Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

MACIEJ SZPUNAR IŠVADA,

pateikta 2025 m. gruodžio 18 d.(1)

Byla C‑598/24

CY

prieš

Gândul Media Network SRL,

HO

(Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Intelektinė nuosavybė – Direktyva 2001/29/EB – Autorių teisės ir gretutinės teisės – 2 straipsnis – Atgaminimo teisė – 3 straipsnis – Teisė viešai skelbti – Sąvoka „kūrinys“ – Trumpas tekstas, kuriuo pasidalinta Facebook ir kuris perspausdintas internetinėje spaudoje – 5 straipsnio 3 dalies c punktas – Išimtys ir apribojimai – Išimtis, susijusi su tikslu pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius – Derinimo lygis “






 Įvadas

1.        Sąjungos autorių teisėje numatytos įvairios autorių išimtinių teisių išimtys, leidžiančios kūrinių naudotojams be autorių leidimo atlikti tam tikrus veiksmus, kurie paprastai priklauso šių teisių turėtojų monopoliui.

2.        Visos šios išimtys, išskyrus vieną, yra neprivalomojo pobūdžio. Taigi valstybės narės turi plačią diskreciją ne tik pasirinkti išimtis, kurias nori perkelti į savo nacionalinę teisę, bet ir nustatyti konkretų jų įgyvendinimo būdą.

3.        Vis dėlto kai kurios iš šių išimčių leidžia suderinti išimtinį autorių prerogatyvų pobūdį su kūrinių naudotojų pagrindinėmis teisėmis, visų pirma saviraiškos laisve įvairiais aspektais. Man atrodo, sunku įsivaizduoti, kad jos nebūtų vienaip ar kitaip perkeltos į visų valstybių narių vidaus teisę(2).

4.        Šioje byloje Teisingumo Teismas turi galimybę patikslinti valstybių narių diskrecijos apimtį į nacionalinę teisę perkeliant išimtį, kuria siekiama užtikrinti žiniasklaidos laisvę informuoti apie tuo metu vykstančius įvykius.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

5.        2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(3) 2, 3 ir 5 straipsniuose nustatyta:

„2 straipsnis

Valstybės narės nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies:

a)      autoriams – savo kūrinius;

<...>

3 straipsnis

1.      Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

<...>

5 straipsnis

<...>

3.      Valstybės narės 2 ir 3 straipsniuose nustatytoms teisėms gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais, kai:

<...>

c)      atgaminami spaudoje, viešai skelbiami ar padaromi viešai prieinami paskelbti straipsniai aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis ar atgaminamos kūrinių ar kitų panašaus pobūdžio objektų transliacijos, tais atvejais, kai toks naudojimas nėra aiškiai uždraustas teisių turėtojų ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, arba naudojami kūriniai ar kiti objektai norint pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai, su sąlyga, kad būtų nurodytas šaltinis, įskaitant ir autoriaus vardą, išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti;

<...>

5.      Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos išimtys ir apribojimai taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų.“

 Rumunijos teisė

6.        1996 m. kovo 14 d. Legea Nr. 8/1996 privind dreptul de autor și drepturile conexe (Įstatymas Nr. 8/1996 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių)(4) 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Toliau išvardyti anksčiau viešai paskelbto kūrinio naudojimo būdai leidžiami be autoriaus sutikimo ir nemokant jokio atlygio, jeigu jie yra suderinami su gerais papročiais, neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepažeidžia autoriaus arba teisių turėtojų interesų:

<...>

2.      1 dalyje nustatytomis sąlygomis leidžiama atgaminti, platinti, transliuoti ar viešai paskelbti nesiekiant jokios tiesioginės ar netiesioginės komercinės ar ekonominės naudos:

<...>

c)      trumpas kūrinių ištraukas, susijusias su informacija apie tuo metu vykstančius įvykius, tačiau tik tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai;

<...>“

7.        Šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgiant, be kita ko, į jo 2 dalies c punkte nurodytus atvejus, numatyta pareiga nurodyti naudojamo kūrinio šaltinį ir autoriaus pavardę, nebent tai neįmanoma.

 Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai

8.        2021 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pagrindinėje byloje, dėstytoja, savo Facebook paskyroje paskelbė 22 eilučių tekstą „Mažasis vadovas tėvams mokslo metų pradžioje“. Humoristiniu ir didaktiniu tonu ji nurodė nenorinti gauti dovanų iš savo studentų tėvų.

9.        2021 m. rugsėjo 14 d. žurnalistas HO internetinio dienraščio „Gândul“ interneto svetainėje, valdomoje pagal Rumunijos teisę įsteigtos bendrovės Gândul Media Network SRL, paskelbė straipsnį „Dar negirdėta dėstytojos žinutė tėvams, kurie stengiasi jai įteikti dovanų mokslo metų pradžioje“, kuriame po įžanginės dalies buvo pateiktas visas ieškovės pagrindinėje byloje paskelbtas tekstas. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, pirma, nagrinėjamas tekstas buvo panaudotas be išankstinio ieškovės pagrindinėje byloje sutikimo ir, antra, jos pavardė ir šio teksto šaltinis, naudojant hipersaitą į originalą, buvo pridėti vėliau.

10.      Ieškovė pagrindinėje byloje pareiškė ieškinį, remdamasi teise į turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl jos autorių teisių pažeidimo, atlyginimą. 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu Tribunalul București (Bukarešto apygardos teismas, Rumunija) atmetė jos ieškinį, nusprendęs, kad nagrinėjamam tekstui negali būti taikoma autorių teisių apsauga. Curtea de Apel București (Bukarešto apeliacinis teismas, Rumunija) 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu patvirtino tokį sprendimą.

11.      Ieškovė pagrindinėje byloje padavė kasacinį skundą Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukštasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Rumunija), kuris nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

1.      Ar [Direktyvos 2001/29] 2 straipsnio a punkto nuostatas reikia aiškinti taip, kad socialiniame tinkle paskelbtas tekstas, kuriame išreiškiama nuomonė dėl nepriimtinų socialinių papročių, gali būti laikomas autorių teisėmis saugomu kūriniu?

2.      Ar [Direktyvos 2001/29] 5 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią teikiant informaciją aktualiais klausimais leidžiama naudoti tik trumpas kūrinio ištraukas, bet ne visą kūrinį, ypač tuo atveju, jeigu jis yra trumpos apimties, ir tik su sąlyga, kad nėra siekiama tiesioginės ar netiesioginės komercinės ar ekonominės naudos?“

12.      Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą gavo 2024 m. rugsėjo 16 d. Rašytines pastabas pateikė kasatorė pagrindinėje byloje, Rumunijos vyriausybė ir Europos Komisija. Teisingumo Teismas nusprendė nagrinėti bylą nerengdamas posėdžio.

 Analizė

13.      Šioje byloje Teisingumo Teismui pateikti du prejudiciniai klausimai. Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pageidavimus, savo išvadoje sutelksiu dėmesį į antrąjį klausimą. Kiek tai susiję su pirmuoju klausimu, Teisingumo Teismui pakaks priminti jo suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią tam, kad objektas būtų laikomas „kūriniu“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos autorių teisę, turi būti įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos: objektas turi būti originalus, t. y. individualus paties autoriaus intelekto kūrinys, ir jis turi būti šios intelektinės kūrybos išraiška(5). Taigi tokios aplinkybės, kaip teksto ilgis, jo paskelbimo vieta ir tai, ar jis priklauso iš anksto nustatytam literatūros žanrui, neturi jokios įtakos šiam kvalifikavimui. Patikrinimas, ar konkrečiu atveju šios dvi sąlygos įvykdytos, visiškai susijęs su faktinių aplinkybių vertinimu, todėl priklauso bylą iš esmės nagrinėjusių teismų kompetencijai.

14.      Taigi tiesiogiai pereisiu prie antrojo prejudicinio klausimo analizės.

 Dėl antrojo prejudicinio klausimo dalyko

15.      Antrasis prejudicinis klausimas susijęs su Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto aiškinimu.

16.      Kalbant konkrečiau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti šios nuostatos pabaigą, kurioje reglamentuojama pranešimo apie tuo metu vykstančius įvykius išimtis. Pagal šią nuostatą valstybės narės turi teisę numatyti išimtinių teisių išimtis arba apribojimus, kai „naudojami kūriniai ar kiti objektai norint pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai, su sąlyga, kad būtų nurodytas šaltinis, įskaitant ir autoriaus vardą, išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti“.

17.      Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jį pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, dėl to, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamo teksto paskelbimas gali būti laikomas „tuo metu vykstančiu įvykiu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punktą, ir, antra, dėl Rumunijos teisės aktų, kuriais ši nuostata perkelta į nacionalinę teisę, suderinamumo su šia nuostata, tiek, kiek pagal šią nuostatą leidžiamas tik kūrinių „trumpų ištraukų“ naudojimas ir draudžiama bet kokia, net ir netiesioginė, komercinė ar ekonominė nauda, nors šie apribojimai nenumatyti nagrinėjamoje Direktyvos 2001/29 nuostatoje. Antrajame prejudiciniame klausime atspindėtas tik antrasis aspektas. Vis dėlto pirmasis aspektas susijęs su tuo, ar pagrindinėje byloje taikytina pati pranešimo apie tuo metu vykstančius įvykius išimtis. Taigi man atrodo naudinga išsklaidyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejones šiuo klausimu.

18.      Reikėtų pabrėžti, kad pagrindinė byla susijusi ne su nagrinėjamos nacionalinės nuostatos galiojimo vertinimu atsižvelgiant į Direktyvą 2001/29, o su konkrečiu ginču, kuriam ši nacionalinė nuostata galėtų būti taikoma. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi tik išaiškinti šią nuostatą kiek įmanoma laikydamasis šios direktyvos arba prireikus jos netaikyti savo nagrinėjamoje byloje(6). Vadinasi, nagrinėjamos nacionalinės nuostatos atitiktį Direktyvai 2001/29 šis teismas turės įvertinti atsižvelgdamas į pagrindinės bylos aplinkybes ir reikalavimą užtikrinti teisingą nagrinėjamų pagrindinių teisių pusiausvyrą.

19.      Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, pirma, kokios yra Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigos taikymo sąlygos ir, antra, ar ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos ją perkeliančios nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias leidžiamas naudojimas, siekiant pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius, apribojamas trumpomis kūrinių ištraukomis ir draudžiama iš to gauti tiesioginę ar netiesioginę ekonominę naudą.

 Jurisprudencija, susijusi su išimtimi dėl pranešimo apie tuo metu vykstančius įvykius

20.      Manau, kad prieš pradedant nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltas teisines problemas būtina trumpai priminti jurisprudenciją, susijusią su Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaiga.

21.      Pagrindinė byla susijusi su konkrečiu toje nuostatoje numatytos išimties taikymo atveju, t. y. kad pats kūrinio, naudojamo siekiant pranešti apie tuo metu vykstantį įvykį, paskelbimas yra šis įvykis ir kad aptariamas pranešimas iš esmės yra viešas šio kūrinio turinio paskelbimas. Vis dėlto Teisingumo Teismas netiesiogiai, bet neišvengiamai pripažino šios išimties taikymą tokiomis aplinkybėmis, be kita ko, Sprendime Spiegel Online(7).

22.      Tame sprendime Teisingumo Teismas taip pat pateikė bendras Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigos aiškinimo gaires, be kita ko, nusprendęs, kad šia nuostata nėra visiškai suderinama joje numatyta išimtis, paliekant valstybėms narėms didelę diskreciją išsamiai apibrėžti jos taikymo sąlygas, kad valstybės narės galėtų palyginti esamus interesus. Teisingumo Teismo teigimu, ši diskrecija kyla, be kita ko, iš minėtoje nuostatoje esančių žodžių „tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai“(8).

23.      Nepaisant to, Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad valstybių narių diskrecija yra apribota keliais aspektais(9).

24.      Pirma, įgyvendindamos Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigą valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės kylančių reikalavimų, be kita ko, šioje nuostatoje įtvirtintų sąlygų, ir proporcingumo principo(10).

25.      Antra, valstybės narės turi užtikrinti, kad nebūtų trukdoma siekti Direktyvos 2001/29 tikslų, susijusių su aukšto lygio autorių teisių apsaugos užtikrinimu ir tinkamu vidaus rinkos veikimu, kartu išsaugant nagrinėjamos išimties veiksmingumą(11).

26.      Trečia, valstybių narių diskrecija apibrėžta Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalyje.

27.      Galiausiai, ketvirta, perkeldamos šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigą į nacionalinę teisę, valstybės narės turi vadovautis tokiu šios nuostatos aiškinimu, kuris leistų užtikrinti deramą pusiausvyrą tarp įvairių Sąjungos teisinėje sistemoje saugomų pagrindinių teisių(12). Pagrindinės teisės, apie kurias kalbama, yra, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta autorių intelektinės nuosavybės teisė ir, antra, Chartijos 11 straipsnyje užtikrinama saugomų objektų naudotojų saviraiškos ir informacijos laisvė(13).

28.      Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigą šioje byloje reikia aiškinti atsižvelgiant būtent į šią jurisprudenciją.

 Dėl kvalifikavimo kaip „tuo metu vykstančio įvykio“

29.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaiga gali būti taikoma tuo atveju, kai mokslo metų pradžioje Facebook tinklalapyje paskelbtas tekstas, kuriame dėstytojas nurodo, jog tam tikrą elgesį laiko netinkamu mokykloje, yra viešai paskelbiamas internetiniame laikraštyje. Šiam teismui kyla abejonių, be kita ko, dėl to, kad laikraštis neskatino viešų diskusijų šiuo klausimu, pavyzdžiui, ragindamas savo skaitytojus reaguoti.

30.      Dėl sąvokos „tuo metu vykstantis įvykis“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigą, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tai yra „įvykis, kuris, kai apie jį pranešama, susijęs su suinteresuotumu informuoti visuomenę“(14).

31.      Nemanau, kad į šios sąvokos apibrėžtį reikėtų įtraukti papildomų aspektų. Viena vertus, atsižvelgiant į nagrinėjamos išimties tikslą apsaugoti spaudos teisę informuoti ir visuomenę būti informuotai, ši apibrėžtis turi apimti visas temas, kurios yra svarbios visuomenei tuo metu, kai visuomenė apie jas informuojama. Kita vertus, nei autorių teisių apsaugos lygis, nei šių teisių pažeidimo sunkumo laipsnis nepriklauso nuo įvykio, apie kurį pranešama naudojant nagrinėjamą saugomą kūrinį, pobūdžio. Taigi šiuo atveju esamų interesų palyginimas aiškiai reiškia, kad turi būti taikoma plati sąvokos „tuo metu vykstantis įvykis“ apibrėžtis, kaip ją suformulavo Teisingumo Teismas.

32.      Žinoma, dėstytojo paskelbtos nuomonės, kad tam tikras elgesys mokyklose laikomas netinkamu, pripažinimas „tuo metu vykstančiu įvykiu“ priklauso nacionalinių teismų kompetencijai. Mano nuomone, niekas nedraudžia to pripažinti, nes švietimo sistemos veikimas yra informavimo tema, kuri aiškiai gali būti svarbi visuomenei, o nagrinėjama nuomonė gali atskleisti poveikį švietimo sistemos veikimui darančią praktiką.

33.      Man atrodo, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju laikraščio, kuriame buvo naudojamas nagrinėjamas kūrinys, skaitytojams nebuvo siūloma reaguoti, šiuo atveju neturi reikšmės. Nors, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taip buvo byloje, kurioje priimtas Sprendimas Funke Medien(15), ši aplinkybė jokiu būdu nėra Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigos taikymo sąlyga.

34.      Kaip jau yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, šioje nuostatoje numatytas „pranešimo“ veiksmas turi būti suprantamas kaip informacijos apie tuo metu vykstantį įvykį pateikimas. Be to, nors vien paskelbimas apie tokį įvykį nėra pranešimas apie jį, žodžiu „pranešti“ pagal jo įprastą reikšmę vis dėlto nereikalaujama, kad naudotojas atliktų išsamią tokio įvykio analizę(16). Tas pats juo labiau pasakytina apie kvietimą reaguoti, nes jis akivaizdžiai peržengia įprastos žodžio „pranešti“ reikšmės ribas. Apskritai reikėtų pažymėti, kad nors neretai gali būti diskutuojama apie (pageidautinas) saviraiškos laisvės įgyvendinimo pasekmes, tai tikrai nėra sąlyga.

35.      Taigi tam, kad būtų taikoma Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaiga, pakanka, kad nagrinėjamas saugomas kūrinys būtų naudojamas siekiant suteikti informacijos apie įvykį, kuris šios informacijos pateikimo momentu yra svarbus visuomenei.

 Dėl išimties, susijusios su pranešimu apie tuo metu vykstančius įvykius, taikymo sąlygų Rumunijos teisėje

36.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės dėl Rumunijos teisės aktų, reglamentuojančių išimtį, susijusią su pranešimu apie tuo metu vykstančius įvykius, suderinamumo su Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaiga susijusios su dviem aspektais, t. y. su tuo, kad leidžiamas tik trumpų kūrinio ištraukų naudojimas ir kad draudžiama iš to gauti bet kokios tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos(17).

 Dėl leidimo naudoti tik trumpas kūrinių ištraukas

37.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės dėl Rumunijos teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaiga, atitikties susijusios su tuo, kad pagal šią nuostatą leidžiama naudoti „kūrinius“, o Rumunijos teisės aktuose leidžiama naudoti tik „trumpas kūrinių ištraukas“.

38.      Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad taip Rumunijos teisės aktų leidėjas, mano nuomone, neviršijo savo diskrecijos perkelti minėtą nuostatą į nacionalinę teisę, kaip ją yra apibrėžęs Teisingumo Teismas(18).

39.      Pirma, dėl Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigos teksto ir struktūros pažymėtina, kad ši nuostata valstybėms narėms neprivaloma, kaip yra beveik visų šioje direktyvoje numatytų autorių teisių išimčių atveju. Vis dėlto pagal visuotinai pripažintą aiškinimo taisyklę „kas gali daugiau, gali ir mažiau“ valstybės narės, įgyvendindamos šias išimtis, iš esmės neprivalo jų perkelti visa galima apimtimi.

40.      Be to, pačioje toje nuostatoje įtvirtintas apribojimas, pagal kurį išimtį, susijusią su pranešimu apie tuo metu vykstančius įvykius, leidžiama naudoti tik „tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai“. Kaip nurodė Teisingumo Teismas, tokia formuluote valstybėms narėms paliekama plati diskrecija įgyvendinant minėtą išimtį(19). Ši diskrecija neabejotinai susijusi su, be kita ko, kūrinio naudojimo apimtimi. Taigi šiomis aplinkybėmis valstybės narės turi teisę apriboti naudojimą, leisdamos naudoti tik trumpas kūrinių ištraukas, jei mano, kad platesnio masto naudojimas nėra pateisinamas dėl informavimo tikslo, kurio siekiama nagrinėjama išimtimi.

41.      Antra, nors toks apribojimas atitinka Direktyvos 2001/29 tikslą nustatyti aukštą autorių teisių apsaugos lygį, manau, kad jis nepaneigia šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigoje numatytos išimties veiksmingumo. Šios nuostatos tikslas yra ne leisti naudoti pačius saugomus kūrinius, bet išvengti to, kad informavimo apie tuo metu vykstančius įvykius laisvė būtų nepagrįstai apribota išimtinių teisių, kuriomis saugomi su šiais įvykiais vienaip ar kitaip susiję kūriniai. Vis dėlto net ir tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, pats kūrinys arba jo paskelbimas yra įvykis, apie kurį pranešama, šio pranešimo negalima painioti su viso šio kūrinio atgaminimu ir viešu paskelbimu, antraip būtų visiškai iškreipta nagrinėjamos nuostatos prasmė. Taigi leidimas naudoti tik trumpas kūrinio ištraukas nekenkia nagrinėjamos išimties veiksmingumui.

42.      Trečia, Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų išimčių įgyvendinimas turi atitikti šio straipsnio 5 dalį. Pastarojoje nuostatoje yra numatytas trejopas reikalavimas, dar vadinamas „trijų pakopų testu“, pagal kurį autorių teisių išimtys turi būti taikomos tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nekenkiama įprastam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai.

43.      Šiuo klausimu reikėtų konstatuoti, kad viso kūrinio atgaminimas ir viešas paskelbimas iš esmės gali pakenkti įprastam kūrinio naudojimui, todėl – vadovaujantis trijų pakopų testo logika – gali nepagrįstai pažeisti teisėtus autoriaus interesus. Tokiu atveju antrinis kūrinio paskelbimas pagal išimtį pakeičia pirminį paskelbimą, atimant iš gavėjų galimybę jį pasitelkti, ir dėl to autoriui užkertamas kelias įprastai naudoti savo kūrinį.

44.      Interneto aplinkoje viešas paskelbimas dažnai yra nuolatinio pobūdžio ir jį lengva atgaminti, todėl autorius gali prarasti bet kokią kūrinio kontrolę, nes jis platinamas nepriklausomai nuo autoriaus valios ir taip daroma žala ne tik jo turtinėms, bet ir neturtinėms teisėms(20). Be to, nors nagrinėjama išimtimi iš esmės siekiama išsaugoti spaudos teisę teikti informaciją apie vykstančius įvykius(21), jos taikymas nepriklauso nuo to, ar atitinkamas naudotojas turi oficialų žiniasklaidos subjekto statusą. Interneto aplinkoje kiekvienas asmuo gali teigti, kad informuoja apie tuo metu vykstantį įvykį, siekdamas pasinaudoti šia išimtimi, kad viešai paskelbtų kūrinį be autoriaus leidimo. Vadinasi, esama didelės piktnaudžiavimo rizikos.

45.      Taigi, atsižvelgdamas į Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalį, laikausi nuomonės, kad pagal išimtį, susijusią su pranešimu apie tuo metu vykstančius įvykius, valstybė narė gali teisėtai leisti naudoti tik trumpas kūrinių ištraukas.

46.      Ketvirta, įgyvendinant šią išimtį turi būti užtikrinta derama taikytinų pagrindinių teisių, be kita ko, pirma, Chartijos 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos intelektinės nuosavybės ir, antra, pagal jos 11 straipsnį saugomos saviraiškos ir spaudos laisvės pusiausvyra. Taigi kyla klausimas, ar leidžiant naudoti tik trumpas kūrinių ištraukas paisoma šios pusiausvyros.

47.      Kiek tai susiję su intelektine nuosavybe, kaip jau pažymėjau, viso kūrinio viešas paskelbimas be autoriaus leidimo yra sunkus šio autoriaus teisių pažeidimas. Kraštutiniais atvejais, kaip antai nurodytais šios išvados 44 punkte, kai autorius praranda savo kūrinio naudojimo kontrolę, mano nuomone, toks pažeidimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Leidžiamo naudojimo apribojimas pagal išimtį, susijusią su pranešimu apie tuo metu vykstančius įvykius, leidžiant naudoti tik trumpas kūrinių ištraukas, padeda apsaugoti šią pagrindinę teisę.

48.      Vis dėlto, kalbant apie saviraiškos laisvę, žinoma, kad ji ribojama. Tačiau nemanau, kad toks apribojimas būtų neproporcingas. Nagrinėjama saviraiškos laisvė susijusi su informacijos apie įvykį teikimu. Taigi saugomo kūrinio naudojimas yra tik pavyzdys, skirtas papildyti šią informaciją, ir neturi būti jos esmė. Vadinasi, paprastai turėtų pakakti trumpų ištraukų naudojimo. Be to, akivaizdu, kad ištraukos, kurias leidžiama naudoti, turi būti pakankamo ilgio, kad būtų pasiektas siekiamas informavimo tikslas. Visgi šis aspektas susijęs su nacionalinės teisės taikymu in concreto.

49.      Mano nuomone, taip iš esmės yra, neatsižvelgiant į atitinkamo kūrinio ilgį. Vis dėlto tuo atveju, kai kūriniai yra tokie trumpi, kad gali būti naudingai atgaminti tik visos apimties, pagal atitinkamos valstybės narės vidaus teisės aktus, kaip juos aiškina nacionaliniai teismai, turi būti leidžiama naudoti visą tokį kūrinį, jį patį prilyginant ištraukai, jei tai būtina informavimo tikslui pasiekti. Visais kitais atvejais paprastai turi būti galima atgaminti tas kūrinio ištraukas, kurios yra reikalingos atsižvelgiant į informaciją, kurią norima perduoti, neatgaminant viso kūrinio. Primenu, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaiga siekiama ne leisti naudoti saugomus kūrinius be teisių turėtojų leidimo, o užtikrinti laisvę informuoti apie tuo metu vykstančius įvykius.

50.      Be to, daugeliu atvejų, be kita ko, internete, įskaitant pagrindinėje byloje nagrinėjamą atvejį, tokie metodai, kaip hipersaitai, leidžia suteikti visuomenei galimybę susipažinti su visu atitinkamu kūriniu ir taip lengvai pasiekti norimą tikslą, nereikalaujant gauti autoriaus leidimo ir nepažeidžiant jo teisių(22). Taigi tokiais atvejais viso kūrinio atgaminimas ir viešas paskelbimas nėra būtinas, kad būtų įvykdyti saviraiškos ir informacijos laisvės reikalavimai.

51.      Iš to darau išvadą, kad pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigą nėra draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos naudojimas, siekiant pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius, apribojamas trumpomis kūrinių ištraukomis, su sąlyga, kad ištraukos, kurią leidžiama naudoti, ilgis yra pakankamas informacijos tikslui pasiekti.

 Dėl draudimo gauti ekonominės ar komercinės naudos

52.      Dėl Rumunijos teisės aktuose numatyto draudimo gauti bet kokios tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos iš kūrinio naudojimo, kai taikoma išimtis dėl pranešimo apie tuo metu vykstančius įvykius, kyla daugiau problemų.

53.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo, ką tiksliai reiškia Rumunijos teisės sąvoka „nesiekiant jokios tiesioginės ar netiesioginės komercinės ar ekonominės naudos“. Turint tai omenyje, jei netiesioginės ekonominės naudos draudimas turėtų būti aiškinamas plačiai, dėl jo kiltų didelių abejonių. Žiniasklaidos subjektai, demokratinėje visuomenėje atlikdami pagrindinę funkciją informuoti visuomenę ir kontroliuoti viešojo gyvenimo dalyvius, paprastai vykdo ekonominę veiklą. Šią veiklą gali tiesiogiai finansuoti klientai arba ji gali būti finansuojama iš reklamos. Abiem atvejais informacijos skelbimas yra teikiama paslauga, kurios turinys, pritraukiant klientus, turi įtakos atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pajamoms. Taigi šis veiklos vykdytojas gauna netiesioginės ekonominės naudos iš visų savo publikacijų, įskaitant pranešimus apie tuo metu vykstančius įvykius, kuriuose taikant nagrinėjamą išimtį naudojami saugomi kūriniai.

54.      Taigi tokios netiesioginės naudos draudimas kenkia šios išimties veiksmingumui, nes iš tikrųjų tampa neįmanoma ją taikyti bet kuriam žiniasklaidos subjektui, kuris vykdo ekonominę veiklą(23). Nekyla abejonių, kad Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaiga nesuteikia pagrindo tokiam draudimui. Žodžiai „tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai“ susiję ne su ekonomine nauda, kurią iš to galima gauti netiesiogiai, o tik su saugomų kūrinių naudojimo apimtimi.

55.      Toks draudimas taip pat nėra pateisinamas pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos trijų etapų testą. Priešingai nei tiesioginė nauda, gaunama naudojant kūrinį, kurią galima prilyginti jo komerciniam naudojimui, netiesioginė nauda, kurią sudaro spaudos veiklos finansavimas iš šios veiklos gautomis pajamomis, įskaitant pranešimų apie vykstančius įvykius skelbimą, negali nei pakenkti įprastam šiuose pranešimuose naudojamų kūrinių naudojimui, nei padaryti nepagrįstos žalos jų autoriams. Taigi minėtu draudimu taip pat pažeidžiama įvairių pagrindinių teisių, kurias siekiama suderinti išimtimi dėl pranešimo apie tuo metu vykstančius įvykius, pusiausvyra.

56.      Vadinasi, numatydamas draudimą gauti bet kokią netiesioginę ekonominę naudą iš saugomų kūrinių naudojimo pagal išimtį dėl pranešimo apie tuo metu vykstančius įvykius, Rumunijos teisės aktų leidėjas peržengė savo diskrecijos, kurią jis turi perkeldamas Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigą į nacionalinę teisę, ribas. Taigi ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nėra leidžiamas toks draudimas.

 Išvada

57.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Rumunija) pateiktą prejudicinį klausimą:

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaiga

turi būti aiškinama taip:

–        tam, kad ši nuostata būtų taikoma, pakanka, kad atitinkamas kūrinys būtų naudojamas siekiant suteikti informacijos apie įvykį, kuris tuo metu, kai ši informacija pateikiama, yra svarbus visuomenei,

–        pagal šią nuostatą nėra draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos leidžiamas naudojimas, siekiant pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius, yra apribojamas trumpomis kūrinių ištraukomis, su sąlyga, kad ištraukos, kurią leidžiama naudoti, ilgio pakanka informavimo tikslui pasiekti,

–        pagal šią nuostatą nėra leidžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos draudžiama iš kūrinių naudojimo, siekiant pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius, gauti bet kokios netiesioginės komercinės ar ekonominės naudos.


1      Originalo kalba: prancūzų.


2      Šiuo klausimu žr., be kita ko, 2019 m. liepos 29 d. Sprendimą Spiegel Online (C‑516/17, EU:C:2019:625, 42 ir 43 punktai; toliau – Sprendimas Spiegel Online).


3      OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230.


4      Monitorul Oficial al României, I dalis, 1996 m. kovo 26 d. Nr. 60.


5      Iš naujausių žr. 2024 m. spalio 24 d. Sprendimą Kwantum Nederland ir Kwantum België (C‑227/23, EU:C:2024:914, 48 punktas).


6      Šiuo klausimu iš naujausių žr. 2025 m. sausio 28 d. Sprendimą ASG 2 (C‑253/23, EU:C:2025:40, 90, 91 ir 93 punktai).


7      Šio sprendimo 60–74 punktai, ypač 69 punktas. Taip pat žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimą Funke Medien NRW (C‑469/17, EU:C:2019:623, 75 punktas).


8      Sprendimo Spiegel Online 27–29 punktai.


9      Sprendimo Spiegel Online 30 punktas.


10      Sprendimo Spiegel Online 31–34 punktai.


11      Sprendimo Spiegel Online 35 ir 36 punktai.


12      Sprendimo Spiegel Online 37 ir 38 punktai.


13      Sprendimo Spiegel Online 42 punktas.


14      Sprendimo Spiegel Online 67 punktas.


15      2019 m. liepos 29 d. Sprendimas (C‑469/17, EU:C:2019:623, 75 punktas).


16      Sprendimo Spiegel Online 66 punktas.


17      Komisija taip pat pažymi, kad, priešingai nei Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies c punkto pabaigoje, 1996 m. kovo 14 d. Įstatymo Nr. 8/1996 35 straipsnio 2 dalies c punkte nenumatyta pareiga nurodyti naudojamo kūrinio šaltinį, įskaitant autoriaus pavardę. Vis dėlto toks reikalavimas kyla iš šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies ir yra susijęs, be kita ko, su šio straipsnio 2 dalies c punkte nurodytais atvejais.


18      Žr. šios išvados 22–27 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją.


19      Žr. šios išvados 22 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.


20      Pavyzdžiui, rengiant šią išvadą pagrindinėje byloje nagrinėjamas tekstas vis dar buvo prieinamas „Gândul“ interneto svetainėje ir bent dviejose kitose jį atgaminusiose svetainėse, nors hipersaitas į originalą jau nebeveikė, tikriausiai todėl, kad buvo pašalintas iš pirminio paskelbimo vietos.


21      Šiuo klausimu žr. Sprendimą Spiegel Online (70 punktas).


22      Žr., be kita ko, 2014 m. vasario 13 d. Sprendimą Svensson ir kt. (C‑466/12, EU:C:2014:76, rezoliucinės dalies 1 punktas).


23      Tai reiškia, kad praktiškai tai taikoma visoms žiniasklaidos priemonėms, nes net vadinamosios „viešosios“ žiniasklaidos priemonės retai finansuojamos tik valstybės lėšomis.