1.   

dar kartą tvirtina, kad ES vietos ir regionų valdžios institucijos yra strateginės partnerės vykdant 2028–2034 m. DFP, nes jos yra ne tik suinteresuotosios šalys ir ES lėšų gavėjos, bet ir esminės veikėjos, užtikrinančios reikiamų investicijų įgyvendinimą vietoje ir esančios arčiausiai savo vietos socialinių ir ekonominių realijų;

2.   

yra įsitikinęs, jog tam, kad Europos Sąjunga (ES) pasiektų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus ir padidintų savo tvarų klestėjimą ir visų savo gyventojų ilgalaikę gerovę, ES biudžeto lėšos turi būti prieinamos visoms ES teritorijoms ir apimti išmokas skiriamas visų kategorijų regionams. 2028–2034 m. ES biudžeto valdymo taisyklės turi remtis įrodymais pagrįstu teritorinių poreikių vertinimu, kad būtų užtikrintas teisingumas, nuspėjamumas ir ilgalaikis programavimas, įskaitant finansavimą visiems regionams;

3.   

pabrėžia, kad sanglaudos politika yra svarbiausia ilgalaikė ES priemonė, skirta investuoti į konkurencingumą, žinias bei darnų vystymąsi ir skatinti socialinę įtrauktį, remiantis regionine ir vietos poreikiais grindžiama politika. Sanglaudos politika yra į ateitį orientuota politika, suteikianti stabilumą, stiprinanti pasitikėjimą ir užtikrinanti, kad bendroji rinka iš tiesų veiktų visų labui. Nors pasiūlyme nurodomos trys regionų kategorijos ir lėšos tikslingai skiriamos mažiau išsivysčiusiems regionams, RK reikalauja, kad sanglaudos politikai būtų nustatytas konkretus biudžetas ir ES lygmeniu, remiantis dabartine konsoliduota metodika, kuri atsižvelgia į socialinius ir ekonominius rodiklius, būtų nustatytas preliminarus regioninis išteklių paskirstymas. Sanglaudos politika turėtų ir toliau būtų prieinama visiems regionams ir galimybė ja naudotis nebūtų palikta tik nacionalinių valdžios institucijų nuožiūrai;

4.   

yra susirūpinęs dėl sanglaudos politikos nesuderinamumo su išlaidų kategorijos „Konkurencingumas, klestėjimas ir saugumas“ politikos sritimis, taip pat dėl spartėjančio perėjimo prie centralizuoto lėšų valdymo. RK pabrėžia, kad sanglaudos politika yra vienas iš pagrindinių ES regionų konkurencingumo didinimo veiksnių;

5.   

akcentuoja, kad naujasis pasiūlymas dėl DFP gali padidinti demokratijos stoką ir pakenkti pasitikėjimui ES institucijomis, nes nenumatoma pakankama Europos Parlamento ir nacionalinių ar regioninių parlamentų priežiūra;

6.   

yra sunerimęs dėl to, kad pasiūlymas dėl NRPP fondo gali paskatinti tolesnį centralizavimą Komisijos rankose ir sanglaudos politikos, žuvininkystės ir žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos nacionalizavimą ir lemti dvigubą konkuravimą tiek tarp vietos ir regionų valdžios institucijų, tiek tarp visų sektorių politikos sričių, kurias apima NRPP fondas;

7.   

yra tvirtai įsitikinęs, kad už nacionalinės ir regioninės partnerystės planų rengimą, derybas, įgyvendinimą ir stebėseną neturėtų būti atsakingos tik centrinės vyriausybės. Sprendimų priėmimo perkėlimas į nacionalinį lygmenį, nenumatant aktyvaus regionų dalyvavimo, prieštarautų pagrindiniam subsidiarumo principui, iš esmės susilpnintų įsitvirtinusį daugiapakopį valdymą ir smarkiai prieštarautų partnerystės principui;

8.   

ragina Europos Komisiją persvarstyti savo pasiūlymą dėl NRPP fondo, o Tarybą ir Europos Parlamentą – atkartoti šį raginimą. RK primygtinai ragina visas susijusias šalis taip pat derėtis dėl būsimos DFP struktūros, pripažįstant daugybės Europos Sąjungos regionų prašymą išlaikyti nusistovėjusią pasidalijamojo lėšų valdymo praktiką ir išsaugoti regionų vaidmenį sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse;

9.   

ragina nacionalines, regionines ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijas, profesines sąjungas, įmones ir nevyriausybines bei pilietinės visuomenės organizacijas suvienyti jėgas siekiant tokios 2028–2034 m. DFP, kuri gebėtų užtikrinti, kad ES taptų darnesnė, atsparesnė, labiau socialinė, tvaresnė ir konkurencingesnė.