Briuselis, 2025 07 24

COM(2025) 423 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnį


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnį

Teisinis pagrindas

Tarnybos nuostatų (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. 1 ) 77 straipsnyje nustatyta, kad pensinis amžius įvertinamas kas penkerius metus, pradedant 2014 m. sausio 1 d., remiantis Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. Konkrečiai, ataskaitoje nagrinėjama, kaip kito valstybių narių valstybės tarnautojų pensinis amžius ir ES institucijų pareigūnų tikėtina gyvenimo trukmė.

Teisėkūros institucijos taip pat nusprendė, kad prireikus Komisija, ypatingą dėmesį atkreipdama į pokyčius valstybėse narėse, pateikia pasiūlymą, kuriuo atsižvelgiant į tos ataskaitos išvadas pensinis amžius keičiamas.

Šia ataskaita minėta nuostata įgyvendinama nagrinėjant, kaip 2019–2023 m. kito valstybių narių valstybės tarnautojų pensinis amžius ir ES institucijų pareigūnų tikėtina gyvenimo trukmė.

1.Ataskaitos aprėptis

Pagal Tarnybos nuostatų 77 straipsnį, valstybių narių valstybės tarnautojų pensinio amžiaus ir ES institucijų pareigūnų tikėtinos gyvenimo trukmės raida turėtų būti vertinama kas penkerius metus, taigi ši ataskaita apima penkiametį ataskaitinį laikotarpį – nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2

Teisėkūros institucijos nustatė materialinę taikymo sritį, apimančią tiek valstybių narių valstybės tarnautojų pensinio amžiaus, tiek ES institucijų pareigūnų tikėtinos gyvenimo trukmės raidą. Be to, jos nurodė, kad, vertindama galimybę pensinį amžių pakeisti, Komisija ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į pokyčius valstybėse narėse.

2.Bendroji informacija

2.1.Duomenų rinkimas

Eurostatas paprašė valstybių narių ekspertų kasmet teikti duomenis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio darbo grupėje (83 straipsnio darbo grupė) 3 . Ši darbo grupė yra kompetentinga kartu su Eurostatu spręsti visus su Tarnybos nuostatų XII priedo įgyvendinimo metodika susijusius klausimus.

Siekdama įvykdyti savo pareigą teikti ataskaitas ir laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies, Europos Komisija paprašė valstybių narių atstovų 83 straipsnio darbo grupėje iki 2025 m. kovo mėn. pateikti duomenis apie atitinkamų valstybės tarnautojų pensijų sistemas ir patvirtinti tų duomenų patikimumą. Konkrečiai, reikėjo pateikti duomenis apie ataskaitiniu laikotarpiu taikytą pensinį amžių ir kitas pensijų sistemų veikimo sąlygas.

2.2.Metodiniai aspektai

Pensijų išmokas valstybėse narėse galima palyginti tik tam tikru mastu, nes tarp jų pensijų sistemų esama struktūrinių skirtumų. Visų pirma, valstybių narių centrinių tarnybų valstybės tarnautojų sistemos gali apimti skirtingas tiriamosios visumos grupes, t. y. valstybių narių sistemos apima centrinės valdžios pareigūnus, visus viešojo sektoriaus valstybės tarnautojus arba visus dirbančius gyventojus, įskaitant centrinės valdžios institucijų valstybės tarnautojus.

Be to, tam tikros nacionalinės sistemos yra grindžiamos įmokų pervedimo planais arba einamojo finansavimo modeliu (t. y. kai išėjusiesiems į pensiją paskirstomos dirbančiųjų pensijų įmokos), o ne taupymo planais (pagal kuriuos darbuotojai moka savo būsimos pensijos įmokas). Be to, tam tikrose nacionalinėse sistemose pensinis amžius nustatomas pagal lytį.

Kaip patvirtinta ES teismų praktikoje 4 , ES institucijų pareigūnų pensijų sistema yra teorinis (virtualus) fondas, iš kurio mokamos nustatytos išmokos ir kuriame darbuotojo įmokos naudojamos būsimoms įmokų mokėtojų pensijoms finansuoti. Įmokos faktiškai padengia tam tikrais metais įgytas teises į pensiją atitinkančias išlaidas ir niekaip nėra susijusios su tų metų pensijų išlaidomis 5 .

2.3.Įprasto pensinio amžiaus apibrėžtis

Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje nurodyta, koks yra pensinis amžius. Jis taip pat laikomas įprastu pensiniu amžiumi. Šis terminas žymi amžių, kurio sulaukę ES institucijų darbuotojai automatiškai išeina į pensiją, nebaudžiami pinigine nuobauda. 2014 m. sausio 1 d. įprastas ES institucijų darbuotojų, įdarbintų nuo 2014 m., pensinis amžius padidintas iki 66 metų. Iki tos dienos įdarbintiems darbuotojams taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Taikomos dvi nuo įprasto pensinio amžiaus nukrypti leidžiančios nuostatos:

-pirma, darbuotojai gali prašyti leidimo į pensiją išeiti anksčiau laiko, t. y. nesulaukę įprasto pensinio amžiaus. 2014 m. sausio 1 d. visų darbuotojų ankstyvo išėjimo į pensiją amžius padidintas iki 58 metų. Išeinantiesiems į pensiją anksčiau laiko visada taikomos didelės piniginės nuobaudos 6 ;

-antra, jei darbuotojai to patys prašo ir jei, paskyrimų tarnybos nuomone, tai pateisinama tarnybos interesais, jie gali tarnybą tęsti iki 67 metų. Išimties tvarka darbuotojai gali tarnybą tęsti iki 70 metų – tokiu atveju jie automatiškai išeina į pensiją paskutinę mėnesio, kurį jie sulaukia tokio amžiaus, dieną.

Remdamosi tuo, kas išdėstyta pirmiau, 83 straipsnio darbo grupėje atitinkamus duomenis apie įprastą pensinį amžių, minimalų pensinį amžių ir maksimalų pensinį amžių pateikė dauguma valstybių narių.

3.Valstybių narių centrinių tarnybų valstybės tarnautojų atitinkamo pensinio amžiaus raida

Toliau pateikiamose diagramose parodytas valstybių narių centrinėse tarnybose dirbančių valstybės tarnautojų įprastas pensinis amžius, minimalus pensinis amžius ir maksimalus pensinis amžius. Lentelėse nenurodytos valstybės narės arba tik prie vienų metų nurodytos valstybės narės duomenų Eurostatui nepateikė arba minimalaus ar maksimalaus pensinio amžiaus nėra nustačiusios 7 .

3.1. Valstybių narių centrinių tarnybų valstybės tarnautojų įprastas pensinis amžius

 

 

* Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad duomenys apskaičiuojami kaip vidurkis, nes Italijoje taikoma skirtinga pensijų skyrimo tvarka. Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad „âge d’annulation de la décote“ (67 metai) yra amžius, nuo kurio asmuo gali išeiti į pensiją ir gauti visą, be nuobaudų pensiją, net jei jis nemokėjo įmokų reikiamą metų skaičių. Sulaukusiesiems tokio amžiaus automatiškai apskaičiuojama viso tarifo pensija, neatsižvelgiant į patvirtintą stažą.

3.2. Minimalus pensinis amžius

 

Kaip nurodyta 2.3 skirsnyje, išeinantiesiems į pensiją anksčiau laiko visada taikomos didelės piniginės nuobaudos, nes atitinkama pensija sumažinama po 3,5 proc. už kiekvienus metus nuo faktinio išėjimo į pensiją amžiaus iki nustatyto pensinio amžiaus. Faktiškai darbuotojų, į pensiją išeinančių 58 metų, bruto pensija sumažėja 28 proc. Palyginimo dėlei septyniose valstybėse narėse, kur valstybės tarnybų darbuotojų minimalus pensinis amžius yra didesnis nei 58 metai, nuobaudos už ankstyvą išėjimą į pensiją netaikomos.

3.3. Maksimalus pensinis amžius

 

3.4.Valstybių narių valstybės tarnautojų pensinio amžiaus raidos vertinimas

 

* Kalbant apie šalis, kuriose moterų ir vyrų pensinis amžius skiriasi, pirmiau pateiktoje lentelėje nurodoma didžiausia vertė. Kalbant apie šalis, kuriose įprastinis pensinis amžius nurodomas dešimtainiais skaičiais, suapvalinta iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

Pirmiau pateiktose diagramose parodyta, kaip 2019–2023 m. ES valstybėse narėse kito centrinės valdžios tarnybose dirbantiems valstybės tarnautojams nustatytas minimalus, įprastas ir maksimalus pensinis amžius.

Iš jų matyti tam tikrų skirtumų, nes vienose valstybėse narėse valstybės tarnybų darbuotojams minimalus ar maksimalus pensinis amžius nenustatytas, o kitose valstybėse narėse centrinėse tarnybose dirbančių valstybės tarnautojų maksimalus pensinis amžius nesiskiria nuo jų įprasto pensinio amžiaus.

Todėl, nors šie surinkti duomenys ir naudingi, nes iš jų galima spręsti apie valstybių narių centrinių tarnybų tarnautojams nustatytą pensinį amžių, lyginti reikėtų atsargiai.

2019 m. vertinimas parodė, kad keturių valstybių narių valstybės tarnybų darbuotojų įprastas pensinis amžius buvo didesnis nei įprastas ES institucijų darbuotojų pensinis amžius (66 metai), o įprastas visų valstybių narių valstybės tarnybų darbuotojų pensinis amžius svyravo nuo 60 iki 67 metų.

2023 m. vertinimas rodo, kad penkių valstybių narių valstybės tarnybų darbuotojų įprastas pensinis amžius buvo didesnis nei įprastas ES institucijų darbuotojų pensinis amžius, o įprastas visų valstybių narių valstybės tarnybų darbuotojų pensinis amžius svyravo nuo 60 iki 68 metų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daromos šios pastabos:

-po Tarnybos nuostatų 2014 m. dalinio pakeitimo įprastas pensinis amžius, ES institucijų statutiniams darbuotojams taikomas pagal Tarnybos nuostatų 77 straipsnį, tebėra vienas iš didžiausių, palyginti su valstybių narių centrinėse tarnybose dirbantiems valstybės tarnautojams taikomu įprastu pensiniu amžiumi;

-2023 m. 81 proc. 8 atsakymus pateikusių valstybių narių valstybės tarnybų darbuotojų įprastas pensinis amžius buvo toks pat kaip ir įprastas ES institucijų darbuotojų pensinis amžius arba už jį mažesnis;

-ataskaitiniu laikotarpiu vidutinis įprastas atsakymus pateikusių valstybių narių tarnautojų pensinis amžius padidėjo mažiau nei vienais metais;

-nuo 2004 m. iki 2014 m. įprastam ES institucijų darbuotojų pensiniam amžiui padidėjus nuo 60 iki 66 metų, matyti valstybių narių pastangų pasivyti šiuos valstybės tarnybų tarnautojų rodiklius tendencija;

-ataskaitiniu laikotarpiu tebėra skirtumų tarp valstybių narių valstybės tarnybų;

-dabartinis maksimalus ES institucijų darbuotojų pensinis amžius (70 metų) atitinka aukščiausią valstybių narių centrinių tarnybų valstybės tarnautojams taikomą standartą;

-minimalus ES institucijų darbuotojų pensinis amžius yra vienas iš mažiausių. Palyginimo dėlei septyniose valstybėse narėse, kur valstybės tarnybų tarnautojų minimalus pensinis amžius yra didesnis nei 58 metai, nuobaudos už ankstyvą išėjimą į pensiją netaikomos 9 .

4.ES institucijų pareigūnų tikėtinos gyvenimo trukmės raida

ES institucijų darbuotojų tikėtinos gyvenimo trukmės raidos vertinimas grindžiamas Tarnybos nuostatų XII priede nustatytais demografiniais parametrais. Tie patys parametrai naudojami atliekant metinį ir penkiametį ES institucijų pareigūnų pensijų sistemos aktuarinį vertinimą.

Eurostatas kasmet renka šiuos demografinius duomenis remdamasis sistemos dalyvių tiriamosios visumos, kurią sudaro faktiškai dirbantys darbuotojai ir pensininkai, stebėjimais. Ši informacija gaunama iš institucijų ir agentūrų, kurių darbuotojai yra šios sistemos dalyviai.

2023 m. gyvenimo trukmės lentelė (EULT) yra perspektyvinė 10 . Ji parengta remiantis ilgalaikiu visų ES institucijų pareigūnų pensijų sistemos narių mirtingumo stebėjimu (duomenys suskirstyti pagal amžių ir lytį). ES institucijų pareigūnų pensijų sistemai vertinti naudojamos gyvenimo trukmės lentelės atnaujinamos kas penkerius metus 11 , kad atspindėtų naujausius mirtingumo rodiklius.

4.1. Metodiniai aspektai

Eurostatas perspektyvinėmis gyvenimo trukmės lentelėmis naudojosi atlikdamas penkiamečius 2019 ir 2023 m. ES institucijų pareigūnų pensijų sistemos vertinimus, atitinkamai 2018 m. ES gyvenimo trukmės lentele ir 2023 m. ES gyvenimo trukmės lentele. Abi gyvenimo trukmės lenteles peržiūrėjo ir patvirtino dvi skirtingos pagal Tarnybos nuostatų XII priedo 13 straipsnio 2 dalį paskirtos nepriklausomų išorės aktuarų bendrovės.

Į perspektyvines gyvenimo trukmės lenteles mirtingumo rodikliai įtraukiami atsižvelgiant į lytį, amžių ir į atitinkamus metus. Šiose lentelėse į numatomus būsimus mirtingumo pokyčius atsižvelgiama paisant nustatytų ir numatomų apibrėžtos tiriamosios asmenų visumos mirtingumo pokyčių visu jų gyvenimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų 2023 m. būtų atnaujinta atsižvelgiant į 2023 m. nustatytą 65 metų asmenų mirtingumo rodiklį, 2024 m. numatomą 66 metų asmenų mirtingumo rodiklį, 2025 m. numatomą 67 metų asmenų mirtingumo rodiklį ir t. t. – taip galima numatyti būsimus mirtingumo pokyčius.

Palyginimo dėlei momentinėms gyvenimo trukmės lentelėms parengti naudojami vienų (arba kelerių) metų mirtingumo rodikliai ir daroma prielaida, kad tie rodikliai nesikeis visą likusį asmens gyvenimą. Tai reiškia, kad jos būtų rengiamos neatsižvelgiant į vėlesnius mirtingumo rodiklių pokyčius. Taigi momentinės gyvenimo trukmės lentelės atspindi vidutinį papildomų metų, kuriuos asmuo nugyventų, skaičių, jei visam likusiam jo gyvenimui būtų taikomi tam tikros vietovės tam tikro laikotarpio asmenų mirtingumo pagal amžių rodikliai. Šiose lentelėse atsižvelgiama į tai, kad senstant mirtingumas vidutiniškai didėja, tačiau jos neatspindi laikui bėgant vykstančios mirtingumo raidos. Šiuo atveju daroma prielaida, kad būsimas mirtingumas bus lygiai toks pat kaip ir dabartinis mirtingumas.

Eurostato parengtose 2023 m. perspektyvinėse ES gyvenimo trukmės lentelėse atsižvelgiama į nuolatinio tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo per 18 metų laikotarpį tendenciją, grindžiamą ES institucijų pareigūnų pensijų sistemos dalyvių tiriamosios visumos mirtingumo raida. Ši lentelė grindžiama ES institucijų pareigūnų pensijų sistemos dalyvių mirtingumo stebėjimu: toks metodas įmanomas atsižvelgiant į ES institucijų pareigūnų pensijų sistemos populiacijos dydį ir leidžia išvengti galimo išorinio šališkumo, kuris atsirastų naudojant išorinius duomenis.

Naudojamos perspektyvinės gyvenimo trukmės lentelės atitinka geriausią aktuarinę praktiką. Nors nėra aišku, ar tikėtina gyvenimo trukmė nuolat ilgės, šiomis prielaidomis remiamasi nustatant darbuotojų tikėtiną gyvenimo trukmę. Šią tikėtiną gyvenimo trukmę atspindi ES institucijų pareigūnų pensijų sistemos įsipareigojimai, nes ja remiantis pensijų įmokų tarifas kasmet pakoreguojamas, siekiant užtikrinti šios sistemos pusiausvyrą.

Galiausiai, apskaičiuodamas tikėtiną gyvenimo trukmę, Eurostatas naudojo metodiką (kuriai pritarė metodiką ir rezultatus patvirtinę išorės aktuarai), pagal kurią COVID-19 pandemijos paveikti metai nebuvo pervertinti. Ši metodika atspindi geriausią aktuarinę praktiką ir dėl jos valstybės narės taip pat susitarė 83 straipsnio darbo grupėje.

4.2. ES institucijų darbuotojų tikėtinos gyvenimo trukmės 2019 ir 2023 m. palyginimas

Vyrų ir moterų mirtingumas skiriasi, todėl tiek 2019 m., tiek 2023 m. aktuarinės gyvenimo trukmės lentelėse duomenys apskaičiuoti atskirai ir suskirstyti pagal lytį ir amžių.

Vyrai Moterys        

Amžius

Tikėtina

gyvenimo trukmė

2019 m.

Tikėtina

gyvenimo trukmė

2023 m.

Tikėtinos

gyvenimo trukmės pailgėjimas

(2019–2023 m.)

Amžius

Tikėtina

gyvenimo trukmė

2019 m.

Tikėtina

gyvenimo trukmė

2023 m.

Tikėtinos

gyvenimo trukmės pailgėjimas

(2019–2023 m.)

18

65,9

66,1

0,212

18

68,4

68,9

0,486

19

64,9

65,2

0,216

19

67,4

67,9

0,486

20

64,0

64,2

0,220

20

66,4

66,9

0,486

21

63,0

63,2

0,224

21

65,5

65,9

0,485

22

62,0

62,2

0,229

22

64,5

65,0

0,484

23

61,0

61,2

0,233

23

63,5

64,0

0,483

24

60,0

60,3

0,237

24

62,5

63,0

0,482

25

59,0

59,3

0,242

25

61,5

62,0

0,482

26

58,1

58,3

0,248

26

60,5

61,0

0,482

27

57,1

57,3

0,252

27

59,5

60,0

0,482

28

56,1

56,3

0,255

28

58,5

59,0

0,482

29

55,1

55,4

0,259

29

57,5

58,0

0,483

30

54,1

54,4

0,263

30

56,5

57,0

0,484

31

53,1

53,4

0,266

31

55,6

56,0

0,484

32

52,1

52,4

0,270

32

54,6

55,1

0,485

33

51,2

51,4

0,273

33

53,6

54,1

0,485

34

50,2

50,4

0,275

34

52,6

53,1

0,486

35

49,2

49,5

0,278

35

51,6

52,1

0,487

36

48,2

48,5

0,280

36

50,6

51,1

0,486

37

47,2

47,5

0,282

37

49,6

50,1

0,487

38

46,2

46,5

0,283

38

48,6

49,1

0,486

39

45,3

45,5

0,284

39

47,7

48,1

0,486

40

44,3

44,6

0,282

40

46,7

47,2

0,485

41

43,3

43,6

0,281

41

45,7

46,2

0,483

42

42,3

42,6

0,278

42

44,7

45,2

0,481

43

41,3

41,6

0,274

43

43,7

44,2

0,478

44

40,4

40,6

0,269

44

42,8

43,2

0,474

45

39,4

39,7

0,262

45

41,8

42,3

0,470

46

38,4

38,7

0,253

46

40,8

41,3

0,465

47

37,5

37,7

0,244

47

39,8

40,3

0,459

48

36,5

36,8

0,233

48

38,9

39,3

0,453

49

35,6

35,8

0,223

49

37,9

38,4

0,445

50

34,6

34,8

0,211

50

37,0

37,4

0,437

51

33,7

33,9

0,199

51

36,0

36,4

0,429

52

32,7

32,9

0,186

52

35,0

35,5

0,421

53

31,8

31,9

0,174

53

34,1

34,5

0,412

54

30,8

31,0

0,161

54

33,1

33,5

0,402

55

29,9

30,1

0,148

55

32,2

32,6

0,393

56

29,0

29,1

0,135

56

31,3

31,6

0,383

57

28,1

28,2

0,122

57

30,3

30,7

0,372

58

27,1

27,3

0,109

58

29,4

29,8

0,361

59

26,2

26,3

0,096

59

28,5

28,8

0,351

60

25,3

25,4

0,084

60

27,6

27,9

0,340

61

24,4

24,5

0,073

61

26,7

27,0

0,328

62

23,6

23,6

0,062

62

25,8

26,1

0,316

63

22,7

22,7

0,053

63

24,9

25,2

0,305

64

21,8

21,8

0,045

64

24,0

24,3

0,293

65

20,9

21,0

0,038

65

23,1

23,4

0,281

66

20,1

20,1

0,039

66

22,3

22,5

0,270

Iš faktiškai dirbančių (18–66 metų 12 ) darbuotojų tikėtinos gyvenimo trukmės 2019 ir 2023 m. palyginimo matyti, kad ji šiek tiek pailgėjo.

Iš 2023 m. vyrų tikėtinos gyvenimo trukmės lentelės matyti, kad ji pailgėjo labai nedaug: nuo 0,212 metų (dviejų mėnesių ir 17 dienų) kalbant apie jaunesnius faktiškai dirbančius darbuotojus iki 0,039 metų (14 dienų) sulaukus įprasto pensinio amžiaus.

Iš 2023 m. moterų tikėtinos gyvenimo trukmės lentelės matyti, kad ji pailgėjo nedaug: nuo 0,486 metų (penkių mėnesių ir 27 dienų) kalbant apie jaunesnes faktiškai dirbančias darbuotojas iki 0,270 metų (trijų mėnesių ir 9 dienų) sulaukus pensinio amžiaus.

Apskritai iš ES institucijų darbuotojų tikėtinos gyvenimo trukmės raidos lentelių matyti, kad ji pailgėjo labai nedaug, t. y. keturiais mėnesiais kalbant apie jaunesnius darbuotojus ir dviem mėnesiais sulaukus įprasto pensinio amžiaus.

Analizuojant ankstesnius tikėtinos gyvenimo trukmės vertinimus, iš 2018 m. vyrų tikėtinos gyvenimo trukmės lentelės matyti, kad ji pailgėjo labai nedaug: nuo 0,078 metų (28 dienų) kalbant apie jaunesnius faktiškai dirbančius darbuotojus iki 0,184 metų (dviejų mėnesių ir septynių dienų) sulaukus įprasto pensinio amžiaus. Iš 2018 m. tikėtinos moterų gyvenimo trukmės lentelės matyti, kad ji pailgėjo nedaug: nuo 0,559 metų (šešių mėnesių ir 24 dienų) kalbant apie jaunesnes faktiškai dirbančias darbuotojas iki 0,697 metų (aštuonių mėnesių ir 14 dienų) sulaukus pensinio amžiaus. Apskritai iš ES institucijų darbuotojų tikėtinos gyvenimo trukmės raidos lentelių matyti, kad ji šiek tiek pailgėjo, t. y. keturiais mėnesiais kalbant apie jaunesnius darbuotojus ir penkiais mėnesiais sulaukus įprasto pensinio amžiaus.

2014–2023 m. vyrų tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 0,29 metų (trimis mėnesiais ir 16 dienų) kalbant apie jaunesnius faktiškai dirbančius darbuotojus ir 0,223 metų (dviem mėnesiais ir 21 diena) sulaukus įprasto pensinio amžiaus. Moterų tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 1,045 metų (vienais metais ir 16 dienų) kalbant apie jaunesnes faktiškai dirbančias darbuotojas ir 0,967 metų (11 mėnesių ir 18 dienų) sulaukus įprasto pensinio amžiaus.

5.Pokyčiai valstybėse narėse

Komisija įvertino ne tik šios ataskaitos 3 ir 4 punktuose nurodytus aspektus, bet ir tam tikrus valstybių narių pensijų sistemų pokyčius.

5.1.Pensinio amžiaus atnaujinimas atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės raidą

Daugumoje valstybių narių pensinis amžius reguliariai arba retkarčiais atnaujinamas, kad atspindėtų tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčius.

Remiantis informacija, kurią atsakymus pateikusios valstybės narės pateikė 83 straipsnio darbo grupėje, valstybės narės yra nustačiusios skirtingus pensinio amžiaus atnaujinimo atsižvelgiant į tikėtinos gyvenimo trukmės raidą metodus.

 

5.2.Nustatyti valstybių narių pensijų sistemų pokyčiai

Ataskaitiniu laikotarpiu ES pensijų sistemoms turėjo įtakos svarbūs įvykiai. COVID-19 pandemija ir energetikos krizės lėmė precedento neturinčius didelės infliacijos ir prastų ekonominės veiklos rezultatų laikotarpius, kėlusius pavojų daugelio ES piliečių ekonominei padėčiai. Nors tai buvo laikinosios priemonės, valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė indeksavimo gerinimui, minimalių pensijų lygio didinimui ir pažeidžiamų asmenų apsaugai 13 .

Pagal dabartinius nacionalinės teisės aktus daugelyje valstybių narių pensinis amžius ateinančiais dešimtmečiais turėtų didėti. Tačiau iki 2030 m. daugumoje valstybių narių jis bus mažesnis nei 66 metai ir tik iki 2070 m. pasieks 67 metų vidurkį. Tai daugiausia lems planuojamas vyrų ir moterų pensinio amžiaus suvienodinimas arba reikšmingas tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimas  14 . Toks planuojamas pensinio amžiaus pailginimas atitinka teisės aktus, dėl kurių susitarta pastaraisiais metais. Šiuo metu valstybės narės daugiausia dėmesio skiria ne pensinio amžiaus didinimui ir ankstyvo išėjimo į pensiją taisyklių griežtinimui, o skatinimui ilgiau likti darbe ir darbą derinti su išėjimu į pensiją 15 . Keliais atvejais, iš kurių matyti toks pasikeitęs požiūris, valstybės narės ėmėsi reformų, kuriomis mažinamas (planuotas didinti) pensinis amžius 16 .

Galiausiai, minėtas tendencijas patvirtina šiuo metu vykdomos ir planuojamomis vykdyti reformos. Pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės planuoja padidinti išmokų dydį arba leisti ankstyvą pensiją derinti su darbu. Be to, vienos valstybės narės svarsto imtis skurdo mažinimo priemonių, o kitų darbotvarkėje tebėra priemokos ir lankstesnės taisyklės, kuriomis skatinama dirbti ilgiau, be kita ko, jau sulaukus pensinio amžiaus 17 .

Išvada

(1)Nuo 2019 m. kai kurios valstybės narės pailgino savo centrinės administracijos tarnybose dirbančių valstybės tarnautojų įprastą pensinį amžių. Vis dėlto 2023 m. pabaigoje maždaug 81 proc. atsakymus pateikusių valstybių narių įprastas pensinis amžius buvo toks pat kaip ir teisės aktais nustatytas ES institucijų darbuotojų pensinis amžius (66 metai) arba už jį mažesnis.

(2)Iš ES institucijų darbuotojų tikėtinos gyvenimo trukmės raidos lentelių matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu ji vidutiniškai pailgėjo labai nedaug.

(3)Atsižvelgiant į nustatytą ribotą nacionalinių centrinių tarnybų darbuotojų pensinio amžiaus raidą ir į itin nedidelį ES institucijų darbuotojų tikinėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimą, dabartinis ES institucijų darbuotojų pensinis amžius (66 metai) laikomas tinkamu ir atitinkančiu valstybių narių nacionalinėse valstybės tarnybose taikomus aukščiausius standartus.

(4)Pateiktą vertinimą taip pat patvirtina pokyčių valstybėse narėse analizės rezultatai. ES institucijų darbuotojų pensinis amžius, palyginti su pensiniu amžiumi, taikomu pagal valstybių narių nacionalines pensijų sistemas, tebėra vienas iš didžiausių, taip pat atsižvelgiant į planuojamas pensijų reformas. Be to, pastarojo meto įvykiai rodo tendenciją, kad daugiau dėmesio skiriama paskatoms dirbti ilgiau, be kita ko, jau sulaukus pensinio amžiaus, ir derinti darbą su išėjimu į pensiją, o ne pensinio amžiaus didinimui.

(5)Todėl šiuo etapu nėra pagrindo teikti pasiūlymą, kuriuo būtų keičiamas teisės aktais – Tarnybos nuostatų 77 straipsniu – nustatytas pensinis amžius (66 metai).

(1)      2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013.
(2)      Paprastai buvo naudojami 2019 m. duomenys. Tačiau, kai jų nebuvo, buvo naudojami 2018 m. duomenys.
(3)      83 straipsnio darbo grupė yra ekspertų grupė, į kurią įeina valstybių narių vyriausybių statistikos tarnybos ir Komisijos statistikos tarnyba ESTAT.
(4)      Žr. pvz., Sprendimo Wils / Parlamentas, F-105/05, 85 punktą ir Sprendimo Purvis / Parlamentas, T-439/09, 45 punktą.
(5)      Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarnybos nuostatų XII priedo taikymo, COM(2018) 829 final.
(6)      Pagal Tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnį, atitinkama pensija sumažinama po 3,5 proc. už kiekvienus metus nuo faktinio išėjimo į pensiją amžiaus iki nustatyto pensinio amžiaus.
(7) Kai duomenų nebuvo ir kai įmanoma, buvo vertinami atitinkami nacionalinės teisės aktai.
(8)      Airija 2025 m. kovo mėn. vykdytose rašytinėse konsultacijose nedalyvavo. Siekiant atlikti šiuos skaičiavimus, Airijos valstybės tarnautojų įprastinis pensinis amžius patikrintas oficialiuose internetiniuose jos viešųjų išlaidų, nacionalinės plėtros plano įgyvendinimo ir reformų departamento šaltiniuose ( https://www.publicservicepensions.gov.ie/en/topic/retirement-ages-in-the-public-service/ ).
(9)      Nuo 2014 m. išeinantiesiems į pensiją anksčiau laiko visada taikomos didelės piniginės nuobaudos, nes atitinkama pensija sumažinama po 3,5 proc. už kiekvienus metus nuo faktinio išėjimo į pensiją amžiaus iki nustatyto pensinio amžiaus.
(10)      Perspektyvinė gyvenimo trukmės lentelė – tai gyvenimo trukmės lentelė, kuriai parengti naudojami ne dabartiniai ar ankstesni, o būsimi prognozuojami mirtingumo rodikliai. Jos paskirtis yra įvertinti tikėtiną gyvenimo trukmę ir išgyvenamumo tikimybę, darant prielaidą, kad mirtingumas ilgainiui kis (paprastai dėl pažangos, susijusios su sveikatos priežiūra, gyvenimo lygiu ir technologijomis – mažės).
(11)      Tarnybos nuostatų XII priedo 9 straipsnis.
(12)      Pažymėtina, kad, pagal Tarnybos nuostatų 52 straipsnį, galima dirbti iki 67 metų (jeigu tai pateisinama tarnybos interesais) ir iki 70 metų (išimties tvarka).
(13) Europos Komisija ir Socialinės apsaugos komitetas, 2024 m. Pensijų adekvatumo ataskaita, p. 60.
(14) Europos Komisija ir Ekonominės politikos komitetas, 2024 m. ataskaita dėl senėjimo, p. 22–23.
(15) Europos Komisija ir Socialinės apsaugos komitetas, 2024 m. Pensijų adekvatumo ataskaita, p. 61.
(16) Europos Komisija ir Socialinės apsaugos komitetas, 2024 m. Pensijų adekvatumo ataskaita, p. 67.
(17) Europos Komisija ir Socialinės apsaugos komitetas, 2024 m. Pensijų adekvatumo ataskaita, p. 72.