<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-393/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CC0393</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:918">EU:C:2018:918</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>25</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>25</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato m. bobek išvada – Byla C-393/17</HT></P><P><HT TYPE="SC">Kirschstein</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Michal Bobek Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20181115">2018 m. lapkričio 15 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑393/17</HT></P><P>Openbaar Ministerie</P><P>prieš</P><P>Freddy Lucien Magdalena Kirschstein,</P><P>Thierry Frans Adeline Kirschstein,</P><P>dalyvaujant:</P><P>Vlaamse Gemeenschap</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Hof van beroep Antwerpen</HT> (Antverpeno apeliacinis teismas, Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Vidaus rinka</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2006/123/EB</KEYWORD><KEYWORD>Taikymo sritis</KEYWORD><KEYWORD>Paslaugų apibrėžtis pagal ES teisę</KEYWORD><KEYWORD>Neekonominio pobūdžio bendrojo intereso paslaugos</KEYWORD><KEYWORD>Privačiai finansuojamas aukštasis mokslas</KEYWORD><KEYWORD>Nesąžininga komercinė veikla</KEYWORD><KEYWORD>Neakredituotoms įstaigoms taikomas draudimas teikti magistro laipsnius</KEYWORD><KEYWORD>Baudžiamosios sankcijos</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Pagal <HT TYPE="ITALIC">Vlaamse Gemeenschap</HT> (Flandrijos bendruomenė) teisę tik akredituotos aukštojo mokslo įstaigos gali teikti tam tikrus laipsnius. Už to darymą neturint šios akreditacijos gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir skiriama laisvės atėmimo bausmė ir (arba) bauda.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Freddy Lucien Magdalena Kirschstein ir Thierry Frans Adeline Kirschstein valdo <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> – Belgijoje įsteigtą bendrovę, teikiančią aukštojo mokslo paslaugas. F. L. M. ir T. F. A. Kirschstein yra Flandrijos institucijų persekiojami už pažymėjimų, kuriuose įrašyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>magistras<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>, išdavimą bent du kartus nuo 2006 m. iki 2010 m., negavus reikalingos akreditacijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismui konkrečiomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis pateikti klausimai atrodo gana paprasti: ar nacionalinėje teisėje numatytas draudimas (ir baudžiamosios sankcijos už šio draudimo pažeidimą) neakredituotai aukštojo mokslo įstaigai teikti magistro laipsnius yra suderinamas su Paslaugų direktyva<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="376" PAGE.FIRST="36" DATE.PUB="2006">OL L 376, 2006, p. 36</REF.DOC.OJ>, toliau ‑ Paslaugų direktyva).</P></NOTE> ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20050511">2005 m. gegužės 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="149" PAGE.FIRST="22" DATE.PUB="2005">OL L 149, 2005, p. 22</REF.DOC.OJ>, toliau ‑ NKV direktyva).</P></NOTE>?</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Tačiau teigtina, kad sudėtingesnis šioje byloje yra preliminarus klausimas, susijęs su abiejų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodomų teisės aktų materialine taikymo sritimi: ar pagal ES teisę aukštojo mokslo studijų programos yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>? Jeigu taip, kokios rūšies tai paslaugos? Ar galima jas priskirti prie Paslaugų direktyvoje numatytos <HT TYPE="ITALIC">neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslaugų</HT> kategorijos?</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">ES teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Paslaugų direktyva</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Paslaugų direktyvos 34 konstatuojamojoje dalyje nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Pagal Teisingumo Teismo teisminę praktiką vertinimas, ar tam tikra veikla, visų pirma veikla, kurią finansuoja valstybė arba kurią vykdo viešieji subjektai, yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>paslauga<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>, turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į visus jos aspektus, visų pirma kaip ji vykdoma, organizuojama ir finansuojama atitinkamoje valstybėje narėje. Teisingumo Teismas nusprendė, kad esminis užmokesčio požymis yra tai, kad už atitinkamas paslaugas atlyginama, ir pripažino, kad šio užmokesčio požymio nėra kalbant apie veiklą, kurią neatlygintinai vykdo valstybė (arba ji vykdoma valstybės vardu) vykdydama savo įsipareigojimus socialinėje, kultūros, švietimo ir teisinėje srityje, pavyzdžiui, kursai pagal nacionalinę švietimo sistemą arba socialinės apsaugos sistemų vadyba, nevykdant ekonominės veiklos. Gavėjų mokamas mokestis, pavyzdžiui, studentų mokamas mokestis už mokslą ar registraciją, padengiant dalį sistemos veiklos išlaidų, savaime nėra užmokestis, kadangi paslauga vis tiek iš esmės finansuojama iš valstybės lėšų. Todėl šios veiklos rūšys neįtrauktos į Sutarties 50 straipsnyje pateikiamą paslaugų apibrėžimą ir todėl nepriklauso šios direktyvos taikymo sričiai.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>1 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šioje direktyvoje pateikiamos bendrosios nuostatos, skirtos padėti paslaugų teikėjams naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų judėjimui palengvinti, kartu užtikrinant aukštą paslaugų kokybę.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Šia direktyva nereglamentuojamas nei bendrų ekonominių interesų paslaugų, kurias leidžiama teikti valstybiniams arba privatiems subjektams, liberalizavimas, nei paslaugas teikiančių valstybinių subjektų privatizavimas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>Ši direktyva neturi įtakos valstybių narių teisei vadovaujantis Bendrijos teisės nuostatomis apibrėžti, ką jos laiko bendrų ekonominių interesų paslaugomis, kaip šias paslaugas reikėtų organizuoti ir finansuoti, laikantis valstybės pagalbos teikimo taisyklių, ir kokie tikslūs įsipareigojimai joms taikomi.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="001.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva neturi įtakos valstybių narių baudžiamosios teisės normoms. Tačiau valstybės narės negali riboti laisvės teikti paslaugas taikydamos baudžiamosios teisės nuostatas, kurios konkrečiai reglamentuoja ar turi įtakos teisei verstis paslaugų teikimo veikla ar šios veiklos vykdymui, pažeidžiant šioje direktyvoje nustatytas taisykles.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>2 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva taikoma valstybėje narėje įsisteigusių teikėjų teikiamoms paslaugoms.</ALINEA></PARAG><?PAGE NO="3"?><PARAG IDENTIFIER="002.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Ši direktyva netaikoma šioms veiklos rūšims:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>neekonominio pobūdžio bendrų interesų paslaugoms;</TXT><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>veiklai, susijusiai su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, kaip apibrėžta Sutarties 45 straipsnyje.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>4 straipsnio 1 punkte <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>paslauga<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> apibrėžta kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ekonominė veikla, kaip nurodyta Sutarties 50 straipsnyje<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Pagal 4 straipsnio 6 punktą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>leidimų išdavimo tvarka<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> suprantama kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>bet kokia procedūra, pagal kurią faktiškai reikalaujama, kad teikėjas arba gavėjas imtųsi priemonių gauti formaliam arba numanomam kompetentingos institucijos sprendimui dėl teisės teikti paslaugas ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>9 straipsnis, kuris yra III skyriuje dėl teikėjų įsisteigimo laisvės, yra skirtas leidimų išdavimo tvarkai. Jame nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="009.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Valstybės narės taiko leidimų išdavimo tvarką teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklai tik tuo atveju, jei yra įvykdytos šios sąlygos:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>leidimų išdavimo tvarka nediskriminuoja paslaugų teikėjo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>būtinybė turėti leidimų išdavimo tvarką objektyviai pateisinta svarbiais visuomenės interesais;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>tikslo negalima pasiekti taikant mažiau ribojančią priemonę, visų pirma todėl, kad <HT TYPE="ITALIC">a posteriori</HT> tikrinimas būtų atliekamas per vėlai, kad būtų tikrai veiksmingas.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></P></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>leidimų išdavimo procedūros ir formalumai yra aiškūs, paskelbti iš anksto ir suteik[ia] pareiškėjams garantiją, kad jų prašymas bus išnagrinėtas objektyviai ir nešališkai<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>NKV direktyvos 1 straipsnyje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>šios direktyvos tikslas yra padėti tinkamai veikti vidaus rinkai ir pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį suderinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>2 straipsnyje išdėstytos susijusios sąvokos:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Šioje direktyvoje:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>vartotojas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> – bet kuris fizinis asmuo, kuris komercinėje veikloje, kuriai taikoma ši direktyva, veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>prekybininkas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris komercinėje veikloje, kuriai taikoma ši direktyva, veikia siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, ar bet kuris asmuo, veikiantis prekybininko vardu arba jo naudai;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>produktas<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> – bet kurios prekės arba paslaugos, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas;</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="4"?><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> (toliau – komercinė veikla) – bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir prekybą, tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> – naudojant komercinę veiklą pastebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>3 straipsnyje nurodyta direktyvos taikymo sritis:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva taikoma nesąžiningai įmonių komercinei veiklai vartotojų atžvilgiu, kaip nustatyta šios direktyvos 5 straipsnyje, prieš ir po komercinio sandorio dėl produkto sudarymo bei jo metu.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="003.008"><NO.PARAG>8.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva nepažeidžia įsisteigimo sąlygų arba leidimų išdavimo tvarkos, arba etinių elgesio kodeksų arba kitų konkrečių taisyklių, reglamentuojančių reguliuojamas profesijas, kad būtų palaikyti aukšti profesinio sąžiningumo standartai, kuriuos, nepažeisdamos Bendrijos teisės, valstybės narės gali nustatyti specialistams.<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>5 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="005.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Nesąžininga komercinė veikla draudžiama.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="005.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>prieštarauja profesinio atidumo reikalavimams</TXT><P>ir</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo, kurį produktas pasiekia arba kuriam yra skirtas, arba, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, vidutinio grupės nario ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="005.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA>Tokios komercinės veiklos, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, sąrašas pateikiamas I priede. Tas pats sąrašas galioja visose valstybėse narėse, ir jį galima keisti tik peržiūrint šią direktyvą.<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>I priedo 2 punkte nurodyta, kad komercinė veikla, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>patikimumo ženklo, kokybės ženklo ar lygiaverčio ženklo nurodymas, negavus reikalingo leidimo<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>. Be to, 4 punkte prie tokios veiklos priskirtas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>tvirtinimas, kad viešoji arba privati įstaiga prekybininką &lt;…&gt; arba gaminį patvirtino, pritarė ar suteikė leidimą jo gamybai (veiklai), jei tai iš tiesų nebuvo padaryta &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Pagal 6 straipsnio 1 dalį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>klaidinančia laikoma komercinė veikla, kurioje yra apgaulingos informacijos, ir dėl to ji yra neteisinga, arba kuri bet kuriuo būdu, įskaitant bendrą pristatymą, apgaudinėja arba gali apgauti vidutinį vartotoją, nors informacija ir yra faktiškai tiksli, vieno arba kelių toliau išvardintų elementų atžvilgiu, ir bet kuriuo atveju skatina arba gali paskatinti jį priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>produkto egzistavimas arba pobūdis;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagrindinės produkto savybės, tokios kaip &lt;…&gt; rezultatai, kurių galima tikėtis jį naudojant &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Belgijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Pagal Belgijos Konstitucijos 127 straipsnio 1 dalies 2 punktą švietimą reguliuoja bendruomenės, išskyrus privalomojo mokslo pradžios ir pabaigos nustatymą, minimalius diplomų išdavimo standartus ir pensijų skyrimą. Pagal 24 straipsnio 5 dalį bendruomenių vykdomas švietimo organizavimas, pripažinimas ir subsidijavimas yra reglamentuojami įstatymu ar dekretu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Flandrijoje aukštasis mokslas reglamentuojamas <HT TYPE="ITALIC">Decreet van <DATE ISO="20030404">4 April 2003</DATE> betreffende de herstructurering van het hoger onderwijs in Vlaanderen</HT> (<DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> Dekretas dėl Flandrijos aukštojo mokslo reformos) (toliau – <DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> dekretas). 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>Asmuo, kuris, neturėdamas tam teisės, suteikia bakalauro laipsnį, magistro laipsnį (nurodant specializaciją arba jos nenurodant) arba daktaro laipsnį (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>doctor of philosophy<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, santrumpa <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>PhD<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>dr.<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>) arba 2, 3, 4, 5 ir 5bis dalyse nurodytus kvalifikacinius laipsnius ir profesinius vardus, baudžiamas laisvės atėmimo bausme nuo aštuonių dienų iki trijų mėnesių ir bauda nuo 125 iki 500 eurų arba tik kuria nors viena šių bausmių.<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><HT TYPE="ITALIC">Belgisch Staatsblad</HT>, <DATE ISO="20030814">2003 m. rugpjūčio 14 d.</DATE></P></NOTE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT><DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> dekretas buvo panaikintas ir perkeltas į <HT TYPE="ITALIC">Codex Hoger Onderwijs</HT> (Aukštojo mokslo kodeksas), o jį Flandrijos bendruomenė priėmė <DATE ISO="20131011">2013 m. spalio 11 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><HT TYPE="ITALIC">Belgisch Staatsblad</HT>, <DATE ISO="20140227">2014 m. vasario 27 d.</DATE></P></NOTE> <DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> dekreto 25 straipsnio 7 dalis buvo perkelta į to kodekso II.75 straipsnio 6 dalį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">United International Business Schools of Belgium</HT> <HT TYPE="ITALIC">BVBA</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>) yra aukštojo mokslo įstaiga, kuri nėra akredituota kompetentingų Flandrijos valdžios institucijų. <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> yra susijusi su Šveicarijos bendrove <HT TYPE="ITALIC">Global Education Services Switzerland AG</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT>) ir <HT TYPE="ITALIC">Global Education Services Spain SA</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">GES Spain</HT>). Kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> vykdė pagalbinę funkciją šių bendrovių naudai, be kita ko, teikdama vietinę pagalbą Belgijoje, organizuojant kursus, kuriuos koordinavo <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT> visame pasaulyje. <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> studentų miesteliuose, visų pirma Antverpene ir Gente, siūlomos įvairios švietimo programos. Sėkmingai užbaigę šias programas studentai gauna diplomą, kurio pavadinime nurodyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>magistras<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>F. L. M. Kirschstein ir T. F. A. Kirschstein (toliau – kaltinamieji) yra abu susiję su <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>. <DATE ISO="20151214">2015 m. gruodžio 14 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank van eerste aanleg</HT> (Antverpeno pirmosios instancijos teismas, Belgija) skyrė kaltinamiesiems po 300 EUR baudą kiekvienam (kaip kriminalinę bausmę) už <DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> dekreto 25 straipsnio 7 dalies pažeidimą, padarytą suteikus magistro laipsnį studentams <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> Antverpeno padalinyje bent du kartus nuo 2006 iki 2010 m., neturint teisės to daryti. Jie taip pat įpareigoti sumokėti nominalią 1 EUR nuostolių sumą Flandrijos bendruomenei pagal jos civilinį ieškinį ir padengti bylinėjimosi pagal tą ieškinį išlaidas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT><DATE ISO="20151229">2015 m. gruodžio 29 d.</DATE> kaltinamieji apskundė <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank van eerste aanleg</HT> (Antverpeno pirmosios instancijos teismas) sprendimą. Tą pačią dieną <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (prokuratūra, Belgija; toliau – apeliantė) pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą tik dėl tos sprendimo dalies, kuri susijusi su baudžiamąja sankcija kaltinamiesiems.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Apeliacinėje instancijoje ginčo dalykas kristalizavosi į klausimą, ar aukštojo mokslo įstaiga, siūlanti švietimo programas, gali Flandrijoje suteikti magistro laipsnius išduodama diplomus, net jei ji nėra tam akredituota Flandrijos bendruomenės. Flandrijos bendruomenė mano, kad tai yra viešosios tvarkos klausimas, nes yra baudžiamosios teisės nuostata, kuria saugomas atitinkamas interesas. Ji tvirtina, kad neakredituotoms įstaigoms taikomas draudimas teikti magistro ir bakalauro laipsnius ir daktaro vardus yra tinkama priemonė užtikrinti, kad šie vardai būtų siejami su kokybe. Flandrijos bendruomenė taip pat mano, kad kaltinamųjų veikla sukuria nesąžiningą konkurenciją darbo rinkoje, nes būtent suteikti diplomai ir su jais susiję laipsniai atveria prieigą prie darbo rinkos, bet negali užtikrinti, kad šie studentai pasiekė numatytą išsilavinimo standartą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šias faktines ir teisines aplinkybes <HT TYPE="ITALIC">Hof van beroep Antwerpen</HT> (Antverpeno apeliacinis teismas, Belgija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>1.</NO.P><TXT>Ar <DATE ISO="20050511">2005 m. gegužės 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje turi būti aiškinama kaip draudžianti <DATE ISO="20131011">2013 m. spalio 11 d.</DATE> Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalies nuostatą, pagal kurią neakredituotoms švietimo įstaigoms bendrai uždraudžiama jų išduodamuose diplomuose vartoti pavadinimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>magistras<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, jeigu šia nuostata siekiama ginti svarbų visuomenės interesą, susijusį su būtinybe garantuoti aukštą išsilavinimo standartą, todėl turi būti galima patikrinti, ar nustatyti kokybės reikalavimai iš tikrųjų įvykdyti?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar [Direktyva 2006/123] turi būti aiškinama kaip draudžianti <DATE ISO="20131011">2013 m. spalio 11 d.</DATE> Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalies nuostatą, pagal kurią neakredituotoms švietimo įstaigoms bendrai uždraudžiama jų išduodamuose diplomuose vartoti pavadinimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>magistras<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, jeigu šia nuostata siekiama ginti svarbų visuomenės interesą, būtent užtikrinti paslaugų gavėjų apsaugą?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar baudžiamosios teisės nuostata, kurią Flandrijos institucijos taiko neakredituotoms švietimo įstaigoms, išduodančioms <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>magistro<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> diplomus, atitinka proporcingumo reikalavimą, įtvirtintą [Direktyvos 2006/123] 9 straipsnio 1 dalies c punkte ir 10 straipsnio 2 dalies c punkte?<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė kaltinamieji, Flandrijos bendruomenė, Belgijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Švedijos ir Norvegijos vyriausybės ir Europos Komisija. Kaltinamieji, Flandrijos bendruomenė, Belgijos, Švedijos ir Norvegijos vyriausybės ir Komisija per <DATE ISO="20180711">2018 m. liepos 11 d.</DATE> posėdį išdėstė argumentus žodžiu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Šios išvados struktūra yra tokia, kaip nurodyta toliau. Pradėsiu nuo kelių pirminių pastabų dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikomų nacionalinių nuostatų (A skyrius). Tada nagrinėsiu klausimą, ar (ir kokiu mastu) aukštojo mokslo studijų programos gali būti suprantamos kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> pagal ES teisę (B skyrius). Atsižvelgdamas į šiuos paaiškinimus, išnagrinėsiu konkrečius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus: pirma aptarsiu klausimą dėl nacionalinės teisės aktų suderinamumo su Paslaugų direktyva, 2 ir 3 klausimus nagrinėdamas kartu (C skyrius), o paskui įvertinsiu 1 klausimą, susijusį su NKV direktyva (D skyrius).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirminiai paaiškinimai</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra keli neaiškumai dėl faktų, galintys turėti įtakos bylos teisiniam vertinimui. Todėl Teisingumo Teismas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikti paaiškinimų (pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį) dėl to, i) koks subjektas oficialiai išdavė aptariamus diplomus ir ii) kokios buvo kaltinamųjų funkcijos (bendrovėje <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>) – t. y. kokiu statusu jie patraukti baudžiamojon atsakomybėn.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsakė, kad negali pateikti tikslaus atsakymo į klausimą, kuris subjektas oficialiai suteikė magistro laipsnius, nes ši faktinė aplinkybė yra ginčijama pagrindinėje byloje. Todėl jis pakartojo šalių teiginius: apeliantė <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (prokuratūra) tvirtina, kad <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> (įsteigta Belgijoje) suteikė magistro laipsnius. Kaltinamieji teigia, kad magistro laipsnius suteikė <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT> (jos buveinė yra Šveicarijoje) ir <HT TYPE="ITALIC">GES Spain</HT> (įsteigta Ispanijoje). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodė, kad abu subjektai, atrodo, yra susiję su <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>, nes ji visada vykdė pagalbinę funkciją <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">GES Spain</HT> naudai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Atsakydamas į antrąjį klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad klostantis bylos faktinėms aplinkybėms T. F. A. Kirschstein buvo <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> direktorius, o F. L. M. Kirschstein buvo <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> akcininkas. Pastarasis taip pat pasirašydavo dokumentus kaip <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>prezidentas<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>. Taigi pagal <HT TYPE="ITALIC">Strafwetboek</HT> (Belgijos baudžiamasis kodeksas) 66 straipsnį jie laikomi atsakingais arba bendrai atsakingais už nagrinėjamą nusikalstamą veiką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į informaciją, kurią pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir į šalių pareiškimus per posėdį, remsiuosi toliau išdėstytomis prielaidomis, turėdamas omenyje, kad faktines aplinkybes galiausiai turi nustatyti nacionalinis teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Pirma, atrodo, kad <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>, <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">GES Spain</HT> organizacinė struktūra yra sudėtinga. Kaltinamieji per posėdį nurodė, kad šios trys bendrovės yra susijusios. Atrodo, kad jų akcininkai tie patys. Iš jų atitinkamos veiklos atrodytų, kad <HT TYPE="ITALIC">mokymo</HT> veiklą (įskaitant personalo samdymą, patalpas ir kasdienio programos vykdymo užtikrinimą) vykdo ir ją administruoja vietos lygmeniu <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>, o <HT TYPE="ITALIC">diplomus</HT> iš pradžių išduodavo <HT TYPE="ITALIC">GES Spain</HT>, o vėliau – <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Antra, neginčijama, kad šių trijų bendrovių studijų programų niekada nėra akreditavusi Flandrijos ar kitos šalies, kurioje šios bendrovės vykdo veiklą, kompetentinga valdžios institucija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Trečia, aptariama studijų programa yra visiškai privačiai finansuojama. Per posėdį buvo patvirtinta, kad joks viešasis subjektas jai nesuteikė finansavimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Taikomos nacionalinės nuostatos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Reikėtų dviejų kitų paaiškinimų dėl aptariamų taisyklių taikymo srities laiko atžvilgiu ir materialinės taikymo srities.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas suformulavo 1 ir 2 klausimus, atsižvelgdamas į Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalį. 3 klausimas susijęs su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>baudžiamosios teisės nuostata, kurią Flandrijos institucijos taiko neakredituotoms švietimo įstaigoms, išduodančioms <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>magistro<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> diplomus<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, tačiau nenurodytas tikslus tos nuostatos pobūdis ir šaltinis. Vis dėlto galima daryti prielaidą, kad jame taip pat kalbama apie Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Tačiau iš nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdėstytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad taikoma nacionalinės teisės nuostata yra <DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> dekreto 25 straipsnio 7 dalis, o ne Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalis klostantis susijusioms faktinėms aplinkybėms nebuvo taikoma. Kaltinamieji traukiami baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą magistro laipsnių suteikimą bent dviem atvejais 2009 ir 2010 m. ir bet kuriuo atveju iki 2010 m.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad tariamai neteisėta kaltinamųjų veika buvo daroma daugelį kartų nuo <DATE ISO="20061019">2006 m. spalio 19 d.</DATE> iki <DATE ISO="20100703">2010 m. liepos 3 d.</DATE>, tačiau datų, išskyrus <DATE ISO="20090630">2009 m. birželio 30 d.</DATE> ir <DATE ISO="20100702">2010 m. liepos 2 d.</DATE>, negalima tiksliau nustatyti.</P></NOTE> Tačiau Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalis įsigaliojo 2013 m. Iki tol, kaip nurodyta nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (paminėta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutartyje)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><HT TYPE="ITALIC">Kamer van inbeschuldigingstelling</HT> (kaltinimų kolegija, Antverpenas, Belgija), <DATE ISO="20150105">2015 m. sausio 5 d.</DATE></P></NOTE>, taikoma nuostata buvo <DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> dekreto 25 straipsnio 7 dalis. Būtent remiantis šia nuostata kaltinamieji yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Tai, kad abiejų nuostatų turinys tariamai vienodas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Nors 25 straipsnio 7 dalies ir II.75 straipsnio 6 dalies konkrečių įtraukų (punktų) turinys iš tiesų, atrodo, sutampa, taip, rodos, nėra kalbant apie visą straipsnių (atitinkamai 25 straipsnio ir II.75 straipsnio) tekstą ir įvairius juose nurodytus laipsnius, neminint platesnių šių straipsnių sisteminių ryšių su kitomis atitinkamų teisės aktų nuostatomis, kurie skiriasi ir gali turėti įtakos kiekvienos nuostatos taikymo sričiai.</P></NOTE>, mano supratimu, nedaro Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalies taikytinos pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Dėl šių priežasčių siūlau Teisingumo Teismui pateikti atsakymą nacionaliniam teismui, remiantis <DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> dekreto 25 straipsnio 7 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Antra, nesvarbu, ar atitinkama nuostata yra Aukštojo mokslo kodekso II.75 straipsnio 6 dalis, ar <DATE ISO="20030404">2003 m. balandžio 4 d.</DATE> dekreto 25 straipsnio 7 dalis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrindinį dėmesį skiria <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>baudžiamosios teisės nuostatai<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, kurioje nustatytos sankcijos už neteisėtą tam tikrų laipsnių suteikimą. Ta nuostata, kuri yra baudžiamojo persekiojimo teisinis pagrindas, 3 klausime yra esminė. Tačiau 1 ir 2 klausimų apimtis platesnė. Jie susiję ne vien su galimomis baudžiamosiomis sankcijomis, bet ir su platesniu bei gilesniu klausimu dėl nacionalinės teisės aktų, draudžiančių neakredituotoms įstaigoms teikti (magistro) laipsnius, atitikties ES teisei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Šis išsiskyrimas dėl to, kokiomis tiksliai taisyklėmis remiamasi, atsižvelgiant į tai, kad abiejų atitinkamų direktyvų materialinė taikymo sritis yra skirtinga, vykstant šiam procesui sukėlė diskusijų, susijusių su tuo, kas konkrečiai turėtų būti šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalykas. Viena vertus, buvo pasiūlyta, kad Teisingumo Teismas neturėtų spręsti sankcijų klausimo (3 klausimas), nes jis susijęs su baudžiamąja teise, kuri nepatenka į galiojančių ES teisės aktų taikymo sritį. Kita vertus, taip pat teigta, kad Teisingumo Teismas gali tik spręsti sankcijų skyrimo klausimą, o ne nagrinėti susijusį akreditavimo procesą (1 ir 2 klausimai), nes klausimai ir byla yra susiję tik su nacionaline nuostata, kurioje numatytos sankcijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Be abejo, malonumas valgyti saliamį (paprastai) yra susijęs su laisve nuspręsti, nuo kurio galo pradėti jį pjaustyti. Tačiau šios bylos tikslais siūlyčiau nagrinėti klausimus tokius, kokius juos pateikė nacionalinis teismas, laikantis logikos, kuria pagrįstos nagrinėjamos nuostatos. Iš tiesų klausimuose pagrindinis dėmesys skiriamas sankcijoms už elgesio normos pažeidimą. Tačiau abu šie elementai priklauso tai pačiai teisės normai: <HT TYPE="ITALIC">jei</HT> neturint akreditacijos suteikiamas laipsnis (hipotezė), <HT TYPE="ITALIC">tada</HT> kyla tam tikra pasekmė (sankcija). Taigi akreditavimo procesas tiesiog yra šioje byloje taikytinos teisės normos hipotezės dalis. Tai to paties paketo dalis. Būtų labai dirbtina (arba reikėtų pjaustyti saliamį nuo kažkurio galo), jei kažkuris hipotezės (akreditacijos) ar sankcijos (baudos ir (ar) laisvės atėmimo) elementas nebūtų laikomas teisės normos dalimi ir todėl nepatektų į šios bylos apimtį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Taigi, nors nacionalinės aukštojo mokslo akreditavimo procedūros atitiktis ES teisei nėra šios bylos dalykas <HT TYPE="ITALIC">per se</HT>, šios normos neišvengiamai bus <HT TYPE="ITALIC">netiesiogiai</HT> paliestos, atsakant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus dėl sankcijų už šių normų nesilaikymą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar aukštojo mokslo studijų programos yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> pagal ES teisę?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>Paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> pobūdis: pažymėjimas ar mokymas?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Dalyje diskusijos, kuri plėtota per rašytinę proceso dalį ir per posėdį, siekta nustatyti veiklos, kuri gali reikšti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>paslaugą<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> šioje byloje, esmę: ar tai magistro laipsnio pažymėjimo išdavimas, <HT TYPE="ITALIC">ar</HT> mokymas, kurį baigus tai padaroma? Plačios diskusijos šiuo klausimu priežastis buvo ne tik <HT TYPE="ITALIC">materialinis</HT> Paslaugų direktyvos taikymas, bet ir jos <HT TYPE="ITALIC">teritorinis</HT> taikymas. Įvairūs subjektai, galintys teikti aptariamus laipsnius, yra įsisteigę skirtingose šalyse, taip pat ir šalyje, kuri nėra Europos Sąjungos narė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Šios išvados 21, 29 ir 32 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Flandrijos bendruomenės ir Belgijos vyriausybės nuomone, Paslaugų direktyva netaikoma. <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT>, kaip laipsnius suteikiantis subjektas, nepatenka į teritorinę šios direktyvos taikymo sritį. Todėl 2 ir 3 klausimai nepriimtini.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė taip pat mano, kad universitetinių laipsnių suteikimas yra pagrindinis elementas daugiausia dėl to, kad jis suteikia galimybę užsiimti tam tikra profesija. Šios vyriausybės požiūriu, leidimas kandidatams užsiimti profesija, kuriai reikia tam tikros kompetencijos, yra veikla, susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Vis dėlto tokia veikla nepatenka į Paslaugų direktyvos taikymo sritį pagal 2 straipsnio 2 dalies i punktą. Taigi, Vokietijos vyriausybės teigimu, aukštojo mokslo diplomų išdavimas nėra paslauga pagal ES teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Švedijos vyriausybė ir Komisija, priešingai, daugiausia dėmesio skiria mokymo veiklai, kurią vykdo <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>, o ne <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT> atliekamam diplomo išdavimui. Jų teigimu, diplomo išdavimas nėra savarankiška paslauga, bet turi būti vertinama kaip pagalbinė <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> teikiamos mokymo paslaugos atžvilgiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Kas yra pagrindinė veikla aukštojo mokslo atveju? Tai gali būti: i) magistro laipsnio pažymėjimo išdavimas (jo atžvilgiu mokymo veikla yra pagalbinė) arba ii) mokymo veikla (jos atžvilgiu pažymėjimo išdavimas yra pagalbinis). Renkantis iš šių dviejų variantų, galimos aptariamos paslaugos identifikavimo kriterijus bus susijęs su tokio paketo <HT TYPE="ITALIC">pagrindinės sudedamosios dalies</HT> nustatymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Panašu į požiūrį, kurio Teisingumo Teismas laikėsi nustatydamas reikšmingiausią taikytiną judėjimo laisvę (prekių ar paslaugų). Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="19940324">1994 m. kovo 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schindler</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑275/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:119">EU:C:1994:119</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20020122">2002 m. sausio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Canal Satélite Digital</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑390/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:34">EU:C:2002:34</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Sutinku su tokiu Švedijos vyriausybės ir Komisijos aiškinimu. Nenorėdamas pasirodyti per dideliu idealistu, tikėčiausi, kad pagrindinė (aukštojo) mokslo sudedamoji dalis yra mokymas ir mokslas, o ne (vien) diplomo išdavimas. Laipsnis suteikiamas kaip oficialus patvirtinimas, kad įgytos tam tikro lygio žinios ar gebėjimai. Tai oficialus patvirtinimas, kad lankyti visi būtini kursai ir sėkmingai išlaikyti visi būtini egzaminai, taip paliudijant riziką, kad iš tikrųjų absolventas taip pat galėjo įgyti šiek tiek žinių. Tačiau vargu ar pats pažymėjimas gali būti laikomas pagrindine ir svarbiausia aukštojo mokslo studijų programų veiklos sudedamąja dalimi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Jei taip būtų, tai reikštų, kad (daugiausia) privačiai finansuojamos aukštojo mokslo įstaigos, net ir tinkamai akredituotos ir neabejotinos kokybės, vertinant pagal ES teisę, būtų teikiančios diplomų išdavimo už (finansinį) atlygį paslaugas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Todėl teigčiau, kad pagrindinė veikla aukštojo mokslo studijų programos atveju yra kursų teikimas (atrodo, atliekamas <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>), o ne oficialus pažymėjimo išdavimas (tikriausiai atliekamas <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT>).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Ar aukštojo mokslo studijų programos – tai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> pagal ES teisę?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Švietimas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>paslauga<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> pagal Sutartį</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Neginčijama, kad ES teisė neturi įtakos valstybių narių kompetencijai, susijusiai su mokymo turiniu ir švietimo sistemų organizavimu bei jų kultūrų ir kalbų įvairove, arba profesinio mokymo turiniui ir organizavimui. Tačiau taip pat aišku, kad, naudodamosi šia kompetencija, valstybės narės turi laikytis ES teisės, visų pirma nuostatų dėl laisvės teikti paslaugas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Žr. <DATE ISO="20070911">2007 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑318/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:495">EU:C:2007:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0086">86</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19850213">1985 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gravier</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>293/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1985:69">EU:C:1985:69</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Pagal SESV 57 straipsnį veikla laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>paslauga<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, kai ji <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>paprastai yra teikiam[a] už užmokestį<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>. Remiantis suformuota jurisprudencija, pagrindinė užmokesčio ypatybė yra ta, kad jis yra atlygis už atitinkamą paslaugą ir paprastai yra sutartas tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr., pvz., <DATE ISO="19880927">1988 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Humbel ir Edel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>263/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:451">EU:C:1988:451</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20030522">2003 m. gegužės 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Freskot</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑355/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:298">EU:C:2003:298</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20070911">2007 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schwarz ir Gootjes-Schwarz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑76/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:492">EU:C:2007:492</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170627">2017 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:496">EU:C:2017:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Konkrečiai švietimo kontekste, siekdamas nustatyti, ar yra paslauga pagal Sutartis, Teisingumo Teismas suformulavo papildomą atskyrimą atsižvelgiant į tai, koks subjektas yra to švietimo teikėjas, ir tai, kaip jis finansuojamas. Kriterijus pirmą kartą suformuluotas byloje <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="19880927">1988 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Humbel ir Edel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>263/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:451">EU:C:1988:451</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, todėl vadinsiu jį <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> kriterijumi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> ginčas kilo dėl prancūzų moksleiviui pateikto prašymo sumokėti moksleivio mokestį (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>minerval<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>) už vidurinį ugdymą Belgijoje. Prašymas sumokėti buvo skirtas tik užsienio piliečiams (jų tėvams). Moksleiviai, kurie buvo Belgijos piliečiai, neprivalėjo mokėti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>minerval<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>. Teisingumo Teismo klausta, ar vidurinės mokyklos kursas, sudarantis dalį nacionalinės švietimo sistemos, gali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>paslaugų teikimu<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, o dėl to prancūzų moksleivio tėvai galėtų remtis Sutarties nuostatomis, kurios draudžia diskriminaciją dėl pilietybės galimybės naudotis paslaugomis atžvilgiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="19880927">1988 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Humbel ir Edel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>263/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:451">EU:C:1988:451</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0004">4</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sutartyje įtvirtinta laisve teikti paslaugas nebuvo galima remtis šioje byloje, nes užmokestis, kaip atlygis, už paslaugas nebuvo sumokėtas. Teisingumo Teismas nurodė, kad tokios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>ypatybės &lt;…&gt; nėra pagal nacionalinę švietimo sistemą teikiamų kursų atveju. Visų pirma valstybė, nustatydama ir išlaikydama tokią sistemą, nesiekia vykdyti pelningos veiklos, bet [siekia] vykdyti įsipareigojimus savo visuomenei socialinėje, kultūros ir švietimo srityse. Antra, aptariama sistema paprastai finansuojama iš valstybės biudžeto, o ne moksleivių ar jų tėvų.<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="19880927">1988 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Humbel ir Edel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>263/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:451">EU:C:1988:451</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Nors Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> buvo susijęs su viduriniu ugdymu, toks požiūris palaipsniui plečiamas į kitas švietimo formas, įskaitant aukštąjį mokslą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Žr. <DATE ISO="19931207">1993 m. gruodžio 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wirth</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑109/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:916">EU:C:1993:916</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20100520">2010 m. gegužės 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zanotti</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑56/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:288">EU:C:2010:288</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismas neseniai bendrai pakartojo, kad užmokesčio nėra ir todėl nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> pagal ES teisę tais atvejais, kai kursus siūlo kai kurios įstaigos, priklausančios <HT TYPE="ITALIC">viešojo švietimo</HT> sistemai ir visiškai ar daugiausia finansuojamos iš <HT TYPE="ITALIC">viešųjų lėšų</HT>, <HT TYPE="ITALIC">net jei mokymo ar stojimo mokesčiai kartais turi būti sumokėti kaip įnašas sistemos veiklos išlaidoms padengti</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20170627">2017 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:496">EU:C:2017:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Tačiau mokymo įstaigų, kurios daugiausia finansuojamos iš privačių, visų pirma studentų ir jų tėvų, lėšų, dėstomi kursai yra paslaugos, kaip jos suprantamos pagal ES teisę, nes šių įstaigų tikslas yra teikti paslaugą už užmokestį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20070911">2007 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schwarz ir Gootjes-Schwarz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑76/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:492">EU:C:2007:492</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Atrodo, kad iš viešųjų ir iš privačių lėšų finansuojamo švietimo atskyrimo priežastys yra dvi. Pirma, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>socialinės ir kultūrinės funkcijos argumentas<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>: nustatydama ir išlaikydama viešojo švietimo sistemą, kuri daugiausia finansuojama iš viešųjų lėšų, valstybė nesiekia vykdyti pelningos veiklos, bet vykdo įsipareigojimus savo visuomenei socialinėje, kultūros ir švietimo srityse<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr. <DATE ISO="19880927">1988 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Humbel ir Edel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>263/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:451">EU:C:1988:451</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170627">2017 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:496">EU:C:2017:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Antra priežastis, kartais susijusi su pirmąja, o kartais vertinama atskirai, yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>pelno nesiekimo<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> argumentas: (valstybinės) švietimo įstaigos yra daugiausia finansuojamos iš viešųjų lėšų nepelningai veiklai, atitinkančiai bendrąjį interesą skleisti žinias ir ugdyti piliečius, vykdyti. Šiuo požiūriu aptariama veikla nėra ekonominio pobūdžio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr. generalinio advokato G. Slynn išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Humbel ir Edel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>263/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:151">EU:C:1988:151</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, p. 5379–5380).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Paslaugų direktyva ir neekonominės bendrojo intereso paslaugos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Dėl Paslaugų direktyvos šis (Sutartimi pagrįstas) vaizdas tapo sudėtingesnis. Paslaugų direktyvos 4 straipsnio 1 punkte aiškiai nurodyta, kad išlaikoma Sutartyje pateikta paslaugos apibrėžtis. Taigi paslauga pagal Sutartį ir pagal Paslaugų direktyvą turėtų būti suprantama kaip savarankiška, paprastai už užmokestį valstybėje narėje įsisteigusio paslaugų teikėjo vykdoma ekonominė veikla<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20130711">2013 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Femarbel</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑57/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:517">EU:C:2013:517</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160223">2016 m. vasario 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vengrija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑179/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:108">EU:C:2016:108</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0113">113</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Tačiau 2 straipsnio 2 dalyje išvardytos <HT TYPE="ITALIC">konkrečios</HT> veiklos rūšys, kurioms Paslaugų direktyva netaikoma, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ar socialinės paslaugos. Šioje nuostatoje taip pat nurodytos dvi <HT TYPE="ITALIC">abstrakčios</HT> paslaugų kategorijos, kurios visiškai nepatenka į direktyvos taikymo sritį, t. y. <HT TYPE="ITALIC">neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslaugos</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punktas.</P></NOTE> ir veikla, susijusi su <HT TYPE="ITALIC">viešosios valdžios funkcijų vykdymu</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies i punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į pastarąją išimtį ir Vokietijos vyriausybės argumentą, kad universiteto diplomų išdavimas yra viešosios valdžios funkcijų vykdymas, nepatenkantis į Paslaugų direktyvos taikymo sritį, galima tik dar kartą patvirtinti, kad pagrindinis ir lemiamas bet kurio švietimo elementas yra ne laipsnio suteikimas, bet mokymo veikla<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Šios išvados 50 punktas.</P></NOTE>. Taigi šioje byloje nereikia nagrinėti, kokiu mastu diplomo išdavimas galėtų būti susijęs su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Pakanka konstatuoti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją privati mokymo universitete veikla nėra veikla, susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Žr. <DATE ISO="20071218">2007 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jundt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑281/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:816">EU:C:2007:816</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Tačiau <HT TYPE="ITALIC">neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslaugų</HT> sąvoką suprasti sunkiau, visų pirma, todėl, kad Paslaugų direktyvoje aiškiai nurodyta, jog joje vartojama pagrindinė sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>paslauga<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> suprantama taip pat, kaip ir Sutartyje. Pagal SESV 57 straipsnį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, kaip jos suprantamos pagal Sutartis, kai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>paprastai yra teikiamos už užmokestį<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/>. Ši formuluotė yra kiek klaidinanti, nes joje vartojama ta pati sąvoka (paslauga) nurodant, viena vertus, <HT TYPE="ITALIC">faktinę</HT> paslaugų teikimo veiklą (taigi <HT TYPE="ITALIC">faktinę</HT> paslaugų kategoriją) ir, kita vertus, <HT TYPE="ITALIC">teisinę</HT> paslaugų kategoriją, patenkančią į Sutarčių (taigi ir Paslaugų direktyvos) taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Šis dualizmas reiškia, kad paslaugų teikimo veikla (faktiškai) ne visada yra paslauga (pagal ES teisę). Kad būtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>paslauga<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> pagal Sutartį, konkreti nagrinėjama veikla turi turėti ekonominį aspektą, kurį visų pirma patvirtina užmokestis ar finansinis atlygis, taip pat – nors nebūtinai – pelno siekis ir (ar) finansavimas daugiausia iš privačių lėšų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Šiuo klausimu, pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20071218">2007 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jundt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑281/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:816">EU:C:2007:816</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kitaip tariant, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>ekonominio pobūdžio<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> buvimas yra būtina paslaugos <HT TYPE="ITALIC">teisine prasme</HT> egzistavimo dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis turiu pripažinti, kad man sunku iššifruoti loginę, <HT TYPE="ITALIC">teisinę</HT> kategorijos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>neekonominio pobūdžio bendrų interesų paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> prasmę. Jei paslaugos teisinė kategorija pagal ES teisę apibrėžiama atsižvelgiant į jos ekonominį aspektą, kaip <HT TYPE="ITALIC">neekonominė</HT> paslauga, bendrojo intereso ar ne, gali faktiškai būti paslauga pagal ES teisę? Arba kitaip – ar iš tikrųjų gali būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>neekonominio pobūdžio ekonominė bendrojo intereso veikla<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Racionaliausias paaiškinimas, kurį galiu sugalvoti dėl tokių terminologinių iššūkių, yra daryti prielaidą, kad sukurdamas šią naują kategoriją ES teisės aktų leidėjas iš esmės norėjo pašalinti neekonominio pobūdžio bendrojo intereso <HT TYPE="ITALIC">veiklą</HT> iš Paslaugų direktyvos taikymo srities<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Tai taip pat patvirtina aprašymas, ko sąvoka siekiama, pateiktas Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadove (Europos Komisija (Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas), <HT TYPE="ITALIC">Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių</HT> biuras, 2007, p. 11). Taip pat žr. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje (COM(2004) 2 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, p. 20).</P></NOTE>. Jei tai tiesa, tuomet Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta išimtis (teisiškai) yra perteklinė, nes tokia veikla jau būtų pašalinta, kadangi ji pirmiausia nebūtų paslauga (pagal Sutartį)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Šiuo klausimu taip pat žr. generalinio advokato M. Szpunar išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Hiebler</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑293/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:472">EU:C:2015:472</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>): <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte pabrėžiama, kad ši direktyva netaikoma <HT TYPE="ITALIC">neekonominio</HT> <HT TYPE="ITALIC">pobūdžio</HT> bendrų interesų paslaugoms, ir ši nuostata yra perteklinė, atsižvelgiant į tai, kad paslaugos apibrėžtyje jau nustatyta, kad ji teikiama už užmokestį.<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/></P></NOTE>. Taigi, atrodo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>neekonominio pobūdžio bendrų interesų paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> tiesiog apima <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>ne paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/> pagal ES teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Turint omenyje šį terminologinį paaiškinimą, lieka klausimas, ar aukštasis mokslas patenka į <HT TYPE="ITALIC">neekonominio pobūdžio bendrojo intereso paslaugų</HT> išimtį pagal Paslaugų direktyvą, kaip pažymėjo Belgijos vyriausybė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Manau, kad ne.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Pirma, kelios konkrečios veiklos rūšys, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ar socialinės paslaugos, yra aiškiai ir <HT TYPE="ITALIC">en bloc</HT> pašalintos pagal Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį iš šios direktyvos taikymo srities. Tačiau taip nėra visų pirma švietimo (paslaugų) atveju. Todėl negalima jų kaip tokių paslaugų laikyti konkrečiai pašalintomis iš Paslaugų direktyvos materialinės taikymo srities.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Antra, nesant tokios konkrečiai veiklos rūšiai skirtos <HT TYPE="ITALIC">bendros išimties</HT>, kiekviena atskira veikla – t. y., kalbant apie švietimą, aptariama studijų programa – turi būti vertinama <HT TYPE="ITALIC">individualiai</HT>, atsižvelgiant į įprastą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, būtent ar joje išdėstytos sąlygos yra įvykdytos. Taigi, priešingai, nei mano Belgijos vyriausybė, <HT TYPE="ITALIC">visas</HT> švietimas negali patekti į neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslaugų kategoriją. Kaip nurodyta Paslaugų<?PAGE NO="13"?> direktyvos 34 konstatuojamojoje dalyje, pakartojant Teisingumo Teismo jurisprudenciją, turi būti atliekamas vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Taip pat žr. Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovą, p. 10 ir 11, patvirtinantį, kad pagal ES teisę švietimo negalima vertinti kaip vieno vieneto, tačiau suponuojantį didesnį nacionalinių pradinio ir vidurinio ugdymo sistemų bendrumą ir labiau tikėtiną jų priskyrimą prie neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslaugų kategorijos. Tačiau, kaip nurodyta vadove, valstybės narės negali <HT TYPE="ITALIC">visų</HT> konkrečios srities švietimo <HT TYPE="ITALIC">paslaugų</HT> laikyti neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslaugomis.</P></NOTE>. Todėl svarbu tai, ar konkreti vykdoma mokymo veikla ar lankoma studijų programa gali būti laikoma paslauga, t. y. ar ji iš esmės teikiama neviešųjų įstaigų ir finansuojama iš privačių lėšų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Toks kazuistinis požiūris tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali logiškai reikšti, kad iš viešųjų lėšų finansuojamo universiteto vykdoma mokymo veikla taip pat gali būti paslauga pagal ES teisę. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20071218">2007 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jundt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑281/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:816">EU:C:2007:816</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Taigi aukštojo mokslo studijų programos gali būti laikomos paslaugomis ir patekti į Paslaugų direktyvos taikymo sritį, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečią studijų programą, taikoma <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> išimtis. Jeigu taip, tokia veikla tampa <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>ne paslauga<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/> pagal Sutartį ir turėtų taip pat nepatekti į Paslaugų direktyvos taikymo sritį kaip <HT TYPE="ITALIC">neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslauga</HT>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>Humbel<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> kriterijus ir aukštojo mokslo studijų programos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Vis dėlto ne paslaptis, kad įvertinus konkrečiau, <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> išimties taikymas aukštojo mokslo studijų programoms šiandien kelia klausimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Pirma, ką praktiniu lygmeniu reiškia būti <HT TYPE="ITALIC">viešojo švietimo sistemos, kuri finansuojama visiškai ar daugiausia iš viešųjų lėšų</HT>, <HT TYPE="ITALIC">dalimi</HT> pasaulyje, kuriame valstybiniai universitetai gauna privatų finansavimą ir dovanojamų lėšų, o privačios įstaigos konkuruoja dėl institucinio valstybės finansavimo ir mokslinių tyrimų dotacijų? Kas yra <HT TYPE="ITALIC">vieša</HT> pasaulyje, kuriame (net) valstybiniai universitetai steigia padalinius kitose valstybėse narėse arba bendras įmones su įvairiais kitais subjektais ir (arba) steigia atžalines įmones, skirtas mokyti ir vykdyti mokslinius tyrimus?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Tačiau, ko gero, dar svarbiau tai, ar dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>valstybinės švietimo sistemos dalis<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/> neišvengiamai kyla reikalavimų, susijusių su tam tikra teisine forma ir statusu (pavyzdžiui, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>viešoji<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> įstaiga, o ne <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>privati<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>)? Suformuluoti byloje <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> ir neseniai patvirtinti Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT>, minimi du reikalavimai: i) <HT TYPE="ITALIC">viešojo švietimo sistemos dalis</HT> ir ii) <HT TYPE="ITALIC">finansuojamas visiškai ar daugiausia iš viešųjų lėšų</HT>. Tačiau didžiojoje dalyje jurisprudencijos daugiausia dėmesio skirta finansavimo klausimui, o pirmoji teiginio dalis – <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>viešojo švietimo sistemos dalimi<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/> – liko mažai ištirta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Taigi klausimas dėl <HT TYPE="ITALIC">finansavimo daugiausia</HT> iš viešųjų lėšų kyla nesant aiškių ribų tarp institucijų. Kiek yra <HT TYPE="ITALIC">daugiausia</HT>? Koks yra konkrečios studijų programos finansavimo, institucinio finansavimo ir pridėtinių išlaidų tarpusavio santykis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Reikia pažymėti, kad nagrinėjamos veiklos kvalifikavimas kaip paslaugos pagal ES teisę nereiškia, kad už šią veiklą turi sumokėti tie, dėl kurių ji vykdoma. Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="19880426">1988 m. balandžio 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bond van Adverteerders ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>352/85</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:196">EU:C:1988:196</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20010712">2001 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Smits ir Peerbooms</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:404">EU:C:2001:404</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Konkrečiai dėl švietimo žr. <DATE ISO="20170627">2017 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:496">EU:C:2017:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>): <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>Nebūtina, kad šį privatų finansavimą iš esmės sudarytų mokinių ar jų tėvų lėšos, nes ekonominis veiklos pobūdis nepriklauso nuo to, ar už paslaugą moka jos gavėjai.<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/></P></NOTE>? Ypač socialinių ir humanitarinių mokslų srityje akademinio personalo atlyginimai sudaro didžiausią dalį studijų programos veiklos išlaidų. Kas jei jie daugiausia<?PAGE NO="14"?> mokami iš skirtingų institucinio finansavimo šaltinių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P><DATE ISO="20170627">2017 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:496">EU:C:2017:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas pasiūlė, kad švietimo įstaiga, kuri vykdo įvairią veiklą, taip pat vykdytų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>atskirą finansavimo iš skirtingų šaltinių apskaitą, kad būtų išvengta rizikos, jog atsiras <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>kryžminė<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/> parama, t. y. jo[s] ekonominė veikla bus finansuojama iš viešųjų lėšų, kurias [ji] gauna neekonominei veiklai vykdyti<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/>.</P></NOTE>? Taip pat šiek tiek neaišku, ar reikėtų vertinti visą institucijos biudžetą, ar konkrečias studijų programas atitinkančias biudžeto eilutes, turint omenyje tai, kad dėl apskaitos taisyklių gali būti neįmanoma faktiškai nustatyti kiekvienos studijų programos tikslios finansavimo struktūros<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Reikia pažymėti, kad iš <DATE ISO="20071218">2007 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jundt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑281/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:816">EU:C:2007:816</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170627">2017 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:496">EU:C:2017:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) iš tiesų matyti, kad nustatant, ar yra paslauga pagal ES teisę, turi būti vertinama kiekviena studijų programa.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Be to, kai kuriose valstybėse narėse galioja tvarka, kad akredituotos aukštojo mokslo įstaigos, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra valstybinės ar privačios, ir į jų teisinę formą, gauna valstybės finansavimą už kiekvieną studentą, priimtą į jų akredituotų studijų programą. Ar dėl tokio finansavimo, net jei iš tiesų ekonominiu požiūriu jis negalėtų padengti didžiosios dalies faktinių studijų išlaidų kiekvienam studentui, tokia studijų programa tampa daugiausia finansuojama iš viešųjų lėšų, t. y. viešojo švietimo sistemos valstybėje narėje dalimi, net jei ją siūlo kitais atžvilgiais privačios ir privačiai finansuojamos įstaigos?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Antra, prie šio praktinio lygmens prisideda fundamentalus ir gilesnis ideologinis lygmuo. Byloje <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> įtvirtintas gana plačiai apimantis dvireikšmis požiūris į švietimą: viešosios įstaigos (ar tik tos, kurios viešosiomis lėšomis finansuojamos?) yra ne pelno siekiančios, turinčios kilnių tikslų skleisti žinias ir vykdančios socialinius, kultūros ir švietimo įsipareigojimus visuomenei. Privačios įstaigos (ar tik tos, kurios daugiausia privačiai finansuojamos?), priešingai, teikia paslaugas, nes jų tikslai, atrodo, yra kitokie.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Toks požiūris <HT TYPE="ITALIC">galbūt</HT> galėjo būti teisingas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kiek jis susijęs su <HT TYPE="ITALIC">viduriniu</HT> ugdymu. Tačiau gana problemiška <HT TYPE="ITALIC">šiandien</HT> jį taikyti <HT TYPE="ITALIC">aukštojo</HT> mokslo įstaigoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Be abejo, neginčijama, kad aukštojo mokslo įstaigos iš tiesų siekia įvairių tikslų. Dauguma jų iš tikrųjų yra nesusiję su pelno siekimu. Tačiau ginčijamas yra subendrinimas, kuriuo nedaroma skirtumo tarp daugelio veiklos rūšių, kurias net labai senas ir garbingas universitetas vykdo šiandien: nuo paprastų bazinių mokslinių tyrimų ar doktorantų studijų (siekiant subsidijų), bakalauro studijų nacionaline kalba (su standartiniais stojimo mokesčiais) iki antrosios pakopos studijų užsienio kalba (su daug didesniais mokesčiais), specialiai pritaikytų savaitgalinių kursų vadovams ar vertėjams žodžiu ir (arba) tiesioginės savo mokslinių tyrimų rezultatų komercializacijos (taikant aukštas kainas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Trečia, vidaus diferenciacijos nebuvimas siejasi su jau minėtu <HT TYPE="ITALIC">lygmens</HT> diferenciacijos nebuvimu. Teisingumo Teismo teiginiai Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> buvo susiję su viduriniu ugdymu. Kaip dažnai atsitinka su Teisingumo Teismo jurisprudencija, toks požiūris buvo palaipsniui išplėstas kitoms švietimo rūšims, įskaitant aukštąjį mokslą, kritiškai neįvertinus prielaidų, kuriomis grįsta jo pirmoji pozicija, naujame (aukštojo mokslo) kontekste.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Žinių skleidimas ir perdavimas plačiąja prasme ir valstybės socialinės ir švietimo funkcijų vykdymas, be abejo, yra svarbūs tikslai. Tačiau šie viešieji interesai galbūt nėra vienodos reikšmės visais švietimo lygmenimis. Valstybės interesas išties imperatyvus pradinio ugdymo lygmeniu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Jo išraiška yra teisinė pareiga kelis metus lankyti pradinio ugdymo įstaigą.</P></NOTE>. Šiandien jis gali būti gana stiprus ir vidurinio ugdymo lygmeniu, tačiau tai siejasi su tam tikrais privačiais mokinio interesais. Interesai pradeda lygintis aukštojo mokslo lygmeniu, kur išauga studento individualus interesas gauti tam tikrą papildomą kvalifikaciją ir padidinti savo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>vertę<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/> darbo rinkoje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Taigi, kalbant apie su švietimu susijusių interesų derinimą ir galimą apibrėžimą, kas galėtų būti neekonominio pobūdžio <HT TYPE="ITALIC">bendrųjų</HT> interesų paslauga, egzistuoja atvirkštinio proporcingumo santykis. Kuo aukštesnis švietimo lygmuo, tuo mažesnis viešasis poreikis ir bendras viešasis interesas gauti tos rūšies išsilavinimą ir tuo didesnis privatus interesas gerinti savo kvalifikaciją. Kitaip tariant, imperatyvi kultūrinė ir visuomeninė valstybės užduotis, iš pradžių suformavusi <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> išimtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Šios išvados 59 punktas.</P></NOTE>, susiaurėja.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Norėčiau aiškiai pabrėžti, kad yra aiškus bendras viešasis interesas <HT TYPE="ITALIC">turėti</HT> aukštojo mokslo įstaigas. Tačiau tai skiriasi nuo teiginio, kad egzistuoja bendrasis interesas, jog kiekvienas asmuo studijuotų universitete. Taigi tai, kad asmuo nusprendžia studijuoti aukštojo mokslo įstaigoje, tikriausiai iš esmės yra jo paties asmeninio intereso išraiška.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Jeigu būtų kitaip, tuomet iš tiesų reikėtų vadovautis logika, kurią iš esmės gina Belgijos vyriausybė šioje byloje. <HT TYPE="ITALIC">Neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslaugų</HT> išimtis pagal Paslaugų direktyvą iš tiesų reikštų dar vienos bendros išimties numatymą direktyvoje. Ji būtų nustatyta atsižvelgiant į veiklos rūšį, nesvarbu, koks (aukštojo) mokslo tipas ar kaip finansuojamas. Taip yra, nes valstybė suinteresuota, kad jos gyventojai būtų kuo labiau išsilavinę, taigi bet koks teikiamas švietimas visuomet atitiks <HT TYPE="ITALIC">bendrąjį</HT> interesą: todėl visa švietimo veikla nepatektų į Paslaugų direktyvos taikymo sritį kaip neekonominio pobūdžio <HT TYPE="ITALIC">bendrųjų interesų paslaugos</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Logiškai tai taip pat apimtų (ir taip pašalintų iš Paslaugų direktyvos taikymo srities) jau minėtus tolesnio mokymo kursus vadovams (šios išvados 79 punktas) ar bet kokią kitą veiklą, kuria aiškiai gali būti siekiama pelno, tačiau kurią vykdant taip pat yra skleidžiamos žinios.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Galiausiai, ketvirta, kita priežastis, kodėl <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> jurisprudencijos kryptį galbūt reiktų vertinti atsargiai, yra tai, kad ja smarkiai nukrypta nuo bendro požiūrio į paslaugų apibrėžtį, be to, ji gana išskirtinė, palyginti su kitais specialiais režimais, taikomais tam tikrų rūšių paslaugoms, visų pirma sveikatos priežiūrai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Sveikatos priežiūra neabejotinai yra viešąjį interesą atitinkanti veikla, smarkiai reguliuojama, jos atveju pacientas paprastai neatlieka tiesioginio, viso mokėjimo – sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo (reguliuojamos) išlaidos kompensuojamos per trečiąją šalį (draudimo bendrovę arba valstybinio draudimo sistemas). Tačiau Teisingumo Teismas aiškiai atsisakė taikyti <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> požiūrį stacionariajai sveikatos priežiūrai, kuri laikoma išmoka natūra ar teikiama nemokamai pacientui, t. y. kai akivaizdžiai negaunamas joks pelnas. Šiuo atveju <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>ligonių kasų mokėjimai &lt;…&gt;, net jeigu jie fiksuoto dydžio, yra &lt;…&gt; ekonominis stacionarių paslaugų atlyginimas ir neabejotinai turi atlyginimo pobūdį ligoninės, kuriai jis mokomas ir kuri vykdo ekonominę veiklą, atžvilgiu<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P><DATE ISO="20010712">2001 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Smits ir Peerbooms</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑157/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:404">EU:C:2001:404</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Pažymėtina, kad pagal Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies f punktą į direktyvos taikymo sritį nepatenka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>sveikatos priežiūros paslaugos, <HT TYPE="ITALIC">neatsižvelgiant į tai</HT>, ar paslaugos teikiamos naudojantis sveikatos priežiūros infrastruktūra, <HT TYPE="ITALIC">kaip jos organizuojamos ir finansuojamos nacionaliniu lygiu</HT>, arba į tai, ar jos yra valstybinės ar privačios<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/>. Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Tai stebina, nes sveikatos priežiūra turi nemažai panašumų su švietimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Generalinis advokatas G. Slynn (žr. šios išvados 21 išnašą) išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> kelis kartus pabrėžė, kad tarp vidurinio ugdymo ir sveikatos priežiūros yra natūrali analogija.</P></NOTE>. Abu iš esmės reguliuojami valstybių narių. Abiejų rūšių paslaugos rodo politinį pasirinkimą ir atspindi socialines vertybes, atsižvelgiant į tai, kaip jos teikiamos. Be to, nors tarp valstybių yra skirtumų, sveikatos priežiūros finansavimas nėra nepanašus į iš viešųjų lėšų finansuojamą mokslą. Sveikatos priežiūros paslaugos iš tiesų yra apmokamos iš sveikatos draudimo fondų, kurie Europoje paprastai finansuojami valstybės vardu veikiančių subjektų, nors dalį lėšų suteikia pacientai. Neatrodo, kad pacientų socialinės apsaugos įnašai yra proporcingi faktinei gautos paslaugos kainai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Tas pats, net daugiau, pasakytina, kai <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> ekonominės veiklos ir atlyginimo suvokimas palyginamas su sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>ekonominis<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/> kitose ES teisės srityse. Valstybės pagalbos ir konkurencijos teisėje Teisingumo Teismas tradiciškai išlaikė platų sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>ekonominė veikla<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/>, kaip lemiamo elemento apibūdinant įmonę, suvokimą. Teisingumo Teismas nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>įmonė<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/> apima bet<?PAGE NO="16"?> kokį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, <HT TYPE="ITALIC">nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdų</HT> &lt;…&gt;. Ekonomine veikla laikoma bet kokia veikla, kurią vykdant konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos. &lt;…&gt; Tai, kad prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos nesiekiant pelno, nėra kliūtis šiuos sandorius rinkoje atliekantį subjektą laikyti įmone, nes teikdamas tokius pasiūlymus jis konkuruoja su kitais ūkio subjektais, kurie siekia pelno.<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. <DATE ISO="20170627">2017 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:496">EU:C:2017:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija). Išskirta mano.</P></NOTE></TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">d)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tarpinė išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Šioje byloje, nors daugelis mano ką tik minėtų klausimų buvo iškelti rašytinėse pastabose ir per teismo posėdį, atrodo, neginčytina, kad <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>, įmonė, atsakinga už mokymo veiklą, yra privatus subjektas, finansuojamas tik iš privačių lėšų. Todėl, taip pat ir remiantis <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> kriterijumi, koks jis šiuo metu galioja, <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> mokymo veikla yra vykdoma už atlyginimą, taigi šios bendrovės siūlomi kursai yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/>, kaip tai suprantama pagal Sutartį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Mano nuomone, ši veikla taip pat yra paslaugos, kaip jos suprantamos pagal Paslaugų direktyvą. Kadangi netaikoma jokia konkreti šios direktyvos taikymo srities išimtis, o aukštojo mokslo studijų programos, finansuojamos studentų, negali būti priskirtos prie neekonominio pobūdžio bendrųjų interesų paslaugų sąvokos, tuomet Paslaugų direktyva (materialiai) taikoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Be šios – gana paprastos – išvados, taip pat apskritai siūlau, priešingai kai kuriems byloje išdėstytiems argumentams, <HT TYPE="ITALIC">Humbel</HT> išimties netaikyti visam aukštajam mokslui, taip faktiškai leidžiant sukurti kitą bendrą išimtį bet kokiai veiklai, kurią vykdo daugiausia viešosiomis lėšomis finansuojamos aukštojo mokslo įstaigos. Šiuo klausimu verta pažymėti tris aspektus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Pirma, reikia įvertinti kiekvieną atskirą veiklos rūšį (ir visų pirma <HT TYPE="ITALIC">atskirą studijų programą</HT>), siekiant nustatyti, ar ji yra <HT TYPE="ITALIC">ekonominio</HT> pobūdžio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Antra, vertinant tą konkrečios studijų programos ekonominį pobūdį, siūlyčiau mažiau dėmesio skirti biudžeto eilučių detalėms (iš kur tiksliai ir kokia pinigų suma gauta ir ar negali būti mišraus privataus ir viešojo finansavimo). Verčiau didžiausią dėmesį skirti <HT TYPE="ITALIC">studijų lygiui</HT> ir tarpusavyje susijusių <HT TYPE="ITALIC">interesų pusiausvyrai</HT>. Kuo ankstesnė švietimo stadija (pradinis ir vidurinis ugdymas), tuo labiau neekonominis ir socialinis jo pobūdis. Tai visiškai pateisintų jo neįtraukimą į paslaugų sąvoką, ypač jeigu jis teikiamas be užmokesčio ir yra visiems privalomas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Galiausiai, trečia, turi būti vertinamas studijų programos mokestis ir atlygio klausimas. Tačiau toks vertinimas turėtų būti atliekamas ne pavienio teikėjo atžvilgiu, bet labiau atsižvelgiant į kontekstą, vadovaujantis bendra jurisprudencija dėl normalaus atlyginimo sąvokos paslaugų atveju ir atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir atitinkamą rinką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Tai reiškia, <HT TYPE="ITALIC">viena vertus</HT>, kad pirkėjas neturi (vienas ir tiesiogiai) padengti (visų ekonominių) sąnaudų. Panašiai kaip jurisprudencijos dėl sveikatos priežiūros ar paslaugų apskritai atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Šios išvados 86 punktas.</P></NOTE>, svarbu ne tai, ar atliekamas tiesioginis mokėjimas, bet tai, ar ekonominis atlygis suteikiamas už kiekvieną atskirą dalyvį, net jei sumokamas iš dalies netiesiogiai, ir ar jis (bent kiek) atitinka teikiamų paslaugų kiekį ar skaičių.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Kita vertus</HT>, tokiam įvertinimui taip pat svarbus platesnis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>rinkos<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/> pobūdis, o ne tik vieno paslaugų teikėjo konkreti institucinė struktūra. Taigi, jei tam tikros rūšies studijų programos atžvilgiu yra susiformavusi dinamiška nacionalinė, Europos ar net pasaulinė rinka ir siūlomos įvairios konkurencinės studijų programos, gana sunku teigti, kad teikdama tai, ką jau siūlo dešimtys kitų įstaigų, aukštojo mokslo įstaiga, nesvarbu, ar ji yra nacionalinės viešojo švietimo sistemos dalis, įgyvendina ypatingą ir unikalų socialinį ir kultūrinį tikslą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalingos dvi baigiamosios pastabos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Pirma, aišku, kad tai, jog kai kurios aukštojo mokslo studijų programos gali būti laikomos paslaugomis pagal ES teisę, nereiškia (kaip kai kurie tai pateiktų), kad švietimas iš karto ir negrįžtamai praranda ypatingumą. Dėstytojai nevirs paslaugų teikėjais, o studentai klientais, bent jau tikrai ne pagal ES teisę. Švietimas, be abejonės, nėra tokia paslauga kaip kitos. Todėl, panašiai kaip ir kitų specialių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, atveju, ypatumai gali ir turėtų būti išlaikyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Antra, vertinant ne ideologiniu lygmeniu, kai tiesiog aksiomatiškai būtų paneigta, kad aukštasis mokslas kada nors galėtų būti paslauga, bet labiau praktiniu lygmeniu, paslaugų teikimas kai kuriais atvejais ne vien sukuria pareigas paslaugų teikėjams, bet ir suteikia jiems teisių ir užtikrina apsaugą. Taigi laisvė teikti paslaugas turi ir privalumų, ir trūkumų. Tai galėtų būti ypač svarbu laisvam judėjimui ir konkurencijai Europos Sąjungos aukštojo mokslo srityje. Iš principo vienos valstybės narės įstaigoms turėtų būti galima veikti kitų valstybių narių teritorijoje, jei to pageidauja, neatsižvelgiant į jų konkretų nacionalinį teisinį ir finansavimo statusą, kuris, tikėtina, skirtųsi ir būtų mažiau reikšmingas kitoje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2 ir 3 klausimai</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>2 ir 3 klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais neakredituotoms auštojo mokslo įstaigoms draudžiama išduoti magistro laipsnius ir leidžiama už šio draudimo pažeidimą taikyti baudžiamąsias sankcijas, atitikties Paslaugų direktyvai.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Taikymas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Ar Paslaugų direktyva taikoma <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> siūlomam kursui? Flandrijos bendruomenės ir Belgijos vyriausybės, kurios daugiausia dėmesio skiria laipsnio suteikimui, nuomone, direktyva netaikoma <HT TYPE="ITALIC">ratione loci</HT>, nes laipsnį suteikiantis subjektas <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT> yra įsisteigęs trečiojoje šalyje ir todėl negali pasinaudoti judėjimo laisve pagal ES teisę. Lenkijos vyriausybė savo ruožtu daugiausia dėmesio skiria <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> ir mano, kad direktyva netaikoma, nes nėra tarpvalstybinio elemento, kadangi visos svarbios faktinės aplinkybės yra susijusios tik su viena valstybe nare, t. y. Belgija (vien vidaus situacija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Manau, kad Paslaugų direktyva <HT TYPE="ITALIC">yra</HT> taikoma nagrinėjamoje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Į Flandrijos bendruomenės ir Belgijos vyriausybės argumentus jau atsakyta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Šios išvados 46–51 punktai.</P></NOTE>: šiuo atveju lemiama veikla yra <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> vykdoma mokymo veikla, o ne oficialus laipsnį patvirtinančių pažymėjimų išdavimas, kurį, atrodo, organizuoja <HT TYPE="ITALIC">GES Switzerland</HT>. Todėl Paslaugų direktyva taikoma <HT TYPE="ITALIC">ratione loci</HT>, nes <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> yra įsisteigusi valstybėje narėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Kadangi Paslaugų direktyva, atrodo, taikoma, nereikia detaliau nagrinėti Švedijos vyriausybės argumento, susijusio su galimu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="114" PAGE.FIRST="6" DATE.PUB="2002">OL L 114, 2002, p. 6</REF.DOC.OJ>) taikymu. Bet kuriuo atveju Švedijos vyriausybė taip pat teisingai pažymėjo, kad laisvė teikti tarpvalstybines paslaugas pagal tą susitarimą apima tik teisę teikti paslaugas ne daugiau kaip 90 dienų per metus, tačiau nesuteikia juridiniams asmenims įsisteigimo teisės.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Dėl Lenkijos vyriausybės argumento pažymėtina, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, viena vertus, kad universitetų kursų organizavimas už atlygį yra ekonominė veikla, patenkanti į Sutarties skyrių, kuriame reglamentuojama įsisteigimo teisė, jeigu tą veiklą vykdo vienos valstybės narės pilietis kitoje valstybėje narėje nuolat ir nepertraukiamai iš pagrindinės ar antrinės buveinės pastarojoje valstybėje narėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P><DATE ISO="20031113">2003 m. lapkričio 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Neri</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑153/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:614">EU:C:2003:614</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kita vertus, Teisingumo Teismas taip pat neseniai nurodė, kad Paslaugų direktyvos III skyriaus nuostatos dėl paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvės taikomos ir situacijai, kurios visos reikšmingos aplinkybės susijusios tik su viena valstybe nare<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P><DATE ISO="20180130">2018 m. sausio 30 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X ir Visser</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑360/15 ir C‑31/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:44">EU:C:2018:44</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0110">110</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip nėra laisvės teikti paslaugas atveju (102 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Šioje byloje nurodyta, kad kursus teikia Belgijos bendrovė Belgijoje Antverpeno ir Gento studentų miesteliuose ir kad kiekvienas iš jų samdo savo darbuotojus. Todėl atrodo, kad <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>, paslaugų teikėja, Belgijoje vykdo nuolatinę ir stabilią veiklą, taigi yra ten <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>įsisteigusi<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Paslaugų direktyvos 4 straipsnio 5 punkte <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>įsisteigimas<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/> apibrėžtas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0085" REF.END="QE0085"/>faktinis teikėjo vertimasis ekonomine veikla, kaip nurodyta Sutarties 43 straipsnyje, neribotą laiką ir naudojantis stabilia infrastruktūra, kurioje faktiškai teikiamos paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/>.</P></NOTE>, tačiau tai turi patikrinti nacionalinis teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Matyti, kad Paslaugų direktyvos III skyrius taikomas, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjama situacija yra vien vidaus, ar ne. Diskusija dėl Paslaugų direktyvos taikymo šioje byloje galėtų čia baigtis, nes, remiantis Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">X ir Visser</HT>, nebereikia nustatyti tarpvalstybinio elemento, kad Paslaugų direktyvos nuostatos dėl įsisteigimo laisvės taptų taikytinos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Tačiau dėl išsamumo reikia pažymėti, kad nagrinėjama situacija iš tiesų neatrodo esanti vien vidaus. Ji turi tarpvalstybinių aspektų, dėl kurių Paslaugų direktyva iš tiesų galėtų tapti taikoma. Pirmasis aspektas – yra paslaugų gavėjų iš kitų valstybių narių: <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> teikiamus kursus gali lankyti studentai, atvykę iš visos Europos Sąjungos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Žr. <DATE ISO="19840131">1984 m. sausio 31 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Luisi ir Carbone</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>286/82 ir 26/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1984:35">EU:C:1984:35</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19890202">1989 m. vasario 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cowan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>186/87</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1989:47">EU:C:1989:47</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0015">15</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20100520">2010 m. gegužės 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zanotti</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑56/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:288">EU:C:2010:288</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Antrasis aspektas susijęs su bendrovės struktūra. Iš kaltinamųjų rašytinių pastabų matyti, kad <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT> turi patronuojančiąją bendrovę ir (arba) seserinių bendrovių studentų miestelių, įkurtų kitose valstybėse narėse, forma ir kad ji yra glaudžiai susijusi su <HT TYPE="ITALIC">GES Spain</HT>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl esmės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>Kaltinamieji tvirtina, jog Flandrijos bendruomenė, reikalaudama, kad švietimo įstaiga būtų Flandrijos vyriausybės akredituota tam, kad galėtų išduoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0086" REF.END="QE0086"/>magistro<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/> diplomus, pažeidžia Paslaugų direktyvos 9 ir 10 straipsnius. Nacionaliniame dekrete nustatyta akreditavimo procedūra, kuri turi būti įvykdyta tam, kad būtų galima išduoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0087" REF.END="QE0087"/>magistro<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/> diplomus, neatitinka visų Paslaugų direktyvos 9 ir 10 straipsniuose išdėstytų kriterijų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109.</NO.P><TXT>Nesutinku.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110.</NO.P><TXT>Pagal Paslaugų direktyvos 9 straipsnio 1 dalį ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20031106">2003 m. lapkričio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gambelli ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑243/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:597">EU:C:2003:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20070306">2007 m. kovo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Placanica ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:133">EU:C:2007:133</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> valstybės narės taiko leidimų išdavimo tvarką teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklai tik tuo atveju, jei sistema yra nediskriminacinė, pateisinama svarbiais visuomenės interesais ir proporcinga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0111"><NO.P>111.</NO.P><TXT>Kaip teigia Komisija, akreditavimo procedūra šioje byloje gali būti kvalifikuojama kaip leidimų išdavimo tvarka, kaip ji suprantama pagal Paslaugų direktyvos 4 straipsnio 6 punktą, nes tam, kad būtų galima teikti švietimo paslaugas, reikalinga gauti kompetentingų institucijų suteikiamą akreditaciją.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="19"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0112"><NO.P>112.</NO.P><TXT>Net jei tokia procedūra netrukdo aukštojo mokslo įstaigai, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>, siūlyti rinkoje studijų programų, ji vis dėlto riboja tai, <HT TYPE="ITALIC">kaip aukštojo mokslo įstaiga tai vykdo</HT>, nes akreditacija reikalinga prieš išduodant magistro laipsnius. Todėl akreditavimo procedūra riboja įsisteigimo laisvę. Tokių kursų lankymas studentams tampa mažiau patrauklus, nes po šių kursų niekada negalės būti suteiktas konkretus laipsnis, pavyzdžiui, magistro laipsnis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Šiuo klausimu kitoje srityje, pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20020122">2002 m. sausio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Canal Satélite Digital</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑390/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:34">EU:C:2002:34</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, taigi tai trukdo paslaugų teikėjui užsiimti verslu. Šiais laikais vargu ar galima ginčyti, kad svarbu gauti oficialią kvalifikaciją, pavyzdžiui, magistro laipsnį, siekiant įgyti prieigą prie daugelio profesijų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0113"><NO.P>113.</NO.P><TXT>Nors ir reiškianti įsisteigimo laisvės apribojimą, akreditavimo procedūra, atrodo, yra visiškai pateisinama ir atitinka ES teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0114"><NO.P>114.</NO.P><TXT>Pirma, nė viena šalis netvirtino, kad akreditavimo sąlygos yra diskriminacinės. Jos, atrodo, vienodai taikomos bet kokiai aukštojo mokslo įstaigai, siekiančiai pradėti švietimo programas ir teikti magistro laipsnius. Iš tiesų nacionalinė priklausomybė neatrodo svarbi. Šioje byloje <HT TYPE="ITALIC">Belgijos</HT> bendrovė (<HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>) negavo akreditacijos iš <HT TYPE="ITALIC">Belgijos</HT> kompetentingų institucijų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0115"><NO.P>115.</NO.P><TXT>Antra, akreditavimo procedūra yra aiškiai pateisinama tikslu užtikrinti aukštą universitetinio išsilavinimo standartą, o tai yra teisėtas viešojo intereso tikslas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Žr. <DATE ISO="20031113">2003 m. lapkričio 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Neri</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑153/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:614">EU:C:2003:614</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131212">2013 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dirextra Alta Formazione</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑523/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:831">EU:C:2013:831</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Iš tiesų yra teisėta <HT TYPE="ITALIC">tam tikrų</HT> laipsnių, ypač tų, kurie laikomi <HT TYPE="ITALIC">tarptautiniu lygiu standartizuotais</HT> kvalifikaciniais laipsniais dėl daugelio profesijų, teikimui taikyti kokybės reikalavimus ir patikrą, siekiant užtikrinti potencialių studentų ir darbuotojų pasitikėjimą suteiktų laipsnių kokybe.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0116"><NO.P>116.</NO.P><TXT>Ta pati teisėta priežastis turi papildomą, išorinį, aspektą: aukšto lygio (tarpusavio) pasitikėjimas juo labiau yra svarbus laisvam judėjimui ir Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimui. Bakalauro, magistro ir daktaro laipsniai laikomi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0088" REF.END="QE0088"/>standartizuotais<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/> laipsniais visoje Europoje pagal ECTS [Europos kreditų perkėlimo sistema]<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Žr. visų pirma <DATE ISO="19990619">1999 m. birželio 19 d.</DATE> Bolonijos deklaraciją – Bendrą Europos švietimo ministrų deklaraciją, išplėstą Europos ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, Bergeno konferencijoje <DATE ISO="20050519">2005 m. gegužės 19</DATE>–<DATE ISO="20050520">20 d.</DATE> pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sistemą.</P></NOTE>. Be to, kadangi laipsniai turėtų atspindėti įgytą specialią kvalifikaciją, pasitikėjimas šiais laipsniais taip pat labai svarbus siekiant užtikrinti sklandų abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo Europos Sąjungoje veikimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Žr. visų pirma SESV 53 straipsnio 1 dalį ir <DATE ISO="20050907">2005 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="255" PAGE.FIRST="22" DATE.PUB="2005">OL L 255, 2005, p. 22</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0117"><NO.P>117.</NO.P><TXT>Galiausiai, trečia, akreditavimo procedūra, atrodo, yra būtina ir tinkama pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti. Nevertindamas gana pavienių svarstymų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Nors jais dažnai remiamasi pagal analogiją taikant su laisvu prekių judėjimu susijusią jurisprudenciją, nemanau, kad požiūris <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0089" REF.END="QE0089"/>užklijuoti etiketę, pateikti informacijos ir leisti pirkėjui nuspręsti<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/> iš tiesų būtų naudingas paslaugų, visų pirma ypatingų paslaugų, pavyzdžiui, švietimo, srityje.</P></NOTE>, nematau jokių mažiau ribojančių priemonių, kurios užtikrintų tam tikrų laipsnių kokybę, nei draudimas teikti magistro laipsnius, taikomas neakredituotoms įstaigoms, kurios nebuvo įvertintos ir kurių mokymo kokybės negalima nustatyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Šiuo klausimu taip pat žr. <DATE ISO="20131212">2013 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dirextra Alta Formazione</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑523/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:831">EU:C:2013:831</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Dėl neproporcingos priemonės pavyzdžio žr. <DATE ISO="20031113">2003 m. lapkričio 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Neri</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑153/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:614">EU:C:2003:614</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0118"><NO.P>118.</NO.P><TXT>Todėl, nors, žinoma, galiausiai turi nuspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, gerai žinantis visas reikšmingas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjama akreditavimo procedūra – ir draudimas teikti laipsnius neturint tokios akreditacijos, kaip logiškas tos procedūros tęsinys, – atrodo, atitinka sąlygas, nustatytas Paslaugų direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="20"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0119"><NO.P>119.</NO.P><TXT>Remiantis tuo, kas išdėstyta, į 2 klausimą reikėtų atsakyti taip: Direktyvą 2006/123 reikia aiškinti taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinė nuostata, kurioje nustatytas bendras neakredituotoms švietimo įstaigoms taikomas draudimas jų išduodamuose diplomuose vartoti pavadinimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0090" REF.END="QE0090"/>magistro laipsnis<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/>, jeigu akreditavimo procedūra atitinka sąlygas, nustatytas šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nacionalinė baudžiamosios teisės nuostata</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0120"><NO.P>120.</NO.P><TXT>3 klausimas konkrečiai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, pagal kurią baudžiama už neakredituotoms įstaigoms nustatytos pareigos neteikti magistro laipsnių pažeidimą. Kaltinamieji teigia, kad ši nuostata neatitinka proporcingumo principo kriterijaus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0121"><NO.P>121.</NO.P><TXT>Flandrijos bendruomenės ir Belgijos vyriausybės nuomone, šis klausimas, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas suformulavo, atsižvelgdamas į Paslaugų direktyvos 9 straipsnio 1 dalies c punktą ir 10 straipsnio 2 dalies c punktą, yra nepriimtinas. Taip yra todėl, kad tos nuostatos yra susijusios su pačia leidimų išdavimo tvarka, o ne su sankcijomis už leidimo neturėjimą ar šios tvarkos nesilaikymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0122"><NO.P>122.</NO.P><TXT>Dėl priežasčių, kurias išdėsčiau pirminėse pastabose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Šios išvados 42–44 punktai.</P></NOTE>, manau, kad klausimas yra priimtinas. Neakredituotoms įstaigoms taikomas draudimas teikti laipsnius, o per šią nuostatą pati akreditavimo procedūra, taip pat galimos sankcijos už šio draudimo nesilaikymą – visa tai yra taikytinos teisės normos elementai. Todėl reikia konstatuoti, kad trečiasis klausimas yra priimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0123"><NO.P>123.</NO.P><TXT>Manau, kad nagrinėjamos baudžiamosios teisės nuostatos nėra draudžiamos pagal Paslaugų direktyvą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0124"><NO.P>124.</NO.P><TXT>Iš Paslaugų direktyvos 1 straipsnio 5 dalies ir iš suformuotos jurisprudencijos matyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Žr., pavyzdžiui, atsižvelgiant į Sutartį, <DATE ISO="19990119">1999 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Calfa</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑348/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:6">EU:C:1999:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20070306">2007 m. kovo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Placanica ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:133">EU:C:2007:133</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20110915">2011 m. rugsėjo 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dickinger ir Ömer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑347/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:582">EU:C:2011:582</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kad, nors ši direktyva neturi įtakos valstybių narių baudžiamosios teisės normoms, valstybės narės negali riboti laisvės teikti paslaugas taikydamos baudžiamosios teisės nuostatas, kurios konkrečiai reglamentuoja teisę verstis paslaugų teikimo veikla ar šios veiklos vykdymą ar tam turi įtakos, pažeisdamos šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Visų pirma, kai nacionalinėje nuostatoje yra numatytos sankcijos, jos turi būti būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Žr. <DATE ISO="19811111">1981 m. lapkričio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Casati</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>203/80</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1981:261">EU:C:1981:261</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0125"><NO.P>125.</NO.P><TXT>Anksčiau pasiūlyta, kad akreditavimo procedūra yra suderinama su Paslaugų direktyva. Taigi valstybė narė gali teisėtai numatyti (baudžiamąsias) sankcijas už leidimų išdavimo tvarkos nesilaikymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0126"><NO.P>126.</NO.P><TXT>Kitas klausimas, ar pačios tokios sankcijos yra proporcingos. Tai vėlgi turi išnagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tačiau, man sunku suprasti, kaip neproporcingomis galėtų būti laikomos Belgijos teisėje, siekiant bausti už neteisėtą laipsnių suteikimą, numatytos bendros sankcijos (maksimali trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 500 EUR bauda), vėliau pritaikomos ir švelninamos atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, kaip iš tiesų, atrodo, padaryta šioje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0127"><NO.P>127.</NO.P><TXT>Dėl šių priežasčių siūlyčiau į 3 klausimą atsakyti taip: pagal Direktyvą 2006/123 nedraudžiama taikyti baudžiamosios teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuri priimta siekiant bausti už neakredituotų įstaigų atliekamą laipsnių teikimą, jeigu atitinkamos sankcijos yra proporcingos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="21"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1 klausimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0128"><NO.P>128.</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi dėl neakredituotoms aukštojo mokslo įstaigoms nacionalinėje teisėje nustatyto draudimo teikti laipsnius atitikties Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0129"><NO.P>129.</NO.P><TXT>Prieš pereidamas prie klausimo esmės, pirma aptarsiu šios direktyvos taikymo srities klausimą. Manau, kad NKV direktyva <HT TYPE="ITALIC">yra</HT> taikytina nagrinėjamoje byloje. Tačiau jos nuostatomis galėtų iš tiesų būti remiamasi siekiant <HT TYPE="ITALIC">pateisinti</HT>, o ne ginčyti nacionalinių valdžios institucijų priimtas priemones.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Taikymo sritis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0130"><NO.P>130.</NO.P><TXT>Belgijos vyriausybės nuomone, NKV direktyva netaikoma švietimui. Laipsnių kokybės apsauga nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0091" REF.END="QE0091"/>komercinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/>, nes Flandrijos bendruomenė nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0092" REF.END="QE0092"/>prekybininkas<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/>, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą. Šia direktyva galima remtis ne siekiant apsaugoti verslo laisvę nuo valstybės narės kišimosi, bet prieš pačių kaltinamųjų nesąžiningą komercinę veiklą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0131"><NO.P>131.</NO.P><TXT>Norvegijos vyriausybė ir Komisija taip pat teigia, kad NKV direktyva netaikoma šioje byloje, bet dėl kitos priežasties. NKV direktyvos 1 straipsnyje nustatyta, kad ji aprėpia tas nacionalines taisykles, kuriomis visų pirma siekiama apsaugoti vartotojų ekonominius interesus. Nagrinėjamu atveju, kadangi atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis iš esmės siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi viešosios tvarkos tikslo, t. y. apsaugoti aukštojo mokslo kokybę ir išlaikyti esamą pasitikėjimo tuo, kad tam tikri laipsniai atspindi aukštą kokybę, lygį, jos nepatenka į NKV direktyvos taikymo sritį. Norvegijos vyriausybė visų pirma teigia, kad net jei šiomis taisyklėmis kaip šalutinio tikslo siekiama apsaugoti studentų ekonominius interesus, jos vis dėlto nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0132"><NO.P>132.</NO.P><TXT>Suprantu nuogąstavimus (ir iš dalies jiems pritariu), kurie, atrodo, nulėmė (tiesa, dėl įvairių priežasčių) Belgijos vyriausybės, Norvegijos vyriausybės ir Komisijos prieštaravimą NKV direktyvos taikymui šioje byloje. Iš pirmo žvilgsnio tikrai gali atrodyti keista, kad nacionalinė švietimo srities priemonė, kuri gali būti vertinama kaip visų pirma siekianti viešojo intereso tikslo (t. y. švietimo kokybės taikant akreditavimo procedūrą), patenka į NKV direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0133"><NO.P>133.</NO.P><TXT>Tačiau atsižvelgiant į plačią NKV direktyvos taikymo sritį, kaip aiškiai nurodyta jos nuostatose, aiškinamose atsižvelgiant į esamą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, neįmanoma prieiti prie kitokios išvados.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0134"><NO.P>134.</NO.P><TXT>Pirma, atsakant Belgijos vyriausybei, kaip jau minėta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Šios išvados 68–88 punktai.</P></NOTE>, aukštojo mokslo studijų programos gali būti paslauga pagal ES teisę. Toliau, jei švietimas gali turėti ekonominį aspektą įsisteigimo laisvės ar laisvės teikti paslaugas tikslais, būtų gana sudėtinga daryti išvadą, kad taip staiga nebėra kito ES antrinės teisės akto taikymo tikslais (beje, kalbant apie visiškai tą pačią studijų programą toje pačioje byloje). Būtų gana nenuoseklu laikyti Paslaugų direktyvą taikytina ir tuo pat metu NKV direktyvą, pagrįstą panašia logika, netaikytina<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Žr. pagal analogiją <DATE ISO="20180517">2018 m. gegužės 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Karel de Grote – Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑147/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:320">EU:C:2018:320</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), kuriame Teisingumo Teismas Direktyvą 93/13/EEB taikė paslaugai, kuri buvo papildoma ir pagalbinė, palyginti su švietimo veikla, teikiama aukštojo mokslo įstaigos, subsidijuojamos daugiausia iš viešųjų lėšų, ir apėmė siūlymą sudaryti sutartį, kurioje numatytas paskolos grąžinimo dalimis be palūkanų planas dėl sumų, kurias studentas yra skolingas. <DATE ISO="19930405">1993 m. balandžio 5 d.</DATE> Tarybos direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="095" PAGE.FIRST="29" DATE.PUB="1993">OL L 95, 1993, p. 29</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="22"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0135"><NO.P>135.</NO.P><TXT>Antra, pagal suformuotą jurisprudenciją prekybininkai gali NKV direktyva remtis prieš valstybes nares. Teisingumo Teismas iš tiesų toliau laikosi plataus požiūrio į tos direktyvos taikymo sritį. Šia direktyva, kurios tikslas yra padėti tinkamai veikti vidaus rinkai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Žr. NKV direktyvos 1 straipsnį.</P></NOTE>, prekybininkai gali remtis <HT TYPE="ITALIC">ginčydami nacionalinę taisyklę</HT>, kuria draudžiama arba apribojama tam tikra komercinė veikla<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20101109">2010 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mediaprint Zeitungs- und Zeitschriftenverlag</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑540/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:660">EU:C:2010:660</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RLvS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑391/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:669">EU:C:2013:669</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0136"><NO.P>136.</NO.P><TXT>Trečia, atsakant į Norvegijos vyriausybės ir Komisijos argumentą, tai, kas (tariamai) yra <HT TYPE="ITALIC">pirminis</HT>, o kas antrinis ar bet kuris kitas nacionalinės teisės aktu tenkinamas interesas, iš tikrųjų nėra svarbu nustatant, ar NKV direktyva yra taikoma. Pagal suformuotą jurisprudenciją ši direktyva taikoma ir tada, kai nagrinėjama taisykle ne vien (ar net ne daugiausia) siekiama apsaugoti vartotojus, bet tenkinami ir kiti interesai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20101109">2010 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mediaprint Zeitungs- und Zeitschriftenverlag</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑540/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:660">EU:C:2010:660</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RLvS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑391/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:669">EU:C:2013:669</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), susijusius atitinkamai su nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis iš esmės siekiama spaudos įvairovės išsaugojimo ir spaudos nepriklausomumo.</P></NOTE>. Ši direktyva iš tikrųjų taikytina, jeigu nagrinėjamame nacionalinės teisės akte paliesta vartotojų apsauga, o ne vien tik konkurentų interesai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Köck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑206/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:14">EU:C:2013:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>): <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0093" REF.END="QE0093"/>Direktyvos taikymo sričiai &lt;…&gt; nepriskiriami tik nacionaliniai įstatymai dėl nesąžiningos komercinės veiklos, pažeidžiančios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0094" REF.END="QE0094"/>tik<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/> konkurentų ekonominius interesus arba susijusios tik su prekybininkų sandoriais.<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/></P></NOTE>, net jei jos pagrindinis tikslas nėra vartotojų apsauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0137"><NO.P>137.</NO.P><TXT>Paprastai tariant, svarbu tai, kad nacionalinės teisės akte reglamentuojami, neatsižvelgiant į tikslą, įmonių ir vartotojų santykiai. Šiame kontekste nėra svarbu, ar pirminis interesas, kurį siekė tenkinti teisės aktų leidėjas priimdamas tą teisės aktą, buvo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0095" REF.END="QE0095"/>viešasis<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/>, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0096" REF.END="QE0096"/>privatus<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/>. Svarbu tai, kad reguliavimu daromas poveikis įmonių ir vartotojų santykių pobūdžiui, ribojant tam tikrą komercinę veiklą, apibrėžtą direktyvoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0138"><NO.P>138.</NO.P><TXT>Taip tikriausiai yra dėl dviejų papildomų priežasčių. Pirma, sunku tiksliai apibrėžti ir lengvai performuluoti reglamentavimo tikslus. Aukštos kokybės švietimas neabejotinai yra viešojo intereso klausimas. Tačiau studentai, kaip ir darbdaviai ir darbo rinka apskritai, yra vienodai suinteresuoti ta aukšta kokybe kaip švietimo paslaugų vartotojai, t. y. jiems rūpi jų asmeniniai interesai. Visi šie skirtingi interesai yra vienodai įtikinami, kalbant apie draudimą be akreditacijos teikti magistro laipsnius. Tai veda prie antrosios priežasties: visuomet galiausiai valstybė narė turi pati deklaruoti interesus, kuriuos ji (kaip pirminius) siekia apsaugoti priimdama atitinkamą reguliavimą – šiam požiūriui Teisingumo Teismas nelinkęs pritarti keliose kitose ES teisės srityse. Todėl svarbus yra taisyklės tikrasis tikslas ir dabartinis poveikis, o ne istoriškai ir subjektyviai nurodytas teisėkūros ketinimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Tose keliose srityse, kuriose ankstesnis valstybių narių teisėkūros ketinimas iš tiesų reikšmingas (tai nurodyta teisės akte), su įrodymu susijusios problemos, kylančios dėl tokio vertinimo, aiškiai rodo, kodėl tai galbūt nėra geriausias kelias. Kaip pavyzdį galima nurodyti neseną diskusiją dėl to, kada nacionalinė taisyklė yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0097" REF.END="QE0097"/>konkrečiai skirta<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/> informacinės visuomenės paslaugoms ir todėl tampa techniniu reglamentu, apie kurį reikia pranešti pagal iš dalies pakeistą <DATE ISO="19980622">1998 m. birželio 22 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="204" PAGE.FIRST="37" DATE.PUB="1998">OL L 204, 1998, p. 37</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337), žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Falbert ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑255/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:608">EU:C:2017:608</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0087">87</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0139"><NO.P>139.</NO.P><TXT>Taigi manau, kad nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, nors ir gana netiesiogiai, yra reglamentuojami būdai, kuriais privačios įmonės, siūlančios švietimo paslaugas, gali reklamuoti ir parduoti savo paslaugas galimiems vartotojams. Todėl ši situacija patenka į NKV direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="23"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl esmės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0140"><NO.P>140.</NO.P><TXT>Pagal NKV direktyvos 5 straipsnį ir atsižvelgiant į 2 straipsnyje pateiktas sąvokų apibrėžtis nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu yra draudžiama. Tai reiškia bet kurį prekybininko komercinį pranešimą, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susijusį su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams, kuris iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Pabrėžiama labai plati sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0098" REF.END="QE0098"/>komercinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/> apibrėžtis, žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20101109">2010 m. lapkričio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mediaprint Zeitungs- und Zeitschriftenverlag</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑540/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:660">EU:C:2010:660</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20180725">2018 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dyson</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑632/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:599">EU:C:2018:599</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Remiantis suformuota jurisprudencija, veikla, kurią apima ši direktyva, turi būti komercinė, t. y. ji turi būti vykdoma prekybininkų, ir ji turi būti tiesiogiai susijusi su jų produktų reklama, pardavimu arba tiekimu vartotojams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RLvS</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑391/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:669">EU:C:2013:669</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0141"><NO.P>141.</NO.P><TXT>Šioje byloje, atrodo, yra tam tikros sumaišties dėl to, apie kokią konkrečią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0099" REF.END="QE0099"/>komercinę veiklą<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/> kalbama. Kaltinamieji teigia, kad jų vartojamas pavadinimas – <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0100" REF.END="QE0100"/>magistro<QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/> diplomas – neabejotinai yra jų įmonių verslo strategijos dalis ir to pakanka tai laikyti komercine veikla, kad šiuo atveju būtų taikoma direktyva. Jie taip pat mano, kad neakredituotos švietimo įstaigos atliekamas magistro laipsnių teikimas nepatenka į veiklos rūšių, kurias konkrečiai gali uždrausti nacionalinės teisės aktų leidėjas, sąrašą. Šiuo klausimu jie pabrėžia, kad nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl nesąžiningos komercinės veiklos draudimo pažeidimo. Savo ruožtu Belgijos vyriausybė nurodo apsaugą, kuri Flandrijos teisės aktais suteikiama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0101" REF.END="QE0101"/>magistro<QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/> kurso ar laipsnio pavadinimui. Ji mano, kad tai nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0102" REF.END="QE0102"/>komercinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/>, kaip tai suprantama pagal direktyvą, nes nacionalinės teisės aktų taikymo sritis nesutampa su direktyvos taikymo sritimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0142"><NO.P>142.</NO.P><TXT>Mano nuomone, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0103" REF.END="QE0103"/>komercinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/> šioje byloje yra kaltinamųjų (kaip prekybininkų) atliekamas kursų pirkimo skatinimas ir jų pardavimas, reklamuojant galimybę įgyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0104" REF.END="QE0104"/>magistro<QUOT.END REF.START="QS0104" CODE="201C" ID="QE0104"/> laipsnį arba gauti kurso pažymėjimą sėkmingai baigus studijų programą, atliekamas kaip jų komercinės veiklos dalis. Tokia veikla yra neakredituotoms įstaigoms taikomo draudimo teikti magistro laipsnius, kurį nustatė Flandrijos Parlamentas, dalykas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P>Analogiškai žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20170504">2017 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vanderborght</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑339/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:335">EU:C:2017:335</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais draudžiama bet kokia forma reklamuoti burnos ir dantų priežiūros paslaugas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0143"><NO.P>143.</NO.P><TXT>Taigi Flandrijos Parlamento vaidmuo, be abejo, yra reguliavimo valdžios institucijos, o ne prekybininko, kaip tai suprantama pagal NKV direktyvą. Būtent viešas reguliavimo subjektas (Flandrijos Parlamentas) imasi veiksmų rinkoje ir uždraudžia tam tikrų rūšių komercinę veiklą (magistro kursų siūlymas neturint reikiamo leidimo) santykiuose tarp prekybininkų (<HT TYPE="ITALIC">UIBS Belgium</HT>) ir vartotojų (potencialūs studentai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0144"><NO.P>144.</NO.P><TXT>Vis dėlto nesuprantu, kaip komercinės veiklos uždraudimas pažeistų NKV direktyvos nuostatas. Veikiau priešingai: atrodo, kad jis daro kaip tik tai, ko reikalauja direktyva. Šis draudimas iš tiesų yra skirtas studentams (vartotojams) apsaugoti nuo to, kas yra (nesąžininga) įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu, kuria iš esmės iškreipiamas arba gali būti iškreiptas studentų ekonominis elgesys, skatinant juos manyti, kad, sėkmingai užbaigę kaltinamųjų organizuojamas studijas, jie galėtų gauti magistro laipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0145"><NO.P>145.</NO.P><TXT>Todėl veikiau kaltinamųjų komercinė veikla, tikėtina, būtų laikoma nesąžininga atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo Švedijos ir Norvegijos vyriausybės, tokia veikla gali būti laikoma nesąžininga <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0105" REF.END="QE0105"/>bet kuriomis aplinkybėmis<QUOT.END REF.START="QS0105" CODE="201C" ID="QE0105"/> pagal direktyvos I priedą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="24"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0146"><NO.P>146.</NO.P><TXT>Remiantis suformuota jurisprudencija, NKV direktyvos I priede nustatytas <HT TYPE="ITALIC">išsamus</HT> sąrašas, kurį sudaro 31 komercinės veiklos rūšis, pagal direktyvos 5 straipsnio 5 dalį laikoma nesąžininga <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0106" REF.END="QE0106"/>bet kuriomis aplinkybėmis<QUOT.END REF.START="QS0106" CODE="201C" ID="QE0106"/>. Ši veikla yra vienintelė komercinė veikla, kurią galima laikyti nesąžininga nevertinant kiekvieno konkretaus atvejo, kaip numato direktyvos 5–9 straipsnių nuostatos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20090423">2009 m. balandžio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VTB‑VAB ir Galatea</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑261/07 ir C‑299/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:244">EU:C:2009:244</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20130919">2013 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CHS Tour Services</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑435/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:574">EU:C:2013:574</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0147"><NO.P>147.</NO.P><TXT>I priedo 2 punkte nurodyta, kad komercinė veikla, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0107" REF.END="QE0107"/>patikimumo ženklo, kokybės ženklo ar lygiaverčio ženklo nurodymas, negavus reikalingo leidimo<QUOT.END REF.START="QS0107" CODE="201C" ID="QE0107"/>. Be to, 4 punkte prie tokios veiklos priskirtas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0108" REF.END="QE0108"/>tvirtinimas, kad viešoji arba privati įstaiga prekybininką &lt;…&gt; arba gaminį patvirtino, pritarė ar suteikė leidimą jo gamybai (veiklai), jei tai iš tiesų nebuvo padaryta &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0108" CODE="201C" ID="QE0108"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0148"><NO.P>148.</NO.P><TXT>Priešingai, nei teigia kaltinamieji, <HT TYPE="ITALIC">išsamus</HT> sąrašas šiame kontekste reiškia baigtinį bendrų situacijų, apibūdintų pagrįstai ir logiškai tinkamu abstrakcijos lygmeniu, sąrašą. Iš tiesų būtų gana absurdiška teigti, kad, kadangi I priedo sąraše nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0109" REF.END="QE0109"/>32 punkto<QUOT.END REF.START="QS0109" CODE="201C" ID="QE0109"/>, kuriame būtų nurodyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0110" REF.END="QE0110"/>Siūlymas priimti į aukštojo mokslo studijų programas, kurias baigus suteikiamas magistro vardas, nors tam negauta kompetentingų nacionalinių institucijų akreditacijos<QUOT.END REF.START="QS0110" CODE="201C" ID="QE0110"/>, tokios komercinės veiklos uždraudimas, kuris galėtų būti aiškiai priskirtas prie kurios nors kitos (abstrakčiai suformuluotos) kategorijos, yra nesuderinamas su direktyva.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0149"><NO.P>149.</NO.P><TXT>Galima pridurti, kad Teisingumo Teismas taip pat parodė (pagrįstą ir būtiną) lankstumą, aiškindamas I priede nurodytas kategorijas. Iš tiesų, jis vertina ne tik formuluotę, bet ir platesnį kontekstą bei NKV direktyvos tikslus, siekdamas nustatyti, ar konkreti komercinė veikla bus laikoma nesąžininga bet kuriomis aplinkybėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Purely Creative ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑428/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:651">EU:C:2012:651</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0150"><NO.P>150.</NO.P><TXT>Taigi nagrinėjamu atveju kaltinamųjų komercinę veiklą galima lengvai priskirti prie I priedo 2 ir 4 punktų. Magistro laipsnį dėl tam tikrų jo savybių ir profesinių asociacijų neabejotinai galima laikyti <HT TYPE="ITALIC">lygiaverčiu</HT> kokybės ženklui. Savo ruožtu 4 punkte, kaip jį išaiškino Teisingumo Teismas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0111" REF.END="QE0111"/>numatyti specifiniai atvejai, kai &lt;…&gt; taikytinais teisės aktais numatomi tam tikri reikalavimai, be kita ko, dėl prekybininko statuso ar dėl jo prekių [<HT TYPE="ITALIC">kokybės</HT>], ir <HT TYPE="ITALIC">šiuo aspektu numaty[ta] patvirtinimo, pritarimo ar leidimo tvark[a</HT>]<QUOT.END REF.START="QS0111" CODE="201C" ID="QE0111"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P><DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Köck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑206/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:14">EU:C:2013:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išskirta mano.</P></NOTE>. Kaltinamųjų komercinę veiklą galima lengvai priskirti prie abiejų. Tokiai veiklai nereikalingas vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju ir ji gali būti laikoma nesąžininga visais atvejais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0151"><NO.P>151.</NO.P><TXT>Taigi siūlau į 1 klausimą atsakyti taip: Direktyvą 2005/29 reikia aiškinti taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje, siekiant užtikrinti aukštą švietimo kokybę, nustatytas bendras neakredituotoms švietimo įstaigoms taikomas draudimas jų išduodamuose pažymėjimuose vartoti pavadinimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0112" REF.END="QE0112"/>magistro<QUOT.END REF.START="QS0112" CODE="201C" ID="QE0112"/> laipsnis ar kursas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0152"><NO.P>152.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Hof van beroep Antwerpen</HT> (Antverpeno apeliacinis teismas, Belgija) prejudicinius klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><DATE ISO="20050511">2005 m. gegužės 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0113" REF.END="QE0113"/>Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva<QUOT.END REF.START="QS0113" CODE="201C" ID="QE0113"/>) reikia aiškinti taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinės teisės<?PAGE NO="25"?> nuostata, kurioje, siekiant užtikrinti aukštą švietimo kokybę, nustatytas bendras neakredituotoms švietimo įstaigoms taikomas draudimas jų išduodamuose diplomuose vartoti pavadinimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0114" REF.END="QE0114"/>magistras<QUOT.END REF.START="QS0114" CODE="201C" ID="QE0114"/>,</P></ITEM><ITEM><P><DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje reikia aiškinti taip, kad pagal ją nedraudžiama nacionalinė nuostata, kurioje nustatytas bendras neakredituotoms švietimo įstaigoms taikomas draudimas jų išduodamuose diplomuose vartoti pavadinimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0115" REF.END="QE0115"/>magistras<QUOT.END REF.START="QS0115" CODE="201C" ID="QE0115"/>, jeigu akreditavimo procedūra atitinka sąlygas, nustatytas šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią direktyvą taip pat nedraudžiama taikyti baudžiamosios teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuri priimta siekiant bausti už neakredituotų įstaigų atliekamą laipsnių teikimą, jeigu atitinkamos sankcijos yra proporcingos.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>