(1)

2022 m. vasario mėn. neteisėta Rusijos Federacijos plataus masto invazija į Ukrainą atskleidė dramatiškus esamos priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų padarinius rinkoms ir saugumui. Todėl 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaracijoje valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė laipsniškai mažinti ir galiausiai visiškai panaikinti priklausomybę nuo Rusijos energijos. Savo 2022 m. kovo 8 d.„REPowerEU“ komunikate „REPowerEU: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ ir savo 2022 m. gegužės 18 d. komunikate dėl „REPowerEU“ plano Komisija pasiūlė konkrečių priemonių, kad būtų įmanoma pasitelkus saugų, įperkamą ir tvarų įvairinimą visiškai atsisakyti energijos importo iš Rusijos. Nuo to laiko padaryta didelė pažanga įvairinant dujų tiekimą, kad jis būtų ne iš Rusijos Federacijos. Kadangi likęs į Sąjungą patenkančių Rusijos gamtinių dujų kiekis vis dar didelis, Komisija savo 2025 m. gegužės 6 d. komunikate dėl Energijos importo iš Rusijos nutraukimo veiksmų gairių (toliau – „REPowerEU“ gairės) paskelbė ketinanti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų laipsniškai visai nutrauktas Rusijos dujų importas ir patobulinta esama energetinės priklausomybės mažinimo sistema. Siekiant užtikrinti Sąjungos energetinį saugumą ir atsparumą, strateginiu požiūriu reikia skubiai spręsti visus likusius „REPowerEU“ veiksmų gairėse nurodytus energetinės priklausomybės klausimus;

(2)

Rusijos Federacija buvo daug kartų be įspėjimo ir nepagrįstai sumažinusi ir nutraukusi tiekimą jau prieš plataus masto invaziją į Ukrainą, o nuo invazijos pradžios energiją naudojo kaip ginklą, – tai rodo, kad ji sistemingai naudojo esamą priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo kaip politinį ginklą, kad pakenktų Sąjungos ekonomikai. Tai padarė labai didelį neigiamą poveikį valstybėms narėms ir Sąjungos ekonominiam saugumui, bendrosios rinkos stabilumui, Sąjungos vartotojams ir konkurencingumui. Todėl Sąjunga nebegali Rusijos Federacijos ir jos energetikos bendrovių laikyti patikimomis prekybos energija partnerėmis;

(3)

2006 m. sausio mėn. Rusijos Federacija šaltuoju laikotarpiu sustabdė gamtinių dujų tiekimą kai kurioms Pietryčių ir Vidurio Europos šalims, taip sukeldama kainų augimą ir pakenkdama ar grasindama padaryti žalą piliečiams. 2009 m. sausio 6 d. Rusijos Federacija vėl visiškai nutraukė dujų tranzitą per Ukrainą ir dėl to nukentėjo 18 valstybių narių, ypač Vidurio ir Rytų Europoje. Dėl šių tiekimo sutrikimų regione ir visoje Sąjungoje buvo labai sutrikdytos dujų rinkos. Kai kuriose valstybėse narėse gamtinių dujų srautai beveik 14 dienų buvo nuliniai, todėl mokyklose ir gamyklose teko ilgesniam laikui nutraukti šildymą, dėl ko jos buvo priverstos paskelbti ekstremaliąją situaciją. 2014 m. Rusijos Federacija įsiveržė į Krymą ir neteisėtai jį aneksavo, užgrobė Ukrainos dujų gavybos turtą Kryme ir kelioms valstybėms narėms, kurios paskelbė, kad tieks dujas Ukrainai, sumažino dujų tiekimą, o tai lėmė rinkos sutrikimus, išaugusias kainas ir pakenkė ekonominiam saugumui. Rusijos Federacijos valstybės kontroliuojama eksportuotoja-monopolistė „Gazprom“ buvo keleto Komisijos tyrimų dėl galimo Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimo objektas ir po to pakeitė savo elgesį rinkoje, kad išspręstų Komisijos nurodytas konkurencijos problemas. Kai kuriais atvejais nagrinėjami konkurencijos klausimai buvo susiję su „Gazprom“ dujų tiekimo sutartyse nustatytais vadinamaisiais teritoriniais apribojimais, kuriais draudžiama perparduoti dujas už šalies gavėjos ribų, taip pat įrodymais, kad „Gazprom“ taikė nesąžiningą kainodaros praktiką ir energijos tiekimą siejo su politinėmis nuolaidomis, pvz., dalyvavimu Rusijos dujotiekių projektuose arba Sąjungos energetikos turto kontrolės įgijimu;

(4)

nuo 2022 m vasario mėn. vykstantis neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos Federacijos agresijos karas prieš Ukrainą ir paskesnis instrumentalizuotas dujų tiekimo sumažinimas kartu su manipuliavimu rinkomis tyčia trikdant dujų srautus aiškiai parodė Sąjungos ir jos valstybių narių pažeidžiamumą ir priklausomybę, kurie akivaizdžiai gali tiesiogiai ir smarkiai paveikti Sąjungos dujų rinkos veikimą, Sąjungos ekonomiką bei jos esminius saugumo interesus ir padaryti tiesioginę žalą Sąjungos piliečiams, nes energijos tiekimo sutrikimai gali pakenkti piliečių sveikatai ar kelti pavojų jų gyvybei. Iš įrodymų matyti, kad valstybės kontroliuojama bendrovė „Gazprom“ sąmoningai manipuliavo Sąjungos energijos rinkomis, kad padidintų energijos kainas. „Gazprom“ kontroliuojamos didelės požeminės saugyklos Sąjungoje ištuštėjo iki neregėtai žemo lygio, o prieš invaziją Rusijos bendrovės sumažino pardavimą Sąjungos dujų prekybos centruose ir visiškai liovėsi naudoti savo pačių pardavimo platformas – tai paveikė trumpojo laikotarpio rinkas ir pablogino jau ir taip įtemptą tiekimo padėtį po Rusijos Federacijos neteisėtos invazijos į Ukrainą. Nuo 2022 m. kovo mėn. Rusijos Federacija sistemingai stabdė arba mažino gamtinių dujų tiekimą valstybėms narėms, o tai lėmė didelius Sąjungos dujų rinkos sutrikimus. Tai visų pirma paveikė tiekimą Sąjungai dujotiekiu „Yamal“, tiekimą Suomijai ir tiekimą dujotiekiu „Nord Stream 1“, per kuriuos „Gazprom“ pirmiausia sumažino srautus, o galiausiai visai nutraukė tiekimą šiuo dujotiekiu;

(5)

Rusijos Federacijai dujų tiekimą naudojant kaip ginklą ir manipuliuojant rinka sąmoningais dujų srautų trikdymais, energijos kainos Sąjungoje staiga ir smarkiai pakilo, o tai 2022 m. sukėlė precedento neturintį kainų lygį, kuris iki aštuonių kartų viršijo ankstesnių metų vidurkį. Iš to atsiradęs poreikis rasti alternatyvius dujų tiekimo šaltinius, pakeisti tiekimo maršrutus, užpildyti saugyklas žiemai ir rasti Sąjungos dujų infrastruktūros perkrovų problemų sprendimus dar labiau prisidėjo prie didelio kainų svyravimo ir precedento neturinčių kainų šuolių 2022 m.;

(6)

išskirtinai aukštos dujų kainos lėmė dideles elektros energijos kainas ir kitų energinių produktų kainų kilimą, o tai nulėmė didelę ilgalaikę infliaciją. Dėl aukštų energijos kainų ir kainų svyravimo kilusi gili ekonomikos krizė ir neigiamas augimo tempas daugelyje valstybių narių sukėlė pavojų Sąjungos ekonomikai, sumažino vartotojų perkamąją galią ir padidino gamybos kaštus, todėl kilo pavojus socialinei sanglaudai ir stabilumui, net žmonių gyvybei ar sveikatai. Dėl tiekimo sutrikimų taip pat kilo labai rimtų problemų užtikrinant energijos tiekimo saugumą Sąjungoje ir 11 valstybių narių buvo priverstos paskelbti vieną iš energetikos krizės lygių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1938 (3). Per tą krizę manipuliavimas rinka išnaudojant Sąjungos priklausomybę sudarė sąlygas Rusijos Federacijai gauti rekordiškai didelį pelną iš likusios prekybos energija su Europa; 2024 m. pajamos iš dujų importo tebesiekė 15 milijardų EUR. Tos pajamos galėtų būti naudojamos tolesniems ekonominiams išpuoliams prieš Sąjungą, kuriais kenkiama ekonominiam saugumui, finansuoti. Jos taip pat galėtų būti naudojamos agresijos karui prieš Ukrainą, kuris kelia didelę grėsmę politiniam ir ekonominiam stabilumui Europoje, finansuoti;

(7)

pastarojo meto krizė parodė, kad siekiant išsaugoti rinkos stabilumą ir apsaugoti žmonių gyvybę bei sveikatą, taip pat esminius Sąjungos saugumo interesus, labai svarbūs yra pasitikėjimu grindžiami prekybos santykiai su energinius produktus tiekiančiais partneriais, visų pirma dėl to, kad Sąjunga labai priklauso nuo energijos importo iš trečiųjų valstybių. Jei energijos tiekimas iš Rusijos Federacijos būtų išlaikytas, Sąjungai nuolat grėstų ekonominė ir saugumo rizika, todėl energijos tiekimo saugumas sumažėtų, o ne padidėtų. Net ir priklausomybė nuo mažesnės apimties Rusijos dujų importo gali, jei Rusijos Federacija tuo piktnaudžiautų, labai (net jeigu tik laikinai) iškreipti kainų dinamiką ir sutrikdyti energijos rinkas, visų pirma tuose regionuose, kurie vis dar labai priklausomi nuo importo iš Rusijos Federacijos. Atsižvelgiant į nuo seno ir nuolat naudojamą manipuliavimo rinka ir tiekimo sutrikdymų modelį ir į tai, kad Rusijos Federacijos vyriausybė prekybą dujomis nuolat naudoja kaip ginklą politikos, o ne prekybos tikslams siekti, tikslinga imtis teisiškai privalomų priemonių, kad būtų panaikintas visas likęs Sąjungos pažeidžiamumas, atsirandantis dėl priklausomybės nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos Federacijos tiek dujotiekiais (toliau – dujotiekiais tiekiamos dujos), tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) forma;

(8)

šiame reglamente numatyti tarptautinių sandorių apribojimai dera su Sąjungos išorės veiksmais kitose srityse, kaip reikalaujama Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnio 3 dalyje. Pastaraisiais metais, ypač nuo 2022 m., Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykiai labai pablogėjo. Šį santykių pablogėjimą lėmė tai, kad Rusijos Federacija akivaizdžiai nepaiso tarptautinės teisės, to įrodymas, visų pirma, yra neišprovokuotas ir nepateisinamas jos agresijos karas prieš Ukrainą. Nuo 2014 m. liepos mėn. Sąjunga, reaguodama į Rusijos Federacijos veiksmus prieš Ukrainą, palaipsniui įvedė prekybos su Rusijos Federacija ribojamąsias priemones. Dėl išimčių, taikomų pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį, visų pirma 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XXI straipsnį (saugumo išimtys), ir analogiškų išimčių pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos Federacija, Sąjunga gali iš Rusijos Federacijos importuojamoms prekėms netaikyti lengvatų, taikomų iš kitų šalių importuojamiems panašiems produktams, (didžiausio palankumo režimo). Todėl Sąjungai nėra kliūčių nustatyti prekių importo iš Rusijos Federacijos draudimus ar apribojimus, jei Sąjunga mano, kad tokios priemonės, kurių imamasi susiklosčius Sąjungos ir Rusijos Federacijos tarptautinių santykių ekstremaliai padėčiai, yra būtinos Sąjungos esminiams saugumo interesams apsaugoti;

(9)

siekiant stiprinti ir išlaikyti energetinį saugumą Sąjungoje, labai svarbu įvairinti SGD importo šaltinius . Siekiant užkirsti kelią rizikai, kad ilgalaikis Rusijos bendrovių praktikuojamas SGD terminalų pajėgumų rezervavimas būtų panaudotas siekiant trukdyti importui iš alternatyvių šaltinių pasitelkiant pajėgumų kaupavimo praktiką, pavyzdžiui, praktiką rezervuoti skystinimo ar laikymo pajėgumus faktiškai jų nenaudojant arba siekiant užkirsti kelią konkurentams naudotis infrastruktūra, reguliavimo institucijos ir konkurencijos institucijos, kai tinkama, turi visapusiškai pasinaudoti tvirtomis teisinėmis priemonėmis, prieinamomis pagal Sąjungos ir nacionalinę energetikos ir konkurencijos teisę. Jei muitinės nustato Rusijos dujų keliamą riziką saugai ar saugumui prieš įvežant jas į Sąjungos muitų teritoriją, jos turėtų pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (4) (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) nuostatomis dėl rizikos valdymo, kad tokios rizikos būtų išvengta;

(10)

Komisija atidžiai įvertino galimo draudimo importuoti gamtines dujas iš Rusijos Federacijos poveikį Sąjungai ir jos valstybėms narėms. Iš tiesų, nuo 2022 m. buvo atliktas parengiamasis darbas ir kelios išsamios laipsniško visiško Rusijos dujų atsisakymo pasekmių analizės ir apie juos paskelbta, Komisija taip pat turėjo progą pasisemti informacijos per daugelį konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, išorės ekspertais ir agentūromis, taip pat iš Rusijos dujų laipsniško atsisakymo poveikio tyrimų. Komisijos analizė parodė, kad jei gamtinių dujų importo iš Rusijos nutraukimas vyktų palaipsniui, koordinuotai, gerai pasirengus ir laikantis solidarumo dvasios, jis energijos kainoms Sąjungoje veikiausiai turėtų ribotą poveikį ir Sąjungos energijos tiekimo saugumą padidintų, o ne jam sukeltų pavojų, nes iš Sąjungos rinkų pasitrauktų nepatikima prekybos partnerė. Kaip nurodyta „REPowerEU“ veiksmų gairėse, įgyvendinant planą „REPowerEU“ jau sumažinta Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos Federacijos tiekimo, pavyzdžiui, taikant dujų poreikio mažinimo arba spartesnio atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo priemones, taip pat aktyviai remiant energijos tiekimo įvairinimą ir bendru dujų pirkimu didinant Sąjungos derybinę galią. Poveikių vertinimas taip pat parodė, kad iš anksto koordinuojant įvairinimo politiką žalingo poveikio kainoms ar tiekimui galima išvengti;

(11)

šis reglamentas visiškai dera su Sąjungos strategija mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo intensyvinant dekarbonizaciją ir sparčiai didinant viduje pagamintos švarios energijos kiekį. Kaip nurodyta „REPowerEU“ veiksmų gairėse, įgyvendinant planą „REPowerEU“ 2022–2024 m. laikotarpiu kasmet jau sumažintas didelis kiekis – daugiau kaip 60 mlrd. kubinių metrų dujų – kurį būtų tekę importuoti, ir Sąjunga sumažino priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos Federacijos. Dar labiau sumažinti priklausomybę būtų galima priemonėmis, kuriomis mažinamas dujų poreikis, didinamas energijos vartojimo efektyvumas arba spartinama žalioji pertvarka greičiau diegiant vėjo ir saulės energijos gamybos pajėgumus, – dėl jų gerokai padidėtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis energijos rūšių derinyje, taip pat aktyviai remiant energijos tiekimo įvairinimą ir bendrais dujų pirkimais didinant Sąjungos derybinę galią. Be to, tikimasi, kad iki galo įgyvendinus energetikos pertvarką, neseniai priimtą Įperkamos energijos veiksmų planą ir kitas priemones, visų pirma investicijas į energijai imliems produktams, pvz., trąšoms, skirtų mažo anglies dioksido pėdsako alternatyvų gamybą, iki 2030 m. bus galima pakeisti iki 100 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Šios bendros pastangos sustiprins Sąjungos atsparumą, konkurencingumą ir atvirą strateginį savarankiškumą, rems Europos pramonę, MVĮ ir piliečius ir palengvins laipsnišką dujų importo iš Rusijos Federacijos nutraukimą;

(12)

pagal Versalio deklaraciją ir komunikatą „REPowerEU“ daug dujų importuotojų jau nutraukė arba gerokai sumažino savo dujų tiekimą iš Rusijos Federacijos. Kaip nurodyta poveikių vertinimuose, likusių esamose tiekimo sutartyse numatytų dujų kiekių galima laipsniškai atsisakyti be didelio ekonominio poveikio ar rizikos tiekimo saugumui, nes pasaulinėje dujų rinkoje pakanka alternatyvių tiekėjų, Sąjungos dujų rinka yra gerai tarpusavyje sujungta ir egzistuoja pakankama importo infrastruktūra. Susijusios priemonės turi atitikti esamą Sąjungos energetikos sistemą;

(13)

kai kuriais atvejais SGD kroviniais gabenamos skirtingose šalyse pagamintos ir sumaišytos dujos. Todėl draudimas importuoti gamtines dujos iš Rusijos Federacijos taip pat turėtų būti taikomas Rusijos Federacijoje pagamintų dujų kiekiui tokiuose kroviniuose. Jei importuotojai gali nedviprasmiškai dokumentais patvirtinti atitinkamas ne Rusijos Federacijoje pagamintų SGD dalis, turėtų būti galima importuoti SGD krovinyje esančius ne Rusijoje pagamintų SGD kiekius;

(14)

trumpalaikės tiekimo sutartys yra susijusios su mažesniais kiekiais nei didelės apimties ilgalaikės tiekimo sutartys, kurias importuotojai yra sudarę su Rusijos bendrovėmis, o kai įsigalios šis reglamentas, tos esamos trumpalaikės tiekimo sutartys bet kuriuo atveju bus bebaigiančios galioti. Taigi dėl esamų trumpalaikių tiekimo sutarčių kylanti rizika ekonominiam saugumui yra nedidelė. Todėl tikslinga importo draudimą pradėti taikyti esamoms trumpalaikėms tiekimo sutartims ne iškart, o numatant pereinamąjį laikotarpį, kuris baigtųsi 2026 m. balandžio 25 d. SGD importo atveju, atsižvelgiant į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (5) 3ra straipsnį, o dujotiekiais tiekiamų dujų atveju – 2026 m. birželio 17 d.

(15)

ilgalaikes tiekimo sutartis sudariusiems importuotojams tikriausiai reikės daugiau laiko alternatyviems tiekimo maršrutams ir šaltiniams rasti negu trumpalaikių sutarčių šalims, dėl to, kad ilgalaikės tiekimo sutartys paprastai yra susijusios su gerokai didesniais per laikotarpį tiekiamais kiekiais nei trumpalaikės tiekimo sutartys. Todėl reikėtų nustatyti dujų importo draudimui esamoms ilgalaikėms tiekimo sutartims pereinamąjį laikotarpį, kad ilgalaikes tiekimo sutartis sudarę importuotojai turėtų pakankamai laiko nuosekliai įvairinti tiekimą. SGD šaltinių yra visame pasaulyje ir SGD užsakovai, pereidami prie alternatyvių tiekėjų pasaulinėje SGD rinkoje, paprastai nesusiduria su fizinėmis kliūtimis, o dujotiekiais tiekiamų dujų užsakovams, visų pirma SGD infrastruktūros neturinčiose šalyse, įvairinti tiekimą gali būti sudėtingiau. Todėl dujų tiekimui pagal esamas ilgalaikes dujų tiekimo dujotiekiais sutartis turėtų būti nustatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis;

(16)

yra susiklosčiusios specifinės situacijos, kai šaliai, kuriai šiuo metu vis dar tiekiama pagal esamas ilgalaikes Rusijos dujų tiekimo dujotiekiais sutartis, naujausi tiekimo iš Rusijos Federacijos maršrutų pakeitimai daro konkretų poveikį – panaikinama galimybė importuoti dujas šiais tiekimo maršrutais, nes maršrutai, kuriais tai šaliai perduodamos sutartyse numatytos dujos, yra riboti arba nėra jokių alternatyvių maršrutų. Siekdami ištaisyti padėtį, tiekėjai iš kitų valstybių narių šiuo metu užtikrina dujų tiekimą dujotiekiais pagal trumpalaikes tiekimo sutartis su tiekėjais iš Rusijos Federacijos per neperkrautus sujungimo taškus. Dėl šios labai specifinės situacijos ir siekiant joms suteikti pakankamai laiko, kad būtų rasti nauji tiekėjai, ilgesnis pereinamasis laikotarpis taip pat turėtų būti taikomas toms trumpalaikėms tiekimo sutartims su tiekėjais iš Rusijos Federacijos, kurių pagrindu dujos tiekiamos žemyninėms šalims, paveiktoms Rusijos dujų tiekimo maršrutų pokyčių;

(17)

nors atrodo pagrįsta, kad esamoms ankstesnėms tiekimo sutartims Rusijos dujų importo draudimas nebūtų taikomas iš karto, tokia laikinoji išimtis turėtų būti taikoma ne visoms iki šio reglamento įsigaliojimo sudarytoms sutartims. Iš tiesų, dujų importo draudimo visoms esamoms tiekimo sutartims laikinoji išimtis galėjo paskatinti Rusijos tiekėjus laikotarpiu nuo Komisijos pasiūlymo dėl šio reglamento paskelbimo iki draudimo įsigaliojimo padidinti esamą tiekimą sudarydami naujas sutartis, padidindami apimtį esamų tiekimo sutarčių pakeitimais arba naudodamiesi tokiose sutartyse numatytu lankstumu. Siekiant užtikrinti, kad dėl draudimo importas iš Rusijos Federacijos sumažėtų, o ne padidėtų, šiuo reglamentu neturėtų būti leista bendrovėms, kurios sudarė naujas Rusijos dujų importo sutartis laikotarpiu nuo Komisijos pasiūlymo dėl šio reglamento paskelbimo iki draudimo įsigaliojimo, pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu. Iš tiesų valstybių ar vyriausybių vadovai jau 2022 m. kovo mėn. įsipareigojo laipsniškai nutraukti Rusijos dujų tiekimą, o Komisija rėmėsi šiuo įsipareigojimu pasiūlydama strategiją „REPowerEU“, planą „REPowerEU“ ir „REPowerEU“ veiksmų gaires. Po pasiūlymo dėl šio reglamento paskelbimo datos sudarytų sutarčių nebetinka laikyti ankstesnėmis sutartimis. Todėl sutartims, sudarytoms po 2025 m. birželio 17 d., neturėtų būti taikomos išimtinės nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio, taikomos galiojančioms trumpalaikėms ir ilgalaikėms tiekimo sutartims;

(18)

siekiant išvengti, kad esamose tiekimo sutartyse numatyta importo apimtis būtų didinama , šio reglamento tikslais esamų tiekimo sutarčių daliniai pakeitimai turėtų būti laikomi naujomis sutartimis, o padidinus importo apimtis naudojantis sutartyse numatytu lankstumu, pereinamasis laikotarpis neturėtų būti taikomas. Tam tikrais atvejais būtiniems esamų tiekimo sutarčių daliniams pakeitimams turėtų būti numatytos išimtys, jei dėl tų pakeitimų nepadidėja sutartiniai kiekiai arba neprailginamas tiekimo laikas. Kainų svyravimai, atsirandantys dėl kainų indeksavimo, kuris jau buvo numatytas esamose tiekimo sutartyse, esamų sutarčių daliniu keitimu nelaikomi;

(19)

šiuo reglamentu nustatomas aiškus teisinis draudimas importuoti Rusijos gamtines dujas ir tai yra Sąjungos suverenus aktas, kurio dujų importuotojai negali kontroliuoti, dėl kurio gamtinių dujų importo iš Rusijos Federacijos vykdymas tampa neteisėtas ir kurio teisinis poveikis yra tiesioginis nesuteikiant jokios diskrecijos valstybėms narėms dėl jo taikymo;

(20)

priešingai nei kitos prekės, gamtinės dujos yra vienarūšė biržos prekė, kuria prekiaujama dideliais kiekiais ir kuri dažnai kelis kartus perparduodama didmeniniu lygmeniu vienų prekiautojų kitiems. Atsižvelgiant į tai, kad atsekti gamtinių dujų kilmę yra itin sudėtinga, ir į tai, kad Rusijos tiekėjai gali mėginti apeiti šį reglamentą, pavyzdžiui, parduodami per tarpininkus, perkraudami arba transportuodami per kitas šalis, šiame reglamente turėtų būti numatyta veiksminga draudimo apėjimo prevencijos sistema. Todėl atitinkamos institucijos turėtų būti įgalintos imtis būtinų veiksmų, kad nustatytų, ar gamtinės dujos iš Rusijos Federacijos į Sąjungos muitų teritoriją tiekiamos taikant schemas, sukurtas siekiant apeiti šį reglamentą. Spręsdama, ar gamtinės dujos išleidžiamos į laisvą apyvartą Sąjungoje, muitinė turėtų galėti ne tik remtis muitinės deklaracijoje pateikta informacija, bet ir, remdamasi kita aktualia informacija, įvertinti, kai jai tai atrodo svarbu, ar į Sąjungą įvežtą prekę iš tikrųjų ketinama išleisti į laisvą apyvartą. Šiuo reglamentu taip pat turėtų būti reikalaujama nustatyti į Sąjungą importuojamų gamtinių dujų gavybos šalį ir tiekimo grandinę;

(21)

gamtinių dujų importuotojai turėtų būti įpareigoti pateikti institucijoms visą informaciją, kurios reikia norint nustatyti į Sąjungą importuojamų gamtinių dujų gavybos šalį ir nuspręsti, ar importuojamoms dujoms taikomas bendras draudimas ar viena iš jo išimčių. Pagal Sąjungos muitų teisėje vartojamą sąvoką „kilmė“ ne visada galima nustatyti importuojamų dujų gavybos šalį, pavyzdžiui, kai dujos buvo apdorotos (pvz., suskystintos arba pakartotinai išdujintos) išvežus iš Rusijos Federacijos. Todėl šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas tais atvejais, kai kilmės šalis pagal Sąjungos muitų teisę skiriasi nuo dujų gavybos šalies, ir jame turėtų būti numatytas mechanizmas, skirtas patikrinti, ar gamtinės dujos buvo išgautos ar suskystintos Rusijos Federacijoje. Bet kokioms dujoms, kurios prieš jas importuojant į Sąjungą buvo eksportuotos iš Rusijos Federacijos tiesiogiai jas eksportuojant iš Rusijos į Sąjungą arba netiesiogiai eksportuojant per trečiąją valstybę, išskyrus tranzito atvejus, turėtų būti taikomas draudimas;

(22)

atsižvelgiant į dujotiekiais tiekiamų dujų ir SGD ypatumus ir siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam gavybos šalies tikrinimo procesui ir galimų laikinųjų išimčių taikymo sąlygas prieš dujų įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją, turėtų būti nustatyta išankstinių leidimų išdavimo procedūra. Neturint leidimo, importuoti turėtų būti neleidžiama. Leidimą suteikiančios institucijos arba, kai taikytina, muitinės turėtų būti iš anksto informuojamos apie numatomą importą į Sąjungą ir joms turėtų būti pateikta informacija, būtina siekiant patikrinti gavybos šalį ir nustatyti, ar įvykdytos šiame reglamente nustatytos laikinosios išimties taikymo sąlygos. Siekiant palengvinti dujų importą į Sąjungą, leidimą suteikiančios institucijos turėtų siekti leidimą išduoti per laikotarpį nuo tada, kai importuotojas pateikia informaciją, iki planuojamo įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją, tačiau jos turėtų galėti priimti sprendimą ir vėlesniame etape, visų pirma jei kyla abejonių dėl pateiktos informacijos. Išankstinis leidimas neturėtų daryti poveikio esamiems muitinių vykdymo užtikrinimo įgaliojimams. Ta pareiga neturėtų būti taikoma gamtinių dujų importui iš dujas išgaunančių šalių, jei Sąjunga praeityje iš tų šalių importavo didelius dujų kiekius ir jei tos šalys įrodė nenorinčios remti Rusijos dujų sektoriaus uždrausdamos importuoti Rusijos dujas arba taikydamos ribojamąsias priemones Rusijos dujų infrastruktūrai, Rusijos dujų bendrovėms ar tokias bendroves valdantiems asmenims, arba jei tos šalys neturi infrastruktūros, būtinos gamtinėms dujoms importuoti dujotiekiais ar importuoti SGD. Komisija turėtų sudaryti tokių šalių sąrašą ir jį atitinkamai atnaujinti;

(23)

leidimą suteikiančios institucijos ir, kai taikytina, muitinės turėtų galėti prašyti visos informacijos, būtinos importo teisėtumui įvertinti. Jos taip pat turėtų galėti remtis iš kitų šaltinių gauta informacija. Kadangi sutarčių sąlygos, kurios lemia vertinimui svarbius elementus, dažnai yra sudėtingos, institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti importuotojų pateikti išsamią informaciją apie sutartis, įskaitant visas tiekimo sutartis, kai tai būtina norint suprasti tam tikrų sąlygų kontekstą arba nuorodas į kitas sutarties nuostatas. Į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta veiksminga atitinkamų įmonių komercinių paslapčių apsauga;

(24)

naudodamosi savo įgaliojimais, leidimus suteikiančios institucijos ir muitinės turėtų skirti dėmesį vykdymo užtikrinimui sujungimo taškuose, SGD įrenginiuose arba tranzitiniuose vamzdynuose, kuriuose apėjimo rizika yra didelė. Naftos transportavimo srityje pastebėta vadinamųjų šešėlinių laivynų naudojimo siekiant apeiti ribojamąsias priemones praktika, kuri taip pat galėtų kelti riziką SGD importui, taip kenkiant šio reglamento tikslams. Glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje, institucijos turėtų, jei reikalinga, pritaikyti savo vykdymo užtikrinimo prioritetus, siekiant užkirsti kelią galimai apėjimo praktikai, nustatytai įgyvendinant šį reglamentą. Komisija taip pat turėtų nuolat stebėti Rusijos gamtinių dujų srautus, gabenamus tranzitu per trečiąsias valstybes;

(25)

kai kurios Rusijos dujų perdavimo infrastruktūros dalys yra tiesiogiai sujungtos su Sąjunga, o kai kurie Rusijos Federaciją su Sąjunga jungiantys tranzitiniai vamzdynai eina per trečiąsias valstybes ir šiuo metu juose tarp Rusijos Federacijos ir Sąjungos nėra jokių įleidimo taškų. Todėl turėtų būti daroma prielaida, kad gamtinių dujų, importuojamų į Sąjungą per sienas, jungtis ar sujungimo taškus tarp Rusijos Federacijos ir Sąjungos, Baltarusijos ir Sąjungos, taip pat gamtinių dujų, atgabenamų tokiais dujotiekiais kaip „TurkStream“ per sujungimo tašką Strandža 2 / Malkočlaras, kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba jos yra tiesiogiai ar netiesiogiai eksportuojamos iš Rusijos Federacijos. Jei tvirtinama, kad prie šių sienų, jungčių ar sujungimo taškų gamtinės dujos atgabenamos laikantis tranzito procedūros per Rusijos Federaciją, turėtų būti taikoma griežta kontrolė. Rusijos Federacija yra didelė dujų eksportuotoja ir praeityje nėra pasireiškusi kaip reikšminga dujų tranzito šalis – tai lėmė keli veiksniai, tokie kaip pakartotinio išdujinimo infrastruktūros trūkumas, prekybos dujomis Rusijos Federacijoje organizavimas naudojant eksporto vamzdynais monopolį, Rusijos dujų bendrovių verslo modeliai, kurie nėra pagrįsti tranzito organizavimu, ir Rusijos Federacijos geografinė padėtis . Taigi, atsižvelgiant ir į Rusijos tiekėjų paskatas apeiti importo draudimą, muitinės turėtų atsisakyti leisti importuoti tariamai tranzitu gabenamus gamtinių dujų kiekius, išskyrus atvejus, kai galima pateikti nedviprasmių įrodymų, kad atitinkamos dujos buvo gabenamos tranzitu per Rusijos Federaciją ir kad jos buvo išgautos ne Rusijos Federacijoje. Leidimus suteikiančioms institucijoms tie įrodymai turėtų būti pateikti pakankamai iš anksto, kad būtų galima atsekti importuojamas dujas iki jų gavybos vietos, ir ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją;

(26)

sujungimo taškas Strandža 1 jungia Sąjungą su dujotiekių sistema, kuria transportuojamos ne tik dujos iš Azerbaidžano Respublikos ar Turkijos Respublikos, bet ir dideli dujų kiekiai iš Rusijos Federacijos. Todėl turėtų būti reikalaujama nedviprasmiškų įrodymų, nustatančių, kad gavybos šalis nėra Rusijos Federacija, o institucijoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko patikrinti, ar per sujungimo tašką Strandža 1 importuojamos dujos nėra Rusijos Federacijos kilmės arba nėra tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos eksportuojamos. Jei ateityje kiti sujungimo taškai būtų sujungti su dujotiekio sistemomis, kuriomis transportuojamas didelis Rusijos dujų kiekis, turėtų būti taikomas tas pats kontrolės standartas;

(27)

be to, didelis gamtinių dujų kiekis taip pat gali patekti į Sąjungą pagal tranzito procedūrą. Kadangi griežtos dujų importo stebėsenos taisyklės, tokios kaip išankstinis leidimas, netaikomos dujoms, kurios gabenamos per Sąjungą pagal tranzito procedūrą arba saugomos pagal muitinio sandėliavimo taisykles, tikslinga numatyti konkrečias apsaugos priemones, t. y. tranzito stebėsenos režimą, pagal kurį muitinės galėtų stebėti dujų srautus, gabenamus pagal tranzito procedūrą, siekiant užtikrinti, kad gamtinės dujos, kurios pagal tranzito procedūrą gabenamos per Sąjungą, galiausiai nepatektų į laisvą apyvartą Sąjungoje. Jei veiklos vykdytojai saugo dujas laikinose saugyklose arba pagal Sąjungos muitinės kodekse numatytą tranzito ar muitinio sandėliavimo procedūrą, valstybės narės turėtų būti įdiegusios tinkamus stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad trečiųjų valstybių naudojimasis Sąjungos saugojimo galimybėmis nekeltų jokios rizikos nacionaliniam ar regioniniam tiekimo saugumui bei saugojimo pareigų vykdymui, ir turėtų teikti Komisijai atitinkamą informaciją;

(28)

vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, leidimą suteikiančios institucijos, muitinės, reguliavimo institucijos, kompetentingos institucijos, Europos Sąjungos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir Komisija turėtų bendradarbiauti, kad įgyvendintų šio reglamento nuostatas, ir keistis atitinkama informacija, visų pirma, kai tai susiję su laikinųjų išimčių, leidžiančių importuoti Rusijos gamtines dujas įsigaliojus šiam reglamentui, įvertinimu. Muitinės, reguliavimo institucijos, kompetentingos institucijos ir ACER turėtų turėti reikiamas priemones ir duomenų bazes, kad prireikus būtų užtikrintas dalijimasis atitinkama informacija tarp nacionalinių institucijų ir institucijų skirtingose valstybėse narėse. ACER turėtų prisidėti prie šio reglamento įgyvendinimo stebėsenos proceso savo ekspertinėmis žiniomis. Siekdamos palengvinti reikalingų sąveikių jungtinių informacinių sistemų kūrimą, Komisija ir valstybės narės turėtų turėti galimybę svarstyti galimybes pasinaudoti turimu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1149 (6) įsteigto Vidaus saugumo fondo biudžetu. Muitinės turėtų kas mėnesį teikti reguliavimo institucijoms, kompetentingoms institucijoms ir Komisijai naujausią informaciją apie pagrindinius elementus, susijusius su Rusijos dujų importo raida, tokius kaip kiekiai, importuojami pagal ilgalaikes ar trumpalaikes tiekimo sutartis, įleidimo taškai arba sutarčių partneriai. Komisija, kai aktualu, turėtų įtraukti tą informaciją į šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Be to, Komisija turėtų įvertinti atitinkamų institucijų keitimosi informacija ir bendradarbiavimo veiksmingumą ir, kai tinkama, toje ataskaitoje pateikti rekomendacijas, kaip tą keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą patobulinti;

(29)

Rusijos dujų tiekimo per Ukrainą laipsniško nutraukimo patirtis parodė, kad geras pasirengimas ir koordinavimas laikantis solidarumo idėjos gali užkirsti kelią rinkos sutrikimams arba tiekimo saugumo problemoms, kurios gali kilti keičiant dujų tiekėjus. Siekdamos koordinuotai pasirengti laipsniškam visiškam rusiškų dujų atsisakymui ir suteikti rinkai pakankamai laiko iš anksto pasirengti susijusiems pokyčiams nekeliant pavojaus dujų tiekimo saugumui ar nedarant didelio poveikio energijos kainoms, valstybės narės turėtų parengti nacionalinius gamtinių dujų įvairinimo planus ir pateikti juos Komisijai ne vėliau kaip 2026 m. kovo 1 d. Tiems planams turėtų būti taikomos profesinės paslapties taisyklės ir jie neturėtų būti atskleidžiami be atitinkamos valstybės narės sutikimo. Juose turėtų būti aprašytos planuojamos nacionalinio ar regioninio lygmens priemonės, siekiant sumažinti poreikį, skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir užtikrinti alternatyvų tiekimą, taip pat nustatytos galimos techninės, dėl sutarčių kylančios ar reguliavimo kliūtys, kurios gali apsunkinti įvairinimo procesą. Kadangi įvairinimo procese gali reikėti koordinuoti priemones nacionaliniu, regioniniu ar Sąjungos lygmenimis, Komisija turėtų įvertinti nacionalinius gamtinių dujų įvairinimo planus ir galėti pateikti rekomendacijas, kuriose prireikus pasiūlytų pakeitimų;

(30)

nacionalinių įvairinimo planų rengimo metu Komisija turėtų koordinuotai ir solidariai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, visų pirma Vidurio ir Pietryčių Europoje, kad būtų nustatytos gamtinių dujų pristatymo alternatyvos. Nauji ištekliai galėtų ne tik padidinti tiekimo saugumą, bet ir kompensuoti prarastas pajamas naudojant esamą infrastruktūrą, kuri anksčiau buvo naudojama Rusijos dujoms transportuoti;

(31)

Versalio deklaracijoje valstybių arba vyriausybių vadovai įsipareigojo laipsniškai nutraukti ne tik gamtinių dujų iš Rusijos Federacijos tiekimą, bet ir kitos energijos tiekimą, visų pirma, naftos tiekimą. Prekiaudama nafta su Sąjunga, Rusijos Federacija, naudodama dujas kaip prievartos ir manipuliavimo priemonę, panašią praktiką taikė ir dujų srityje – kurią įrodo, pavyzdžiui, ankstesni naftos tiekimo nutraukimo atvejai. Dėl esamų naftos tiekimo santykių su Rusijos Federacija atsiranda Sąjungos priklausomybė ir saugumo rizika. Siekiant užkirsti kelią Rusijos Federacijai naudoti savo naftos eksportą į Sąjungą kaip prievartos priemonę, labai svarbu pasirengti laiku laipsniškai nutraukti ir naftos importą iš Rusijos Federacijos. Nors ribojamosios priemonės, kuriomis užtikrinamas laipsniškas naftos importo iš Rusijos Federacijos nutraukimas, jau taikomos, ir naftos importas gerokai sumažėjo, tolesniam laipsniškam Rusijos naftos atsisakymui gali prireikti specifinių parengiamųjų ir koordinavimo su kaimyninėmis valstybėmis veiksmų;

(32)

todėl valstybės narės taip pat turėtų parengti nacionalinius įvairinimo planus dėl žalios naftos ir naftos produktų, į kuriuos turėtų būti įtrauktos nacionaliniu lygmeniu taikomos ir planuojamos priemonės, kad būtų užtikrintas naftos importo iš Rusijos Federacijos skaidrumas ir atsekamumas. Komisija dėl tų planų turėtų pateikti rekomendacijas. Jiems turėtų būti taikomos profesinės paslapties taisyklės ir jie neturėtų būti atskleidžiami be atitinkamos valstybės narės sutikimo. Komisija turėtų toliau spręsti naftai taikomų Sąjungos ribojamųjų priemonių apėjimo naudojant vadinamuosius šešėlinius laivynus problemą, visų pirma vykdydama veiksmus, nustatytus „REPowerEU“ gairėse;

(33)

2022 m. ir 2023 m. dujų krizės metu įgyta patirtis parodė, kad siekiant stebėti dujų tiekimą Sąjungoje labai svarbu turėti išsamios informacijos apie tiekimo padėtį ir galimą priklausomybę nuo tiekimo. Todėl Rusijos dujų importuotojai, kurie naudojasi šiuo reglamentu nustatytais pereinamaisiais laikotarpiais, turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, kurios reikia norint įvertinti galimą riziką prekybai dujomis. Ta informacija turėtų apimti atitinkamų dujų tiekimo sutarčių pagrindinius parametrus ar net ištisas teksto dalis, išskyrus informaciją apie kainą, kai tai būtina siekiant suprasti tam tikrų sąlygų kontekstą arba nuorodas į kitas sutarties nuostatas. Stebėdama dujų tiekimą Sąjungoje, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į muitinių pateiktą informaciją apie importą ir į nacionalinius įvairinimo planus įtrauktą informaciją. Komisija apie laipsniško atsisakymo procesą Sąjungos lygmeniu turėtų reguliariai informuoti Reglamentu (ES) 2017/1938 įsteigtą Dujų koordinavimo grupę ir teikti metinę Rusijos dujų laipsniško atsisakymo ataskaitą, prie kurios gali būti pridedamos specifinės Sąjungos rekomendacijos ir numatyti veiksmai laipsniško atsisakymo procesui paspartinti;

(34)

valstybės narės ir Sąjunga turėtų glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant šį reglamentą, be kita ko, kiek tai susiję su galimomis ginčų sprendimo procedūromis. Kai taikytina, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 1219/2012 (7) ir (ES) Nr. 912/2014 (8) nustatyta išsamesnė informacija apie bendradarbiavimą ir finansinės atsakomybės paskirstymą tarp valstybių narių ir Sąjungos galimais investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo atvejais, susijusiais su šiuo reglamentu;

(35)

atsižvelgiant į pastarojo meto Rusijos Federacijos praktiką vienašališkai keisti sutartas teismo ir arbitražo procedūras ir joms trukdyti, nei paveikti asmenys, nei Sąjunga ar valstybės narės negali būti laikomi atsakingais už teismo sprendimus, arbitražo sprendimus ar kitus teismo sprendimus, priimtus pagal neteisėtas procedūras, kurių atžvilgiu pagal atitinkamą jurisdikciją nėra galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

(36)

Sąjunga sukūrė tvirtą teisinę sistemą, kad būtų visada užtikrintas dujų tiekimo saugumas ir koordinuotai sprendžiamos galimos tiekimo krizės, be kita ko, taikant pareigas valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą ir praktinį solidarumą su dujų poreikį patiriančiomis kaimyninėmis šalimis. Komisija turėtų nuolat Sąjungos, regionų ir valstybių narių lygmenimis stebėti dėl prekybos dujomis su Rusijos Federacija dujų tiekimo rinkoje kylančios rizikos pokyčius. Įvykus staigiems ir reikšmingiems pokyčiams, kurie kelia didelę grėsmę vienos ar daugiau valstybių narių tiekimo saugumui, ir paskelbus ekstremaliąją situaciją pagal Reglamento (ES) 2017/1938 11 arba 12 straipsnį, tikslinga įgalioti Komisiją imtis būtinų neatidėliotinų priemonių priimant sprendimą dėl šiame reglamente nustatytų gamtinių dujų ar SGD importo draudimų vienoje ar daugiau valstybių narių. Tokiu atveju Komisija taip pat turėtų turėti galimybę sustabdyti išankstinio leidimo reikalavimo taikymą dujų importui į Sąjungos muitų teritoriją, kad tuoj pat būtų sudarytos palankesnės sąlygos papildomam importui. Bet kokie tokie Komisijos sustabdymai turėtų būti taikomi ribotą laiką ir ne ilgiau kaip 4 savaites kiekvieną kartą, ir turėtų būti atnaujinami tik tuo atveju, jei vis dar egzistuoja ekstremaliosios situacijos sąlygos pagal Reglamento (ES) 2017/1938 11 straipsnį. Komisijos įgyvendinimo sprendimu turėtų būti nustatyta tam tikrų papildomų sąlygų, reikalingų užtikrinti, kad bet kokiu tokiu sustabdymu būtų siekiama tik pašalinti grėsmę, ir turėtų būti leidžiama sudaryti tik trumpalaikes sutartis. Komisija turėtų informuoti Dujų koordinavimo grupę ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų pagrindžiamas sustabdymas ir bet koks jo pratęsimas, ir turėtų atidžiai stebėti tokio laikino sustabdymo taikymą.

(37)

siekiant išvengti, kad būtų ieškoma palankesnio teisinio reglamentavimo dėl sankcijų taikymo, ir siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, valstybės narės turėtų nustatyti suderintas taisykles dėl sankcijų už šio reglamento pažeidimus. Tačiau, kadangi šio reglamento pažeidimais taip pat galėtų būti pažeidžiami kiti Sąjungos teisės aktai, glaudžiai susiję su šiame reglamente nustatytais draudimais ir pareigomis, pavyzdžiui, muitų teisės aktai, ribojamosios priemonės arba Reglamentas (ES) 2017/1938, skiriant sankcijas neturėtų būti pažeistas ne bis in idem principas, laikantis Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos ir atitinkamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis baudžiamųjų sankcijų skyrimui pagal nacionalinę teisę;

(38)

šiuo reglamentu nustatytos priemonės visiškai atitinka energetinio solidarumo principą. Iš tiesų, valstybių narių priklausomybė nuo Rusijos dujų importo skiriasi ir daugelis valstybių narių jau ėmėsi Rusijos dujų laipsniško atsisakymo priemonių. Šiuo reglamentu bus užtikrinta, kad Rusijos dujų bus laipsniškai atsisakoma vadovaujantis visoje Sąjungoje suderintu principu, kartu išsaugant valstybių narių solidarumą;

(39)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali pasiekti deramai, koordinuotai ir be rinkos susiskaidymo rizikos, o tų tikslų būtų geriau ir efektyviau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(40)

Sąjungai svarbu, kad būtų nedelsiant laipsniškai panaikinta tolesnė jos ekonominė priklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos Federacijos, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Po to, kai 2022 m. kovo mėn. buvo paskelbta Versalio deklaracija ir 2025 m. birželio 17 d. buvo priimtas pasiūlymas dėl šio reglamento, rinkos dalyviai turėjo daug laiko pritaikyti savo tiekimo portfelį. Vis dėlto atrodo tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad savo tiekimo strategijų dar nepritaikę dujų tiekėjai galėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų laikomasi šio reglamento. Todėl draudimas importuoti dujas iš Rusijos Federacijos turėtų būti taikomas tik po 2026 m. kovo 18 d. Siekiant galiojančias tiekimo sutartis turintiems importuotojams ir naujas sutartis sudarantiems importuotojams sudaryti sąlygas laiku ir be sutrikimų vykdyti veiksmus, susijusius su būtinu išankstiniu leidimo dėl numatyto dujų importo gavimu, šiame reglamente numatytos skirtingos leidimų išdavimo procedūros turėtų būti taikomos prieš pradedant taikyti draudimą importuoti dujas iš Rusijos Federacijos,