02015R0755 — LT — 19.05.2017 — 001.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/755

2015 m. balandžio 29 d.

dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių

(nauja redakcija)

(OL L 123 2015.5.19, p. 33)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/749 2017 m. vasario 24 d.

  L 113

11

29.4.2017




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/755

2015 m. balandžio 29 d.

dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių

(nauja redakcija)



I SKYRIUS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

1.  Šis reglamentas taikomas I priede nurodytų trečiųjų šalių kilmės produktų importui, išskyrus tekstilės gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 517/94.

2.  1 dalyje nurodyti produktai importuojami į Sąjungą laisvai ir jiems netaikomi jokie kiekybiniai apribojimai, nedarant poveikio apsaugos priemonėms, kurių gali būti imamasi pagal V skyrių.



II SKYRIUS

SĄJUNGOS INFORMAVIMAS IR KONSULTACIJŲ TVARKA

2 straipsnis

Jei importo tendencijos reikalauja imtis priežiūros ar apsaugos priemonių, valstybės narės apie tai informuoja Komisiją. Ši informacija apima pagal 6 straipsnyje nustatytus kriterijus prieinamus įrodymus. Šią informaciją Komisija nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.



III SKYRIUS

SĄJUNGOS TYRIMO TVARKA

3 straipsnis

1.  Tais atvejais, kai Komisijai paaiškėja, kad yra pakankamai įrodymų tyrimui pagrįsti, Komisija per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo iš valstybės narės dienos inicijuoja tyrimą ir paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tame pranešime:

a) pateikiama gautos informacijos santrauka ir reikalaujama, kad visa reikalinga informacija būtų siunčiama Komisijai;

b) nustatomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją, jei į tokią nuomonę ar informaciją turi būti atsižvelgta tyrimo metu;

c) nustatomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali kreiptis, kad Komisija pagal 4 dalį jas išklausytų žodžiu.

Komisija pradeda tyrimą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

Komisija paprastai per 21 dieną nuo informacijos pateikimo Komisijai dienos valstybėms narėms suteikia informaciją apie jos atliktą informacijos tyrimą.

2.  Komisija siekia gauti visą, jos manymu, reikalingą informaciją ir prireikus stengiasi tą informaciją patikrinti, pasitelkdama importuotojus, prekybininkus, agentus, gamintojus, prekybos asociacijas ir organizacijas.

Atlikti šią užduotį Komisijai gali padėti valstybės narės, kurios teritorijoje tie patikrinimai atliekami, darbuotojai su sąlyga, kad ta valstybė narė to pageidauja.

Pagal 1 dalies pirmą pastraipą suinteresuotumą parodžiusios šalys ir eksportuojančios šalies atstovai gali susipažinti su visa tyrimo metu Komisijos gauta informacija, išskyrus Sąjungos arba jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus, su sąlyga, kad ji yra svarbi ginant jų interesus ir nekonfidenciali, kaip apibrėžta 5 straipsnyje, ir kad Komisija ja naudojasi tyrimo metu. Tuo tikslu jos raštu pateikia prašymą Komisijai nurodydamos pageidaujamą informaciją.

3.  Komisijos prašymu ir laikydamosi jos nustatytos tvarkos, valstybės narės turi pateikti jai turimą informaciją apie nagrinėjamojo produkto rinkos pokyčius.

4.  Komisija gali suinteresuotąsias šalis išklausyti. Tokios šalys turi būti išklausomos tais atvejais, kai per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytą terminą jos raštu kreipiasi ir parodo, kad jas tikrai galėtų paveikti tyrimų išvados ir kad yra ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu.

5.  Kai per šiame reglamente arba per Komisijos pagal šį reglamentą nustatytus terminus informacija nepateikiama, arba kai ženkliai trukdoma tyrimui, išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Jei Komisija nustato, kad kuri nors suinteresuotoji šalis ar trečioji šalis pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją, ji į tą informaciją neatsižvelgia ir gali remtis turimais faktais.

6.  Jei Komisija mano, kad įrodymų tyrimui pagrįsti nepakanka, ji apie savo sprendimą praneša valstybėms narėms per vieną mėnesį nuo informacijos iš valstybės narės gavimo dienos.

4 straipsnis

1.  Tyrimo pabaigoje Komisija pateikia 22 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui (toliau – Komitetas) ataskaitą apie jo rezultatus.

2.  Kai per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo Komisija nusprendžia, kad Sąjungos priežiūros arba apsaugos priemonių nereikia, tyrimas baigiamas per vieną mėnesį. Komisija baigia tyrimą laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Sprendimas baigti tyrimą, pateikiant pagrindines tyrimo išvadas ir jo nutraukimo motyvų santrauką, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.  Jei Komisija nusprendžia, kad Sąjungos priežiūros arba apsaugos priemonių reikia, ji ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo priima reikalingus sprendimus pagal IV ir V skyrius. Išskirtinėmis aplinkybėmis, tas terminas gali būti pratęstas daugiausia dar dviejų mėnesių laikotarpiui. Tada Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija skelbia pranešimą, kuriame nustatoma pratęsimo trukmė ir pateikiama jo motyvų santrauka.

4.  Šio skyriaus nuostatos neužkerta kelio bet kuriuo metu imtis priežiūros priemonių pagal 7–12 straipsnius arba, susidarius kritinei situacijai, kai delsimas padarytų sunkiai atitaisomą žalą ir reikia neatidėliotinų veiksmų, taikyti apsaugos priemones pagal 13, 14 ir 15 straipsnius.

Komisija nedelsdama imasi tyrimo priemonių, kurios, jos manymu, vis dar yra reikalingos. Tyrimo rezultatai naudojami priimtoms priemonėms peržiūrėti.

5 straipsnis

1.  Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma.

2.  Komisija ir valstybės narės, įskaitant bet kurios iš jų pareigūnus, neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos arba konfidencialiai pateiktos informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.

3.  Kiekviename prašyme išlaikyti konfidencialumą nurodomos priežastys, kodėl ta informacija yra konfidenciali.

Tačiau jei pasirodo, kad prašymas išlaikyti konfidencialumą yra nepateisinamas ir jei informacijos pateikėjas nenori jos viešinti ar leisti jos atskleisti bendro pobūdžio pasakymais arba santraukos forma, į šią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

4.  Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas galėtų turėti didesnių neigiamų pasekmių tokios informacijos teikėjui arba šaltiniui.

5.  1–4 dalys neužkerta kelio Sąjungos institucijoms nurodyti bendro pobūdžio informaciją ir ypač motyvus, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau šios institucijos privalo atsižvelgti į atitinkamų juridinių ir fizinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų verslo paslaptys.

6 straipsnis

1.  Importo tendencijų, sąlygų, kuriomis importas vykdomas, ir tokio importo daromos didelės žalos arba keliamos didelės žalos grėsmės Sąjungos gamintojams nagrinėjimas visų pirma apima šiuos veiksnius:

a) importo kiekį, ypač tais atvejais, kai yra ženklus padidėjimas absoliučiais dydžiais ar palyginti su gamyba arba suvartojimu Sąjungoje;

b) importo kainą, ypač tais atvejais, kai yra ženklus kainų sumažinimas palyginti su panašaus produkto kaina Sąjungoje;

c) iš to sekantį poveikį Sąjungos panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams, pasireiškiantį pokyčiais tam tikrų ekonominių veiksnių, tokių kaip:

— gamybos kiekio,

— gamybos pajėgumų naudojimo,

— atsargų lygio,

— pardavimų kiekio,

— rinkos dalies,

— kainų (t. y. kainų mažėjimas arba trukdymas kainų padidėjimui, kuris paprastai būtų įvykęs),

— pelno,

— investuoto kapitalo atsipirkimo,

— pinigų srautų,

— užimtumo.

2.  Atlikdama tyrimą, Komisija turi atsižvelgti į I priede nurodytų šalių konkrečią ekonominę struktūrą.

3.  Tais atvejais, kai iškyla tariama didelės žalos grėsmė, Komisija taip pat tiria, ar aiškiai galima numatyti, kad tam tikros būklės raida gali tikrai padaryti faktinės žalos. Šiuo atveju gali būti atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip:

a) eksporto į Sąjungą didėjimą;

b) kilmės šalies eksporto pajėgumą ar eksportą, jau egzistuojantį ar artimiausioje ateityje galimą, ir tikimybę, kad tas pajėgumas bus naudojamas eksportui į Sąjungą.



IV SKYRIUS

PRIEŽIŪRA

7 straipsnis

1.  Atsižvelgdama į Sąjungos interesus, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali:

a) nuspręsti įvesti tam tikram importui retrospektyvią Sąjungos priežiūrą pagal Komisijos nustatytą procedūrą;

b) šio importo tendencijos stebėsenos tikslais pagal 8 straipsnį nuspręsti įvesti išankstinę Sąjungos priežiūrą tam tikram importui.

2.  Sprendimus pagal 1 dalį Komisija priima laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.  Priežiūros priemonės galioja ribotą laikotarpį. Jeigu nenumatyta kitaip, jos nustoja galiojusios pasibaigus antram šešių mėnesių laikotarpiui po šešių mėnesių, kai tos priemonės buvo pradėtos taikyti.

8 straipsnis

1.  Produktai, kuriems taikoma išankstinė Sąjungos priežiūra, į laisvą apyvartą gali būti išleidžiami tik pateikus priežiūros dokumentą. Tą dokumentą valstybių narių paskirta kompetentinga institucija išduoda nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Sąjungos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Sąjungoje. Ta paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip.

2.  Priežiūros dokumentas parengiamas pagal formą, atitinkančią II priede pateiktą pavyzdį.

Išskyrus atvejus, kai sprendimas taikyti priežiūrą nustato kitaip, importuotojo paraiškoje priežiūros dokumentui gauti pateikiama tik:

a) pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant telefono ir fakso numerius bei bet kokį numerį, pagal kurį nacionalinė kompetentinga institucija gali nustatyti pareiškėjo tapatybę), pareiškėjo PVM registracijos numeris, jei jis privalo mokėti PVM;

b) prireikus, deklaracijos pateikėjo arba pareiškėjo paskirto atstovo vardas, pavardė ir adresas (įskaitant telefono ir fakso numerius);

c) prekių aprašymas, nurodant jų:

— prekybinį pavadinimą,

— kombinuotosios nomenklatūros kodą,

— kilmės ir išsiuntimo vietą;

d) deklaruotas kiekis kilogramais ir prireikus kitais papildomais vienetais (poromis, vienetais ir t. t.);

e) prekių CIF vertė eurais Sąjungos pasienyje;

f) data pažymėtas ir pareiškėjo parašu patvirtintas, pareiškėjo pavardę rašant didžiosiomis raidėmis, pareiškimas:

„Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šioje paraiškoje nurodyta informacija yra teisinga ir pateikta sąžiningai ir kad esu įsikūręs Sąjungoje.“

3.  Priežiūros dokumentas, nepaisant to, kuri valstybė narė jį išdavė, galioja visoje Sąjungoje.

4.  Nustatymas, kad vieneto kaina, pagal kurią sudarytas sandoris, viršija priežiūros dokumente nurodytą kainą mažiau kaip 5 %, arba kad importui pateiktų produktų bendroji vertė arba bendrasis kiekis viršija priežiūros dokumente pateiktą vertę arba kiekį mažiau kaip 5 %, neužkerta kelio tą produktą išleisti į laisvą apyvartą. Išklausiusi Komitete pareikštas nuomones ir atsižvelgdama į produktų pobūdį bei kitus ypatingus atitinkamų sandorių požymius, Komisija gali nustatyti kitokį procentinį dydį, tačiau apskritai jis neturėtų viršyti 10 %.

5.  Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja importo liberalizavimo tvarka. Tokie priežiūros dokumentai jokiu būdu negali būti naudojami pasibaigus galiojimo laikotarpiui, kuris nustatomas tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir priežiūros įvedimas, ir kurį nustatant atsižvelgiama į produktų pobūdį bei kitus ypatingus sandorių požymius.

6.  Tais atvejais, kai to reikalauja pagal 7 straipsnį priimtas sprendimas, produkto kilmė, įvedus Sąjungos priežiūrą, privalo būti įrodyta kilmės pažymėjimu. Ši dalis nedaro poveikio kitoms tokio pažymėjimo pateikimo nuostatoms.

7.  Tais atvejais, kai produktui, kuriam įvesta Sąjungos priežiūra, taikomos regioninės apsaugos priemonės valstybėje narėje, tos valstybės narės išduotą importo leidimą gali pakeisti priežiūros dokumentas.

8.  Priežiūros dokumento formos ir jų išrašai parengiami dviem vienodais egzemplioriais: vienas egzempliorius, pažymėtas žodžiais „Dokumento pateikėjui“ ir skaitmeniu „1“, išduodamas pareiškėjui, o kitas, pažymėtas žodžiais „Dokumentas kompetentingai institucijai“ ir skaitmeniu „2“, laikomas dokumentą išdavusioje institucijoje. Administravimo tikslais kompetentinga institucija gali papildomai padidinti skaitmeniu „2“ pažymėtų kopijų skaičių.

9.  Formos išspausdinamos ant mechaninės celiuliozės neturinčio balto taurinto rašymo popieriaus, kurio kvadratinis metras sveria nuo 55 iki 65 gramų. Jų dydis – 210 x 297 mm. Tarpas tarp eilučių – 4,24 mm (viena šeštoji colio). Tiksliai laikomasi formų išdėstymo. Abi skaitmeniu „1“ pažymėto egzemplioriaus, kuris yra priežiūros dokumentas, pusės papildomai turi geltonai išspausdintą giljoširuotę, kad būtų galima nustatyti mechaninę ar cheminę klastotę.

10.  Už formų išspausdinimą atsakingos valstybės narės. Jas taip pat gali išspausdinti valstybės narės paskirta joje įsisteigusi spaustuvė. Pastaruoju atveju ant kiekvienos formos turi būti žymima to valstybės narės paskyrimo nuoroda. Ant kiekvienos formos nurodomas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba spaustuvę atpažinti padedantis ženklas.

9 straipsnis

Jei tikrai gali susidaryti 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta situacija, tais atvejais, kai to reikalauja Sąjungos interesai, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali:

— apriboti bet kokio reikalaujamo priežiūros dokumento galiojimo laiką,

— sieti to dokumento išdavimą su tam tikromis sąlygomis ir, kaip išimtinę priemonę, su tuo, ar įterpiama nuostata dėl panaikinimo.

10 straipsnis

Tais atvejais, kai dėl produkto importo neįvedama išankstinė Sąjungos priežiūra, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, pagal 15 straipsnį įgyvendinimo aktais gali įvesti importo į vieną ar kelis Sąjungos regionus priežiūrą.

11 straipsnis

1.  Produktai, kuriems taikoma regioninė priežiūra, į laisvą apyvartą tame regione gali būti išleidžiami tik pateikus priežiūros dokumentą. Tokį dokumentą išduoda atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) paskirta kompetentinga institucija nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Sąjungos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Sąjungoje. Ta paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas po pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip. Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja importo liberalizavimo tvarka.

2.  Taikoma 8 straipsnio 2 dalis.

12 straipsnis

1.  Sąjungos arba regioninės priežiūros atveju per pirmas 10 kiekvieno mėnesio dienų valstybės narės turi pranešti Komisijai:

a) išankstinės priežiūros atveju – duomenis apie pinigų sumas (apskaičiuotas pagal CIF kainas) ir prekių kiekius, dėl kurių ankstesniu laikotarpiu buvo išduoti priežiūros dokumentai;

b) visais atvejais – duomenis apie importą ankstesniu laikotarpiu nei a punkte nurodytas laikotarpis.

Valstybių narių pateikta informacija turi būti suskirstyta pagal produktus ir šalis.

Tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir priežiūrai gali būti nustatomos ir kitokios nuostatos.

2.  Jei to reikalauja produktų pobūdis arba ypatingos aplinkybės, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali pakeisti šios informacijos pateikimo tvarkaraštį.

3.  Komisija informuoja valstybes nares.



V SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONĖS

13 straipsnis

1.  Kai produktas į Sąjungą importuojamas tokiais padidėjusiais kiekiais arba tokiomis sąlygomis, kad daro ar grasina padaryti didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojams, siekdama apsaugoti Sąjungos interesus Komisija gali, veikdama valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva, pakeisti to produkto importo taisykles taip, kad jis būtų išleidžiamas į laisvą apyvartą tik pateikus importo leidimą, kurio išdavimas bus reglamentuojamas tokiomis nuostatomis ir apribojamas Komisijos numatytomis sąlygomis.

2.  Apie patvirtintas priemones iš karto pranešama valstybėms narėms, ir jos įsigalioja nedelsiant.

3.  Šiame straipsnyje nurodytos priemonės, joms įsigaliojus, taikomos kiekvienam į laisvą apyvartą išleistam produktui. Vadovaujantis 15 straipsniu jos gali būti taikomos vienam arba keliems Sąjungos regionams.

Tačiau tokios priemonės neužkerta kelio išleisti į laisvą apyvartą jau pakeliui į Sąjungą esančių produktų su sąlyga, kad tokių produktų paskirties vietos negalima pakeisti ir kad tie produktai, kurie pagal 8 ir 11 straipsnius gali būti išleisti į laisvą apyvartą tik pateikus priežiūros dokumentą, yra faktiškai gabenami su tokiu dokumentu.

4.  Valstybei narei paprašius, kad Komisija įsikištų, Komisija, laikydamasi 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, arba, jei reikia veikti nedelsiant, pagal 22 straipsnio 4 dalį priima sprendimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos.

14 straipsnis

1.  Komisija, visų pirma 13 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, gali patvirtinti atitinkamas apsaugos priemones laikydamasi 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  Taikoma 13 straipsnio 3 dalis.

15 straipsnis

Kai, remiantis ypač 6 straipsnyje nurodytais veiksniais, paaiškėja, kad viename arba keliuose Sąjungos regionuose susiklosto aplinkybės, reikalaujančios priimti priemones pagal IV skyrių ir 13 straipsnį, Komisija, išnagrinėjusi alternatyvius sprendimus, gali išimties tvarka leisti priežiūros arba apsaugos priemones taikyti tik tame ar tuose regionuose, jei ji mano, kad tokios tuo lygiu taikomos priemonės yra tinkamesnės už taikomas visoje Sąjungoje priemones.

Tos priemonės privalo būti laikinos ir kiek įmanoma mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą.

Tos priemonės priimamos atitinkamai 7 ir 13 straipsniuose nustatyta tvarka.

16 straipsnis

1.  Kol galioja bet kuri pagal IV ir V skyrius taikoma priežiūros arba apsaugos priemonė, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali:

a) ištirti priemonės poveikį;

b) įvertinti, ar vis dar reikia taikyti priemonę.

Kai Komisija mano, kad vis dar reikia taikyti priemonę, ji atitinkamai informuoja valstybes nares.

2.  Jei Komisija mano, kad kuri nors IV ir V skyriuose nurodyta priežiūros arba apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta arba pakeista, ji panaikina arba iš dalies pakeičia priemones laikydamasi 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kai tas sprendimas yra susijęs su regioninėmis priežiūros priemonėmis, jis taikomas nuo šeštos dienos po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.



VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

1.  Šis reglamentas neužkerta kelio vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų specialių taisyklių.

2.  Nedarant poveikio kitoms Sąjungos nuostatoms, šis reglamentas neužkerta valstybėms narėms kelio priėmimui arba taikymui:

a) draudimų, kiekybinių apribojimų ar priežiūros priemonių, grindžiamų viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų sveikatos ar augalų sveikumo ir gyvybės apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos motyvais;

b) specialių užsienio valiutos keitimo formalumų;

c) formalumų, nustatytų pagal tarptautinius susitarimus vadovaujantis SESV.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones arba formalumus, įvedamus arba iš dalies keičiamus pagal pirmą pastraipą.

Ypatingos skubos atveju pritaikius atitinkamas nacionalines priemones arba formalumus Komisijai pranešama nedelsiant jas nustačius.

18 straipsnis

Vadovaudamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 ( 1 ) 22a straipsniu, Komisija į savo metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prekybos apsaugos priemonių taikymo ir įgyvendinimo įtraukia informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą.

19 straipsnis

1.  Šis reglamentas nedaro poveikio bendrą žemės ūkio rinkų organizaciją nustatančioms priemonėms ar iš jų atsirandančioms Sąjungos arba nacionalinėms administracinėms nuostatoms, ar pagal SESV 352 straipsnį priimtų specialių priemonių, taikomų žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės gaminamoms prekėms, galiojimui. Jis galioja kaip tų priemonių papildymas.

2.  Produktams, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, 7–12 ir 16 straipsniai netaikomi tiems iš jų, kurių atžvilgiu Sąjungos prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės reikalauja licencijos arba kitokio importo dokumento pateikimo.

13, 15 ir 16 straipsniai netaikomi tiems produktams, kurių atžvilgiu tokios taisyklės numato importo kiekybinių apribojimų taikymą.

20 straipsnis

Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo dalinių pakeitimų tam, kad iš tame priede pateikto trečiųjų šalių sąrašo būtų išbrauktos šalys joms tapus PPO narėmis.

21 straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. vasario 20 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

22 straipsnis

1.  Komisijai padeda Apsaugos priemonių komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/478 ( 2 ). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

23 straipsnis

Reglamentai (EB) Nr. 427/2003 ir (EB) Nr. 625/2009 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

24 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

Trečiųjų šalių sąrašas

Azerbaidžanas

Baltarusija

▼M1 —————

▼B

Šiaurės Korėja

Turkmėnistanas

Uzbekistanas




II PRIEDAS

image

image

image

image




III PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas ir jo vėlesni pakeitimai



Tarybos reglamentas (EB) Nr. 625/2009

(OL L 185, 2009 7 17, p. 1)

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 37/2014

(OL L 18, 2014 1 21, p. 1)

Tik priedo 20 punktas

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 427/2003

(OL L 65, 2003 3 8, p. 1)

 

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1985/2003

(OL L 295, 2003 11 13, p. 43)

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 37/2014

(OL L 18, 2014 1 21, p. 1)

Tik priedo 9 punktas




IV PRIEDAS

Atitikties lentelė



Reglamentas (EB) Nr. 625/2009

Reglamentas (EB) Nr. 427/2003

Šis reglamentas

1 straipsnis

 

1 straipsnis

2 straipsnis

 

2 straipsnis

4 straipsnis

 

22 straipsnis

5 straipsnis

 

3 straipsnis

6 straipsnis

 

4 straipsnis

7 straipsnis

 

5 straipsnis

8 straipsnis

 

6 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

 

7 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1a dalis

 

7 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 2 dalis

 

7 straipsnio 3 dalis

10 straipsnis

 

8 straipsnis

11 straipsnis

 

9 straipsnis

12 straipsnis

 

10 straipsnis

13 straipsnis

 

11 straipsnis

14 straipsnis

 

12 straipsnis

15 straipsnis

 

13 straipsnis

16 straipsnis

 

14 straipsnis

17 straipsnis

 

15 straipsnis

18 straipsnis

 

16 straipsnis

19 straipsnis

 

17 straipsnis

19a straipsnis

 

18 straipsnis

20 straipsnis

 

19 straipsnis

 

1–14 straipsniai

—

 

14a straipsnis

20 straipsnis

 

14b straipsnis

21 straipsnis

 

15–24 straipsniai

—

21 straipsnis

 

23 straipsnis

22 straipsnis

 

24 straipsnis

I priedas

 

I priedas

II priedas

 

II priedas

III priedas

 

III priedas

IV priedas

 

IV priedas

 

I priedas

—

 

II priedas

—



( 1 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).

( 2 ) 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 16).