<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-249/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CC0249</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:301">EU:C:2018:301</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>8</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>8</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinės advokatės J. Kokott išvada – Byla C-249/17</HT></P><P><HT TYPE="SC">Ryanair</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės Advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20180503">2018 m. gegužės 3 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑249/17</HT></P><P>Ryanair Ltd</P><P>prieš</P><P>The Revenue Commissioners</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Mokesčių teisės aktai</KEYWORD><KEYWORD>Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>apmokestinamasis asmuo<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Išlaidos paslaugoms, įsigytoms siekiant nupirkti visas bendrovės akcijas</KEYWORD><KEYWORD>Teisė į pirkimo mokesčio atskaitą</KEYWORD><KEYWORD>Nepavykęs konkurento perėmimas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šioje byloje dar kartą keliamas klausimas dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>apmokestinamasis asmuo<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> aiškinimo ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>ekonominės veiklos<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> nustatymo pagal PVM direktyvos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 347, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 9 straipsnio 1 dalį. Šis procesas leis Teisingumo Teismui patikslinti savo jurisprudencijos dėl kontroliuojančiųjų bendrovių teisės į pirkimo mokesčio atskaitą taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>2006 m. oro transporto bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> bandė perimti Airijos oro transporto bendrovę <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT>. Šios bendrovės nepavyko perimti dėl priežasčių, susijusių su konkurencija, tačiau <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> jau buvo patyrusi didelių išlaidų dėl konsultavimo planuojamo perėmimo klausimais ir kitų paslaugų pirkimo. Todėl <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> pateikė prašymą atskaityti už šias paslaugas sumokėtą pirkimo mokestį, bet Airijos mokesčių administratorius tą prašymą atmetė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Tiesa, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisė į atskaitą taip pat gali būti taikoma nesėkmingoms investicijoms. Tačiau nesutarimų šioje byloje kyla dėl to, kad pagal jurisprudenciją paprastas akcijų įsigijimas ir turėjimas dar nereiškia ekonominės veiklos, kaip ji suprantama pagal PVM direktyvą. Todėl kontroliuojančioji bendrovė, kurios vienintelis tikslas – įsigyti akcijų, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją neturi teisės į pirkimo mokesčio atskaitą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="19910620">1991 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Polysar Investments Netherlands</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑60/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1991:268">EU:C:1991:268</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20001114">2000 m. lapkričio 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Floridienne ir Berginvest</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑142/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:623">EU:C:2000:623</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larentia + Minerva ir Marenave Schiffahrt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/14 ir C‑109/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:496">EU:C:2015:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju kalbama ne apie klasikinę kontroliuojančiosios bendrovės formą, o apie veiklą vykdančią bendrovę (taigi apmokestinamąjį asmenį), kuri savo strateginiame plane numatė perimti konkuruojančią bendrovę. Todėl kyla klausimas, ar šiuo atveju apskritai gali būti taikomas teisės atskaityti pirkimo mokestį apribojimas, nustatytas vadinamojoje jurisprudencijoje dėl kontroliuojančiųjų bendrovių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20091029">2009 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AB SKF</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑29/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:665">EU:C:2009:665</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 30 ir paskesni punktai), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugal Telecom</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑496/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:557">EU:C:2012:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larentia + Minerva ir Marenave Schiffahrt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/14 ir C‑109/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:496">EU:C:2015:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Ekonominį bylos aspektą atitinka tik akcijų įsigijimo jau vykdomos ekonominės veiklos tikslais vertinimas funkciniu požiūriu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis kontekstas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Sąjungos teisės pagrindas šioje byloje yra nagrinėjamam mokestiniam laikotarpiui taikomos <DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="145" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1997">OL L 145, 1997, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23.</P></NOTE> dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau – Šeštoji direktyva) nuostatos. Jų turinys sutampa su atitinkamų Direktyvos 2006/112/EB (toliau – PVM direktyva) nuostatų turiniu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Siekiant paprastesnio citavimo, toliau bus remiamasi PVM direktyvos nuostatomis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje (anksčiau <FT TYPE="NUMBER">–4</FT> straipsnio 1 ir 2 dalys) nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="009.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Apmokestinamasis asmuo<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.</ALINEA><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Ekonominė veikla<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Pagal PVM direktyvos 167 straipsnį teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM. Šios direktyvos 168 straipsnyje (anksčiau tai buvo nustatyta Šeštosios direktyvos 17 straipsnyje) numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>mokėtiną ar sumokėtą PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Apeliantė pagrindinėje byloje <HT TYPE="ITALIC">Ryanair Ltd</HT>. (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT>) yra privati oro transporto bendrovė, kurios registruota buveinė Airijoje. <DATE ISO="20061023">2006 m. spalio 23 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> pateikė oficialų pasiūlymą perimti bendrovę <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> įsigyjant visas pastarosios bendrovės akcijas. <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> yra buvusi valstybinė Airijos oro transporto bendrovė, po 2006 m. privatizacijos jos akcijomis <DATE ISO="20061002">2006 m. spalio 2 d.</DATE> leista prekiauti vertybinių popierių biržoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><DATE ISO="20070627">2007 m. birželio 27 d.</DATE> sprendimu Komisija pripažino koncentraciją nesuderinama su bendrąja rinka<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20070627">2007 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimas C(2007) 3104 (byla Nr. COMP/M.4439). <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo teismas atmetė; žr. <DATE ISO="20100706">2010 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ryanair / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑342/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2010:280">EU:T:2010:280</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Dėl šios priežasties <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> galėjo įsigyti tik šiek tiek mažiau nei 29 % <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> akcijų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Teikdama pasiūlymą perimti akcijas, <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> naudojosi PVM apmokestinamomis paslaugomis. <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> paprašė suteikti teisę į šio pirkimo mokesčio atskaitą. Tačiau Airijos mokesčių ir muitų administratorius (<HT TYPE="ITALIC">The Revenue Commissioners</HT>, kita apeliacinio proceso šalis pagrindinėje byloje) šį prašymą atmetė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Neigiamą sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> pirmiausia apskundė Airijos mokestinių ginčų apeliacinei komisijai (<HT TYPE="ITALIC">Tax Appeals Commission</HT>), vėliau pateikė skundą <HT TYPE="ITALIC">Circuit Court</HT> (Apygardos teismas). Šis teismas nurodė atlikti privalomą faktinių aplinkybių vertinimą ir, pasinaudodamas tam tikra nacionaline prejudicinio sprendimo procedūra, pateikė Airijos <HT TYPE="ITALIC">High Court</HT> (Aukštasis teismas) teisinį klausimą, ar pagrindinės bylos aplinkybėmis gali būti suteikiama teisė į pirkimo mokesčio atskaitą. Šis teismas taip pat padarė išvadą, kad <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> neturi teisės į pirkimo mokesčio atskaitą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Dėl šio <HT TYPE="ITALIC">High Court</HT> sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> pateikė apeliacinį skundą Airijos <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> (Aukščiausiasis Teismas). <DATE ISO="20170508">2017 m. gegužės 8 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20170512">2017 m. gegužės 12 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį šiuos klausimus prejudiciniam sprendimui priimti:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>1.</NO.P><TXT>Ar ketinimo ateityje teikti valdymo paslaugas įmonei, kurią norima perimti, jei perėmimas būtų sėkmingas, pakanka padaryti išvadai, kad pagal Šeštosios PVM direktyvos 4 straipsnį potencialus įgijėjas vykdo ekonominę veiklą ir kad PVM, kurį potencialus įgijėjas turėjo sumokėti už prekes arba paslaugas, suteiktas ruošiantis atitinkamam įsigijimui, galima laikyti PVM, sumokėtu už pirkimo sandorį, susijusį su ketinama vykdyti ekonomine veikla, t. y. valdymo paslaugų teikimu?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar tarp profesionalių paslaugų, kurios suteiktos rengiantis potencialiam perėmimui, ir pardavimo, t. y. potencialaus valdymo paslaugų teikimo norimai įsigyti įmonei, jeigu įsigijimas būtų sėkmingas, gali egzistuoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, kaip nustatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo <DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kad už tas profesionalias paslaugas mokėtiną PVM būtų leista atskaityti?<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Per prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą Teisingumo Teisme pastabas raštu pateikė <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT>, Airija ir Europos Komisija. Visoms suinteresuotosioms šalims atstovauta kovo 14 d. vykusiame teismo posėdyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Abu prejudiciniai klausimai susiję su teise atskaityti pirkimo mokestį, taikomą išlaidoms, susijusioms su planuotu visų bendrovės akcijų, siekiant ją perimti, pirkimu, kuris galiausiai nepavyko. Todėl juos reikia nagrinėti kartu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> iš esmės siekia sužinoti, ar tam, kad bendrovė būtų pripažinta apmokestinamuoju asmeniu pagal PVM direktyvą, pakanka įsigyjančiosios bendrovės ketinimo teikti patronuojamajai bendrovei, jei ją pavyktų perimti, valdymo paslaugas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Iš esmės <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> teiraujasi apie galimybę sujungti dvi jurisprudencijos kryptis. Viena vertus, teisė į atskaitą pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją taip pat gali būti taikoma nesėkmingoms investicijoms: prašyti suteikti teisę atskaityti pirkimo mokestį už išlaidas, kurios susidaro rengiantis ekonominei veiklai, taip pat galima tuo atveju, jei ekonominės veiklos ketinimai žlunga ir planuoti<?PAGE NO="4"?> apmokestinamieji sandoriai neįvyksta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="19850214">1985 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rompelman</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>268/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1985:74">EU:C:1985:74</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19960229">1996 m. vasario 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INZO</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑110/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:67">EU:C:1996:67</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sveda</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑126/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:712">EU:C:2015:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Svarbiausia – objektyviomis aplinkybėmis įrodyti apmokestinamojo asmens ketinimą vykdyti ekonominę veiklą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. neseniai priimtą <DATE ISO="20170921">2017 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SMS group</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑441/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:712">EU:C:2017:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kita vertus, teisę į pirkimo mokesčio atskaitą suteikiančia ekonomine kontroliuojančiosios bendrovės veikla pagal jurisprudenciją gali būti laikomas šios bendrovės dalyvavimas valdant kitas bendroves, kurių kapitalo dalių ji turi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugal Telecom</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑496/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:557">EU:C:2012:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larentia + Minerva ir Marenave Schiffahrt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/14 ir C‑109/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:496">EU:C:2015:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Antruoju klausimu <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> siekia išsiaiškinti, ar išlaidas, susijusias su bendrovės akcijų įsigijimu, ir planuojamas valdymo paslaugas sieja pirkimo mokesčio atskaitai būtinas tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pagrindas skirti finansų kontroliuojančiąją bendrovę nuo veikiančios įmonės</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Vadinamoji jurisprudencija dėl kontroliuojančiųjų bendrovių, kuria remiasi <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT>, teikdamas pirmąjį klausimą, buvo suformuota remiantis tik finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, per kurias siekta įsigyti kitų bendrovių akcijas nevystant jokios savarankiškos veiklos, pavyzdžiu. Visas jų pajamas sudarė vien tik dividendai – ne kaip atlygis už tam tikro turto naudojimą komerciniais tikslais, o kaip paprasto akcijų turėjimo rezultatas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><DATE ISO="19930622">1993 m. birželio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sofitam</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑333/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:261">EU:C:1993:261</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugal Telecom</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑496/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:557">EU:C:2012:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Taigi pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją grynai finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios papildomai neteikia, pavyzdžiui, valdymo paslaugų už atlygį, nėra laikytinos apmokestinamuoju asmeniu, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="19910620">1991 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Polysar Investments Netherlands</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑60/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1991:268">EU:C:1991:268</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20001114">2000 m. lapkričio 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Floridienne ir Berginvest</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑142/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:623">EU:C:2000:623</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larentia + Minerva ir Marenave Schiffahrt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/14 ir C‑109/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:496">EU:C:2015:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nes nevykdo ekonominės veiklos. Todėl šios bendrovės neturi teisės atskaityti pirkimo mokestį pagal direktyvos 168 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> kyla klausimas, ar ši jurisprudencija turi įtakos nagrinėjamai bylai, nes <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> norėjo įsigyti akcijų ir galiausiai savo tikslą pasiekė, nors ir mažesniu mastu, nei planavo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Tiesa, nekyla abejonių, kad <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> turi būti laikoma apmokestinamuoju asmeniu pagal PVM direktyvą, turint omenyje jos apyvartą iš oro linijų verslo. Be to, buvo akivaizdus komercinis akcijų įsigijimo tikslas: <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> ketino perimdama konkurentą padidinti savo apyvartą ir, tikėtina, siekė sąveikos ir tinklo poveikio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kad būtų galima tam tikrą veiklą pripažinti ekonomine ir atitinkamai taikyti teisę į pirkimo mokesčio atskaitą pagal jurisprudenciją dėl kontroliuojančiųjų bendrovių, visų pirma svarbu nustatyti, ar <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> ketino teikti valdymo paslaugas <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> už atlygį (šiuo klausimu žr. B skirsnį). Tačiau atsakymui į šį klausimą visiškai jokios reikšmės neturi tai, kokiu mastu turėjo būti teikiamos valdymo paslaugos. Todėl kyla klausimas, ar atskaitomas pirkimo mokestis neturėtų būti skaidomas atsižvelgiant į akcijų įsigijimo išlaidas (šiuo klausimu žr. C skirsnį). Dividendų pajamos, kurios nesuteikia teisės atskaityti pirkimo mokestį, gali būti gerokai didesnės už valdymo paslaugų apyvartą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Tačiau jei būtų vadovaujamasi funkciniais akcijų įsigijimo ir pagrindinės veiklos ryšiais, neprireiktų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>aplinkinio kelio<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> per valdymo paslaugas, teikiamas už atlygį, ir nekiltų su tokio sprendimo taikymu susijusių išskaidymo problemų (šiuo klausimu žr. D skirsnį). Vertinant planuojamą veikiančio verslo perėmimą, perėmimo išlaidos dengiamos iš veikiančio verslo sandorių. Vadinasi, svarbu, kad sandorius sietų tiesioginis ir akivaizdus ryšys (šiuo klausimu žr. E skirsnį).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kadangi <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT> rėmėsi tuo, kad byloje nagrinėjamam sandoriui taikytina jurisprudencija dėl kontroliuojančiųjų bendrovių, pirmiausia nagrinėsiu, ar <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> turėtų teisę į pirkimo mokesčio atskaitą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Viso pirkimo mokesčio atskaita pagal jurisprudenciją dėl kontroliuojančiųjų bendrovių</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Kaip jau minėta 18 punkte, paprastas akcijų turėjimas dar nereiškia ekonominės veiklos. Tačiau suformuotoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad akcijų įsigijimas ir turėjimas laikomas ekonomine kontroliuojančiosios bendrovės veikla, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, jei kartu su akcijų turėjimu yra tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas valdant bendrovę, kurios kapitalo dalys perimamos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="19910620">1991 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Polysar Investments Netherlands</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑60/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1991:268">EU:C:1991:268</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20001114">2000 m. lapkričio 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Floridienne ir Berginvest</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑142/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:623">EU:C:2000:623</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larentia + Minerva ir Marenave Schiffahrt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/14 ir C‑109/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:496">EU:C:2015:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Toks dalyvavimas gali būti suprantamas kaip administracinių, finansinių ar komercinių paslaugų teikimas šiai tikslinei bendrovei<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugal Telecom</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑496/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:557">EU:C:2012:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larentia + Minerva ir Marenave Schiffahrt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/14 ir C‑109/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:496">EU:C:2015:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Minėtą kriterijų lemia tai, jog grynai kontroliuojančioji bendrovė apmokestinamuoju asmeniu pripažįstama tik dėl veiklos, kuriai taikomi PVM direktyvos 2 ir 9 straipsniai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Todėl nepakanka neatlygintino (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>paprasto<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>) dalyvavimo, kai papildomai nevykdomi jokie apmokestinami pardavimo sandoriai; žr. <DATE ISO="20010712">2001 m. liepos 12 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Welthgrove</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑102/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:416">EU:C:2001:416</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 16 ir paskesni punktai) ir <DATE ISO="20170112">2017 m. sausio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MVM</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑28/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:7">EU:C:2017:7</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Ši išvada taip pat taikytina tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, net jei iš tiesų planuojamos valdymo paslaugos nepradedamos teikti – to aiškiai teiraujasi <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT>. Siekiant užtikrinti visišką PVM sistemos neutralumą apmokestinamajam asmeniui, būtina suteikti teisę atskaityti pirkimo mokestį nuo išlaidų, patiriamų rengiantis ekonominei veiklai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="19850214">1985 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rompelman</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>268/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1985:74">EU:C:1985:74</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20000608">2000 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schloßstrasse</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑396/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:303">EU:C:2000:303</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sveda</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑126/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:712">EU:C:2015:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Svarbu tik tai, kad ketinimas vykdyti ekonominę veiklą būtų patvirtintas objektyviais duomenimis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P><DATE ISO="19850214">1985 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rompelman</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>268/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1985:74">EU:C:1985:74</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20000608">2000 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schloßstrasse</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑396/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:303">EU:C:2000:303</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170921">2017 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SMS group</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑441/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:712">EU:C:2017:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taip yra net tuomet, kai pirmą kartą nustatant mokestį jau žinoma, kad ketinimas vykdyti ekonominę veiklą, dėl kurios turėtų būti sudaromi apmokestinamieji sandoriai, liks neįgyvendintas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20000608">2000 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Breitsohl</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑400/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:304">EU:C:2000:304</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 34 ir paskesni punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Vadinasi, <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> galėtų būti pripažinta apmokestinamuoju asmeniu derinant abi jurisprudencijos kryptis, kurias nurodė <HT TYPE="ITALIC">Supreme Court</HT>, jei pradėdama naudotis atitinkamomis paslaugomis būtų ketinusi teikti apmokestinamas valdymo paslaugas <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT>, kai buvo sėkmingai perimta ši bendrovė. <HT TYPE="ITALIC">Circuit Court</HT> konstatavo tokį ketinimą, ši išvada pagrindinėje byloje yra privaloma. Kaip Komisija pažymėjo per posėdį, tai, kad pasiūlymas perimti bendrovę iš tikrųjų nebuvo priimtas ir todėl neatsirado galimybių dalyvauti <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> valdymo veikloje, negali vėliau atimti teisės atskaityti pirkimo mokestį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar teisė atskaityti mokestį gali būti ribojama atsižvelgiant į mažą atlygio už valdymą dydį?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant vien į valdymo paslaugų teikimą už atlygį, praktikoje gali atsirasti dirbtinių darinių. Teisė į viso pirkimo mokesčio atskaitą pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją atsiranda nepriklausomai nuo to, kokiu mastu už atlygį teikiamos valdymo paslaugos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larentia + Minerva ir Marenave Schiffahrt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/14 ir C‑109/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:496">EU:C:2015:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato J. Mazák išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Securenta</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑437/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:777">EU:C:2007:777</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 30 ir paskesni punktai).</P></NOTE>. Vadinasi, dažnai susidaro perteklinis pirkimo mokestis, t. y. didelis neatitikimas tarp iš apmokestinamųjų valdymo paslaugų gautų pajamų ir prašomo leisti atskaityti pirkimo mokesčio už pirkimo sandorius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Taigi, iš esmės kontroliuojančiosioms bendrovėms pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją suteikiama galimybė prašyti leisti atskaityti didelę pirkimo mokesčio, sumokėto įsigyjant akcijas, dalį, kol šiai bendrovei už atlygį, net neatsižvelgiant į jo dydį, teikiamos valdymo paslaugos. Dėl šios priežasties Komisija aiškiai pasiūlė posėdyje Teisingumo Teisme suteikti teisę į pirkimo mokesčio atskaitą už įsigyjamas akcijas tik proporcingai atitinkamai suteiktoms apmokestinamosioms valdymo paslaugoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Tokiu atveju iš karto kyla klausimas, kaip tinkamai apskaičiuoti proporciją. Vien tik lyginant valdymo paslaugų ir dividendų apyvartos vertę nebūtų atsižvelgiama į tai, kad akcijų turėjimas nesusijęs su periodinėmis sąnaudomis. Be to, pirmiau minėtas perteklinis pirkimo mokestis susidaro tik mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo įsigytos bendrovės akcijos. Šis vertinimas pasikeičia, jeigu valdymo paslaugos teikiamos už atlygį daugelį metų. Su apskaičiavimu susijusių problemų taip pat padaugėja tokiu atveju kaip šis, kai įsigijimas dar tik planuojamas. Nagrinėjamu atveju pajamas iš dividendų būtų galima įvertinti tik labai apytikriai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Be to, ne bet koks akcijų turėjimas būtinai reiškia, kad apmokestinamasis asmuo kartu su veikiančiu verslu vykdo neekonominę veiklą. Tai nesuderinama su PVM neutralumo principu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Dėl šio principo žr. <DATE ISO="19930622">1993 m. birželio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sofitam</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑333/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:261">EU:C:1993:261</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0010">10</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20050526">2005 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kretztechnik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑465/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:320">EU:C:2005:320</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20091029">2009 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AB SKF</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑29/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:665">EU:C:2009:665</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Tačiau byloje <HT TYPE="ITALIC">MVM</HT>, priešingai nei šiuo atveju, ryšys tarp perkamų paslaugų ir einamosios veiklos apskritai buvo ginčytinas; žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20170112">2017 m. sausio 12 d.</DATE> <NAME.CASE>Nutartį <HT TYPE="ITALIC">MVM</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑28/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:7">EU:C:2017:7</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vadovaujantis Komisijos požiūriu, bet kuris apmokestinamasis asmuo, turintis akcijų, galėtų pretenduoti tik į tam tikros bendrovės valdymo bendrųjų išlaidų dalinę pirkimo mokesčio atskaitą net ir tuo atveju, kai nekyla abejonių, kad šios išlaidos susijusios su ekonomine šio asmens veikla<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Byloje <HT TYPE="ITALIC">MVM</HT> Teisingumo Teismas nusprendė, kad mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, teikianti patronuojamosioms bendrovėms neapmokestinamąsias valdymo paslaugas ir atskirai gaunanti kitų pajamų iš savo veiklos (elektros energijos ir dujų tinklo nuomos), gali atskaityti pirkimo mokestį tik proporcingai išlaidoms, patirtoms įsigyjant konsultacijas, jei šios išlaidos gali būti laikomos bendrosiomis veiklos išlaidomis; žr. <DATE ISO="20170112">2017 m. sausio 12 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MVM</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑28/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:7">EU:C:2017:7</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 46 ir paskesni punktai).</P></NOTE>. Tačiau dėl akcijų turėjimo nesusidaro didelių išlaidų, o dividendų pajamų dydis taip pat nepriklauso nuo likusių bendrųjų išlaidų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Taigi Komisijos argumentai neįtikinami.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Viso pirkimo mokesčio atskaita vertinant akcijų įsigijimą funkciniu požiūriu</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Kita vertus, minėtų problemų nekyla vertinant akcijų įsigijimą funkciniu požiūriu, visų pirma atsižvelgiant į pagrindinę apmokestinamojo asmens veiklą ir siejant su šia ekonomine veikla įsigijimą. Pirmiausia įsigijimo išlaidos lyginamos su apyvarta iš vykdomo verslo. Netgi manau, kad vertinimas funkciniu požiūriu tokiais atvejais, koks nagrinėjamas šioje byloje, kyla iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Situacija šioje byloje nėra panaši į tas, kurios būdingos grynai kontroliuojančiosioms bendrovėms, kai apmokestinamųjų valdymo paslaugų teikimas yra tarsi sąlyga, kurią tenkinant veikla gali būti laikoma ekonomine. Kaip matome, <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> aktyviai veikia oro eismo rinkoje ir sudarinėja atitinkamus sandorius. Todėl gana dirbtina vadovautis valdymo paslaugų teikimu už atlygį ateityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Vertinimas funkciniu požiūriu labiau atitinka ekonominį bylos aspektą: nors tikslo perimti konkurentą šioje byloje siekiama planuojant įsigyti bendrovės akcijas, vis dėlto nagrinėjamas atvejis labiau primena situaciją, kai bendrovė planuoja supirkti visas fizines konkurento darbo priemones ir įrenginius, o ne situaciją, kai bendrovė ketina įsigyti akcijas tik tam, kad gautų dividendų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Akivaizdu, jog tokia praktika reikštų, kaip Komisija taip pat pripažino per teismo posėdį, kad įsigyjančiam asmeniui turėtų būti suteikiama teisė į viso pirkimo mokesčio atskaitą. Tokią išvadą būtų galima daryti, jei taikytina, tiek pagal bendrąsias verslo perleidimo taisykles (PVM direktyvos 19 straipsnio 1 dalis), tiek pagal įprastas taisykles. Teisė į pirkimo mokesčio už įsigijimo išlaidas atskaitą nekeltų abejonių net visiško susijungimo su tiksline bendrove atveju. Be to, apriboti teisę į pirkimo mokesčio atskaitą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>tik<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> visiškos nuosavybės atveju reikštų ginčyti teisinės formos neutralumo principą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Todėl tiesioginis dalyvavimas valdant bendrovę teikiant valdymo paslaugas pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nėra vienintelis atvejis, kai akcijų turėjimas gali būti laikomas ekonomine veikla. Priešingai, Teisingumo Teismas visuomet pripažįsta veiklą ekonomine, jei akcijų įsigijimas arba turėjimas pagal tipologinį apibūdinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Dėl standartizuoto ekonominės veiklos vertinimo pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Posnania Investment</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑36/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:134">EU:C:2017:134</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> pasižymi verslumu. Tai gali būti, pavyzdžiui, komercinė prekyba vertybiniais popieriais, taip pat akcijų įsigijimas ar turėjimas, kai tai reiškia tiesioginį, nuolatinį ir būtiną apmokestinamosios veiklos išplėtimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="19960620">1996 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wellcome Trust</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑155/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:243">EU:C:1996:243</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19970206">1997 m. vasario 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Harnas &amp; Helm</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:56">EU:C:1997:56</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20001114">2000 m. lapkričio 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Floridienne ir Berginvest</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑142/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:623">EU:C:2000:623</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20070208">2007 m. vasario 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Investrand</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑435/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:87">EU:C:2007:87</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20091029">2009 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AB SKF</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑29/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:665">EU:C:2009:665</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑651/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:346">EU:C:2013:346</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Strateginis bendrovės perėmimas, kai įsigyjančioji bendrovė siekia išplėsti arba pakeisti savo veiklą įsigydama kitą bendrovę, laikytinas tokiu tiesioginiu, nuolatiniu ir būtinu apmokestinamosios veiklos išplėtimu. Nors bendrovė perimama įsigyjant bendrovės akcijas, šis perėmimas reiškia priemonę, kurios tikslas – apmokestinamieji (platesnės apimties) sandoriai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">E.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ryšys tarp akcijų įsigijimo ir veiklos sandorių</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Vadinasi, klausimo dėl akcijų įsigijimo išlaidų ir planuotų valdymo paslaugų tarpusavio ryšio daugiau nekyla<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Tiesioginį ir nedelsiant atsirandantį ryšį tarp minėtų sandorių Teisingumo Teismas jau yra kategoriškai paneigęs; žr. <DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Šiuo klausimu dviprasmiškai suformuluotas <DATE ISO="20091029">2009 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AB SKF</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑29/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:665">EU:C:2009:665</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išlaidos gali būti pareikštos kaip bendrosios; žr. <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugal Telecom</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑496/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:557">EU:C:2012:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larentia + Minerva ir Marenave Schiffahrt</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/14 ir C‑109/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:496">EU:C:2015:496</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vertinant funkciniu požiūriu, šiuo atveju daug svarbesnis akcijų įsigijimo ir (planuojamų) oro transporto sandorių ryšys. Dėl šių sandorių nėra jokio pirkimo mokesčio atskaitos vertės ir pardavimo sandorių neatitikimo, todėl ir skirstymas nereikalingas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys sieja tokias sąnaudas su tam tikrais pardavimo sandoriais, kurie yra sudedamoji išlaidų dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20050526">2005 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kretztechnik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑465/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:320">EU:C:2005:320</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20091029">2009 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AB SKF</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑29/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:665">EU:C:2009:665</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Iberdrola ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑566/11, C‑567/11, C‑580/11, C‑591/11, C‑620/11 ir C‑640/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:660">EU:C:2013:660</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Be to, galima prašyti teisės į bendrųjų bendrovės išlaidų, kurios yra sudedamoji visų bendrovės produktų dalis, pirkimo mokesčio atskaitą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="20010927">2001 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cibo Participations</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:495">EU:C:2001:495</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20050526">2005 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kretztechnik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑465/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:320">EU:C:2005:320</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugal Telecom</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑496/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:557">EU:C:2012:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Iberdrola ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑566/11, C‑567/11, C‑580/11, C‑591/11, C‑620/11 ir C‑640/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:660">EU:C:2013:660</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Išlaidos, patirtos įsigyjant bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> akcijas, perėmus <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> akivaizdžiai būtų laikytinos sudedamąja (planuojamų) oro transporto pardavimo sandorių išlaidų dalimi. Šios išlaidos taip pat būtų tam tikru būdu įtraukiamos apskaičiuojant skrydžio bilietų kainas, jei <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> veikla būtų pelninga. Įgijus <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> kontrolinį paketą, būtų pagerinti bendrovės veiklos rezultatai ir įgyvendinti planuojami patronuojančiosios ir patronuojamosios bendrovių pardavimo sandoriai. Tokia įtaka konkurento bendrovės valdymui gali būti daroma tik tuomet, kai įsigyjančioji bendrovė valdo didžiąją bendrovės akcijų dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Tai, kad perimti <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT>, kaip planuota, ir tęsti šios bendrovės veiklos visiškai ją kontroliuojant <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> iš tikrųjų nepavyko, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kaip jau išaiškinta pirmiau (26 punkte), neturi įtakos minėtai išvadai. Šiuo atveju pakanka, kad ketinimas vykdyti ekonominę veiklą būtų įrodytas objektyviomis aplinkybėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19850214">1985 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rompelman</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>268/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1985:74">EU:C:1985:74</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19960229">1996 m. vasario 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INZO</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑110/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:67">EU:C:1996:67</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sveda</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑126/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:712">EU:C:2015:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170921">2017 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SMS group</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑441/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:712">EU:C:2017:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vėliau negali būti suabejota minėtu ketinimu vien todėl, kad iš tikrųjų <HT TYPE="ITALIC">Aer Lingus</HT> nebuvo perimta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagrindinėje byloje galutinai išsiaiškinta, ar objektyviomis aplinkybėmis įrodytas atitinkamas <HT TYPE="ITALIC">Ryanair</HT> ketinimas, ar, atvirkščiai, jos tą ketinimą paneigia. Tai taip pat pabrėžė visos suinteresuotosios šalys.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Todėl siūlau į prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Visų bendrovės akcijų įsigijimas, kai įsigyjančioji bendrovė tuo siekia tiesioginio, nuolatinio ir būtino apmokestinamosios veiklos išplėtimo pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, vykdydama vadinamąjį strateginį perėmimą), laikytinas ekonomine veikla, kaip ji suprantama pagal Šeštosios PVM direktyvos 4 straipsnį (dabar – Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnio 1 dalis).</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Su tokiu strateginiu perėmimu susijusias įsigyjančiosios bendrovės išlaidas su apmokestinama bendrovės veikla sieja tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys, todėl pridėtinės vertės mokestis už šias išlaidas tiek, kiek tai susiję su šia veikla, turi būti atskaitytas.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>