<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-687/15</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62015CJ0687</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:803">EU:C:2017:803</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>12</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>12</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20171025">2017 M. SPALIO 25 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C-687/15</P><P>KOMISIJA / TARYBA (WRC-15)</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (didžioji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20171025">2017 m. spalio 25 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Ieškinys dėl panaikinimo</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos 2015 m. pasaulinės radijo ryšio konferencijos</KEYWORD><KEYWORD>SESV 218 straipsnio 9 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Nukrypimas nuo numatytos teisinės formos</KEYWORD><KEYWORD>Teisinio pagrindo nenurodymas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑687/15</P><P>dėl <DATE ISO="20151217">2015 m. gruodžio 17 d.</DATE> pagal SESV 263 straipsnį pareikšto ieškinio dėl panaikinimo</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisija</HT>, atstovaujama L. Nicolae ir F. Erlbacher,</P><PARTY.STATUS>ieškovė,</PARTY.STATUS></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Sąjungos Tarybą</HT>, atstovaujamą I. Šulce, J.‑P. Hix ir O. Segnana,</P><PARTY.STATUS>atsakovę,</PARTY.STATUS></DEFENDANTS><P>palaikomą:</P><INTERVENERS><P><HT TYPE="BOLD">Čekijos Respublikos</HT>, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir M. Hedvábná,</P><P><HT TYPE="BOLD">Vokietijos Federacinės Respublikos</HT>, atstovaujamos T. Henze ir K. Stranz,</P><P><HT TYPE="BOLD">Prancūzijos Respublikos</HT>, atstovaujamos F. Fize, G. de Bergues, B. Fodda ir D. Colas,</P><P><HT TYPE="BOLD">Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės</HT>, atstovaujamos C. Brodie, M. Holt ir D. Robertson, padedamų baristerio J. Holmes,</P><PARTY.STATUS>įstojusių į bylą šalių,</PARTY.STATUS></INTERVENERS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),</P><P>kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, kolegijų pirmininkai L. Bay Larsen, J. L. da Cruz Vilaça, J. Malenovský, E. Levits ir C. Vajda, teisėjai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev, C. Toader, A. Prechal (pranešėja), S. Rodin ir F. Biltgen,</P><P>generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,</P><P>posėdžio sekretorė W. Hewlett, vyriausioji administratorė,</P></PREAMBLE.INIT><?PAGE NO="2"?><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20170502">2017 m. gegužės 2 d.</DATE> posėdžiui,</VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20170907">2017 m. rugsėjo 7 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Ieškiniu Europos Komisija prašo panaikinti <DATE ISO="20151026">2015 m. spalio 26 d.</DATE> Liuksemburge vykusioje 3419-ojoje sesijoje priimtas Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) 2015 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC‑15) (toliau – ginčijamas aktas).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Tarptautinė teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>ITU yra specializuota Jungtinių Tautų institucija, atsakinga už informacines ir ryšio technologijas. Kaip, be kita ko, matyti iš jos įstatų 1 straipsnio, būtent ITU pasauliniu mastu paskirsto radijo ryšio spektrą ir palydovų orbitas ir rengia technines normas, kad būtų užtikrintas tinklų ir technologijų tarpusavio sujungimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Pagal ITU įstatų 2 straipsnį ją sudaro valstybės narės ir sektoriaus nariai. Šiuo metu ITU narės yra 193 valstybės, įskaitant visas Sąjungos valstybes nares; pati Sąjunga yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>sektoriaus narė<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>ITU įstatų 3 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Sąjungos valstybių narių ir sektoriaus narių teisės ir įsipareigojimai<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės ir sektoriaus nariai įgyja teises bei prisiima įsipareigojimus, numatytus šiuose Įstatuose ir Konvencijoje.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="003.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Sektoriaus nariai, dalyvaudami [ITU] veikloje, turi visas teises dalyvauti Sektoriaus, kurio nariai jie yra, veikloje pagal atitinkamas šių Įstatų ir Konvencijos nuostatas:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>atsižvelgiant į atitinkamas Konvencijos nuostatas ir atitinkamus Aukščiausiosios plenarinės konferencijos šiuo klausimu priimtus sprendimus, jie turi teisę dalyvauti priimant klausimus ir rekomendacijas bei sprendimus, susijusius su atitinkamo Sektoriaus darbo metodais ir tvarka.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>ITU įstatų 4 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>[ITU] dokumentai<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>[ITU] dokumentai yra šie:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>šie [ITU] įstatai,</P></ITEM><ITEM><P>[ITU] konvencija,</P></ITEM><ITEM><P>[a]dministraciniai reglamentai.</P></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="3"?><PARAG IDENTIFIER="004.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Ir šių Įstatų, ir Konvencijos nuostatas savo ruožtu papildo toliau išvardytų [a]dministracinių reglamentų nuostatos. Pastarieji numato telekomunikacijų naudojimo tvarką ir yra privalomi visoms valstybėms narėms:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>Radijo ryšio reglamentas.</P></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>ITU įstatų 13 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Radijo ryšio konferencijos ir radijo ryšio asamblėjos<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="013.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Pasaulinė radijo ryšio konferencija gali iš dalies arba išskirtiniais atvejais visiškai peržiūrėti Radijo ryšio reglamentą ir nagrinėti bet kokį pasaulinio pobūdžio klausimą pagal savo kompetenciją ir pagal savo darbotvarkę; jos kitos prievolės yra numatytos Konvencijoje.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="013.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Pasaulinės radijo ryšio konferencijos paprastai šaukiamos kas treji arba ketveri metai; tačiau, taikant atitinkamas Konvencijos nuostatas, tokia konferencija gali nebūti šaukiama arba gali būti sušaukta papildoma konferencija.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT><DATE ISO="20020307">2002 m. kovo 7 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="108" PAGE.FIRST="33" DATE.PUB="2002">OL L 108, 2002, p. 33</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 349), iš dalies pakeista <DATE ISO="20091125">2009 m. lapkričio 25 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="337" PAGE.FIRST="37" DATE.PUB="2009">OL L 337, 2009, p. 37</REF.DOC.OJ>) (toliau – Pagrindų direktyva), buvo priimta remiantis EB 95 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Pagrindų direktyvos 8a straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Radijo spektro politikos strateginis planavimas ir koordinavimas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> 4 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Kai reikia užtikrinti veiksmingą Europos Bendrijos interesų derinimą radijo spektro klausimais kompetentingose tarptautinėse organizacijose, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į [Radijo spektro politikos grupės (RSPG)] nuomonę, gali pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai bendrus politikos tikslus.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Šios direktyvos 9 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Elektroninių ryšių paslaugoms skirtų radijo dažnių valdymas<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Įgyvendindamos šio straipsnio nuostatas valstybės narės turi laikytis atitinkamų tarptautinių susitarimų, įskaitant [Radijo ryšio reglamentą], ir gali atsižvelgti į viešosios tvarkos sumetimus.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="20020307">2002 m. kovo 7 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="108" DATE.PUB="2002">OL L 108, 2002</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 317) taip pat buvo priimtas remiantis EB 95 straipsniu. Šio sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>Šio sprendimo tikslas yra nustatyti Bendrijoje politiką ir jos teisinius pagrindus, kad būtų galima koordinuoti politinius požiūrius ir, jeigu reikalinga, suderintąsias sąlygas, nusakančius radijo spektro prieinamumą ir jo veiksmingą naudojimą, kai to reikia kuriant ir palaikant Bendrijos vidaus rinką tokiose jos politikos srityse kaip elektroniniai ryšiai, transportas ir moksliniai tyrimai bei technologijų plėtra.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT><DATE ISO="20120314">2012 m. kovo 14 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="081" PAGE.FIRST="7" DATE.PUB="2012">OL L 81, 2012, p. 7</REF.DOC.OJ>), buvo priimtas remiantis SESV 114 straipsniu. Šio sprendimo 1 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Tikslas ir taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Šiuo sprendimu nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa, skirta radijo spektro naudojimo strateginiam planavimui ir suderinimui, siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą su radijo spektro naudojimu susijusiose Sąjungos politikos srityse, pavyzdžiui, elektroninių ryšių, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros bei kosmoso, transporto, energetikos ir audiovizualinėje srityse.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Sprendimo Nr. 243/2012 10 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Tarptautinės derybos<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>Tarptautinėse derybose radijo spektro klausimais taikomi šie principai:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jeigu tarptautinių derybų dalykas patenka į Sąjungos kompetencijos sritį, Sąjungos pozicija nustatoma vadovaujantis Sąjungos teise;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jeigu tarptautinių derybų dalykas iš dalies patenka į Sąjungos kompetencijos sritį ir iš dalies – į valstybių narių kompetencijos sritį, Sąjunga ir valstybės narės siekia nustatyti bendrąją poziciją, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principo reikalavimais.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>Taikant pirmos pastraipos b punktą, Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiauja, vadovaudamosi vieningo atstovavimo Sąjungai ir jos valstybėms narėms tarptautiniu mastu principu.<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčo aplinkybės ir ginčijamas aktas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>WRC‑15 vyko Ženevoje (Šveicarija) <DATE ISO="20151102">2015 m. lapkričio 2</DATE>–<DATE ISO="20151127">27 d.</DATE> Joje buvo sutarta persvarstyti Radijo ryšio reglamentą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> Komisija, remdamasi SESV 114 straipsniu ir 218 straipsnio 9 dalimi, pateikė Tarybai pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi WRC‑15 (COM(2015) 234 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>); šio pasiūlymo 1 straipsnyje buvo numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>Valstybės narės, bendrai veikdamos Sąjungos interesais, dalyvauja [WRC‑15] derybose dėl Radijo ryšio reglamento persvarstymo.</ALINEA><ALINEA>Pozicijos, kurių turi būti laikomasi Sąjungos vardu derybose ir priimant Radijo ryšio reglamento pakeitimus, pateikiamos šio sprendimo priede.</ALINEA><ALINEA>Jeigu priede nurodytais klausimais [WRC‑15] pateikiama naujų pasiūlymų, dėl kurių Sąjungos pozicija dar neparengta, ji nustatoma derinant vietoje prieš [WRC‑15] skelbiant balsavimą dėl Radijo ryšio reglamento pakeitimų priėmimo. Tokiais atvejais Sąjungos pozicija turi atitikti šio sprendimo priede išdėstytus principus.<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Minėto Tarybos sprendimo pasiūlymo priedas suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Pozicijos, kurių turi būti laikomasi Sąjungos vardu derybose ir priimant UIT radijo ryšio reglamento pakeitimus per WRC‑15, yra tokios:</P><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Pagal darbotvarkės 1.1 punktą:</TXT><P><LIST TYPE="BULLET"><ITEM><P>nustatyti <FT TYPE="NUMBER">1452</FT>–<FT TYPE="NUMBER">1492</FT> MHz juostą ir gretimas <FT TYPE="NUMBER">1427</FT>–<FT TYPE="NUMBER">1452</FT> MHz bei <FT TYPE="NUMBER">1492</FT>–<FT TYPE="NUMBER">1518</FT> MHz juostas naudoti tarptautiniam judriajam ryšiui, kartu apsaugant pasyviąsias paslaugas, kurioms naudojami žemesni nei <FT TYPE="NUMBER">1427</FT> MHz dažniai;</P></ITEM><ITEM><P>skirti <FT TYPE="NUMBER">3400</FT>–<FT TYPE="NUMBER">3800</FT> MHz juostą pirmenybės teise naudoti judriojo ryšio paslaugoms ir nustatyti naudoti tarptautiniam judriajam ryšiui;</P></ITEM><ITEM><P>atmesti 470–694 MHz juostos paskyrimą pirmenybės teise naudoti judriojo ryšio paslaugoms Europoje;</P></ITEM><ITEM><P>neskirti papildomai bendra pirmenybės teise naudoti judriojo ryšio paslaugoms <FT TYPE="NUMBER">5350</FT>–<FT TYPE="NUMBER">5470</FT> MHz ir <FT TYPE="NUMBER">5725</FT>–<FT TYPE="NUMBER">5850</FT> MHz juostų ir nenumatyti naudoti tarptautiniam judriajam ryšiui šių juostų, taip pat <FT TYPE="NUMBER">5850</FT>–<FT TYPE="NUMBER">5925</FT> MHz juostos, ir toliau tirti šias tris juostas, siekiant apsvarstyti galimybę jas naudoti vietiniams radijo ryšio tinklams ir užtikrinti, kad pagrindinis jų naudojimas būtų apsaugotas visais atvejais.</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Pagal darbotvarkės 1.2 punktą:</TXT><P><LIST TYPE="BULLET"><ITEM><P>nustatyti transliavimo paslaugų, kurioms naudojami žemesni nei 694 MHz dažniai, apsaugos lygį, atitinkantį Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos tyrimų rezultatus, ir nustatyti 694 MHz apatinį juostos kraštą;</P></ITEM><ITEM><P>nenustatyti papildomų apribojimų siekiant apsaugoti transliavimo paslaugas 694–790 MHz juostoje, tačiau numatyti, kad gali būti priimtos priemonės, kuriomis būtų siekiama užtikrinti darnų belaidžio plačiajuosčio ryšio ir esamų oreivystės radionavigacijos sistemų sambūvį ties [prie] rytin[ių] ES sien[ų] 694–790 MHz juostoje.</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagal darbotvarkės 1.18 punktą skirti 77,5–78 GHz juostą radiolokacijos tarnybai ir, nenustatant pernelyg didelių apribojimų, užtikrinti, kad šią juostą galėtų naudoti automobilių radarai, tačiau pripažinti, kad ir toliau turėtų būti užtikrinama radijo astronomijos stočių apsauga.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Pagal darbotvarkės 10 punktą pritarti [2019 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC‑19)] darbotvarkės punktui dėl spektro poreikių 5G judriojo ryšio sistemoms, daugiausia dėmesio skiriant klausimui dėl naujo aukštesnių nei 6 GHz dažnių skyrimo ir bendro požiūrio, kad rengiantis WRC‑19 konferencijai reikėtų pradėti susijusius suderinamumo tyrimus.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>WRC‑15 derybose dėl visų svarbių ITU radijo reglamento pakeitimų užtikrinti suderinamumą su Sąjungos teisės aktais, visų pirma, kad būtų laikomasi principų, nustatytų [Pagrindų direktyvos] 9 straipsnyje ir [Sprendime Nr. 243/2012], ir nebūtų daroma poveikio jų tolesniam numatomam keitimui.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Po diskusijų Taryboje ji priėmė ginčijamą aktą, kuriame numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,</P><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>PRIMINDAMA</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>[Sprendimą Nr. 676/2002];</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="6"?><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>[Pagrindų direktyvos] nuostatas, visų pirma 8a straipsnio 4 dalį;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>[Sprendimą Nr. 243/2012];</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>Tarybos išvadas dėl Europos pozicijų 1992 m., 1997 m., 2000 m., 2003 m., 2007 m. ir 2012 m. pasaulinėse radijo ryšio konferencijose;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>belaidžio ryšio technologijų, kuriose naudojamas radijo spektras, svarbą siekiant ES politikos tikslų pagal strategijos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Europa 2020<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> pavyzdinę iniciatyvą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Europos skaitmeninė darbotvarkė<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, kad būtų užtikrintas spartaus plačiajuosčio interneto diegimas, o bendroji skaitmeninė rinka teiktų ilgalaikę ekonominę ir socialinę naudą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT><DATE ISO="20100531">2010 m. gegužės 31 d.</DATE> Tarybos išvadas dėl „Europos skaitmeninės darbotvarkės;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>ATKREIPDAMA DĖMESĮ Į</TXT><P><LIST TYPE="BULLET"><ITEM><P>2015 m. vasario mėn. [RSPG] nuomonę dėl <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Bendrų politinių WRC‑15 tikslų<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>;</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>PAREIŠKIA PLAČIAI PRITARIANTI toliau nurodytiems tikslams, kurių turi būti siekiama WRC‑15, kad būtų sėkmingai įgyvendinta atitinkama Sąjungos politika:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>pagal darbotvarkės 1.1 punktą:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i.</NO.P><TXT>nustatyti 1 452–1 492 MHz juostą ir gretimas 1 427–1 452 MHz bei 1 492–1 518 MHz juostas naudoti tarptautiniam judriajam ryšiui, kartu apsaugant pasyviąsias paslaugas, kurioms naudojami žemesni nei <FT TYPE="NUMBER">1427</FT> MHz dažniai. Toks nustatymas netrukdo naudotis šiomis juostomis jokioms paslaugų, kurioms jos paskirtos, sistemoms, įskaitant gynybos sistemas, ir juo nenustatomas prioritetas Radijo ryšio reglamente;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii.</NO.P><TXT>skirti 3 400–3 800 MHz juostą bendra pirmenybės teise naudoti judriojo ryšio paslaugoms ir nustatyti ją naudoti tarptautiniam judriajam ryšiui, atsižvelgiant į tai, kad šiai juostai tenka svarbus vaidmuo palydovinio ryšio atžvilgiu;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iii.</NO.P><TXT>nepritarti jokiems 470–694 MHz juostos paskyrimo Europoje pakeitimams;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iv.</NO.P><TXT>neskirti papildomai bendra pirmenybės teise naudoti judriojo ryšio paslaugoms 5 350–5 470 MHz ir 5 725–5 850 MHz juostų ir nenumatyti naudoti tarptautiniam judriajam ryšiui šių juostų, taip pat 5 850–5 925 MHz juostos, ir toliau tirti šias tris juostas, siekiant apsvarstyti galimybę jas naudoti vietiniams radijo ryšio tinklams, ir užtikrinti, kad pagrindinis jų naudojimas būtų apsaugotas visais atvejais;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagal darbotvarkės 1.2 punktą:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i.</NO.P><TXT>nustatyti 694 MHz apatinį juostos kraštą ir pritarti ITU-R rekomendacijoms dėl transliavimo paslaugų, kurioms naudojami žemesni nei 694 MHz dažniai, apsaugos lygio, atitinkančio Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos tyrimų rezultatus;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii.</NO.P><TXT>užtikrinti subalansuotą belaidžio plačiajuosčio ryšio ir transliavimo sistemų sambūvį ir nenustatyti papildomų apribojimų be to, kas jau nustatyta Ženevos susitarime (GE-06 susitarimas), transliavimo paslaugų 694–790 MHz juostoje apsaugai;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iii.</NO.P><TXT>užtikrinti subalansuotą prieigą tarp judriojo ryšio paslaugų ir oreivystės radionavigacijos paslaugų ties [prie] rytinių valstybių narių sien[ų], kad būtų lengviau diegti judriojo ryšio paslaugas visose ES šalyse taikant atitinkamas Radijo ryšio reglamento reguliavimo nuostatas, pirmenybę teikiant mažiausiems faktiniams atskyrimo atstumams tarp oreivystės radionavigacijos paslaugų ir tarptautinio judriojo ryšio paslaugų bei remiant ES rytinių valstybių narių teises šiuo atžvilgiu;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>pagal darbotvarkės 1.18 punktą – skirti 77,5–78 GHz juostą radiolokacijos paslaugoms siekiant palengvinti automobilinių radarų diegimą nenustatant pernelyg didelių apribojimų ir pripažinti, kad ir toliau turėtų būti užtikrinama radijo astronomijos stočių apsauga;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>pagal darbotvarkės 10 punktą – pritarti WRC‑19 darbotvarkės punktui dėl spektro poreikių 5G judriojo ryšio sistemoms, daugiausia dėmesio skiriant klausimui dėl naujo aukštesnių nei 6 GHz dažnių skyrimo ir bendro požiūrio, kad rengiantis WRC‑19 konferencijai reikėtų pradėti susijusius suderinamumo tyrimus;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><?PAGE NO="7"?><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:</TXT><P><LIST TYPE="BULLET"><ITEM><P>WRC‑15 derybose dėl visų atitinkamų ITU radijo ryšio reglamento pakeitimų siekti 3 punkte išdėstytų tikslų ir laikytis principų, išdėstytų [Sprendime Nr. 243/2012].</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>PRAŠO KOMISIJOS:</TXT><P><LIST TYPE="BULLET"><ITEM><P>skubiai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie WRC‑15 rezultatus ir priemones, skirtas užtikrinti, kad Europos pasirengimo kitai konferencijai, kuri turi įvykti 2019 m. (WRC‑19), metu būtų visiškai remiama Sąjungos politika ir principai.<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Priimant ginčijamą aktą, Komisija pateikė tokį pareiškimą, kuris įtrauktas į Tarybos posėdžio protokolą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>Komisija apgailestauja, kad rengdamasi [WRC‑15] Taryba priėmė išvadas, o ne sprendimą, kaip numatyta SESV 218 straipsnio 9 dalyje &lt;…&gt;. Komisijos nuomone, tokia pozicija prieštarauja Sutarčiai ir Teisingumo Teismo praktikai &lt;…&gt;. Šiuo atžvilgiu Komisija pasilieka galimybę pasinaudoti visomis savo teisėmis.<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Komisija Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>panaikinti ginčijamą aktą ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Taryba Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>atmesti visą ieškinį ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Čekijos Respublikai, Vokietijos Federacinei Respublikai, Prancūzijos Respublikai ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl ieškinio</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl į bylą įstojusių valstybių narių pagrindų priimtinumo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Grįsdama savo ieškinį Komisija nurodo vienintelį pagrindą, grindžiamą tuo, kad priėmusi ginčijamą aktą, o ne sprendimą, kaip siūlė Komisija, Taryba pažeidė SESV 218 straipsnio 9 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Savo įstojimo į bylą paaiškinimuose Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika ir Prancūzijos Respublika ginčija SESV 218 straipsnio 9 dalies taikytinumą nagrinėjamu atveju ir, be kita ko, teigia, kad Sąjunga neturėjo būtinos išorės kompetencijos, kad Taryba pagal minėtą nuostatą nustatytų pozicijas, kurių reikia laikytis Sąjungos vardu dėl ginčijame akte nurodytų WCR‑15 darbotvarkės punktų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Vis dėlto šalis, kuriai pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnį leista įstoti į šiame teisme nagrinėjamą bylą, negali keisti pagrindinių bylos šalių reikalavimuose ir pagrinduose apibrėžto ginčo dalyko. Remiantis tuo darytina išvada, kad priimtini tik tie į bylą įstojusios šalies argumentai, kuriais neviršijama tai, kas numatyta šiuose reikalavimuose ir pagrinduose (be kita ko, žr. <DATE ISO="20141007">2014 m. spalio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vokietija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑399/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2258">EU:C:2014:2258</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Pagrindinės šalys sutaria, kad SESV 218 straipsnio 9 dalis taikytina nagrinėjamam atvejui. Ginčo dalykas, kaip antai apibrėžtas šių pagrindinių šalių reikalavimuose ir pagrinduose, susijęs tik su klausimu, ar ginčijamas aktas buvo priimtas laikantis šioje nuostatoje numatytų formos ir procedūrinių reikalavimų. Taigi šio sprendimo 22 punkte nurodyti įstojusių į bylą valstybių narių pagrindai turi būti iš karto atmesti kaip nepriimtini.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl vienintelio pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Komisijos teigimu, priėmusi išvadas, o ne sprendimą, Taryba pažeidė SESV 218 straipsnio 9 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Komisija primena, kad kai ji priima sprendimą pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį, Taryba sprendžia kvalifikuotąja balsų dauguma. Tačiau Sąjungos institucijų nuomonės dėl balsavimo taisyklių, taikomų priimant tokį aktą kaip Tarybos išvadas, praktiškai skiriasi. Taryba yra ne kartą nusprendusi, jog tokie aktai priimami bendru sutarimu, o tai reiškia, kad jie negali būti priimti, jeigu kokia nors valstybė narė tam prieštarauja. Komisija laikosi nuomonės, kad šios balsavimo taisyklės neatitinka Sutarčių. Jos teigimu, iš ESS 16 straipsnio 3 dalies (joje numatyta, kad, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>[i]šskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendžia kvalifikuot[ąj]a balsų dauguma<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>) iš tiesų matyti, kad šie aktai turi būti priimti kvalifikuotąja balsų dauguma. Ši byla rodo, kad, ieškant bendro sutarimo, o ne sprendžiant kvalifikuotąja balsų dauguma, gali būti pasiektas kitoks rezultatas, turintis neigiamos įtakos Sąjungos politikai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Iš tiesų Komisija šiuo klausimu teigia, kad ginčijamo akto nuostatomis nukrypstama nuo jos <DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> pasiūlymo. Dauguma pakeitimų buvo atlikta būtent tam, kad ginčijamo akto turinys atitiktų Tarybos pasirinktą formą. Taigi, pirma, ginčijamame akte nėra jokios nuorodos dėl jo teisinio pagrindo. Priešingai, nei tvirtina Taryba, Komisija mano, kad šis informacijos nepateikimas nėra vien formalus trūkumas. Antra, užuot pateikusi išsamias konstatuojamąsias dalis, kad būtų paaiškintos priežastys, pagrindžiančios priimtiną aktą, Taryba tik <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>priminė<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> Sąjungos aktų, priimtų atitinkamos politikos srityje, sąrašą. Trečia, Komisija teigia, kad, užuot nusprendus, jog valstybės narės, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>priima<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> tam tikras pozicijas WRC‑15, iš ginčijamo akto matyti, kad Taryba <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>pareiškia plačiai pritarianti<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> tikslams, kurių turi būti siekiama per derybas WRC‑15, ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>prašo valstybių narių<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> šiose derybose siekti tam tikrų tikslų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Komisijos teigimu, taip elgdamasi Taryba neapibrėžė aiškių ir privalomų pozicijų, kurių valstybės narės turėjo laikytis dalyvaudamos WRC‑15 ir veikdamos kartu Sąjungos interesų labui, bet veikiau nustatė įpareigojimus daryti viską, kas įmanoma. Tačiau tokie įpareigojimai nėra tinkami stipriam ir vieningam Sąjungos išorės atstovavimui tarptautinėje arenoje užtikrinti ir dėl to nesudaro sąlygų pasiekti Sutartyse nustatytus tikslus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Taryba teigia, kad remdamasi Komisijos pasiūlymu, pagrįstu SESV 218 straipsnio 9 dalimi, ji pagal šią nuostatą nustatė privalomą Sąjungos poziciją rengiantis WRC‑15.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Iš tiesų, pirma, ginčijamame akte aiškiai nustatyti Sąjungos prioritetai dėl kiekvieno iš WRC‑15 darbotvarkės punktų, kurie išvardyti <DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> Komisijos pasiūlymo priede. Antra, ginčijamame akte apibrėžtos pozicijos yra privalomojo pobūdžio.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Dėl teisinio pagrindo tariamo nenurodymo Taryba laikosi nuomonės, kad toks informacijos nepateikimas tėra tik formalus trūkumas, dėl kurio ginčijamas aktas negali būti panaikintas, ir šiuo klausimu pažymi, jog Komisija neginčija, kad taikytinas procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis, o materialinis teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Dėl balsavimo tvarkos Taryba teigia, kad nors priimant ginčijamą aktą iš principo buvo taikyta kvalifikuotoji balsų dauguma, aplinkybė, kad buvo galima vieningai nuspręsti Taryboje, negali reikšti, kad Taryba veikė nesilaikydama SESV 218 straipsnio 9 dalyje numatytos procedūros. Ši institucija priduria: kadangi Komisija nepakeitė savo <DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> pasiūlymo per diskusijas, po kurių buvo priimta Sąjungos pozicija, kad būtų atsižvelgta į pakeitimus, dėl kurių Taryboje jau buvo beveik pasiektas susitarimas, iš SESV 293 straipsnio 1 dalies matyti, kad Taryba turėjo spręsti vieningai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Taryba pabrėžia, kad kartais išvadų forma ji priima tam tikrus aktus, kurie turi ar gali turėti teisinių padarinių, ir pažymi, kad tokiais atvejais ji turi laikytis Sutartyse numatytų procedūrinių reikalavimų, remdamasi taikytinu teisiniu pagrindu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Šios institucijos teigimu, priešingai, nei tvirtina Komisija, aplinkybė, kad ginčijamu aktu nukrypstama nuo <DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> Komisijos pateikto pasiūlymo, jokiu būdu nerodo, kad, ieškant bendro sutarimo, o ne sprendžiant kvalifikuotąja balsų dauguma, gali būti pasiektas kitoks rezultatas, turintis neigiamos įtakos Sąjungos politikai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Be to, Taryba pažymi, kad Komisijos nurodytas kaltinimas dėl ginčijamo akto formos prieštarauja jos nusistovėjusiai praktikai nustatant Sąjungos poziciją rengiantis ankstesnėms pasaulinėms radijo ryšio konferencijoms. Ši institucija laikosi nuomonės, kad dėl tokio Sutarčių aiškinimo, kokį siūlo Komisija, Sąjungos interesų gynimas tarptautinėje arenoje taptų gerokai sudėtingesnis ir būtų sutrikdyta Sutartyse numatyta institucinė pusiausvyra.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Nurodydama savo vienintelį ieškinio pagrindą Komisija iš esmės teigia, kad priėmusi išvadas dėl WRC‑15, o ne sprendimą pagal jos <DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> pasiūlymą, Taryba pažeidė SESV 218 straipsnio 9 dalį. Ji taip pat kaltina Tarybą nenurodžius ginčijamo akto teisinio pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Šioje nuostatoje nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>Taryba, remdamasi Komisijos &lt;…&gt; pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo &lt;…&gt; nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Taigi Taryba, priimdama ginčijamą aktą kaip išvadas, pasirinko kitą akto formą, nei numatyta minėtoje nuostatoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Vis dėlto Taryba teigia, kad Sutartyje jai palikta galimybė pasirinkti remiantis SESV 218 straipsnio 9 dalimi priimamo sprendimo formą. Nagrinėjamu atveju ji realiai priėmė sprendimą išvadų forma. Be to, ji mano, kad teisinio pagrindo nenurodymas ginčijamame akte nėra esminis trūkumas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Pirma, kalbant apie ginčijamo akto formą, reikia priminti, kad Sutartimis buvo sukurta įgaliojimų padalijimo tarp Sąjungos institucijų sistema, pagal kurią kiekvienai institucijai priskiriama konkreti funkcija Sąjungos institucinėje struktūroje ir įgyvendinant konkrečias Sąjungai numatytas užduotis. Taigi ESS 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų ir tikslų. Ši nuostata išreiškia institucinės pusiausvyros principą, būdingą Sąjungos institucinei struktūrai, pagal kurį kiekviena institucija vykdo savo įgaliojimus, paisydama kitų institucijų įgaliojimų (<DATE ISO="20160728">2016 m. liepos 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑660/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:616">EU:C:2016:616</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Taigi, kaip ne kartą yra nusprendęs Teisingumo Teismas, taisyklės, susijusios su Sąjungos institucijų valios formavimu, yra įtvirtintos Sutartyse ir jų negali nustatyti nei valstybės narės, nei pačios institucijos, todėl ypatingais atvejais tik Sutartimis gali būti suteikiami įgaliojimai institucijai pakeisti jose įtvirtintą sprendimų priėmimo procedūrą (<DATE ISO="20170906">2017 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Slovakija ir Vengrija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑643/15 ir C‑647/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:631">EU:C:2017:631</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0149">149</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, pirma, kad, priešingai, nei siūlo Taryba, institucijų praktika ir, be kita ko, kiek tai susiję su šia byla – tariama nusistovėjusi praktika dėl Sąjungos pozicijos nustatymo išvadomis rengiantis pasaulinėms radijo ryšio konferencijoms, kuriai prieštarautų nagrinėjant šį ieškinį Komisijos palaikoma pozicija, negali pakeisti Sutartyse įtvirtintų taisyklių, kurių institucijos privalo laikytis. Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją vien Tarybos praktika negali nukrypti nuo Sutarties taisyklių ir sukurti Sąjungos institucijas įpareigojančio precedento (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20080506">2008 m. gegužės 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parlamentas / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑133/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:257">EU:C:2008:257</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją bei <DATE ISO="20091130">2009 m. lapkričio 30 d.</DATE> Nuomonės <REF.DOC.ECR><NO.CASE>1/08</NO.CASE> (<NAME.CASE>Susitarimai, kuriais iš dalies pakeičiami konkrečių įsipareigojimų pagal GATS sąrašai</NAME.CASE>), <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:739">EU:C:2009:739</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0172">172</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Antra, kiek tai susiję su <DATE ISO="19811111">1981 m. lapkričio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IBM / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>60/81</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1981:264">EU:C:1981:264</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 9 punktu grindžiamais Tarybos argumentais, pagal kuriuos priimtų aktų ar sprendimų forma iš esmės nėra svarbi nustatant, ar jie gali turėti teisinių padarinių, reikia pažymėti, kad tame sprendime įtvirtinta jurisprudencija turi reikšmės nustatant, ar dėl akto gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo. Priešingai, remiantis ta jurisprudencija niekaip negalima daryti išvados, kad Sąjungos institucijos gali nukrypti nuo atitinkamoje Sutarties nuostatoje numatytos akto formos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Tai, kad Sąjungos institucija nukrypsta nuo Sutartyse numatytos teisinės formos, yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, dėl kurio atitinkamas aktas gali būti panaikintas, nes dėl tokio nukrypimo gali pasidaryti neaišku, koks yra šio akto pobūdis arba kokia procedūra vadovaujantis jį reikia priimti, ir taip kenkiama teisiniam saugumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju dėl ginčijamo akto priėmimo kaip išvadų tampa neaišku, koks yra šio akto teisinis pobūdis ir reikšmė. Iš tiesų, kaip savo išvados 69–72 punktuose taip pat pažymėjo generalinis advokatas, nors Taryba tvirtina, jog minėtas aktas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>iš esmės<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> yra jos sprendimas, nustatantis poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu WRC‑15, Čekijos Respublika ir Prancūzijos Respublika jį kvalifikuoja kaip bendrą Sąjungos ir valstybių narių poziciją, o Federacinė Vokietijos Respublika jį laiko visų valstybių narių suderinta pozicija, kurios forma – Tarybos išvados. Be to, Taryba tvirtina, jog ginčijamas aktas yra privalomas, nors Čekijos Respublika laikosi nuomonės, kad šis aktas teisiškai privalomas tik tam tikroms šalims ir apima aspektus, kurie, kaip teigia ši valstybė narė, priklauso Sąjungos kompetencijai, o Vokietijos Federacinė Respublika mano, kad minėtas aktas yra neprivalomos išvados. Komisija savo ruožtu teigia, kad priimdama ginčijamą aktą kaip išvadas Taryba pasirinko teisinę formą, kuri paprastai skirta neprivalomojo pobūdžio aktams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Ginčijame akte vartojamos formuluotės taip pat didina šį neaiškumą. Iš tiesų, nors <DATE ISO="20150529">2015 m. gegužės 29 d.</DATE> Komisijos pasiūlymas buvo susijęs su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>Tarybos sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> dėl pozicijos, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>kurios &lt;…&gt; Sąjungos vardu turi būti laikomasi<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> WRC‑15, ginčijamu aktu Taryba, kaip numatyta jo 3 punkte, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>pareišk[ė] plačiai pritarianti<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> įvairiems tikslas, kuriuos reikia pasiekti WRC‑15 tam, kad būtų sėkmingai įgyvendintos atitinkamos Sąjungos politikos sritys, ir, kaip numatyta jo 4 punkte, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>praš[ė] valstybių narių<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> WRC‑15 derybose dėl galimų ITU radijo ryšio reglamento pakeitimų siekti tų tikslų ir laikytis Sprendime Nr. 243/2012 išdėstytų principų. Kaip pažymėjo Komisija, tokių formuluočių vartojimas nesuderinamas su privalomąja galia, kurią turi įgyti Sąjungos institucijos sprendimas pagal SESV 288 straipsnį. Be to, priešingai, nei numatyta SESV 218 straipsnio 9 dalyje, iš nė vienos ginčijamo akto nuostatos nematyti, kad valstybės narės privalo priimti poziciją <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>Sąjungos vardu<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> WRC‑15.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad priėmusi išvadas dėl WRC‑15, o ne sprendimą, kaip antai numatytą SESV 218 straipsnio 9 dalyje, Taryba pažeidė šioje nuostatoje nustatytus esminius procedūrinius reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Antra, kalbant apie tai, kad ginčijamame akte nepaminėta teisinio pagrindo, kuriuo jis grindžiamas, pirmiausia reikia pažymėti, jog teisinį pagrindą būtina nurodyti remiantis ESS 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu kompetencijos suteikimo principu, pagal kurį Sąjunga veikia tik neperžengdama ribų kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės tiek dėl Sąjungos vidaus, tiek dėl jos tarptautinių veiksmų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19960328">1996 m. kovo 28 d.</DATE> Nuomonės <REF.DOC.ECR><NO.CASE>2/94</NO.CASE> (<NAME.CASE>Bendrijos prisijungimas prie EŽTK</NAME.CASE>), <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:140">EU:C:1996:140</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20091001">2009 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑370/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:590">EU:C:2009:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Iš tiesų tinkamo teisinio pagrindo pasirinkimas yra konstitucinės svarbos, nes turėdama tik suteiktą kompetenciją Sąjunga turi susieti savo priimamus aktus su SESV nuostatomis, kurios ją šiuo tikslu įgalioja (<DATE ISO="20170726">2017 m. liepos 26 d.</DATE> Nuomonės <REF.DOC.ECR><NO.CASE>1/15</NO.CASE> (<NAME.CASE>ES ir Kanados PNR susitarimas</NAME.CASE>), <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:592">EU:C:2017:592</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Be to, teisinio pagrindo nurodymas ypač svarbus siekiant apsaugoti per atitinkamo akto priėmimo procedūrą dalyvaujančių Sąjungos institucijų prerogatyvas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20091001">2009 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑370/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:590">EU:C:2009:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Taigi šioje byloje tokia nuoroda gali turėti įtakos Komisijos ir Tarybos kompetencijai ir jų atitinkamam vaidmeniui per ginčijamo akto priėmimo procedūrą. Be to, nurodyti teisinį pagrindą yra būtina siekiant nustatyti balsavimo tvarką Taryboje (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20091001">2009 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑370/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:590">EU:C:2009:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Kalbant konkrečiai, kadangi ginčijamas aktas neatitinka nė vieno iš SESV 218 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje numatytų atvejų, Taryba, vadovaudamasi SESV 218 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa ir 9 dalimi, iš principo turėjo priimti ginčijamą aktą kvalifikuotąja balsų dauguma (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jungtinė Karalystė / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑81/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2449">EU:C:2014:2449</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Be to, reikia priminti, kad teisinį pagrindą būtina nurodyti laikantis iš SESV 296 straipsnio išplaukiančios pareigos motyvuoti. Ši pareiga, be kita ko, pateisinama teismine kontrole, kurią turi teisę vykdyti Teisingumo Teismas, iš principo turi būti taikoma bet kokiam Sąjungos aktui, turinčiam teisinių padarinių (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20091001">2009 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑370/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:590">EU:C:2009:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Galiausiai pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad bet kurio akto, kuriuo sukeliama teisinių pasekmių, privalomoji galia būtų pagrįsta Sąjungos teisės nuostata, kuri turi būti aiškiai nurodyta kaip teisinis pagrindas ir kurioje numatyta, kokia teisine forma turi būti priimtas aktas (<DATE ISO="20160614">2016 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / McBride ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑361/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:434">EU:C:2016:434</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas yra Sąjungos aktas, nes jį priėmė Taryba, ir turi teisinių padarinių, nes jame nustatyti tikslai, kurių laikytis WRC‑15 prašoma valstybių narių. Remiantis tuo darytina išvada, kad ginčijamame akte Taryba turėjo nurodyti materialinį ir procedūrinį teisinį pagrindą, kuriuo jis grindžiamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Be to, nors tikslios Sutarties nuostatos nenurodymas gali nebūti esminis trūkumas, jei, kaip tvirtina Taryba, akto teisinis pagrindas gali paaiškėti iš kitų jo dalių, tokia aiški nuoroda būtina, jei be jos suinteresuotiesiems asmenims ir Teisingumo Teismui nėra aiškus tikslus teisinis pagrindas (be kita ko, žr. <DATE ISO="20160614">2016 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / McBride ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑361/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:434">EU:C:2016:434</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju Taryba, užuot nurodžiusi ginčijamo akto teisinį pagrindą, šio akto 1 punkte tik priminė susijusią teisinę sistemą ir savo institucinę praktiką ir to akto 2 punkte tik atkreipė dėmesį į 2015 m. vasario mėn. RSPG nuomonę dėl bendrų politinių WRC‑15 tikslų. Iš šios išvados, siejamos su šio sprendimo 46 punkte padarytomis išvadomis, matyti, kad iš nė vienos ginčijamo akto nuostatos negalima nustatyti jo materialinio ir procedūrinio teisinio pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad ginčijamo akto teisinis pagrindas negali būti aiškiai nustatytas. Tokiomis aplinkybėmis, priešingai, nei tvirtina Taryba, jokio teisinio pagrindo nenurodymas ginčijamame akte negali būti laikomas vien formaliu trūkumu (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20091001">2009 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑370/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:590">EU:C:2009:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Taigi nukrypimas nuo SESV 218 straipsnio 9 dalyje numatytos teisinės formos ir teisinio pagrindo nenurodymas kelia painiavą dėl ginčijamo akto pobūdžio ir teisinės reikšmės, taip pat dėl procedūros, kurios reikėjo laikytis jį priimant, – painiavą, dėl kurios Sąjunga galėjo susilpnėti gindama savo poziciją WRC‑15 (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20091001">2009 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Taryba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑370/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:590">EU:C:2009:590</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamas aktas turi būti panaikintas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Taryba pralaimėjo bylą, iš Tarybos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Pagal to paties reglamento 140 straipsnio 1 dalį Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika ir Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Panaikinti <DATE ISO="20151026">2015 m. spalio 26 d.</DATE> Liuksemburge vykusioje 3419-ojoje sesijoje priimtas Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) 2015 m. Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC‑15).</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>