• Pirmasis puslapis
• Turinys
• Naujienos
• Abėcėlinė rodyklė
• Naudingos nuorodos
• Spausdintinė / PDF versija

5.4. Autoriaus teisės

5.4.1. Atgaminimo teisė (autoriaus teisių apsaugos ženklas)

Autoriaus teisės – tai išskirtinės autoriaus arba leidėjo teisės tam tikrą laiką naudoti literatūros ar meno kūrinį.

Teisių apsaugos formalumai vykdomi, jei visuose leidinio egzemplioriuose šiuo tikslu pateikiamas autoriaus teisių apsaugos ženklas, kuriuo visuomenė informuojama, kad saugomos autoriaus teisės į kūrinį:

© [teisių turėtojas], [metai]
pavyzdžiui:
© Europos Sąjunga, 2018

Europos Sąjungos institucijos, organai ir įstaigos turi dviejų tipų autorių teises – tai priklauso nuo to, ar subjektas, kuriam priklauso autorių tarnyba, turi juridinio asmens statusą ar ne.

Institucijos ir organai, neturintys juridinio asmens statuso

Europos Sąjungos institucijų arba organų ir susijusių tarpinstitucinių tarnybų (pavyzdžiui, Leidinių biuro) oficialiųjų leidinių autorių teisės priklauso visai Europos Sąjungai, o ne kiekvienai institucijai ar organui atskirai, nebent tai – savarankiško juridinio asmens statusą turinti institucija ar organas (Europos Centrinis Bankas, Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas):

© Europos Sąjunga, [metai]

Prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai (iki 2009 m. lapkričio 30 d.):
© Europos Bendrijos, [metai]

Subjektai, turintys juridinio asmens statusą

Institucijos ir organai

Europos Centrinis Bankas, Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas turi savarankiško juridinio asmens statusą, todėl jiems priklauso autorių teisės:

© Europos Centrinis Bankas, [metai]

© Europos investicijų bankas, [metai]

© Europos investicijų fondas, [metai]

Decentralizuotosios įstaigos (agentūros)

Decentralizuotosios įstaigos (agentūros; žr. 9.5.3 punktą, kuriame pateiktas išsamus jų sąrašas) turi savarankiško juridinio asmens statusą, todėl turi būti nurodomos kaip autorių teisių turėtojos:

© Europos aplinkos agentūra, [metai]

Metų žyma

Leidžiant Europos Sąjungos leidinius, tam tikra kalba išleisto leidinio apsauga prasideda nuo jo pirmojo leidimo. Todėl metai, kurie turi būti nurodomi pastaboje dėl autoriaus teisių, yra ne leidinio versijos originalo kalba leidimo metai, bet ta kalba išleisto leidinio leidimo metai.

Pirmą kartą spausdinant leidinį konkrečia kalba leidimo metai ir metai, kuriais suteiktos autoriaus teisės, yra tie patys. Leidinį perspausdinant pastaba dėl autoriaus teisių nekeičiama. Tačiau perleidžiant, – kai jis tampa nauju leidiniu, – pastaboje apie autoriaus teises nurodyta data turi sutapti su naujos laidos leidimo metais.

Jei keičiamas tik leidinio formatas (pavyzdžiui, popierinis leidinys išleidžiamas e. knygos formatu) ir nedaroma jokių pakeitimų, leidimo metai nesikeičia – nurodomi pirmojo leidinio leidimo metai. Jei esama esminių pakeitimų, paskelbus naują leidimą, reikėtų nurodyti ne tik pirmojo (šiuo atveju – popierinio) leidinio leidimo datą, bet ir naujojo leidinio (e. knygos) leidimo datą.

Grafiniai ir meniniai elementai

Jei leidinyje yra elementų (nuotraukų, iliustracijų, diagramų, tekstų ir kt.), kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, arba jei Europos Sąjunga negavo visų teisių į leidinį, turi būti aiškiai nurodytas kiekvieno elemento šaltinis ir, jei reikia, nurodytos jo naudojimo sąlygos. Leidinius rengiančios tarnybos (institucijos, organai ir decentralizuotosios įstaigos) privalo gauti šių elementų autorių teisių turėtojų leidimą (žr. 5.4.4 punktą).