9.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 261/7


TARYBOS REKOMENDACIJA

2017 m. liepos 11 d.

dėl 2017 m. Bulgarijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Bulgarijos konvergencijos programos

(2017/C 261/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Bulgarija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą.

(2)

2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Bulgarijos ataskaita. Joje įvertinta Bulgarijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių Bulgarija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Bulgarijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“; Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2017 m. vasario 22 d. Komisijos analizė leido padaryti išvadą, kad Bulgarijoje yra susidarę perviršiniai makroekonominiai disbalansai. Visų pirma Bulgarija ir toliau patiria disbalansus, susijusius su vis dar būdingu finansų sektoriaus pažeidžiamumu ir dideliu įmonių įsiskolinimu didelio ilgalaikio nedarbo sąlygomis;

(3)

2017 m. gegužės 17 d., praėjus terminui, Bulgarija pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą ir 2017 m. konvergencijos programą;

(4)

į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (3) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse;

(5)

šiuo metu Bulgarijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2017 m. konvergencijos programoje Vyriausybė, remdamasi subalansuotu 2016 m. biudžetu, 2017 m. planuoja 0,6 % BVP nominalųjį deficitą. Prognozuojama, kad nominalusis deficitas šiek tiek pagerės – iki 0,5 % BVP 2018 m. – ir vėliau bus pasiektas nedidelis perteklius. Numatyta, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslo, t. y.1 % BVP struktūrinio deficito, bus laikomasi su atsarga visą programos laikotarpį. 2017 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP nuo 29,5 % BVP 2016 m. palaipsniui sumažės iki 23,8 % 2020 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas;

(6)

2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Bulgarijai 2017 m. užtikrinti 0,5 % BVP metinį fiskalinį koregavimą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Iš biudžeto vykdymo rezultatų duomenų matyti, kad Bulgarija jau 2016 m. pasiekė daugiau nei jos vidutinės trukmės biudžeto tikslas. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, numatoma, kad, jei politika nesikeis, 2016 m. 0,1 % BVP struktūrinis perteklius 2017 m. taps 0,4 % BVP deficitu, o 2018 m. – 0,3 % BVP deficitu. Nepaisant šio pablogėjimo, prognozuojama, kad struktūrinis balansas abejais metais ir toliau viršys vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Apskritai Taryba mano, kad 2017 ir 2018 m. Bulgarija turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas;

(7)

dedamos pastangos siekiant pagerinti mokesčių surinkimą. Nepaisant pagerėjimo, mokestinių prievolių vykdymas tebėra problema. Šešėlinės ekonomikos ir nedeklaruojamo darbo mastas vis dar yra didelis. Su mokesčiais susijusi administracinė našta buvo sumažinta, tačiau vis dar yra didelė. Priemonės, kuriomis siekiama mažinti biurokratizmą, iki šiol, atrodo, davė mažai rezultatų, ir nėra jokių požymių, kad savanoriškas mokestinių prievolių vykdymas iš esmės pagerėtų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, panašu, kad šių taisyklių vykdymo užtikrinimas svarbus ne tik vykdant kontrolę, bet taip pat stiprinant mokestinių prievolių nevykdymo prevenciją. Akivaizdu, kad 2015–2017 m. bendros nacionalinės mokesčių surinkimo gerinimo strategijos veiksmų planas, kuriuo sprendžiama šešėlinės ekonomikos problema ir mažinamos mokestinių prievolių vykdymo išlaidos, yra naudinga priemonė, ypač vertinant ir gerinant keleto mokesčių srities administracinių įstaigų darbo koordinavimą ir efektyvumą. Konkrečių priemonių ex post poveikio analizė galėtų padėti tinkamai vertinti, planuoti ir nukreipti būsimas mokestinių prievolių vykdymo priemones. Šios priemonės bus įtrauktos į visapusišką bendrą nacionalinę strategiją, pakeisiančią dabartinę strategiją, kuri baigia galioti 2017 m. pabaigoje;

(8)

Bulgarijos valdžios institucijos, konsultuodamosi ir bendradarbiaudamos su atitinkamomis Europos įstaigomis, atliko bankininkystės ir draudimo sektorių turto kokybės patikrinimų ir testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat privačių pensijų fondų turto patikrinimą. Nors iš rezultatų matyti bendras sektorių tvirtumas, tačiau pasitvirtino ir tam tikras pažeidžiamumas, be kita ko, kai kurių sistemai svarbių institucijų. Kadangi tolesnės priemonės dar nėra iki galo įgyvendintos, pažeidžiamumo šaltinis išlieka. Be to, per tris patikrinimus išsamiai nenagrinėti kai kurie klausimai, įskaitant nelikvidžių finansinių priemonių, turto ir susijusių šalių pozicijų vertinimą. Šiems klausimams spręsti priežiūros institucijos galėtų taikyti atsargesnį metodą. Tarp neišspręstų draudimo sektoriaus klausimų – tam tikrų perdraudimo sutarčių ir kai kurių gautinų draudimo sumų tvarkymas ir grupinė priežiūra;

(9)

siekiant spręsti vėl galimą panašių disbalansų susidarymo ateityje problemą, reikia galutinai patvirtinti bankų priežiūros gerinimo priemones ir toliau gerinti ne bankų priežiūrą. Pagrindiniai valdžios institucijų uždaviniai tebėra sunkiai įvertinamo turto ir nesąžiningos verslo praktikos, įskaitant susijusių šalių ir susijusį skolinimą, klausimų sprendimas. Bulgarijos nacionalinis bankas pradėjo įgyvendinti bankų priežiūros reformavimo ir plėtojimo planą, kuris taip pat grindžiamas Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo nustatytais faktais. Šis planas dabar įgyvendinamas, tačiau jį gali tekti iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į Finansų sektoriaus vertinimo programos išvadas. Per draudimo ir pensijų fondų patikrinimus nustatyti priežiūros trūkumai aiškiai rodo, kad Finansinės priežiūros komisija turi parengti ir įgyvendinti išsamų priežiūros stiprinimo planą, ir gerinti savo vidaus valdymą ir veikimą. Siekiant užtikrinti visišką patikimumą, toks planas turėtų būti grindžiamas geriausia tarptautine šios srities praktika ir turėtų būti parengtas ir įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis Europos įstaigomis, prireikus atsižvelgiant į paslaugas teikiančių trečiųjų šalių pastabas;

(10)

įmonių skola išlieka didelė (daug didesnė nei analogiškų šalių), ji yra našta įmonių balansuose ir gali riboti kredito paklausą bei investicijas per vidutinės trukmės laikotarpį. Siekdamos sumažinti vis dar didelį įmonių neveiksnių paskolų kiekį, Bulgarijos valdžios institucijos turėtų parengti išsamų priemonių rinkinį, kuriuo bankams būtų palengvinta skolų pertvarkymo procedūra. Pavyzdžiui, paspartinus nemokumo sistemos pertvarkymą, pagerėtų teisinė blogų skolų klausimo sprendimo aplinka ir būtų sudarytos neteisminio restruktūrizavimo sąlygos. Be nemokumo sistemos, į priemonių rinkinį būtų galima įtraukti priežiūros gaires, skirtas bankams, kuriuose ypač daug neveiksnių paskolų. Į jį taip pat būtų galima įtraukti veiksmus, kuriais būtų užtikrinta, kad duomenys apie turto kokybę taptų skaidresni, siekiant padėti stiprinti antrinę neveiksnių paskolų rinką;

(11)

naujausi darbo rinkos pokyčiai buvo teigiami, tačiau vis dar išlieka struktūrinių problemų. Darbo jėgos toliau mažėja dėl visuomenės senėjimo ir emigracijos. Kadangi ekonomika patiria struktūrinių pokyčių, būtina išnaudoti neišnaudotą darbo jėgos potencialą. Šiuo metu darbo rinkai būdinga tai, kad bendro nedarbo atžvilgiu ilgalaikių bedarbių dalis yra didelė ir yra didelis neaktyvumo lygis, taip pat ribotas jaunimo įtraukimas į darbo rinką, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis. Nors nedarbo lygis nukrito žemiau Sąjungos 2015 m. vidurkio, vis dar svarbiausi uždaviniai yra ilgalaikio nedarbo lygis, nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo ir žemos kvalifikacijos asmenų užimtumo lygis. Atsižvelgiant į šiuos uždavinius, aktyvi darbo rinkos politika yra nepakankamai orientuota į palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes ir jų poreikius, ir tai kliudo jų įsidarbinamumui. Be to, nepakankamai integruotos užimtumo ir socialinės paslaugos, skirtos socialinių išmokų gavėjams, gali apriboti jų dalyvavimą darbo rinkoje;

(12)

mokymosi rezultatų gerinimas ir kokybiško įtraukiojo bendrojo švietimo sistemos stiprinimas tebėra problema, kuri gali turėti įtakos skurdui. Nors vaikų skurdo ar socialinės atskirties rizika šiek tiek sumažėjo, ji tebėra viena iš didžiausių Sąjungoje ir yra glaudžiai susijusi su tėvų išsilavinimo lygiu. Pagal 2015 m. EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programą (PISA) vertinant pagrindinių gebėjimų duomenis, matyti, kad skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse gebėjimų neturinčių moksleivių dalis tebėra viena iš didžiausių Sąjungoje. Dar neparengta planuota mokyklų finansavimo gerinimo metodika. Teikiant papildomą paramą prastų rezultatų pasiekusioms mokykloms, padedama pasiekti teisingesnių rezultatų. Vaikai iš šeimų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis žemesnė, ypač romų šeimų, neturi de facto lygių švietimo, be kita ko, ikimokyklinio ugdymo, galimybių. Profesinis rengimas ir mokymas pertvarkomi, bet jų kokybė ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas su įmonėmis ir socialiniais partneriais yra nepakankami. Toliau plėtojama dvejopa švietimo sistema. Aukštojo mokslo srityje į rezultatus orientuotu finansavimu siekiama pagerinti kokybę ir atitiktį darbo rinkos poreikiams;

(13)

pagrindinėmis sveikatos priežiūros sistemos problemomis išlieka ribotos galimybės gauti priežiūrą, mažas finansavimas, specialistų emigracija ir prasti sveikatos rezultatai. Dėl prastos sveikatos draudimo apsaugos, įskaitant mažą valstybinį ambulatorinių medicinos paslaugų draudimą ir didelius mokėjimus savo lėšomis, kai kuriems žmonėms sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugų. Naujos priemonės, kaip antai atrankinis ligoninių paslaugų sutarčių sudarymas pagal Nacionalinį sveikatos planą, gali padėti didinti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugų ir didinti teisingumą, jeigu jos bus visiškai įgyvendintos;

(14)

nors minimalus darbo užmokestis Bulgarijoje vis dar yra mažiausias Sąjungoje, nuo 2011 m. jis labai padidėjo. Padaryta nedidelė pažanga nustatant objektyvų mechanizmą, nepaisant darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimo dėl kriterijų. Kadangi nėra skaidraus mechanizmo, kurį taikant būtų atsižvelgiama į ekonominius ir socialinius kriterijus, darbo rinkos sąlygas ir institucinius jų taikymo aspektus, gali būti sukliudyta užtikrinti tinkamą užimtumo bei konkurencingumo rėmimo ir darbo pajamų apsaugojimo tikslų pusiausvyrą. Nepaisant tam tikrų socialinių partnerių nesutarimų per žlugusias derybas dėl minimalių socialinės apsaugos ribų 2017 m., socialinis dialogas šalyje tebevyksta;

(15)

svarbi ekonominė ir socialinė problema tebėra didelė žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, dalis. Bulgarija vis dar yra skurdžiausia Sąjungos valstybė narė, o palankių sąlygų neturinčių asmenų grupės, pvz., romai, vaikai, pagyvenę žmonės ir kaimo vietovių gyventojai, patiria neproporcingai didelį to poveikį. Po kelerių metų, per kuriuos padėtis nuolat gerėjo, pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygis gerokai pablogėjo. Ypač didelė skurdo arba socialinės atskirties rizika kyla pagyvenusioms moterims, nes paprastai jų pensijų įmokų laikotarpis trumpesnis. Nors santykinio vaikų skurdo padėtis pagerėjo, šios grupės skurdo lygis tebėra labai aukštas. Priėmus naują veiksmų planą, skatinamas vaikų globos deinstitucionalizavimas. Tačiau šių pokyčių vis dar nesulaukia suaugusieji ir neįgalieji. Didelė ir vis didėjanti problema yra pajamų nelygybė. 20 % turtingiausių namų ūkių ir 20 % skurdžiausių namų ūkių pajamų santykis padidėjo nuo 6,1 2012 m. iki 7,1 2015 m. ir yra vienas didžiausių Sąjungoje. Bulgarijoje pajamų nelygybės prieš mokesčius ir socialinius pervedimus ir po jų skirtumas yra vienas mažiausių Sąjungoje. Socialinės apsaugos sistema, įskaitant bendrąją minimalių pajamų sistemą, nėra užtikrinama tinkamo lygio parama. Socialines išmokas gaunančių asmenų draudimo apsauga tebėra nedidelė, o norint ja pasinaudoti taikomi labai griežti reikalavimai. Minimalių pajamų lygis tebėra žemas ir nuo 2009 m. nebuvo atnaujintas, taip pat nėra skaidraus jų koregavimo mechanizmo;

(16)

įdiegtos priemonės, kuriomis siekiama gerinti viešųjų pirkimų sistemą, bet jų konkreti pridėtinė vertė dar nėra aiški. Būtina užtikrinti tinkamą ir veiksmingą naujos rizika grindžiamos ex ante kontrolės sistemos įgyvendinimą. Dar nenuspręsta, kaip įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas peržiūrėjus apeliacinių skundų sistemą, kadangi veiksmingos teisių gynimo priemonės ypač svarbios įgyvendinant svarbius projektus. Kai Viešųjų pirkimų agentūros administraciniai gebėjimai bus įvertinti, jie turės būti pritaikyti prie agentūros funkcijų. Be to, reikėtų stiprinti administracinius perkančiųjų organizacijų gebėjimus, be kita ko, naudojantis metodine parama, kurią centrinei administracijai, savivaldybėms ir sveikatos sektoriui teikia Viešųjų pirkimų agentūra, ir centrinių perkančiųjų organizacijų vykdoma centralizuota ir (arba) pagalbine pirkimo veikla, skirta centrinei administracijai, savivaldybėms ir sveikatos sektoriui. Siekiant padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą, vis dar reikia užbaigti diegti e. viešuosius pirkimus. Toliau didelį susirūpinimą kelia nešališkumo vykdant viešuosius pirkimus užtikrinimas ir galimų interesų konfliktų prevencija. Nepaisant naujausių reformų, kuriomis siekiama modernizuoti viešąjį administravimą, viešųjų institucijų efektyvumas ir veiksmingumas tebėra ribotas. 2016 m. padaryti keli teisiniai pakeitimai, siekiant nustatyti tinkamą teisinę sistemą, bet užtikrinti jų veiksmingą ir sisteminį vykdymą ir įgyvendinimą sudėtinga;

(17)

2016 m. Bulgarija ėmėsi svarbių reformų, kuriomis siekiama spręsti nuolat susirūpinimą keliantį teismų sistemos nepriklausomumo ir kokybės klausimą. Tačiau, kadangi šios reformos pradėtos visai neseniai, dar per anksti vertinti jų poveikį. Tolesnių veiksmų būtina imtis keliose srityse. Korupcija taip pat tebėra vienas iš pagrindinių Bulgarijos uždavinių ir toliau stabdo investicijas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis. 2015 m. valdžios institucijos pateikė plataus užmojo kovos su korupcija strategiją, tačiau jos įgyvendinimas vis dar yra pradiniame etape. Bulgarijos kovos su korupcija politiką toliau varžo silpnos ir susiskaldžiusios institucijos, menki baudžiamojo persekiojimo rezultatai kovojant su aukšto lygio pareigūnų korupcija ir susilpnėjusi Parlamento parama reformoms. Pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (4) Bulgarija gauna rekomendacijų teismų sistemos reformos ir kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse. Todėl šios sritys neįtrauktos į Bulgarijai skirtas rekomendacijas;

(18)

atsižvelgdama į 2017 m. Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Bulgarijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino veiksmus, kurių Bulgarija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba mano, jog tikėtina, kad Bulgarija laikysis Stabilumo ir augimo pakto;

(20)

atsižvelgus į Komisijos nuodugnią apžvalgą ir šio vertinimo rezultatus, Tarybos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 2 ir 3 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Bulgarijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:

1.

Toliau gerinti mokesčių surinkimą ir mokestinių prievolių vykdymą, be kita ko, po 2017 m. įgyvendinant išsamų priemonių rinkinį. Stiprinti priemonių, kuriomis būtų mažinamas neoficialios ekonomikos, visų pirma nedeklaruojamo darbo, mastas, vykdymo užtikrinimą.

2.

Imtis tolesnių priemonių po finansų sektoriaus patikrinimų, visų pirma dėl perdraudimo sutarčių, grupinės priežiūros, sunkiai įvertinamo turto ir susijusių šalių pozicijų. Gerinti bankų ir ne bankų priežiūrą – įgyvendinti išsamius veiksmų planus glaudžiai bendradarbiaujant su Europos įstaigomis. Padėti mažinti vis dar didelį įmonių neveiksnių paskolų kiekį – parengti išsamų priemonių rinkinį, be kita ko, paspartinti nemokumo sistemos reformą ir skatinti antrinės neveiksnių paskolų rinkos veikimą.

3.

Gerinti aktyvios darbo rinkos politikos tikslingumą ir užimtumo bei socialinių paslaugų, skirtų palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, tarpusavio integraciją. Didinti kokybiško bendrojo švietimo teikimą, visų pirma romams. Didinti sveikatos draudimo apsaugą, mažinti mokėjimus savo lėšomis ir spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo klausimą. Konsultuojantis su socialiniais partneriais, sukurti skaidrų minimalaus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmą. Didinti minimalių pajamų aprėptį ir adekvatumą.

4.

Užtikrinti veiksmingą 2014–2020 m. Nacionalinės viešųjų pirkimų strategijos įgyvendinimą.

Priimta Briuselyje 2017 m. liepos 11 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. TÕNISTE


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(4)  2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas 2006/929/EB, nustatantis bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006 12 14, p. 58).