<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-313/17 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CC0313</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:748">EU:C:2018:748</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio Advokato P. Mengozzi Išvada – Byla C-313/17 P</HT></P><P><HT TYPE="SC">Haswani / Taryba</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Paolo Mengozzi Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20180920">2018 m. rugsėjo 20 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑313/17 P</HT></P><P>George Haswani</P><P>prieš</P><P>Europos Sąjungos Tarybą</P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Priimtinumas</KEYWORD><KEYWORD>Ieškinio patikslinimo procedūra</KEYWORD><KEYWORD>Būtinybė patikslinti pagrindus ir argumentus</KEYWORD><KEYWORD>Ribojamosios priemonės Sirijai</KEYWORD><KEYWORD>Asmenų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašas</KEYWORD><KEYWORD>Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Kokią diskreciją turi Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, nustatydamas, ar ieškovas turi pateikti patikslintus pagrindus ir argumentus, jeigu, nagrinėjant tiesioginį ieškinį, šis ieškovas išplėtė savo pradinius reikalavimus dėl panaikinimo, apimdamas aktą, kurio dalykas yra tas pats ir kuris buvo priimtas nagrinėjant bylą?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Iš esmės toks klausimas keliamas šiame apeliaciniame skunde, kurį G. Haswani pateikė dėl <DATE ISO="20170322">2017 m. kovo 22 d.</DATE> Bendrojo Teismo sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Haswani / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑231/15</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2017:200">EU:T:2017:200</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) (toliau – skundžiamas sprendimas), nes Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną jo prašymą panaikinti <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/850<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="141" PAGE.FIRST="125" DATE.PUB="2016">OL L 141, 2016, p. 125</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, ir <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/840<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="141" PAGE.FIRST="30" DATE.PUB="2016">OL L 141, 2016, p. 30</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (toliau – <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Iš esmės pateikti naujus reikalavimus ir pagrindus draudžiama. Pagal teisinio saugumo ir gero teisingumo vykdymo principus reikalaujama, kad ieškovas, Sąjungos teismuose pareikšdamas ieškinį, formuluotų jį aiškiai ir tiksliai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, be kita ko, kad ieškinyje turi būti nurodyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>reikalavimai bei pagrindų, kuriais remiamasi ieškinyje, santrauka<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>.</P></NOTE>. Tačiau visų pirma Sąjungos ribojamųjų priemonių srityje paprastai nutinka taip, kad iš pradžių ginčytas aktas pakeičiamas nagrinėjant bylą. Tokia aplinkybė gali leisti šalims pakeisti savo ieškinius, patikslinant juose pateiktus reikalavimus ir prireikus – pagrindus ir argumentus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Šioje byloje Teisingumo Teismas turi galimybę priimti sprendimą dėl Bendrojo Teismo <HT TYPE="ITALIC">modus operandi</HT>, jeigu jis gauna prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nepatikslinant pagrindų ir argumentų. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20150304">2015 m. kovo 4 d.</DATE> Bendrojo Teismo procedūros reglamentas (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="105" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2015">OL L 105, 2015, p. 1</REF.DOC.OJ>). Šio Procedūros reglamento <DATE ISO="20160713">2016 m. liepos 13 d.</DATE> pakeitimų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="217" PAGE.FIRST="73" DATE.PUB="2016">OL L 217, 2016, p. 73</REF.DOC.OJ>), įsigaliojusių <DATE ISO="20160901">2016 m. rugsėjo 1 d.</DATE>, <DATE ISO="20160901">1</DATE> straipsnio 7 punktu buvo pakeista 86 straipsnio 3–6 dalių numeracija. Šios dalys tapo minėto straipsnio 4–7 dalimis. Nors skundžiamame sprendime nurodoma naujoji 86 straipsnio numeracija, reikėtų pažymėti, kad apeliacinės bylos šalių procesiniuose dokumentuose kartais klaidingai nurodoma senoji numeracija ir tai gali klaidinti.</P></NOTE>, kurios išaiškinimas yra šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė, nurodyta, kad pareiškime dėl patikslinimo nurodomi ne tik patikslinti reikalavimai, bet ir, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>jeigu reikia, patikslinti pagrindai ir argumentai<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>. Taigi reikia nustatyti frazės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>jeigu reikia<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Šioje byloje aiškėja galimas prieštaravimas tarp, pirma, formos tapatumo principo, taikomo taisyklėms, susijusioms su reikalavimų, pagrindų ir argumentų patikslinimu, ir taisyklėms, susijusioms su pradinio ieškinio pareiškimu, ir, antra, proceso ekonomiškumo reikalavimų, kuriais siekiama išvengti ieškovo pareigos pareikšti vis naują ieškinį dėl kiekvieno akto, kuriuo panaikinamas arba iš dalies pakeičiamas anksčiau dėl ieškovo priimtas sprendimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į šioje byloje kilusį klausimą, derinant įvairius taikytinus principus, Teisingumo Teismui reikės surasti teisingą pusiausvyrą tarp šių taisyklių ir reikalavimų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Ginčijami aktai, procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Apeliantas yra Sirijos pilietybę turintis verslininkas, profesinio rengimo inžinierius, bendrovės HESCO, kuri specializuojasi naftos ir dujų sektoriuje, steigėjas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Ribojamosios priemonės apeliantui buvo pritaikytos įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP). Jo pavardė buvo įrašyta į <DATE ISO="20130531">2013 m. gegužės 31 d.</DATE> Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="147" PAGE.FIRST="14" DATE.PUB="2013">OL L 147, 2013, p. 14</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> I priede pateiktą sąrašą <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2015/383<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="064" PAGE.FIRST="41" DATE.PUB="2015">OL L 64, 2015, p. 41</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> ir į <DATE ISO="20120118">2012 m. sausio 18 d.</DATE> Tarybos sprendimo Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr.°442/2011<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="016" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2011">OL L 16, 2011, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, II priede pateiktą sąrašą – Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/375<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="064" PAGE.FIRST="10" DATE.PUB="2015">OL L 64, 2015, p. 10</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> aktai). Visų pirma Sprendimo 2013/255 28 straipsnio 1 dalyje numatyta įšaldyti visas lėšas ir ekonominius išteklius, priklausančius iš režimo vykdomos politikos naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims ir subjektams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> aktais apelianto lėšos buvo įšaldytos dėl toliau nurodytų motyvų:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Žinomas Sirijos verslininkas, „HESCO Engineering and Construction Company<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> – vienos didžiausių inžinerijos ir statybos bendrovių Sirijoje – bendraturtis. Jis palaiko glaudžius ryšius su Sirijos režimu.</P><P>George Haswani, atlikdamas tarpininko vaidmenį Sirijos režimo sudaromuose naftos pirkimo iš ISIL sandoriuose, teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš režimo naudos.</P><P>Jis taip pat gauna naudos iš režimo naudodamasis palankiomis sąlygomis, be kita ko, sudaręs sutartį (kaip subrangovas) su viena didžiausių Rusijos naftos bendrovių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Stroytransgaz<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>.</P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><DATE ISO="20150505">2015 m. gegužės 5 d.</DATE> apeliantas pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme, siekdamas, kad būtų panaikinti <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> aktai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><DATE ISO="20150528">2015 m. gegužės 28 d.</DATE> Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/837, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="132" PAGE.FIRST="82" DATE.PUB="2015">OL L 132, 2015, p. 82</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, pastarojo sprendimo galiojimą pratęsdama iki <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> ir iš dalies pakeisdama jo I priedą. Tą pačią dieną Taryba taip pat priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/828, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="132" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="2015">OL L 132, 2015, p. 3</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> ir kuriuo iš dalies pakeistas šio reglamento II priedas (toliau – <DATE ISO="20150528">2015 m. gegužės 28 d.</DATE> aktai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20150623">2015 m. birželio 23 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu apeliantas patikslino ieškinį, prašydamas, kad būtų panaikinti ir <DATE ISO="20150528">2015 m. gegužės 28 d.</DATE> aktai (toliau – pirmasis pareiškimas dėl patikslinimo).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> Taryba priėmė, pirma, Sprendimą (BUSP) 2015/1836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="266" PAGE.FIRST="75" DATE.PUB="2015">OL L 266, 2015, p. 75</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, ir, antra, Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1828, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 36/2012<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="266" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2015">OL L 266, 2015, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktai). Visų pirma Sprendimu 2015/1836 Sprendimo 2013/255 28 straipsnis papildytas 2 dalimi, kurioje patikslinta, kad yra įšaldomos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys asmenims, priskiriamiems, be kita ko, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160429">2016 m. balandžio 29 d.</DATE> rašte Taryba pranešė apeliantui apie tai, kad ketina palikti jo pavardę nagrinėjamuose sąrašuose, ir apie su juo susijusių motyvų pakeitimą. Apeliantas per savo advokatą atsakė Tarybai <DATE ISO="20160512">2016 m. gegužės 12 d.</DATE> raštu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktais Taryba įrašė apelianto pavardę į minėtų aktų priedus dėl toliau nurodytų motyvų:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Sirijoje veikiantis verslo lyderis, turintis interesų ir (arba) vykdantis veiklą inžinerijos, statybos ir naftos ir dujų sektoriuose. Jis turi kelių Sirijoje esančių bendrovių ir subjektų, visų pirma „HESCO Engineering and Construction Company<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> (vienos didžiausių inžinerijos ir statybų bendrovių), akcijų ir (arba) daro joms reikšmingą įtaką.</P><P>Jis palaiko glaudžius ryšius su Sirijos režimu. George Haswani, atlikdamas tarpininko vaidmenį Sirijos režimo sudaromuose naftos pirkimo iš ISIL sandoriuose, teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš režimo naudos. Jis taip pat gauna naudos iš režimo naudodamasis palankiomis sąlygomis, be kita ko, sudaręs sutartį (kaip subrangovas) su viena didžiausių Rusijos naftos bendrovių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Stroytransgaz<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>.</P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160707">2016 m. liepos 7 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktame pareiškime apeliantas patikslino pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį, siekdamas, kad būtų panaikinti ir <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktai (toliau – antrasis pareiškimas dėl patikslinimo arba antrasis prašymas dėl patikslinimo).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160722">2016 m. liepos 22 d.</DATE> rašte Taryba pateikė savo pastabas dėl šio pareiškimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas, pirma, atmetė antrąjį prašymą patikslinti ieškinį kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalį antrajame pareiškime dėl patikslinimo turėjo būti nurodyti patikslinti pagrindai ir argumentai, skirti reikalavimams dėl panaikinimo pagrįsti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Konkrečiai, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 41–47 punktuose iš esmės konstatavo, kad, pasikeitus teisiniam pagrindui, susijusiam su ribojamosiomis priemonėmis ir (arba) įrašymo į sąrašus kriterijais, siekdamas į tai atsižvelgti, apeliantas turi patikslinti savo pagrindus ir argumentus. Vis dėlto, Bendrojo Teismo teigimu, šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, nes nagrinėjamame prašyme dėl patikslinimo buvo tiesiog prašoma leisti išplėsti ieškinio reikalavimus, nieko kito nepaaiškinant ir nenurodant jokios naujos faktinės ar teisinės aplinkybės, atsižvelgiant į taikytino teisinio pagrindo pakeitimus, be kita ko, naujų įrašymo į sąrašą kriterijų nustatymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą apelianto pateiktą prašymą atlyginti žalą, nes žalos buvimas nebuvo įrodytas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Antra, Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu ieškinio trečiąjį pagrindą, susijusį su Tarybos padaryta vertinimo klaida, ir panaikino <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> ir <DATE ISO="20150528">2015 m. gegužės 28 d.</DATE> aktus. Kaip nurodė Bendrasis Teismas, šioje byloje Tarybos pateikti įrodymai nesudarė visumos pakankamai konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų, leidžiančių pakankamai teisiškai įrodyti motyvų, kuriais remtasi prieš apeliantą, pagrįstumą, Tarybai nepateikus įrodymų, galinčių patvirtinti ryšį tarp apelianto ir Sirijos režimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Teisingumo Teismo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek juo prašymas panaikinti <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktus pripažintas nepriimtinu, tiek, kiek juo atmestas prašymas atlyginti žalą, ir tiek, kiek juo apeliantas įpareigojamas padengti ne tik bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jo paties prašymais, bet ir du trečdalius Tarybos patirtų bylinėjimosi išlaidų,</P></ITEM><ITEM><P>išnagrinėti bylą iš esmės, įpareigoti išbraukti apelianto pavardę iš minėtų aktų priedų ir išnagrinėti iš esmės ir panaikinti <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktus,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Tarybos <FT TYPE="NUMBER">700000</FT> EUR visai patirtai žalai atlyginti,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Tarybos Teisingumo Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir visas Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Taryba prašo Teisingumo Teismo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>atmesti apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir (arba) akivaizdžiai nepagrįstą,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsnį Europos Komisija, įstojusi į bylą šalis pirmojoje instancijoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame palaiko Tarybos reikalavimus ir prašo Teisingumo Teismo atmesti visą apeliacinį skundą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Grįsdamas savo apeliacinį skundą, susijusį su skundžiamo sprendimo 39–47 punktais, apeliantas pateikia penkis pagrindus. Iš esmės trys iš jų susiję su skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies pirmu punktu ir juose Bendrasis Teismas kaltinamas pažeidęs savo Procedūros reglamento 86 straipsnio 4 ir 5 dalis, nes atmetė apelianto antrąjį prašymą dėl patikslinimo kaip nepriimtiną.<?PAGE NO="5"?> Ketvirtuoju pagrindu prašoma panaikinti <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktus ir priteisti pirmojoje instancijoje prašytą atlyginti žalą, o penktasis pagrindas susijęs su skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtuoju ir penktuoju punktais, nes Bendrasis Teismas įpareigojo apeliantą padengti dalį savo ir dalį Tarybos patirtų bylinėjimosi išlaidų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Toliau daugiausia nagrinėsiu apeliacinio skundo pirmus tris pagrindus, nes manau, kad jie turėtų būti pripažinti pagrįstais. Tačiau ketvirtasis pagrindas, kuriuo apeliantas prašo panaikinti <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktus, man atrodo akivaizdžiai nepriimtinas, nes šie du aktai nebuvo ginčijami pirmojoje instancijoje. Penktojo pagrindo likimas iš esmės priklausys nuo to, ar Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio, ar ne. Jau nurodžiau, jog man neatrodo, kad šioje bylos stadijoje būtų galima priimti sprendimą. Todėl manau, kad ją reikėtų grąžinti Bendrajam Teismui ir kad bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą reikėtų atidėti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Norėčiau patikslinti, kad šis siūlymas taikomas bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms per procedūrą, susijusią su antruoju prašymu dėl ieškinio patikslinimo, su kuriuo yra susijęs skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 5 punktas. Reikėtų pažymėti, kad ketvirtuoju reikalavimu apeliantas taip pat prašo panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą tiek, kiek juo apeliantas įpareigojamas padengti du trečdalius savo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procedūra dėl <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> ir <DATE ISO="20150528">2015 m. gegužės 28 d.</DATE> aktų. Vis dėlto, kadangi Bendrasis Teismas šiuos aktus panaikino, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio antrą pastraipą apeliantas negali apeliaciniame skunde tiesiog kritikuoti Bendrojo Teismo sprendimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procedūros dalimi dėl šių aktų teisėtumo, priteisimu iš konkrečios šalies ir suma, nes tokia kritika yra nepriimtina. Toliau šioje išvadoje prie šio klausimo nebegrįšiu.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo pirmų trijų pagrindų, susijusių su Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimu</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentų santrauka</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Apeliantas nurodo, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalį šiam teismui neleidžiama priimti sprendimo dėl antrojo prašymo patikslinti ieškinį nepriimtinumo. Priešingai nei šio Procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalyje, jo 4 dalyje visai nenurodyta, kad informacija, kurios tikimasi pareiškime dėl patikslinimo, yra privaloma, nes kitaip pareiškimas bus nepriimtinas. Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas negalėjo atmesti pareiškime dėl patikslinimo pateiktų reikalavimų, nepatikrinęs, ar kancleris pateikė apeliantui prašymą pašalinti ieškinio trūkumus. Taip teigdamas, apeliantas 86 straipsnio 4 daliai taiko aiškią to paties straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą, pagal kurią kancleris turi paprašyti pašalinti trūkumą, jeigu nebuvo pridėtas aktas, dėl kurio tikslinamas ieškinys, ir tik tada Bendrasis Teismas atitinkamu atveju gali priimti sprendimą dėl pareiškimo dėl patikslinimo nepriimtinumo. Be to, apeliantas teigia, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta frazė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>jeigu reikia<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> reiškia, kad pareiškime dėl patikslinimo patikslinti pagrindai ir argumentai pateikiami tik jeigu jie yra būtini, t. y. tik jeigu ginčijami sprendimai skiriasi iš esmės ir tai yra ne vien formuluočių skirtumai. Vis dėlto šioje byloje taip nėra. Iš tiesų, apelianto nuomone, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktuose pakeitus įrašymo į sąrašą motyvus, nebuvo būtina tikslinti pagrindų ir argumentų, pateiktų pareiškiant ieškinį pirmojoje instancijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Taryba, palaikoma Komisijos, pirmiausia teigia, kad apeliantas pakankamai tiksliai nenurodė Sąjungos teisės nuostatų, kurių pažeidimu jis kaltina Bendrąjį Teismą, todėl apeliacinio skundo pirmi trys pagrindai yra nepriimtini. Komisija priduria, jog teigdamas, kad įrašymo į sąrašą motyvai nepasikeitė, apeliantas siekia kvestionuoti Bendrojo Teismo pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą, o tai yra nepriimtina apeliaciniame skunde.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Kalbant apie bylos esmę, kaip teigia Taryba, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalyje numatyto ieškinio trūkumų šalinimo problema nekyla, nes prie antrojo pareiškimo dėl patikslinimo buvo pridėti aktai, dėl kurių ieškinys tikslinamas, ir kad todėl nebuvo būtina šalinti jokių trūkumų. Be to, iš šio Procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalies matyti, kad suinteresuotajam asmeniui tenka pareiga, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>jeigu reikia<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>, pateikti patikslintus pagrindus ir argumentus. Ši pareiga turi<?PAGE NO="6"?> būti taikoma atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, o tam Bendrasis Teismas turi iš esmės įvertinti būtinybę pateikti patikslintus pagrindus ir argumentus. Šiuo klausimu, Tarybos nuomone, kadangi Bendrasis Teismas nusprendė, kad apeliantui taikomi įrašymo į sąrašą kriterijai ir motyvai buvo iš dalies pakeisti priėmus antrajame pareiškime dėl patikslinimo nurodytus aktus, apeliantas turėjo pateikti pagrindus ir argumentus, patikslintus atsižvelgiant į taikytino teisinio pagrindo pakeitimą. Taigi apeliantas antrajame pareiškime dėl patikslinimo turėjo pateikti argumentus, dėl kurių <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktų teisėtumo klausimas galėtų būti pradėtas nagrinėti iš esmės ir kurie leistų Tarybai pasiruošti gynybai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Pritardama Tarybai, Komisija priduria, kad apeliantas antrajame pareiškime dėl patikslinimo neįvykdė jam tenkančios rūpestingumo pareigos, nes pateikė daug trūkumų turintį pareiškimą, visai neatitinkantį nustatytų reikalavimų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia iš karto atmesti Tarybos ir Komisijos pateiktus apeliacinio skundo nepriimtinumo pagrindus. Kalbant apie Tarybos pateiktą nepriimtinumo pagrindą, nekyla abejonių, kad apeliacinio skundo pirmais trimis pagrindais apeliantas kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis pažeidė savo paties Procedūros reglamento 86 straipsnio 4 ir 5 dalis, nes skundžiamo sprendimo 39–47 punktuose konstatavo, kad antrasis pareiškimas dėl patikslinimo turi būti laikomas nepriimtinu, nes jame nėra patikslintų pagrindų ir argumentų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Komisijos pateiktas prieštaravimas, kad apeliantas tiesiog ginčija Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, pagal kurias apelianto įrašymo į sąrašus teisinis pagrindas ir individualūs motyvai buvo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>iš dalies pakeisti<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, taip pat neįtikina. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad apeliantas iš esmės kritikuoja Bendrojo Teismo nustatytas teisines pasekmes, kilusias dėl naujų įrašymo į sąrašą kriterijų nustatymo ir jo pavardės įrašymo į sąrašus motyvų dalinio pakeitimo aiškinant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalį. Kitaip tariant, apeliantas mano, kad reikšmingo teisinio pagrindo ir individualių įrašymo į sąrašą motyvų dalinio pakeitimo konstatavimo nepakanka, kad būtų galima atmesti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame pagal šio Procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalį nepateikti patikslinti pagrindai ir argumentai. Tai neabejotinai yra teisės klausimas, priklausantis Teisingumo Teismo jurisdikcijai nagrinėjant apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Pateikęs šias pirmines pastabas, dabar nagrinėsiu Teisingumo Teisme nagrinėjamo ginčo esmę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Reikėtų priminti, kad pagal jurisprudenciją šalių reikalavimams iš esmės būdingas nekeičiamumas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr. <DATE ISO="20171109">2017 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">HX / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑423/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:848">EU:C:2017:848</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Vis dėlto Teisingumo Teismas yra pripažinęs bent vieną šio principo išimtį, t. y. šalių galimybę patikslinti savo reikalavimus ir pagrindus, jeigu ginčijamas aktas nagrinėjant bylą visiškai arba iš dalies pakeičiamas nauju aktu, kurio dalykas yra tas pats<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20030410">2003 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hendrickx / Cedefop</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑217/01 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:226">EU:C:2003:226</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Ši išimtis yra pateisinama gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomiškumo reikalavimo sumetimais, nes ieškovui nereikia pareikšti naujo ieškinio. Be to, ji taip pat grindžiama aplinkybe, jog būtų neteisinga, jeigu nagrinėjama institucija, siekdama atremti Sąjungos teisme dėl akto pareikštame ieškinyje išreikštą kritiką, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą aktą arba visiškai pakeisti jį kitu aktu ir nagrinėjant bylą remtis šiuo daliniu arba visišku pakeitimu, atimdama iš kitos šalies galimybę išplėsti savo pradinius reikalavimus ir pagrindus atsižvelgiant į paskesnį aktą arba pateikti papildomus reikalavimus ir pagrindus dėl šio paskesnio akto<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19820303">1982 m. kovo 3 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alpha Steel / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>14/81</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1982:76">EU:C:1982:76</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0008">8</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19880714">1988 m. liepos 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stahlwerke Peine‑Salzgitter / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>103/85</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:398">EU:C:1988:398</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0011">11</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0012">12</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20170125">2017 m. sausio 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Almaz‑Antey Air and Space Defence / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑255/15</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2017:25">EU:T:2017:25</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Kaip jau yra konstatavęs Teisingumo Teismas, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnyje kodifikuota minėta jurisprudencija dėl šios nekeičiamumo principo išimties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20171109">2017 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">HX / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑423/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:848">EU:C:2017:848</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Iš tiesų Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnyje nurodyta, kad kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas yra tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies, ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Minėto straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad pareiškime dėl patikslinimo turi būti nurodyti ne tik patikslinti reikalavimai, bet ir, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/><HT TYPE="ITALIC">jeigu reikia</HT>, patikslinti pagrindai ir argumentai<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Pasviruoju šriftu išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Be to, kaip nurodyta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalyje, pareiškimas dėl patikslinimo pateikiamas kartu su aktu, dėl kurio tikslinamas ieškinys. Jeigu šis aktas nepateikiamas, Bendrojo Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi jį pateikti. Jeigu per nustatytą terminą šis trūkumas nepašalinamas, Bendrasis Teismas sprendžia, ar dėl šio reikalavimo nesilaikymo pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo yra nepriimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Galiausiai pagal to paties straipsnio 6 dalį pirmininkas nustato terminą, per kurį atsakovas gali pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl patikslinimo, <HT TYPE="ITALIC">tačiau tai netrukdo Bendrajam Teismui priimti sprendimo dėl šio pareiškimo priimtinumo</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Apeliacinio skundo pirmajame ir antrajame pagrinduose</HT> apeliantas, nurodydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalį, teigia, kad Bendrasis Teismas negalėjo pripažinti antrojo prašymo patikslinti ieškinį nepriimtinu, nes už patikslintų pagrindų ir argumentų nepateikimą nėra aiškiai baudžiama, pripažįstant prašymą nepriimtinu. Papildomai apeliantas teigia, kad net darant prielaidą, kad, nesant patikslintų pagrindų ir argumentų, Bendrasis Teismas gali pripažinti antrąjį prašymą patikslinti ieškinį nepriimtinu, jis bet kuriuo atveju pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalį privalėjo prieš tai paprašyti apelianto pašalinti šio prašymo trūkumus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Šis teiginys manęs neįtikina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Pirma, dėl pateiktų pagrindinių argumentų manau, kad apeliantas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį aiškina pasirinktinai. Iš tiesų šio straipsnio 6 dalyje Bendrajam Teismui suteikiama galimybė pripažinti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinu, nors apie šį pareiškimą ir buvo pranešta atsakovui, dėl kitų priežasčių, nei numatyta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalyje, t. y. nepateikus akto, dėl kurio yra tikslinamas ieškinys. Kitaip tariant, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad Bendrasis Teismas turi paprašyti atsakovo atsakyti į pareiškimą dėl patikslinimo, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>tačiau tai netrukdo Bendrajam Teismui priimti sprendimo dėl šio pareiškimo priimtinumo<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, šioje nuostatoje neabejotinai numatomi visi kiti atvejai nei tas, kuris yra konkrečiai reglamentuotas šio straipsnio 5 dalyje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Jeigu, kaip teigia apeliantas, Bendrasis Teismas būtų įgaliotas pripažinti pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinu vieninteliu jo Procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, tai reikštų, pavyzdžiui, kad jam būtų draudžiama pripažinti nepriimtinu tokį pareiškimą, kuris pateiktas pažeidžiant SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje – ji nurodyta šio Procedūros reglamento 86 straipsnio 2 dalyje – numatytą terminą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Man sunku patikėti, kad to siekė Taryba, kai buvo priimamas Bendrojo Teismo procedūros reglamentas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Be to, net jei Taryba ir būtų to siekusi, kadangi nuostatos, kuriomis reglamentuojami ieškinio pareiškimo teisme terminai, yra imperatyvios ir šalys negali jų taikyti dispozityviai, tada Bendrojo Teismo procedūros reglamentas galėtų būti laikomas nesuderinamu su SESV 263 straipsnio šešta pastraipa.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Taigi, mano nuomone, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją Bendrajam Teismui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priimtinumo visais atvejais, kai yra nesilaikoma šiame straipsnyje numatytų reikalavimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Antra, dėl apelianto papildomai pateiktų argumentų, priešingai, nei teigia apeliantas, nemanau, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalį Bendrasis Teismas, prieš pripažindamas pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinu, gali būti įpareigotas paprašyti apelianto ištaisyti arba pašalinti savo pareiškimo trūkumus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Žinoma, tokia Bendrojo Teismo pareiga neapsiribotų Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalyje aiškiai numatytu atveju, kai nėra pateikiamas aktas, dėl kurio yra tikslinamas ieškinys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Iš tiesų <DATE ISO="20171109">2017 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">HX / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑423/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:848">EU:C:2017:848</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo jis pripažino nepriimtinu prašymą patikslinti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad jis nebuvo pateiktas atskiru aktu, kaip to reikalaujama Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 2 dalyje. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors Bendrasis Teismas konstatavo, kad per jo posėdį žodžiu pateiktas prašymas dėl ieškinio patikslinimo neatitiko jo Procedūros reglamente numatytos formos, Bendrasis Teismas turėjo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>bent jau nurodyti apeliantui šio padarytą klaidą ir suteikti jam galimybę ją ištaisyti<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Nors Teisingumo Teismas neatmetė Bendrojo Teismo galimybės nubausti už jo Procedūros reglamente numatyto šio formos reikalavimo nesilaikymą, pripažįstant pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinu, vis dėlto jis nustatė, kad, norėdamas įgyvendinti šią teisę, Bendrasis Teismas prieš tai privalo paprašyti ieškovo ištaisyti arba pašalinti savo prašymo trūkumus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Vis dėlto, mano nuomone, tai, kas tinka taikyti ir kitiems formos reikalavimams, nei numatyta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 5 dalyje, negali būti pritaikyta pareiškimo dėl patikslinimo turiniui.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Iš tiesų Bendrasis Teismas negali prašyti ieškovo nei išplėsti savo reikalavimų apimties pagal naująjį aktą, pagal kurį jis nepatikslino savo reikalavimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Šiuo klausimu nepritariu <HT TYPE="ITALIC">obiter dictum</HT> <DATE ISO="20170531">2017 m. gegužės 31 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DEI / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑228/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:409">EU:C:2017:409</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR>, kuriame Teisingumo Teismas, nurodydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį, konstatavo, kad Bendrasis Teismas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>galėjo<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> paklausti ieškovės toje byloje, ar, priėmus patvirtinamąjį sprendimą, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>ji siekė pritaikyti savo reikalavimus &lt;…&gt; dėl [ankstesnio sprendimo panaikinimo]<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, ir juos taip pat pateikti dėl patvirtinamojo sprendimo. Iš tiesų, pirma, kaip aiškiai matyti iš Teisingumo Teismo sprendimo, konkrečiomis tos bylos aplinkybėmis Bendrajam Teismui buvo pateikti du atskiri ieškiniai, vienas – dėl pirmojo sprendimo (byla T‑639/14, dėl joje priimto sprendimo buvo pateiktas apeliacinis skundas byloje C‑228/16 P) ir kitas – dėl patvirtinamojo sprendimo (byla T‑352/15). Vis dėlto, jeigu Bendrasis Teismas gauna du atskirus ieškinius dėl aktų, kurių dalykas yra tas pats, kyla jau nebe jo Procedūros reglamento 86 straipsnio taikymo, o galimo dviejų ieškinių sujungimo klausimas. Antra, Bendrasis Teismas negali automatiškai nagrinėti reikalavimų dėl panaikinimo. Kitaip tariant, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad egzistuoja aktas, kuriuo ankstesnis aktas, kurio dalykas yra tas pats, visiškai arba iš dalies pakeičiamas, tik jeigu atskiru ieškiniu pagal Procedūros reglamento 76 straipsnį jam pateikiami reikalavimai dėl panaikinimo arba reikalavimai dėl patikslinimo pagal to paties reglamento 86 straipsnį. Taigi pirmuoju atveju, kaip nurodyta pirmiau, ginčas nepatenka į Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio taikymo sritį ir ieškovo nereikia prašyti patikslinti reikalavimus. Taip ir antruoju atveju nėra jokio reikalo prašyti ieškovo patikslinti savo reikalavimus, nes prašymas dėl patikslinimo jau yra pateiktas.</P></NOTE>, taigi, jo neginčijo, nei patikslinti savo pagrindų ir argumentų, nors jis, sąmoningai ar ne, jų nepatikslino.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Šį požiūrį lemia Sąjungos teismo funkcija teisminių ginčų dėl Sąjungos aktų teisėtumo sistemoje. Primenu, kad šiai sistemai būdingas dispozityvumo principas, pagal kurį būtent šalims priklauso iniciatyva iškelti bylą ir nustatyti ginčo dalyką, todėl teismas turi priimti sprendimą dėl viso to, ko šalys jo prašė, ir tik dėl to, ko prašė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr. mano išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British Airways / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑122/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:406">EU:C:2017:406</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0084">84</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>, kurį Teisingumo Teismas nurodo <DATE ISO="20171114">2017 m. lapkričio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British Airways / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑122/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:861">EU:C:2017:861</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0087">87</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Dispozityvumo principas įtvirtintas įvairiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose procesą Sąjungos teismuose, visų pirma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnyje, Teisingumo Teismo procedūros reglamento 120 straipsnio c punkte ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte, pagal kuriuos bylos Sąjungos teismuose keliamos pareiškiant ieškinį, kuriame, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas, reikalavimai ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British Airways / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑122/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:406">EU:C:2017:406</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 39 išnaša) ir tuo pačiu klausimu – <DATE ISO="20171114">2017 m. lapkričio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British Airways / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑122/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:861">EU:C:2017:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0086">86</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Mano nuomone, akivaizdu, kad tas pats principas išreikštas ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalyje, kurioje išvardijama tai, kas turi būti nurodyta pareiškime dėl patikslinimo, panašiai kaip ir šio Procedūros reglamento 76 straipsnyje, susijusiame su ieškinio pareiškimu. Tai reiškia, kad Bendrasis Teismas negali prašyti ieškovo ištaisyti pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo trūkumus, siekdamas, kad jis patikslintų šio pareiškimo pagrindus ir argumentus, jeigu ieškovas iš pradžių manė, kad tai nebūtina, nes kitaip jis pažeistų šalių autonomiją ir institucinės pusiausvyros principą. Galiausiai tai, ar ieškovas teisme remiasi savo teisėmis, ir tai, kokiu mastu jis tai daro, labai priklauso nuo paties ieškovo valios ir Sąjungos teismas neturi jos keisti savąja.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Taigi Bendrojo Teismo jurisdikcija pripažinti nepriimtinu pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame nėra patikslintų pagrindų ir argumentų, nepriklauso nuo prieš tai pateikto prašymo ieškovui ištaisyti šio pareiškimo trūkumus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Vis dėlto ši jurisdikcija nereiškia, kad Bendrasis Teismas gali iš karto atmesti kiekvieną pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame nėra patikslintų pagrindų ir argumentų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Iš tiesų pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalies b punktą ši jurisdikcija suteikiama Bendrajam Teismui, jeigu jis patikrina, ar tokie patikslinti pagrindai ir argumentai tikrai turėtų būti pateikti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Kaip nurodo apeliantas savo <HT TYPE="ITALIC">apeliacinio skundo trečiajame pagrinde</HT> ir kaip teigia Taryba, atsakant į klausimą, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>reikia<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, kaip tai suprantama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalies b punktą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti išnagrinėta, ar ieškovui toks patikslinimas yra būtinas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Šiuo klausimu taip pat žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">HX / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑423/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:493">EU:C:2017:493</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Šis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>būtinumo<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> kriterijus aiškinamas atsižvelgiant į Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio tikslus. Iš tiesų reikalavimas, kad ieškovas, <HT TYPE="ITALIC">patikslinęs savo reikalavimus</HT>, pareiškime dėl ieškinio patikslinimo pakartotų pagrindus ir argumentus, kurie nesiskiria nuo pagrindų ir argumentų, pateiktų dėl iš pradžių ginčyto akto, neatitiktų gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomiškumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu reikalauti pateikti patikslintus pagrindus ir argumentus būtina, jeigu, net ir būdamas dėl to paties dalyko<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Natūralu, kad jeigu paskesnio akto dalykas skiriasi nuo iš pradžių ginčyto akto dalyko, turi būti pareikštas naujas ieškinys, atitinkantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte numatytus reikalavimus.</P></NOTE>, aktas, dėl kurio yra tikslinamas ieškinys, iš esmės skiriasi nuo iš pradžių ginčyto akto ir jeigu skirtumai tarp šių aktų nėra tik formalūs<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Šiuo klausimu žr. Bendrojo Teismo motyvus, pateiktus <DATE ISO="20160128">2016 m. sausio 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klyuyev / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑341/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2016:47">EU:T:2016:47</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 61–73 punktuose.</P></NOTE>. Iš tiesų jeigu paskesnis aktas tik formaliai skiriasi nuo iš pradžių ginčyto akto, pakanka pagrindų ir argumentų, pateiktų dėl iš pradžių ginčyto akto, netiesioginio išplėtimo, aiškiai patikslinus reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Tačiau šioje byloje visų pirma neginčijant, kad visų nagrinėjamų aktų dalykas yra tas pats, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas tik pažymi ar konstatuoja, kad apelianto <HT TYPE="ITALIC">įrašymo į sąrašą motyvai</HT> buvo iš dalies pakeisti, nepaaiškinant, kuo iš esmės skiriasi, pirma, <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> aktai (iš pradžių ginčyti aktai) ir <DATE ISO="20150528">2015 m. gegužės 28 d.</DATE> aktai (aktai, dėl kurių buvo pateiktas pirmasis prašymas dėl patikslinimo) ir, antra, <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktai (dėl kurių buvo pateiktas antrasis prašymas dėl patikslinimo), kad reikėtų pateikti patikslintus pagrindus ir argumentus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Iš tiesų to paties sprendimo 42 punkte Bendrasis Teismas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>pažymėjo<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>ieškovo pavardės įrašymo į nagrinėjamą sąrašą ir palikimo jame motyvai pasikeitė<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, tiesiog minėtame skundžiamo sprendimo punkte ir jo 43 punkte pacitavęs <HT TYPE="ITALIC">in extenso</HT> abi prieš ieškovą nurodytų individualių motyvų, suteikusių pagrindą įrašyti jį į sąrašus, versijas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Vis dėlto Bendrasis Teismas nenustatė jokio esminio skirtumo tarp individualių motyvų, nurodytų prieš ieškovą, viena vertus, <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> ir <DATE ISO="20150528">gegužės 28 d.</DATE> aktuose ir, kita vertus, <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktuose. Be to, tiesiog perskaičius šias citatas, pateiktas šios išvados 9 ir 15 punktuose, tarp šių motyvų neįmanoma nustatyti jokio esminio skirtumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Manau, nustatyti tokį esminį individualių ieškovo įrašymo į sąrašus motyvų skirtumą buvo svarbu dar ir todėl, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Taryba nepatvirtino nei tai, kad apeliantas atliko tarpininko vaidmenį sandoriuose, susijusiuose su naftos pirkimu, nei tai, kad yra ryšys tarp ieškovo ir Sirijos režimo, be to, ji nepateikė pakankamai tikslios informacijos apie sutartį, sudarytą su bendrove <HT TYPE="ITALIC">Stroytransgaz</HT>, t. y. motyvų, kurie yra neginčijamai nurodyti ir <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE>, ir gegužės 28 d. aktuose, kuriuos Bendrasis Teismas panaikino, ir <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktuose, dėl kurių buvo pateiktas antrasis prašymas dėl patikslinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Toliau, nors visiškai suprantu motyvus, kuriais rėmėsi Bendrasis Teismas, atrodo, kad vien <HT TYPE="ITALIC">teisinio pagrindo</HT> pakeitimo jau pareiškus ieškinį gali pakakti tam, kad iš ieškovo būtų reikalaujama patikslinti savo pagrindus ir argumentus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Iš tiesų skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>konstatavo, kad teisinis pagrindas, susijęs su ribojamosiomis priemonėmis, buvo iš dalies pakeistas<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktais. Tada skundžiamo sprendimo 44 punkte Bendrasis Teismas ir vėl pažymėjo ir priminė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>iš pradžių nurodyti motyvai &lt;…&gt; buvo pakoreguoti ir pakeisti [<DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktų] prieduose nurodytais motyvais<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, nurodant, kad šiuose aktuose, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>be kita ko, atsižvelgiama į įrašymo į sąrašus kriterijus, įtrauktus<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktais, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>be kita ko, į kriterijų &lt;…&gt;, pagal kurį yra įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>. Skundžiamo sprendimo 45 punkte jis iš to padarė tokią išvadą: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>kadangi [<DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktai] buvo priimti &lt;…&gt; jau pareiškus ieškinį, ieškovas negalėjo jame atsižvelgti į šiuose aktuose nustatytus įrašymo į sąrašus kriterijus, siekdamas ginčyti [<DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktuose] nurodytus motyvus, kuriais prieš jį buvo remiamasi. Taigi, norėdamas įvykdyti Procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ieškovas turėjo patikslinti savo pagrindus ir argumentus, kad atsižvelgtų į minėtus įrašymo į sąrašus kriterijus.<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Tačiau Bendrasis Teismas niekur skundžiamame sprendime nepaaiškina ir juo labiau neįrodo, kad dėl įrašymo į sąrašą kriterijų dalinio pakeitimo iš esmės pasikeitė apelianto pavardės įrašymo į sąrašus ir palikimo šiuose sąrašuose motyvai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Visų pirma Bendrasis Teismas visai nepaaiškina ryšio tarp Sprendimo 2013/255 28 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad yra įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, ir šio sprendimo 28 straipsnio 2 dalies, įtrauktos <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> Sprendimu 2015/1836, kurioje patikslinta, kad, be kita ko, yra įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Manau, toks paaiškinimas būtų buvęs labai reikalingas, atsižvelgiant į tai, kad, pirma, Bendrasis Teismas panaikino <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> ir <DATE ISO="20150528">2015 m. gegužės 28 d.</DATE> aktus, motyvuodamas tuo, kad Taryba nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių patvirtinti ryšio tarp apelianto ir Sirijos režimo buvimą, t. y. galiausiai motyvuojant Sprendimo 2013/255 28 straipsnio 1 dalies pažeidimu, ir, antra, kad šio sprendimo 28 straipsnio 2 dalyje numatytas verslininkų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>įtakingumas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> galėjo būti tiesiog šio straipsnio 1 dalyje reikalaujamo ryšio tarp atitinkamo asmens ir Sirijos režimo patikslinimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Taigi įrašymo į sąrašus kriterijų pakeitimo jau pareiškus ieškinį nepakako, kad apeliantui atsirastų pareiga patikslinti ieškinio pagrindus ir argumentus. Kitoks sprendimas, kurį priėmė Bendrasis Teismas, reikštų, kad patikslinti pagrindai ir argumentai turi būti pateikiami kiekviename pareiškime dėl patikslinimo, kuris paprastai pateikiamas, kai aktas priimamas jau pareiškus ieškinį, o tai akivaizdžiai prieštarautų Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnio 4 dalies formuluotei (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>jeigu reikia<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>) ir tikslams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Todėl manau, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte nepakankamai motyvavo reikalavimą apeliantui, atsižvelgiant į ieškinio panaikinimo pagrindus, pateikti naujų faktinių ir teisinių aplinkybių paaiškinimus, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>atsižvelgiant į taikytino teisinio pagrindo pokyčius, be kita ko, naujų įrašymo į sąrašus kriterijų nustatymą ir dėl ieškovo nurodytų motyvų dalinį pakeitimą<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis siūlau panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą tiek, kiek juo kaip nepriimtinas atmestas antrasis apelianto prašymas dėl pirmojoje instancijoje jo pareikšto ieškinio patikslinimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="12"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo ketvirtajame pagrinde apeliantas prašo, pirma, konstatuoti <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktų, pagal kuriuos yra įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, neteisėtumą motyvuojant tuo, kad toks platus ir neapibrėžtas kvalifikavimas, apimantis tokį didelį skaičių asmenų, akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos VI skyriui. Antra, apeliantas reikalauja priteisti jam iš viso <FT TYPE="NUMBER">700000</FT> EUR žalos atlyginimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Manau, šie prašymai yra akivaizdžiai nepriimtini.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Kalbant apie pirmąjį prašymą, reikėtų priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos dalyko.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Taigi pagal suformuotą jurisprudenciją apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi jurisdikciją tik ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų teisinius vertinimus. Todėl leidimas šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą remtis pagrindu, kuris nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme, reikštų leidimą jai pateikti Teisingumo Teismui, kurio jurisdikcija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="20170713">2017 m. liepos 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Saint‑Gobain Glass Deutschland / Komisija</HT> </NAME.CASE>(<NO.CASE>C‑60/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:540">EU:C:2017:540</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Kaip teisingai nurodo Taryba, reikėtų konstatuoti, kad dabar prašomų panaikinti <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktų nebuvo prašoma panaikinti pirmojoje instancijoje. Todėl šis apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo kaltinimas yra nepriimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Tas pats pasakytina apie prašymą atlyginti žalą. Iš tiesų apeliantas niekaip neginčijo priežasčių, dėl kurių Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 89 punkte atmetė jo pirmojoje instancijoje pateiktą prašymą atlyginti tariamai patirtą žalą. Be to, apeliantas nepateikia jokių argumentų, kurie patvirtintų jo reikalavimus, kuriais jis prašo Teisingumo Teismo priteisti jam reikalaujamą žalą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl ieškinio Bendrajame Teisme</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Kaip jau nurodžiau šios išvados 73 ir 74 punktuose, siūlau Teisingumo Teismui panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą tiek, kiek Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo priežastį, dėl kurios nusprendė, kad antrasis prašymas dėl ieškinio patikslinimo yra nepriimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Mano nuomone, šioje byloje to padaryti negalima. Iš tiesų Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną antrąjį pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, neišklausęs šalių dėl to, ar skirtumai tarp, pirma, <DATE ISO="20150306">2015 m. kovo 6 d.</DATE> aktų (jie iš pradžių buvo ginčyti) ir <DATE ISO="20150528">2015 m. gegužės 28 d.</DATE> aktų (dėl jų buvo pateiktas pirmasis prašymas dėl patikslinimo) ir, antra, <DATE ISO="20160527">2016 m. gegužės 27 d.</DATE> aktų (dėl jų buvo pateiktas antrasis prašymas dėl patikslinimo) yra esminiai, atsižvelgiant į <DATE ISO="20151012">2015 m. spalio 12 d.</DATE> aktus (jais buvo iš dalies pakeisti įrašymo į sąrašus kriterijai). Taigi jam reikės išklausyti šalis šiuo klausimu ir nustatyti visas iš to kylančias teisines pasekmes. Todėl byla turi būti grąžinta Bendrajam Teismui.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="13"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Panaikinti <DATE ISO="20170322">2017 m. kovo 22 d.</DATE> Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Haswani / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑231/15</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2017:200">EU:T:2017:200</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) rezoliucinės dalies 1 punktą.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui tiek, kiek ji yra susijusi su antrojo prašymo dėl apelianto pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio patikslinimo priimtinumu ir atitinkamu atveju – pagrįstumu.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>