I.

Įvadas

1.

Gerechtshof Arnhem‑Leeuwarden (Arnhemo ir Leuvardeno apeliacinis teismas, Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Sąjungos teisės aktų, susijusių su atliekomis, būtent dėl šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių vežimo.

2.

Po to, kai buvo priimtas Sprendimas ReFood ( 2 ), susijęs su 3 kategorijos, nepavojingiausios kategorijos, šalutinių gyvūninių produktų vežimu ir su klausimu, ar tokiam vežimui taikytinas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009 ( 3 ), ar iš esmės griežtesnis Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ( 4 ), Teisingumo Teismo vėl prašoma nuspręsti dėl šių dviejų reglamentų sąsajos, bet šį kartą kalbant apie medžiagų mišinius.

3.

Ši byla atskleidžia tam tikras problemas, susijusias su taikytinų teisės aktų redakcijomis, taigi ir su šių teisės aktų išaiškinimu, kurias pasistengsiu išryškinti.

4.

Atlikęs analizę siūlysiu Teisingumo Teismui remiantis Sprendime ReFood išdėstytu požiūriu nuspręsti, kad šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių vežimui taikomas Reglamentas Nr. 1069/2009, būtent jo nuostatos, skirtos šalutinių gyvūninių produktų kategorijai, prie kurios priskiriami tuose mišiniuose esantys šalutiniai gyvūniniai produktai.

II.

Teisinis pagrindas

A.

Sąjungos teisė

1.

Su atliekomis susiję teisės aktai

a)

Direktyva 2008/98/EB

5.

Direktyvos 2008/98/EB ( 5 ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

6.

Šios direktyvos 5 straipsnyje „Šalutiniai produktai“ nurodyta:

b)

Reglamentas Nr. 1013/2006

7.

Reglamento Nr. 1013/2006 11 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

8.

Šio reglamento 1 straipsnio 3 dalies d punkte numatyta:

9.

Minėto reglamento 2 straipsnio 35 punkte apibrėžiama sąvoka „neteisėtas vežimas“, kuri apima, be kita ko, vežimą, atliekamą nepranešus, kaip reikalaujama, atitinkamoms kompetentingoms institucijoms arba neturint jų leidimo.

10.

Minėto reglamento 12 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta:

2.

Su šalutiniais gyvūniniais produktais susiję teisės aktai

a)

Reglamentas Nr. 1774/2002

11.

Reglamento Nr. 1774/2002 2 straipsnyje „Apibrėžimai“ buvo nustatyta:

12.

Šio reglamento 6 straipsnyje „3 kategorijos medžiagos“ nustatyta, kad „3 kategorijos medžiagoms priskiriami toliau pateiktą aprašymą atitinkantys gyvūninės kilmės šalutiniai produktai arba bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų“. Formuluotė „arba bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų“ taip pat buvo vartojama šio reglamento 4 ir 5 straipsniuose apibrėžiant 1 ir 2 kategorijų medžiagas.

b)

Reglamentas Nr. 1069/2009

13.

Reglamento Nr. 1069/2009 29 konstatuojamojoje dalyje pažymima:

14.

Šio reglamento 1 straipsnyje nurodyta:

15.

Minėto reglamento 3 straipsnyje nustatyta:

16.

Reglamento Nr. 1069/2009 8, 9 ir 10 straipsniuose apibrėžiamos atitinkamai 1, 2 ir 3 kategorijų medžiagos.

17.

Šio reglamento 41 straipsnio „Importas ir tranzitas“ 2 dalyje numatyta:

18.

Minėto reglamento 43 straipsnio „Eksportas“ 5 dalyje nustatyta:

19.

Minėto reglamento 48 straipsnyje „Siuntimo į kitas valstybes nares kontrolė“ nurodyta:

20.

Reglamento Nr. 1069/2009 54 straipsnis suformuluotas taip:

B.

Nyderlandų teisė

21.

Wet milieubeheer (Aplinkos apsaugos įstatymas) 10.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

22.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1.1 straipsnio 6 dalyje numatyta:

III.

Pagrindinės bylos, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme

23.

Vykstant trims baudžiamiesiems procesams Openbaar Ministerie (prokuratūra, Nyderlandai) kaltina bendrovę P. F. Kamstra Recycling BV, taip pat XN ir YO, du šioje bendrovėje dirbančius fizinius asmenis (toliau visi kartu – Kamstra Recycling), tuo, kad jie, iš anksto nepranešę kompetentingoms institucijoms arba negavę jų leidimo, nors pagal Reglamentą Nr. 1013/2006 turėjo tai padaryti, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2012 m. birželio 19 d. iš Nyderlandų į Vokietiją vežė sūrymo ir gyvūninių audinių mišinį, riebalų atliekų ir sūrymo mišinį, valymo procesų dumblo ir kitų (neidentifikuotų) atliekų mišinį, valymo procesų dumblo ir (pieno produktų) atliekų mišinį ir nuotekų valymo dumblo ir baltymų koncentratų mišinį.

24.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad bent vienas arba du iš šių mišinių buvo iš dalies sudaryti iš šalutinių gyvūninių produktų ir iš dalies – iš kitų medžiagų mišinių ir kad šalutiniai gyvūniniai produktai buvo 3 kategorijos medžiagos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1069/2009 10 straipsnį. Mišiniai buvo skirti naudoti biodujų gamybos įmonėje Vokietijoje. Apie pagrindinėse bylose aptariamą vežimą nebuvo pranešta kompetentingoms institucijoms ir nebuvo gautas jų leidimas.

25.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šiose bylose iškilęs klausimas – tai klausimas, ar kaltinamajame akte nurodytų mišinių vežimas patenka į Reglamento Nr. 1013/2006, ar į Reglamento Nr. 1069/2009 taikymo sritį.

26.

Openbaar Ministerie (Prokuratūra) laikosi nuomonės, kad reikia taikyti Reglamentą Nr. 1013/2006, nes kaltinamajame akte nurodyti mišiniai visada laikytini atliekomis. Openbaar Ministerie (Prokuratūra) teigimu, klausimą, ar kalbama apie šalutinius gyvūninius produktus, reikia spręsti remiantis Direktyvos 2008/98 5 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais ir Reglamento Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte pateikta sąvokos „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apibrėžtimi.

27.

Kaltinamieji, priešingai, mano, kad nagrinėjamais atvejais reikia taikyti Reglamentą Nr. 1069/2009, o ne Reglamentą Nr. 1013/2006, nes kaltinamajame akte minimi mišiniai yra šalutiniai gyvūniniai produktai. Iš tikrųjų, kai kalbama apie šalutinį gyvūninį produktą, Reglamentas Nr. 1069/2009 turi taikymo viršenybę prieš Reglamentą Nr. 1013/2006. Šiuo atžvilgiu kaltinamieji tvirtina, kad aptariami mišiniai yra šalutiniai gyvūniniai produktai remiantis sąvokos „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apibrėžtimi, pateikiama ankstesniame reglamente dėl šalutinių gyvūninių produktų, t. y. Reglamente Nr. 1774/2002. Pagal šį reglamentą sąvoka „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apima ir „bet kuri[as] medžiagas, kuriose yra <…> tokių šalutinių produktų“.

28.

Kaltinamieji pripažįsta, jog iš tikrųjų Reglamente Nr. 1069/2009 nebėra nuostatos, kad medžiaga, kurios sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų, laikytina šalutiniu gyvūniniu produktu. Vis dėlto jie teigia, kad šiuo reglamentu nebuvo siekiama pakeisti sąvokos „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apibrėžties, vartojamos Reglamente Nr. 1774/2002. Grįsdami šį požiūrį kaltinamieji remiasi 2016 m. kovo 10 d. ekspertizės ataskaita; šią ekspertizę pirmojoje instancijoje nurodė atlikti Rechtbank Gelderland (Gelderlando apylinkės teismas, Nyderlandai). Taigi šalutinių gyvūninių produktų mišinius, išskyrus šalutinių gyvūninių produktų ir pavojingų atliekų mišinius, taip pat apima sąvoka „šalutiniai gyvūniniai produktai“, kurios apibrėžtis pateikiama Reglamente Nr. 1069/2009, neatsižvelgiant į šalutinių gyvūninių produktų ir kitų medžiagų santykį mišinyje.

29.

Rechtbank Gelderland (Gelderlando apylinkės teismas), remdamasis minėtoje ekspertizės ataskaitoje išdėstyta nuomone, pripažino, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti. Openbaar Ministerie (prokuratūra) dėl šio išteisinimo pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

30.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pirmiausia kyla klausimas, koks yra Direktyvos 2008/98 5 straipsnyje vartojamos sąvokos „šalutiniai produktai“ ir Reglamente Nr. 1069/2009 vartojamos sąvokos „šalutiniai gyvūniniai produktai“ santykis. Konkrečiau kalbant, jam kyla klausimas, ar medžiaga, kuri negali būti kvalifikuojama kaip šalutinis produktas pagal šią direktyvą, vis dėlto gali būti laikoma „šalutiniu gyvūniniu produktu“ pagal šį reglamentą, taigi, remiantis Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalimi, nepatekti į pastarojo reglamento taikymo sritį.

31.

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad reikia išaiškinti Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punktą, siekiant nustatyti, kaip reikia suprasti šio reglamento netaikymą „vežimams, kuriems taikomi Reglamento <…> [Nr. 1069/2009] patvirtinimo reikalavimai“. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šiuo atžvilgiu kyla klausimas, ar šis netaikymas susijęs su šalutinių gyvūninių produktų vežimu iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, neatsižvelgiant į tai, prie kurios kategorijos šios medžiagos priskiriamos, ar jis susijęs vien su Reglamento Nr. 1069/2009 48 straipsnyje nurodytų medžiagų, t. y. 1 kategorijos medžiagų, 2 kategorijos medžiagų, iš šių kategorijų medžiagų gautų tam tikrų produktų ir iš 3 kategorijos medžiagų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų, vežimu.

32.

Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad toks vežimas taip pat apima šalutinių gyvūninių produktų ir kitų medžiagų mišinių vežimą, ir, jei taip, ar turi reikšmės šalutinių gyvūninių produktų ir kitų medžiagų santykis mišinyje.

33.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, šiuo atžvilgiu reikia nustatyti, ar Reglamente Nr. 1069/2009 pateikiama sąvokos „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apibrėžtis, palyginti su Reglamente Nr. 1774/2002 pateikiama šios sąvokos apibrėžtimi, iš esmės pakeista taip, kad medžiagos ir šalutinio gyvūninio produkto mišinys, neatsižvelgiant į šių dviejų medžiagų santykį, nebegali būti laikomas „šalutiniu gyvūniniu produktu“, taigi tokio mišinio vežimas patenka į Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo sritį.

34.

Šiomis aplinkybėmis Gerechtshof Arnhem-Leeuwarden (Arnhemo ir Leuvardeno apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

35.

2018 m. gruodžio 19 d. nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2019 m. sausio 15 d. Rašytines pastabas pateikė Kamstra Recycling, Openbaar Ministerie (prokuratūra), Nyderlandų, Prancūzijos ir Austrijos vyriausybės bei Europos Komisija. Šioms šalims ir suinteresuotiesiems asmenims, išskyrus Openbaar Ministerie (prokuratūra) ir Austrijos vyriausybę, buvo atstovauta 2019 m. gruodžio 4 d. įvykusiame teismo posėdyje.

IV.

Analizė

36.

Paeiliui išnagrinėsiu kiekvieną iš trijų klausimų, iškart pabrėždamas, kad antrasis klausimas iš esmės atitinka klausimą, į kurį Teisingumo Teismas atsakė Sprendime ReFood, tačiau į kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturėjo atsakymo, nes šį sprendimą Teisingumo Teismas priėmė tik po to, kai buvo išsiųstas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą.

A.

Dėl pirmojo klausimo

37.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar sąvokos „šalutiniai gyvūniniai produktai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punktą, apibrėžtis turi būti siejama su sąvokos „šalutinis produktas“, pateiktos Direktyvos 2008/98 5 straipsnyje, apibrėžtimi, todėl sąvoka „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apima tik medžiagą, kuri yra ir „šalutinis produktas“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

38.

Išnagrinėjus šias dvi sąvokas matyti, kad jos nėra susijusios.

39.

Pirma, jų apibrėžtys visai nesutampa ir šiose apibrėžtyse nėra nuorodų į viena kitą. „Šalutinis produktas“ pagal Direktyvos 2008/98 5 straipsnį – tai medžiaga ar produktas, gaunamas gamybos procese ir atitinkantis tam tikrus reikalavimus ( 9 ). „Šalutiniai gyvūniniai produktai“ savarankiškai apibrėžiami Reglamento Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte kaip gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, taip pat oocitai, embrionai ir sperma.

40.

Antra, sąvoka „šalutinis produktas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 5 straipsnį, apibrėžiama kaip priešprieša sąvokai „atliekos“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 punktą. Iš tikrųjų minėtame 5 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad „šalutinis produktas“ nėra atliekos. O „šalutiniai gyvūniniai produktai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punktą, gali būti „atliekos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/2009 3 straipsnio 1 punktą; tai matyti iš Reglamento Nr. 1069/2009 12, 13 ir 14 straipsnių. Taigi medžiaga gali būti „šalutinis gyvūninis produktas“, reiškiantis „atliekas“, bet nebūti „šalutinis produktas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/98.

41.

Trečia, kaip teigia Komisija, „šalutiniu produktu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/98 5 straipsnį, gali būti laikoma tik medžiaga ar objektas, kuris tikrai bus panaudotas tiesiogiai be jokio tolesnio apdirbimo, išskyrus įprastą pramoninę praktiką. Taigi „šalutinis produktas“ negali būti perdirbtas, be kita ko, taikant sterilizaciją, nors toks perdirbimo būdas yra aiškiai numatytas „šalutinių gyvūninių produktų“ atveju ( 10 ).

42.

Ketvirta, Direktyvoje 2008/98 aiškiai nurodyta ( 11 ), kad ji netaikoma šalutiniams gyvūniniams produktams, kuriems taikomas Reglamentas Nr. 1069/2009 ( 12 ), išskyrus tuos, kurie skirti sudeginti, šalinti sąvartyne ar panaudoti biodujų arba komposto gamybos įmonėje. Šiais trimis atvejais Direktyva 2008/98 taikoma „šalutiniams gyvūniniams produktams“, nesant nuorodos į sąvoką „šalutinis produktas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 5 straipsnį.

43.

Tai reiškia, kad medžiaga, kuri nėra „šalutinis produktas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/98, vis dėlto gali būti „šalutinis gyvūninis produktas“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1069/2009.

44.

Pabrėžtina, kad šis aiškinimas atitinka Reglamentu Nr. 1069/2009 siekiamą tikslą – nustatyti išsamią sistemą, susijusią su šalutinių gyvūninių produktų vežimu ( 13 ).

45.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui į pirmąjį klausimą atsakyti taip, kad „šalutinių gyvūninių produktų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punktą, apibrėžtis nepriklauso nuo „šalutinio produkto“ apibrėžties, pateikiamos Direktyvos 2008/98 5 straipsnyje, todėl medžiaga gali būti „šalutinis gyvūninis produktas“, nebūdama „šalutinis produktas“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.

B.

Dėl antrojo klausimo

46.

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia Teisingumo Teismo, kaip reikia aiškinti Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punktą. Taip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar visas šalutinių gyvūninių produktų, neatsižvelgiant į tai, prie kurios kategorijos jie priskiriami, vežimas nepatenka į Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo sritį, ar į ją nepatenka tik tam tikras vežimas. Būtent toks klausimas buvo pateiktas prašyme priimti prejudicinį sprendimą byloje ReFood, kurioje pateikiau išvadą ( 14 ) ir kurioje priimtas Sprendimas ReFood. Kaip minėta šios išvados 36 punkte, šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Teisingumo Teismas gavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje.

47.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui priminti tai, ką jis nusprendė Sprendimo ReFood 62 punkte, t. y. tai, kad Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad šalutinių gyvūninių produktų vežimas, kuriam taikomas Reglamentas Nr. 1069/2009, nepatenka į Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo sritį, išskyrus tuos atvejus, kai Reglamente Nr. 1069/2009 aiškiai numatyta, kad taikomas Reglamentas Nr. 1013/2006.

48.

Tokie atvejai numatyti Reglamento Nr. 1069/2009 41 straipsnio 2 dalies b punkte, 43 straipsnio 5 dalies b punkte ir 48 straipsnio 6 dalyje. Visi jie yra susiję su šalutinių gyvūninių produktų ir pavojingų medžiagų mišiniais.

C.

Dėl trečiojo klausimo

49.

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, kaip reikia vertinti šalutinių gyvūninių produktų ( 15 ) ir kitų medžiagų (nagrinėjamu atveju – nepavojingų atliekų) mišinių, kaip antai aptariamų pagrindinėse bylose, vežimą. Jis iš esmės klausia, ar Reglamentas Nr. 1069/2009, nagrinėjamas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punktą, turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas šalutinių gyvūninių produktų ir kitų medžiagų, kurios yra nepavojingos atliekos, mišiniui, neatsižvelgiant į šalutinių gyvūninių produktų dalies dydį mišinyje.

50.

Kaip matyti iš Teisingumo Teismui tiek per rašytinę, tiek per žodinę proceso dalį pateiktų pastabų, kuriose dėstomi skirtingi požiūriai, atsakant į šį klausimą kyla sunkumų.

51.

Šie sunkumai susiję su tuo, kad Reglamente Nr. 1069/2009 nėra aiškiai aptariamas šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių klausimas, šiame reglamente pateikiama šalutinių gyvūninių produktų apibrėžtis kelia klausimų, susijusių su šio reglamento taikymu tokiems mišiniams, ir nėra aiški šio reglamento ir Reglamento Nr. 1013/2006 sąsaja, kiek tai susiję su nepavojingomis atliekomis.

52.

Šis klausimas kyla šiomis aplinkybėmis. Viena įmonė iš Nyderlandų išvežė, be kita ko, valymo procesų dumblo ( 16 ), kuris šiuo atveju yra nepavojingos atliekos ir kuris buvo sumaišytas su 3 kategorijos šalutiniu gyvūniniu produktu, siekiant juos perdirbti vienoje biodujų gamybos įmonėje Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, ar šis mišinys kvalifikuojamas kaip šalutinis gyvūninis produktas, ar kaip atliekos, ar kaip ir viena, ir kita, jo vežimui taikomas arba Reglamentas Nr. 1069/2009, arba Reglamentas Nr. 1013/2006, arba abu šie reglamentai.

53.

Praktiniu atžvilgiu tai lemia reikšmingas pasekmes. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir prokuratūros pateiktų pastabų matyti, kad pats aptariamas dumblas, taigi nesumaišytas su šalutiniais gyvūniniais produktais, laikomas „atliekomis“ ir jo vežimui taikoma Reglamente Nr. 1013/2006 nurodyta išankstinio pranešimo ir leidimo procedūra. Jei šis dumblas sumaišomas su 3 kategorijos šalutiniais gyvūniniais produktais, toks mišinys laikomas šios kategorijos šalutiniu gyvūniniu produktu ir jam taikomas tik Reglamentas Nr. 1069/2009, pagal kurį vežant tokį produktą prie jo turi būti pridėtas tik prekybos dokumentas, kuriame išsamiai nurodomas atitinkamų medžiagų pobūdis arba prireikus sveikumo sertifikatas ( 17 ), ir nebūtina vykdyti pranešimo ir leidimo procedūros. Taigi, jei taikomas Reglamentas Nr. 1013/2006, procedūra yra daug griežtesnė ( 18 ).

54.

Siekiant atsakyti į pateiktą klausimą reikia išaiškinti Reglamentą Nr. 1069/2009 atsižvelgiant į Sprendimo ReFood tekstą, tikslą ir struktūrą.

1.

Sprendime „ReFood“ padarytos išvados

55.

Byla, kurioje priimtas šis sprendimas, buvo susijusi su 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų, t. y. maisto atliekų, kurioms taikomas Reglamento Nr. 1069/2009 10 straipsnio p punktas, vežimu iš valstybės narės, siekiant jas apdoroti kitoje valstybėje narėje esančioje biodujų gamybos įmonėje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas norėjo sužinoti, ar šiam vežimui taikomas Reglamentas Nr. 1013/2006, taigi atsižvelgiant į aptariamų atliekų pobūdį taikytina išankstinio pranešimo ir leidimo procedūra, ar Reglamentas Nr. 1069/2009, todėl taikytina paprastesnė procedūra. Laikydamasis nuomonės, kad atsakymas priklauso nuo Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punkto išaiškinimo, nacionalinis teismas šiuo klausimu kreipėsi į Teisingumo Teismą.

56.

Kaip priminta šios išvados 47 punkte, Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punktą šalutinių gyvūninių produktų vežimas, kuriam taikomas Reglamentas Nr. 1069/2009, nepatenka į Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo sritį, išskyrus tuos atvejus, kai Reglamente Nr. 1069/2009 aiškiai numatyta, kad taikomas Reglamentas Nr. 1013/2006 ( 19 ). Teisingumo Teismas konstatavo, kad taip yra, kai kalbama apie šalutinių gyvūninių produktų ir pavojingų atliekų mišinius, dėl kurių Reglamente Nr. 1069/2009 aiškiai nurodyta, kad jiems taikomas Reglamentas Nr. 1013/2006 ( 20 ). Tačiau Teisingumo Teismas pabrėžė, kad 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų vežimas nenurodytas tarp Reglamente Nr. 1069/2009 aiškiai išvardytų atvejų, todėl nepatenka į Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo sritį ( 21 ).

57.

Ar remiantis minėtu sprendimu reikia daryti išvadą: kadangi šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišiniai nėra aiškiai nurodyti tarp šių atvejų, jiems taikytinas ne Reglamentas Nr. 1013/2006, o Reglamentas Nr. 1069/2009?

58.

Tokio požiūrio laikosi Kamstra Recycling, Nyderlandų vyriausybė ir Komisija. Kamstra Recycling ir Nyderlandų vyriausybė mano, kad, jei kalbama apie 3 kategorijos šalutinio gyvūninio produkto ir nepavojingos atliekos mišinį, šis mišinys priskirtinas prie tos pačios kategorijos. Komisijos nuomone, tokio mišinio vežimas laikytinas 2 kategorijos medžiagos vežimu. Prancūzijos vyriausybė savo ruožtu mano, kad tokių mišinių vežimui taikomas Reglamentas Nr. 1069/2009, kalbant apie šiuose mišiniuose esančius šalutinius gyvūninius produktus, ir Reglamentas Nr. 1013/2006, kalbant apie kitas šiuos mišinius sudarančias medžiagas, kurios yra nepavojingos atliekos ( 22 ).

59.

Kaip pabrėžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, abejonių kyla dėl to, kad, Reglamentu Nr. 1069/2009 panaikinus ir pakeitus Reglamentą Nr. 1774/2002, pasikeitė „šalutinių gyvūninių produktų“ ir šių produktų „kategorijos“ apibrėžtys. Reglamente Nr. 1069/2008 pateikiamose apibrėžtyse tokie mišiniai nėra aiškiai nurodyti ( 23 ).

60.

Mano nuomone, Sprendime ReFood, kuriame Teisingumo Teismas išsamiai išnagrinėjo Reglamentą Nr. 1069/2009, atsižvelgdamas į Reglamentą Nr. 1013/2006 ir Direktyvą 2008/98, pateikiamos gairės, leidžiančios teigiamai atsakyti į šios išvados 57 punkte iškeltą klausimą.

61.

Vis dėlto, kadangi priimdamas tą sprendimą Teisingumo Teismas neturėjo progos išnagrinėti šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių klausimo, reikia išnagrinėti šį klausimą, pirmiausia išdėstant abejones, kurių kyla dėl Reglamento Nr. 1069/2009 teksto.

2.

Abejonės, kylančios dėl sąvokų „šalutiniai gyvūniniai produktai“ ir „kategorijos“ apibrėžčių

62.

Reglamento Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte šalutiniai gyvūniniai produktai apibrėžiami kaip gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, taip pat oocitai, embrionai ir sperma.

63.

Reglamente Nr. 1774/2002 pateikta sąvokos „šalutiniai gyvūniniai produktai“ apibrėžtis, nors ir panaši į minėtą apibrėžtį, skyrėsi tuo, kad joje buvo daroma nuoroda į šio reglamento 4, 5 ir 6 straipsnius, kuriuose buvo apibrėžtos trys šalutinių gyvūninių produktų kategorijos ( 24 ). Tačiau apibrėžiant kiekvieną kategoriją buvo ne tik pateiktas aiškiai įvardytų šalutinių gyvūninių produktų sąrašas, bet ir nurodyta, kad prie jos priskiriamos „bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų“ ( 25 ).

64.

Taigi pagal Reglamentą Nr. 1774/2002 galėjo būti taip – ir tai, beje, neginčijama, – kad nepavojingos atliekos, kaip antai valymo procesų dumblas, sumaišytos su šalutiniais gyvūniniais produktais, laikytinos šalutiniais gyvūniniais produktais, kaip priskirtinos prie „medžiag[ų], kuriose yra tokių šalutinių produktų“.

65.

Reglamento Nr. 1069/2009 8, 9 ir 10 straipsniuose, į kuriuos perkeltos šios trys kategorijos, performuluojant jų apibrėžtis, taip pat pateikiami panašūs aiškiai įvardytų šalutinių gyvūninių produktų sąrašai, tačiau nebevartojama formuluotė „bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų“.

66.

Pasikeitus šalutinių gyvūninių produktų „kategorijų“ apibrėžčiai, kyla klausimas, ar tokie mišiniai tebėra laikytini šalutiniais gyvūniniais produktais, ar teisės aktų leidėjas siekė neįtraukti tokių šalutinių produktų ir kitų medžiagų mišinių į Reglamento Nr. 1069/2009 taikymo sritį.

67.

Kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pažodžiui aiškinant šį reglamentą, remiantis vien šiomis apibrėžtimis, reikėtų daryti išvadą, kad į jo taikymo sritį neįtraukiami šalutinių gyvūninių produktų ir kitų medžiagų mišiniai, bet atsižvelgiant į kitas šio reglamento nuostatas, pirmiausia susijusias su šalutinių gyvūninių produktų ir pavojingų atliekų mišiniais, taip pat į šių nuostatų genezę, tokią išvadą būtų galima paneigti.

68.

Taigi tolesniame skirsnyje reikia aptarti šias kitas nuostatas, kurios buvo išnagrinėtos Sprendime ReFood, taip pat Reglamento Nr. 1069/2009 genezę.

3.

Nuostatos, susijusios su šalutinių gyvūninių produktų ir pavojingų atliekų mišiniais

69.

Šalutinių gyvūninių produktų ir pavojingų atliekų mišiniai minimi Reglamento Nr. 1069/2009 41 straipsnio 2 dalies b punkte, 43 straipsnio 5 dalies b punkte ir 48 straipsnio 6 dalyje. Šios nuostatos, aiškinamos atsižvelgiant į parengiamuosius dokumentus, leidžia spręsti apie teisės aktų leidėjo požiūrį, kiek tai susiję su šių šalutinių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių vežimu.

70.

Kaip Teisingumo Teismas nusprendė Sprendimo ReFood 53 ir 54 punktuose, šiose nuostatose įtvirtinama Reglamento Nr. 1069/2009 taikymo išimtis, nurodant, kad šių šalutinių produktų ir pavojingų medžiagų mišinių vežimui taikomas Reglamentas Nr. 1013/2006.

71.

Tuo remdamasis Teisingumo Teismas šio sprendimo 55 punkte padarė atvirkštinę išvadą, kad, išskyrus tose nuostatose aiškiai numatytus atvejus, šalutinių gyvūninių produktų vežimas nepatenka į Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo sritį.

72.

Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1069/2009 parengiamuosius dokumentus reikia manyti, kad ši išvada taikytina šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių vežimui, nes šie mišiniai nėra aiškiai nurodyti minėtose nuostatose.

73.

Iš tikrųjų, kaip matyti iš šių parengiamųjų dokumentų ( 26 ), Europos Parlamentui buvo pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 1069/2009 41, 43 ir 48 straipsniuose nustatytų išimčių apimtis. Siūlomais pakeitimais ( 27 ) buvo siekiama, kad šalutinių gyvūninių produktų ir bet kurių atliekų, pavojingų ar nepavojingų, mišiniai būtų importuojami į Sąjungą arba eksportuojami iš jos, tranzitu vežami per ją arba siunčiami iš vienos valstybės narės į kitą tik pagal Reglamentą Nr. 1013/2006.

74.

Reikia konstatuoti, kad atmesdamas šiuos pasiūlymus Parlamentas, taigi ir teisės aktų leidėjas ( 28 ), išnagrinėjo šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių vežimo tvarkos klausimą ir sąmoningai atmetė galimybę jų vežimui taikyti Reglamentą Nr. 1013/2006.

75.

Pridurtina, kad taip teisės aktų leidėjas neįtraukė šių mišinių ne į Reglamento Nr. 1069/2009 taikymo sritį, o tik į nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sritį. Tai reiškia, kad šis reglamentas taikomas mišiniams, į kuriuos įeina tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos, bet tik mišinių, į kuriuos įeina pavojingos atliekos, vežimui taikomas Reglamentas Nr. 1013/2006.

76.

Pabrėžtina, jog iš parengiamųjų dokumentų nematyti, kad iš dalies pakeisdamas „šalutinių gyvūninių produktų“ ir šalutinių gyvūninių produktų „kategorijų“ apibrėžtis teisės aktų leidėjas būtų norėjęs iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 1069/2009 taikymo sritį, kiek tai susiję mišiniais, į kuriuos įeina nepavojingos atliekos. Pirminiame Komisijos pasiūlyme, kurį svarstė Parlamentas ir Taryba, vartojamos apibrėžtys buvo panašios į Reglamente Nr. 1774/2002 pateikiamas apibrėžtis ir apibrėžiant „kategorijas“ buvo vartojama formuluotė „bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų“. Ir 2009 m. kovo 2 d. pranešime, kurį svarstė Parlamentas ( 29 ), iš esmės pateiktos tokios pačios apibrėžtys. Jos buvo iš dalies pakeistos tik Parlamento pozicijoje, priimtoje per pirmąjį svarstymą, 2009 m. balandžio mėn., atitinkančioje galutinės redakcijos Reglamentą Nr. 1069/2009, dėl šio apibrėžčių pakeitimo nepateikiant jokių paaiškinimų.

77.

Taigi šalutinių gyvūninių produktų ir šių produktų kategorijų apibrėžčių pakeitimai neturėjo įtakos Reglamento Nr. 1069/2009 taikymo šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišiniams klausimui.

78.

Šią analizę patvirtina ir Reglamento Nr. 1069/2009 paskirtis bei jo nuostatų sistema.

79.

Dėl Reglamentu Nr. 1069/2009 siekiamų tikslų primintina, pirma, kad iš šio reglamento 5 ir 6 konstatuojamųjų dalių matyti, jog teisės aktų leidėjas siekė nustatyti nuoseklią ir išsamią sveikumo taisyklių, taikomų šalutiniams gyvūniniams produktams, be kita ko, jų vežimui, sistemą; šios taisyklės turėtų būti proporcingos pavojui sveikatai ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į keliamą pavojų aplinkai ( 30 ). Taigi Reglamentas Nr. 1069/2009 yra specialus teisės aktas, t. y. lex specialis, palyginti su Reglamentu Nr. 1013/2006, apimančiu visus su šalutiniais gyvūniniais produktais susijusius veiksmus.

80.

Antra, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1013/2006 11 konstatuojamosios dalies ir Direktyvos 2008/98 2 straipsnio 2 dalies b punkto, teisės aktų leidėjas siekė išvengti Reglamento Nr. 1069/2009 dubliavimosi su Reglamentu Nr. 1013/2006, taigi nereikalingo nuostatų pasikartojimo, ir iš esmės neįtraukti šalutinių gyvūninių produktų į atliekas reglamentuojančių teisės aktų taikymo sritį ( 31 ).

81.

Remdamasis šiais esminiais savo analizės elementais Teisingumo Teismas Sprendimo ReFood 56 punkte nusprendė, kad teisės aktų leidėjas Reglamentu Nr. 1069/2009 siekė nustatyti „išsamią taisyklių, taikomų šalutinių gyvūninių produktų gabenimui, sistemą ir, jeigu aiškiai nenumatyta kitaip, jo reglamentuojamam šalutinių gyvūninių produktų gabenimui netaikyti Reglamento Nr. 1013/2006“. Kitaip tariant, teisės aktų leidėjas siekė, kad Reglamentas Nr. 1069/2009 būtų taikomas visam šalutinių gyvūninių produktų, įskaitant šių produktų ir atliekų mišinius, vežimui, o šalutinių gyvūninių produktų ir pavojingų atliekų mišinių vežimui būtų taikoma atskira Reglamente Nr. 1013/2006 nustatyta sistema.

82.

Tai patvirtina ir Reglamento Nr. 1069/2009 sistema. Nustatydamas taisykles visam 3 kategorijos, nepavojingiausios kategorijos, šalutinių gyvūninių produktų, taip pat 2 ir 1 kategorijų šalutinių gyvūninių produktų ir netgi šių produktų ir pavojingų atliekų mišinių vežimui teisės aktų leidėjas siekė, kad būtų apimti visi atvejai, susiję su šalutinių gyvūninių produktų vežimu, vadinasi, įskaitant šių produktų ir nepavojingų atliekų mišinius.

83.

Atsižvelgimą į pastaruosius patvirtina ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 142/2011 ( 32 ). Iš tikrųjų Reglamento Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriuje pateikiamas prekybos dokumento, kurį turi užpildyti vežėjai, pavyzdys; šiame dokumente tarp prekių, kurioms jis taikomas, aiškiai nurodyti šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišiniai ( 33 ).

84.

Taigi, nepaisant neaiškumų, kilusių dėl šalutinių gyvūninių produktų ir šių produktų kategorijų apibrėžčių pakeitimo, iš Reglamente Nr. 1069/2009 nustatytų taisyklių visumos matyti, kad šis reglamentas, kaip ir juo pakeistas Reglamentas Nr. 1774/2002, yra susijęs su visu šalutinių gyvūninių produktų, neskirtų vartoti žmonėms, įskaitant šių produktų ir nepavojingų atliekų mišinius, vežimu ir kad šie mišiniai turi būti, kaip ir anksčiau, laikomi šalutiniais gyvūniniais produktais.

85.

Šiame analizės etape reikia patikslinti Reglamento Nr. 1069/2009 taikymo šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišiniams pasekmes.

4.

Reglamento Nr. 1069/2009 taikymo pasekmės

86.

Mano manymu, Reglamento Nr. 1069/2009 taikymas lemia tai, kad šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių vežimui turi būti taikomos taisyklės, nustatytos kategorijai, prie kurios priskiriami atitinkami šalutiniai gyvūniniai produktai. Taigi, kalbant, kaip pagrindinėse bylose nagrinėjamu atveju, apie 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinius, taikomos šios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų vežimui nustatytos taisyklės.

87.

Tai lemia pats Reglamento Nr. 1069/2009 tekstas. Šiame reglamente nustatytos taisyklės, taikomos visiems šalutiniams gyvūniniams produktams, neatsižvelgiant į tai, prie kurios kategorijos jie priskiriami ( 34 ), ir taisyklės, taikomos tam tikriems šalutiniams gyvūniniams produktams atsižvelgiant į jų kategoriją ( 35 ).

88.

Taigi nepritariu nei Prancūzijos vyriausybės požiūriui, pagal kurį šių mišinių vežimui reikia taikyti ir Reglamentą Nr. 1069/2009, ir Reglamentą Nr. 1013/2006, nei Komisijos požiūriui, pagal kurį šiam vežimui taikytinos 2 kategorijos šalutiniams gyvūniniams produktams nustatytos taisyklės. Toliau nurodysiu priežastis, dėl kurių manau, kad pagal jų siūlomus aiškinimus ekonominės veiklos vykdytojams nustatyti reikalavimai apsunkinami taip, kaip nėra numatyta Reglamente Nr. 1069/2009.

a)

Dėl abiejų reglamentų lygiagretaus taikymo

89.

Prancūzijos vyriausybė pažymėjo mananti, kad šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų medžiagų mišiniams lygiagrečiai taikytini abu minėti reglamentai. Ši vyriausybė paaiškino, kad jei būtų taikomas tik Reglamentas Nr. 1069/2009, Prancūzija negalėtų pateikti prieštaravimo dėl valymo procesų dumblo ir šalutinių gyvūninių produktų mišinių vežimo iš kitų valstybių narių į jos teritoriją siekiant panaudoti juos tręšimui, kaip ji galėtų padaryti, remdamasi Reglamento Nr. 1013/2006 12 straipsnio 1 dalies c punktu ( 36 ). Minėta vyriausybė taip pat nurodė pavojų, kad tokiu tikslu valymo procesų dumblo ir atliekų iš prekybos centrų mišiniai gali būti vežami į Prancūziją nesilaikant nacionalinės teisės aktų, kuriuose nustatytos griežtos taisyklės šioje srityje. Nesant pranešimo apie tokį vežimą, kaip nurodyta Reglamente Nr. 1013/2006, kompetentingos valdžios institucijos nežinotų apie tokį vežimą ir negalėtų jam taikyti tam tikrų sąlygų ar net jo uždrausti.

90.

Vis dėlto manau, kad abiejų reglamentų šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišiniams taikyti negalima. Visų pirma dėl tokio taikymo su mišiniais, į kuriuos įeina pavojingos atliekos, susijusi nukrypti leidžianti nuostata netektų prasmės, nes, kaip minėta, iš šios nuostatos, aiškinamos atsižvelgiant į jos genezę, matyti, kad Reglamentas Nr. 1013/2006 taikomas vien tokių mišinių vežimui, o mišinių, į kuriuos įeina nepavojingos atliekos, vežimas į šio reglamento taikymo sritį nepatenka. Be to, nors Prancūzijos vyriausybė išreiškė pagrįstą susirūpinimą, juo negalima pateisinti abiejų reglamentų taikymo, nes tokio taikymo nepatvirtina šių reglamentų tekstas, kadangi aptariamas vežimas, išskyrus Reglamente Nr. 1069/2009 aiškiai numatytus atvejus, nepatenka į Reglamento Nr. 1013/2006 taikymo sritį ( 37 ). Galiausiai abiejų reglamentų taikymas trukdytų įgyvendinti teisės aktų leidėjo siekiamą tikslą išvengti teisės aktų dubliavimosi.

b)

Dėl atitinkamų mišinių priskyrimo prie 2 kategorijos

91.

Komisija nurodė mananti, kad 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišiniams taikytinos 2 kategorijos atliekoms nustatytos taisyklės. Šiose, griežtesnėse, taisyklėse, nurodytose Reglamento Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1–5 dalyse, kiek tai susiję su siuntimu Sąjungoje, nurodyta, be kita ko, kad būtina iš anksto informuoti paskirties valstybės narės valdžios institucijas.

92.

Komisija teigia, kad Reglamento Nr. 1069/2009 9 straipsnio, skirto 2 kategorijos medžiagoms, h punkte išvardyti kiti nei 1 ar 3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai. Ši nuostata reiškia likutinį klasifikavimą, taikomą visoms medžiagoms, kurios nėra aiškiai priskirtos prie 1 ar 3 kategorijos, ir galintį apimti mišinius, į kuriuos įeina nepavojingos atliekos. Toks klasifikavimas grindžiamas Reglamento Nr. 1069/2009 logika, kad, jei kalbama apie kelias kategorijas, taikomos tos, dėl kurių numatyta griežčiausia sistema.

93.

Tiesa, kalbant apie mišinį iš skirtingų kategorijų šalutinių gyvūninių produktų, tokį mišinį reikia laikyti priskiriamu prie kategorijos, dėl kurios nustatyta griežčiausia sistema ( 38 ), ir toks požiūris, atrodo, atitinka logiką, kuria paprastai vadovaujamasi atliekų srityje ( 39 ).

94.

Vis dėlto pabrėžtina, jog teisės aktų leidėjas nurodė, kad numatydamas priimti Reglamentą Nr. 1069/2009 siekia sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, kartu išsaugant aukštą sveikumo apsaugos lygį ( 40 ). Taigi, mano manymu, nėra pagrindo taikyti griežtesnę sistemą kitais atvejais, nei numatyti šiame reglamente ( 41 ). Todėl manau, kad Teisingumo Teismas kaip tik atsižvelgtų į kitus atvejus, nei numatė teisės aktų leidėjas, jei konstatuotų, kad dėl 2 kategorijos nustatyta sistema turi būti taikoma 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų vežimui.

95.

Pirma, griežčiausios sistemos taikymo taisyklės nustatytos tik dėl įvairių kategorijų šalutinių gyvūninių produktų mišinių ( 42 ), o ne dėl šalutinių gyvūninių produktų ir kitų medžiagų mišinių.

96.

Antra, ši likutinė kategorija, kuri jau buvo nurodyta Reglamente Nr. 1774/2002 ( 43 ), remiantis jos apibrėžtimi apima šalutinius gyvūninius produktus, išskyrus 1 ir 3 kategorijos medžiagas. Iš Reglamento Nr. 1069/2009 35 konstatuojamosios dalies matyti, kad prie šios likutinės kategorijos reikia, kaip ir anksčiau, priskirti tokių rūšių medžiagas, kaip išvardytos šiame reglamente apibrėžiant 1, 2 ir 3 kategorijas, bet kurios tuose sąrašuose nėra aiškiai nurodytos.

97.

Pažymėtina, pavyzdžiui, kad pagal Reglamentą Nr. 1774/2002 tokios medžiagos, kaip „kailiai“ ir „vienadieniai viščiukai“, nebuvo konkrečiai paminėtos jokioje kategorijoje. Todėl veikiausiai buvo manoma, kad šias medžiagas apima ši likutinė kategorija ir jos turėjo būti automatiškai priskirtos prie 2 kategorijos ( 44 ). Teisės aktų leidėjas paliko šią likutinę kategoriją, kaip ir anksčiau, iš atsargumo, siekdamas, kad bet kuris kitas šalutinis gyvūninis produktas, neįtrauktas į nė vieną iš trijų kategorijų, būtų priskirtas prie 2 kategorijos. Tačiau ši kategorija, kaip buvo ir pagal Reglamentą Nr. 1774/2002, nėra nustatyta tam, kad prie jos būtų priskirti mišiniai, į kuriuos įeina nepavojingos atliekos.

98.

Trečia, pripažindama, kad dėl šių mišinių priskyrimo prie 2 kategorijos būtų apsunkintos ekonominės veiklos vykdytojams tenkančios prievolės, jei šis priskyrimas būtų taikomas visai operacijų grandinei ( 45 ), Komisija per posėdį Teisingumo Teisme pažymėjo, kad vien minėtų mišinių vežimui turi būti taikomos 2 kategorijos šalutiniams gyvūniniams produktams nustatytos taisyklės. Kitoms operacijoms, be kita ko, naudojimui, ir toliau turėtų būti taikomos 3 kategorijai nustatytos taisyklės.

99.

Vis dėlto Reglamente Nr. 1069/2009 visai nenumatyta tokio skirstymo į kategorijas pagal operacijas, kurios turi būti atliktos su atitinkamomis medžiagomis. Taigi, kaip matyti iš šio reglamento 29 konstatuojamosios dalies ir 7 straipsnio, vienintelis reikšmingas kriterijus skirstant šalutinius gyvūninius produktus į kategorijas yra pavojaus laipsnis, o ne atlikta operacija. Todėl šalutinio gyvūninio produkto priskyrimas prie kategorijos galioja visoms operacijoms, kurios turi būti atliktos su šiuo šalutiniu produktu, nuo surinkimo iki panaudojimo arba pašalinimo. Tai reiškia, kad medžiagų mišiniai, kuriems taikomas Reglamentas Nr. 1069/2009 ir į kuriuos įeina nepavojingos medžiagos, negali būti priskirti prie kategorijos, dėl kurios nustatyta griežtesnė sistema, nagrinėjamu atveju – prie 2 kategorijos, vien dėl jų vežimo.

100.

Manau, kad, kalbant apie 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinį, šis mišinys priskiriamas prie šios kategorijos ir jo vežimui Sąjungoje taikomos taisyklės, susijusios su šios kategorijos šalutiniais gyvūniniais produktais.

101.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar tokie mišiniai laikytini šalutiniais gyvūniniais produktais, neatsižvelgiant į šių produktų dalies dydį mišinyje.

102.

Reglamente Nr. 1069/2009 medžiagų santykis mišinyje nėra minimas ir neatrodo, kad jis būtų reikšmingas veiksnys. Taigi mišinys, kurį sudaro nedidelis kiekis šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingos atliekos, iš esmės laikytinas priskiriamu prie 3 kategorijos medžiagų.

103.

Vis dėlto šis klausimas atspindi susirūpinimą dėl pavojaus, kad taikant Reglamentą Nr. 1069/2009 aptariamiems mišiniams gali būti piktnaudžiaujant apeinamas Reglamentas Nr. 1013/2006. Beje, būtent dėl to susirūpinusios Prancūzijos vyriausybė ir Komisija pasiūlė nustatyti papildomus reikalavimus. Todėl tolesniame skirsnyje išnagrinėsiu šį klausimą.

5.

Apėjimo piktnaudžiaujant pavojus

104.

Teisingumo Teismui buvo pateikti įvairūs piktnaudžiavimu laikomų veiksmų pavyzdžiai.

105.

Kaip minėta, Prancūzijos vyriausybė nurodė pavojų, kad valymo procesų dumblas, sumaišytas su 3 kategorijos šalutiniais gyvūniniais produktais, gali būti vežamas siekiant panaudoti jį tręšimui, nepranešus apie tai paskirties valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, ir kad jis gali būti tam panaudotas pažeidžiant nacionalinės teisės normas.

106.

Nyderlandų vyriausybė savo ruožtu pažymėjo, kad nepavojingos atliekos gali būti pakrautos į sunkvežimius, kurie nebuvo pakankamai išvalyti po to, kai jais buvo vežti šalutiniai gyvūniniai produktai, ir tai gali būti laikoma mišiniu, kuriam taikomas Reglamentas Nr. 1069/2009, neatsižvelgiant į Reglamento Nr. 1013/2006 nuostatas.

107.

Galiausiai Openbaar Ministerie (prokuratūra) nurodė, kad įmonės gali į nepavojingas atliekas įpilti nedidelį kiekį pieno, siekdamos išvengti griežtesnių taisyklių, nustatytų Reglamente Nr. 1013/2006, taikymo.

108.

Aiškus valstybės narės arba Sąjungos taisyklių pažeidimas gali reikšti nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama taikant sankcijas.

109.

Kebliau yra tuo atveju, jei ekonominės veiklos vykdytojas formaliai laikosi šių taisyklių.

110.

Primintina, jog siekiant konstatuoti piktnaudžiavimo buvimą reikia, kad būtų nustatyti subjektyvus ir objektyvus požymiai ( 46 ). Subjektyvus požymis reiškia, kad nagrinėjamos veiklos pagrindinis tikslas yra iš Sąjungos teisės aktų gauti naudos, dirbtinai sukuriant jai gauti būtinas sąlygas ( 47 ). Objektyvus požymis reiškia visas objektyvias aplinkybes, rodančias, kad, nors formaliai Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų buvo laikomasi, nebuvo pasiektas pagrindinis šių teisės aktų tikslas ( 48 ).

111.

Nedidelių kiekių šalutinių gyvūninių produktų pridėjimas į nepavojingas atliekas, kaip antai į valymo procesų dumblą, gali tam tikromis aplinkybėmis reikšti piktnaudžiavimą.

112.

Taip būtų tuo atveju, jei būtų pridedamas nedidelis kiekis pieno vien tam, kad būtų galima apeiti Reglamentą Nr. 1013/2006 ir taikyti paprastesnę procedūrą, nustatytą Reglamente Nr. 1069/2009.

113.

Vis dėlto, jei šalutiniai gyvūniniai produktai vežami taip, kaip įprasta vykdant profesinę veiklą ir jeigu ją vykdant numatyta, be kita ko, kad į valymo procesų dumblą, skirtą perdirbti biodujų gamybos įmonėje, gali būti įpiltas nedidelis kiekis pieno, nėra pagrindo tokį vežimą pagal Reglamentą Nr. 1069/2009 laikyti piktnaudžiavimu.

114.

Patikrinimas, ar laikomasi Reglamente Nr. 142/2011 nustatytų taisyklių, susijusių, be kita ko, su vežamų medžiagų sveikumu, atsekamumu ir kiekiu, turėtų leisti nustatyti, ar vežant pagal Reglamentą Nr. 1069/2009 nėra piktnaudžiaujama.

115.

Vis dėlto neatmestina, kad taikant Reglamentą Nr. 1069/2009 3 kategorijos (ir net 1 ar 2 kategorijos) šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišiniams gali nebūti tinkamai užtikrinama aplinkos apsauga.

116.

Iš tikrųjų, net 1 ar 2 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų atveju, nors Reglamentu Nr. 1069/2009 atsižvelgiama į aplinkos apsaugą ( 49 ), jei šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių vežimui taikomas vien šis reglamentas, gali likti abejonių dėl nepavojingų medžiagų atsekamumo. Kaip Teisingumo Teismo posėdyje nurodė Prancūzijos vyriausybė, tai paaiškinama aplinkybe, kad iš pranešimo apie šių mišinių vežimą nebūtinai aiškiai matyti kitos medžiagos nei šalutiniai gyvūniniai produktai.

117.

Be to, pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 1069/2009 48 straipsnio 1 dalies c punktą leidžiama 1 ar 2 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų vežimui nustatyti sąlygas, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės ir gyvūnų sveikatą, tačiau pavojus aplinkai nėra paminėtas.

118.

Taigi suprantamas šioje byloje išreikštas su aplinkos apsauga susijęs susirūpinimas, bet, mano manymu, tai neleidžia Teisingumo Teismui aiškinti Reglamento Nr. 1069/2009 taip, kad, kaip siūlo Prancūzijos vyriausybė ir Komisija, būtų apsunkinti ekonominės veiklos vykdytojams nustatyti reikalavimai, nesant tam teisinio pagrindo. Jų pasiūlymai negali reikšti priimtino Reglamento Nr. 1069/2009 aiškinimo. Jei nurodytų pavojų tikrumą būtų galima įrodyti, būtent Sąjungos teisės aktų leidėjas turėtų iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus, be kita ko, Reglamentą Nr. 1069/2009.

119.

Taigi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus siūlau Teisingumo Teismui į trečiąjį klausimą atsakyti, kad Reglamentas Nr. 1069/2009, nagrinėjamas atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1013/2006 1 straipsnio 3 dalies d punktą, turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas šalutinių gyvūninių produktų ir kitų medžiagų, kurios yra nepavojingos atliekos, mišiniams, neatsižvelgiant į šalutinių gyvūninių produktų dalies dydį mišinyje.

120.

Atitinkamos kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir nepavojingų atliekų mišinių vežimui taikytinos taisyklės – tai taisyklės, kurios nustatytos tos kategorijos šalutinių gyvūninių produktų vežimui.

V.

Išvada

121.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Gerechtshof Arnhem‑Leeuwarden (Arnhemo ir Leuvardeno apeliacinis teismas, Nyderlandai) pateiktus prejudicinius klausimus: