15.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/10


TARYBOS REKOMENDACIJA

2011 m. liepos 12 d.

dėl Vengrijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2015 m. Vengrijos konvergencijos programos

2011/C 209/03

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. balandžio 15 d. Vengrija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2015 m. konvergencijos programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(6)

2008 m. rudenį Vengriją smarkiai paveikė krizė – šalis prarado finansavimo rinkos priemonėmis galimybes. Siekdama įveikti šiuos sunkumus, Vengrija įgyvendino koreguojamąją programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama fiskaliniam konsolidavimui ir finansų sektoriaus priežiūrai, o finansinę paramą jai suteikė ES ir TVF. Šiomis aplinkybėmis 2009 m. pavasarį šalis susigrąžino galimybę naudotis finansavimu rinkos priemonėmis ir ekonomika atsigavo po nuosmukio: 2009 m. BVP sumažėjo 6,7 %, o 2010 m. didėjant eksportui, BVP padidėjo 1,2 %. Be to, nedarbas toliau augo ir siekė daugiau kaip 11 %, palyginti su iki krizės buvusiu 8 % nedarbu. 2010 m. antrame pusmetyje Vyriausybė paskelbė, kad 2010–2013 m. smarkiai sumažins mokesčius. Siekdama apriboti fiskalinės būklės pablogėjimą, ji kartu įvedė specialius mokesčius ir ėmėsi papildomų nuolatinio pobūdžio išlaidų sumažinimo. Be to, dėl sprendimo panaikinti privalomąją privačių pensijų pakopą atsirado tiek nuolatinių, tiek vienkartinių pajamų. Nors šiomis priemonėmis buvo galima 2010 m. apriboti atotrūkį iki 0,4 % BVP, viršijant 3,8 % BVP deficito tikslą, ir 2011 m. rezultatas bus perteklius, pagrindinė pozicija smarkiai pablogėjo. Šiomis aplinkybėmis siekdama sustiprinti ekonominio augimo potencialą, Vyriausybė 2011 m. kovo mėn. paskelbė struktūrinę reformą ir priėmė toliau nurodytas konsolidavimo priemones.

(7)

Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad, remiantis Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozėmis, makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra truputį palankus, ypač kalbant apie vidaus paklausos vystymąsi. Atnaujintos programos tikslas – panaikinti perviršinį deficitą iki 2011 m., t. y. iki Tarybos nustatyto termino, ir, panaudojus dideles vienkartines pensijų lėšų pajamas, pasiekti 2 % BVP perteklių. 2012 m. biudžeto rezultatas būtų 2,5 % BVP deficitas ir po to palaipsniui, daugiausia dėl išlaidų apribojimo, mažėtų iki 1,5 % BVP 2015 m. Atnaujintoje programoje patvirtinamas šalies vidutinės trukmės tikslas – struktūriškai subalansuoti biudžeto būklę ir pasiekti 1,5 % BVP deficitą. Manoma, kad konsolidavimo strategija padės struktūriškai sumažinti biudžeto deficitą, taip pat padės mažinti skolą, kad ji iki 2015 m. pasiektų 64 % BVP. Vis dėlto atrodo, kad ši konsolidavimo strategija nukeliama į laikotarpio pabaigą, nes struktūrinis tobulinimas prasideda tik nuo 2012 m., o bendras struktūrinis pablogėjimas, viršijantis 3 % BVP 2010 ir 2011 m., neatitinka 2009 m. liepos mėn. Tarybos rekomendacijos, kuria Vengrijos prašoma pasiekti bent 0,5 % BVP struktūrinį koregavimą. Pavasario prognozėje nurodyta, kad 2012 m. bus 3,3 % BVP deficitas, tai reiškia, kad yra tam tikro pavojaus, kad tikslai pasiekti 0,5 % BVP gali būti neįgyvendinti; remiantis šia prielaida, negalima atmesti, kad jeigu nebus papildomai imtasi priemonių, tais metais riba vėl gali būti pažeista. Be to, pagal prognozuojamą struktūrinio deficito scenarijų, kaip perskaičiuota Komisijos, nenumatoma būtinų koregavimų, kuriais būtų galima užtikrinti, kad iki konvergencijos programos laikotarpio pabaigos vidutinės trukmės tikslas bus pasiektas; visų pirma tolesnis struktūrinis koregavimas po 2013 m. nenumatomas, nors vidutinio laikotarpio tikslo riba yra maža.

Galiausiai, panaikinus privalomąją privačių pensijų pakopą, gaunama papildomų vienkartinių ir nuolatinių pajamų, tačiau taip pat padidėja ilgalaikiai įsipareigojimai. Sekantis galimas ilgalaikis fiskalinio tvarumo pablogėjimas, atsižvelgiant į tai, kad dalis pensijų fondo turto naudojamas dabartinėms išlaidoms finansuoti, iš dalies yra kompensuojamas tuo, kad paskelbti keli veiksmai, susiję su pensijų schema strukūrinėje reformų programoje (pvz., dalis jau įgyvendintų parametrinių pakeitimų viešojoje pakopoje). Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su ilgalaikių viešųjų finansų tvarumu, yra vidutinė.

(8)

Fiskalinis konsolidavimas lieka svarbiausia užduotimi. Jeigu griežtai nevykdomos paskelbtos reikiamos priemonės ir papildomos struktūrinio pobūdžio priemonės, negalima užtikrinti, kad perviršinis deficitas bus ilgam panaikintas ir kad bus padaryta atitinkama pažanga, siekiant vidutinės trukmės tikslo. Be to, fiskalinis konsolidavimas taip pat padės atitinkamai mažinti skolą ir gerinti ilgalaikį tvarumą, kuriam, panašu, gresia vidutinis pavojus. Iki galo panaudojus neplanuotai gautas pajamas, būtų galima paspartinti fiskalinį konsolidavimą. Šiomis aplinkybėmis valdžios institucijų kas dvejus metus rengiamos Perviršinio deficito procedūros pažangos ataskaitos bus naudinga fiskalinio konsolidavimo pažangos stebėjimo priemonė.

(9)

Neseniai priimtoje Konstitucijoje nustatyta 50 % BVP konstitucinė „skolos stabdžio“ taisyklė, o Fiskalinei tarybai suteikta veto teisė tvirtinant metinį biudžetą – tai galėtų būti pirmas žingsnis, siekiant tobulinti biudžeto sistemą. Vis dėlto svarbi informacija bus patikslinta tik tolesniuose pagrindiniuose teisės aktuose (pvz., kokie bus laikini kiekybiniai tikslai, kol skolos santykis sumažės iki 50 %, tikslus atsakomybę ribojančios išlygos aiškinimas). Nominalios skolos ribos (jeigu ji naudojama kaip universali priemonė) taikymas galėtų ceteris paribus lemti prociklišką fiskalinę poziciją. Be to, pertvarkytos fiskalinės įstaigos kompetencijos sritis yra gana siaura (apsiribojant nuomonės dėl biudžeto projekto rengimu, net ir su stipria veto teise), ji neapima viso biudžeto ciklo (pvz., tikruoju laiku vertinant naują politiką, kuri daro didelį poveikį biudžetui). Galiausiai, dar reikia paaiškinti kitus fiskalinio valdymo aspektus, kaip antai fiskalinės politikos kryptis vidutinės trukmės laikotarpiu ir skaidrumo klausimas.

(10)

Užimtumo lygis yra vienas žemiausių ES (60,4 %). Moterų užimtumo lygis taip pat žemas (55,0 %), o moterų, turinčių 6 m. amžiaus vaikus ir jaunesnius, ir vaikų neturinčių moterų užimtumo lygių skirtumas yra antras pagal dydį ES (33,6 procentinių punktų, palyginti su ES vidurkiu – 12,1 procentinių punktų). Vengrijoje trūksta dienos priežiūros paslaugų, ypač ribotai tokios paslaugos teikiamos teritorijose už didesnių miestų ribų ir regionuose, kur labai didelis nedarbas. Dienos priežiūros paslaugų teikimo gerinimas būtų svarbi priemonė, kuria būtų galima padėti abiem tėvams geriau integruotis į dirbančiųjų gretas.

(11)

Vengrijoje buvo gana didelis darbo apmokestinimas. Naująja fizinių asmenų pajamų mokesčio sistema iš dalies panaikinamas neigiamas jo poveikis užimtumui, ypač asmenims, kurie gauna didesnes negu vidutines pajamas ir (ar) asmenims su vaikais, ir tokiu būdu siekiama spęsti skubiausius su konkrencija ir demografija susijusius klausimus. Net jeigu mokesčio dydis buvo sumažintas, tačiau vaikų neturintiems nedideles pajamas gaunantiems asmenims tenkanti mokesčių našta iš esmės padidėjo, turint omenyje laipsnišką darbo mokesčių lengvatų panaikinimą.

(12)

Valstybinės užimtumo tarnybos neturi pakankamai administracinių gebėjimų, o anksčiau suteiktos lėšos ne labai padėjo veiksmingiau integruoti bedarbius į darbo rinką. Užimtumo programų finansavimas nepakankamai susietas su rezultatais, ypač nacionaliniu lygiu finansuojamų priemonių atveju. Neseniai buvo paskelbta, kad bedarbio pašalpų mokėjimo trukmė bus sutrumpinta iki mažiausios trukmės ES. Reikia įvertinti šios priemonės poveikį darbo rinkai, visų pirma nustatant, kaip veiksmingai ji padeda didinti užimtumą.

(13)

Skurdas ir tokie susiję veiksniai, kaip nedarbas arba žemas švietimo lygis, ir toliau neproporcingai veikia tam tikras socialiai remtinų asmenų grupes, ypač romus. Žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo lygis itin mažas (36,8 %, palyginti su 53,4 % Europos vidurkiu), ypač vyrų. Remiantis įverčiais, 70 % romų gyvena žemiau skurdo ribos. Didžioji dalis romų gyvena skurdžiuose regionuose, turi mažai galimybių įsidarbinti ir naudotis viešosiomis paslaugomis.

(14)

MVĮ veiklai trukdo sudėtinga reguliavimo sistema, didelė administracinė našta ir ribota viešosios administracijos atskaitomybė ir skaidrumas. Palyginti su ES vidurkiu, MVĮ turi mažiau galimybių gauti pradinių veiklos etapų finansavimą. Nacionalinėje reformų programoje numatyta keletas administracinės naštos mažinimo priemonių ir bendras verslo aplinkos pagerinimas. Kalbant apie ne bankų teikiamo finansavimo priemonių vaidmenį, Vengrija atsilieka nuo kitų Europos šalių. Ankstesnių sektoriaus rėmimo programų veiksmingumas nebuvo sistemiškai vertinamas.

(15)

Komisija įvertino Vengrijos konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat atsižvelgė į Vyriausybės ketinimą atidžiau laikytis pakto „Euro plus“ principų. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vengrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos nuomone, fiskalinio koregavimo strategijayra daugiausia grindžiama išlaidomis ir, kad Tarybos nustatyto termino (2011 m.), iki kurio deficitas turi būti sumažintas tiek, kad neviršytų 3 % BVP vertės, laikomasi tik dėl to, kad panaudojamos didelės vienkartinės pajamos, tokios kaip pensijų lėšos bei, kad struktūrinis tobulinimas prasidės tiktai 2012 m. Atsižvelgiant į pavojų, kad tikslai gali būti neįgyvendinti, negalima atmesti galimybės, kad, nesiėmus papildomų priemonių, tais metais minėta riba vėl gali būti pažeista. Be to, ilgesniu laikotarpiu konvergencijos programa, kaip perskaičiuota Komisijos, neužtikrinama tolesnė pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo, nors riba yra maža. Papildomos priemonės, kuriomis būtų padidintas dalyvavimas darbo rinkoje ir modernizuojamos užimtumo paslaugos, suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti. Toliau mažinant administracinę naštą, būtų gerinama verslo aplinka ir padedama augti MVĮ.

(16)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į Tarybos rekomendaciją pagal 2009 m. liepos 7 d. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Vengrijos konvergencijos programą pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Vengrijos nacionalinę reformų programą,

REKOMENDUOJA Vengrijai 2011–2012 m. imtis šių veiksmų:

1.

Stiprinti fiskalines priemones tam, kad būtų laikomasi Tarybos rekomendacijų dėl perviršinio deficito ištaisymo tvariu būdu, inter alia, išvengiant struktūrinio pablogėjimo 2011 m., susijusio su planuojamu 2 % BVP biudžeto pertekliumi, ir užtikrinant, kad 2012 m. ir toliau biudžeto deficitas yra išlaikomas žemiau 3 % BVP ribos, prisidedant prie aukšto viešojo sektoriaus deficito santykio sumažinimo. Visiškai įgyvendinti paskelbtas fiskalines priemones ir patvirtinti papildomas nuolatines priemones, jei reikia, ne vėliau kaip 2012 m. biudžete, siekiant užtikrinti biudžeto tikslus tais metais. 2012 m. biudžete turėtų taip pat būti nustatytos papildomos priemonės tam, kad būtų pasiektas 2013 m. tikslas konvergencijos programoje. Užtikrinti, kad pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo būtų ne mažesnė kaip 0,5 % BVP per metus iki tol kol bus pasiektas vidutinės trukmės tikslas ir panaudoti galimas neplanuotai gautas pajamas fiskaliniam konsolidavimui spartinti.

2.

Priimti ir įgyvendinti teisės aktus, kuriuose konkrečiai nurodomi naujos konstitucinės fiskalinės valdymo sistemos veiklos aspektai, įskaitant, inter alia, centralizuotai ir vietos mastu vykdytinus kiekybinius tikslus, kol skolos santykis netaps mažesnis nei 50 % BVP. Dėl fiskalinės sistemos – įgyvendinti ir stiprinti daugiametį fiskalinį planavimą, didinti viešųjų finansų skaidrumą ir išplėsti Fiskalinės tarybos kompetencijos sritį.

3.

Didinti dalyvavimą darbo rinkoje, mažinant mokesčių reformos poveikį nedideles pajamas gaunantiems asmenims, nedarant poveikio biudžetui. Tobulinti priemones, kuriomis moterys būtų skatinamos dalyvauti darbo rinkoje, plėtojant vaikų priežiūros ir ikimokyklines paslaugas.

4.

Imtis veiksmų, siekiant stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų ir kitų paslaugų teikėjų gebėjimus didinti mokymo kokybę ir veiksmingumą, pagalbą ieškantiems darbo ir individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas. Susitiprinti aktyvios darbo rinkos priemones, kurios sąlygotų teigiamus, įrodymais pagrįstus rezultatus. Konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, sukurti pritaikytas mokymo programas žemos kvalifikacijos darbuotojams ir kitoms socialiai remtinoms asmenų grupėms.

5.

Gerinti verslo aplinką, įgyvendinant visas numatytas reguliavimo reformos priemones ir mažinant nacionalinėje reformų programoje nurodytą administracinę naštą; įvertinti dabartinės MVĮ rėmimo politikos veiksmingumą ir koreguoti viešąsias programas, siekiant suteikti daugiau galimybių gauti ne bankų teikiamą finansavimą.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 138, 2011 5 26, p. 56) taikytina 2011 m.

(3)  Numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalyje.