<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-547/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CC0547</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:976">EU:C:2019:976</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>12</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>12</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinės advokatės J. Kokott išvada – Byla C-547/18</HT></P><P><HT TYPE="SC">Dong Yang Electronics</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės Advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott</HT></P><P><HT TYPE="UC">Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20191114">2019 m. lapkričio 14 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑547/18</HT></P><P>Dong Yang Electronics Sp. z o.o.</P><P>prieš</P><P>Dyrektorowi Izby Administracji Skarbowej we Wrocławiu</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Wojewódzki Sąd Administracyjny we Wrocławiu</HT> (Vroclavo vaivadijos administracinis teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Mokesčių teisės aktai</KEYWORD><KEYWORD>Pridėtinės vertės mokestis</KEYWORD><KEYWORD>Paslaugos</KEYWORD><KEYWORD>Paslaugų teikimo vieta</KEYWORD><KEYWORD>Nuolatinio padalinio sąvoka pagal PVM direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnį</KEYWORD><KEYWORD>Patronuojamoji bendrovė (įsisteigusi valstybėje narėje), kurios patronuojančioji bendrovė įsisteigusi trečiojoje valstybėje</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas nagrinėja klausimą, kur pagal PVM reglamentuojančius teisės aktus yra paslaugos teikimo vieta. Pagal šią vietą nustatoma, kokiai valstybei suteikiama apmokestinimo kompetencija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pagrįstas aplinkybe, kad Korėjos bendrovė pateikė Lenkijos bendrovei užsakymą dėl gamybos paslaugų. Kadangi šis užsakymas buvo įvykdytas pasitelkiant užsakovės iš Korėjos patronuojamąją bendrovę Lenkijoje, nesutariama, ar paslauga buvo suteikta užsakovei iš Korėjos, ar jos patronuojamajai bendrovei Lenkijoje, kuri laikoma užsakovės nuolatiniu padaliniu. Jei būtų pasirinkta pastaroji galimybė, tuomet paslaugos teikimo vieta būtų laikoma Lenkija ir atsirastų prievolė mokėti Lenkijoje taikomą PVM, kurį turėtų surinkti ir sumokėti rangovas. Tačiau to nebuvo padaryta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje kalbama <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>tik<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> apie teisingą vertinimą PVM teisės požiūriu, o ne apie (Lenkijoje) mokėtinų mokesčių dydį. Jei paslaugos būtų suteiktos nuolatiniam padaliniui Lenkijoje, tuomet užsakovė iš Korėjos neabejotinai būtų galėjusi taikyti atitinkamą šio PVM atskaitą. Pagamintos prekės iš Lenkijos buvo parduotos Europos rinkoje, taikant atitinkamus mokesčius. Bet kuriuo atveju PVM nei būtų taikomas užsakovei iš Korėjos, nei pridedamas prie Lenkijoje apskaičiuotų mokesčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Vis dėlto šis klausimas yra svarbus, nes rangovo prievolė sumokėti PVM Lenkijoje priklauso nuo to, ar patronuojamoji bendrovė gali būti laikoma patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu, ar ne. Jam šis klausimas, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali būti gyvybiškai svarbus, jei vėliau nepavyktų PVM surinkti iš kontrahento.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Tiesa, Teisingumo Teismas anksčiau jau daug kartų išaiškino, kada galima kalbėti apie nuolatinį padalinį, kaip jis suprantamas pagal PVM teisę. Tačiau jis niekur aiškiai nepasakė, ar patronuojamoji bendrovė gali būti vertinama kaip patronuojančiosios bendrovės nuolatinis padalinys. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="19970220">1997 m. vasario 20 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑260/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:77">EU:C:1997:77</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Teisingumo Teismas iš pradžių buvo linkęs ir patronuojamąją bendrovę priskirti prie nuolatinio padalinio. Tačiau Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Daimler</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20121025">2012 m. spalio 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑318/11 ir C‑319/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:666">EU:C:2012:666</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir paskesni punktai).</P></NOTE> jis vėl atsisakė tokio aiškinimo. Byloje <HT TYPE="ITALIC">Welmory</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="20141016">2014 m. spalio 16 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑605/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2298">EU:C:2014:2298</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> jis galiausiai susilaikė nuo atsakymo. O dabar Teisingumo Teismas turės į šį klausimą pateikti aiškų atsakymą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Sąjungos teisės pagrindas šioje byloje yra <DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 347, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – PVM direktyva).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 44 straipsnis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Šioje byloje reikšminga šio straipsnio redakcija, pateikta <DATE ISO="20080212">2008 m. vasario 12 d.</DATE> Direktyvos 2008/8/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="044" PAGE.FIRST="11" DATE.PUB="2008">OL L 44, 2008, p. 11</REF.DOC.OJ>), 2 straipsnio 1 punkte.</P></NOTE> suformuluotas taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Paslaugų teikimo apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip toks, vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsteigęs savo verslą. Tačiau, jei tos paslaugos yra teikiamos apmokestinamojo asmens nuolatiniam padaliniui, esančiam kitoje vietoje nei ta, kur jis yra įsteigęs savo verslą, šių paslaugų teikimo vieta yra ten, kur yra tas nuolatinis padalinys. Nesant tokios verslo ar nuolatinio padalinio vietos, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur apmokestinamasis asmuo, kuris gauna tas paslaugas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Dėl PVM direktyvos 44 straipsnio antro sakinio išaiškinimo <DATE ISO="20110315">2011 m. kovo 15 d.</DATE> Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (toliau – Įgyvendinimo reglamentas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="077" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2011">OL L 77, 2011, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Taikant Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnį, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>nuolatinis padalinys<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> – tai padalinys, kuris nėra šio reglamento 10 straipsnyje nurodyta verslo įsisteigimo vieta, apibūdinamas kaip pakankamai nuolatinis ir turintis tinkamą žmogiškųjų ir techninių išteklių struktūrą, kad jis galėtų gauti šio padalinio poreikiams tenkinti teikiamas paslaugas ir jomis naudotis.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Įgyvendinimo reglamento 21 straipsnyje patikslinama apmokestinimo sąsaja su apmokestinamojo asmens įsisteigimo vieta ar nuolatinio padalinio vieta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Jeigu paslaugų apmokestinamajam asmeniui arba apmokestinamuoju asmeniu laikomam neapmokestinamajam juridiniam asmeniui teikimas priklauso Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnio taikymo sričiai, o tas apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs daugiau nei vienoje šalyje, toks paslaugų teikimas yra apmokestinamas PVM toje šalyje, kurioje tas apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą.</P><?PAGE NO="3"?><P>Tačiau, jei paslaugos yra teikiamos apmokestinamojo asmens nuolatiniam padaliniui, esančiam kitoje vietoje nei ta, kur paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsteigęs savo verslą, toks paslaugų teikimas yra apmokestinamas PVM toje vietoje, kur yra tą paslaugą gaunantis ir savo poreikiams ja besinaudojantis nuolatinis padalinys. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Paslaugų teikėjo pareigos nustatant paslaugų teikimo vietą apibūdintos Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 1 dalyje:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Siekdamas nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens, kuriam teikiama paslauga, nuolatinio padalinio vietą, paslaugų teikėjas patikrina teikiamos paslaugos pobūdį ir naudojimą.</P><P>Tais atvejais, kai pagal teikiamos paslaugos pobūdį ir naudojimą paslaugų teikėjas negali nustatyti nuolatinio padalinio, kuriam teikiama paslauga, vietos, paslaugų teikėjas, nustatydamas tą nuolatinį padalinį ypatingą dėmesį kreipia į tai, ar sutartyje, užsakymo blanke ir PVM mokėtojo kodu, kurį suteikė paslaugas įsigyjančio asmens valstybė narė ir kurį paslaugas įsigyjantis asmuo jam pranešė, nuolatinis padalinys yra nurodytas kaip paslaugą įsigyjantis asmuo, ir į tai, ar nuolatinis padalinys yra subjektas, kuris moka už paslaugą.</P><P>Jeigu paslaugą įsigyjančio asmens, kuriam teikiama paslauga, nuolatinio padalinio negalima nustatyti pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas, arba jeigu paslaugos, kurioms taikomas Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnis, yra teikiamos apmokestinamajam asmeniui pagal sutartį dėl vienos ar daugiau paslaugų, kurių naudojimo negalima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti, paslaugų teikėjas pagrįstai laiko, kad paslaugos teikiamos toje vietoje, kur paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsteigęs savo verslą.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Lenkijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 44 straipsnis į Lenkijos teisę buvo perkeltas <DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Ustawa o podatku od towarów i usług</HT> (Prekių ir paslaugų apmokestinimo įstatymas) 28b straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal kurias tais atvejais, kai paslaugos teikiamos apmokestinamojo asmens nuolatiniam padaliniui, kuris yra kitoje vietoje negu šio asmens buveinė ar gyvenamoji vieta, paslaugų teikimo vieta yra nuolatinio padalinio vieta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Pagal <DATE ISO="20040702">2004 m. liepos 2 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Ustawa o swobodzie działalności gospodarczej</HT> (Įstatymas dėl teisės užsiimti ekonomine veikla) 13 straipsnio 3 dalį užsienio subjektai, išskyrus nurodytus 1–2a dalyse, turi teisę pradėti ir vykdyti ūkinę veiklą tik bendrovės forma, kuri gali būti: komanditinė ūkinė bendrija, ribotos atsakomybės akcinė komanditinė ir akcinė bendrovė, taip pat tapti tokių bendrovių nariais arba įgyti jų dalių ar akcijų, jeigu tarptautinės sutartys nenustato kitaip.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarime kitokios nuostatos nėra numatyta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="127" PAGE.FIRST="6" DATE.PUB="2011">OL L 127, 2011, p. 6</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>. Šioje sutartyje Lenkijos Respublika suteikė Korėjos įmonėms galimybę patekti į rinką tik įsteigus patronuojamąją bendrovę, kuri gali pasirinkti nurodytą bendrovės formą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. šios sutarties 7.11 straipsnio 1 dalį kartu su 7.13 straipsniu ir 7-A-2 priedą (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="127" PAGE.FIRST="1201" DATE.PUB="2011">OL L 127, 2011, p. 1201</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dong Yang Electronics sp. z o. o</HT>., ieškovė pagrindinėje byloje (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT>), įsisteigusi Lenkijoje, <DATE ISO="20101027">2010 m. spalio 27 d.</DATE> sudarė su <HT TYPE="ITALIC">LG Display Co. Ltd</HT>. (Korėja) (toliau – <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>), įsisteigusia Korėjos Respublikoje, sutartį dėl paslaugų teikimo: spausdintinių plokščių iš tam tikrų medžiagų (dalių, komponentų), priklausančių <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, gamybos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Šias medžiagas bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> perdavė bendrovė <HT TYPE="ITALIC">LG Display Polska sp. z o.o</HT>. (toliau – <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT>), <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> patronuojamoji bendrovė. <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> taip pat perdavė <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklai</HT> apdorotas spausdintines plokštes, kai jos buvo pagamintos. <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT>, derindama bendrą reikalingos medžiagos kiekį su <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, iš <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklos</HT> gaudavo informaciją apie kasdien reikalingą kiekį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Šioje byloje reikšmingi santykiai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>LG koncerno<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> viduje, apie kuriuos <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> nežinojo, yra tokie.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT>, remdamasi sutartiniais įsipareigojimais su <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, gamino TFT-LCD modulius iš <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> priklaususių dalių. <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT> teikė papildomas paslaugas <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, susijusias su gatavų produktų, kurie taip pat priklausė <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, sandėliavimu ir logistika. <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> gatavus produktus pardavė kitai finansiniais ryšiais susijusiai patronuojamajai bendrovei Lenkijoje (toliau – <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos prekyba</HT>), kuri juos platino Europos rinkoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, kuri Lenkijoje buvo įregistruota apmokestinimo PVM tikslais ir turėjo įgaliotą atstovą mokesčių klausimais, užtikrino <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT>, kad ji Lenkijoje neturi nuolatinio padalinio, darbuotojų, nekilnojamojo turto ir techninių įrenginių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Taigi 2012 m. <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> išrašė <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> sąskaitas faktūras už gamybos paslaugas, kuriose nebuvo apskaičiuotas PVM. Jose buvo prierašas: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Apmokestinimo pagrindas: PVM įstatymo 28b straipsnio 2 dalis<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>. Sąskaitose faktūrose kaip paslaugą įsigyjantis asmuo buvo nurodyta <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, kuri ir apmokėjo šias sąskaitas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Vis dėlto kompetentingas Lenkijos mokesčių administratorius nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> turi sumokėti PVM už šioje byloje aptariamas paslaugas už 2012 m. Mokesčiai nustatyti pagal bazinį Lenkijos PVM tarifą, nes <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> paslaugos faktiškai buvo suteiktos ne <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> buveinėje Korėjoje, bet jos nuolatinio padalinio Lenkijoje (<HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT>) vietoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Remdamosi <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklos</HT> sutartiniais santykiais mokesčių institucijos konstatavo, kad <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> Lenkijoje dėl savo atitinkamo sutartinio veiklos modelio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>išnaudojant <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklos</HT> verslo potencialą<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> pati susikūrė nuolatinį padalinį. <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> turėjo, užuot pasitikėjusi <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> pareiškimais, pagal Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 1 dalį patikrinti pastarosios įmonės suteiktų paslaugų naudojimą. Tuomet ji būtų supratusi, kad faktinė jos suteiktų paslaugų naudos gavėja yra <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Savo ieškiniu <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> prašo panaikinti pranešimus apie mokėtiną mokestį. Nėra įvykdytos sąlygos pagal PVM direktyvos 44 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalį, įrodančios nuolatinio padalinio buvimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT><DATE ISO="20180606">2018 m. birželio 6 d.</DATE> nutartimi <HT TYPE="ITALIC">Wojewódzki Sąd Administracyjny we Wrocławiu</HT> (Vroclavo vaivadijos administracinis teismas) pagal SESV 267 straipsnį pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>1.</NO.P><TXT>Ar vien iš to, kad ne Europos Sąjungoje įsisteigusi bendrovė turi įsteigtą patronuojamąją bendrovę Lenkijoje, gali būti daroma išvada, kad Lenkijoje yra nuolatinis padalinys, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 44 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalį?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar trečiasis asmuo privalo vertinti ne Europos Sąjungoje įsisteigusios bendrovės ir jos patronuojamosios bendrovės sutartinius santykius, siekdamas nustatyti, ar pirmosios bendrovės nuolatinis padalinys yra Lenkijoje?<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Procese Teisingumo Teisme pastabas raštu pateikė ir <DATE ISO="20190905">2019 m. rugsėjo 5 d.</DATE> teismo posėdyje dalyvavo <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT>, Lenkijos mokesčių administratorius, Lenkijos Respublika, Jungtinė Karalystė ir Komisija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Prejudicinių klausimų aiškinimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Pirmiausia būtina patikslinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu tik akivaizdžiai norima išsiaiškinti, ar vien dėl aplinkybės, kad trečiojoje valstybėje įsisteigusi patronuojančioji bendrovė turi Lenkijoje įsteigtą patronuojamąją bendrovę (šiuo atveju <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT>), gali būti daroma išvada, kad ji (patronuojančioji bendrovė iš Korėjos) Lenkijoje turi nuolatinį padalinį, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 44 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Vis dėlto iš nutarties dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tokiu atveju, jei į klausimą būtų atsakyta neigiamai, norėtų sužinoti, kokie kiti kriterijai yra reikšmingi siekiant išsiaiškinti, ar patronuojamoji bendrovė (<HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT>) laikytina patronuojančiosios bendrovės (<HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>) nuolatiniu padaliniu. Tačiau pareiga tikrinti antrajame prejudiciniame klausime minėtus sutartinius santykius atsirastų tik tuomet, jei šie santykiai būtų reikšmingi nustatant, ar yra nuolatinis padalinys. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pristatydamas prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvus, aiškiai nurodo, kad siekiant nustatyti <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> suteiktos paslaugos <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> vietą jam svarbu teisingai išaiškinti PVM direktyvos 44 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas norėtų savo abiem prejudiciniais klausimais išsiaiškinti, viena vertus, ar patronuojamoji bendrovė savaime laikytina patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu (žr. B dalį). Kita vertus, jis norėtų išsiaiškinti, ar (jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai) yra kitų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant patronuojamoji bendrovė laikytina nuolatiniu padaliniu (žr. C dalį). Be to, jei būtų tokių kriterijų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ką turi patikrinti tiekėjas, norėdamas sužinoti, ar patronuojamoji bendrovė laikytina tokiu nuolatiniu padaliniu (žr. D dalį).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Patronuojamoji bendrovė – nuolatinis patronuojančiosios bendrovės padalinys?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Iš PVM direktyvos teksto matyti, kad kontroliuojama, bet teisiškai savarankiška patronuojamoji bendrovė nėra automatiškai laikytina savo patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu. PVM direktyvos 44 straipsnyje kalbama apie <HT TYPE="ITALIC">vieną</HT> apmokestinamąjį asmenį, kurio pagrindinė verslo vieta yra vienoje vietoje, o nuolatinis padalinys – kitoje. Tačiau patronuojančioji ir patronuojamoji bendrovės sudaro ne vieną apmokestinamąjį asmenį, o du.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Tiesa, PVM direktyvos 11 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama tam tikromis aplinkybėmis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>vienu apmokestinamuoju asmeniu laikyti<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> kelis apmokestinamuosius asmenis, kurie yra glaudžiai susiję (vadinamoji PVM grupė). Tačiau ši galimybė apsiriboja atitinkamos valstybės narės teritorija (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusius asmenis<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>). Kadangi neginčijama, kad <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> yra įsisteigusi Pietų Korėjoje, automatiškai atmestina prielaida, kad ji sudaro PVM grupę su savo patronuojamąja bendrove Lenkijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Be to, kiti esminiai PVM direktyvos 44 straipsnio kriterijai, sukonkretinti Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalyje, neleidžia teigti, kad pakanka vien ryšio pagal bendrovių teisę su kitu apmokestinamuoju asmeniu ir jau galima preziumuoti, kad patronuojančioji bendrovė turi nuolatinį padalinį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalyje šiuo klausimu nurodomi atitinkami kriterijai: pakankamai nuolatinis padalinys, turintis tinkamą struktūrą, kad galėtų gauti paslaugas ir jomis naudotis. Visi šie kriterijai nėra susiję su bendrovių teise, todėl jie gali būti taikomi tik <HT TYPE="ITALIC">vieno</HT> apmokestinamojo asmens, kuris yra įsisteigęs kitoje vietoje, nuolatiniam padaliniui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalyje tik atsakoma į klausimą, ar apmokestinamajam asmeniui pakanka turėti infrastruktūrą kitoje vietoje negu jo įsisteigimo vieta, kad būtų galima teigti, kad jis turi nuolatinį padalinį. Tačiau Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalyje (kitaip, negu teigia Lenkijos Respublika) nerasime jokio atsakymo į šioje byloje sprendžiamą klausimą, ar <HT TYPE="ITALIC">kito</HT> apmokestinamojo asmens infrastruktūra (vadinasi, jo buveinė) gali būti laikoma ir <HT TYPE="ITALIC">dar kito</HT> apmokestinamojo asmens nuolatiniu padaliniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Taigi į pirmąjį klausimą (pritariant Komisijai) galima aiškiai atsakyti neigiamai: vien iš to, kad trečiojoje valstybėje įsisteigusi bendrovė valstybėje narėje turi įsteigtą patronuojamąją bendrovę, negali būti daroma išvada, kad toje valstybėje narėje ši patronuojamoji bendrovė yra nuolatinis padalinys, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 44 straipsnio antrą sakinį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Kriterijai, pagal kuriuos patronuojamoji bendrovė laikoma patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia išsiaiškinti, ar yra kriterijų, pagal kuriuos net patronuojamoji bendrovė išimties tvarka įtraukiama į koncerno struktūrą taip, kad ji laikytina ne tik savarankišku apmokestinamuoju asmeniu, bet sykiu ir patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu, kaip apibrėžta PVM direktyvos 44 straipsnyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Dėl šios prielaidos kyla esminių abejonių (žr. 1 punktą), todėl kitokį vertinimą geriausiu atveju galima taikyti remiantis piktnaudžiavimu (žr. 2 punktą). Šiai išvadai taip pat neprieštarauja Teisingumo Teismo sprendimas byloje <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="19970220">1997 m. vasario 20 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑260/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:77">EU:C:1997:77</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> (žr. 3 punktą).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Esminės abejonės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Traktuojant patronuojamosios bendrovės buveinę kaip patronuojančiosios bendrovės nuolatinį padalinį, kyla esminių abejonių. Apibrėžiant nuolatinio padalinio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>teisės institutą<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> apmokestinamajam subjektui priskiriama tam tikra padalinio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>veikla<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>. Tačiau, jei padalinys yra teisiškai savarankiškas, t. y. atskiras apmokestinamasis subjektas, tuomet akivaizdu, kad jo apskritai negalima priskirti prie kito teisės subjekto.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Todėl, kaip jau minėta (žr. šios išvados 29 punktą), PVM direktyvos 44 straipsnio tekstas kartu su Įgyvendinimo reglamento 11 straipsnio 1 dalimi prieštarauja prielaidai, kad kito apmokestinamojo asmens infrastruktūra (vadinasi, jo buveinė) gali būti laikoma ir dar kito apmokestinamojo asmens nuolatiniu padaliniu. Vadinasi, taip pat patvirtinama, kad teisiškai savarankiškas juridinis asmuo (pvz., patronuojamoji bendrovė) <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>negali taip pat būti kito juridinio asmens nuolatiniu padaliniu<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Žr. H. Stadie, <HT TYPE="ITALIC">UStG</HT>, 3-iasis leidimas, 2015, 3a straipsnio 32 punkto pabaiga.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Be to, taip būtų prieštaraujama nuostatoms dėl atvirkštinio apmokestinimo (PVM direktyvos 196 straipsnis) ir dėl vadinamosios PVM grupės (PVM direktyvos 11 straipsnis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Ši prieštara išryškėtų, jei (kontroliuojama) nacionalinė patronuojamoji bendrovė, pvz., sudarytų pagal civilinę teisę galiojančias sutartis su užsienio įmone, kurios būtų vykdomos ir apmokestinamos patronuojamosios bendrovės buveinėje. Tuomet, jei patronuojamoji bendrovė būtų laikoma patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu, pagal PVM direktyvos 196 straipsnį PVM turėtų mokėti ne šalyje esanti patronuojamoji bendrovė, bet patronuojančioji bendrovė. Ši išvada galiotų ir tuo atveju, jei patronuojančioji bendrovė (kaip šioje byloje) būtų įsisteigusi trečiojoje valstybėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Vis dėlto atvirkštiniu apmokestinimu, kai pagal PVM direktyvos 196 straipsnį apmokestinamas paslaugas įsigyjantis asmuo, siekiama palengvinti mokesčių surinkimą valstybėje, kurioje įsisteigęs paslaugas įsigyjantis asmuo. Bet šioje byloje patronuojančioji bendrovė nėra toks asmuo. Kadangi ji nebūtinai turi žinoti apie visus savarankiško juridinio asmens (net jei tai yra patronuojamoji bendrovė) sandorius, tokia išvada neatrodo logiška. Patronuojančioji bendrovė prieš savo valią turėtų sumokėti PVM už jai nežinomus sandorius, už kuriuos ji negavo jokio atlygio. Vargu ar tai būtų suderinama su apmokestinamojo asmens funkcija rinkti mokesčius valstybės naudai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A-PACK CZ</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑127/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:377">EU:C:2019:377</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20171123">2017 m. lapkričio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Di Maura</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑246/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:887">EU:C:2017:887</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20080221">2008 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Netto Supermarkt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑271/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:105">EU:C:2008:105</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19931020">1993 m. spalio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Balocchi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑10/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:846">EU:C:1993:846</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P><P>Šiuo klausimu žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Di Maura</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑246/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:440">EU:C:2017:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Be to, šis poveikis (mokestinių prievolių perkėlimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>glaudžiai susijusiai<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> bendrovei) numatytas tik PVM direktyvos 11 straipsnyje. Todėl taip pat būtų nepaisoma aiškaus PVM direktyvos vertinimo 11 straipsnyje, kuriuo remiantis dėl pagrįstų priežasčių leidžiama sujungti kelis teisiškai savarankiškus asmenis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑605/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:150">EU:C:2017:150</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 38 ir paskesni punktai).</P></NOTE> tik vienoje valstybėje narėje, t. y. ne su įmonėmis iš kitų valstybių narių ar trečiųjų valstybių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Dar savo išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">Welmory</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑605/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:340">EU:C:2014:340</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> pabrėžiau didelę teisinio saugumo reikšmę paslaugų teikėjui nustatant jo mokestines prievoles ir padariau išvadą, kad teisiniu požiūriu savarankiškas juridinis asmuo negali būti automatiškai laikomas kito juridinio asmens nuolatiniu padaliniu. Šį teisinio saugumo aspektą pabrėžia ir Teisingumo Teismas savo sprendime šioje byloje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="20141016">2014 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Welmory</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑605/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2298">EU:C:2014:2298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Ta pati išvada darytina apie paslaugas įsigyjančio asmens teisinį saugumą, nes jis turi žinoti, ar jis pats, ar jo patronuojamoji ir (arba) patronuojančioji bendrovė (žr. PVM direktyvos 196 straipsnį) turi mokėti PVM.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Be to, norėčiau paminėti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 projekto aiškinamąjį memorandumą, pagal kurį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>svarbu, kad paslaugų teikėjas galėtų &lt;…&gt; teisingai nustatyti, kur yra paslaugas įsigyjantis asmuo<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20091217">2009 m. gruodžio 17 d.</DATE> Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos įgyvendinimo priemonės (Nauja redakcija), COM(2009) 672 galutinis, p. 3.</P></NOTE>. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, kai jis galės atmesti prielaidą, kad patronuojamosios bendrovės buveinė gali būti ir kito apmokestinamojo asmens nuolatinis padalinys. Savarankiškos bendrovės teisinį statusą (šioje byloje – ribotos atsakomybės bendrovė (<HT TYPE="ITALIC">sp.z.o.o</HT>.)) galima palyginti lengvai išsiaiškinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Be to, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad užsienyje (<HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> atveju) ne visada galima aiškiai suprasti, kas kontroliuoja patronuojamąją bendrovę. Šioje byloje akivaizdu, kad 20 % <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklos</HT> kapitalo (tai liudija <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> teiginiai raštuose ir teismo posėdyje) dar valdo trečia įmonė. Jei šie 20 % reikštų, kad susidaro sprendimus blokuojanti mažuma, tuomet vargu ar būtų galima kalbėti apie, pavyzdžiui, (kontroliuojamą) patronuojamąją bendrovę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Vadinasi, savarankiška patronuojamoji bendrovė negali būti laikoma patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Atsižvelgiant į draudimą piktnaudžiauti taikoma išimtis?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Kitokią išvadą būtų galima padaryti nebent tuomet, jei pasirinkti sutartiniai santykiai (šiuo atveju <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> santykiai) būtų laikomi piktnaudžiavimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Piktnaudžiavimo draudimo principas, kuris taikomas Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Halifax</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P><DATE ISO="20060221">2006 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Halifax ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑255/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:121">EU:C:2006:121</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 67 ir paskesni punktai).</P></NOTE> suformuotoje jurisprudencijoje PVM srityje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Žr. <DATE ISO="20171122">2017 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cussens ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑251/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:881">EU:C:2017:881</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame cituojamas <DATE ISO="20091015">2009 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Audiolux ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑101/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:626">EU:C:2009:626</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Taigi šis principas galėtų būti taikomas ir šios bylos aplinkybėmis. Vis dėlto šioje byloje pakankamai akivaizdu, kad (taip mano ir Komisija) <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> piktnaudžiavimą galima paneigti, nes užsakymas buvo tiesiogiai pateiktas <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> (užuot, pavyzdžiui, užsakymą pateikus per <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklą</HT>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Viena vertus, <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> ne tik oficialiai teikė paslaugas <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, bet ir faktiškai <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklai</HT>. Net vertinant ekonominę tikrovę (pagal vadinamąjį ekonominį metodą), kuri laikoma esminiu kriterijumi taikant bendrą PVM sistemą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Tai aiškiai nurodoma <DATE ISO="20180222">2018 m. vasario 22 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">T‑2</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑396/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:109">EU:C:2018:109</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20130620">2013 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Newey</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑653/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:409">EU:C:2013:409</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20101007">2010 m. spalio 7 d.</DATE>, Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Loyalty Management UK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑53/09 ir C‑55/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:590">EU:C:2010:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20070628">2007 m. birželio 28 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Planzer Luxembourg</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑73/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:397">EU:C:2007:397</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P><P>Panašiai teigiama <DATE ISO="20190327">2019 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mydibel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑201/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:254">EU:C:2019:254</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 38 ir paskesni punktai) vertinant paslaugos vientisumą.</P></NOTE>, šiuo atveju priešinga išvada neįmanoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT> nebuvo nei <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> kontrahentė, nei apdorotų prekių savininkė, nei pati jas toliau naudojo (t. y. pardavė). Gatavas prekes <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> daugiausia pardavė <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos prekybai</HT>. Vadinasi, sutinkant su Jungtinės Karalystės požiūriu teismo posėdyje, negalima teigti, kad <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT> naudojasi <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> paslaugomis. Tiek <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT>, tiek <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT> bendradarbiavo kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>tiekėjos<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> darbo pasiskirstymu pagrįstame gamybos procese ir dirbo <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> naudai. Pastaroji abiejų bendrovių paslaugomis naudojosi parduodama gatavas prekes <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos prekybai</HT>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Antra vertus, net jei darytume prielaidą, kad <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> faktiškai būtų teikusi paslaugas <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklai</HT>, ši aplinkybė nebūtų padariusi jokio poveikio Lenkijos pajamų iš mokesčių dydžiui ir <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamyklai</HT> taikomo PVM mokesčio dydžiui. Tokiu atveju <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT> turėtų teisę į atitinkamą atskaitą sąskaitos faktūros išrašymo dieną<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Dėl būtinybės išrašyti sąskaitą faktūrą su išskirtu PVM, kad būtų galima pasinaudoti teise į atskaitą, žr. <DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:249">EU:C:2018:249</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:927">EU:C:2017:927</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 34 ir paskesni punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Net jei <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> Lenkijoje turėtų nuolatinį padalinį, kurio funkciją atliktų patronuojamoji bendrovė <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT>, ši aplinkybė neturėtų reikšmės. Tokiu atveju <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> turėtų teisę į atskaitą, vadinasi, galiausiai jai vis tiek nebūtų taikomas Lenkijos PVM. Abiem atvejais nei Lenkijos Respublika, nei mokesčių administratorius negalėjo nurodyti, kokio PVM būtų išvengta piktnaudžiaujant.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Lenkijos Respublika iš esmės teigia, kad pridėtinė vertė buvo sukurta Lenkijoje, todėl ji ir turėtų būti apmokestinta Lenkijoje. Šiuo atveju galima neatsakyti į klausimą, ar šis argumentas apskritai teisingas (pavyzdžiui, gaminant prekes ir paskui jas neapmokestintas tiekiant Bendrijos viduje pagal PVM direktyvos 138 straipsnį šis argumentas yra neteisingas, nes šiuo atveju taikomas paskirties šalies principas, todėl pridėtinė vertė sukuriama vienoje valstybėje, o apmokestinama kitoje valstybėje).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Jeigu <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> suteiktos paslaugos padėjo sukurti produktus, kurie parduodami Lenkijoje, tuomet <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> paslauga irgi apmokestinama produktų vartojimo vietoje (t. y. Lenkijoje). Suma, kurią <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> sumokėjo <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> be Lenkijos PVM, įskaičiuojama į galutiniam vartotojui skirto gaminio (šiuo atveju TFT monitoriaus) kainą ir galiausiai, parduodant galutiniam vartotojui skirtą gaminį Lenkijoje, prie jos vis dėlto pridedamas Lenkijos PVM. Todėl Lenkija gauna pajamų iš mokesčių už pridėtinę vertę, kurią <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> Lenkijoje sukūrė bendrovei <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>, kai tiekė TFT monitorių Lenkijoje. Pagal PVM reglamentuojančius teisės aktus <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> paslaugų teikimo vieta prieš tai buvo Korėjoje, nes toks yra Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimas, kuriuo kitai įmonei skirtos paslaugos teikimo vieta susiejama su jos įsisteigimo vieta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Vis dėlto šis Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimas, kaip teisingai pažymėjo ir Komisija, šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės Lenkijos pajamoms iš mokesčių. Todėl, kiek tai susiję su paslaugomis, kurios padėjo sukurti materialius gaminius, nėra daug galimybių piktnaudžiauti PVM srityje. Vadinasi, nebereikia atsakyti į klausimą, ar <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> turėjo kaip nors išsiaiškinti, ar <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> taiko piktnaudžiavimo schemą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Šis atvejis iš esmės skiriasi nuo situacijų, kai vienos paslaugos padeda teikti kitas paslaugas. Pastarąsias situacijas jau išnagrinėjo Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr., pvz., <DATE ISO="20151217">2015 m. gruodžio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">WebMindLicenses</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑419/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:832">EU:C:2015:832</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20141016">2014 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Welmory</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑605/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2298">EU:C:2014:2298</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19970220">1997 m. vasario 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑260/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:77">EU:C:1997:77</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šioje byloje teoriškai įmanoma civilinės teisės priemonėmis sumažinti mokamą PVM, kaip tai akivaizdžiai buvo daroma byloje <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="19970220">1997 m. vasario 20 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑260/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:77">EU:C:1997:77</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> (tačiau dar taikant ankstesnius teisės aktus).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Taip pat negalima teigti, kad <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> piktnaudžiavo, nes nenurodė ir nesumokėjo PVM Pietų Korėjoje. Kalbant apie (pagal Pietų Korėjos teisę) mokėtiną Pietų Korėjos PVM, ko gero, galima daryti prielaidą, kad <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> savo kontrahentei <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> pateikė teisingą informaciją. Kaip paaiškėjo teismo posėdyje, <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> buvo užtikrinta, kad jai nereikės mokėti mokesčių Pietų Korėjoje už <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>šių paslaugų importą<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>. Neatmestina galimybė, kad Pietų Korėjos PVM reglamentuojančiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje įsisteigusiam paslaugas įsigyjančiam asmeniui taikomas atvirkštinis apmokestinimas, jeigu jam paslaugas teikia užsienio įmonė. Tokia galimybė yra numatyta bent jau pagal Sąjungos teisę sukurtoje PVM sistemoje, kiek tai susiję su daugeliu užsienio įmonių paslaugų nacionalinėms įmonėms (žr. PVM direktyvos 196 straipsnį).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Išimtis, taikoma remiantis sprendimu byloje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>DFDS<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju šiai išvadai galėtų prieštarauti Teisingumo Teismo sprendimas byloje <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT>. Jis galėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį neatmestina galimybė, jog patronuojamoji bendrovė, veikianti kaip paprastas savo patronuojančios bendrovės padalinys, galėtų būti laikoma nuolatiniu padaliniu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="19970220">1997 m. vasario 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑260/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:77">EU:C:1997:77</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas toje byloje nusprendė, kad paslaugos, kurias keleiviams teikia kelionių organizatorius, įsisteigęs vienoje valstybėje narėje, o jam tarpininkauja kitoje valstybėje narėje įsisteigusi bendrovė, turi būti apmokestinamos PVM pastarojoje valstybėje. Tačiau su sąlyga, kad ši bendrovė, kuri veikia kaip paprastas kelionių organizatoriaus padalinys, turi techninių ir žmogiškųjų išteklių, būdingų nuolatiniam padaliniui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr. <DATE ISO="19970220">1997 m. vasario 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑260/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:77">EU:C:1997:77</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Vis dėlto šis sprendimas (kuriuo iš esmės remiasi Lenkija) buvo susijęs su išskirtine kelionių organizatorių veiklos sritimi, kuriai bet kuriuo atveju taikoma speciali apmokestinimo PVM schema (dabartinis PVM direktyvos 306 ir paskesni straipsniai). Vien todėl šio sprendimo negalima automatiškai taikyti kitoms situacijoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Antra, minėtoje byloje Teisingumo Teismo atsakymas yra susijęs su patronuojamąja bendrove, kuri <HT TYPE="ITALIC">kaip tarpininkė</HT> patronuojančiosios bendrovės vardu teikė paslaugas tretiesiems asmenims. Tačiau šioje byloje susiklostė kitokios aplinkybės. <HT TYPE="ITALIC">LG Lenkijos gamykla</HT> TFT monitorių neparduoda <HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT> vardu. Nėra nieko panašaus į paprasto padalinio veiklą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Trečia, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT> nagrinėtas atvirkščias atvejis, kai kalbama apie patronuojančiosios arba patronuojamosios bendrovės <HT TYPE="ITALIC">paslaugų teikimo</HT> vietą, o ne apie trečiojo asmens gaunamą paslaugą. Todėl vargu ar įmanoma šiuos argumentus taikyti kitais atvejais. Šioje byloje nėra pagrindo remtis prielaida apie paprastą padalinį, veikiantį patronuojančiosios bendrovės vardu. Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT> buvo pagrįstas klausimu, kas, remiantis ekonominiu metodu, <HT TYPE="ITALIC">suteikė</HT> kelionės paslaugas (o ne jas gavo).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Ketvirta, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT> faktinės aplinkybės (kaip teisingai teigia Komisija) susidarė dėl ypatingų aplinkybių, susijusių su piktnaudžiavimo rizika teikiant paslaugas, ir atsižvelgiant į faktą, kad pagal paslaugų teikimo vietą buvo galimybė atleisti nuo mokesčių arba ne. Kaip jau minėta, PVM šiuo atveju galiausiai mokėtinas tiekiant prekes (monitorius), o paslauga yra tik paruošiamasis šio tiekimo etapas. Todėl šioje byloje tokios rizikos nėra.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Galiausiai Teisingumo Teismas pats nukrypo nuo Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT> ir patikslino, kad net 100 % valdoma patronuojamoji bendrovė laikytina savarankišku apmokestinamuoju juridiniu asmeniu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20121025">2012 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Daimler</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑318/11 ir C‑319/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:666">EU:C:2012:666</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Be to, kaip jau minėjau šios išvados 43 punkte, tai, kad teisiškai savarankiškas juridinis asmuo negali tuo pat metu būti ir nuolatinis kito juridinio asmens padalinys, padeda užtikrinti asmens, kuriam tenka mokestinė prievolė, teisinį saugumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Vadinasi, šioje byloje negalima pritaikyti jokio argumento iš Teisingumo Teismo sprendimo byloje <HT TYPE="ITALIC">DFDS</HT>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="11"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tarpinė išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Taigi patronuojamoji bendrovė negali būti laikoma patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu (pagal PVM direktyvos 44 straipsnio antrą sakinį). Apie kitokią išvadą būtų galima kalbėti tik tuomet, jei paslaugas įsigyjančio asmens pasirinkta sutarties struktūra prieštarautų draudimui piktnaudžiauti. Tai įvertinti turės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tačiau remiantis Teisingumo Teismui nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis šioje byloje nėra pagrindo kelti tokią prielaidą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Alternatyvi išvada: paslaugos teikėjo pareiga atlikti tyrimą</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Jei vis dėlto būtų galima daryti prielaidą apie (<HT TYPE="ITALIC">LG Korea</HT>) piktnaudžiavimą, tuomet kiltų klausimas, ką turi patikrinti paslaugos teikėjas (<HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT>), kad galėtų įvertinti, ar jo kontrahentas piktnaudžiauja. Tokiu atveju savarankiška bendrovė būtų laikoma kitos savarankiškos bendrovės nuolatiniu padaliniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Šiuo atveju būtų galima remtis Įgyvendinimo reglamento 21 ir 22 straipsnių nuostatomis. Pagal Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 1 dalį, siekdamas nustatyti nuolatinio padalinio, kuriam teikiama paslauga, vietą, paslaugų teikėjas patikrina teikiamos paslaugos pobūdį ir naudojimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Vis dėlto Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnis aiškinamas kartu su Įgyvendinimo reglamento 21 straipsniu. O Įgyvendinimo reglamento 21 straipsnis pagrįstas prielaida, kad apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs vienoje valstybėje, o nuolatinį padalinį turi kitoje valstybėje. Vadinasi, šiose nuostatose siekiama išsiaiškinti, <HT TYPE="ITALIC">kokioje žinomoje apmokestinamojo asmens vietoje</HT> (nuolatiniam padaliniui ar buveinei) teikiama paslauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Šioje byloje vis dėlto svarbiausia, ar antrasis (remiantis jo matoma forma – teisiškai savarankiškas) apmokestinamasis asmuo galėtų būti laikomas pirmojo apmokestinamojo asmens nuolatiniu padaliniu. Taigi, neaišku, <HT TYPE="ITALIC">ar</HT> apskritai galima kalbėti apie nuolatinį padalinį. Šis atvejis nepatenka į Įgyvendinimo reglamento taikymo sritį. Todėl Įgyvendinimo reglamento 22 straipsnio 1 dalis taikoma ne paslaugas įsigyjančių įmonių tarpusavio santykiams pagal bendrovių teisę, bet tik paslaugų teikėjo sutartiniams santykiams su paslaugas įsigyjančiu asmeniu. Todėl, pavyzdžiui, nurodoma sutartis ir užsakymo blankas, bet ne įmonių registro išrašai ar panašūs dokumentai. Vadinasi, Įgyvendinimo reglamento 21 ir paskesni straipsniai šioje byloje nėra reikšmingi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Nepaisant to, iš apmokestinamojo asmens (kuris tik renka mokesčius valstybės naudai, kaip pabrėžiama Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Žr. <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A-PACK CZ</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑127/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:377">EU:C:2019:377</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20171123">2017 m. lapkričio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Di Maura</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑246/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:887">EU:C:2017:887</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20080221">2008 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Netto Supermarkt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑271/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:105">EU:C:2008:105</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19931020">1993 m. spalio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Balocchi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑10/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:846">EU:C:1993:846</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P><P>Šiuo klausimu žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Di Maura</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑246/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:440">EU:C:2017:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>) galima reikalauti užtikrinti tam tikrą (tačiau proporcingą) rūpestingumo laipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl sukčiavimo atvejų: <DATE ISO="20181025">2018 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Božičevič Ježovnik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑528/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:868">EU:C:2018:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> dėl pagrįstumo), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mecsek-Gabona</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑273/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:547">EU:C:2012:547</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> dėl pagrįstumo) ir <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> dėl pagrįstumo).</P></NOTE>. Jei yra <HT TYPE="ITALIC">konkrečių įrodymų</HT> apie mokesčių slėpimą arba piktnaudžiavimą, iš apmokestinamojo asmens gali būti, pavyzdžiui, tikimasi, kad jis papildomai pasidomės savo tiekėju, kad galėtų įsitikinti jo patikimumu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P><DATE ISO="20170518">2017 m. gegužės 18 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Litdana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑624/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:389">EU:C:2017:389</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PPUH Stehcemp</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:719">EU:C:2015:719</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tie patys argumentai taikomi (žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 20 konstatuojamąją dalį) siekiant tiksliai nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens įsisteigimo vietą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Kaip šiomis aplinkybėmis teisingai pabrėžė generalinis advokatas N. Wahl, net turėdamos konkrečių įrodymų apie mokesčių slėpimą ar piktnaudžiavimą mokesčių institucijos vis dėlto negali versti apmokestinamojo asmens atlikti sudėtingų ir nuodugnių patikrinimų, taip perduodamos jam savo tyrimo funkcijas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Generalinio advokato N. Wahl išvada sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Finanzamt Neuss ir Butin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑374/16 ir C‑375/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:515">EU:C:2017:515</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Panaši išvada daroma <DATE ISO="20130131">2013 m. sausio 31 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">LVK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑643/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:55">EU:C:2013:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében ir Dávid</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 61 ir paskesni punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Taigi darytina išvada, kad iš <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> taip pat bet kuriuo atveju negalima reikalauti neįmanomų dalykų. <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> subjektyviai neįmanoma patikrinti jai nežinomų jos kontrahentės ir pastarosios (galimai nežinomų) patronuojamųjų bendrovių sutartinių santykių. Tokia pareiga tikrinti ir (arba) atlikti tyrimą viršytų reikalaujamą pakankamą rūpestingumo laipsnį, kurio galima iš jos pagrįstai reikalauti. Todėl visos šalys daro teisingą išvadą, kad <HT TYPE="ITALIC">Dong Yang</HT> neturėjo analizuoti šių sutarčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Taigi, jei nėra įrodyta priešingai, vienas kontrahentas gali pasitikėti kito kontrahento užtikrinimu raštu, kad pastarasis valstybėje (šiuo atveju Lenkijoje) neturi nuolatinio padalinio. Juolab kad dėl Lenkijos teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="20040702">2004 m. liepos 2 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Ustawa o swobodzie działalności gospodarczej</HT> (Įstatymas dėl teisės užsiimti ekonomine veikla) 13 straipsnio 3 dalis.</P></NOTE> reikalavimų Korėjos įmonėms yra sunkiau vykdyti veiklą per nuolatinius padalinius, todėl nėra jokios pagrįstos priežasties abejoti kontrahento patvirtinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Faktas, kad patronuojamoji bendrovė yra įtraukta į sutarties vykdymą, bent šiuo atveju, kai kontrahentui priklausanti prekė gaminama taikant darbo pasiskirstymu pagrįstą gamybos procesą, taip pat negali būti laikomas pagrindu įpareigoti atlikti išsamesnius tyrimus. Juolab kad savarankiška patronuojamoji bendrovė iš principo negali būti laikoma patronuojančiosios bendrovės nuolatiniu padaliniu (išsamiau žr. šios išvados 37 ir paskesnius punktus).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Vadinasi, tiesa, kad iš apmokestinamojo asmens galima reikalauti užtikrinti tinkamą rūpestingumo laipsnį nustatant atitinkamą paslaugų teikimo vietą. Tačiau šis reikalavimas nereiškia, kad jis privalo aiškintis ir tikrinti jam nežinomus kontrahento bei pastarojo patronuojamųjų bendrovių sutartinius santykius.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismui siūlau taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Wojewódzki Sąd Administracyjny we Wrocławiu</HT> (Vroclavo vaivadijos administracinis teismas) pateiktus klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Bendrovės (iš trečiosios valstybės) patronuojamoji bendrovė nėra jos nuolatinis padalinys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnio antrą sakinį ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 11 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Apie kitokią išvadą būtų galima kalbėti tik tuomet, jei paslaugas įsigyjančio asmens pasirinkta sutarties struktūra prieštarautų draudimui piktnaudžiauti. Tai įvertinti turės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvą 2006/112/EB reikalaujama, kad apmokestinamasis asmuo užtikrintų tinkamą rūpestingumo laipsnį, nustatydamas atitinkamą paslaugų teikimo vietą. Tačiau šis reikalavimas nereiškia, kad jis privalo aiškintis ir tikrinti jam nežinomus kontrahento bei pastarojo patronuojamųjų bendrovių sutartinius santykius.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>