Briuselis, 2024 06 19

COM(2024) 601 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Belgijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos

{SWD(2024) 600 final} - {SWD(2024) 601 final}


Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Belgijos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 1 , ypač į jo 3 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 2 , kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybėms narėms teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Pagal Europos semestro prioritetus Priemonė padeda užtikrinti ekonomikos bei socialinį atsigavimą ir įgyvendinti tvarias reformas ir investicijas, kuriomis siekiama visų pirma skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti valstybių narių ekonomikos atsparumą. Ji taip pat padeda stiprinti viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, gerinti teritorinę sanglaudą ES ir remti tolesnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą;

(2)2023 m. vasario 27 d. priimtu reglamentu „REPowerEU“ 3 siekiama laipsniškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro importo. Tai padėtų užtikrinti ES energetinį saugumą ir diversifikuoti jos energijos tiekimo šaltinius, kartu didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, energijos kaupimo pajėgumus ir energijos vartojimo efektyvumą. Belgija į nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukė naują skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima finansuoti pagrindines reformas ir investicijas, kurios padės pasiekti „REPowerEU“ tikslus;

(3)siekdama padėti priimti politikos sprendimus ir sudaryti pagrindines augimo didinimo sąlygas, 2023 m. kovo 16 d. Komisija paskelbė komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ 4 . Komunikate išdėstomi devyni vienas kitą stiprinantys konkurencingumo veiksniai. Tarp šių veiksnių, kaip svarbiausi reformų ir investicijų politikos, kuria siekiama įveikti dabartinius produktyvumo iššūkius ir didinti ilgalaikį ES ir jos valstybių narių konkurencingumą, prioritetai, iškyla prieiga prie privataus kapitalo, moksliniai tyrimai ir inovacijos, švietimas ir įgūdžiai ir bendroji rinka. Paskelbusi šį komunikatą, 2024 m. vasario 14 d. Komisija pateikė metinę bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitą 5 . Ataskaitoje išsamiai aptariami bendrosios rinkos konkurenciniai pranašumai ir jai kylantys iššūkiai ir analizuojami per metus įvykę pokyčiai, suskirstyti pagal nustatytus devynis konkurencingumo veiksnius;

(4)2023 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė 2024 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą 6 , kuria pradedamas Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro 2024 m. ciklas. 2024 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino apžvalgoje, grindžiamoje keturiais konkurencingo tvarumo aspektais, išdėstytus prioritetus. 2023 m. lapkričio 21 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė 2024 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Belgija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, kuriose gali būti susidaręs disbalansas arba gali kilti jo susidarymo rizika ir dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė nuomonę dėl Belgijos 2024 m. biudžeto plano projekto. Be to, Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (ją Taryba priėmė 2024 m. balandžio 12 d.) ir Pasiūlymą dėl 2024 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas (ją Taryba priėmė 2024 m. kovo 11 d.);

(5)2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo naujoji ES ekonomikos valdymo sistema. Sistema apima naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97. Be to, ji apima iš dalies pakeistą Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo ir iš dalies pakeistą Direktyvą 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų 7 . Naujosios sistemos tikslai – valstybės skolos tvarumo ir tvaraus bei integracinio augimo užtikrinimas vykdant laipsnišką fiskalinį konsolidavimą ir reformas bei investicijas. Ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir daugiau dėmesio skiriama vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam vykdymo užtikrinimui. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Tarybai ir Komisijai nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane išdėstomi valstybės narės fiskaliniai, reformų ir investicijų įsipareigojimai ir jis apima 4 arba 5 metų planavimo laikotarpį, priklausomai nuo įprastos nacionalinio teisėkūros ciklo trukmės. Nacionaliniame vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane nustatytas grynųjų išlaidų 8 planas turėtų atitikti Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus, įskaitant reikalavimus užtikrinti, kad valdžios sektoriaus bendroji skola būtų pradėta patikimai mažinti arba ir toliau būtų patikimai mažinama vėliausiai iki koregavimo laikotarpio pabaigos arba kad ji išliktų apdairaus lygio, mažesnė nei 60 % BVP, ir kad per vidutinės trukmės laikotarpį valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki žemesnio už 3 % BVP pamatinę vertę lygio ir (arba) toks išliktų. Koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas pagal Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus. Siekdama padėti tuos planus parengti, 2024 m. [birželio 21 d.] Komisija ketina valstybėms narėms pateikti planų ir vėlesnių metinių pažangos ataskaitų, kurias jos turės pateikti, turinio gaires ir pagal Reglamento (ES) 2024/1263 5 straipsnį išsiųs joms technines fiskalinio koregavimo gaires (jei taikoma, orientacines trajektorijas ir techninę informaciją). Valstybės narės nacionalinius vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus turėtų pateikti iki 2024 m. rugsėjo 20 d., nebent valstybė narė ir Komisija susitaria pratęsti terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti nacionalinių parlamentų dalyvavimą ir konsultacijas su nepriklausomomis fiskalinėmis institucijomis, socialiniais partneriais ir atitinkamais kitais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais;

(6)2024 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras toliau kinta atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, vis dar itin svarbu visiškai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jie padeda veiksmingai spręsti visus per kelerius pastaruosius metus konkrečioms šalims pateiktose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. 2019, 2020, 2022 ir 2023 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius;

(7)2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Belgija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo 9 , kuris 2023 m. gruodžio 8 d. iš dalies pakeistas vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 2 dalimi, kad būtų atnaujintas negrąžintinos finansinės paramos didžiausias finansinis įnašas ir įtrauktas skyrius „REPowerEU“ 10 . Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį Komisijos priimto sprendimo, kad Belgija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosios turi likti nepanaikintos;

(8)2024 m. balandžio 30 d. Belgija pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnio 1 dalį pateikė 2024 m. nacionalinę reformų programą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2024 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Belgijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(9)2024 m. birželio 19 d. Komisija paskelbė 2024 m. Belgijos ataskaitą 11 . Joje įvertinta pažanga, Belgijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019–2023 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir apžvelgta, kaip ji įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis šia analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai. Be to, joje įvertinta pažanga, Belgijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant ES pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat JT darnaus vystymosi tikslų;

(10)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis 12 , Belgijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 3,6 % BVP 2022 m. iki 4,4 % 2023 m., o valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 104,3 % BVP 2022 m. pabaigoje iki 105,2 % 2023 m. pabaigoje. Kaip paskelbta 2024 m. fiskalinės politikos gairėse 13 , Komisija, laikydamasi galiojančių teisės nuostatų ir remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, imasi veiksmų, kad pradėtų deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. 2024 m. birželio 19 d. Komisija priėmė pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį 14 . Tame pranešime įvertinta Belgijos biudžeto būklė, nes šalies valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad, atsižvelgdama į šį vertinimą ir apsvarsčiusi pagal SESV 126 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, liepos mėn. Komisija ketina siūlyti pradėti perviršinio deficito procedūrą ir rekomenduoti Tarybai priimti sprendimą pagal 126 straipsnio 6 dalį, kuriuo nustatoma, kad Belgijoje yra susidaręs perviršinis deficitas;

(11)2022 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo 15 Belgijai 2023 m. užtikrinti apdairią fiskalinę politiką, visų pirma ribojant nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimą, kad jis neviršytų vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimo 16 , atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Be to, Belgijai rekomenduota būti pasirengusiai einamąsias išlaidas pritaikyti prie kintančios situacijos. Belgijai taip pat rekomenduota didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, taip pat į energetinį saugumą atsižvelgiant į iniciatyvą „REPowerEU“, be kita ko, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšomis. Remiantis Komisijos skaičiavimais, 2023 m. fiskalinė politika 17 buvo skatinamoji (jos kryptis – 0,7 % BVP) atsižvelgiant į aukštą infliaciją. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimo poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. buvo skatinamasis ir sudarė 0,4 % BVP. Tai apima 0,1 % BVP mažesnes tikslinių neatidėliotinų paramos priemonių namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, išlaidas. Todėl tikslinė parama namų ūkiams ir įmonėms, kurie labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, nenulėmė nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimo, viršijančio vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimą. Skatinamąjį nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones) augimą skatino nuolatinis viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų didėjimas dėl automatinio indeksavimo mechanizmo, laikinas darbdavių socialinių įmokų sumažinimas 2023 m. ir didėjančios biudžeto išlaidos, susijusios su visuomenės senėjimu. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų augimas 2023 m. neatitiko Tarybos rekomendacijos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos 2023 m. sudarė 0,3 % BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos 2023 m. sudarė 2,8 % BVP, t. y. 0,1 procentinio punkto daugiau negu 2022 m. Belgija finansavo papildomas investicijas pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis. Šalis finansavo viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir energetinį saugumą, pvz., investicijas į geležinkelių ir dviračių transporto infrastruktūras, viešųjų pastatų renovaciją ir vandenilio infrastruktūrą; šios priemonės iš dalies finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų lėšomis;

(12)pagrindines 2024 m. stabilumo programos projekcijas galima apibendrinti, kaip išdėstyta toliau. Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, numatoma, kad realusis BVP augs 1,4 % 2024 m. ir 1,3 % 2025 m., o infliacija pagal VKI bus 2,8 % 2024 m. ir 1,8 % 2025 m. Numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 4,6 % BVP ir 2025 m. sumažės iki 3,6 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP padidės iki 106,2 % iki 2024 m. pabaigos ir 106,8 % iki 2025 m. pabaigos. Numatoma, kad po 2025 m. valdžios sektoriaus balansas sumažės iki 2,9 % BVP 2026 m. ir 2,3 % 2027 m. Taigi planuojama, kad 2026 m. valdžios sektoriaus deficitas bus mažesnis už 3 % BVP deficito pamatinę vertę. Numatoma, kad po 2025 m. valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP savo ruožtu laipsniškai mažės iki 106,6 % 2026 m. ir 106 % 2027 m.;

(13)Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP išaugs 1,3 % 2024 m. ir 1,4 % 2025 m., o infliacija pagal SVKI bus 4 % 2024 m. ir 2,3 % 2025 m.;

(14)Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,4 % BVP, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2024 m. turėtų išlikti 105 %. Skolos santykio su BVP stabilizacija 2024 m. daugiausia atspindi laikiną grynųjų pinigų rezervo perteklių, dėl valstybės obligacijų emisijos sukauptą 2023 m. pabaigoje. Remiantis Komisijos įverčiais, 2024 m. fiskalinė politika bus stabdomoji ir jos kryptis sudarys 0,1 % BVP;

(15)pagal Komisijos 2024 m. pavasario prognozę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) 2024 m. bus finansuojamos išlaidos, sudarančios 0,2 % BVP, palyginti su 0,1 % BVP 2023 m. Išlaidas dengiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis atsiras galimybių vykdyti aukštos kokybės investicijas ir našumą skatinančias reformas be tiesioginio poveikio Belgijos valdžios sektoriaus balansui ir skolai;

(16)2023 m. liepos 14 d. Taryba rekomendavo 18 , kad Belgija užtikrintų apdairią fiskalinę politiką, visų pirma ribodama nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių išlaidų 19 nominalų padidėjimą 2024 m., kad jis neviršytų 2 %. Valstybės narės paragintos, vykdant 2023 m. biudžetus ir rengiant 2024 m. biudžeto planų projektus, atsižvelgti į tai, kad Komisija, remdamasi 2023 m. galutiniais duomenimis, Tarybai pasiūlys pradėti deficito kriterijumi grindžiamas perviršinio deficito procedūras. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad Belgijos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 2024 m. padidės 4 %, t. y. jų augimas viršys rekomenduojamą didžiausią prieaugį. Šis nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių išlaidų rekomenduojamo didžiausio prieaugio viršijimas 2024 m. atitinka 1 % BVP. Kyla rizika, kad tai neatitiks Tarybos rekomendacijos;

(17)be to, Taryba rekomendavo Belgijai imtis veiksmų kaip galima greičiau 2023 ir 2024 m. laipsniškai panaikinti galiojančias neatidėliotinas energijos paramos priemones, o su tuo susijusias sutaupytas lėšas panaudoti valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Taryba papildomai nurodė, kad jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikėtų imtis naujų paramos priemonių arba toliau taikyti esamas, Belgija turėtų užtikrinti, kad jomis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad jos būtų fiskaliniu požiūriu prieinamos ir išlaikytų paskatas taupyti energiją. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad grynosios biudžeto išlaidos 20 neatidėliotinoms energijos paramos priemonėms 2023 m. sudarys 0,4 % BVP, ir numatyta, kad 2024 ir 2025 m. jos sudarys 0 % BVP. Jei su tuo susijusios sutaupytos lėšos būtų naudojamos valdžios sektoriaus deficitui mažinti, kaip rekomendavo Taryba, šios projekcijos reikštų, kad 2024 m. fiskalinis koregavimas sudarys 0,4 % BVP, o nacionalinėmis lėšomis finansuojamos grynosios pirminės išlaidos 21 fiskalinės politikos krypčiai tais metais turės stabdomąjį 0,1 % BVP poveikį. Numatoma neatidėliotinas energijos paramos priemones kaip galima greičiau 2023 ir 2024 m. laipsniškai panaikinti. Tai atitinka Tarybos rekomendaciją. Tačiau nenumatoma visų su tuo susijusių sutaupytų lėšų panaudoti valdžios sektoriaus deficitui mažinti. Kyla rizika, kad tai neatitiks Tarybos rekomendacijos;

(18)be to, Taryba taip pat rekomendavo, kad Belgija išlaikytų nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrintų veiksmingą dotacijų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitų Sąjungos fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekdama skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos padidės iki 2,9 % BVP nuo 2,8 % BVP 2023 m. Tai atitinka Tarybos rekomendaciją. Iš ES fondų gautomis pajamomis, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijas, finansuojamos viešosios išlaidos 2024 m. savo ruožtu turėtų išlikti 0,3 % BVP;

(19)remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones ir darant nesikeičiančios politikos prielaidą, Komisijos 2024 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,7 % BVP. Dėl didėjančio deficito valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. pabaigos turėtų padidėti iki 106,6 %. Deficito ir skolos santykio su BVP padidėjimas 2025 m. daugiausia atspindi struktūriškai didėjančias einamąsias išlaidas, kurias visų pirma lemia su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir didesni valstybės skolos palūkanų mokėjimai; 

(20)Belgijos ilgalaikio fiskalinio tvarumo rizika yra didelė. Be nepalankios pradinės biudžeto būklės, tokį didelės rizikos vertinimą lemia atsižvelgiant į spartų šalies gyventojų senėjimą numatomo su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimo poveikis valstybės finansams. Komisijos 2024 m. ataskaitoje dėl senėjimo 22 numatoma, kad su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos nuolat didės nuo 26,8 procentinio punkto BVP 2022 m. iki 31,9 procentinio punkto BVP 2070 m. 5,1 procentinio punkto BVP padidėjimą iki 2070 m. daugiausia sąlygoja pensijų ir ilgalaikės priežiūros išlaidos. Numatoma, kad 2022–2070 m. pensijų išlaidos padidės 3,5 procentinio punkto BVP, palyginti su vidutiniškai 0,4 procentinio punkto BVP Europos Sąjungoje. Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta pensijų reforma, kuria siekiama padėti spręsti šį uždavinį ir kartu siekti kitų tikslų, pavyzdžiui, didinti sistemos socialinį tvarumą, skatinti ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygas įvykdžiusius žmones išlikti aktyviais darbo rinkoje ir užtikrinti didesnę pensijų sistemų tarpusavio ir vidaus konvergenciją. Ilgalaikės priežiūros viešosios išlaidos 2022 m. sudarė 2,3 % BVP (ES vidurkis – 1,7 %), todėl Belgija tapo viena iš šalių, kurių išlaidos ilgalaikei priežiūrai ES yra didžiausios. Prognozuojama, kad iki 2070 m. ilgalaikės priežiūros išlaidos padidės 1,7 procentinio punkto BVP, palyginti su vidutiniškai 0,8 procentinio punkto padidėjimu ES. 2022 m. institucinės globos išlaidos Belgijoje (1,4 procentinio punkto BVP) buvo gerokai didesnės nei vidutiniškai ES (0,8 procentinio punkto BVP). Turimi duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių, be reikalo arba bent jau pirma laiko apgyvendintų stacionarinės globos įstaigoje, dalis tebėra didelė, nors per pastarąjį dešimtmetį mažėjo. Visų pirma duomenys rodo, kad Briuselyje ir Valonijoje buvo didelė asmenų, kurie yra nepriklausomi arba mažai priklausomi nuo globos ir gyvena stacionarinės globos įstaigose, dalis. Federaliniai subjektai pradėjo reformas, kad padidintų įvairių globos įstaigų naudojimo ekonominį efektyvumą, visų pirma siekiant išvengti nereikalingo ar pirmalaikio institucionalizavimo ir jį atidėti. Tačiau reikia didesnės pažangos sprendžiant fiskalinio tvarumo problemą;

(21)Belgija yra tarp šalių, kurių mokesčių ir išlaidų lygis yra didžiausias ES. Bendros išlaidos apima dideles mokesčių išlaidas ir darbo užmokesčio subsidijas. Be to, Belgijos mokesčių sistemos ir socialinių išmokų struktūra sukuria finansinių paskatų nedirbti ir prisideda prie žemo darbo jėgos aktyvumo lygio (76,1 %, palyginti su ES vidurkiu – 80,0 % 2023 m. (20–64 m. amžiaus grupė)). Darbo jėgos mokesčiai (gyventojų pajamų mokesčiai ir socialinės įmokos) mažą ir vidutinį darbo užmokestį gaunantiems asmenims yra didžiausi ES, o iš vartojimo mokesčių, įskaitant energijos mokesčius, gaunamos pajamos yra mažesnės už ES vidurkį. Antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims specifiniai mokesčių ypatumai, pvz., vadinamasis santuokinis koeficientas 23 , sukuria stiprias paskatas nedirbti. Be to, socialinių išmokų struktūra neskatina žmonių įsidarbinti ar dirbti daugiau valandų. Daugelis socialinių išmokų priklauso nuo statuso, o ne nuo materialinės padėties ir tai trukdo išmokų sistemai veikti efektyviai. Ilgalaikiams bedarbiams bedarbio pašalpos mokamos neribotą laiką ir nėra tikrinama jų materialinė padėtis, o tai didina esamus nedarbo spąstus. Padidinti užimtumą galėtų padėti mokesčių naštos perkėlimas nuo darbo jėgos prie kitų mokesčių bazių ir mokesčių bei išmokų sistemos veiksmingumo didinimas;

(22)atsižvelgiant į struktūrinio konsolidavimo poreikius, darbo jėgos mokesčių mažinimas turėtų būti visiškai finansuojamas, be kita ko, mažinant mokesčių išlaidas ir laipsniškai panaikinant iškastinio kuro mokesčių subsidijas. Didelę darbo jėgos mokesčių naštą kompensuoja daug darbo užmokesčio subsidijų; Belgijoje plačiai taikomos mokesčių atskaitos. Vyriausiosios finansų tarybos analizė 24 parodė, kad mokesčių išlaidos brangiai kainuoja biudžetui, jomis linkstama pirmenybę teikti dideles pajamas gaunantiems asmenims ir sąlygojamas neefektyvumas. Mokesčių išlaidos, dėl kurių susidaro didžiausios biudžeto išlaidos, yra įmonių automobilių schema ir atleidimas nuo išskaičiuojamojo mokesčio už mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ir pamaininį darbą. Dėl darbo užmokesčio subsidijų ir kitų mokesčių išlaidų mokesčių sistema taip pat tampa sudėtinga, todėl nemenka reglamentavimo našta dar padidėja ir daromas neigiamas poveikis verslo aplinkai. Be to, MTP mokestinė parama nėra skirta didžiausią augimo potencialą turinčioms įmonėms 25 . Kai kurie mokesčių sistemos ypatumai taip pat iškraipo investavimo pasirinkimus ir kelia pernelyg didelių investicijų į tam tikrą turtą riziką. Apskaičiuota, kad 2021 m. Belgijos tiesioginės subsidijos iškastiniam kurui sudarė 12 mlrd. EUR (2,4 % BVP), o netiesioginės subsidijos – daugiau kaip 2,6 mlrd. EUR 26 . Tiesioginės subsidijos iškastiniam kurui apima mažus akcizus dujoms ir krosnių kurui, palyginti su elektros energija. Kartu su didelėmis elektros energijos tinklo išlaidomis susidaro dideli iškastinio kuro ir elektros energijos kainų skirtumai, o tai trukdo pereiti prie ekologiškesnių šildymo sistemų 27 . Be to, ši nuolatinė parama krosnių kurui ir gamtinėms dujoms prieštarauja Belgijos įsipareigojimams mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir gerinti oro kokybę. Transporto ir taršos mokesčiai naudojami nepakankamai (pvz., pažangus kelių apmokestinimas taikomas tik sunkiosioms transporto priemonėms), nors taip pat galėtų padėti gauti papildomų pajamų. Didėjant eismo spūstims ir oro taršai, mokesčių išlaidos, pvz., akcizo už dyzeliną dalies grąžinimas profesionaliems kelių vežėjams, yra ypač brangus ir žalingas aplinkai;

(23)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios turi būti įgyvendintos iki 2026 m. Jos turėtų padėti veiksmingai spręsti visus atitinkamose šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba didelę jų dalį. Kad būtų padidintas Belgijos ilgalaikis konkurencingumas vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kartu užtikrinant socialinį teisingumą, per šį trumpą laikotarpį labai svarbu plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, veiksmingą įgyvendinimą vykdyti sparčiai. Siekiant iki 2026 m. rugpjūčio mėn. įvykdyti plano įsipareigojimus, labai svarbu, kad Belgija, užtikrindama veiksmingą valdymą, gerokai sparčiau įgyvendintų reformas ir investicijas. Kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už sėkmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, itin svarbus tebėra sistemingas vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(24)per sanglaudos politikos fondų laikotarpio vidurio peržiūrą, pagal Reglamento (ES) 2021/1060 18 straipsnį, Belgija iki 2025 m. kovo mėn. turi peržiūrėti kiekvieną programą, atsižvelgdama į, be kita ko, 2024 m. priimtose šaliai skirtose rekomendacijose ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus uždavinius. Ši peržiūra yra ES finansavimo, įtraukto į kiekvieną programą, galutinio paskyrimo pagrindas. Nors Belgija padarė pažangą įgyvendindama sanglaudos politiką ir Europos socialinių teisių ramstį, vis dar lieka spręstinų uždavinių. Belgijos ekonominio ir socialinio vystymosi regioniniai skirtumai tebėra dideli. Labai svarbu sanglaudos politiką įgyvendinti sparčiau. Programose sutarti prioritetai tebėra aktualūs. Siekiant padėti skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmenizaciją, ypač svarbu greitai įgyvendinti investicijas, taip pat investicijas, susijusias su žaliąja pertvarka, prisitaikymu prie klimato kaitos ir energijos vartojimo efektyvumu. Vienas iš prioritetų tebėra galimybių įsidarbinti ir aktyvumo skatinimo priemonių, visų pirma pažeidžiamoms grupėms, ilgalaikiams bedarbiams ir jaunimui, gerinimas. Siekiant pagerinti darbuotojų judumą ir gebėjimą prisitaikyti, labai svarbu toliau remti mokymąsi visą gyvenimą. Be to, tebėra būtina skatinti nepalankioje padėtyje esančių grupių aktyvią įtrauktį ir įsidarbinamumą. Belgija taip pat galėtų naudotis Europos strateginių technologijų platformos iniciatyva pramonės pertvarkai remti, toliau plėtodama pažangias skaitmenines technologijas ir paslaugas, žiedines ir pažangiąsias medžiagas, taip pat pajėgumus, susijusius su tvaria švaria energija, atspariu būstu ir sveikatos srities inovacijomis;

(25)be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu ir naudojantis kitais ES fondais, Belgijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su darbo jėgos trūkumu ir įgūdžių neatitiktimi, nepalankioje padėtyje esančių grupių integracija į darbo rinką, švietimo sistemos veiklos rezultatais ir teisingumu, mokytojo profesija, taip pat uždavinių, susijusių su verslo aplinka, reglamentavimo našta ir sudėtingumu, taip pat apribojimais paslaugų sektoriuje. Šiuos uždavinius įveikus galėtų pagerėti darbuotojų įgūdžiai ir visų moksleivių švietimo rezultatai, dėl to padidėtų darbo našumas, o užimtumas priartėtų prie nacionalinio 2030 m. 80 % tikslo;

(26)aukštas laisvų darbo vietų lygis rodo, kad vis dar trūksta darbo jėgos ir tai labiau pastebima techninių profesijų, kurių reikia žaliajai pertvarkai paspartinti, sektoriuose. Susirūpinimą tebekelia nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant asmenis, kurie yra įgiję žemesnio lygio išsilavinimą, yra migrantų kilmės arba turi negalią, integracija. Gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos absolventų, ypač moterų, skaičius tebėra mažas (16,4 tūkstančiui 20–29 m. amžiaus gyventojų, palyginti su 21,9 ES). Be to, perėjimo nuo nedarbo prie užimtumo lygis yra mažesnis už ES vidurkį. Tai rodo, kad būtų galima padidinti aktyvumo skatinimo politikos veiksmingumą, visų pirma didinant valstybinių užimtumo tarnybų efektyvumą, tikslingiau taikant priemones, skirtas nepalankioje padėtyje esančių grupių ir ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų išėjusių darbuotojų integracijai į darbo rinką paremti. Spręsti darbo jėgos trūkumo problemą galėtų dar labiau padėti didesnis gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos absolventų skaičius ir geresnė techninių profesijų specialistų profesinio rengimo ir mokymo atitiktis darbo rinkos poreikiams. Suaugusiųjų, ypač žemos kvalifikacijos asmenų, dalyvavimas mokymosi programose yra žemas. Nors, siekiant padidinti suaugusiųjų mokymosi lygį, įgyvendintos kelios priemonės, pvz., individuali darbuotojų teisė į 5 dienas mokymų per metus ir individualiosios mokymosi sąskaitos, jų poveikiui pasiekti reikia laiko ir šias priemones reikia įvertinti;

(27)nepaisant didelių viešųjų išlaidų švietimui, mokymosi rezultatai pablogėjo ir susirūpinimą tebekelia švietimo ir mokymo sistemų įtraukumas ir teisingumas. Remiantis 2022 m. EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programos duomenimis, penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų žinios ilgą laiką blogėjo (prastų rezultatų matematikos srityje pasiekė 25 %, skaitymo – 25,3 % ir gamtos mokslų – 22,4 %). Nors 2012 m. Belgijos geriausių matematikos rezultatų pasiekusių moksleivių dalis buvo didžiausia ES (19,5 %), per paskesnį dešimtmetį ji labai sumažėjo (2022 m. visoje šalyje – 11,5 % Flandrijos bendruomenėje – 15 %, prancūzakalbėje bendruomenėje – 6,9 %, vokiškai kalbančioje bendruomenėje – 6,4 %). Be to, nuo 2018 m. padidėjo atotrūkis tarp palankias sąlygas turinčių ir tokių sąlygų neturinčių moksleivių nepakankamų mokymosi pasiekimų. Palankių sąlygų neturinčių moksleivių nepakankamų matematikos mokymosi pasiekimų rodiklis padidėjo 9,2 procentinio punkto ir pasiekė 45,8 % (ES – 48 %, Flandrijos bendruomenėje – 41,4 %, prancūzakalbėje bendruomenėje – 51,1 %, vokiškai kalbančioje bendruomenėje – 35,6 %). Siekiant sudaryti palankias sąlygas dalyvauti darbo rinkoje, be kita ko, nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, labai svarbu gerinti visų moksleivių pagrindinius įgūdžius. Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas, visų pirma užtikrinant darbo vietų stabilumą ir teikiant prie kintančių poreikių pritaikytą tęstinį mokymą, padėtų sumažinti didėjantį kvalifikuotų mokytojų trūkumą, nes dėl jo gali dar labiau padidėti švietimo nelygybė 28 ;

(28)Belgijos verslo aplinkai kenkia didelė reglamentavimo našta ir didelis sudėtingumas. Įmonėms tenka didelė administracinė našta, ypač susijusi su mokesčių ir darbo teise. Belgijoje MVĮ patiriamos išlaidos, susijusios su darbo ir mokesčių sistemų reikalavimų laikymusi, yra palyginti didelės, visų pirma įmonėms, kurioms reikia tvarkytis pagal kelias regionines sistemas. Be to, Belgijos verslo dinamiškumas yra vienas mažiausių ES. Nors pastaruoju metu naujų įmonių steigimosi rodiklis augo, jis tebėra žemas, ypač įmonių, kuriose dirba samdomieji darbuotojai. Sparčiai augančių įmonių dalis Belgijoje yra gerokai mažesnė už ES vidurkį. Dideli prekybos apribojimai paslaugų sektoriuje gali susilpninti verslo dinamiškumą. Taip pat reikėtų spręsti reglamentuojamosioms profesijoms taikomų apribojimų panaikinimo klausimą;

(29)atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, 2024 m. Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų rekomendacijai dėl euro zonos ekonominės politikos įgyvendinti. Belgijai skirtos 1, 2, 3 ir 4 rekomendacijos padeda įgyvendinti pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą euro zonai skirtas rekomendacijas,

REKOMENDUOJA Belgijai 2024 ir 2025 m. imtis šių veiksmų:

1.Laiku pateikti vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Laikantis reformuoto Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, grynųjų išlaidų 29 augimą 2025 m. apriboti iki tokio tempo, kuris padėtų vidutinės trukmės laikotarpiu pradėti patikimai mažinti valdžios sektoriaus skolą, o valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki artimo Sutartyje nustatytai 3 % BVP pamatinei vertei. Spręsti numatomo su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimo problemą, be kita ko, užtikrinant, kad ilgalaikės priežiūros sistema būtų ekonomiškai efektyvesnė. Reformuoti mokesčių ir išmokų sistemą, kad būtų padidintos paskatos dirbti, perkeliant mokesčių naštą nuo darbo jėgos prie kitų šaltinių ir peržiūrint išmokų struktūrą. Finansuoti darbo jėgos mokesčių mažinimą, be kita ko, mažinant mokesčių išlaidas. Visų pirma imtis veiksmų, kad būtų laipsniškai panaikintos subsidijos iškastiniam kurui, be kita ko, akcizus perkeliant nuo elektros energijos prie iškastinio kuro.

2.Gerokai sparčiau įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant skyrių „REPowerEU“, užtikrinant, kad reformos ir investicijos būtų užbaigtos iki 2026 m. rugpjūčio mėn., kartu užtikrinant veiksmingą valdymą. Sparčiau įgyvendinti sanglaudos politikos programas. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą toliau daugiausia dėmesio skirti sutartiems prioritetams, kartu apsvarstant Europos strateginių technologijų platformos iniciatyvos teikiamas galimybes didinti konkurencingumą.

3.Spręsti darbo jėgos trūkumo ir įgūdžių neatitikties problemas, be kita ko, atsižvelgiant į žaliąją pertvarką, ir stiprinti aktyvumo skatinimo politiką, kad į darbo rinką būtų galima labiau integruoti nepalankioje padėtyje esančias grupes. Gerinti švietimo ir mokymo sistemų rezultatus bei teisingumą ir tęsti reformas siekiant stiprinti mokytojo profesiją.

4.Gerinti verslo aplinką ir verslo dinamiką mažinant reglamentavimo naštą bei sudėtingumą ir švelninant apribojimus paslaugų sektoriuje.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas / Pirmininkė

(1)    OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1263/oj .
(2)    2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17), ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/241/oj .
(3)    2023 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/435, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/241, kiek tai susiję su skyriais „REPowerEU“ ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, (ES) 2021/1060 bei (ES) 2021/1755 ir Direktyva 2003/87/EB (OL L 63, 2023 2 28, p. 1), ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/435/oj .
(4)    COM(2023) 168 final.
(5)    COM(2024) 77 final.
(6)    COM(2023) 901 final.
(7)    2024 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2024/1264, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L, 2024/1264, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1264/oj) ir 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1265, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L, 2024/1265, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1265/oj).
(8)    Grynosios išlaidos, apibrėžtos 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (ES) 2024/1263 (OL L, 2024/1263, 2024 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1263/oj ) 2 straipsnyje. Grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus i) palūkanų išlaidas, ii) diskrecines pajamų priemones, iii) Sąjungos programų išlaidas, kurios visiškai atitinka pajamas iš Sąjungos fondų, iv) nacionalines išlaidas bendram Sąjungos finansuojamų programų finansavimui, v) bedarbio pašalpų išlaidų ciklinius elementus ir vi) vienkartines bei kitas laikinąsias priemones.
(9)    2021 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas dėl Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10161/2021).
(10)    2023 m. gruodžio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas 2021 m. liepos 13 d. Įgyvendinimo sprendimas dėl Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (15570/2023).
(11)    COM(2024) 601 final.
(12)    Eurostato euro rodikliai, 2024 04 22.
(13)    COM(2023) 141 final.
(14)    Komisijos pranešimas, parengtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, 2024 06 19, COM(2024) 598 final.
(15)    2022 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija dėl 2022 m. Belgijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2022 m. Belgijos stabilumo programos, OL C 334, 2022 9 1, p. 1.
(16)    Pagal Komisijos 2024 m. pavasario prognozę, remiantis 10 metų realiu potencialaus augimo vidurkiu ir 2023 m. BVP defliatoriumi, numatoma, kad 2023 m. Belgijos vidutinio laikotarpio potencialios gamybos apimties augimas, naudojamas fiskalinės politikos krypčiai įvertinti, nominaliąja verte bus 5,7 %.
(17)    Fiskalinės politikos kryptis apibrėžiama kaip pagrindinės valdžios sektoriaus biudžeto būklės metinio pokyčio matas. Ja siekiama įvertinti ekonominę paskatą, kurią lemia tiek nacionalinėmis, tiek ES biudžeto lėšomis finansuojama fiskalinė politika. Fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip i) vidutinio laikotarpio potencialaus augimo ir ii) pirminių išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones (ir neįskaitant su COVID-19 krize susijusių laikinų neatidėliotinų priemonių), bet įskaitant išlaidas, finansuojamas teikiant negrąžintiną paramą (dotacijas) iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir kitų ES fondų, pokyčio skirtumas.
(18)    2023 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija dėl Belgijos 2023 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2023 m. Belgijos stabilumo programos, OL C 312, 2023 9 1, p. 12.
(19)    Grynosios pirminės išlaidos apibrėžiamos kaip nacionalinėmis lėšomis finansuojamos išlaidos, atėmus i) diskrecines pajamų priemones, ii) palūkanų išlaidas, iii) ciklines nedarbo išlaidas ir iv) vienkartines ir kitas laikinąsias priemones.
(20)    Šis skaičius rodo metines biudžeto išlaidas toms priemonėms, įskaitant pajamas ir išlaidas, taip pat atitinkamais atvejais atmetus pajamas iš mokesčių, taikomų nenumatytam energijos tiekėjų pelnui.
(21)    Šis poveikis vertinamas kaip valdžios sektoriaus pirminių išlaidų, atėmus i) papildomą diskrecinių pajamų priemonių poveikį biudžetui, ii) vienkartines ir iii) ciklines nedarbo išlaidas, iv) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytis, palyginti su vidutinio laikotarpio (10 metų) vidutiniu potencialiu nominaliojo BVP prieaugiu, išreikštas kaip santykis su nominaliuoju BVP.
(22)    Europos Komisija ir Ekonominės politikos komitetas, 2024 m. ataskaita dėl senėjimo, paskelbta adresu https://economy-finance.ec.europa.eu/publications/2024-ageing-report-economic-and-budgetary-projections-eu-member-states-2022-2070_lt .
(23)    Belgija taiko pajamų padalijimo sistemą (vadinamąjį santuokinį koeficientą), pagal kurią dalį uždirbančio partnerio profesinių pajamų galima priskirti nedirbančiam partneriui.
(24)    High Council of Finance, 2020, Reducing the tax burden on labour and financing options.
(25)    Schoonackers, R., 2020, Tax incentives for R&D: Are they effective? NBB Economic Review.
(26)    FPS Finance, 2024, Inventory of federal fossil fuel subsidies.
(27)    FPS Health and Finance, 2023, The landscape of carbon and energy pricing and taxation in Belgium.
(28)    Europos Komisija, 2023, Education and Training Monitor: Belgium.
(29)    Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 2 straipsnio 2 punktą, grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus palūkanų išlaidas, diskrecines pajamų priemones, Sąjungos programų išlaidas, kurios visiškai atitinka pajamas iš Sąjungos fondų, nacionalines išlaidas bendram Sąjungos finansuojamų programų finansavimui, bedarbio pašalpų išlaidų ciklinius elementus ir vienkartines bei kitas laikinąsias priemones.