Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
RIMVYDO NORKAUS IŠVADA,
pateikta 2026 m. rugsėjo 3 d.(1)
Byla C‑218/25 (Wompou)(i)
BC
prieš
Minister van Asiel en Migratie
(Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam (Hagos apylinkės teismas, posėdžiaujantis Amsterdame, Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Imigracijos politika – Direktyva 2008/115/EB – Sulaikymas siekiant grąžinti – Sulaikymo sąlygos – 16 straipsnio 1 dalis – Specialus sulaikymo centras – Suvaržymai, būtini veiksmingam išsiuntimui užtikrinti – Papildomų apribojimų ar suvaržymų teisėtumas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 6, 7 ir 11 straipsniai – Teisminės kontrolės apimtis “
I. Įžanga
1. Šis Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam (Hagos apylinkės teismas, posėdžiaujantis Amsterdame, Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl trečiosios šalies piliečio, kuriam taikomos grąžinimo procedūros pagal Direktyvą 2008/115/EB(2), sulaikymo sąlygų. Jame Teisingumo Teismo prašoma patikslinti ir išplėtoti esamą jurisprudenciją dėl Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio, kuriame nustatyta, kad tokio trečiosios šalies piliečio sulaikymas paprastai vykdomas „specialiuose sulaikymo centruose“.
2. Sąvoka „specialūs sulaikymo centrai“ Direktyvoje 2008/115 neapibrėžta. Vis dėlto Sprendime Landkreis Gifhorn(3) Teisingumo Teismas, be kita ko, konstatavo, kad tokiam centrui „būdingas tam tikras patalpų išdėstymas ir įranga, taip pat organizavimo ir veikimo ypatumai, dėl kurių jame apgyvendintas neteisėtai šalyje esantis trečiosios šalies pilietis turi nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje, tačiau toks suvaržymas taikomas tik tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti veiksmingą pasirengimą jo išsiuntimui“(4). Be to, tokiame centre asmenys sulaikomi ne baudžiamaisiais tikslais ir kiek įmanoma turi būti vengiama sąlygų, panašių į kalinimą įkalinimo įstaigoje.
3. Šiuo atveju Teisingumo Teismo prašoma, be kita ko, išsamiau paaiškinti, ką reiškia reikalavimas tokį suvaržymą taikyti tik tiek, kiek „būtina siekiant užtikrinti veiksmingą pasirengimą <...> išsiuntimui“. Be to, Teisingumo Teismo klausiama, ar valstybės narės gali nustatyti papildomus suvaržymus, tiesiogiai nesusijusius su sulaikymo tikslu(5), ir, jei taip, tai kokios apimties. Teisingumo Teismo taip pat prašoma patikslinti teisminės kontrolės, kurią turėtų atlikti nacionaliniai teismai, vertindami tokius suvaržymus, apimtį.
4. Prašymas pateiktas nagrinėjant trečiosios šalies piliečio BC ir Minister van Asiel en Migratie (Prieglobsčio ir migracijos ministras, Nyderlandai; toliau – ministras) ginčą dėl pareiškėjo sulaikymo Justitieel Complex Schiphol (Šipolio teismų kompleksas; toliau – JCS).
II. Teisinis pagrindas. Europos Sąjungos teisė
5. Direktyvos 2008/115 16 straipsnyje „Sulaikymo sąlygos“ nustatyta:
„1. Sulaikymas paprastai vykdomas specialiuose sulaikymo centruose. Jeigu valstybė narė neturi galimybių apgyvendinti tokius asmenis specialiame sulaikymo centre ir turi naudotis įkalinimo įstaigų patalpomis, sulaikyti trečiosios šalies piliečiai atskiriami nuo kalinių.
2. Sulaikytiems trečiosios šalies piliečiams paprašius, jiems suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį susisiekti su teisiniais atstovais, šeimos nariais ir kompetentingomis konsulinėmis įstaigomis.
3. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamiems asmenims. Teikiama neatidėliotina medicinos pagalba ir užtikrinamas būtinas ligos gydymas.
<...>
5. Sulaikytiems trečiosios šalies piliečiams sistemingai teikiama informacija, paaiškinanti sulaikymo centre taikomas taisykles bei nustatanti jų teises ir pareigas. <...>“
III. Pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas ir prejudiciniai klausimai
6. 2025 m. vasario 21 d. ministro sprendimu BC buvo atsisakyta leisti atvykti į Nyderlandus pagal Reglamento 2016/399(6) 14 straipsnį, siejamą su jo 6 straipsniu. Tą pačią dieną BC buvo sulaikytas JCS remiantis atskiru sprendimu, priimtu pagal 2000 m. lapkričio 23 d. Vreemdelingenwet 2000 (2000 m. Užsieniečių įstatymas)(7) 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, siejamas su jo 6 straipsnio 6 dalimi.
7. BC dėl sulaikymo pateikė skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui(8). Jis teigė, kad jo sulaikymas yra neteisėtas, nes JCS nėra „specialus sulaikymo centras“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. BC rėmėsi 2025 m. sausio 31 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kitoje byloje priimtu sprendimu, kuriame šis teismas konstatavo, kad JCS nėra „specialus sulaikymo centras“(9). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šį vertinimą grindė JCS vietos apžiūra, kurią atliko nagrinėdamas dvi bylas(10). Ministras tvirtino, kad 2025 m. vasario 26 d. sprendimu(11)Raad van State (Valstybės taryba, Nyderlandai) panaikino 2025 m. sausio 31 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimą ir konstatavo, kad JCS yra „specialus sulaikymo centras“. Ministras teigia, kad JSC turi būti laikomas „specialiu sulaikymo centru“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. Taip pat jis mano, kad BC sulaikymo sąlygos nėra neteisėtos.
8. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad 2025 m. vasario 26 d. sprendime Raad van State (Valstybės taryba) nusprendė, jog apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti trečiųjų šalių piliečių ar darbuotojų saugumą, gali būti būtini, net jeigu jie nėra tiesiogiai susiję su tikslu grąžinti sulaikytą asmenį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad iš esmės jam yra privaloma Raad van State (Valstybės taryba), Nyderlandų aukščiausios instancijos administracinio teismo, teisminė praktika. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turi taikyti Sąjungos teisę, ir į jam tebekylančias abejones dėl Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje vartojamos sąvokos „specialus sulaikymo centras“ aiškinimo, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar valstybė narė veikia pagal [Direktyvos 2008/115] 16 straipsnį, kai paprastai tiek užsieniečius, kaip jie suprantami pagal [Direktyvą 2008/115], tiek asmenis, kuriems taikomas laikinas sulaikymas arba suėmimas baudžiamosiose bylose, laiko sulaikymo centre, ir nors jie jame apgyvendinami skirtingose patalpose ir atskirai vieni nuo kitų, šių patalpų planinė struktūra ir įrengimas yra identiški ir, jei reikia, šias patalpas praktiškai galima naudoti vienas vietoj kitų?
2. Ar atsakant į pirma pateiktą klausimą turi reikšmės tai, ar asmenims, kuriems taikomas laikinas sulaikymas arba suėmimas baudžiamosiose bylose, ir sulaikytiems užsieniečiams laikyti yra naudojami bendri centrai, ir juose gali įvykti kontaktas tarp sulaikytų užsieniečių ir asmenų, kuriems taikomas laikinas sulaikymas arba suėmimas baudžiamosiose bylose? Ką reiškia sąvoka „laikomi atskirai“? Ar tai reiškia, kad yra draudžiamas bet koks kontaktas? Jeigu ne: kokie kontaktai yra leidžiami?
3. Ką reiškia formuluotė, kad apribojimai turi neviršyti „to, kas būtina“ [sulaikymo] tikslui pasiekti, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo paaiškinimus Sprendime [Landkreis Gifhorn]? Ar tai reiškia, kad apribojimai draudžiami per definitionem, jei nėra tiesioginio ryšio tarp apribojimo ir sulaikymo tikslo, t. y. veiksmingo pasirengimo išsiuntimui?
4. Jei valstybei narei leidžiama nustatyti papildomus apribojimus, tiesiogiai nesusijusius su sulaikymo tikslu, kokias sąlygas turi atitikti šie apribojimai, kad būtų visiškai užtikrintos užsieniečio pagrindinės teisės, visų pirma teisė į tai, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas, teisė į laisvę, teisė į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas bei informacijos laisvė, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 6, 7 ir 11 straipsnius?
5. Jei valstybei narei leidžiama nustatyti papildomus apribojimus, tiesiogiai nesusijusius su sulaikymo tikslu, kaip apylinkės teismas turi įvertinti, ar šie apribojimai teisėti? Ar tokia peržiūra turi būti išsami, ar ribota?
6. Į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti vertindamas, ar sulaikymo centre sąlygos yra tokios, jog vengiama, kad trečiosios šalies piliečio sulaikymas, kiek įmanoma, būtų panašus į laikiną sulaikymą arba suėmimą baudžiamosiose bylose?
7. Ar pakanka, kad teismas, vertindamas, ar tai yra specialus sulaikymo centras, tik palygina sąlygas, kuriomis sulaikomi užsieniečiai ir asmenys, kuriems taikomas laikinas sulaikymas arba suėmimas baudžiamosiose bylose?“
IV. Procesas Teisingumo Teisme
9. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė, kad šiam prašymui priimti prejudicinį sprendimą būtų taikoma Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnyje numatyta sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra. 2025 m. balandžio 7 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsakydamas į Teisingumo Teismo klausimus, nurodė, kad BC nebėra sulaikytas JCS, nes buvo grąžintas į savo kilmės šalį. 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu Teisingumo Teismo antroji kolegija atmetė prašymą dėl šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjimo skubos tvarka, motyvuodama tuo, kad neatrodo, jog tenkinamos Procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytos sąlygos.
10. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat prašė nagrinėti šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą taikant Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnyje numatytą pagreitintą procedūrą. 2025 m. birželio 3 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė šį prašymą.
11. Rašytines pastabas pateikė BC, Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Europos Komisija.
12. Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą savo išvadoje šioje byloje nagrinėsiu tik trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam (Hagos apylinkės teismas, posėdžiaujantis Amsterdame) klausimus.
V. Analizė
A. Trečiasis ir ketvirtasis prejudiciniai klausimai
13. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikia trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus (juos reikia nagrinėti kartu), iš esmės siekdamas išsiaiškinti, ar leidžiami papildomi apribojimai arba suvaržymai, išskyrus tuos, kurie yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą pasirengimą neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio išsiuntimui ir (arba) šio išsiuntimo vykdymui, ir, jeigu taip, kokiomis sąlygomis jie leidžiami. Tam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išvardijo tam tikrus konkrečius JCS sulaikytiesiems taikomus apribojimus, kuriuos nustatė per šios išvados 7 punkte nurodytą vietos apžiūrą.
14. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatė, kad sulaikytieji naktimis nuo 22.00 iki 08.00 val. paprastai uždaromi užrakinamose kamerose. Kadangi jie negali savo nuožiūra išeiti iš patalpų, kuriose yra laikomi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar toks uždarymas naktį yra būtinas siekiant užtikrinti jų grąžinimą į kilmės šalį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad taikomi ir kai kurie kiti apribojimai. Jie apima reikalavimą vienoje kameroje gyventi po du asmenis, būnant lauko erdvėse būti lydimam, negalėjimą laisvai naudotis medicinos paslaugomis arba konsultuotis su advokatu, reikalavimą būti „tikrinamam apsaugos detektoriumi“ po susitikimo su trečiaisiais asmenimis, stebėjimo kamerų naudojimą per apsilankymus, negalėjimą laisvai naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais, ribotą prieigą prie interneto, taip pat reikalavimą prašyti įkalinimo įstaigos pareigūno pagalbos užsiimant kasdiene veikla, pavyzdžiui, gaminant maistą ar pasiimant maisto produktus iš šaldiklio.
15. Pagrindinis Direktyvos 2008/115 tikslas – suformuoti veiksmingą išsiuntimo ir repatriacijos politiką, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir gerbiant atitinkamų asmenų orumą(12). Pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnį esant tam tikroms konkrečioms aplinkybėms leidžiama sulaikyti neteisėtai šalyje esančius trečiųjų šalių piliečius, siekiant užtikrinti grąžinimo procedūros veiksmingumą. Taigi pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai „esama pasislėpimo pavojaus“ arba kai „atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo“. Sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiųsti. Direktyvos 2008/115 16 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[s]ulaikymo taikymas išsiuntimo tikslu turėtų būti ribojamas ir atitikti proporcingumo principą priemonių, kurių imamasi, ir siekiamų tikslų atžvilgiu <...>“. Taigi tik įvertinus kiekvieną konkretų atvejį sprendimo grąžinti vykdymui išsiunčiant gali kilti pavojus dėl suinteresuotojo asmens elgesio, valstybės narės gali apriboti jo laisvę ir jį sulaikyti(13).
16. Sulaikymas pagal Direktyvą 2008/115 per grąžinimo procedūrą dėl neteisėto gyvenimo šalyje yra didelis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę suvaržymas(14). Taigi toks sulaikymas yra griežtai ribojama išimtinė priemonė, kurią leidžiama taikyti tik tuo atveju, kai paaiškėja, kad švelnesnių prievartos priemonių nepakanka.
17. Direktyvos 2008/115 16 straipsnyje nustatytos tokio sulaikymo materialinės sąlygos. Pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių sulaikymas siekiant išsiųsti iš šalies paprastai vykdomas „specialiuose sulaikymo centruose“. Pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, „[j]eigu valstybė narė neturi galimybių apgyvendinti tokius asmenis specialiame sulaikymo centre ir turi naudotis įkalinimo įstaigų patalpomis, sulaikyti trečiosios šalies piliečiai atskiriami nuo kalinių“. Taigi Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje numatyta nuo principo, pagal kurį neteisėtai šalyje esančių trečiųjų šalių piliečių sulaikymas siekiant išsiųsti iš šalies turi būti vykdomas „specialiuose sulaikymo centruose“, nukrypti leidžianti nuostata, todėl ji turi būti aiškinama griežtai(15). Sprendime Landkreis Gifhorn Teisingumo Teismas konstatavo, kad sulaikymas tokiuose specialiuose sulaikymo centruose yra prievartos priemonė, dėl kurios suinteresuotasis asmuo netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje(16). Kadangi sulaikymo priemonių, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2008/115, paskirtis yra ne persekioti ar bausti už nusikalstamas veikas, Teisingumo Teismas reikalavo, kad sulaikymo centrai ir sąlygos skirtųsi nuo įprastų laisvės atėmimo bausmių vykdymo sąlygų įkalinimo įstaigose(17). Be to, turi būti sukurtos tokios sulaikymo sąlygos, kad būtų gerbiamos tiek Chartijoje garantuojamos pagrindinės teisės, tiek Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 2–5 dalyse ir 17 straipsnyje įtvirtintos teisės(18). Dėl šio aspekto Direktyvos 2008/115 17 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, numatyta, kad „[s]u sulaikytais trečiųjų šalių piliečiais turėtų būti elgiamasi humaniškai ir gerbiant jų orumą, pagrindines jų teises ir laikantis tarptautinės bei nacionalinės teisės <...>“.
18. Nors Sprendime Landkreis Gifhorn Teisingumo Teismas nurodė, kad neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio judėjimo laisvės apribojimai neturi viršyti to, kas būtina siekiant užtikrinti veiksmingą pasirengimą jo išsiuntimui ir turi kuo labiau neprilygti baudžiamojo pobūdžio apribojimams, Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 5 dalyje reikalaujant, kad sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams būtų sistemingai teikiama informacija, paaiškinanti sulaikymo centre taikomas taisykles bei nustatanti jų teises ir pareigas, aiškiai numatyta nustatyti kitas taisykles(19) ir pareigas nei judėjimo laisvės apribojimas uždaroje teritorijoje(20). Apie tokios taisykles ir pareigas taip pat aiškiai kalbama Sprendime Landkreis Gifhorn(21).
19. Vis dėlto atsižvelgdamas į tai, kad sulaikymas pagal Direktyvą 2008/115 savaime yra prievartos priemonė, kuri laikoma dideliu Chartijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę suvaržymu(22), manau, kad kitos taisyklės ir pareigos, kuriomis ši teisė dar labiau ribojama arba ribojamos kitos Chartijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, turi atitikti jos 52 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėtina, kad tokios taisyklės ir pareigos negali būti baudžiamojo pobūdžio arba lemti sulaikymo pagal Direktyvą 2008/115 panašumą į įprastas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmės vykdomos įkalinimo įstaigos patalpose(23).
20. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės, taip pat, remiantis proporcingumo principu, jis turi būti būtinas ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti(24). Tad manau, kad gali būti nustatyti būtini ir proporcingi sulaikytųjų teisių apribojimai, siekiant, be kita ko, užkirsti kelią pažeidimams sulaikymo centre ir apsaugoti kitų asmenų, visų pirma kitų sulaikytųjų ir darbuotojų, teises ir laisves. Tokie apribojimai yra būtinas ir neatsiejamas veiksmingo pasirengimo išsiųsti sulaikytąjį, kaip to reikalaujama Sprendime Landkreis Gifhorn, aspektas.
21. Nagrinėjant naudojimosi Chartijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis apribojimų proporcingumą, reikia išnagrinėti tiek individualų apribojimų, tiek jų kumuliacinį poveikius. Be to, reikia atsižvelgti į vidutinę sulaikymo centre trukmę.
22. Teise nustatyti tokius apribojimus galima naudotis su viena svarbia sąlyga. Įgyvendindamos Direktyvą 2008/115, valstybės narės privalo laikytis Chartijos 4 straipsnyje numatyto nežmoniško ar žeminamo elgesio draudimo. Šis draudimas yra absoliutus ir jam netaikoma jokių išimčių(25). Pagal Chartijos 4 straipsnį reikalaujama, kad asmuo, kalinamas pagal baudžiamojo teisingumo sistemą, būtų kalinamas sąlygomis, kuriomis garantuojama pagarba žmogaus orumui, kad priemonės vykdymo tvarka suinteresuotajam asmeniui nekeltų tokio sunkumo nepatogumų arba išbandymų, kuris viršija neišvengiamą kančios, susijusios su kalinimu, lygį, ir kad atsižvelgiant į praktinius įkalinimo reikalavimus būtų tinkamai užtikrinta kalinio sveikata ir gerovė(26). Šie būtiniausi reikalavimai a fortiori taikomi trečiųjų šalių piliečių sulaikymui pagal Direktyvą 2008/115(27).
23. Manau, kad pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 5 dalį nustatytos taisyklės ir pareigos iš esmės atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą būti „numatyt[oms] įstatymo“(28), jeigu jos atitinka aiškumo, nuspėjamumo, prieinamumo ir apsaugos nuo savivalės reikalavimus(29). Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, sulaikytam trečiosios šalies piliečiui atvykus į sulaikymo centrą arba netrukus po to turi būti sistemingai raštu teikiama aiškiai suformuluota(30) „informacija, paaiškinanti sulaikymo centre taikomas taisykles bei nustatanti [jo] teises ir pareigas“(31). Be to, ši informacija turi būti pateikta kalba, kurią jis supranta, arba galima pagrįstai manyti, kad jis ją supranta(32). Dar daugiau, sulaikymo centro darbuotojai, gavę prašymą, turi dėti pagrįstas pastangas, kad šios taisyklės būtų išsamiai paaiškintos(33). Nyderlandų vyriausybei skirtoje ataskaitoje dėl 2022 m. gegužės 10–25 d. CPT periodinio apsilankymo Nyderlandų Karalystėje(34) pažymėta, kad JCS „pati delegacija atkreipė dėmesį, jog darbuotojai skyrė nemažai laiko aiškindami pirmą kartą atvykusiems asmenims teises ir vidaus tvarkos taisykles, be to, šie asmenys gavo tam tikrus rašytinius dokumentus“(35).
24. Prieš nagrinėjant konkrečias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltas problemas, susijusias su sulaikymo JCS sąlygomis, reikia priminti, kad pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos taikyti Sąjungos teisės normų konkrečiam atvejui. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti teisinius vertinimus, būtinus pagrindinei bylai išspręsti. Kita vertus, Teisingumo Teismas turi pateikti jam visą informaciją kaip gaires, reikalingas atliekant šį vertinimą(36).
25. Pirmiausia pažymėtina, kad, kiek tai susiję su fizinėmis sąlygomis, kuriomis trečiųjų šalių piliečiai sulaikomi JCS, nėra jokių duomenų(37), kad šios sąlygos yra nehigieniškos ar prastos(38). Be to, priešingai, nei teigia BC, tai, kad sulaikymo sąlygos JCS skiriasi nuo kitų sulaikymo centrų Nyderlanduose arba yra labiau ribojančios, savaime nereiškia, kad jos pagal, be kita ko, Direktyvos 2008/115 16 straipsnį, yra netinkamos.
26. Konkrečiai dėl BC situacijos pažymėtina, kad jis yra suaugęs vyras ir neatrodo, kad atvyko su šeima. Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad jis yra pažeidžiamas asmuo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/115 3 straipsnio 9 dalį, ar kad serga liga, dėl kurios reikėtų teikti neatidėliotiną medicinos pagalbą. Darytina išvada (tai dar turi patvirtinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad nagrinėjamu atveju netaikomas nei Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys, nei 17 straipsnis. Taip pat nėra jokių požymių, kad BC keltų grėsmę sau, kitiems sulaikytiesiems, vienam iš pagrindinių visuomenės interesų arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui. Be to, Direktyvos 2008/115 18 straipsnyje numatytos taisyklės dėl nepaprastųjų padėčių, pagal kurias, be kita ko, leidžiama nukrypti nuo šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, nagrinėjamu atveju neatrodo reikšmingos. BC sulaikymo JCS trukmė, atrodo, taip pat nebuvo pernelyg ilga, nes jis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip pusantro mėnesio.
27. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išreiškė susirūpinimą dėl, be kita ko, asmenų apgyvendinimo kamerose po du ir sulaikytųjų judėjimo laisvės apribojimų JCS. Šis teismas tvirtina, kad JSC dvivietėse kamerose, kurių plotas siekia 13,4 m², negalima laisvai judėti dėl jose įrengto vonios kambario ir baldų.
28. CPT informacijos suvestinėje aiškiai numatyta naudoti daugiaviečius kambarius (kameras), jeigu juose yra „sulaikytųjų skaičių atitinkantis stalų ir kėdžių skaičius“(39). Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti(40), kad nagrinėjamos kameros nėra tinkamai įrengtos dviem asmenims(41). Reikalaujant, kad sulaikytieji gyventų vienoje kameroje, JCS turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintos pakankamos jų saugumo ir gerovės apsaugos priemonės. Tokios priemonės galėtų apimti, pavyzdžiui, gyvenimo vienoje kameroje rizikos vertinimą(42), skubių pranešimų ir pagalbos sistemą arba kitas tokias apsaugos priemones(43). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar tos priemonės numatytos ir ar jos tinkamos.
29. Nors tais atvejais, kai vienam kalinamam asmeniui(44) bendroje kameroje tenka mažiau kaip 3 m² asmeninės erdvės, pagal Chartijos 4 straipsnį taikoma tvirta netinkamo elgesio prezumpcija(45), akivaizdu, kad JCS dvivietėse kamerose šis „minimalus“ plotas viršijamas dvigubai. Be to, asmeninės gyvenamosios erdvės sumažinimą galima kompensuoti užtikrinant pakankamą judėjimo už kameros ribų laisvę ir tinkamą veiklą(46).
30. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas nurodė, kad JCS yra suskirstytas į zonas ir kiekvienoje zonoje laikomi ne daugiau kaip 45–48 sulaikytieji. Kiekvienoje JCS zonoje sulaikytieji nuo 08.00 iki 21.30 val. gali patekti į centrines patalpas (154,4 m²), tylos ar apmąstymų patalpą (82,3 m²), virtuvę (15,9 m²) ir vidaus laisvalaikio patalpas (53,2 m²). Taip pat yra iš dalies dengta lauko rekreacijos zona (644,8 m²), į kurią sulaikytieji gali patekti dieną lydimi tuo metu laisvo JCS darbuotojo.
31. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad sulaikytieji gali ne tik žiūrėti televiziją, klausytis muzikos ir skaityti(47), bet ir užsiimti įvairia veikla, kaip antai gaminti maistą, žaisti stalo tenisą, stalo futbolą, olandišką slydinį, „PlayStation“ vaizdo žaidimus, stalo žaidimus, futbolą, krepšinį, taip pat užsiimti sodininkyste(48). Gali būti leidžiama reikalauti, kad užsiimant tam tikra veikla, kaip antai maisto gaminimu, arba naudojantis lauko erdvėmis dalyvautų arba teiktų pagalbą darbuotojai(49), jeigu toks reikalavimas pateisinamas teisėtais tikslais(50) ir darbuotojai nepagrįstai neatsisako ir nedelsia dalyvauti arba teikti tokią pagalbą(51).
32. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išsamiai įvertinti sulaikytiesiems suteikiamos asmeninės gyvenamosios erdvės tinkamumą kartu su galimybe laisvai judėti ir užsiimti veikla už kameros ribų, taip pat faktinę naudojimosi šia laisve trukmę tam, kad patikrintų nagrinėjamų sąlygų tinkamumą atsižvelgiant į sulaikytųjų (ne bausmę atliekančių kalinių) statusą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma turi patikrinti, ar sulaikymo sąlygos apskritai arba bendrai nėra kalinamojo arba baudžiamojo pobūdžio arba nepažeidžia žmogaus orumo.
33. Dėl sulaikytųjų uždarymo JCS nuo 22.00 iki 08.00 val. pažymėtina, kad tai yra sulaikytųjų laisvo judėjimo pačiame JCS apribojimas. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas nurodė, kad ministras mano, jog šis uždarymas būtinas siekiant užtikrinti trečiųjų šalių piliečių saugumą, nes sulaikymas gali kelti nerimą ar frustraciją. Ministras mano, kad sulaikydamas trečiųjų šalių piliečius jis prisiima atsakomybę už jų gerovę(52). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, ministro iškeltas saugumo problemas galbūt būtų galima išspręsti mažiau intervencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, suteikiant sulaikytiesiems galimybę užsirakinti kamerose naktį arba didinant darbuotojų skaičių(53).
34. Mano nuomone, gali reikėti taip uždaryti asmenis ne tik dėl sulaikytųjų saugumo, bet ir siekiant apsaugoti jų sveikatą bei gerovę, užtikrinant, kad jie būtų aplinkoje, kurioje galėtų pakankamai išsimiegoti – tiek kokybės, tiek trukmės atžvilgiu, – t. y. ramioje ir palyginti netriukšmingoje aplinkoje(54). Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų patikrinti, be kita ko, apribojimo tikslą ar tikslus ir tai, ar jis atitinka bendrąjį interesą arba ar taikant šį apribojimą saugomos sulaikytųjų teisės, ir įvertinti šio apribojimo proporcingumą, ypač atsižvelgiant į jo trukmę(55). 2023 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus nurodyta, kad „teigiamai vertintina tai, kad laisvės netekusiems užsieniečiams pagal įprastą tvarką [JCS] visą dieną buvo taikoma atvirų durų politika (kameros buvo atviros nuo [08.00] iki [21.00 val.])“(56). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodė, kad kiekviena dvivietė kamera turi sanitarinį mazgą, tad galimybė naudotis tokiais įrenginiais naktį neribojama(57). Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad sulaikytieji prireikus negalėtų susisiekti su JCS darbuotojais nagrinėjamomis valandomis arba kad jiems būtų neleidžiama naktį kamerose skaityti ar žiūrėti televiziją.
35. Kiek tai susiję su sulaikytųjų galimybe konsultuotis su advokatu, Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad sulaikytiesiems(58)suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį susisiekti su teisiniais atstovais. Mano nuomone, Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 2 dalyje sukonkretintas Chartijos 47 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat Chartijos 48 straipsnio 2 dalis, kurioje užtikrinta teisė į gynybą. Tad sulaikytieji turi teisę turėti advokatą tokį laikotarpį ir taip, kad galėtų praktiškai ir veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis(59). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar tokia galimybė suteikiama veiksmingai ir laiku. Tai, kad sulaikytasis, norėdamas susitikti su savo advokatu, be kita ko, šiam tikslui skirtoje patalpoje, turi būti lydimas JCS darbuotojo, nepažeidžia teisės į teisinį atstovavimą, jeigu pats susitikimas gali vykti be pašalinių(60).
36. Dėl sulaikytųjų galimybės laisvai naudotis medicinos paslaugomis Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nurodyta, kad „[t]eikiama neatidėliotina medicinos pagalba ir užtikrinamas būtinas ligos gydymas“. Be to, kaip matyti iš Chartijos 35 straipsnio, SESV 9 straipsnio, 114 straipsnio 3 dalies ir 168 straipsnio 1 dalies, aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis turi būti užtikrinamas apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą(61). Mano nuomone, gydymas turi būti teikiamas laiku, nepagrįstai nedelsiant, atsižvelgiant į atvejo rimtumą ir skubą. Jei nebūtina skubi pagalba, nėra nepagrįsta reikalauti, kad sulaikytajam būtų paskirtas vizito pas medicinos paslaugų teikėją laikas ir jis galėtų pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu, pavyzdžiui, gydytoju ar slaugytoju(62). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pakankamai laikomasi Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje numatytų reikalavimų. Tai, kad sulaikytasis, norėdamas apsilankyti pas medicinos paslaugų teikėją, turi būti lydimas JCS darbuotojo, nepažeidžia teisės į gydymą, su sąlyga, kad pats apsilankymas gali vykti be pašalinių(63).
37. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl sulaikytųjų tikrinimo „apsaugos detektoriumi“(64) po susitikimų su trečiaisiais asmenimis(65) ir dėl vaizdo stebėjimo per apsilankymus. Šis tikrinimas ir stebėjimas iš esmės riboja sulaikytųjų teisę į tai, kad būtų gerbiamas jų privatus gyvenimas pagal Chartijos 7 straipsnį, ir į jų asmens duomenų apsaugą pagal Chartijos 8 straipsnį(66).
38. Nors tikrinant sulaikytuosius apsaugos detektoriumi po apsilankymų neabejotinai siekiama aptikti paslėptų draudžiamų daiktų(67), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė jokios informacijos apie šio patikrinimo pobūdį. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė JCS per apsilankymus vykdomo vaizdo stebėjimo tikslo, pobūdžio, apimties ar trukmės.
39. Iš esmės sulaikytųjų tikrinimas apsaugos detektoriumi ir apsilankymų vaizdo stebėjimas yra asmens duomenų tvarkymas automatizuotomis priemonėmis, kaip tai suprantama pagal BDAR(68) 4 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjamu įrenginiu galima, be kita ko, rinkti, įrašyti ar saugoti asmens duomenis(69).
40. Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją bet koks asmens duomenų tvarkymas turi atitikti principus, reglamentuojančius tokių duomenų tvarkymą, ir „duomenų subjekto“, kaip jis suprantamas pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą, teises, įtvirtintas atitinkamai šio reglamento II ir III skyriuose. Konkrečiai kalbant, jis turi atitikti minėto reglamento 5 straipsnyje numatytus principus, susijusius su šių duomenų tvarkymu, ir tenkinti jo 6 straipsnyje išvardytas duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygas(70).
41. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar nagrinėjamas patikrinimas ir stebėjimas visiškai atitinka BDAR nuostatas, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis svarbius klausimus. Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. Duomenų tvarkymas yra teisėtas, be kita ko, jeigu tai būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso(71). Sulaikytųjų patikrinimas apsaugos detektoriumi po apsilankymų ir apsilankymų bei tam tikrų JCS zonų vaizdo stebėjimas gali būti pagrįsti saugos ir saugumo sumetimais, taip pat būtinybe apsaugoti sulaikytųjų ir darbuotojų teises, tad gali būti teisėti. Vis dėlto pagal duomenų kiekio mažinimo principą turi būti tvarkomi tik tokie asmens duomenys, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi(72). Kiek tai susiję su skaidrumu, tokiam duomenų tvarkymui taikomi BDAR 13 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl informacijos, kuri turi būti pateikta, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto(73).
42. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymėjo, kad sulaikytieji negali laisvai naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais ir turi ribotą prieigą prie interneto. Šis teismas visų pirma rėmėsi 2025 m. vasario 26 d. Raad van State (Valstybės taryba) sprendimu, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl ribotos prieigos prie interneto JCS. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad JCS sulaikytieji atvykę privalo atiduoti savo mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ar kitus prietaisus ir turi tik labai ribotą galimybę jais naudotis, pavyzdžiui, konsultuodamiesi su advokatu. Vis dėlto kiekvienoje kameroje yra fiksuotojo ryšio telefonas, kuriuo sulaikytieji gali skambinti išorės kontaktams, jeigu turi pakankamai kreditų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad sulaikytieji kas savaitę gauna 20 EUR išmoką(74).
43. Chartijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[k]iekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę“(75), kuri apima „laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų“. Taigi neteisėtai šalyje esantys trečiųjų šalių piliečiai, sulaikyti pagal Direktyvą 2008/115, taip pat naudojasi pagal Chartijos 11 straipsnį suteiktomis teisėmis(76). Pagal suformuotą jurisprudenciją Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės ir laisvės nėra absoliučios ir turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų visuomeninę paskirtį. Taigi pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį leidžiami apribojimai. Vis dėlto, kadangi Chartijos 11 straipsnis yra vienas iš pliuralistinės ir demokratinės visuomenės pagrindų, kurie yra vertybių, kuriomis pagal ESS 2 straipsnį grindžiama Sąjunga, dalis, šiame 11 straipsnyje garantuojamų teisių ir laisvių suvaržymai turi apsiriboti tuo, kas tikrai būtina(77). Mano nuomone, negalėjimas naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu ir internetu yra aiškus Chartijos 11 straipsnyje numatytų teisių apribojimas ir gali gerokai sustiprinti sulaikytojo izoliuotumo pojūtį.
44. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad ministras teigė, jog galimybės naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu apribojimas pateisinamas remiantis duomenų apsaugos tikslais. Ministras nenurodė tikslo (‑ų), kuriuo (‑ais) remiantis JCS apribota sulaikytųjų prieiga prie interneto(78).
45. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeninio mobiliojo telefono naudojimas, pavyzdžiui, siekiant daryti įrašus(79) apie kitus sulaikytuosius ir tokių centrų, kaip JCS, darbuotojus, iš esmės gali pažeisti jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą pagal Chartijos 7 straipsnį ir jų asmens duomenų apsaugą pagal Chartijos 8 straipsnį(80), manau, kad tam tikri naudojimosi asmeniniais mobiliaisiais telefonais su kamera ir įrašymo funkcijomis JCS ir panašiuose centruose(81)apribojimai, kuriais siekiama apsaugoti kitų sulaikytųjų ir darbuotojų teises bei interesus, gali būti teisėti, būtini ir proporcingi pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį(82).
46. Vis dėlto man atrodo, kad beveik bendras draudimas naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais ir kitais tokio pobūdžio prietaisais yra neproporcingas Chartijos 11 straipsnyje numatytų teisių apribojimas, nepateisinamas būtinybe, be kita ko, apsaugoti bendrąjį interesą ar kitų asmenų teises. Be to, šio apribojimo iš esmės nesušvelnina tai, kad JCS sulaikytieji gali naudotis fiksuotojo ryšio telefonu, kuriuo galima skambinti išorės kontaktams, jeigu sulaikytieji turi pakankamai kreditų. Pažymėtina, kad suteikiant galimybę naudotis fiksuotojo ryšio telefonu siekiama patenkinti(83) tik vieną iš daugelio poreikių, susijusių su šiuolaikinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų tokio tipo prietaisų funkcijomis. Bet kuriuo atveju, neturėdamas galimybės pasinaudoti tokiu prietaisu sulaikytasis gali net neprisiminti numerio (‑ių), kuriuo (‑iais) nori paskambinti(84). Be to, tokį prietaisą saugant centro atstovams, gali kilti didelių sunkumų atsiliepti į skambučius, gauti teksto pranešimus arba el. laiškus.
47. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar sulaikymo centras pagrįstai gali išjungti arba blokuoti sulaikytųjų asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų tokio tipo prietaisų kameras bei įrašymo įrangą. Jei to padaryti negalima, tokiame centre būtų galima įdiegti priemones, leidžiančias sulaikytiesiems tam tikromis valandomis ir tam tikrose vietose pagrįstai naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais ir kitais tokiais prietaisais. Pavyzdžiui, būtų galima apsvarstyti galimybę naudoti kabinas, įrengtas taip, kad nebūtų galimybės daryti kitų sulaikytųjų ir darbuotojų įrašų. Jei tokių priemonių taikyti neįmanoma, manau, kad sulaikytiesiems iš esmės turėtų būti leidžiama naudoti savo SIM korteles centro suteiktuose prietaisuose su išjungta kamera ir įrašymo funkcijomis.
48. Kadangi sulaikymo priemonių, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/115, tikslas nėra persekiojimas už nusikalstamas veikas ar baudimas už jas, pagal šią direktyvą sulaikytiems asmenims iš esmės(85) bet kuriuo metu turėtų būti suteikta neribota prieiga prie interneto(86). Tokia prieiga turėtų būti užtikrinta suteikiant pagrįstą galimybę naudotis galiniu kompiuterio įrenginiu, visų pirma tais atvejais, kai sulaikytieji negali naudotis išmaniuoju telefonu arba kitais tokiais prietaisais. Tokie centrai, kaip JCS, gali blokuoti prieigą prie tam tikrų interneto svetainių arba apriboti atsisiuntimą, kai tai yra teisėta, būtina ir proporcinga pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.
49. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Teisingumo Teismui į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus siūlau atsakyti: Direktyvos 2008/115 16 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią direktyvą sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams gali būti nustatytos kitos taisyklės ir pareigos nei judėjimo laisvės apribojimas uždaroje teritorijoje, jeigu jos nėra baudžiamojo pobūdžio ir dėl jų sulaikymas netampa panašus į laisvės atėmimo bausmių vykdymo įkalinimo įstaigoje sąlygas. Jeigu tokios taisyklės ir pareigos riboja Chartijos garantuojamas teises ir laisves, jos turi atitikti jos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jos 4 straipsnyje įtvirtintą nežmoniško ir žeminamo elgesio draudimą.
B. Penktasis prejudicinis klausimas
50. Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, kokio intensyvumo turi būti teisminė kontrolė, kurią reikia taikyti dėl papildomų apribojimų, nustatytų trečiųjų šalių piliečiams, sulaikytiems pagal Direktyvą 2008/115. Atsižvelgdamas į savo siūlomą atsakymą į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus, manau, kad penktasis klausimas susijęs su teisminės kontrolės, taikytinos dėl pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 5 dalį nustatytų taisyklių ir pareigų, intensyvumu.
51. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad vertinant papildomų apribojimų būtinumą 2025 m. vasario 26 d. sprendime Raad van State (Valstybės taryba) atlikta teisminė kontrolė buvo ribota. Taigi Raad van State (Valstybės taryba) išnagrinėjo, ar ministras turėjo teisę nuspręsti, kad tokie apribojimai yra būtini, o ne pati įvertino jų būtinumą atlikdama „griežtą teisminę kontrolę“. Atsižvelgiant į nagrinėjamas pagrindines teises, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Raad van State (Valstybės taryba) atlikta ribota teisminė kontrolė yra tinkama. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į Sprendimą Landkreis Gifhorn, galima teigti, jog nacionalinis teismas turi atlikti „griežtą teisminę kontrolę“ ir taip įvertinti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes.
52. Sąjungos ir valstybių narių teisės aktų ir veiksmų teisminės kontrolės intensyvumo klausimas nėra nereikšmingas, nes susijęs su sutampančiais esminiais konstituciniais klausimais, kaip antai su valdžių padalijimu, teisminių institucijų vaidmeniu, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios diskrecija, pagrindinių teisių apsaugos lygiu ir teise į veiksmingą teisinę gynybą. Kiek tai susiję su Chartijoje įtvirtintomis teisėmis, teisminės kontrolės intensyvumas neatsiejamas nuo jos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės.
53. 2014 m. balandžio 8 d. Sprendime Digital Rights Ireland ir kt.(87) Teisingumo Teismas iš esmės patikslino, kad, kalbant apie Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų laikymosi teisminę kontrolę, reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog ribojamos teisės yra pagrindinės, Sąjungos teisės aktų leidėjo vertinimo diskrecija gali būti apribota pagal kelis kriterijus, įskaitant, be kita ko, atitinkamą sritį, Chartija užtikrintos atitinkamos teisės pobūdį(88), apribojimo pobūdį, dydį ir tikslą(89).
54. Pirmiausia reikia pažymėti, kad, nors pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį reikalaujama, kad trečiųjų šalių piliečių sulaikymas pagal šios direktyvos 15 straipsnį paprastai būtų vykdomas specialiuose sulaikymo centruose, ir jos 16 straipsnio 5 dalyje numatyta nustatyti papildomus apribojimus, šioje direktyvoje nieko nepasakyta apie teisminės kontrolės, taikytinos vertinant, ar centras, kaip antai JCS, atitinka šias ar Chartijos nuostatas, intensyvumą.
55. Be to, pačioje Chartijoje nieko nepasakyta apie ja saugomų teisių ir interesų apribojimų teisminės kontrolės intensyvumą. Dar daugiau, Chartijoje nedaroma jokio skirtumo tarp šių teisių ir interesų(90) arba jos 52 straipsnio 1 dalyje abstrakčiai nurodytų Sąjungos pripažintų bendrų interesų, taip pat nenustatyta jokios konkrečios jų hierarchijos. Šią hierarchiją Teisingumo Teismas nustato kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas su tuo susijusią bylą.
56. Dėl pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 ir 3 dalis patvirtintų sulaikymo priemonių Teisingumo Teismas nusprendė, jog tam, kad būtų teisėtos, jos turi atitikti griežtas sąlygas. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šių sąlygų, kompetentinga teisminė institucija turi galėti priimti sprendimą dėl visų faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios svarbios vertinant šį teisėtumą. Šiuo tikslu ji turi galėti atsižvelgti į pradinį sulaikymą skyrusios administracinės institucijos nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Ji taip pat turi turėti galimybę atsižvelgti į atitinkamo asmens jai galbūt nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus ir pastabas. Be to, kompetentinga teisminė institucija turi galėti išsiaiškinti bet kokią kitą jos sprendimui priimti svarbią aplinkybę, jei nuspręstų, kad tai būtina. Teisminės institucijos turimi kontrolės įgaliojimai jokiu atveju negali apsiriboti tik administracinės institucijos pateiktais duomenimis(91). Be to, kompetentinga teisminė institucija(92) turi galėti pakeisti administracinės institucijos sprendimą dėl sulaikymo ir priimti savo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės arba dėl atitinkamo asmens paleidimo(93).
57. Atsižvelgiant į Chartijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į laisvę suvaržymo sunkumą ir šios teisės svarbą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms suteikti įgaliojimai sulaikyti trečiųjų šalių piliečius yra griežtai apriboti. Sulaikymo priemonė gali būti skirta ar pratęsta tik laikantis bendrųjų ir abstrakčių taisyklių, kuriomis nustatomos jos sąlygos ir tvarka(94). Naudojimosi šia teise apribojimai neturi viršyti to, kas griežtai būtina(95), ir tokiais atvejais taikytina griežta intensyvi teisminė kontrolė.
58. Dėl sulaikymo sąlygų Sprendime Landkreis Gifhorn Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad Direktyvos 2008/115 18 straipsnio 1 dalyje numatytai galimybei nukrypti nuo Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio(96), kai dėl išskirtinai didelio trečiųjų šalių piliečių, kurie turi būti grąžinti, skaičiaus atsiranda nenumatyta didelė našta valstybės narės sulaikymo centrams, taikoma tokia pati teisminė kontrolė kaip ir pačiam sulaikymui pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 1 ir 3 dalis(97).
59. Šis sprendimas rodo, kokią didelę svarbą Teisingumo Teismas teikia reikalavimui, kad Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalyje numatytas sulaikymas paprastai būtų vykdomas specialiuose sulaikymo centruose, taigi ir reikalavimui, kad joje numatyto sulaikymo sąlygos bendrai nebūtų baudžiamojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 5 dalį gali būti nustatytos labai įvairios taisyklės ir pareigos, griežta teisminė kontrolė pateisinama tik tuo atveju, kai yra įtikinamų požymių, kad galėjo būti pažeista šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalis.
60. Taip pat reikėtų priminti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atkreipė dėmesį į kelis didelį susirūpinimą keliančius klausimus dėl Chartijoje įtvirtintų „esminių“ teisių, pavyzdžiui, teisės į privatų gyvenimą (Chartijos 7 straipsnis), asmens duomenų apsaugos (Chartijos 8 straipsnis) ir teisės į saviraiškos laisvę (Chartijos 11 straipsnis), apribojimų. Mano nuomone, būtina atlikti griežtą tokių apribojimų teisminę kontrolę, siekiant užtikrinti Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų laikymąsi. Darytina išvada, kad pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 5 dalį nustatytų taisyklių ir pareigų teisminės kontrolės intensyvumas gali skirtis, atsižvelgiant į jų poveikį visoms trečiųjų šalių piliečių sulaikymo sąlygoms pagal šią direktyvą ir į tai, ar yra Chartijoje įtvirtintų teisių apribojimų, taip pat, be kita ko, į šių teisių pobūdį.
61. Manau, kad iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Teisingumo Teismas turėtų į penktąjį klausimą atsakyti taip, kad, atsižvelgiant į sulaikymo pagal Direktyvos 2008/115 15 straipsnį poveikį trečiųjų šalių piliečių teisei į laisvę ir į pagal šios direktyvos 16 straipsnio 5 dalį nustatytų taisyklių ir pareigų galimą poveikį šiai ir kitoms pagrindinėms teisėms(98), kompetentinga nacionalinė teisminė institucija turi atlikti griežtą tokių trečiųjų šalių piliečių bendrų sulaikymo sąlygų teisminę kontrolę, jeigu yra įtikinamų požymių, kad galėjo būti pažeista šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalis.
VI. Išvada
62. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Rechtbank Den Haag, zittingsplaats Amsterdam (Hagos apylinkės teismas, posėdžiaujantis Amsterdame, Nyderlandai) pateiktus trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį klausimus:
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 16 straipsnis turi būti aiškinamas taip:
– pagal šią direktyvą sulaikytiems trečiųjų šalių piliečiams gali būti nustatytos kitos taisyklės ir pareigos nei judėjimo laisvės apribojimas uždaroje teritorijoje, jeigu jos nėra baudžiamojo pobūdžio ir dėl jų sulaikymas netampa panašus į laisvės atėmimo bausmių vykdymo įkalinimo įstaigoje sąlygas. Jeigu tokios taisyklės ir pareigos riboja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamas teises ir laisves, jos turi atitikti jos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jos 4 straipsnyje įtvirtintą nežmoniško ir žeminamo elgesio draudimą,
– kompetentinga nacionalinė teisminė institucija turi atlikti griežtą pagal šią direktyvą sulaikytų trečiųjų šalių piliečių bendrų sulaikymo sąlygų teisminę kontrolę, jeigu yra įtikinamų požymių, kad galėjo būti pažeista šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalis.
1 Originalo kalba: anglų.
i Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.
2 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98).
3 2022 m. kovo 10 d. sprendimas (C‑519/20, EU:C:2022:178; toliau – Sprendimas Landkreis Gifhorn,).
4 Žr. Sprendimo Landkreis Gifhorn 45 punktą.
5 Sprendimo Landkreis Gifhorn 37 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad tokio sulaikymo tikslas – pasirengti neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio grąžinimui ir (arba) išsiuntimui.
6 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016, p. 1).
7 Stb. 2000, Nr. 495.
8 Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad šis skundas kartu yra reikalavimas atlyginti žalą pagal nacionalinę teisę.
9 ECLI:NL:RBDHA:2025:1161. Šis sprendimas buvo grindžiamas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013, p. 96), 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „[s]ulaikyti prašytojai paprastai laikomi specialiuose sulaikymo centruose. <...>“
10 NL25.511 ir NL25.512. Kiek tai susiję su byla NL25.511, JCS nuotraukas galima rasti internete adresu https://uitspraken.rechtspraak.nl/details?id=ECLI:NL:RBDHA:2025:1161
11 ECLI:NL:RVS:2025:789.
12 2018 m. birželio 19 d. Sprendimas Gnandi (C‑181/16, EU:C:2018:465, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Žr. Direktyvos 2008/115 2 ir 4 konstatuojamąsias dalis.
13 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimas Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság (C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367, 269 punktas).
14 2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimas Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Teismo iniciatyva atliekama sulaikymo patikra) (C‑704/20 ir C‑39/21, EU:C:2022:858, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
15 2014 m. liepos 17 d. Sprendimas Bero ir Bouzalmate (C‑473/13 ir C‑514/13, EU:C:2014:2095, 25 punktas). Pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalį nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią leidžiama sulaikyti siekiant išsiųsti neteisėtai šalyje esantį trečiosios šalies pilietį ir apgyvendinti jį įkalinimo įstaigoje atskirai nuo bausmę atliekančių kalinių, dėl to, kad jis kelia realią, tuo metu esančią ir pakankamai didelę grėsmę kuriam nors pagrindiniam visuomenės interesui arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui (2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Stadt Frankfurt am Main (C‑18/19, EU:C:2020:511, 48 punktas)).
16 Žr. Sprendimo Landkreis Gifhorn 35 punktą.
17 Žr. Sprendimo Landkreis Gifhorn 36 punktą ir 2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Teismo iniciatyva atliekama sulaikymo patikra) (C‑704/20 ir C‑39/21, EU:C:2022:858, 74 punktas).
18 Žr. Sprendimo Landkreis Gifhorn 46 punktą.
19 Iš esmės tai yra sulaikymo centro vidaus arba vidaus tvarkos taisyklės.
20 Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminamą elgesį ir baudimą (toliau – CPT), įsteigtas pagal 1987 m. lapkričio 26 d. Europos Tarybos valstybių narių priimtos Europos konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žemina[mą] elgesį ir baudimą 1 straipsnį, tokias taisykles ir įsipareigojimus vadina „vidaus tvarkos taisyklėmis“. Žr. CPT informacijos apie imigrantų sulaikymą suvestinę, 2017 m. kovo mėn., CPT/Inf(2017)3 (toliau – CPT informacijos suvestinė). CPT informacijos suvestinė ir CPT ataskaitos yra neprivalomojo pobūdžio teisės šaltiniai. Pagal analogiją žr. generalinio advokato P. Pikamäe išvadą byloje Stadt Frankfurt am Main (C‑18/19, EU:C:2020:130, 65 išnaša). Taip pat žr. generalinės advokatės T. Ćapeta išvadą byloje GN (Vaiko interesais grindžiamas atsisakymo pagrindas) (C‑261/22, EU:C:2023:582, 16 išnaša).
21 Žr. 54 punktą.
22 2024 m. spalio 4 d. Sprendimas Bouskoura (C‑387/24 PPU, EU:C:2024:868, 41 punktas).
23 Manau, kad tokios taisyklės ir pareigos neturėtų pakeisti konkretaus centro pobūdžio taip, kad jis nebeatitiktų „specialaus sulaikymo centro“ paskirties, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį.
24 2025 m. liepos 3 d. Sprendimas Al Nasiria (C‑610/23, EU:C:2025:514, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
25 Taip pat žr. Chartijos 1 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „[ž]mogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti“.
26 Šiuo atžvilgiu žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimą Generalstaatsanwaltschaft (Kalinimo sąlygos Vengrijoje) (C‑220/18 PPU, EU:C:2018:589, 90 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
27 Šiuo atžvilgiu žr. 2024 m. rugsėjo 12 d. Sprendimą Changu (C‑352/23, EU:C:2024:748, 74 punktas). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Chartijos 4 straipsnis.
28 Pagal analogiją žr. 2023 m. lapkričio 16 d. Sprendimą Roos ir kt. / Parlamentas (C‑458/22 P, EU:C:2023:871, 59–73 punktai). Tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad Europos Parlamento biuro sprendimas dėl išimtinių sveikatos ir saugos taisyklių, reglamentuojančių patekimą į Parlamento pastatus trijose jo darbo vietose, yra „įstatymo nustatyt[a]“ priemonė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 8 straipsnio 2 dalį.
29 Pagal analogiją žr. 2022 m. spalio 6 d. Sprendimą Politsei- ja Piirivalveamet (Sulaikymas – Nusikalstamos veikos padarymo pavojus) (C‑241/21, EU:C:2022:753, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Apsauga nuo savivalės visų pirma reiškia, kad negali būti valdžios institucijų nesąžiningumo ar apgaulės elementų. Ten pat, 49 punktas.
30 Taigi reikėtų vengti vartoti sudėtingas sąvokas arba teisinę kalbą. Žr. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra Sąjungoje neteisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo sistema ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB, Tarybos direktyva 2001/40/EB ir Tarybos sprendimas 2004/191/EB (COM (2025) 101 final/2), 34 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad „[s]ulaikytiems trečiųjų valstybių piliečiams aiškiu ir suprantamu būdu kalba, kurią jie supranta, raštu teikiama informacija apie sulaikymo centre taikomas taisykles bei jų teises ir pareigas <...>“. Nors toks reikalavimas nėra konkrečiai nustatytas Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 5 dalyje, jis yra būtinas siekiant veiksmingai užtikrinti galimybę susipažinti su atitinkama informacija.
31 Žr. Direktyvos 2008/115 16 straipsnio 5 dalį.
32 Atsiradus dirbtiniam intelektui ir neuroniniam mašininiam vertimui, dėl šio reikalavimo sulaikymo centrui neužkraunama nepagrįstos naštos.
33 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad JCS sulaikytieji turi galimybę patekti į personalo darbo patalpas, kad galėtų užduoti klausimus. Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą versijos nyderlandų kalba 9.3 punktą.
34 CPT/Inf (2023) 12 (toliau – 2023 m. CPT ataskaita apie Nyderlandus).
35 70 punktas. CPT delegacija taip pat patikrino JCS 2025 m. spalio mėn. Šio patikrinimo ataskaita buvo paskelbta 2026 m. birželio 19 d. Žr. CPT/Inf (2026) 17 (toliau – 2026 m. CPT ataskaita apie Nyderlandus). Toje ataskaitoje CPT pažymėjo, kad „sulaikytiems užsieniečiams apie vidaus tvarkos taisykles buvo pranešama tik žodžiu atvykus į apgyvendinimo patalpas, jokios informacijos nepateikiant raštu“. Žr. 33 punktą.
36 Žr. Sprendimo Landkreis Gifhorn 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.
37 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės tai patikrinti.
38 Pavyzdžiui, neteigiama, kad JCS yra drėgna arba kad patalpų apšvietimas (ir natūralus, ir dirbtinis) arba vėdinimas yra nepakankami.
39 Žr. CPT informacijos suvestinę, p. 5.
40 Tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
41 2023 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus, išsamiai aprašius materialines sąlygas JCS, padaryta išvada, kad jos yra „labai geros“. Žr. 61–63 punktus. 2026 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus pažymėta, kad „materialinės sąlygos [JCS] buvo geros ir iš esmės atitiko 2022 m. CPT periodinio apsilankymo išvadas“. Žr. 35 punktą.
42 Žr. 2023 m. kovo 27 d.–balandžio 6 d. CPT apsilankymo Jungtinėje Karalystėje ataskaitą Jungtinės Karalystės vyriausybei. CPT/Inf (2024) 08, 41 punktas.
43 2026 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus pažymėta, kad JCS buvo taikoma asmenų apgyvendinimo po du tvarka, nepaisant to, kad buvo tuščių kamerų. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad „privaloma asmenų apgyvendinimo kameroje po du politika kėlė įtampą ir konfliktus – tai patvirtino patalpų darbuotojai, taip pat medicinos ir laikymo vienutėje dokumentai. Atsisakius gyventi kameroje su kitais asmenimis, galėjo būti taikomos drausminės nuobaudos“. CPT manė, kad, „atsižvelgiant į tai, jog daugelis imigrantų lieka sulaikyti savaites ar mėnesius, privalomo asmenų apgyvendinimo po du vienoje kameroje politika gali kelti įtampą patalpose“. CPT rekomendavo „Nyderlandų valdžios institucijoms svarstyti taikyti lankstesnį požiūrį, kuris geriau užtikrintų saugumą, privatumą ir bendrą atmosferą patalpose – tai būtų naudinga tiek sulaikytiesiems, tiek personalui“. Žr. 44 punktą.
44 Jį reikia skirti nuo sulaikytojo pagal Direktyvą 2008/115.
45 Dėl to žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimą Generalstaatsanwaltschaft (Kalinimo sąlygos Vengrijoje) (C‑220/18 PPU, EU:C:2018:589, 90–93 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 2016 m. spalio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimo Muršić prieš Kroatiją, CE:ECHR:2016:1020JUD000733413, 124 punktą.
46 Ten pat, 93 punktas.
47 JCS suteikta galimybė žiūrėti televiziją, naudotis muzikos įranga ir knygų įvairiomis kalbomis biblioteka. Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą versijos nyderlandų kalba 9.6.1 ir 9.6.2 punktus.
48 Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą versijos nyderlandų kalba 9.1, 9.5, 9.6.1, 9.6.2 ir 11.3 punktus. 2026 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus buvo pažymėta, kad JCS nėra struktūrizuotos veiklos programos. Joje pakartota „jo ilgalaikė rekomendacija, kad Nyderlandų valdžios institucijos imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad visuose užsieniečių administracinio sulaikymo centruose būtų numatyta tinkama dienotvarkė, įskaitant struktūrizuotą organizuotos ir tikslingos veiklos programą“. Žr. 45–47 punktus. Be to, šios ataskaitos 62 punkte CPT pažymėjo, kad „depresijos, psichozės ar trauminių sutrikimų gydymo veiksmingumą <...> mažino sulaikymo sąlygos, visų pirma tai, kad trūko prasmingos veiklos ir fizinio aktyvumo“.
49 Ministras nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra būtina siekiant užtikrinti sulaikytųjų saugumą. Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą versijos nyderlandų kalba 33.2 punktą.
50 Pavyzdžiui, siekiant išvengti viešosios tvarkos pažeidimų ir užtikrinti sulaikytųjų bei darbuotojų sveikatą ir saugą.
51 2023 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus pažymėta, kad „patekti į lauko sporto aikšteles buvo galima tik esant pakankamam skaičiui priežiūros darbuotojų“. Žr. 67 punktą. Taip pat žr. 2026 m. CPT ataskaitos apie Nyderlandus 43 punktą.
52 Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą versijos nyderlandų kalba 33.1 punktą.
53 Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą versijos nyderlandų kalba 34.5 punktą.
54 Nėra Sąjungos teisės aktų dėl buitinės veiklos ir kaimynų keliamo triukšmo. Šiuo atžvilgiu 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 101) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[š]i direktyva netaikoma paties asmens sukeliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, taip pat buitinės veiklos ar kaimynų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose, transporto priemonių viduje esančio triukšmo ir triukšmo dėl karinėse zonose vykdomų karinių veiksmų atvejais“. Šie klausimai gali būti reglamentuojami nacionalinės arba vietos teisės aktais.
55 Manau, kad sprendžiant šį klausimą gali būti naudingos CPT, Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) ir platesnės mokslo bendruomenės ataskaitos. 2004 m. sausio 22–24 d. Bonoje (Vokietijoje) vykusio PSO techninio susitikimo miego ir sveikatos klausimais ataskaitos 28 puslapyje nurodyta, kad suaugusieji vidutiniškai miega 7–9 valandas per naktį; su ataskaita galima susipažinti internete adresu https://iris.who.int/server/api/core/bitstreams/c4704090-10c6-4a08-bf58-06b87cc213f7/content. Taip pat žr. 2009 m. PSO paskelbtas Nakties triukšmo rekomendacijas Europai, p. 23, su kuriomis galima susipažinti internete adresu https://iris.who.int/server/api/core/bitstreams/43bf485d-2771-4297-86fe-6284430090ef/content
56 2023 m. CPT ataskaita apie Nyderlandus, 67 punktas.
57 Atsižvelgiant į tai, kad, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, sanitariniame mazge įrengtos tik dalinės durys, pro kurias galima matyti ir girdėti, kaip kitas gyventojas naudojasi dušu ir tualetu, Chartijos 7 straipsnyje garantuojama sulaikytųjų teisė į privatų gyvenimą yra ribota. Be to, sunku suprasti, koks teisėtas interesas užtikrinamas taikant šį apribojimą ir kodėl sanitarinis mazgas negali būti visiškai atskirtas, bet tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
58 Taip pat žr. Direktyvos 2008/115 13 straipsnio 3 ir 4 dalis.
59 Pagal analogiją žr. 2024 m. gegužės 14 d. Sprendimą Stachev (C‑15/24 PPU, EU:C:2024:399, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). 2023 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus pažymėta, kad „sulaikyti asmenys galėjo nemokamai pasinaudoti teise turėti advokatą ir turėjo teisę bendrauti su advokatu be pašalinių <...>“. Žr. 73 punktą.
60 EŽTT pažymėjo, kad kiekvienam asmeniui, norinčiam pasikonsultuoti su advokatu, turėtų būti sudarytos sąlygos tai laisvai padaryti sąlygomis, užtikrinančiomis visapusišką ir nevaržomą diskusiją. Dėl šios priežasties advokatų ir klientų santykiai iš esmės yra konfidencialūs. Kiek tai susiję su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, šis teismas ne kartą akcentavo kalinio teisės bendrauti su advokatu negirdint įkalinimo įstaigos atstovams svarbą (2012 m. balandžio 17 d. EŽTT Sprendimo Piechowicz prieš Lenkiją, CE:ECHR:2012:0417JUD002007107, 239 punktas).
61 2023 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija / Vengrija (Ketinimų raštas prieš pateikiant prieglobsčio prašymą) (C‑823/21, EU:C:2023:504, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija)
62 2023 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus pažymėta, kad JCS sveikatos priežiūros darbuotojų buvo pakankamai ir kad, atrodo, buvo gana paprasta pasinaudoti medicinos paslaugomis. Bendrosios praktikos gydytojai dirbo pamainomis – taip buvo užtikrinta, kad gydytojas būtų visą dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Naktį ir savaitgaliais bendrosios praktikos gydytojas dirbo pagal iškvietimą. Be to, buvo užtikrinta, kad kiekvieną dieną visą parą centre būtų slaugytojas. Žr. 77 ir 78 punktus. Taip pat žr. 2026 m. CPT ataskaitos apie Nyderlandus 49 punktą.
63 2026 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus pažymėta, kad „medicininės konsultacijos vyko negirdint ir nematant sulaikymo įstaigos personalui“. Žr. 60 punktą. Vis dėlto žr. pastabas dėl aiškinimo.
64 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tiksliai nenurodo detektoriaus pobūdžio.
65 2023 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus pažymėta, kad „teigiamai vertintina tai, jog [sulaikytųjų] saugumo patikrinimai, įskaitant patikrinimus dėl draudžiamų daiktų, kaip antai narkotikų, buvo atliekami naudojant kūno skenerį“. Ataskaitoje nurodyta, kad pagal nacionalinės teisės aktus kūno skenerį galima naudoti tik gavus sulaikytojo sutikimą ir visuose centruose buvo galima gauti skirtingomis kalbomis parengtas sutikimo formas. Sulaikytajam atsisakius atlikti šią procedūrą, buvo atliekama jo kūno apžiūra išrengiant. Žr. 102 punktą. Taip pat žr. 2026 m. CPT ataskaitos apie Nyderlandus 73 punktą.
66 Pagal analogiją žr. generalinės advokatės T. Ćapeta išvadą byloje Italija / Parlamentas ir Taryba (Stebėjimo kameros žvejybos laivuose) (C‑194/24, EU:C:2026:161, 60 punktas).
67 Nėra duomenų, kad toks tikrinimas būtų atliekamas esant kitoms aplinkybėms.
68 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1; toliau – BDAR).
69 Pagal analogiją žr. 2019 m. gruodžio 11 d. Sprendimą Asociaţia de Proprietari bloc M5A‑ScaraA (C‑708/18, EU:C:2019:1064, 35 punktas). Šiuo atžvilgiu taip pat žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimą Ryneš (C‑212/13, EU:C:2014:2428, 23 ir 25 punktai).
70 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas Quirin Privatbank (C‑655/23, EU:C:2025:655, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
71 Žr. BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą.
72 Žr. BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą.
73 Šiuo atžvilgiu žr. 2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimą AB Storstockholms Lokaltrafik (C‑422/24, EU:C:2025:980, 38, 39 ir 42 punktai).
74 2023 m. CPT ataskaitoje apie Nyderlandus buvo nurodyta, kad ryšiai su šeima taip pat gali būti palaikomi per interneto telefonijos (toliau – VOIP) vaizdo konferencijos skambučius. Vis dėlto CPT paragino Nyderlandų valdžios institucijas apsvarstyti galimybę leisti sulaikytiesiems nuolat naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais. Žr. šios ataskaitos 98 punktą. 2023 m. CPT ataskaitos apie Nyderlandus 72 punkte CPT pažymi, kad, „nors anksčiau [JCS] buvo galima susisiekti per [VOIP], tokios galimybės nebėra, priešingai, nei buvo nurodyta Nyderlandų valdžios institucijų atsakyme dėl ataskaitos dėl 2022 m. CPT apsilankymo Nyderlanduose“. „Laisvės atėmimo įstaigų agentūros pareigūnai informavo CPT, kad bus imtasi priemonių prieigai prie kompiuterių ir interneto atkurti“.
75 Išskirta mano.
76 Pagal analogiją žr. 2025 m. balandžio 29 d. EŽTT sprendimą Tergek prieš Turkiją, CE:ECHR:2025:0429JUD003963120, 53 punktas, dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisių. Ta patį galima a fortiori pasakyti apie sulaikytuosius pagal Direktyvą 2008/115. CPT informacijos suvestinės 5 puslapyje nurodyta, kad „sulaikytiems imigrantams turi būti sudaryta galimybė naudotis kompiuteriais su [VOIP] arba „Skype“ įrenginiais ir bazine interneto prieiga“. Joje neužsimenama apie galimybę naudotis asmeniniais telefonais. Pažymėtina, kad informacijos suvestinė parengta 2017 m. kovo mėn. ir kad, mano nuomone, per tą laiką pasikeitė visuomenės standartai, susiję su asmeninių telefonų naudojimu ir prieiga prie interneto. Galiausiai tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiuo atžvilgiu žr. generalinio advokato A. M. Collins išvadą byloje Procura della Repubblica presso il Tribunale di Bolzano ir kt. (C‑178/22, EU:C:2023:463, 69 išnaša) dėl asmeninių mobiliųjų telefonų svarbos kasdieniame jų savininkų gyvenime.
77 2024 m. spalio 4 d. Sprendimas Real Madrid Club de Fútbol (C‑633/22, EU:C:2024:843, 45, 47 ir 49 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
78 Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą versijos nyderlandų kalba 33.2 punktą.
79 Pavyzdžiui, fotografuojant, filmuojant arba įrašant balsą.
80 Tokie įrašai iš esmės yra asmens duomenų tvarkymas, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį. Pagal analogiją žr. 2019 m. vasario 14 d. Sprendimą Buivids (C‑345/17, EU:C:2019:122, 44 ir 46 punktai). Dėl asmens atvaizdo svarbos žr. 2022 m. gruodžio 8 d. Sprendimą Google (Tariamai netikslaus turinio pašalinimas) (C‑460/20, EU:C:2022:962, 95 punktas).
81 Jei tokių funkcijų nėra – o tai, reikia pripažinti, šiais laikais, kai vyrauja išmanieji telefonai, yra retas atvejis – nesuprantu, kaip minėtą apribojimą būtų galima pateisinti remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi. Vis dėlto galiausiai tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
82 Tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Pažymėtina, kad tam tikrose vietose, pavyzdžiui, ligoninėse, teismo salėse, mokyklų klasėse, persirengimo kambariuose ir pan., daryti įrašus dažnai draudžiama arba ši veikla griežtai ribojama. Tokie įrašai nepatenka į BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatytą išimtį, taikomą išimtinai asmeninei ar namų ūkio veiklai.
83 Ribotai, ypač atsižvelgiant į skambučių iš fiksuotojo ryšio telefono kainą, palyginti su VOIP skambučio kaina.
84 Arba el. pašto adreso, į kurį nori nusiųsti laišką.
85 Išskyrus atvejus, kai, pavyzdžiui, sulaikytasis kelia tikrą, esamą ir pakankamai didelį pavojų vienam iš pagrindinių visuomenės interesų arba atitinkamos valstybės narės vidaus ar išorės saugumui.
86 Pagal analogiją žr. Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų (OJ C 23, 2023, p. 1) II skyriaus trečią principą, kurioje nurodyta, kad „[v]isi turėtų turėti galimybę bet kurioje ES vietoje naudotis įperkamu didelės spartos skaitmeniniu ryšiu“.
87 C‑293/12 ir C‑594/12, EU:C:2014:238, 47 punktas. Toje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos svarbą pagrindinei teisei į privataus gyvenimo gerbimą ir į šios teisės apribojimo, kurį lemia 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, 2006, p. 54), dydį, Sąjungos teisės aktų leidėjo vertinimo diskrecija yra nedidelė, todėl reikia taikyti griežtą kontrolę. Ten pat, 48 punktas.
88 Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ne visos Chartijoje įtvirtintos teisės vertinamos vienodai. T. Tridimas pažymi, kad „teisė į teisminę teisių gynybą užimą pačią aukščiausią vietą konstitucinėje sistemoje“, o „teisė į asmens duomenų apsaugą yra itin svarbi“. Tridimas, T., Wreaking the Wrongs: Balancing Rights and the Public Interest the EU Way, Columbia Journal of European Law, 2023, Vol. 29.2, p. 185.
89 J. A. Gutiérrez‑Fons pažymi, kad „dėl tokio kriterijų skaičiaus proporcingumo kontrolės intensyvumo „geometrija kinta“. Gutiérrez‑Fons, J. A., „The Margin of Appreciation in the Case Law of the Court of Justice: Proportionality and Levels of Fundamental Rights Protection“, Izquierdo Sans, C., Martínez Capdevila, C. ir Nogueira-Guastavino, M. (leid.) leidinyje Fundamental Rights Challenges Hhorizontal Effectiveness, Rule of Law and Margin of National Appreciation, Izquierdo Sans, C., Martínez Capdevila, C. ir Nogueira Guastavino, M, Springer, 2021, p. 231.
90 Išskyrus Chartijos 1 straipsnį.
91 Šiuo atžvilgiu žr. 2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid (Teismo iniciatyva atliekama sulaikymo patikra) (C‑704/20 ir C‑39/21, EU:C:2022:858, 84–87 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
92 Arba, jeigu jos nėra, ginčą dėl šio klausimo nagrinėjantis nacionalinis teismas.
93 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimas Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél‑alföldi Regionális Igazgatóság (C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367, 293 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
94 2024 m. spalio 4 d. Sprendimas Bouskoura (C‑387/24 PPU, EU:C:2024:868, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
95 2022 m. birželio 30 d. Sprendimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kt. (C‑72/22 PPU, EU:C:2022:505, 83 punktas).
96 Jame įtvirtintas reikalavimas sulaikymą paprastai vykdyti specialiuose sulaikymo centruose.
97 Žr. Sprendimo Landkreis Gifhorn 64 ir 65 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją.
98 Atkreiptinas dėmesys į sulaikytųjų pagrindinių teisių, saugomų, be kita ko, Chartijos 7, 8, 11 ir 47 straipsniais, svarbą.