1

Savo ieškinyje ieškovė, Section Conseil de la Fédération de la fonction publique européenne (Europos viešosios tarnybos federacijos (toliau – FFPE) Tarybos sekcija), remdamasi SESV 263 straipsniu, prašo, pirma, panaikinti 2023 m. balandžio 3 d. Europos Sąjungos Tarybos pranešimą apie su ieškove susijusios antrosios patikrinimo procedūros rezultatus tiek, kiek juo sustabdomos jai, kaip reprezentatyviai profesinei sąjungai ar organizacijai (toliau – PSO), suteiktos teisės (toliau – ginčijamas sprendimas), ir, antra, remiantis SESV 268 straipsniu, atlyginti neturtinę žalą, kurią ji teigia dėl to patyrusi.

I.

Ginčo aplinkybės

2

Pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 10c straipsnį, „[k]iekviena institucija dėl savo darbuotojų gali sudaryti susitarimų su [reprezentatyviomis] [PSO]. Tokie susitarimai negali būti priežastis keisti [Pareigūnų tarnybos] nuostatus ar kuriuos nors biudžetinius įsipareigojimus, taip pat jie negali turėti įtakos atitinkamos institucijos veiklai. Tokius susitarimus pasirašiusios [reprezentatyvios] [PSO] kiekvienoje institucijoje veikia paklusdamos Personalo komiteto reglamentuot[iem]s įgaliojimams“.

3

Siekdamos įgyvendinti šią nuostatą, Taryba ir kelios Tarybos Generalinio sekretoriato (TGS) PSO (įskaitant ieškovę) 2006 m. kovo 28 d. Briuselyje (Belgija) pasirašė dokumentą „Europos Sąjungos Tarybos ir Tarybos Generalinio sekretoriato personalo profesinių sąjungų ar organizacijų susitarimas“ (toliau – Susitarimas) tam, kad būtų nustatyti Tarybos PSO pripažinimo ir reprezentatyvumo kriterijai.

4

Susitarimo 2 straipsnyje, susijusiame su PSO pripažinimu, nustatytas TGS darbuotojų PSO oficialaus pripažinimo principas. Susitarimo 2 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyta, kad PSO pripažįstamos, jeigu gali įrodyti, kad tarp TGS darbuotojų turi ne mažiau kaip 60 narių, kurie turi teisę balsuoti ir būti renkami į Personalo komitetą bei yra sumokėję PSO nario mokestį (toliau – pripažinimo riba).

5

Vadovaujantis Susitarimo 13 straipsniu, pripažintos PSO turi teisę naudotis TGS vertimo, dauginimo, platinimo ir komunikacijos priemonėmis, įskaitant „pradžios tinklalapį“ TGS intraneto svetainėje, rengti susirinkimus ne darbo valandomis TGS patalpose, turėti standartinį biurą, kuris turi būti bendras su kitomis pripažintomis PSO, ir suteikti savo vadovams ar delegatams specialiąsias atostogas, ne ilgesnes kaip keturios dienos per metus, kad jie galėtų dalyvauti profesinių sąjungų suvažiavimuose ar kongresuose už TGS ribų, taip pat specialias mokymosi atostogas, skirtas profesinių sąjungų mokymams bei profesiniam mokymui.

6

Be to, Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje dėl PSO reprezentatyvumo numatyta, kad Taryba pripažįsta TGS pripažintas PSO reprezentatyviomis, jeigu jos šioje institucijoje turi ne mažiau kaip 300 narių, turinčių teisę balsuoti ir kandidatuoti Personalo komiteto rinkimuose bei sumokėjusių PSO nario mokestį, įskaitant buvusius TGS pareigūnus ar kitus tarnautojus, kurie gauna Sąjungos pensiją ir yra PSO nariai, bet ne daugiau kaip 50 narių (toliau – reprezentatyvumo riba).

7

Pagal prie Susitarimo pridėtą dokumentą „Sąlygos, susijusios su išteklių suteikimu reprezentatyvioms PSO, kaip apibrėžta Susitarimo 4 straipsnyje“ (toliau – Priedas) TGS reprezentatyvios PSO turi teisę turėti laikinai perkeliamų dirbti institucijos darbuotojų, teisę į sekretoriato pagalbą, įrengtus kabinetus ir mobiliuosius telefonus kiekvienam visą darbo laiką dirbančiam perkeltam dirbti darbuotojui, taip pat galimybę kolektyviai naudotis 27 m2 ploto daugiafunkce erdve.

8

Be to, Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje, susijusioje su tam tikrų PSO pripažinimo ir reprezentatyvumo kriterijų patikrinimu, numatyta, kad PSO, kurios yra pasirašiusios Susitarimą (toliau – Susitarimą pasirašiusios PSO), narių skaičius pranešamas pateikiant kiekvienos iš šių PSO pirmininko garbės žodžiu patvirtintą pareiškimą bendru susitarimu pasirinktai nepriklausomai įstaigai, nurodant, kiek tarp jų yra TGS pareigūnų ar kitų tarnautojų, taip pat asmenų, kurie yra buvę TGS pareigūnai ar kiti tarnautojai, gaunantys Sąjungos pensiją.

9

Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, kad šio sprendimo 8 punkte nurodyta nepriklausoma įstaiga turi patikrinti, ar Susitarimą pasirašiusios PSO yra pasiekusios, be kita ko, pripažinimo ir reprezentatyvumo ribas, ir nustatyti kiekvienos reprezentatyvios PSO lyginamąjį svorį (toliau – patikrinimo procedūra). Pasibaigus šiai patikrinimo procedūrai, minėta įstaiga turi pranešti savo išvadas atitinkamoms PSO ir paskyrimų tarnybai, bet neatskleisti jokios šios procedūros metu gautos informacijos.

10

Galiausiai, Susitarimo 5 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad šio sprendimo 8 punkte minimas garbės žodžiu patvirtintas pareiškimas pateikiamas ir patikrinimo procedūra atliekama kas trejus metus bei kiekvieną kartą, kai prie Susitarimo prisijungia nauja PSO.

11

2022 m. kovo 29 d. pranešimu TGS Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinis direktoratas informavo Susitarimą pasirašiusias PSO, kad pagal Susitarimo 5 straipsnį pradėta patikrinimo procedūra.

12

2022 m. gegužės 3 ir 17 d. TGS su Susitarimą pasirašiusiomis PSO surengė posėdžius, kurių metu pateikė joms įgaliojamojo rašto, kuris turėjo būti nusiųstas Susitarimo 5 straipsnyje nurodytai nepriklausomai įstaigai (toliau – pirmasis įgaliojamasis raštas), projektą. Per šiuos posėdžius trijų Susitarimą pasirašiusių PSO atstovai išreiškė pageidavimą, kad referencinė data, į kurią ši įstaiga atsižvelgs sudarydama jų narių sąrašus (toliau – pirmoji referencinė data), būtų 2022 m. liepos 31 d.

13

2022 m. birželio 17 d. TGS iš esmės informavo Susitarimą pasirašiusias PSO, kad Briuselyje įsisteigęs antstolis (toliau – antstolis) sutiko atlikti patikrinimo procedūrą ir kad pirmoji nustatyta referencinė data yra 2022 m. gegužės 31 d.

14

2022 m. rugsėjo mėn. vykdydamas šio sprendimo 13 punkte nurodytą patikrinimo procedūrą (toliau – pirmoji patikrinimo procedūra), antstolis išnagrinėjo Susitarimą pasirašiusių PSO pateiktą informaciją, kad įvertintų, ar jos yra pasiekusios pripažinimo ir reprezentatyvumo ribas.

15

2022 m. spalio 20 d. antstolis parengė protokolą, iš kurio matyti, kad 2022 m. gegužės 31 d. ieškovė nebuvo pasiekusi pripažinimo ribos, taigi ir reprezentatyvumo ribos (toliau – pirmasis protokolas).

16

2022 m. lapkričio 24 d. pranešimu (toliau – 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimas) Tarybos Generalinis sekretorius, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovė neatitinka Susitarimo 2 straipsnio 2 dalies f punkte ir 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir paragino ją per tris mėnesius pradėti laikytis šių kriterijų Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka.

17

2022 m. lapkričio 30 d. TGS savo intranete paskelbė pranešimą, kad, skirtingai nei kitos dvi Susitarimą pasirašiusios PSO, ieškovė nebepasiekia Susitarime numatytų pripažinimo ir reprezentatyvumo ribų ir turi per tris mėnesius ištaisyti šią padėtį.

18

2023 m. sausio 16 d. TGS išsiuntė ieškovei naują antstoliui skirtą įgaliojamojo rašto projektą, kad būtų iš naujo patikrinta jos padėtis, susijusi su pripažinimo ir reprezentatyvumo ribomis (toliau – antroji patikrinimo procedūra).

19

2023 m. sausio 19 d. TGS ir ieškovė dalyvavo posėdyje, kurio metu ieškovė paprašė, kad antstolis, vykdydamas antrąją patikrinimo procedūrą, sudarytų jos narių sąrašą remdamasis referencine data (toliau – antroji referencinė data), kuri yra vėlesnė nei 2023 m. balandžio 17 d., o TGS nurodė, kad pagal jo pateiktą Susitarimo aiškinimą ši antroji referencinė data turi būti 2023 m. vasario 28 d., nes ši data atitinka 2022 m. lapkričio 24 d. pranešime nustatyto trijų mėnesių termino pabaigą.

20

2023 m. kovo mėn., vykdydamas antrąją patikrinimo procedūrą, antstolis išnagrinėjo ieškovės pateiktą informaciją.

21

2023 m. kovo 28 d. antstolis išsiuntė ieškovei antrąjį – 2023 m. kovo 27 d. – protokolą, iš kurio matyti, kad, atsižvelgiant į 2023 m. vasario 28 d. ir 2023 m. kovo 1 d. sudarytus oficialius pareigūnų ir kitų tarnautojų bei buvusių pareigūnų ir kitų tarnautojų sąrašus, ieškovė atitiko Susitarime numatytas pripažinimo sąlygas, įskaitant Susitarimo 2 straipsnio 2 dalies f punkte numatytą kriterijų, tačiau nepasiekė Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos reprezentatyvumo ribos (toliau – antrasis protokolas).

22

Ginčijamu sprendimu TGS informavo ieškovę apie jos, kaip reprezentatyvios PSO, teisių pagal Susitarimo 14 straipsnį sustabdymą. Jis taip pat informavo ieškovę, kad ji, kaip pripažinta PSO, toliau naudosis Susitarimo 13 straipsnyje numatytais ištekliais.

II.

Šalių reikalavimai

23

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

priteisti iš atsakovės simbolinę vieno euro sumą tariamai patirtai neturtinei žalai atlyginti,

–

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

24

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

III.

Dėl teisės

A.

Dėl reikalavimo panaikinti

25

Grįsdama savo reikalavimą dėl panaikinimo, ieškovė iš esmės remiasi trimis pagrindais, kurių pirmasis grindžiamas Susitarimo 5 straipsnio pažeidimu ir per pirmąją patikrinimo procedūrą padarytais pažeidimais, antrasis – iš minėto Susitarimo kylančios lojalaus bendradarbiavimo dvasios, gero administravimo principo, proporcingumo principo ir sąžiningo susitarimų vykdymo principo pažeidimu, o trečiasis – pagrindinės teisės jungtis į profesines sąjungas pažeidimu.

26

Be to, atsakydama į proceso organizavimo priemonę, ieškovė iš esmės pateikė ketvirtąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad ginčijamas sprendimas buvo nepakankamai motyvuotas.

27

Kadangi iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad motyvavimo nebuvimas ar nepakankamas motyvavimas yra esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, ir viešosios tvarkos išlyga grindžiamas pagrindas, kurį Sąjungos teismas prireikus turi iškelti savo iniciatyva (žr. 2023 m. liepos 12 d. Sprendimo Eurecna / Komisija, T‑377/21, EU:T:2023:398, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), Bendrasis Teismas mano esant reikalinga, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, nuspręsti dėl ketvirtojo pagrindo, o po to paeiliui išnagrinėti kitus tris ieškovės nurodytus pagrindus.

1.

Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu

28

Ieškovė iš esmės tvirtina: kadangi ginčijamo sprendimo galiojimas siejamas su reprezentatyvumo ribos nesilaikymu, antrajame protokole turėjo būti aiškiai nurodytas tikslus narių skaičius, kuriuo remdamasis antstolis padarė išvadą, jog ji nebuvo pasiekusi šios ribos. Taigi ji negalinti žinoti nei priežasčių, dėl kurių, kaip teigiama, nepasiekė šios ribos, nei, atitinkamai, esminių ginčijamo sprendimo motyvų, kuriais remdamasi galėtų ginti savo teises; vadinasi, buvo pažeista Sąjungos institucijų aktams taikoma pareiga motyvuoti.

29

Taryba nesutinka su ieškovės teiginiais.

30

Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujamas Sąjungos institucijų aktų motyvavimas turi atitikti konkretaus akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jam pavestą kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes tai, ar akto motyvavimas atitinka minėtų nuostatų reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimo Groningen Seaports ir kt. / Komisija, T‑160/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:317, 78 punktą).

31

Be to, motyvų nebuvimas gali būti konstatuotas, net jei ginčijamame sprendime yra tam tikrų motyvų elementų. Taigi prieštaringi ar nesuprantami motyvai prilygsta motyvų nebuvimui. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai ginčijamame sprendime esantys motyvai yra tokie neišsamūs, kad jo adresatui, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo aplinkybes, neįmanoma suprasti jo autoriaus argumentų (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija / Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

32

Nagrinėjamu atveju, pirma, ginčijamame sprendime nurodyta, kad antstolis, kuriam buvo pavesta atlikti antrąją patikrinimo procedūrą, 2023 m. kovo 28 d. pateikė ataskaitą ir kad, remiantis šia ataskaita, ieškovė atitiko sąlygas, kad būtų laikoma pripažinta PSO, bet ne reprezentatyvia PSO.

33

Antra, iš antrajame protokole, į kurį aiškiai daroma nuoroda ginčijamame sprendime, pateiktos informacijos matyti, kad atsižvelgiant, be kita ko, į 2023 m. vasario 28 d. sudarytą oficialų TGS pareigūnų ir kitų tarnautojų sąrašą bei į 2023 m. kovo 1 d. sudarytą oficialų buvusių TGS pareigūnų ir kitų tarnautojų sąrašą, ieškovė pasiekė Susitarimo 2 straipsnio 2 dalies f punkte numatytą pripažinimo ribą (ne mažiau kaip 60 narių), tačiau nepasiekė Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje numatytos reprezentatyvumo ribos (ne mažiau kaip 300 nario mokestį sumokėjusių narių, turinčių rinkėjo statusą ir teisę balsuoti Personalo komiteto rinkimuose), bet nustatytas skirtumas nebuvo mažesnis kaip 20 narių.

34

Taigi reikia pripažinti, kad ginčijamas sprendimas pagal Susitarimą, kurį ieškovė pasirašė kartu su kitais asmenimis, buvo priimtas po to, kai 2023 m. kovo 28 d. antstolis išsiuntė jai antrąjį protokolą, t. y. aplinkybėmis, kurios jai buvo žinomos.

35

Be to, ginčijamame sprendime, konkrečiai remiantis Susitarimu ir antruoju protokolu, išdėstyti teisiniai ir faktiniai duomenys, kurie turėjo esminės reikšmės šio sprendimo sistemai ir sudarė galimybę tiek ieškovei, tiek Bendrajam Teismui įvertinti jo teisėtumą.

36

Nei ginčijamame sprendime, nei antrajame protokole, remiantis Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, nenurodyta tikslaus narių skaičiaus, kuriuo antstolis rėmėsi darydamas išvadą, kad ieškovė nepasiekė reprezentatyvumo ribos.

37

Vis dėlto iš kartu nagrinėjamų ginčijamo sprendimo ir antrojo protokolo nuostatų matyti, kad antstolio suskaičiuotų ieškovės narių skaičius, viena vertus, atitiko arba viršijo pripažinimo ribą, kita vertus, nepasiekė reprezentatyvumo ribos, tačiau nustatytas skirtumas nebuvo mažesnis nei dvidešimt narių, t. y. narių skaičius pateko į intervalą tarp 60 ir 280.

38

Taigi ginčijamo sprendimo motyvavimas nėra nei prieštaringas, nei nesuprantamas, ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleidžia sprendimo priėmusio subjekto samprotavimus.

39

Vadinasi, nepakankamu motyvavimu grindžiamas ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

2.

Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Susitarimo 5 straipsnio pažeidimu ir pirmosios patikrinimo procedūros metu padarytais pažeidimais

40

Pirmąjį pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys: pirmoji yra susijusi su Susitarimo 5 straipsnio pažeidimu per pirmąją patikrinimo procedūrą, o antroji – su pirmojo protokolo pažeidimais.

41

Taryba nesutinka su ieškovės teiginiais.

42

Pirmiausia reikia pažymėti, kad argumentuose, kuriais grindžiamas šis pagrindas, ieškovė netiesiogiai kritikuoja pirmosios patikrinimo procedūros, po kurios Taryba priėmė 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimą, teisėtumą ir šio pranešimo pagrįstumą.

43

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, vadovaujantis suformuota jurisprudencija, nors vien parengiamojo pobūdžio priemonės negali būti ieškinio dėl panaikinimo dalykas, galimu jų neteisėtumu galima remtis grindžiant ieškinį dėl galutinio akto, kurio rengimo stadiją jos sudaro (2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo thyssenkrupp Electrical Steel ir thyssenkrupp Electrical Steel Ugo / Komisija, C‑572/18 P, EU:C:2021:317, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimas grindžiamas Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymu, o pagal jį bet kuri PSO, kuri buvo reprezentatyvi ir nebesiekia reprezentatyvumo ribos, yra Tarybos Generalinio sekretoriaus raginama per ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį pradėti laikytis Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus, priešingu atveju jos, kaip reprezentatyvios PSO, teisės sustabdomos.

45

Taigi 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimas, kuriame nebuvo išreikšta galutinė Tarybos pozicija dėl klausimo, ar ieškovė vis dar laikytina reprezentatyvia pagal Susitarimą, pagal šio Susitarimo 6 straipsnį atitiko preliminarų procedūros, kurios metu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriame savo ruožtu išreikšta ši galutinė pozicija, etapą.

46

Vadinasi, kadangi 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimas buvo tik parengiamasis dokumentas, ieškovė turi teisę, remdamasi šio sprendimo 43 punkte nurodyta jurisprudencija, papildomai kritikuoti pirmąją patikrinimo procedūrą, per kurią buvo priimtas minėtas pranešimas, ir jo pagrįstumą.

a)

Dėl pirmosios dalies, grindžiamos Susitarimo 5 straipsnio pažeidimu vykdant pirmąją patikrinimo procedūrą

47

Grįsdama šią dalį, ieškovė remiasi dviem prieštaravimais, kurių pirmasis grindžiamas Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimu, o antrasis – jo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

1)

Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimu

48

Ieškovė teigia, kad nepriklausomos įstaigos pasirinkimą, siekiant įgyvendinti pirmąją patikrinimo procedūrą, PSO primetė Taryba, be to, PSO nepatvirtino pirmojo įgaliojamojo rašto turinio.

49

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, susijusioje su tam tikrų PSO pripažinimo ir reprezentatyvumo kriterijų patikrinimu, numatoma, jog apie jų narių skaičių pranešama bendru sutarimu pasirinktai nepriklausomai įstaigai pateikiant atitinkamų jų pirmininkų garbės žodžiu patvirtintą pareiškimą.

50

Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 11 punkte nurodyto pranešimo matyti, kad 2022 m. kovo 29 d. TGS paragino Susitarimą pasirašiusias PSO bendru sutarimu paskirti nepriklausomą įstaigą ir taip pasiūlė joms pavesti pirmąją patikrinimo procedūrą atlikti tam pačiam antstoliui, į kurį buvo kreiptasi 2010 m. ir 2014 m.

51

Be to, iš 2022 m. gegužės 3 d. Tarybos ir Susitarimą pasirašiusių PSO susirinkimo protokolo, išdėstyto elektroniniame laiške, kurį kompetentingo Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinio direktorato skyriaus patarėja teisės klausimais tą pačią dieną išsiuntė savo skyriaus vadovei, matyti, kad visos Susitarimą pasirašiusios PSO išreiškė sutikimą su TGS pasiūlymu pavesti pirmąją patikrinimo procedūrą atlikti tam pačiam antstoliui, į kurį buvo kreiptasi dėl ankstesnės patikrinimo procedūros.

52

Galiausiai iš bylos medžiagos nematyti, kad Susitarimą pasirašiusios PSO būtų pateikusios TGS protestų dėl antstolio paskyrimo, dėl kurių būtų galima abejoti šio sprendimo 51 punkte paminėtame 2022 m. gegužės 3 d. posėdžio protokole nurodytos informacijos įrodomuoju pobūdžiu.

53

Taigi ieškovės teiginį, kad nepriklausomą įstaigą, atsakingą už pirmąją patikrinimo procedūrą, Taryba pasirinko pati, o ne bendru sutarimu su minėtomis PSO, reikia atmesti kaip neatitinkantį tikrovės.

54

Antra, reikia pažymėti, kad nei Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje, nei jokioje kitoje Susitarimo nuostatoje nereikalaujama, kad Taryba nusiųstų įgaliojamąjį raštą nepriklausomai įstaigai, atsakingai už patikrinimo procedūros vykdymą, taigi jokia Susitarimo nuostata nereikalaujama, kad Taryba gautų Susitarimą pasirašiusių PSO sutikimą dėl pirmojo įgaliojamojo rašto turinio.

55

Vadinasi, pirmasis prieštaravimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

2)

Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo Susitarimo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu

56

Ieškovė iš esmės tvirtina, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pavėluotai, atsižvelgiant į trejų metų pripažinimo ir reprezentatyvumo ribų patikrinimo grafiką.

57

Iš Susitarimo 5 straipsnio 3 dalies, susijusios su tam tikrų PSO pripažinimo ir reprezentatyvumo kriterijų patikrinimu, matyti, kad, neatsižvelgiant į neeilines pripažinimo kriterijų patikrinimo procedūras, kurios gali būti vykdomos bet kurios pripažintos PSO prašymu, su Susitarimą pasirašiusiomis PSO susijusios patikrinimo procedūros turėjo būti atliekamos kas trejus metus. Be to, Susitarimo 16 straipsnio 5 dalyje dėl pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų buvo numatyta, kad pirmasis Susitarimo 5 straipsnyje numatytų pripažinimo ir reprezentatyvumo kriterijų patikrinimas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo Susitarimo pasirašymo, t. y. ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 28 d.

58

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti ne tik tai, kad po Susitarimo pasirašymo atliktos patikrinimo procedūros buvo užbaigtos 2007 m. gegužės 15 d., 2010 m. birželio 24 d. ir 2014 m. sausio 14 d., taigi pavėluotai, palyginti su trejų metų grafiku, numatytu šio sprendimo 57 punkte paminėtose nuostatose, bet ir tai, kad per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki pirmosios patikrinimo procedūros nebuvo atlikta jokia patikrinimo procedūra.

59

Iš Tarybos pateiktų paaiškinimų taip pat matyti, kad pirmoji patikrinimo procedūra užtruko dėl 2017 ir 2018 m. vykusių derybų dėl Susitarimo peržiūros, kuriomis, be kita ko, buvo siekiama supaprastinti Susitarimą pasirašiusių PSO reprezentatyvumo vertinimo sąlygas, o vėliau – dėl COVID-19 pandemijos.

60

Nors ieškovė neginčija šių paaiškinimų esmės, ji vis dėlto mano, kad jais negalima pateisinti aplinkybės, jog nuo derybų dėl Susitarimo peržiūros pabaigos iki COVID-19 pandemijos pradžios nebuvo atlikta jokio patikrinimo.

61

Vis dėlto, nors Susitarime nėra jokios nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 5 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto trejų metų grafiko, pirmiausia reikia pažymėti, kad šio grafiko tikslas – užtikrinti, kad Susitarime numatytos Tarybos PSO pripažinimo ir reprezentatyvumo sąlygos būtų reguliariai tikrinamos siekiant užtikrinti, kad minėtos PSO ir ši institucija palaikytų struktūrizuotus santykius, o dėl šiame grafike nustatyto termino pasibaigimo nebūtų automatiškai prarandamos pripažintų ir reprezentatyvių PSO teisės.

62

Be to, tenka pripažinti, kad Susitarimą pasirašiusios šalys nenumatė jokių nuostatų, kuriomis būtų galima užkirsti kelią Susitarimo 5 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 5 dalyje nustatyto trejų metų grafiko nesilaikymui ir už tai nubausti. Taigi patvirtindama minėtą patikrinimo procedūrų įgyvendinimo tvarkaraštį Taryba, pritarus Susitarimą pasirašiusioms PSO, neketino reikalauti laikytis šio grafiko (priešingu atveju numatant, kad minėtos procedūros negalioja) ar suteikti minėtoms nuostatoms imperatyvumo; ji norėjo nustatyti tikslą, kad būtų reguliariai tikrinamos Tarybos PSO pripažinimo ir reprezentatyvumo sąlygos.

63

Taigi Susitarime nustatyto grafiko nesilaikymas negali būti laikomas esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu; jis turi būti laikomas procedūros pažeidimu.

64

Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją procedūros pažeidimas lemia pasibaigus administracinei procedūrai priimto sprendimo panaikinimą tik tuo atveju, jei nesant šio pažeidimo procedūros rezultatas galėjo būti kitoks. Šiomis aplinkybėmis iš ieškovo, kuris remiasi procedūros pažeidimu, galima reikalauti įrodyti ne tai, kad atitinkamos Sąjungos institucijos sprendimas būtų buvęs kitokio turinio, o tik tai, kad tokia hipotezė nėra visiškai atmestina; be to, šis klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo AV ir AW / Parlamentas, T‑43/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:666, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

65

Reikia pažymėti, kad šioje byloje ieškovė nepateikia jokių prima facie įrodymų, jog tomis dienomis, kai turėjo būti atliktas reprezentatyvumo vertinimas, jei būtų buvę laikomasi Susitarime numatyto trejų metų grafiko, ji turėjo pakankamą narių skaičių, kad būtų pripažinta reprezentatyvia. Taigi ieškovė neįrodo, kad nebuvo visiškai neįmanoma, jog, nesant nurodyto pažeidimo, ginčijamo sprendimo turinys galėjo būti kitoks.

66

Be to, kaip nurodo Taryba, patikros procedūros nebuvimas neturėjo neigiamo poveikio ieškovės padėčiai, kuri devynerius metus, praėjusius nuo 2014 m. sausio 14 d. atliktos patikrinimo procedūros iki procedūrų, dėl kurių kilo šis ginčas, galėjo nepertraukiamai naudotis reprezentatyvioms PSO skirtais ištekliais.

67

Vadinasi, šis prieštaravimas turi būti atmestas.

b)

Dėl antrosios dalies, grindžiamos su pirmuoju protokolu susijusiais pažeidimais

68

Grįsdama šią dalį ieškovė iš esmės remiasi keturiais prieštaravimais, iš kurių pirmasis grindžiamas klaidingu įrašu pirmajame protokole, antrasis – tuo, kad antstolis nesilaikė pirmajame įgaliojamajame rašte nustatyto grafiko, trečiasis – klaida dėl pirmosios referencinės datos, o ketvirtasis – pirmojo protokolo klaidingumu.

1)

Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo klaidingu įrašu pirmajame protokole

69

Ieškovė teigia, kad pirmajame protokole padaryta fakto klaida, nes jame nurodyta, kad pirmasis įgaliojamasis raštas buvo parengtas bendru Tarybos ir Susitarimą pasirašiusių PSO susitarimu.

70

Šiuo klausimu reikia priminti, kad jokia Sutarčių nuostata neįpareigoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bet kuriuo atveju nagrinėti grindžiant jam pateiktus prašymus nurodytų pagrindų ar argumentų pagrįstumo. Atvirkščiai, Sąjungos teismas gali, be kita ko, dėl veiksmingo teisingumo vykdymo priežasčių nenagrinėti pagrindų ar argumentų, kurie turi būti atmesti kaip nepriimtini ar nereikšmingi, pagrįstumo (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2022 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo HIM / Komisija, C‑500/21 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:741, 72 ir 73 punktus).

71

Nors nagrinėjamu atveju pirmojo protokolo pirminėse pastabose kalbama apie „Tarybos įgaliojamąjį raštą, suderintą su [PSO], siekiant patikrinti „organizacijų“ narių skaičių, kaip tai suprantama pagal minėtą susitarimą“, iš šio sprendimo 54 punkto matyti, kad jokia Susitarimo nuostata nereikalauja, jog Taryba gautų PSO sutikimą dėl pirmojo antstoliui išsiųsto įgaliojamojo rašto.

72

Todėl šio sprendimo 71 punkte paminėtas teiginys, išdėstytas pirmajame protokole, net ir darant prielaidą, kad jis neteisingas, neturi jokios įtakos nei šio protokolo turiniui ar galiojimui, nei atitinkamai 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimo ir ginčijamo sprendimo teisėtumui. Šiuo klausimu reikėtų pridurti, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ši nuoroda turėjo įtakos pirmajai patikrinimo procedūrai arba pirmajam protokolui.

73

Vadinasi šį prieštaravimą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

2)

Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad antstolis nesilaikė pirmajame įgaliojamajame rašte nustatyto grafiko

74

Ieškovė teigia, kad pirmoji patikrinimo procedūra buvo vykdoma 2022 m. rugsėjo mėnesį, nors, atsižvelgiant į pirmuoju įgaliojamuoju raštu antstoliui suteiktus įgaliojimus, turėjo būti užbaigta ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 31 d.

75

Pagal pirmojo įgaliojamojo rašto nuostatas antstolis turėjo užbaigti pirmąją patikrinimo procedūrą ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 31 d.; iš pirmojo protokolo matyti, kad ši procedūra buvo atlikta 2022 m. rugsėjo 1, 6, 9 ir 29 d., o minėtas protokolas buvo parengtas 2022 m. spalio 20 d.

76

Vis dėlto, pirma, nei iš pirmojo įgaliojamojo rašto, nei iš Susitarimo nuostatų nematyti, kad 2022 m. liepos 31 d. termino nesilaikymas turėjo padaryti kokį nors poveikį pirmosios patikrinimo procedūros teisėtumui arba pirmojo protokolo galiojimui.

77

Antra, iš pirmojo protokolo matyti, kad vykdydamas pirmąją patikrinimo procedūrą antstolis suskaičiavo kiekvienos Susitarimą pasirašiusios PSO narių skaičių, pagal pirmąjį įgaliojamąjį raštą atsižvelgdamas į pirmąją referencinę datą – 2022 m. gegužės 31 d.

78

Taigi, kadangi antstolis neturėjo teisės apskaičiuodamas Susitarimą pasirašiusių PSO narių skaičių atsižvelgti į galimus šio skaičiaus pokyčius po pirmosios referencinės datos – 2022 m. gegužės 31 d. – ir kadangi tą dieną jis turėjo pateikti savo išvadas, iš bylos medžiagos nematyti, kad 2022 m. liepos 31 d. datos, nustatytos galutiniam protokolui parengti, nesilaikymas būtų kaip nors paveikęs pirmosios patikrinimo procedūros teisėtumą ar pirmojo protokolo galiojimą, taigi ir 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimo bei ginčijamo sprendimo teisėtumą.

79

Vadinasi, šį prieštaravimą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

3)

Dėl trečiojo prieštaravimo, grindžiamo su pirmąja referencine data susijusia klaida

80

Ieškovė nurodo, kad pagal pirmąjį įgaliojamąjį raštą antstolis turėjo atlikti pirmąją patikrinimo procedūrą, pirmąja referencine data laikydamas 2022 m. rugpjūčio 31 d., nes tai buvo paskutinė mėnesio diena prieš pirmosios patikrinimo procedūros užbaigimą, o ne 2022 m. gegužės 31 d.

81

Pirma, šiuo klausimu reikėtų prisiminti, kad PSO pripažinimo ir reprezentatyvumo sąlygų patikrinimo referencinių datų nustatymas Susitarime nereglamentuojamas, be to, pirmajame įgaliojamajame rašte antstolis buvo įpareigotas atliekant pirmąją patikrinimo procedūrą kreiptis į Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinį direktoratą, kad gautų 2022 m. gegužės 31 d. oficialų pareigūnų ir kitų tarnautojų sąrašą bei oficialų buvusių pareigūnų ir kitų tarnautojų sąrašą.

82

Antra, Bendrasis Teismas negali sutikti su ieškovės pateiktu aiškinimu, kad pirmoji referencinė data, į kurią reikia atsižvelgti apskaičiuojant Susitarimą pasirašiusių PSO narių skaičių, turėjo atitikti paskutinę mėnesio, einančio prieš antstolio faktiškai atliktus patikrinimo veiksmus, dieną, nes dėl tokio aiškinimo Taryba būtų turėjusi pažeisti teisinio saugumo principą ir galbūt vienodo požiūrio principą.

83

Reikia priminti, kad pagrindiniu teisinio saugumo reikalavimu (su įvairiomis jo apraiškomis) siekiama užtikrinti Sąjungos teisės reglamentuojamų teisinių situacijų ir teisinių santykių nuspėjamumą (žr. 2023 m. kovo 9 d. Sprendimo Galeote ir Watson / Parlamentas, C‑715/21 P ir C‑716/21 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2023:190, 113 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Konkrečiai iš teisinio saugumo principo išplaukia, kad Sąjungos teisės aktai asmenims turi būti aiškūs, o jų taikymas – numatomas (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 9 d. Sprendimo Cabinet Medical Veterinar dr. Tomoiagă Andrei, C‑144/14, EU:C:2015:452, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84

Be to, Chartijos 20 straipsnyje įtvirtintas vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (žr. 2022 m. liepos 14 d. Sprendimo Komisija / VW ir kt., C‑116/21 P –C‑118/21 P, C‑138/21 P ir C‑139/21 P, EU:C:2022:557, 95 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

85

Taigi, jeigu Taryba būtų pritarusi šio sprendimo 82 punkte pateiktam aiškinimui, antstolis būtų galėjęs kiekvienai Susitarimą pasirašiusiai PSO taikyti skirtingas referencines datas, jei dėl praktinių priežasčių, susijusių su jų vadovų ar jų atstovų užimtumu, jis nebūtų galėjęs atlikti jam pavestų patikrinimo veiksmų tą patį mėnesį.

86

Esant tokioms aplinkybėms, taikydama šio sprendimo 82 punkte nurodytą aiškinimą Taryba būtų nesilaikiusi vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principų, kuriais remdamasi ji turėjo nustatyti pirmąją referencinę datą, kuri būtų ne tik vienoda visoms Susitarimą pasirašiusioms PSO, bet ir aiški bei nuspėjama.

87

Vadinasi, šį prieštaravimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

4)

Dėl ketvirtojo prieštaravimo, grindžiamo pirmojo protokolo klaidingumu

88

Ieškovė teigia, kad pirmasis protokolas yra klaidingas, nes jame konstatuota, kad ji nebuvo pasiekusi pripažinimo ribos, nors pirmąją referencinę datą ji turėjo ne mažiau kaip 221 narį.

89

Taryba į 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimą perėmė pirmajame protokole antstolio padarytą išvadą, kad iš pirmosios patikrinimo procedūros matyti, jog ieškovė nebepasiekia pripažinimo ribos.

90

Vis dėlto reikia pažymėti, kad ginčijamu sprendimu Taryba grįžo prie šio sprendimo 89 punkte nurodytos išvados ir, atvirkščiai, nurodė ieškovei, kad ši išsaugos teises, kurias pagal Susitarimą įgijo kaip pripažinta PSO.

91

Be to, ieškovė neginčija, kad laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimo priėmimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo iš jos nebuvo atimtos pripažintos PSO teisės.

92

Vadinasi, galima klaida pirmajame protokole neturėtų jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, taigi šis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

93

Taigi reikia atmesti šio pagrindo antrąją dalį, o kartu ir visą pirmąjį pagrindą.

3.

Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo iš Susitarimo išplaukiančių lojalaus bendradarbiavimo dvasios, gero administravimo principo, proporcingumo principo ir sąžiningo susitarimų vykdymo principo pažeidimu

94

Grįsdama antrąjį pagrindą ieškovė iš esmės nurodo tris dalis: pirmoji grindžiama sąžiningo sutarčių vykdymo principo pažeidimu, antroji – gero administravimo principo (konkrečiau – rūpestingumo ir nešališkumo pareigų) pažeidimu, o trečioji – „lojalaus bendradarbiavimo dvasios“, aiškinamos atsižvelgiant į proporcingumo principą, pažeidimu.

95

Taryba nesutinka su ieškovės teiginiais.

a)

Dėl pirmosios dalies, grindžiamos sąžiningo susitarimų vykdymo principo pažeidimu

96

Ieškovė teigia, kad kadangi Susitarimas yra susitarimo pagrindu sudarytas dokumentas, jis turi būti vykdomas sąžiningai, laikantis sąžiningo sutarčių vykdymo arba „sutartinio sąžiningumo“ principo, kuris atitinka bendrąjį Sąjungos teisės principą, įkvėptą bendrų valstybių narių teisės tradicijų.

97

Ieškovė visų pirma priekaištauja Tarybai dėl to, kad ši atliko vienašališką veiksmą, kuris labiau panašus į valdžios institucijos veiksmą nei į derantis sudarytą aktą: Taryba nepatenkino jos prašymo nukelti pirmąją referencinę datą į 2022 m. liepos 31 d., be to, pirmąją patikrinimo procedūrą pradėjo neatsižvelgdama į tam tikrus su tam tikrų kategorijų pareigūnų padėtimi susijusius diskusijų ar dėmesio vertus klausimus, kuriuos buvo iškėlusios Susitarimą pasirašiusios PSO ir į kuriuos dar nebuvo atsakyta.

98

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, vadovaujantis suformuota jurisprudencija, PSO gali pagal SESV 263 straipsnį pareikšti ieškinį dėl priemonių, kurios daro tiesioginę įtaką kolektyviniam interesui, kurį PSO gina savo santykiuose su tam tikra institucija, net jei šių priemonių imamasi pagal atitinkamos institucijos ir PSO sudarytą susitarimą (žr. 2014 m. balandžio 9 d. Nutarties Colart ir kt. / Parlamentas, F-87/13, EU:F:2014:53, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2003 m. kovo 31 d. Nutarties Hecq / Komisija, T‑227/02, EU:T:2003:89, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

99

Taigi reikia konstatuoti, kad pagal šią jurisprudenciją ieškovė pareiškė ieškinį remdamasi SESV 263 straipsniu, o Taryba šio teisinio pagrindo neginčijo.

100

Vadinasi, šio ginčo šalys netiesiogiai, bet neišvengiamai laikėsi nuomonės, kad ginčijamo sprendimo teisėtumo vertinimas nepriklauso teismo, turinčio jurisdikciją sutarties atžvilgiu, kompetencijai.

101

Be to, reikia pažymėti, kad Susitarime nenumatyta, jog Taryba ir jį pasirašiusios PSO privalo derėtis dėl tokių klausimų, kaip referencinės datos nustatymas ir sprendimas pradėti patikrinimo procedūrą.

102

Vadinasi, ieškovė negali pagrįstai kritikuoti Tarybos dėl to, kad ši nesilaikė sąžiningo sutarčių vykdymo principo dėl to, kad pirmąją referencinę datą – 2022 m. gegužės 31 d. – nustatė ir pirmąją patikrinimo procedūrą pradėjo, neatsižvelgdama į tam tikrus klausimus, kuriuos iškėlė Susitarimą pasirašiusios PSO.

103

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad argumentas, grindžiamas sąžiningo sutarčių vykdymo principo pažeidimu, turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

b)

Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo gero administravimo principo (konkrečiau – rūpestingumo ir nešališkumo pareigų) pažeidimu

104

Grįsdama savo argumentus dėl gero administravimo principo (konkrečiau – rūpestingumo ir nešališkumo pareigų) pažeidimo ieškovė nurodo tris prieštaravimus: pirmasis grindžiamas pažeidimais, turėjusiais įtakos pirmosios patikrinimo procedūros pradžiai, antrasis – tuo, kad Taryba neatsižvelgė į sunkumus, su kuriais ieškovė susidūrė siekdama gauti teisingą informaciją, leidžiančią jai įvykdyti šios procedūros reikalavimus, o trečiasis – tuo, kad 2022 m. lapkričio 30 d. Taryba paskelbė minėtos procedūros rezultatus.

1)

Dėl pirmojo prieštaravimo, grindžiamo pažeidimais, turėjusiais įtakos pirmosios patikrinimo procedūros pradžiai

105

Grįsdama šį prieštaravimą ieškovė nurodo tris argumentus: pirmasis grindžiamas rūpestingumo pareigos pažeidimu, nes Taryba pradėjo pirmąją patikrinimo procedūrą neatsižvelgdama į tam tikrus diskutuotinus ar dėmesio vertus klausimus, susijusius su tam tikrų kategorijų pareigūnų padėtimi, antrasis – rūpestingumo pareigos pažeidimu, nes sprendimas pradėti pirmąją patikrinimo procedūrą ir nustatyti pirmąją referencinę datą nebuvo priimtas pasitarus su Susitarimą pasirašiusiomis PSO, o trečiasis – nešališkumo pareigos pažeidimu.

i)

Dėl pirmojo argumento, grindžiamo rūpestingumo pareigos pažeidimu, nes Taryba pradėjo pirmąją patikrinimo procedūrą neatsižvelgdama į tam tikrus diskutuotinus ar dėmesio vertus klausimus, susijusius su tam tikrų kategorijų pareigūnų padėtimi

106

Ieškovė nurodo, kad Taryba pažeidė rūpestingumo pareigą, nes pirmąją patikrinimo procedūrą pradėjo neatsižvelgdama į su tam tikrų kategorijų pareigūnų padėtimi susijusius tam tikrus diskutuotinus ar dėmesio vertus klausimus, kuriuos iškėlė Susitarimą pasirašiusios PSO ir kurie vis dar nebuvo išspręsti, visų pirma į komandiruotų, neįgalių ir iš atostogų dėl asmeninių priežasčių ar šeimos nario priežiūros atostogų grįžusių pareigūnų padėtį.

107

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnyje numatyta teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, nešališkumo pareigą ir pareigą imtis veiksmų per protingą laikotarpį, kurios saugomos pagal šio straipsnio 1 dalį, ir iš jurisprudencijos kylančią rūpestingumo pareigą, pagal kurią institucijos, nagrinėdamos visus reikšmingus konkretaus atvejo aspektus, privalo veikti kruopščiai ir apdairiai (žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo SGL Carbon ir kt. / Komisija, C‑65/21 P ir C‑73/21 P–C‑75/21 P, EU:C:2022:470, 30 ir 31 punktus bei juose nurodytą jurisprudenciją).

108

Iš šio sprendimo 64 punkte paminėtos jurisprudencijos taip pat matyti, kad procedūros pažeidimas lemia sprendimo, priimto pasibaigus atitinkamai administracinei procedūrai, panaikinimą, tik jeigu, nesant šio pažeidimo, procedūros rezultatas galėjo būti kitoks.

109

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas užbaigus dvi iš eilės atskirai pagal Susitarimo 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atliktas patikrinimo procedūras. Konkrečiai kalbant, narių skaičius, į kurį Taryba atsižvelgė darydama galutinę išvadą, kad ieškovė nepasiekė reprezentatyvumo ribos, atitinka tą, kurį antstolis užfiksavo antrąją referencinę datą, vykdydamas antrąją patikrinimo procedūrą.

110

Nagrinėjamu atveju pirmojo argumento, kuris papildomai pateiktas dėl pirmosios patikrinimo procedūros, ieškovė nepakartojo prieštaraudama antrajai patikrinimo procedūrai.

111

Taigi ieškovė neįrodo ir net neteigia, kad Taryba neleido antstoliui skaičiuojant jos narius antrąją referencinę datą – 2023 m. vasario 28 d. – atsižvelgti į komandiruotus, neįgalius arba iš atostogų dėl asmeninių priežasčių ar šeimos nario priežiūros atostogų grįžusius pareigūnus.

112

Be to, iš bylos medžiagos nematyti, kad galimas Tarybos atsisakymas atsižvelgti į ypatingą tam tikrų kategorijų pareigūnų padėtį per pirmąją patikrinimo procedūrą turėjo įtakos antstoliui apskaičiuojant jos narių skaičių per antrąją patikrinimo procedūrą.

113

Vadinasi, pirmąjį argumentą reikia atmesti kaip nereikšmingą.

ii)

Dėl antrojo argumento, grindžiamo rūpestingumo pareigos pažeidimu, nes sprendimas pradėti pirmąją patikrinimo procedūrą buvo priimtas nepasitarus su Susitarimą pasirašiusiomis PSO

114

Ieškovė teigia, kad tuo metu, kai buvo pradėta pirmoji patikrinimo procedūra, ji pagal savo nuostatus negalėjo surengti visuotinio susirinkimo vaizdo konferencijos būdu, kad pirmasis visuotinis susirinkimas negalėjo būti surengtas iki sanitarinių apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, atšaukimo, įvykusio 2022 m. gegužės mėnesį, ir kad bet koks šio visuotinio susirinkimo sprendimas dėl nario mokesčio sumos galėjo įsigalioti tik po trijų mėnesių, t. y. 2022 m. liepos mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad raginimai sumokėti nario mokestį siunčiami kas ketvirtį.

115

Taigi ieškovė tvirtina, kad atsisakydama atsižvelgti į šiuos sunkumus ir nukelti pirmąją referencinę datą į 2022 m. liepos 31 d. Taryba neįvykdė jai tenkančios pareigos elgtis rūpestingai, nes atidžiai neišnagrinėjo visų svarbių bylos aplinkybių.

116

Nesant būtinybės nagrinėti šio argumento reikšmingumo, pirmiausia neatrodo, kad 2022 m. gegužės 31 d. nustatydama kaip pirmąją referencinę datą Taryba nesilaikė rūpestingumo pareigos.

117

Pirma, reikia priminti, kad Susitarimo 5 straipsnyje nereikalaujama, jog Taryba gautų Susitarimą pasirašiusių PSO sutikimą dėl patikrinimo procedūros pradžios datos arba dėl referencinės datos, į kurią atsižvelgiama tikrinant pripažinimo ir reprezentatyvumo ribas.

118

Antra, jokioje Susitarimo nuostatoje nereikalaujama, kad Taryba pirmąja referencine data pripažintų paskutinę mėnesio, einančio prieš pirmojo įgaliojamojo rašto pasirašymą, dieną, todėl ji galėjo laisvai nustatyti referencinę datą po šio rašto išsiuntimo, bet ši data turėjo būti ta pati visų Susitarimą pasirašiusių PSO atveju ir turėjo būti nustatyta pakankamai iš anksto. Vis dėlto dėl tokio sprendimo pailgėjo patikrinimo procedūra ir užtruko antstolio išvadų pateikimas.

119

Tokiu atveju Susitarimą pasirašiusioms PSO būtų reikėję papildomo laiko po referencinės datos jų turėtiems duomenims išnagrinėti ir perduoti juos antstoliui pagal Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje numatytą garbės žodžiu patvirtintą pareiškimą. Be to, antstoliui taip pat būtų reikėję papildomo laiko šiems ir Tarybos perduotiems duomenims išnagrinėti bei patikrinti.

120

Trečia, nors iš bylos šalių pateiktos sutampančios informacijos matyti, kad Susitarimą pasirašiusios PSO apie Tarybos ketinimą nustatyti 2022 m. gegužės 31 d. kaip pirmąją referencinę datą sužinojo, kai 2022 m. gegužės 3 d. buvo pateiktas pirmojo įgaliojamojo rašto projektas, iš šio sprendimo 11 punkto matyti, kad Susitarimą pasirašiusios PSO dar 2022 m. kovo 29 d. buvo informuotos apie Tarybos ketinimą pradėti pirmąją patikrinimo procedūrą, taigi jos galėjo šiai procedūrai rengtis beveik du mėnesius, o toks laikotarpis, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, neatrodo nepakankamas.

121

Be to, remiantis bylos medžiaga bet kuriuo atveju negalima teigti, kad galimas rūpestingumo pareigos pažeidimas, Tarybos padarytas atsisakant nukelti pirmąją referencinę datą į 2022 m. liepos 31 d., galėjo turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

122

Ieškovė skundžiasi tuo, kad per pirmąją patikrinimo procedūrą Taryba neatsižvelgė į tai, kad dėl apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, ji negalėjo sušaukti savo visuotinio susirinkimo, kad patikslintų savo narių mokėtino nario mokesčio dydį.

123

Šiuo klausimu reikia priminti, kad per pirmąją ir antrąją patikrinimo procedūras teismo antstolis turėjo patikrinti, ar laikytasi Susitarimo 2 straipsnio 2 dalies e punkte numatytos sąlygos, pagal kurią tam, kad Susitarimą pasirašiusių PSO nariai būtų įtraukti į apskaitą vykdant minėtas procedūras, turi kas mėnesį mokėti nario mokesčio įmokas, sudarančias bent 0,2 % jų darbo užmokesčio arba bazinės pensijos.

124

Tačiau kadangi Susitarimą pasirašiusios PSO realiuoju laiku nežino apie savo narių darbo užmokesčio pokyčius, susijusius su jų statusu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ar asmenine padėtimi, gali būti, kad patikrinimo procedūrai atlikti pasirinktą referencinę dieną kai kurie jų nariai negali būti įtraukti į apskaitą tikrinant pripažinimo ar reprezentatyvumo ribą, nes dėl jų darbo užmokesčio pokyčių jų mėnesinio nario mokesčio dydis tapo mažesnis už šio sprendimo 123 punkte nurodytą procentinį dydį.

125

Vis dėlto ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad 2022 m. liepos 31 d. arba antrąją referencinę datą ji būtų galėjusi pasiekti reprezentatyvumo ribą, nors per antrąją patikrinimo procedūrą jai buvo suteikta papildomo laiko ir nauja galimybė patikslinti savo narių mokėtino nario mokesčio dydį ir padidinti jų skaičių, atsižvelgiant į nustatytą naują referencinę datą – 2023 m. vasario 28 d.

126

Taigi 2022 m. gegužės 31 d. nustatydama kaip pirmąją referencinę datą Taryba nepažeidė jai tenkančios rūpestingumo pareigos.

iii)

Dėl trečiojo argumento, grindžiamo nešališkumo pareigos pažeidimu

127

Ieškovė skundžiasi, kad buvo pažeista nešališkumo pareiga, bet savo argumentuose nepateikia pakankamai išsamios informacijos, leidžiančios įvertinti jų pagrįstumą.

128

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte numatyta, jog pirmojoje instancijoje pareikštame ieškinyje turi būti nurodomi „pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir tokių pagrindų santrauka“. Taigi pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teismas neprivalo atsakyti į šalies argumentus, kurie nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs, jeigu jie nėra išsamiau išdėstyti ir kartu nepateikiama konkrečių juos pagrindžiančių argumentų (žr. 2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Graikija / Komisija, C‑107/20 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:937, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

129

Vadinasi, trečiasis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas, todėl visas šios dalies pirmasis prieštaravimas turi būti atmestas.

2)

Dėl antrojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Taryba neatsižvelgė į sunkumus, su kuriais ieškovė susidūrė norėdama gauti teisingos informacijos, leidžiančios jai įvykdyti pirmosios ir antrosios patikrinimo procedūrų reikalavimus

130

Ieškovė teigia, kad Taryba neatsižvelgė į sunkumus, su kuriais ji susidūrė norėdama gauti teisingą informaciją, leidžiančią jai įvykdyti pirmosios ir antrosios patikrinimo procedūrų reikalavimus, t. y. pareigūnų, tarnautojų ir pensininkų darbo užmokesčio duomenis, susijusius su jų pareigybių lygiais.

131

Taigi ieškovė mano, kad Taryba turėjo per pirmąją ir antrąją patikrinimo procedūras pateikti jai informaciją (prireikus – nuasmenintą) apie pareigūnų, tarnautojų ir pensininkų pareigybių lygius, kad ji galėtų patikrinti nario mokesčio ir bazinio darbo užmokesčio santykį.

132

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Susitarimo 5 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje buvo reikalaujama, kad Susitarimą pasirašiusios PSO pateiktų antstoliui TGS dirbančių savo narių sąrašus patikrinimo procedūroms atlikti, nurodydamos jų pilietybę, einamas pareigas ir pareigų grupes, kurioms jie priklauso, taip pat Sąjungos pensiją gaunančių buvusių TGS pareigūnų ir kitų tarnautojų sąrašą.

133

Be to, pirmuoju ir antruoju įgaliojamaisiais raštais antstolis buvo įpareigotas atlikdamas pirmąją ir antrąją patikrinimo procedūras kreiptis į Organizacinės plėtros ir paslaugų generalinį direktoratą, kad gautų oficialius pareigūnų ir kitų tarnautojų sąrašus, taip pat oficialius buvusių pareigūnų ir kitų tarnautojų sąrašus, sudarytus atitinkamai pirmajai referencinei datai (2022 m. gegužės 31 d.) ir antrajai referencinei datai (2023 m. vasario 28 d.) (toliau – Tarybos sudaryti oficialūs sąrašai).

134

Kalbant konkrečiai, Tarybos sudarytuose oficialiuose sąrašuose buvo pateikti duomenys apie esamų ir buvusių TGS darbuotojų lygius ir darbo užmokesčius, kad antstolis galėtų patikrinti, ar laikomasi Susitarimo 2 straipsnio 2 dalies e punkte nustatytos sąlygos, pagal kurią tam, kad būtų įtraukti į apskaitą atliekant patikrinimo procedūras, Susitarimą pasirašiusių PSO nariai privalo mokėti mėnesines nario mokesčio įmokas, sudarančias ne mažiau kaip 0,2 % jų bazinio darbo užmokesčio arba bazinės pensijos.

135

Pirma, reikia pažymėti, kad Susitarime nėra nuostatos, pagal kurią Tarybos sudaromuose oficialiuose sąrašuose esantys duomenys turi būti perduodami Susitarimą pasirašiusioms PSO.

136

Antra, iš bylos medžiagos nematyti, kad ieškovė būtų prašiusi Tarybos atsiųsti jai Tarybos sudarytus oficialius sąrašus pirmosios ir antrosios patikrinimo procedūrų tikslais.

137

Trečia, Taryba negalėjo patenkinti ieškovės prašymo perduoti jos sudarytus oficialius sąrašus nepažeisdama Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos konfidencialumo sąlygos.

138

Ši sąlyga, pagal kurią draudžiama antstoliui atskleisti patikrinimo procedūrų metu gautą informaciją, padeda užtikrinti ne tik TGS pareigūnų ir kitų tarnautojų bei buvusių TGS pareigūnų ir kitų tarnautojų narystės profesinėse sąjungose, bet ir jų darbo užmokesčio duomenų konfidencialumą, kaip numatyta 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018, p. 39).

139

Ketvirta, nors ieškovė teigia, kad Tarybos sudaryti oficialūs sąrašai jai galėjo būti perduoti nuasmeninta forma, neaišku, ar tokiu atveju ieškovė nebūtų galėjusi identifikuoti šiuose sąrašuose esančių esamų ir buvusių TGS darbuotojų ar bent kai kurių iš jų, remdamasi duomenimis, susijusiais su jų pareigybių lygiais ir darbo užmokesčiu.

140

Vadinasi, šis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

3)

Dėl trečiojo prieštaravimo, grindžiamo tuo, kad Taryba pirmosios patikrinimo procedūros rezultatus paskelbė 2022 m. lapkričio 30 d.

141

Ieškovė tvirtina, kad Taryba pažeidė gero administravimo principą, nes 2022 m. lapkričio 30 d. savo intranete paskelbė pirmosios patikrinimo procedūros rezultatus, nesuderinusi nei su ja, nei su kitomis dviem Susitarimą pasirašiusiomis PSO, ir paskubomis, todėl ji neturėjo galimybės pateikti pastabų arba prireikus užginčyti šią procedūrą.

142

Be to, ieškovė laikosi nuomonės, kad šis paskelbimas paskatino kitą Susitarimą pasirašiusią PSO imtis prieš ją nukreiptos šmeižto kampanijos, 2023 m. sausio 23 d. paskelbiant pirmąjį protokolą, dėl to jai buvo dar sunkiau vėl sutelkti savo narius, siekiant normalizuoti savo padėtį.

143

Šiuo klausimu pažymėtina, kad 2022 m. lapkričio 30 d. Taryba savo intranete paskelbė trumpą straipsnį apie Susitarimą, jį pasirašiusių PSO pripažinimo ir reprezentatyvumo sąlygas ir pirmąją patikrinimo procedūrą. Straipsnyje buvo nurodyta, kad antstolis neseniai pateikė savo ataskaitą ir nustatė, kad dvi konkrečiai įvardytos Susitarimą pasirašiusios PSO, kitaip nei ieškovė, yra pasiekusios pripažinimo ir reprezentatyvumo ribas. Šiame straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad pagal Susitarimą ieškovė turėjo tris mėnesius šioms riboms pasiekti ir galėti toliau naudotis Susitarime numatytomis teisėmis.

144

Pirma, nors ieškovė tvirtina, kad ši informacija buvo paskelbta iš anksto nesuderinus su atitinkamomis PSO ir jų apie tai neinformavus, ji neįrodo ir net neteigia, kad Taryba privalėjo iš anksto tai su jomis suderinti ir jas informuoti. Bet kuriuo atveju ji nenurodo, kodėl tokia aplinkybė galėtų būti laikoma gero administravimo principo pažeidimu.

145

Antra, reikia pažymėti, kad, nors ieškovė teigia, jog 2022 m. lapkričio 30 d. Tarybos intranete paskelbta publikacija paskatino kitą Susitarimą pasirašiusią PSO pradėti šmeižto kampaniją prieš ją, 2023 m. sausio 23 d. paviešinant pirmojo protokolo turinį, ir dėl to jai tapo sunkiau pakartotinai sutelkti savo narius rengiantis antrajai patikrinimo procedūrai, ji vis dėlto nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, o jos pateiktas 2023 m. sausio 23 d. lankstinukas nėra įrodymas, kad prieš ją buvo vykdoma šmeižto kampanija.

146

Vadinasi, šis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, taip pat visa antroji dalis.

c)

Dėl trečiosios dalies, grindžiamos „lojalaus bendradarbiavimo dvasios“, aiškinamos atsižvelgiant į proporcingumo principą, pažeidimu

147

Ieškovė teigia, kad Taryba nepaisė „lojalaus bendradarbiavimo dvasios“, aiškinamos atsižvelgiant į proporcingumo principą, nes nesuteikė jai Priedo 4 dalyje numatyto 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio, per kurį ji būtų galėjusi tvarkingai pereiti nuo padėties, kai ji turėjo pripažintos ir reprezentatyvios PSO statusą, prie padėties, kai ji turi naująjį – tik pripažintos – PSO statusą.

148

Pirma, šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis ESS 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, pagal lojalaus bendradarbiavimo principą Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda, vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.

149

Taigi šia nuostata Tarybai nenustatyta pareigos lojaliai bendradarbiauti palaikant ryšius su tokiu juridiniu asmeniu kaip ieškovė.

150

Be to, ieškovė nesirėmė jokia kita Sąjungos teisės nuostata, pagal kurią institucija būtų įpareigota „lojaliai bendradarbiauti“ palaikydama ryšius su PSO.

151

Konkrečiai kalbant, reikia pažymėti, kad Susitarime nenumatyta Tarybos ir Susitarimą pasirašiusių PSO pareigos lojaliai bendradarbiauti.

152

Vadinasi ieškovė negali pagrįstai remtis lojalaus bendradarbiavimo principu ir ši dalis, kiek ji grindžiama šio principo pažeidimu, turi būti atmesta kaip nereikšminga.

153

Antra, dėl proporcingumo principo reikia priminti, kad pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį „[b]et koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti“. Be to, remiantis ESS 5 straipsnio 4 dalimi, pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų.

154

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Priedo 4 dalyje numatyta, jog, pasikeitus perkeliamų dirbti darbuotojų pasiskirstymui tarp reprezentatyvių PSO, perkelti dirbti tarnautojai pereinamuoju 18 mėnesių laikotarpiu gali likti dirbti toje pačioje vietoje.

155

Iš šios nuostatos formuluotės aišku, kad ji taikoma tik reprezentatyvioms PSO, o į šį statusą ieškovė nebegali pretenduoti dėl ginčijamo sprendimo priėmimo.

156

Vadinasi, Taryba negalėjo suteikti ieškovei Priedo 4 dalyje numatyto 18 mėnesių pereinamojo laikotarpio nepažeisdama šios nuostatos, savo pačios nustatyto teisinio reguliavimo ir teisinio saugumo principo.

157

Šiomis aplinkybėmis ieškovė neturi pagrindo teigti, kad Tarybos atsisakymas suteikti jai Priedo 4 dalyje numatytą pereinamąjį laikotarpį yra proporcingumo principo pažeidimas.

158

Dėl to reikia atmesti šią dalį, taigi ir visą antrąjį pagrindą.

4.

Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo pagrindinės teisės jungtis į profesines sąjungas pažeidimu

159

Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiama Chartijos 12 straipsnio 1 dalimi, taip pat jos 27 ir 28 straipsniais, ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 11 straipsniu garantuojama laisvė jungtis į profesines sąjungas. Ji laikosi nuomonės, kad tas sprendimas jos nariams yra kliūtis naudotis laisve jungtis į profesines sąjungas, nes dėl jo tiesioginio poveikio pasibaigė jos pirmininkės perkėlimas dirbti ir sekretoriato padėjėjo suteikimas, o jai palikta priemonė veikti – tik paprasčiausias elektroninio pašto adresas.

160

Ieškovė taip pat nurodo: kadangi jos pirmininkė dabar privalo rasti pareigas dirbti TGS visą darbo laiką, ji nebegalės kaip anksčiau vykdyti savo pareigų profesinėje sąjungoje savo narių labui, todėl ieškovė yra pasmerkta esamų ar potencialių narių suinteresuotumo mažėjimui ir „lėtai mirčiai“.

161

Taryba nesutinka su ieškovės teiginiais.

162

Šiuo klausimu reikia priminti: nors, kaip patvirtina ESS 6 straipsnio 3 dalis, EŽTK įtvirtintos pagrindinės teisės sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus ir nors pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį Chartijoje įtvirtintoms teisėms, atitinkančioms EŽTK užtikrinamas teises, suteikiama ta pati prasmė ir apimtis kaip ir toms, kurias suteikia minėta konvencija, vis dėlto pastaroji, kol Sąjunga prie jos neprisijungė, nėra į jos teisės sistemą formaliai integruota teisės priemonė (žr. 2020 m. spalio 22 d. Sprendimo Silver Plastics ir Johannes Reifenhäuser / Komisija, C‑702/19 P, EU:C:2020:857, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

163

Vis dėlto iš Su Pagrindinių teisių chartija susijusių išaiškinimų (OL C 303, 2007, p. 17) matyti, kad Chartijos 12 straipsnio 1 dalimi užtikrinama teisė atitinka EŽTK 11 straipsniu užtikrinamą teisę ir kad, remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi, jos esmė ir taikymo sritis yra tokia pat (2023 m. spalio 19 d. Sprendimo Aquino / Parlamentas, C‑534/22 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2023:802, 30 punktas).

164

Vadinasi, šis pagrindas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Chartijos 12 straipsnio 1 dalį.

165

Reikia priminti, kad pagal Chartijos 12 straipsnio 1 dalį „[k]iekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas ginti savo interesų“.

166

Be to, Chartijos 27 ir 28 straipsniuose nurodyta, kad „[d]arbuotojams ar jų atstovams turi būti atitinkamu lygiu garantuota informacija ir konsultacijos reikiamu laiku Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų bei praktikos nustatytais atvejais ir sąlygomis“ ir kad „[d]arbuotojai ir darbdaviai arba atitinkamos jų organizacijos pagal Sąjungos teisę ir nacionalinius teisės aktus bei praktiką turi teisę derėtis ir atitinkamu lygiu sudaryti kolektyvinius susitarimus, o interesų konflikto atveju imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus, savo interesams apginti“.

167

Galiausiai reikia priminti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24b straipsnį „[p]areigūnai turi teisę naudotis susivienijimais; visų pirma jie gali būti profesinių sąjungų ar Europos pareigūnų personalo asociacijų nariais“.

168

Šiomis aplinkybėmis iš jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos institucijos turi nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų trukdyti naudotis laisve jungtis į profesines sąjungas, pripažinta šio sprendimo 165–167 punktuose nurodytose nuostatose (šiuo klausimu žr. 1990 m. sausio 18 d. Sprendimo Maurissen ir Union syndicale / Audito Rūmai, C‑193/87 ir C‑194/87, EU:C:1990:18, 12 punktą).

169

Taip Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams pripažinta laisvė jungtis į profesines sąjungas reiškia PSO teisę užsiimti bet kokia teisėta veikla ginant savo narių profesinius interesus (šiuo klausimu žr. 1990 m. sausio 18 d. Sprendimo Maurissen ir Union syndicale / Audito Rūmai, C‑193/87 ir C‑194/87, EU:C:1990:18, 13 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

170

Dėl to Sąjungos institucijos turi pripažinti, kad PSO vykdo atstovavimo ir konsultavimosi visais su darbuotojais susijusiais klausimais funkcijas, be to, jos negali kaip nors bausti pareigūnų ar tarnautojų dėl jų veiklos profesinėse sąjungose (šiuo klausimu žr. 1990 m. sausio 18 d. Sprendimo Maurissen ir Union syndicale / Audito Rūmai, C‑193/87 ir C‑194/87, EU:C:1990:18, 14 ir 15 punktus).

171

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad pagal ginčijamą sprendimą ieškovė, kaip pripažinta PSO, toliau naudojasi Susitarimo 13 straipsnyje numatytomis galimybėmis savo, kaip profesinės sąjungos, veiklai vykdyti, taigi ji, nors neturi tokių pačių prerogatyvų ar išteklių kaip reprezentatyvi PSO, vis dėlto išlaiko galimybę toliau vykdyti atstovavimo ir konsultavimosi užduotis visais darbuotojams svarbiais klausimais.

172

Be to, ginčijamu sprendimu ieškovei jokiu būdu neužkertamas kelias vėl įgyti reprezentatyvios PSO statusą, jeigu ji vėl pasiektų Susitarime numatytą reprezentatyvumo ribą.

173

Ginčijamas sprendimas taip pat nesudaro jokių kliūčių nei ieškovės narių taikių susirinkimų laisvei, nei asociacijų laisvei, kuriomis ji galėtų naudotis gindama jų interesus, nei jų teisei būti laiku informuojamiems ir konsultuojamiems, visų pirma Personalo komitete, kuris įsteigtas būtent pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.

174

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnio 3 dalį Personalo komitetas atstovauja viso personalo interesams savo institucijoje ir palaiko nuolatinį institucijos ir jos personalo ryšį, taip pat prisideda prie sklandaus tarnybų darbo, suteikdamas galimybę personalui pareikšti nuomonę (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 19 d. Sprendimo Aquino / Parlamentas, C‑534/22 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2023:802, 32 punktą).

175

Galiausiai, ginčijamu sprendimu jokiu būdu neužkertamas kelias kitoms Taryboje reprezentatyvioms PSO ginti ieškovės narių interesus vedant derybas ir sudarant susitarimus, kaip antai reglamentuojamus Pareigūnų tarnybos nuostatų 10c straipsniu, ar jos nariams imtis kolektyvinių veiksmų savo interesams apginti, įskaitant streiką.

176

Tokiomis aplinkybėmis ginčijamas sprendimas, kuris buvo priimtas ne dėl ieškovės vykdomos profesinės sąjungos veiklos, bet pagal Susitarimą grindžiamas antstolio išvadomis, kad ieškovė nei pirmąją, nei antrąją referencinę dieną nebuvo pasiekusi minėtame Susitarime numatytos reprezentatyvumo ribos, negali būti laikomas sprendimu, kuriuo siekiama ją nubausti arba trukdyti jos nariams naudotis laisve jungtis į profesines sąjungas, taip pat jų pagal Chartijos 12 straipsnio 1 dalį bei 27 ir 28 straipsnius turimomis teisėmis.

177

Šiuo klausimu pažymėtina, kad ieškovė neteigė ir a fortiori neįrodė, jog Susitarimo nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas išteklių ir priemonių suteikimas PSO, siekiant palengvinti jų vykdomą profesinių sąjungų veiklą atsižvelgiant į tai, ar jos yra reprezentatyvios PSO, ar pripažintos PSO, ribojamas naudojimasis Chartijos 12, 27 ir 28 straipsniais bei Pareigūnų tarnybos nuostatų 24b straipsniu garantuojamomis teisėmis.

178

Vadinasi, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, taip pat ir visą reikalavimą dėl panaikinimo.

B.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą

179

Ieškovė teigia, kad pirmosios patikrinimo procedūros rezultatų paskelbimas 2022 m. lapkričio 30 d., nepasikonsultavus nei su ja, nei su kitomis dviem Susitarimą pasirašiusiomis PSO, ir paskubomis, yra pakankamai rimtas gero administravimo principo pažeidimas jos atžvilgiu, dėl kurio ji patyrė neturtinę žalą, nes buvo pakenkta jos reputacijai. Ji prašo atsižvelgiant į tai priteisti jai iš Tarybos simbolinę vieno euro sumą.

180

Taryba nesutinka su ieškovės teiginiais.

181

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. turi būti padarytas pakankamai sunkus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas, turi būti padaryta reali žala ir egzistuoti akto rengėjui tenkančios pareigos pažeidimo ir nukentėjusiųjų asmenų patirtos žalos priežastinis ryšys (žr. 2023 m. balandžio 27 d. Sprendimą Fondazione Cassa di Risparmio di Pesaro ir kt. / Komisija, C‑549/21 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2023:340, 113 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

182

Nagrinėjamu atveju ieškovė, grįsdama reikalavimą atlyginti žalą, remiasi tik tuo pačiu neteisėtumo pagrindu, kurį nurodė grįsdama reikalavimą dėl panaikinimo, konkrečiai – antrojo pagrindo antroje dalyje išdėstytu trečiuoju prieštaravimu, grindžiamu 2022 m. lapkričio 30 d. paskelbiant pirmosios patikrinimo procedūros rezultatus padarytu gero administravimo principo pažeidimu.

183

Iš šio sprendimo 146 punkto matyti, kad antrojo pagrindo antrojoje dalyje pateiktas trečiasis prieštaravimas, nurodytas grindžiant reikalavimą dėl panaikinimo, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

184

Taigi šio sprendimo 181 punkte paminėta pirmoji sąlyga, leidžianti kilti Sąjungos deliktinei atsakomybei ir susijusi su teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimu, neįvykdyta.

185

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas ir kitų Sąjungos institucijų atsakomybės atsiradimo sąlygų nagrinėti nereikia.

IV.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

186

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Tarybos pateiktą reikalavimą, įskaitant su procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusias išlaidas.

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Section Conseil de la Fédération de la fonction publique européenne (FFPE Tarybos sekcija) bylinėjimosi išlaidas, įskaitant su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra susijusias išlaidas.