipsnio 1 dalis.

47.      Primenu, kad, atsižvelgiant į bendradarbiavimą, kurio reikalaujama vykstant procesui dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, būtina, kad nacionalinis teismas savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytų aiškias priežastis, dėl kurių mano, kad atsakymas į jo klausimus dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ir galiojimo yra reikalingas siekiant išspręsti ginčą. Taigi svarbu, kad nacionalinis teismas visų pirma nurodytų konkrečias priežastis, paskatinusias jį iškelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų galiojimo, ir pateiktų, kaip jis mano, pagrįstus negaliojimo motyvus. Kaip primena Austrijos vyriausybė, toks reikalavimas taip pat įtvirtintas Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punkte(18).

48.      Nagrinėjamu atveju iš antrojo prejudicinio klausimo motyvų, nors jie išdėstyti glaustai, galima pakankamai gerai suprasti priežastis, dėl kurių minėtas teismas teiraujasi Teisingumo Teismo dėl Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtraukos galiojimo. Iš tikrųjų šis teismas pažymi, kad siekia išsiaiškinti, ar šia nuostata paisoma Chartijos 49 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įtvirtinto teisėtumo baudžiamosiose bylose principo, nes sąvoka „netikri ar klaidinantys signalai“ dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos aiškiai neapibrėžta atsižvelgiant į sąvoką „manipuliavimas rinka“, kaip ji suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 punktą. Minėtas teismas, be kita ko, nurodo Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su šio 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu taikytino teisės akto apibrėžtumo principu, ir remiasi 2013 m. liepos 18 d. Sprendimu Schindler Holding ir kt. / Komisija(19).

49.      Be to, Austrijos vyriausybės argumentas, kad sąvokos „netikri ar klaidinantys signalai“ apibrėžties nebuvimo ir būtinybės išaiškinti teisės aktus nepakanka, kad būtų nustatytas Chartijos 49 straipsnio 1 dalies pažeidimas, yra susijęs su pateikto prejudicinio klausimo esme, o ne su jo priimtinumu, todėl jį reikia išnagrinėti iš esmės nagrinėjant patį prejudicinį klausimą.

50.      Šiomis sąlygomis Teisingumo Teismas turi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktą klausimą. Taigi, mano nuomone, antrasis klausimas yra priimtinas.

2.      Dėl esmės

51.      Chartijos 49 straipsnio „Teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai“ 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad „niekas negali būti nuteistas už veiksmą ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusią nacionalinę ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis“. Primenu, kad iš Su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų(20) dėl jos 49 straipsnio matyti, kad ši nuostata taikoma baudžiamosios teisės srityje(21). Be to, aišku, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama su Sąjungos teisės įgyvendinimu susijusi situacija, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį.

52.      Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad vertinant sankcijos baudžiamąjį pobūdį, be kita ko, pagal Chartijos 49 straipsnį, svarbūs trys kriterijai. Pirmasis – tai teisinis pažeidimo kvalifikavimas vidaus teisėje, antrasis – pats pažeidimo pobūdis, o trečiasis – atitinkamam asmeniui gresiančios sankcijos griežtumas(22).

53.      Nagrinėjamu atveju 2010 m. ElWOG 99 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad „[j]ei veika neatitinka į bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją patenkančios administracinę atsakomybę užtraukiančios veikos sudėties arba už ją nėra numatyta bauda, arba pagal kitas nuostatas dėl administracinių nuobaudų už ją gali būti skiriama griežtesnė nuobauda, administracinį nusižengimą padaro ir pinigine bauda iki 150 000 EUR yra baudžiamas tas, kas <...>, pažeisdamas Reglamento [Nr. 1227/2011] 5 straipsnio, siejamo su 2 straipsnio 2 ir 3 punktais, nuostatas, manipuliuoja arba bando manipuliuoti rinka“.

54.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo įvertinti, ar šioje 2010 m. ElWOG nuostatoje numatyta sankcija yra baudžiamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Chartijos 49 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu konstatuoju, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą šis teismas toje nuostatoje numatytą administracinį nusižengimą kvalifikuoja kaip „baudžiamojo pobūdžio“ ir nekvestionuoja šio kvalifikavimo, jo neginčija ir šalys ar pastabas pateikę suinteresuotieji asmenys. Taigi, su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas įvykdys pareigą patikrinti šios išvados 52 punkte įvardytų trijų kriterijų atitiktį, šioje byloje laikysiuosi požiūrio, kad minėta nuostata yra baudžiamojo pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Chartijos 49 straipsnį.

55.      Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nors pačiame Reglamente Nr. 1227/2011 nenumatyta jokių sankcijų už jo 5 straipsnio pažeidimą, šio reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, t. y. sankcijas, kurios gali būti baudžiamojo pobūdžio. Vadinasi, jei paaiškėtų, kad sąvokos ir terminai, apibrėžiantys privalomą atitinkamų teisės subjektų elgesį (nesilaikymo atveju jiems gali būti skiriamos minėtos sankcijos) yra nepakankamai aiškūs ar tikslūs, tai gali reikšti teisėtumo baudžiamosiose bylose principo pažeidimą(23).

56.      Šiuo klausimu, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad, pirma, teisės normos būtų aiškios ir tikslios ir, antra, jų taikymas būtų nuspėjamas teisės subjektams, ypač kai jos gali turėti neigiamų pasekmių. Be kita ko, pagal šį principą reikalaujama, kad teisės norma leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai sužinoti ja nustatytų pareigų apimtį, kad jie aiškiai žinotų savo teises ir pareigas ir imtųsi atitinkamų veiksmų. Vis dėlto šie reikalavimai negali būti suprantami kaip draudžiantys Sąjungos teisės aktų leidėjui jo priimamame teisės akte pateikti abstrakčią teisės sąvoką ar kaip įpareigojantys, kad tokioje abstrakčioje normoje būtų paminėti įvairūs konkretūs galimo šios normos taikymo atvejai, jeigu teisės aktų leidėjas negali jų visų nustatyti iš anksto. Taigi, nebūtina, kad pačiame pagal teisėkūros procedūrą priimtame akte būtų pateikta techninio pobūdžio paaiškinimų, ir Sąjungos teisės aktų leidėjas gali nustatyti bendrą teisinę sistemą, kuri prireikus vėliau patikslinama. Vadinasi, tai, kad pagal teisėkūros procedūrą priimtą aktą valdžios institucijoms, atsakingoms už jo įgyvendinimą, suteikiama tam tikra diskrecija, savaime nepažeidžia nuspėjamumo reikalavimo, jeigu, atsižvelgiant į atitinkamus teisėtus tikslus, yra pakankamai aiškiai nustatyta naudojimosi tokia diskrecija apimtis ir sąlygos, siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą nuo savivalės(24).

57.      Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje taip pat įtvirtinta sąlyga, kad įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir bausmės už jas, yra įvykdoma, jei teisės subjektui atitinkamos nuostatos tekstas ir, prireikus, teismų pateiktas išaiškinimas leidžia suprasti, kurie veiksmai ir neveikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, susijusia su 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsniu, kuriame įtvirtintos tokios pačios kaip Chartijos 49 straipsnyje užtikrintos teisės, ir atsižvelgiant į tai, kad teisėkūros aktai neišvengiamai yra visuotinio taikymo, jų formuluotės negali būti labai išsamios. Tuo remiantis darytina išvada, kad nors teisėkūros technika, kai pateikiami ne baigtiniai sąrašai, bet vartojamos veikiau bendrosios kategorijos, palieka tam tikrų neaiškumų dėl apibrėžties ribų, vien šių su ribiniais atvejais susijusių abejonių nepakanka, kad nuostata neatitiktų šios konvencijos 7 straipsnio, jeigu daugeliu atvejų ji yra pakankamai aiški(25).

58.      Be to, aplinkybė, kad teisės aktuose daroma nuoroda į bendras sąvokas, kurios turi būti aiškinamos laipsniškai, iš esmės nekliudo šiuos teisės aktus laikyti nustatančiais aiškias ir tikslias taisykles, leidžiančias teisės subjektui numatyti, kokios baudžiamojo pobūdžio sankcijos gali būti taikomos pažeidus šiuos teisės aktus. Šiuo klausimu svarbu žinoti, ar šių sąvokų dviprasmiškumo ar neapibrėžtumo įspūdį galima išsklaidyti taikant įprastus teisės aiškinimo metodus(26).

59.      Nagrinėjamu atveju tiesa, kad Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtraukoje sąvoka „netikri ar klaidinantys signalai“ neapibrėžta. Vis dėlto šios nuostatos kontekstas pateikia svarbių paaiškinimų dėl elgesio, dėl kurio rinkos dalyviams gali būti taikomos sankcijos, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą.

60.      Iš tikrųjų, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, nors Sąjungos akto preambulė neturi privalomosios teisinės galios ir ja negalima remtis nei siekiant nukrypti nuo atitinkamo akto nuostatų, nei siekiant jas aiškinti priešingai tam, kas jose numatyta, joje gali būti patikslintas jų turinys, o šios preambulės konstatuojamosios dalys yra svarbus aiškinimo elementas, galintis atskleisti šio akto rengėjo valią(27). Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad pati akto konstatuojamųjų dalių funkcija yra nurodyti priežastis, dėl kurių priimta tam tikra priemonė(28).

61.      Reglamento Nr. 1227/2011 13 ir 14 konstatuojamosiose dalyse yra keletas elementų, leidžiančių naudingai paaiškinti sąvokas „manipuliavimas rinka“ ir „netikri ar klaidinantys signalai“. Taigi, jo 13 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad manipuliavimas didmeninėse energijos rinkose siejamas su asmenų veiksmais, kuriais dirbtinai palaikomas kainų lygis, kuris nepagrįstas paklausos ir pasiūlos rinkos jėgomis, įskaitant tikrąją pasiūlą, laikymo ar perdavimo pajėgumus ir paklausą. Be to, jame išvardyti įvairūs manipuliavimo rinka būdai, kaip antai „pateikiant ir atšaukiant suklastotus užsakymus“ arba „sąmoningai bandant parodyti, kad turimi elektros energijos gamybos pajėgumai, gamtinių dujų pasiūla arba perdavimo pajėgumai yra kitokie nei dabartiniai techniniai pajėgumai, kai tokia informacija daro įtaką ar galėtų daryti įtaką didmeninių energetikos produktų kainai“. 14 konstatuojamojoje dalyje pateikti manipuliavimo rinka pavyzdžiai, tokie kaip didmeninių energijos produktų siūlymas, pirkimas ar pardavimas siekiant, ketinant suklaidinti arba klaidinant rinkos dalyvius darant poveikį referencinių kainų bazei. Joje taip pat nurodyta, kad priimta rinkos praktika, kaip antai taikoma finansinių paslaugų srityje, apibrėžta Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 5 dalyje, galėtų būti teisėtas būdas, kuriuo rinkos dalyviai užtikrintų palankią didmeninio energetikos produkto kainą.

62.      Antra, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1227/2011 1 straipsnio 1 dalies, jame nustatytos taisyklės, pagal kurias draudžiama piktnaudžiavimo praktika, daranti poveikį didmeninėms energijos rinkoms, ir kurios, be kita ko, yra suderinamos su finansų rinkoms taikytinomis taisyklėmis. Be to, šio reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog ACER turėtų užtikrinti, kad jis būtų taikomas koordinuotai visoje Sąjungoje, suderinant su Direktyvos 2003/6 dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka taikymu. Šiuo klausimu Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad, atsižvelgiant Sąjungos teisinės sistemos vienovės ir nuoseklumo reikalavimus, toje pačioje srityje priimtuose aktuose vartojamos sąvokos turi turėti tą pačią reikšmę, nebent Sąjungos teisės aktų leidėjas konkrečiame teisėkūros kontekste būtų išreiškęs kitokį ketinimą(29).

63.      Direktyvos 2003/6 1 straipsnio 2 punkte pateikta sąvokos „manipuliavimas rinka“ apibrėžtis, kurioje daroma nuoroda į „neteisingus ar klaidinančius faktus“. Reglamente (ES) Nr. 596/2014(30), kuriuo pakeista ši direktyva, nuoroda į netikrus ar klaidinančius signalus pakartota 12 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir c punkte, taip pat 12 straipsnio 2 dalies c punkto iii papunktyje. Be to, tas reglamentas turi I priedą, kurio A punkte pateiktas, vadovaujantis to reglamento 12 straipsnio 3 dalimi, be kita ko, neišsamus rodiklių, susijusių su neteisingais ar klaidinančiais signalais, sąrašas. Iš ankstesniame šios išvados punkte nurodytos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad į šiuos rodiklius taip pat galima atsižvelgti aiškinant Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punktą.

64.      Trečia, šio reglamento 5 straipsnyje numatytas manipuliavimo rinka draudimas taikomas ypač sudėtingoms didmeninėms energetikos rinkoms, kuriose veikia nedaug specializuotų įmonių, vykdančių savo profesinę veiklą, t. y. įmonės, kurios perka arba parduoda elektros energiją. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad reikalaujamas nuspėjamumo lygis labai priklauso nuo nagrinėjamo teksto turinio, juo reglamentuojamos srities, taip pat nuo jo adresatų skaičiaus ir statuso. Teisės nuspėjamumas neprieštarauja tam, kad atitinkamas asmuo būtų priverstas naudotis kvalifikuotomis teisinėmis konsultacijomis, kad susiklosčiusiomis aplinkybėmis tinkamai įvertintų pasekmes, kurių gali atsirasti dėl tam tikro veiksmo. Tai visų pirma pasakytina apie verslininkus, turinčius vykdant savo veiklą elgtis labai apdairiai. Iš jų taip pat galima tikėtis, kad jie ypač rūpestingai vertins tokios veiklos riziką(31).

65.      Ketvirta, ACER gairių 6 skyriuje pateikti išsamūs paaiškinimai, padedantys suprasti sąvoką „manipuliavimas rinka“, ir konkretūs pavyzdžiai. Nors šios gairės nėra privalomos, jos gali padėti rinkos dalyviams geriau suprasti sąvokos „netikri ar klaidinantys signalai“ aiškinimą, kurį privalo taikyti NRI.

66.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad, išnagrinėjus antrąjį klausimą, nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtraukos galiojimui atsižvelgiant į Chartijos 49 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įtvirtintą teisėtumo baudžiamosiose bylose principą.

C.      Dėl trečiojo prejudicinio klausimo

67.      Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias įgaliojimus skirti sankcijas už šio reglamento 5 straipsnio pažeidimą turi ne NRI, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 10 punktą, o savivaldybės administracinė institucija, privalanti vykdyti jai duodamus nurodymus.

68.      Šio teismo teigimu, šis klausimas susijęs su E‑Control pastabomis, pateiktomis nagrinėjant pagrindinę bylą. Ji, be kita ko, teigė, kad pagal nacionalinės teisės nuostatas teritorinė administracinė institucija privalo vykdyti Vienos miesto, kuriam savo ruožtu priklauso didelė elektros energijos gamybos įmonė, mero nurodymus, todėl gali kilti abejonių dėl šios institucijos nešališkumo. Pasak to teismo, bet kuriuo atveju reikia nustatyti, ar tam, kad būtų įvykdyti Reglamento Nr. 1227/2011 reikalavimai, pakanka suteikti NRI proceso šalies teises, taip suteikiant jai teisę pateikti skundą per administracinės sankcijos skyrimo procedūrą, nors kompetencija skirti tokia sankciją nesuteikta nei „teisminei institucijai“, nei nacionaliniam teismui, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies c punktą. Jo klausimai susiję su tuo, ar šioje nuostatoje įtvirtinta taisyklė dėl kompetencijos vykdyti persekiojimą už baudžiamojo pobūdžio administracinius nusižengimus, juo labiau, kad ta nuostata apima tik „tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus“, o ne, priešingai nei numatyta būtent minėto reglamento 18 straipsnyje, sankcijas, taikomas už šio reglamento pažeidimus. Jei minėtame 13 straipsnyje būtų įtvirtinta tokia kompetencijos taisyklė, reikėtų patikslinti, ar NRI ir baudžiamojo pobūdžio administracinės institucijos, kaip apibrėžta, be kita ko, 2010 m. ElWOG 89 straipsnio 2 dalyje, bendradarbiavimo mechanizmas atitinka to 13 straipsnio reikalavimus.

69.      Siekiant atsakyti į minėtą klausimą, pirmiausia būtų naudinga priminti Sąjungos teisėje nustatytą bendrą teisinį pagrindą, taikomą NRI.

70.      Kai matyti iš Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 10 punkto, elektros energijos vidaus rinkos NRI skiriama pagal Direktyvos 2009/72 35 straipsnio 1 dalį. Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, galiojo šią direktyvą pakeitusi Direktyva (ES) 2019/944(32). Kaip nurodyta šios direktyvos 57 straipsnio 1 dalyje, „kiekviena valstybė narė paskiria vieną reguliavimo instituciją nacionaliniu lygmeniu“. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos numatytos, pagal kurias galima paskirti kitas reguliavimo institucijas valstybių narių regionų lygmeniu, ir šio straipsnio 3 dalyje – nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurias valstybė narė gali paskirti reguliavimo institucijas, skirtas mažoms sistemoms geografiškai atskirtame regione, kurio suvartojimas 2008 m. sudarė mažiau kaip 3 % bendro valstybėje narėje, kuriai šis regionas priklauso, suvartoto kiekio. Neginčijama, kad šios nukrypti leidžiančios nuostatos pagrindinėje byloje netaikytinos.

71.      Direktyvos 2019/944 57 straipsnio 4 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti NRI nepriklausomumą ir pasirūpinti, kad ji savo įgaliojimais naudotųsi nešališkai ir skaidriai. Siekiant užtikrinti tokį nepriklausomumą, pirma, šios nuostatos a punkte nustatyta, kad ši institucija turi būti teisiškai atskirta ir funkciniu atžvilgiu nepriklausyti nuo jokio kito viešojo ar privačiojo subjekto. Antra, minėtos nuostatos b punkto i ir ii papunkčiuose nustatyti reikalavimai, kad šios institucijos darbuotojai ir už jos valdymą atsakingi asmenys veiktų nepriklausomai nuo visų rinkos interesų ir, vykdydami reguliavimo užduotis, nesiektų gauti jokios vyriausybės ar kito viešojo ar privačiojo subjekto tiesioginių nurodymų ir jų nevykdytų. Be to, šios direktyvos 57 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a punkte, numatyta, kad valstybės narės, siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, visų pirma užtikrina, kad ši institucija galėtų priimti sprendimus savarankiškai, nepriklausomai nuo bet kokio politinio organo.

72.      Atkreipiu dėmesį į tai, kad sąvoka „nepriklausomumas“ Direktyvoje 2019/944 neapibrėžta. Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su Direktyvos 2009/72, kurios 35 straipsnio 4 ir 5 dalys iš esmės tapačios Direktyvos 2019/944 57 straipsnio 4 ir 5 dalims, aiškinimu, matyti, kad ši sąvoka, remiantis jos įprastine reikšme, reiškia, kiek tai susiję su viešosios valdžios subjektais, statusą, kuris atitinkamam valdžios subjektui suteikia galimybę veikti laisvai nuo įstaigų, nuo kurių turi būti užtikrintas jo nepriklausomumas, ir apsisaugant nuo bet kokių nurodymų bei nepatiriant įtakos iš išorės. Šis nepriklausomumas priimant sprendimus reiškia, jog, vykdydamos reguliavimo užduotis ir įgaliojimus, sprendimus jos priima savarankiškai, remdamosi tik viešuoju interesu, kad būtų užtikrintas Direktyva 2009/72 siekiamų tikslų įgyvendinimas, ir nesivadovauja nurodymais iš išorės, kuriuos pateikia kiti viešosios valdžios ar privatūs subjektai. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad visiškas NRI nepriklausomumas nuo ekonominės veiklos vykdytojų ir viešųjų subjektų, t. y. administracinių ar politinių organų, o pastaruoju atveju – vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimus turinčių institucijų, yra būtinas siekiant užtikrinti, kad šių institucijų priimami sprendimai būtų nešališki ir nediskriminaciniai, o bet kokiam privilegijuotam požiūriui į su vyriausybe, valdančiąja dauguma ar apskritai politine valdžia susijusias įmones ar ekonominius interesus būtų užkirstas kelias, taip pat kad toms institucijoms būtų sudaryta galimybė nustatyti ilgalaikę savo veiklos perspektyvą, kuri būtina siekiant Direktyvos 2009/72 tikslų(33).

73.      Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnio, skirto draudimų piktnaudžiauti rinka įgyvendinimui, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, jog NRI užtikrina, kad būtų laikomasi, be kita ko, šio reglamento 5 straipsnyje nustatytų draudimų. Pagal šio 13 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą kiekviena valstybė narė suteikia savo NRI pakankamus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, kad jos ne vėliau kaip 2013 m. birželio 29 d. galėtų vykdyti tą užduotį, ir prižiūri, kad tais įgaliojimais būtų naudojamasi proporcingai. To 13 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a, b ir c punktuose atitinkamai nurodyta, kad šiais įgaliojimais gali būti naudojamasi tiesiogiai, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis arba pateikus prašymą kompetentingoms nacionalinėms teisminėms institucijoms. Minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šie tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai naudojami tik tyrimo tikslu, ir išvardytos NRI suteiktos teisės, įskaitant teisę susipažinti su bet kuriuo susijusiu dokumentu ir gauti jo kopiją, vykdyti patikrinimus vietoje, reikalauti nutraukti bet kokius veiksmus, kurie prieštarauja šiam reglamentui ar deleguotiesiems aktams arba jo pagrindu priimtiems įgyvendinimo aktams, prašyti teismo įšaldyti arba laikinai areštuoti turtą ir prašyti teismo ar bet kurios kompetentingos institucijos laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą.

74.      Be to, to reglamento 18 straipsnio, numatančio sankcijas, pirmoje pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už Reglamento Nr. 1227/2011 pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Jame pažymėta, kad numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, atgrasomos ir proporcingos, atitinkančios pažeidimo pobūdį, trukmę ir sunkumą, vartotojams padarytą žalą bei galimą pelną iš prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliuojant rinka(34).

75.      Vadinasi, šiame 18 straipsnyje nepatikslinta, kokiai institucijai suteikiama kompetencija bausti už Reglamento Nr. 1227/2011, visų pirma jo 5 straipsnio, pažeidimus. Kita vertus, šio peržiūrėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad „nedarant poveikio baudžiamosioms sankcijoms ir nedarant poveikio [NRI] priežiūros įgaliojimams pagal 13 straipsnį, valstybės narės pagal nacionalinę teisę numato, kad [NRI] turi įgaliojimus taikyti atitinkamas administracines baudas ir kitas administracines priemones, susijusias su šio reglamento pažeidimais, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje“. Taigi šiuo peržiūrėtu reglamentu NRI aiškiai suteikiama kompetencija skirti administracines sankcijas. Vis dėlto, kadangi šis reglamentas nebuvo taikomas tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, reikia išnagrinėti nagrinėjamų Austrijos teisės aktų atitiktį pirminei Reglamento Nr. 1227/2011 redakcijai.

76.      Pagal 2010 m. ElWOG 89 straipsnio 2 dalį „administracines nuobaudas pagal 99–102 straipsnius skiria pagal Verwaltungsstrafgesetz (Administracinių nuobaudų įstatymas) 26 straipsnį kompetentinga teritorinė administracinė institucija. Reguliavimo institucija turi proceso šalies statusą. Ji gali per procedūrą, įgyvendindama subjektyviąją teisę, pareikšti reikalavimą dėl teisės nuostatų, skirtų jos ginamiems viešiesiems interesams apsaugoti, laikymosi ir pateikti skundą žemės administraciniam teismui“.

77.      Dėl šių nacionalinės teisės normų atitikties Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsniui reikia konstatuoti, kad E‑Control, kaip Austrijos NRI, turi tyrimo įgaliojimus, kurie, be kita ko, buvo įgyvendinami įgyvendinti pagrindinėje byloje. Kaip matyti iš Austrijos vyriausybės per posėdį pateiktų paaiškinimų, minėtose nacionalinės teisės normose E‑Control suteikti labai platūs tyrimo įgaliojimai; kilus įtarimui dėl manipuliavimo rinka, ji turi jį išnagrinėti, o tuo atveju, jei įtarimas pasitvirtintų, šio tyrimo rezultatai turi būti perduoti teritorinei administracinei institucijai, kartu su prašymu skirti sankciją. Vis dėlto, šios vyriausybės teigimu, E‑Control išvados (tam ji pati pritaria) nei faktiškai, nei teisiškai neprivalomos kompetentingai teritorinei administracinei institucijai, nes ši gali pati atlikti tyrimą arba jo neatlikti ir savarankiškai vertina faktines aplinkybes bei teisės klausimus. Minėta vyriausybė pažymėjo, kad E‑Control yra paprasta proceso šalis, o tai konkrečiai reiškia, kad ji gali pranešti apie faktines aplinkybes, dalyvauti procese, išreikšti savo poziciją ir išdėstyti pagrindus, bet negali nei inicijuoti persekiojimo, nei sustabdyti senaties termino, nei, galiausiai, įpareigoti teritorinės administracinės valdžios institucijos priimti kokį nors sprendimą. Vis dėlto ta vyriausybė pridūrė, kad E‑Control išvados turi lemiamą reikšmę dviem aspektais. Pirma, jos lemia tai, kad teritorinė administracinė institucija pradeda įrodymų rinkimo ir tyrimo procedūrą; antra, jos yra ypač svarbios dėl E‑Control turimų specifinių žinių apie atitinkamą sektorių. Kaip pareiškėja, ji, be kita ko, galėtų prašyti įrodymų arba juos pateikti ir nepriklausomuose administraciniuose teismuose užginčyti neteisėtu pripažintą sprendimą. Kitaip tariant, Austrijos teisė grindžiama dvigubo vertinimo mechanizmu, kurį pirma sudaro pačios NRI atliekamas tyrimas ir po jo – teritorinės administracinės institucijos atliekamas tyrimas.

78.      Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, visų pirma matyti, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktą, E-Control tiesiogiai nesinaudoja savo tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, nes jos išvados neturi jokios privalomosios galios teritorinei administracinei institucijai. Be to, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, E‑Control privalo kreiptis į tą instituciją, kad ši priimtų sprendimą dėl sankcijos skyrimo, nors ta institucija nėra „teisminė institucija“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos c punktą.

79.      Galiausiai reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šioje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės normų, E‑Control nesinaudoja savo įgaliojimais „bendradarbiaudama su kitomis institucijomis“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 13 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punktą. Iš tiesų, kaip Komisija priminė savo rašytinėse pastabose, iš to reglamento parengiamųjų dokumentų, būtent iš 2010 m. gruodžio 8 d. pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo(35), matyti, kad, kalbant apie 13 straipsnį, „[k]artu su rinkos stebėjimu bus aktyviai tiriami įtariamo piktnaudžiavimu rinka atvejai, jei reikia, taikant atitinkamas sankcijas. Reglamentu nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiamas pagrindinis vaidmuo, nes reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų joms būtinus įgaliojimus tirti įtariamo piktnaudžiavimo rinka atvejus ir nustatyti tinkamas taisykles dėl sankcijų taikymo pažeidus reglamentą“(36). Iš Austrijos vyriausybės pateiktų patikslinimų matyti, jog nagrinėjamose nacionalinės teisės normose numatytoje sistemoje Econtrol‑Control neatlieka tokio pagrindinio vaidmens. Nors ši institucija turi plačius tyrimo įgaliojimus, ji turi perduoti savo tyrimų rezultatus teritorinei administracinei institucijai, kuri savo ruožtu gali savarankiškai vertinti faktines aplinkybes ir teisės klausimus bei priimti sprendimą dėl sankcijos skyrimo. Taigi negalima teigti, kad E‑Control vykdo savo įgaliojimus bendradarbiaudama su šia institucija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punktą.

80.      Dėl šios priežasties manau, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos Austrijos teisės normos neatitinka šio reglamento 13 straipsnyje numatytų reikalavimų, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

81.      Dėl minėto reglamento 18 straipsnio, kuriame kompetentinga institucija aiškiai neįvardyta, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nors, vadovaujantis institucinės ir procesinės autonomijos principu, valstybės narės turi diskreciją pasirinkti instituciją, kompetentingą skirti sankcijas, šis principas vis dėlto turi būti taikomas laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, kad būtų išsaugotas taikytinų Sąjungos teisės nuostatų veiksmingumas(37). Šiuo klausimu pagal minėtą 18 straipsnį, be kita ko, reikalaujama, kad numatytos sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

82.      Kaip nurodžiau šios išvados 72 punkte, paisant veiksmingumo principo reikalaujama, kad institucija, kompetentinga skirti sankcijas už minėto reglamento 5 straipsnio pažeidimą, būtų nepriklausoma. Kaip pripažįsta Austrijos vyriausybė, skirtingai nei NRI, teritorinė administracinė institucija nėra nepriklausoma institucija, nes privalo vykdyti nurodymus, šiuo atveju duodamus Vienos miesto mero, kuris, kaip žemės vyriausybės vadovas, savo ruožtu yra pavaldus atitinkamam federaliniam ministrui. Vis dėlto ši vyriausybė nurodo, kad, pirma, vietos administracinės institucijos, vykdydamos savo įgaliojimus, turi laikytis konstitucinio baudžiamojo persekiojimo teisėtumo principo, pagal kurį jos privalo savo užduotis atlikti laikydamosi galiojančių įstatymų, ir, antra, pagal Austrijos konstitucinę sistemą turi būti nepaisoma bet kokių nurodymų, kuriuos duoda neįgaliota institucija arba kurių vykdymas prieštarautų baudžiamosios teisės nuostatoms. Nors galutinį vertinimą šiuo klausimu turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, laikausi nuomonės, kad, atsižvelgiant į šios išvados 72 punkte nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, šių nuostatų nepakanka, kad būtų užtikrintas teritorinės administracinės institucijos nepriklausomumas. Iš tiesų nepriklausomumo reikalavimas reiškia, kad už sankcijų skyrimą atsakinga institucija turi būti apsaugota nuo bet kokių išorinių nurodymų ar išorinės įtakos, kurie galėtų paveikti jos įgaliojimų vykdymą. Institucija, kuri nėra nepriklausoma, iš principo negali prieštarauti gaunamiems nurodymams, net jei formaliai turi teisę atsisakyti juos vykdyti.

83.      Reikia pridurti, kad per nacionalinį procesą E‑Control taip pat iškėlė klausimų dėl senaties termino taisyklių netinkamumo ir dėl interesų konflikto, susijusio su tuo, kad Vienos miestui priklauso didelė elektros energijos įmonė. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas trečiajame prejudiciniame klausime šių aplinkybių nenurodė. Vadinasi, jų nagrinėti nereikia, nes, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, vykstant SESV 267 straipsnyje numatyta procesui, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą(38).

84.      Taigi, siūlau į trečiąjį klausimą atsakyti, kad Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias įgaliojimus skirti sankcijas už šio reglamento 5 straipsnio pažeidimą turi ne NRI, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 10 punktą, o nurodymų privalanti laikytis savivaldybės administracinė institucija.

D.      Dėl ketvirtojo ir septintojo prejudicinių klausimų

85.      Ketvirtuoju ir septintuoju klausimais, kuriuos siūlau nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukos turi būti aiškinamos taip, kad tai, jog rinkos dalyvis laikosi Reglamento 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, nuostatų, visų pirma susijusių su JAO bendrojoje paskirstymo platformoje rengiamų aukcionų teisiniu pagrindu, reiškia, kad šis subjektas negali, pirma, duoti netikrų ar klaidinančių signalų dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos ir, antra, dirbtinai nustatyti vieno ar kelių didmeninių energetikos produktų kainos.

86.      Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar aplinkybė, kad veikiama bendrojoje paskirstymo platformoje organizuojamuose aukcionuose, gali tapti pagrindu neskirti baudos dėl to, kad Sąjungos teisės nuostatos arba bendrosios nuostatos dėl tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų aukcionų, pagrįstos Sąjungos teise, sudaro teisinį pagrindą, kuriuo rinkos dalyviams užtikrinamas perduodamos informacijos teisingumas, leidžiantis išvengti netikrų ar klaidinančių signalų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtrauką. Šis teisinis pagrindas – tai, be kita ko, Reglamentas 2016/1719 ir taisyklės dėl pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų, ir jame patikslinama, kad per tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų aukcioną grąžinimai atliekami ir pasiūlymai pirkti pateikiami anonimiškai. Minėtas teismas priduria, kad šis klausimas teikiamas darant prielaidą, jog aukcione dalyvaujantis asmuo nesielgia neteisėtai dėl kitos priežasties, pavyzdžiui, sudarydamas kainų susitarimus su kitais rinkos dalyviais. Septintuoju klausimu tas pats teismas siekia išsiaiškinti, ar gali būti konstatuojamas manipuliavimas rinka, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio ii įtrauką, kai dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų kaina nustatoma dirbtinai, nors ir paisoma Reglamente 2016/1719 numatytų procedūrinių taisyklių ir pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų taisyklių.

87.      Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi nuomonės, kad atsakymas į šiuos du klausimus turi būti pateiktas remiantis tiek Reglamentu 2016/1719, tiek pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų taisyklėmis. Vis dėlto, nors šių taisyklių 2 straipsnyje nurodyta, jog tam tikros jame vartojamos sąvokos turi tokią reikšmę, kuri joms suteikta būtent Reglamente 2016/1719, šios taisyklės nepriskirtinos prie Sąjungos teisės(39), nes klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms Šveicarijos Konfederacija nedalyvavo Sąjungos elektros energijos vidaus rinkoje, o tai reiškia, kad, atsakant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, nereikia į jas atsižvelgti.

88.      Dėl šio reglamento Komisija rašytinėse pastabose nurodė, kad jis nagrinėjamu atveju netaikomas, nes prekyba tarpvalstybinio perdavimo pajėgumais vyko prie Šveicarijos sienos(40). Bet kuriuo atveju, nors ir nebūtina atsakyti į klausimą, ar tas reglamentas taikytinas pagrindinėje byloje, juo remsiuosi tiek, kiek jame nustatytos su tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų aukcionais susijusios procedūrinės taisyklės.

89.      Dėl Reglamento Nr. 1227/2011 primenu, jog jo 1 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad didmeninėse energijos rinkose nustatytos kainos turi atitikti sąžiningą ir konkurencingą pasiūlos ir paklausos santykį, ir kad neturi būti gaunama pelno piktnaudžiaujant rinka. Šio reglamento 2 straipsnio 2 punkte apibrėžta sąvoka „manipuliavimas rinka“, o jo a papunktyje patikslinta, kad ši sąvoka reiškia bet kokio sandorio sudarymą arba bet kokio prekybos pavedimo pateikimą, pakeitimą ar atšaukimą arba bet kurį kitą veiksmą, susijusį su didmeniniais energetikos produktais, dėl kurio – kaip matyti iš i įtraukos – duodami arba gali būti duodami netikri ar klaidinantys signalai dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos, arba – kaip matyti iš ii įtraukos – asmuo ar kartu veikiantys asmenys užsitikrina arba gali užsitikrinti vieno ar daugiau didmeninių energetikos produktų dirbtinio dydžio kainą, nebent sandorį sudaręs ar prekybos pavedimą pateikęs asmuo įrodo, kad jo veiksmų motyvai teisėti ir kad toks sandoris ar prekybos pavedimas atitinka priimtą rinkos praktiką atitinkamoje didmeninėje energijos rinkoje.

90.      Atsižvelgiant į šią formuluotę, „manipuliavimo rinka“ kvalifikavimas vertintinas nepriklausomai nuo aukcionams taikomų procedūrinių taisyklių laikymosi. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad tos nuostatos ii įtraukoje daroma nuoroda į teisėtų motyvų buvimą ir atitiktį pripažintai rinkos praktikai atitinkamoje didmeninėje energetikos rinkoje, kuria būtų galima pagrįsti dirbtinį didmeninio energetikos produkto kainos nustatymą, negali būti laikoma aukcionams taikomomis procedūros taisyklėmis. Iš tiesų, pirma, atitinkamas asmuo turi įrodyti, kad jo veiksmas yra teisėtas, ir, antra, pagal finansų rinkų teisės aktus, „pripažinta rinkos praktika“ yra tam tikra rinkos praktika, nustatyta kompetentingos institucijos(41). Kadangi ši sąvoka turi turėti tokią pačią reikšmę pagal Reglamentą Nr. 1227/2011, pagal šios išvados 62 punkte nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, šio reglamento 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio ii įtraukoje minima „priimta rinkos praktika“ skiriasi nuo tokių procedūrinių taisyklių.

91.      Apskritai Reglamentu Nr. 1227/2011 ir Reglamentu 2016/1719 siekiama vienas kitą papildančių tikslų. Iš tiesų pastaruoju reglamentu, kaip nurodyta jo 1 straipsnio 1 dalyje, „[n]ustatomos išsamios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas tarpzoninio pralaidumo paskirstymas išankstinių sandorių rinkose, bendros ilgalaikio tarpzoninio pralaidumo skaičiavimo metodikos nustatymas, bendrosios ilgalaikių perdavimo teisių paskirstymo platformos sukūrimas Europos lygmeniu ir galimybė grąžinti ilgalaikes perdavimo teises ir vėliau jas panaudoti skirstant prognozuojamą pralaidumą arba perleisti vieno rinkos dalyvio teises kitam“. Šio reglamento 37 straipsnio 4 dalyje tik nurodyta, kad bendroji paskirstymo platforma turi teisę laikinai sustabdyti arba atimti rinkos dalyvio teisę dalyvauti aukcionuose arba perleisti savo ilgalaikes perdavimo teises, jei jis pažeidžia pagal suderintas paskirstymo taisykles jam taikomus sutartinius įpareigojimus. Vadinasi, minėtu reglamentu nesiekiama nubausti už manipuliavimą rinka, kuris patenka į Reglamento Nr. 1227/2011 taikymo sritį. Taigi, jei būtų pripažįstama, kad vien Reglamento 2016/1719 nuostatų laikymosi per JAO vieningo paskirstymo platformos organizuojamus aukcionus pakanka, kad rinkos dalyviui būtų užkirstas kelias duoti netikrus ar klaidinančius signalus arba dirbtinai nustatyti kainą, šis reglamentas taptų nebeveiksmingas.

92.      Be to, sankcija už piktnaudžiavimą rinka grindžiama tokia pačia logika, kaip ir piktnaudžiavimas teise apskritai. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, šiuo klausimu Sąjungos teisės aktų taikymas negali būti išplėstas tiek, kad apimtų sandorius, sudaromus turint tikslą sukčiaujant arba piktnaudžiaujant pasinaudoti Sąjungos teisėje numatytais privalumais. Siekiant įrodyti piktnaudžiavimą, reikia, pirma, kad būtų visuma objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų matyti, kad, nepaisant formalaus Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų laikymosi, šiais teisės aktais siekiamas tikslas nebuvo įvykdytas, ir, antra, kad būtų subjektyvus aspektas, pasireiškiantis siekiu pasinaudoti Sąjungos teisėje numatytu privalumu, dirbtinai sukuriant sąlygas, kurių reikia jam gauti(42). Kitaip tariant, iš pačios „piktnaudžiavimo“ sąvokos matyti, kad akivaizdžiai teisėtas elgesys gali lemti teisės normos pažeidimą, jei pasiektas tikslas ar rezultatas prieštarauja Sąjungos teisės aktų leidėjo valiai.

93.      Šiomis aplinkybėmis siūlau į ketvirtąjį ir septintąjį klausimus atsakyti, kad Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukos turi būti aiškinamos taip: tai, kad rinkos dalyvis laikosi Reglamento 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, nuostatų, visų pirma teisės normų, taikomų JAO bendrojoje paskirstymo platformoje organizuojamiems aukcionams, nereiškia, kad šis rinkos dalyvis negali, pirma, duoti netikrų ar klaidinančių signalų dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos ir, antra, dirbtinai nustatyti vieno ar kelių didmeninių energetikos produktų kainos.

E.      Dėl penktojo ir aštuntojo prejudicinių klausimų

94.      Penktuoju ir aštuntuoju klausimais, kuriuos siūlau nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukos turi būti aiškinamos taip, kad praktika, kai per mėnesio aukcioną grąžinami tarpvalstybinio perdavimo pajėgumai, įsigyti per metų aukcionus, o vėliau per tą patį mėnesio aukcioną pateikiami pasiūlymai pirkti šiuos pajėgumus JAO bendrojoje paskirstymo platformoje, yra manipuliavimas rinka.

95.      Šis teismas pažymi, kad jam kyla klausimas, ar pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategija (angl. return and bid strategy) yra Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukose nurodytas pažeidimas.

1.      Dėl priimtinumo

96.      DM ir Alpiq tvirtina, kad norint atsakyti į šiuos teisinio pobūdžio klausimus reikia atsižvelgti į rinkos perspektyvas. Siekiant tai padaryti, reikėtų nustatyti, kaip apdairus rinkos dalyvis suvokia ar gali suvokti nagrinėjamą elgesį, t. y. pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategiją. Šiuo tikslu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė atlikti teismo ekspertizę atsižvelgiant į konkrečią rinkos aplinką ir ypatumus, ją baigiant buvo padaryta išvada, jog Alpiq nedavė jokio netikro ar klaidinančio signalo ir kad jos veiksmai negalėjo nulemti dirbtinio kainos dydžio. Nagrinėjant minėtus klausimus reikėtų abstrakčiai įvertinti pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategiją, o tai nepadėtų nustatyti, ar apdairus rinkos dalyvis gali būti suklaidintas.

97.      Vis dėlto tai, kad penktasis ir aštuntasis klausimai apskritai susiję su pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategijos atitiktimi Reglamentui Nr. 1227/2011, negali lemti šių klausimų nepriimtinumo, nes Teisingumo Teismas yra įgaliotas ne taikyti Sąjungos teisės normas konkrečiam atvejui, o tik priimti sprendimą dėl jų aiškinimo. Iš tikrųjų, kai į Teisingumo Teismą kreipiamasi su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jis privalo išaiškinti nacionaliniam teismui Sąjungos teisės normų taikymo sritį, kad šis teismas galėtų jas teisingai taikyti savo nagrinėjamos bylos aplinkybėms, taigi Teisingumo Teismas pats jų netaiko, juo labiau, kad jis nebūtinai turi visus šiam tikslui būtinus duomenis. Vadinasi, Teisingumo Teismui nesuteikta kompetencija įvertinti pagrindinės bylos faktines aplinkybes ar taikyti Sąjungos teisės normas, kurias jis išaiškino, nacionalinėms priemonėms ar situacijoms, nes šie aspektai priskirti prie išimtinės nacionalinio teismo kompetencijos(43).

98.      Vis dėlto, pagal suformuotą jurisprudenciją, Teisingumo Teismas, bendradarbiaudamas kaip numatyta SESV 267 straipsnyje ir atsižvelgdamas į bylos medžiagą, gali nacionaliniam teismui pateikti Sąjungos teisės išaiškinimo gaires, kurios jam galėtų būti naudingos vertinant vienos ar kitos Sąjungos teisės nuostatos poveikį(44).

99.      Atsižvelgiant į tai, penktasis ir aštuntasis prejudiciniai klausimai yra priimtini.

2.      Dėl esmės

100. Reikia priminti, kad, kad iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog E‑Control, be kita ko, priekaištavo Alpiq arba DM dėl manipuliavimo, vykusio trimis etapais. Pirmuoju etapu per metų aukcionus buvo įsigyjami dideli tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumų metiniai kiekiai. Antruoju etapu vyko šių metinių pajėgumų grąžinimas per mėnesio aukcionus, taip gerokai padidinant aukciono būdu parduodamą jų kiekį ir kitiems rinkos dalyviams sudarant įspūdį, kad juos iš tikrųjų ketinama parduoti. Galiausiai trečiuoju etapu Alpiq pateikdavo pirkimo pasiūlymus, susijusius su dideliais mėnesiniais pajėgumais, o tai, E‑Control teigimu, lėmė minimalios jos turimų pajėgumų kainos nustatymą.

101. Mano nuomone, siekiant atsakyti į šiuos klausimus, reikia aiškiai atskirti antrąjį ir trečiąjį etapus. Iš tiesų antrąjį etapą sudaro tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų, įsigytų per metų aukcionus, grąžinimas, aiškiai numatytas Reglamento 2016/1719 43 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį ilgalaikių perdavimo teisių turėtojai gali grąžinti savo ilgalaikes perdavimo teises atitinkamiems PSO per bendrąją paskirstymo platformą, kad būtų galima iš naujo paskirstyti prognozuojamą pralaidumą. To straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ilgalaikių perdavimo teisių turėtojams, grąžinantiems savo ilgalaikes perdavimo teises, atitinkami PSO bendrojoje paskirstymo platformoje tiesiogiai arba per trečiąją šalį sumoka užmokestį, lygų per aukcioną, kuriame perskirstomos ilgalaikės perdavimo teisės, nustatytai kainai.

102. Taigi, atitinkamas rinkos dalyvis gali per metų aukcionus įsigytus tarpvalstybinio perdavimo pajėgumus grąžinti per atitinkamus mėnesio aukcionus; vadinasi, jis turi galimybę atsisakyti pajėgumų, kurių jam nebereikia. Šis pakartotinis suteikimas taip pat naudingas rinkai, nes šiuos pajėgumus gali įsigyti kiti subjektai. Mano nuomone, iš Reglamento 2016/1719 43 straipsnio 3 dalies matyti, kad rinkos dalyvis, grąžinantis savo pajėgumus, privalo sutikti su kaina, nustatyta per aukcioną, kuriam vykstant perskirstomos ilgalaikės perdavimo teisės, ir negali daryti įtakos šios kainos nustatymui.

103. Kalbant apie pagrindinę bylą, pažymėtina, kad šis grąžinimas numatytas pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų taisyklėse, kurių atitinkamas nuostatas turi išaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad šiuo antruoju etapu nagrinėjamu atveju kiltų sunkumų, susijusių su taikytinomis procedūrinėmis taisyklėmis.

104. Trečiuoju etapu rinkos dalyvis, per mėnesio aukcioną grąžinęs metų aukcionuose įsigytus tarpvalstybinio perdavimo pajėgumus, per tą patį mėnesio aukcioną pateikia pasiūlymus pirkti tuos pačius pajėgumus. Tokia praktika nereglamentuota Reglamente Nr. 2016/1719. Vis dėlto manau, kad, tam tikromis aplinkybėmis, ji gali būti laikoma manipuliavimu rinka, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtrauką.

105. Iš tiesų, remiantis šio reglamento 13 konstatuojamąja dalimi, manipuliavimas didmeninėse energijos rinkose siejamas su asmenų veiksmais, dirbtinai palaikančiais kainų lygį, kuris nepagrįstas paklausos ir pasiūlos rinkos veiksniais, įskaitant tikrąją pasiūlą, laikymo ar perdavimo pajėgumus ir paklausą. Taigi pagal šią konstatuojamąją dalį manipuliavimas rinka, be kita ko, gali būti tyčinis veiksmas, kuriuo siekiama įtikinti, kad turimi perdavimo pajėgumai yra kitokie nei techniškai iš tikrųjų prieinami pajėgumai ir kad ši informacija daro arba gali daryti poveikį didmeninių energetikos produktų kainai. Be to, minėto reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad manipuliavimas rinka taip pat laikomas didmeninių energetikos produktų pirkimas siekiant, ketinant suklaidinti arba klaidinant rinkos dalyvius darant poveikį referencinių kainų bazei.

106. Šiuo atveju pagrindinė problema, mano nuomone, kyla dėl to, kad, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, per tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų aukcioną vykdomi grąžinimai ir pateikiami pasiūlymai pirkti yra anoniminiai. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, pasibaigus aukcionams, JAO savo interneto svetainėje skelbia nuasmenintus pasiūlymus pirkti. Vis dėlto iš esmės pajėgumų gražinimas kitiems rinkos dalyviams reiškia, kad taip grąžintus perdavimo pajėgumus galima įsigyti per aukcionus už laisvai nustatomą kainą. Vis dėlto, kai rinkos dalyvis pateikia pasiūlymą pirkti jo ką tik grąžintus pajėgumus, atrodo, kad, kaip teigia E‑Control, šie pajėgumai gali būti įsigyjami tik už nustatytą minimalią kainą, o kiti rinkos dalyviai negali apie tai sužinoti. Dėl to nagrinėjamas elgesys gali dirbtinai sukelti kainų kilimą iki tam tikro lygio, kurio negalima pagrįsti rinkos pasiūla ir paklausa, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 13 konstatuojamąją dalį.

107. Beje, pagrindinėje byloje DM ir Alpiq, atsakydamos į per posėdį Teisingumo Teismo pateiktą klausimą, nurodė, kad pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategija gali nulemti, kad didmeninių energetikos produktų vidutinė rinkos kaina bus aukštesnė už kainą, kuri toje pačioje rinkoje būtų buvusi nustatyta laisvos konkurencijos sąlygomis ir nesant šios strategijos.

108. Be to, Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio ii įtraukoje nurodyta, jog manipuliavimas rinka yra bet kokio sandorio sudarymas ar bet kokio nurodymo prekiauti didmeniniais energetikos produktais išdavimas, dėl ko asmuo ar kartu veikiantys asmenys užsitikrina arba bando užsitikrinti vieno ar kelių didmeninių energetikos produktų dirbtinio dydžio kainą, nebent sandorį sudaręs ar nurodęs prekiauti asmuo įrodo, kad jo veiksmų motyvacija yra teisėta.

109. Savo rašytinėse pastabose DM ir Alpiq teigė, kad jų pasiūlymai pirkti buvo susiję tik su jų rinkos pozicijos optimizavimo strategija. Žinoma, kiekvienas rinkos dalyvis iš principo siekia užsitikrinti kuo geresnę poziciją ir kuo didesnį pelną. Vis dėlto tokiu optimizavimo siekiu negalima pateisinti elgesio, prieštaraujančio taikytinoms taisyklėms.

110. DM ir Alpiq, remdamosi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užsakyta ekspertize, rašytinėse pastabose ir per posėdį taip pat nurodė, kad visuotinis pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategijos uždraudimas nulemtų PSO pajamų sumažėjimą, o dėl to padidėtų tinklo mokesčiai, taigi ir elektros energijos kaina. Vis dėlto abejoju, ar vien šio argumento pakanka, kad būtų įrodyta, jog pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategija apskritai atitinka Reglamentą Nr. 1227/2011.

111. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi, atsižvelgdamas į visas jam žinomas faktines aplinkybes, išnagrinėti, ar šios bylos aplinkybėmis Alpiq įgyvendinta grąžinimo ir pasiūlymų strategija lemia ar gali lemti, pirma, netikrus ar klaidinančius signalus dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos arba, antra, dėl jos, nesant teisėtų motyvų, nustatoma arba bandoma nustatyti šio didmeninio energetikos produkto dirbtinio dydžio kainą.

112. Kaip Italijos vyriausybė šiuo klausimu nurodė savo rašytinėse pastabose, nagrinėjamo atvejo aplinkybės, kurios kartais yra labai sudėtingos, paprastai turi lemiamą reikšmę vertinant, ar buvo vykdomas manipuliavimas rinka, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukas.

113. Taigi siūlau į penktąjį ir aštuntąjį klausimus atsakyti, kad Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukos turi būti aiškinamos taip, kad tai, jog rinkos dalyvis per mėnesio aukcioną grąžina elektros energijos tarpvalstybinio perdavimo pajėgumus, įsigytus per metų aukcionus, ir vėliau per šį mėnesio aukcioną JAO bendrojoje paskirstymo platformoje teikia pasiūlymus juos pirkti, gali būti kvalifikuojama kaip manipuliavimas rinka, kai šie pasiūlymai lemia ar gali lemti netikrus ar klaidinančius signalus dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos arba dėl jų, nesant teisėtų motyvų, nustatoma šio didmeninio energetikos produkto dirbtinio dydžio kaina arba bandoma ją nustatyti. Šį vertinimą turi atlikti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes.

F.      Dėl šeštojo klausimo

114. Šeštuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2016/1719 2 straipsnio antros pastraipos 6 punktas turi būti aiškinamas taip, kad per metų aukcionus įsigytų tarpvalstybinio perdavimo pajėgumų grąžinimas į mėnesio aukcioną ir paskesnis pirkimo pasiūlymų teikimas per tą mėnesio aukcioną, vykstantį JAO bendrojoje paskirstymo platformoje, laikytinas šioje nuostatoje išdėstyto principo „naudokis arba parduok“ pažeidimu.

115. Šis teismas pažymi, kad, pagal pralaidumo paskirstymo prie Šveicarijos sienų taisyklių 45 straipsnio 1 dalį, principas „naudokis arba parduok“ principas taikomas vieningoje paskirstymo platformoje tarp Austrijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos rengiamiems aukcionams. Pagal šių taisyklių 2 straipsnio 1 dalį šis principas turi tokią reikšmę, kokia jam suteikta Reglamente 2016/1719. Vadinasi, šio reglamento 2 straipsnio antros pastraipos 6 punkto išaiškinimas yra lemiamas sprendžiant pagrindinę bylą. Minėto teismo nuomone, reikėtų, pirma, nustatyti, ar pagal principą „naudokis arba parduok“ kyla reikalavimai dėl metų aukcione įsigytų ilgalaikių pajėgumų grąžinimo, ir, antra, ar pasiūlymų įsigyti tokius ilgalaikius pajėgumus pateikimas per kitą mėnesio aukcioną yra suderinamas su šiuo principu.

116. Reglamento 2016/1719 2 straipsnio antros pastraipos 6 punkte principas „naudokis arba parduok“ apibrėžtas kaip „principas, pagal kurį su fizinėmis perdavimo teisėmis susijęs tarpzoninis pralaidumas, kuris buvo nupirktas, bet kurio kiekio paraiška nebuvo pateikta, automatiškai siūlomas skirstant kitos paros pralaidumą ir pagal kurį šių fizinių perdavimo teisių turėtojas iš perdavimo sistemos operatorių gauna užmokestį“. Be to, pagal šio 2 straipsnio antros pastraipos 7 punktą, „kiekio paraiška“ yra fizinių perdavimo teisių turėtojo ir kitos sandorio šalies arba įgaliotosios trečiosios šalies pranešimas atitinkamiems PSO, kad ilgalaikis tarpzoninis pralaidumas bus panaudotas.

117. Vadinasi, principas „naudokis arba parduok“ taikomas tada, kai rinkos dalyviai nepanaudoja įsigytų pajėgumų, t. y. nepateikia jų kiekio paraiškų. Tokiu atveju JAO automatiškai perparduoda pajėgumus, kurių kiekio paraiška nebuvo pateikta, per dienos aukcionus, vykstančius pasibaigus kiekio paraiškų pateikimo procesui. Taigi taikant šį principą siekiama, kad rinka „neprarastų“ prieinamų pajėgumų.

118. Vis dėlto, kaip pažymėta šios išvados 101 ir 102 punktuose, pajėgumų grąžinimas yra mechanizmas, leidžiantis rinkos dalyviams grąžinti ilgalaikes perdavimo teises per paskesnį mažesnės trukmės aukcioną, nagrinėjamu atveju – mėnesio aukcioną. Vadinasi, kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžė DM ir Alpiq bei Komisija, pajėgumų grąžinimo mechanizmas ir principas „naudokis arba parduok“ yra du skirtingi mechanizmai, naudojami skirtingais etapais: pirmasis taikomas vykstant ilgalaikiams aukcionams, o antrasis – teikiant kiekio paraiškas, t. y. per trumpalaikius aukcionus.

119. Tai nustačius negalima laikytis požiūrio, kad pajėgumų grąžinimo ir pirkimo pasiūlymų teikimo strategija de facto atitinka Reglamentą 2016/1719, ir tai matyti iš mano siūlomų atsakymų į penktąjį ir aštuntąjį klausimus.

120. Dėl šios priežasties į šeštąjį klausimą siūlau atsakyti, kad Reglamento 2016/1719 2 straipsnio antros pastraipos 6 punktas turi būti aiškinamas taip: nepažeidžiamas šioje nuostatoje įtvirtintas principas „naudokis arba parduok“, kai rinkos dalyvis per mėnesio aukcioną grąžina per metų aukcionus įsigytus tarpvalstybinio perdavimo pajėgumus, o vėliau per tą patį mėnesio aukcioną pateikia pasiūlymus pirkti šiuos pajėgumus JAO bendrojoje paskirstymo platformoje.

V.      Išvada

121. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Verwaltungsgericht Wien, (Vienos administracinis teismas, Austrija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

1.      2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo

turi būti aiškinamas taip, kad:

jis taikomas Šveicarijos įmonės vykdomai prekybai tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumais tarp Austrijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos.

2.      Išnagrinėjus antrąjį klausimą, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i įtraukos galiojimui atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje įtvirtintą teisėtumo baudžiamosiose bylose principą.

3.      Reglamento Nr. 1227/2011 13 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnis

turi būti aiškinami taip:

pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias įgaliojimą skirti sankcijas už šio reglamento 5 straipsnio pažeidimą turi ne nacionalinė reguliavimo institucija, apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 10 punkte, o nurodymus privalanti vykdyti savivaldybės administracinė institucija.

4.      Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukos

turi būti aiškinamos taip:

tai, kad rinkos dalyvis laikosi 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, visų pirma teisės normų, taikomų Joint allocation office (JAO) bendroje paskirstymo platformoje organizuojamiems aukcionams, nereiškia, kad šis rinkos dalyvis negali, pirma, duoti netikrų ar klaidinančių signalų dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos ir, antra, dirbtinai nustatyti vieno ar kelių didmeninių energetikos produktų kainos.

5.      Reglamento Nr. 1227/2011 2 straipsnio 2 punkto a papunkčio i ir ii įtraukos

turi būti aiškinamos taip:

tai, kad rinkos dalyvis per mėnesio aukcioną grąžina elektros energijos tarpvalstybinio perdavimo pajėgumus, įsigytus per metų aukcionus, ir vėliau per šį mėnesio aukcioną JAO bendrojoje paskirstymo platformoje teikia pasiūlymus juos pirkti, gali būti kvalifikuojama kaip manipuliavimas rinka, kai šie pasiūlymai lemia ar gali lemti netikrus ar klaidinančius signalus dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos arba dėl jų, nesant teisėtų motyvų, nustatoma šio didmeninio energetikos produkto dirbtinio dydžio kaina arba bandoma ją nustatyti. Šį vertinimą turi atlikti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes.

6.      Reglamento 2016/1719 2 straipsnio antros pastraipos 6 punktas

turi būti aiškinamas taip:

nepažeidžiamas šioje nuostatoje įtvirtintas principas „naudokis arba parduok“, kai rinkos dalyvis per mėnesio aukcioną grąžina per metų aukcionus įsigytus tarpvalstybinio perdavimo pajėgumus, o vėliau per tą patį mėnesio aukcioną pateikia pasiūlymus pirkti šiuos pajėgumus JAO bendrojoje paskirstymo platformoje.


1      Originalo kalba: prancūzų.


2      2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011, p. 1), taip pat vadinamas REMIT (ang. Regulation on Wholesale Energy Market Integrity and Transparency). Šis reglamentas buvo iš dalies pakeistas 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1106, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1227/2011 ir (ES) 2019/942, kiek tai susiję su Sąjungos apsaugos nuo manipuliavimo rinka didmeninėje energijos rinkoje gerinimu (OL L, 2024/1106), ir 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1789 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1227/2011, (ES) 2017/1938, (ES) 2019/942 bei (ES) 2022/869 ir Sprendimas (ES) 2017/684 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 (OL L, 2024/1789) (toliau – peržiūrėtas Reglamentas Nr. 1227/2011). Vis dėlto, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių datą, šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti nagrinėjamas vadovaujantis pradine Reglamento Nr. 1227/2011 redakcija.


3      OL L 96, 2003, p. 16.


4      2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 263).


5      OL L 211, 2009, p. 55.


6      2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (OL L 259, 2016, p. 42).


7      BGBl. I , 110/2010.


8      BGBl. I , 145/2023.


9      BGBI. 52/1991.


10      BGBl. I , 57/2018.


11      Šioje nuostatoje nurodyta, kad Reglamento Nr. 1227/2011 3 ir 5 straipsniai „netaikomi didmeniniams energetikos produktams, kurie yra finansinės priemonės ir kuriems taikomas Direktyvos [2003/6] 9 straipsnis“. Neginčijama, kad pagrindinė byla nėra susijusi su tokiomis finansinėmis priemonėmis.


12      Peržiūrėtame Reglamente Nr. 1227/2011, nekeičiant šios apibrėžties, patikslinta, kad šio reglamento 2 straipsnio 4 punkto c papunktis taip pat taikomas sutartims dėl vandenilio perdavimo Sąjungoje.


13      Žr., be kita ko, 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019, p. 54) 70 konstatuojamąją dalį, pagal kurią valstybės narės, Energijos bendrijos (jos interneto svetainės adresas toks: https://www.energy-community.org/) susitariančiosios šalys ir kitos trečiosios valstybės, kurios taiko šį reglamentą arba yra kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalis, turėtų glaudžiai bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su integruotos prekybos elektros energija regiono kūrimu, ir neturėtų imtis jokių priemonių, kurios keltų grėsmę tolesnei elektros energijos rinkų integracijai arba tiekimo saugumui valstybėse narėse ir susitariančiosiose šalyse.


14      Žr. visų pirma p. 22.


15      Šį dokumentą anglų kalba galima rasti šiuo adresu: https://acer.europa.eu/sites/default/files/documents/en/remit/Documents/ACER_Guidance_on_REMIT_application_6th_Edition_Final.pdf.


16      Šis aiškinimas nebuvo pakeistas ir šių gairių 6.1 leidimo, pasirodžiusio 2024 m. gruodžio 18 d., vėliau nei susiklostė pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, 2.3.4 punkte.


17      Žr. visų pirma p. 19.


18      Žr. 2023 m. birželio 22 d. Sprendimą Vitol (C‑268/22, EU:C:2023:508, 52 ir 53 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).


19      C‑501/11 P, EU:C:2013:522, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


20      OL C 303, 2007, p. 17.


21      Žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą BAJI Trans (C‑544/23, EU:C:2025:614, 62 punktas).


22      Žr. 2026 m. sausio 22 d. Sprendimą AK Dlhopolec ir kt. (C‑590/24, EU:C:2026:41, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


23      Pagal analogiją žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimą Belgian Association of Tax Lawyers ir kt. (C‑623/22, EU:C:2024:639, 38 punktas).


24      Žr. 2026 m. gegužės 21 d. Sprendimą Across Fiduciaria ir kt. (C‑684/24 ir C‑685/24, EU:C:2026:410, 40–43 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).


25      Šiuo klausimu žr. 2026 m. sausio 22 d. Sprendimą AK Dlhopolec ir kt. (C‑590/24, EU:C:2026:41, 74 ir 75 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).


26      Žr. 2026 m. sausio 22 d. Sprendimą AK Dlhopolec ir kt. (C‑590/24, EU:C:2026:41, 96 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


27      Žr. 2021 m. sausio 26 d. Sprendimą Hessischer Rundfunk (C‑422/19 ir C‑423/19, EU:C:2021:63, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


28      Žr. 2026 m. vasario 5 d. Sprendimą VEB.RF / Taryba (C‑572/24 P, EU:C:2026:74, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


29      Šiuo klausimu žr. 2020 m. lapkričio 19 d. Sprendimą 5th AVENUE Products Trading (C‑775/19, EU:C:2020:948, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), taip pat 2025 m. liepos 10 d. Sprendimą DADA Music ir UPFR (C‑37/24, EU:C:2025:551, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


30       2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014, p. 1).


31      2024 m. liepos 29 d. Sprendimas Belgian Association of Tax Lawyers ir kt. (C‑623/22, EU:C:2024:639, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


32      2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019, p. 125).


33      Žr. 2025 m. kovo 6 d. Sprendimą Alajärven Sähkö ir kt. (C‑48/23, EU:C:2025:144, 34 ir 35 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija), priimtą byloje, kurioje aš teikiau išvadą.


34      Taip pat žr. Reglamento Nr. 1227/2011 31 konstatuojamąją dalį.


35      COM(2010)726 final.


36      Kursyvu išskirta mano. Žr. šio pasiūlymo p. 6. Reglamento Nr. 1227/2011 projekte nenurodyta, kuri institucija yra kompetentinga skirti administracines sankcijas.


37      Pagal analogiją žr. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimą Bankia (C‑910/19, EU:C:2021:433, 45 punktas).


38      Žr. 2026 m. liepos 2 d. Sprendimą Ścierbek ir Drózdzik (C‑261/25 ir C‑262/25, EU:C:2026:537, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


39      Šiuo klausimu žr. Šveicarijos Federalinės Tarybos 2026 m. kovo 13 d. informacijos suvestinę dėl susitarimo dėl elektros energijos, parengtą vokiečių, prancūzų, italų ir anglų kalbomis. Šį dokumentą anglų kalba galima rasti šiuo adresu: https://www.europa.eda.admin.ch/dam/en/sd-web/9TvhXKvZCy3B/12 %20Faktenblatt%20Strom_EN%20.pdf.


40      Pagal Reglamento 2016/1719 1 straipsnio 4 dalį, „[b]endrojoje paskirstymo platformoje gali dalyvauti Šveicarijoje veikiantys rinkos dalyviai ir PSO, jeigu tos valstybės teisėje įgyvendintos pagrindinės Sąjungos elektros energijos rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir jeigu yra sudarytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl Sąjungos ir Šveicarijos bendradarbiavimo elektros energetikos srityje“. Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms toks tarpvyriausybinis susitarimas dar nebuvo sudarytas. Žr. ankstesnėje išnašoje minimą informacijos suvestinę.


41      Žr. Reglamento Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 13 straipsnį.


42      Žr. 2026 m. birželio 11 d. Sprendimą GSP Offshore (C‑216/25, EU:C:2026:483, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


43      Šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 24 d. Sprendimą Omnitel Comunicaciones ir kt. (C‑441/23, EU:C:2024:916, 46 ir 47 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).


44      Žr. 2026 m. sausio 29 d. Sprendimą Munik (C‑562/24, EU:C:2026:55, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).