EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 10 14
COM(2019) 482 final
2019/0234(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regionine konvencija įsteigtame jungtiniame komitete, dėl Konvencijos pakeitimo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos (toliau – Konvencija) jungtiniame komitete (toliau – PEM jungtinis komitetas), dėl numatomo PEM jungtinio komiteto sprendimo iš dalies pakeisti Konvenciją priėmimo
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninė konvencija
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninėje konvencijoje išdėstytos nuostatos dėl prekių, kuriomis prekiaujama pagal atitinkamus Susitariančiųjų Šalių sudarytus tarpusavio susitarimus, kilmės.
Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės kumuliacijos sistema suteikia galimybę taikyti įstrižinę kumuliaciją tarp šių 26 Konvencijos Susitariančiųjų Šalių: Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Šveicarijos, Alžyro, Egipto, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Palestinos 1 , Sirijos, Tuniso, Turkijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Kosovo 2 , Farerų Salų, Moldovos Respublikos, Gruzijos ir Ukrainos. Ja nustatoma laisvosios prekybos susitarimų tinklui skirta daugiašalė kilmės taisyklių sistema ir ji taikoma nedarant poveikio tuose susitarimuose nustatytiems principams. Konvencija Sąjungai įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.
Europos Sąjunga yra Konvencijos 3 šalis.
2.2.PEM JUNGTINIS KOMITETAS
Konvencijos 3 straipsnio 1 dalimi įsteigtas PEM jungtinis komitetas priima Konvencijos pakeitimus, administruoja ją ir užtikrina tinkamą jos įgyvendinimą. Pagal PEM jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių 12 straipsnį komiteto sprendimus vienbalsiai priima komiteto posėdyje dalyvaujančios Susitariančiosios Šalys, kurioms įsigaliojo Konvencija, arba jų atstovai.
Susitariančiosios Šalys, kurioms įsigaliojo Konvencija, turi balsavimo teisę. Kiekviena Susitariančioji Šalis turi po vieną balsą.
2.3.Numatomas PEM jungtinio komiteto aktas
Konvencijos dalinio keitimo procesas prasidėjo 2012 m. – jį vykdė bent du kartus per metus posėdžiaujanti darbo grupė. Valstybės narės į šį procesą nuolat įsitraukdavo per įvairius forumus (Muitinės ekspertų grupės Kilmės skyrių, Tarybos muitų sąjungos darbo grupę, Prekybos politikos komitetą).
2019 m. lapkričio 27 d. PEM jungtinis komitetas per savo 9-ąjį posėdį turi priimti sprendimą dėl Konvencijos pakeitimų (toliau – numatomas aktas)
Numatomo akto tikslas – iš dalies pakeisti kilmės taisykles, kad jos geriau atitiktų ekonominę tikrovę. Numatomas aktas Šalims taps privalomas pagal 4 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad Jungtinis komitetas priima sprendimus dėl „šios Konvencijos, įskaitant priedėlius, pakeitimų“. 4 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta, kad „[š]ioje dalyje nurodytus sprendimus Susitariančiosios Šalys vykdo vadovaudamosi savo teisės aktais“.
Konvencijos pakeitimai turėtų būti pradėti taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Tačiau, siekiant atsižvelgti į būtinas vidaus procedūras, kurias iki šios datos turi atlikti kitos Susitariančiosios Šalys, faktinio pakeitimų įgyvendinimo datą gali tekti pakeisti.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
Siūlomuose Konvencijos pakeitimuose numatytos papildomos lankstumo priemonės ir modernizavimo elementai, suderinami su tomis priemonėmis ir elementais, dėl kurių Sąjunga jau susitarė kituose neseniai sudarytuose susitarimuose (ES ir Kanados išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime (angl. santr. CETA), ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarime, ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarime ir ES ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ekonominės partnerystės susitarime) arba lengvatų sistemose (BLS). Patobulinimus sudaro apskritai lankstesnės ir paprastesnės taisyklės, kurias ES pramonės subjektams bus lengviau įgyvendinti ir taip padidinti savo konkurencingumą eksporto srityje. Pakeistu tekstu nekeičiamos dabartinės Konvencijos institucinės nuostatos.
3.1.Išsami informacija apie iš dalies pakeistas kilmės taisykles
(a)Nukrypti leidžiančios nuostatos
Iš dalies pakeista Konvencija kodifikuojama dabartinė praktika, pagal kurią Susitariančiosios Šalys dvišaliu lygmeniu gali susitarti dėl taisyklių, kuriomis nukrypstama nuo Konvencijoje nustatytų bendrųjų taisyklių, – nustatomas reikalavimas pranešti apie tokias nukrypti leidžiančias nuostatas (1 straipsnio 3 dalis) ir taip pat sukuriamas didesnis skaidrumas. Jau galiojančios nukrypti leidžiančios nuostatos liktų galioti ir jų atveju nebūtų taikoma prievolė pranešti (1 straipsnio 2 dalis).
(b)Tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gauti produktai. Laivams taikomos sąlygos
Pakeistose taisyklėse nustatytos laivams taikomos sąlygos yra paprastesnės ir suteikia daugiau lankstumo (3 straipsnio 2 dalis). Palyginti su dabartiniu tekstu, išbrauktos tam tikros sąlygos (t. y. konkretūs įgulai taikomi reikalavimai); kai kurios kitos sąlygos iš dalies pakeistos siekiant užtikrinti didesnį lankstumą (pvz., nuosavybė).
(c)Pakankamas apdorojimas ar perdirbimas. Vidurkis
Iš dalies pakeistomis taisyklėmis eksportuotojui suteikiama galimybė prašyti muitinės leidimo apskaičiuoti kilmės statuso neturinčių medžiagų gamintojo kainą (ex-works kainą) ir vertę pagal vidurkį, siekiant atsižvelgti į sąnaudų ir valiutų kurso svyravimus (4 straipsnio 3–6dalys). Tai eksportuotojams turėtų užtikrinti didesnį nuspėjamumą.
(d)Leistinasis nuokrypis
Dabartinis leistinasis nuokrypis yra 10 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) vertės (5 straipsnis).
Siūlomame tekste žemės ūkio produktams nustatomas 15 % leistinasis nuokrypis nuo produkto neto masės, o pramonės produktams – 15 % leistinasis vertės nuokrypis nuo produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) (5 straipsnis).
Leistinasis svorio nuokrypis yra objektyvesnis kriterijus, o 15 % riba turėtų užtikrinti pakankamai švelnias sąlygas. Be to, taip užtikrinama, kad tarptautinis biržos prekių kainų svyravimas neturėtų įtakos žemės ūkio produktų kilmei.
(e)Bendras vertinimas
Siūlomame tekste (7 straipsnis) paliekamas įstrižinės kumuliacijos taikymas visiems produktams. Be to, numatoma galimybė taikyti visišką bendrąją kumuliaciją visiems produktams, išskyrus Suderintos sistemos (SS) 50–63 skirsniams priskiriamus tekstilės gaminius ir drabužius.
Maža to, numatoma galimybė taikyti visišką dvišalę kumuliaciją SS 50–63 skirsniams priskiriamiems produktams. Galiausiai Susitariančiosios Šalys turės galimybę susitarti, kad visiška bendroji kumuliacija būtų taikoma ir SS 50–63 skirsniams priskiriamiems produktams.
(f)Apskaitos atskyrimas
Pagal dabartines taisykles (20 straipsnis) muitinė gali leisti taikyti apskaitos atskyrimą tais atvejais, kai „atskirai laikant [...] medžiagas patiriamos didelės išlaidos ar kyla materialinių sunkumų“. Iš dalies pakeistoje taisyklėje (12 straipsnis) nustatyta, kad muitinė gali leisti taikyti apskaitos atskyrimą, „jeigu [...] naudojamos kilmės statusą turinčios ir jo neturinčios pakeičiamos medžiagos“.
Prašant leisti taikyti apskaitos atskyrimą eksportuotojui nebereikės pagrįsti, kad laikant medžiagas atskirai patiriama didelių išlaidų ar kyla materialinių sunkumų; pakaks nurodyti, kad yra naudojamos pakeičiamos medžiagos.
Cukraus – medžiagos ar galutinio produkto – atveju kilmės statusą turinčios ir jo neturinčios atsargos nebeturės būti laikomos fiziškai atskirtos.
(g)Teritoriškumo principas
Pagal dabartines taisykles (11 straipsnis) apdorojimą ar perdirbimą tam tikromis sąlygomis leidžiama atlikti už teritorijos ribų, išskyrus SS 50–63 skirsniams priskiriamų produktų atveju. Siūlomose taisyklėse (13 straipsnis) tekstilės gaminiams išimties nebėra.
(h)Nekeitimas
Siūloma nekeitimo taisyklė (14 straipsnis) sudaro švelnesnes sąlygas kilmės statusą turinčių produktų judėjimui tarp Susitariančiųjų Šalių. Ji turėtų padėti išvengti situacijų, kai produktų, dėl kurių kilmės statuso nekyla jokių abejonių, neleidžiama importuoti taikant lengvatinį tarifą, nes nėra tenkinami formalūs tiesioginio gabenimo nuostatos reikalavimai.
(i)Draudimas taikyti sąlyginį apmokestinimą arba neapmokestinimą muitais
Pagal dabartines taisykles (14 straipsnis) bendras draudimo taikyti sąlyginį apmokestinimą principas taikomas medžiagoms, panaudotoms gaminant bet kurį produktą. Pagal iš dalies pakeistas taisykles (16 straipsnis) draudimas panaikinamas visiems produktams, išskyrus medžiagas, panaudotas gaminant produktus, priskiriamus SS 50–63 skirsniams (tekstilės gaminiai ir drabužiai). Vis dėlto tekste taip pat nustatytos kai kurios draudimo taikyti sąlyginį apmokestinimą muitais šiems produktams išimtys.
(j)Kilmės įrodymas
Iš dalies pakeistose taisyklėse (17 straipsnio 1 dalis) vietoj dabartinio dvejopo kilmės įrodymo (EUR.1 ir EUR-MED) nustatytas vieno tipo kilmės įrodymas (EUR.1 arba kilmės deklaracija) ir taip iš esmės supaprastinta sistema. Tai turėtų padėti ekonominės veiklos vykdytojams geriau laikytis reikalavimų ir išvengti klaidų dėl sudėtingų taisyklių, taip pat palengvinti valdymą muitinėms. Be to, tai neturėtų turėti įtakos kilmės įrodymų tikrinimo pajėgumams, kurie išlieka tokie patys.
Iš dalies pakeistose taisyklėse (17 straipsnio 3 dalis) taip pat numatoma galimybė susitarti dėl registruotųjų eksportuotojų sistemos (REX) taikymo. Šie bendroje duomenų bazėje registruoti eksportuotojai patys bus atsakingi už pareiškimų apie prekių kilmę surašymą, taigi nebereikės taikyti patvirtintų eksportuotojų procedūros. Pareiškimas apie prekių kilmę turės tokią pačią teisinę galią kaip ir kilmės deklaracija arba EUR.1 judėjimo sertifikatas. Iš dalies pakeistose taisyklėse taip pat numatyta galimybė ateityje taikyti elektroniniu būdu išduotus kilmės sertifikatus (17 straipsnio 4 dalis).
(k)Kilmės įrodymo galiojimas
Kilmės įrodymo galiojimo laikotarpį siūloma pratęsti nuo 4 iki 10 mėnesių (23 straipsnis). Tai taip pat turėtų sudaryti švelnesnes sąlygas kilmės statusą turinčių produktų judėjimui tarp Šalių.
3.2.Išsami informacija apie iš dalies pakeistas sąrašo taisykles
3.2.1.Žemės ūkio produktai
(a)Vertė ir svoris
Kilmės statuso neturinčių medžiagų apribojimai buvo išreikšti tik verte. Siekiant išvengti kainų ir valiutos kurso svyravimų, naujos ribos išreikštos svoriu (pvz., ex 19, 20 skirsniai arba 2105, 2106 pozicijos), kartu išbraukiant kai kuriuos cukrui taikomus apribojimus (pvz., 8 skirsnis arba SS 2202).
Iš dalies pakeistomis taisyklėmis padidinta svorio riba (nuo 20 % iki 40 %) ir numatyta galimybė kai kurių pozicijų atveju rinktis vertę arba svorį. Pakeitimai susiję su šiais SS skirsniais ir pozicijomis: ex 1302, 1704 (pagal alternatyvią taisyklę pasirenkamas svoris arba vertė), 18 (1806 – pagal alternatyvią taisyklę pasirenkamas svoris arba vertė), 1901.
(b)Pritaikymas prie tiekimo praktikos
Kitiems žemės ūkio produktams (t. y. aliejams, riešutams, tabakui) taikomos lankstesnės taisyklės, pritaikytos prie ekonominės tikrovės, ypač tai pasakytina apie SS 14, 15, 20 (įskaitant 2008 poziciją), 23 ir 24 skirsnius. Iš dalies pakeistomis taisyklėmis užtikrinama regioninio ir pasaulinio tiekimo pusiausvyra (SS 9 ir 12 skirsnių atveju). Taip pat supaprastintos taisyklės (sumažinta išimčių) SS 4, 5, 6, 8, 11 ir ex 13 skirsniuose.
3.2.2.Pramonės produktai (išskyrus tekstilės gaminius)
Kompromisiniame pasiūlyme yra esminių pakeitimų, palyginti su dabartinėmis taisyklėmis:
- daugelio produktų atveju pagal dabartines atitinkamų skirsnių taisykles taikoma dviguba kumuliacinė sąlyga. Ji bus pakeista tik viena sąlyga (SS 74, 75, 76, 78 ir 79 skirsniai);
- išbraukta daug specialių taisyklių, kuriomis nukrypstama nuo atitinkamų skirsnių taisyklių (SS 28, 35, 37, 38 ir 83 skirsniai). Dėl šio horizontalesnio požiūrio veiklos vykdytojams ir muitinėms bus paprasčiau dirbti;
- į dabartines atitinkamų skirsnių taisykles įtraukiamos alternatyvios taisyklės, kurios eksportuotojui suteikia daugiau galimybių pasirinkti, kaip tenkinti kilmės kriterijų (27, 40, 42, 44, 70 ir 83, 84 ir 85 skirsniai).
Visais šiais pakeitimais atnaujinamos ir modernizuojamos sąrašo taisyklės ir dėl to apskritai taps lengviau atitikti kriterijus, kad produktas įgytų kilmės statusą. Be to, minėta galimybė taikyti tam tikro laikotarpio vidurkį eksportuotojams galėtų sudaryti dar paprastesnes sąlygas.
3.2.3.Tekstilės gaminiai
Tekstilės gaminiams ir drabužiams nustatytos naujos laikinojo išvežimo perdirbti ir leistinųjų nuokrypių galimybės. Be to, nustatyti nauji kilmės statuso suteikimo šiems produktams (ypač audiniams, kuriuos taps lengviau gauti) procesai. Galiausiai šiems produktams bus taikoma ir visiška dvišalė kumuliacija. Tokia kumuliacija leis atsižvelgti į atliktas tekstilės medžiagų perdirbimo operacijas (t. y. audimą, verpimą ir t. t.) vykstant gamybos procesui kumuliacijos zonoje.
Konvencijos pakeitimai bus pradėti taikyti 2021 m. sausio 1 d. (arba PEM jungtinio komiteto sutartą dieną) toms Susitariančiosioms Šalims, kurios šiuos Konvencijos pakeitimus arba nuorodą į juos faktiškai perkels į savo kilmės taisyklių protokolus.
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 4 .
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
PEM jungtinis komitetas yra įsteigtas susitarimu, būtent Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regionine konvencija.
Aktas, kurį turi priimti PEM jungtinis komitetas, yra teisinę galią turintis aktas. Numatomas aktas bus privalomas pagal tarptautinę teisę, vadovaujantis Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos 4 straipsniu.
Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su bendra prekybos politika.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 207 straipsnio 3 dalis ir 207 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 207 straipsnio 3 dalis ir 207 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
5.Poveikis biudžetui
PEM konvencijos pakeitimai grindžiami kilmės taisyklių modernizavimo principu siekiant jas suderinti su naujomis tendencijomis, nustatytomis neseniai sudarytuose laisvosios prekybos susitarimuose. Iš dalies pakeistos PEM konvencijos taisyklės daugiausia apima tokius muitinės procedūrų paprastinimo elementus ir modernizavimo elementus kaip:
–pakankamas apdorojimas ar perdirbimas, vidurkis. Produktų gamintojo kainos (ex-works kainos) ir kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės apskaičiavimas pagal vidurkį atsižvelgiant į rinkos svyravimus eksportuotojams užtikrina didesnį nuspėjamumą;
–kilmės įrodymas. Kilmės įrodymas bus supaprastintas, nes bus naudojamas tik vieno tipo – EUR1 – kilmės sertifikatas;
–kilmės įrodymo galiojimas. Galiojimo laikotarpis pailginamas nuo 4 iki 10 mėnesių ir taip sudaromos švelnesnės sąlygos kilmės statusą turinčių produktų judėjimui.
Šie PEM konvencijos pakeitimai neturi apčiuopiamo poveikio ES biudžetui, kadangi jų taikymo sritis daugiausia susijusi su palankesnių prekybos sąlygų sudarymu ir šiuolaikinės muitinių praktikos konsolidavimu. Jie suteikia galimybę sudaryti neprivalomas palankesnes sąlygas tose srityse, kurios ir toliau priklauso valdžios institucijų kompetencijai, tačiau nedaro poveikio taisyklių esmei (apskaitos atskyrimui, prekių kilmės įrodymams, vidurkio nustatymui). Vieni paprastinimo aspektai (pvz., laivams taikomų kriterijų sumažinimas) užtikrina didesnį nuspėjamumą, nes panaikinamos sąlygos, kurias muitinei šiuo metu sunku kontroliuoti, o kiti aspektai (nekeitimas) yra susiję su logistika ir nedaro poveikio taisyklių esmei.
Nors sąlyginio apmokestinimo muitais nuostatos iš dalies keičiamos, draudimas taikyti sąlyginį apmokestinimą muitais išlieka tekstilės gaminių ir drabužių sektoriuje, kuris tebėra vienas iš pagrindinių prekybos PEM zonoje sektorių. Iš dalies pakeistomis taisyklėmis kodifikuojamas status quo – išlaikomas kai kuriose Susitariančiosiose Šalyse šiuo metu taikomas draudimas. Siūlomu platesniu visiškos kumuliacijos taikymu PEM zonoje siekiama stiprinti esamus prekybos modelius šioje zonoje ir jų papildomumą, tačiau tai neturėtų daryti didelio poveikio ES renkamiems muitams, nes produktai, kuriems taikoma kumuliacija, turės atitikti jiems taikomą pridėtinės vertės zonoje reikalavimą, kad būtų galima pasinaudoti lengvatomis, kaip dabar ir yra.
Žemės ūkio ir perdirbtų žemės ūkio produktų sektoriui taikomų sąrašo taisyklių pakeitimus iš esmės sudaro pritaikyta metodika, nedaranti poveikio taisyklių esmei. Dabartinės ribos, šiuo metu išreikštos verte, bus išreikštos svoriu. Šis kriterijus objektyvesnis, taigi muitinei lengviau kontroliuoti jo taikymą. Konkretiems pramonės produktams taikomų taisyklių paprastinimo poveikis pajamoms iš muitų turėtų būti nedidelis, nes daugeliu atvejų dėl to gali labiau keistis tiekimo šaltiniai, o ne augti lengvatinis importas iš PEM šalių, pakeisdamas importą, kuriam anksčiau buvo taikomi importo muitai. Todėl šių pakeitimų poveikis pajamoms iš importo muitų nėra kiekybiškai įvertinamas.
Kalbant apie prekybą ir jos poveikį lengvatų taikymui, naujose taisyklėse numatyti palengvinimai orientuoti į visos zonos (pavyzdžiui, tekstilės sektoriaus, kuriame lengvatos jau taikomos labai plačiai) ekonominę integraciją. Patobulintomis tekstilės gaminių ir kumuliacijos taisyklėmis iš esmės siekiama padidinti jau esamą regiono integraciją ir medžiagų prieinamumą zonoje, o ne leisti importuoti didesnį kiekį kilmės statuso neturinčių medžiagų iš zonai nepriklausančių šalių.
6.Siūlomo akto skelbimas
ES ir PEM jungtinio komiteto aktu bus padaryta Konvencijos pakeitimų, todėl priimtą sprendimą tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2019/0234 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regionine konvencija įsteigtame jungtiniame komitete, dėl Konvencijos pakeitimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 3 dalį ir 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Sąjunga Tarybos sprendimu 2013/93/ES 5 sudarė Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji Sąjungai įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.;
(2)visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės kumuliacijos sistema suteikia galimybę taikyti įstrižinę kumuliaciją tarp šių 26 Konvencijos Susitariančiųjų Šalių: Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Šveicarijos, Alžyro, Egipto, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Palestinos 6 , Sirijos, Tuniso, Turkijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Kosovo 7 , Farerų Salų, Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos;
(3)Konvencijoje numatyta, kad kilmės taisyklės turės būti iš dalies keičiamos siekiant labiau atsižvelgti į ekonominę tikrovę, taip pat nustatytos jos dalinio keitimo procedūros. Konvencijos pakeitimai turi būti priimami vieningu Konvencijos 3 straipsnio 1 dalimi įsteigto jungtinio komiteto (toliau – Jungtinis komitetas) sprendimu;
(4)Konvencijos dalinio keitimo procesas prasidėjo 2012 m. – nustatytos naujos modernizuotos ir lankstesnės kilmės taisyklės, suderinamos su tomis taisyklėmis, dėl kurių Sąjunga jau susitarė tam tikruose kituose neseniai sudarytuose susitarimuose (ES ir Kanados išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime (angl. santr. CETA), ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarime, ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarime ir ES ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ekonominės partnerystės susitarime) arba lengvatų sistemose (BLS);
(5)numatoma, kad Jungtinis komitetas sprendimą dėl Konvencijos dalinio pakeitimo priims per savo 2019 m. lapkričio 27 d. įvyksiantį posėdį arba vėliau;
(6)tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, nes sprendimas Sąjungai bus privalomas,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regionine konvencija įsteigtame Jungtiniame komitete, grindžiama prie šio sprendimo pridėtu Jungtinio komiteto sprendimo projektu.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas