Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas. Tai lanksti priemonė, tačiau reikia skirti dėmesio konkrečioms sritims

Santrauka

Nuo 2013 m. sausio mėn. Finansiniu reglamentu, kuriuo reglamentuojamas ES biudžetas, Europos Komisijai leidžiama kurti ir administruoti Europos Sąjungos patikos fondus išorės veiksmams finansuoti. Šie fondai – tai kelių paramos teikėjų patikos fondai, skirti veiksmams ekstremaliosiose situacijose, veiksmams po ekstremaliųjų situacijų arba teminiams veiksmams vykdyti.

Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti (ES patikos fondo Afrikai) tikslas – remti stabilumą ir padėti geriau valdyti migraciją šalinant pagrindines destabilizavimo, priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėtos migracijos priežastis. Steigti šį fondą susitarta 2015 m. lapkričio mėn. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais. Šio fondo lėšomis remiama veikla 26-iose trijų Afrikos regionų (jie dar vadinami dalimis) – Sahelio ir Čado ežero baseino, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos – šalyse.

Tikrinome, ar ES patikos fondas Afrikai tinkamai sukurtas ir ar jis tinkamai įgyvendinamas. Darome išvadą, kad ES patikos fondas Afrikai yra lanksti priemonė, tačiau turint omeny kylančius naujus uždavinius, jos koncepcija turėjo būti tikslingesnė. Palyginti su tradicinėmis priemonėmis, ES patikos fondas Afrikai greičiau pradėdavo vykdyti projektus. Apskritai jam pavyko paspartinti sutarčių pasirašymą ir išankstinių mokėjimų atlikimą. Tačiau įgyvendinant projektus susiduriama su panašiais uždaviniais kaip ir taikant tradicines priemones, o dėl to vėluojama juos įgyvendinti.

Nustatėme, kad ES patikos fondo Afrikai tikslai yra bendro pobūdžio. Dėl to esama galimybės lanksčiai pritaikyti paramą atsižvelgiant į įvairias kintančias aplinkybes, bet tai mažiau naudinga, kai reikia imtis veiksmų trijose Afrikos dalyse ir įvertinti poveikį. Komisija neatliko išsamios poreikių, kurie turėtų būti tenkinami patikos fondo lėšomis, bei turimų priemonių analizės ir jų kiekybiškai neįvertino. Taip pat nustatėme, kad trijų Afrikos dalių programų vadovams buvo pateiktos nepakankamai tikslios strateginės gairės ir kad lig šiol paramos teikėjų ištekliai ir pajėgumai nėra veiksmingai sutelkiami.

Kalbant apie įgyvendinimą, nustatėme, kad atskiroms Afrikos dalims buvo taikomos nevienodos projektų atrankos procedūros ir kad projektų pasiūlymų vertinimo kriterijai buvo nepakankamai aiškūs arba dokumentuoti. Be to, ne visada buvo tinkamai paaiškintas projektų finansavimo ES patikos fondo Afrikai lėšomis lyginamasis pranašumas.

ES patikos fondas Afrikai yra patvirtinęs bendrą stebėjimo sistemą, tačiau ji dar neveikia ir trijose Afrikos dalyse yra taikomos skirtingos veiklos rezultatų stebėjimo sistemos. Nustatėme, kad neretai projektų tikslai nebuvo konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir su laiko nuoroda (angl. SMART), o taikyti projektų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai nustatyti neatsižvelgiant į pradinę būklę. Audito metu projektų ankstyvasis įgyvendinimo etapas dar nebuvo užbaigtas, bet jau buvo matyti pirmieji išdirbiai.

ES patikos fondas Afrikai prisidėjo prie pastangų sumažinti neteisėtų migrantų, persikeliančių iš Afrikos į Europą, skaičių, tačiau šis indėlis negali būti tiksliai išmatuotas.

Remdamiesi audito išvadomis pateikiame keletą rekomendacijų. Atsižvelgiant į tai, kad ES patikos fondo Afrikai veiklą numatyta užbaigti 2020 m., šias rekomendacijas reikėtų įgyvendinti kuo greičiau. Komisija turėtų:

• pagerinti ES patikos fondas Afrikai tikslų kokybę;
• peržiūrėti projektų atrankos procedūrą;
• imtis priemonių įgyvendinimui paspartinti;
• pagerinti ES patikos fondo Afrikai stebėjimą.

Įvadas

Apie ES patikos fondus

Patikos fondai (PF) – tai konkrečiu vystymosi tikslu įsteigti fondai, kuriems finansinius įnašus teikia vienas ar daugiau paramos teikėjų ir kuriuos paprastai administruoja tarptautinė organizacija, kaip antai Pasaulio bankas arba Jungtinės Tautos. Nuo praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio patikos fondai vis dažniau naudojami kaip tarptautinio bendradarbiavimo finansavimo priemonė. Jie dažnai įsteigiami reaguojant į krizes, kaip antai gaivalines nelaimes arba konfliktus.

Nuo 2013 m. Finansiniu reglamentu Komisijai leidžiama kurti Europos Sąjungos patikos fondus (ES patikos fondus)¹. ES patikos fondų lėšas sudaro iš ES biudžeto arba Europos plėtros fondo (EPF) skiriamos lėšos, taip pat vieno ar daugiau kitų paramos teikėjų, įskaitant valstybes nares ir ES nepriklausančias paramą teikiančias šalis, įnašai. ES patikos fondus, skirtus veiksmams ekstremaliosiose situacijose arba veiksmams po ekstremaliųjų situacijų vykdyti, gali tiesiogiai įgyvendinti Komisija arba jie gali būti įgyvendinami netiesiogiai – biudžeto įgyvendinimo užduotis atlikti patikint konkretiems subjektams².

ES patikos fondas Afrikai

2014 m. labai stipriai išaugo į Europą per jos pietines sienas bandančių patekti migrantų skaičius – šį reiškinį paskatino padėties Sirijoje, Irake, Libijoje, Eritrėjoje ir Afganistane, taip pat Sahelio ir Čado ežero regionuose nestabilumas. Daug migrantų iš įvairių Afrikos regionų žuvo, kai plaukdami per Viduržemio jūrą bandė pasiekti Europą. Šie regionai tapo ES išorės migracijos politikos dėmesio centru, visų pirma nuo 2016 m., kai po ES ir Turkijos susitarimo sudarymo buvo uždarytas vadinamasis Balkanų maršrutas.

2015 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė reaguoti į šią krizę ir sušaukė tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą siekdama migracijos klausimus aptarti su Afrikos valstybių ir kitų pagrindinių šalių vadovais. Šis aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje (Malta). Šio susitikimo rezultatas – bendra deklaracija ir veiksmų, susijusių su 5 prioritetinėmis sritimis ir 16 prioritetinių iniciatyvų, planas. Be to, 2015 m. lapkričio 12 d. 25 ES valstybės narės, Norvegija, Šveicarija ir Europos Komisija pasirašė steigiamąjį susitarimą³, kuriuo oficialiai įsteigiamas ES skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti (ES patikos fondas Afrikai), ir jo įgyvendinimo strategiją.

ES patikos fondas Afrikai – trečiasis iš keturių PF⁴, kuriuos lig šiol valdo Europos Komisija (toliau – Komisija). Šio fondo lėšomis remiama veikla 26-iose trijų Afrikos regionų (administraciniais tikslais jie dar vadinami dalimis) – Sahelio ir Čado ežero baseino (SČE), Somalio pusiasalio (SP) ir Šiaurės Afrikos (ŠA) – šalyse⁵. ES patikos fondo lėšomis remiamos šalys pavaizduotos 1 paveiksle.

Šaltinis – Europos Komisija, „ES patikos fondo Afrikai 2017 m. metinė ataskaita“.

ES patikos fondo Afrikai steigiamuoju susitarimu nustatyti valdymo organai:

1. patikos fondo valdyba, kuriai pirmininkauja Komisija (DEVCO GD) ir kuriai talkina Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir kitos Komisijos tarnybos. Valdybą sudaro paramos teikėjų (ES valstybių narių ir kitų šalių – jos prisidėjo ne mažiau kaip 3 milijonais eurų) ir Komisijos, veikiančios Europos Sąjungos vardu, atstovai. Kol kas nė viena Afrikos šalis nėra nusprendusi dalyvauti ES patikos fondo Afrikai veikloje kaip visateisė (įskaitant teisę balsuoti) narė. Minimalaus įnašo nesumokėję paramos teikėjai dalyvauja stebėtojo teisėmis⁶ (žr. I priedą). Prireikus atitinkamų šalių ir jų regioninių organizacijų atstovai taip pat gali būti kviečiami dalyvauti kaip stebėtojai. Nuo 2017 m. Europos Parlamentui suteiktas stebėtojo vaidmuo. Patikos fondo valdyba rengia strategines lėšų naudojimo gaires;
2. kiekvienos Afrikos dalies veiklos komitetas (VK). VK užduotis – tikrinti ir tvirtinti PF finansuojamus veiksmus. VK sudaro Komisijos⁷ atstovai ir EIVT atstovai, taip pat paramos teikėjų (ES valstybių narių ir kitų šalių – jų įnašai siekia ne mažiau kaip 3 milijonus eurų) atstovai. Minimalaus įnašo nesumokėję paramos teikėjai, įnašų nemokančios ES valstybės narės, susijusios šalys ir jų regioninės organizacijos patikos fondo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojo teisėmis; Europos Parlamento atstovai veiklos komiteto posėdžiuose neturi stebėtojo statuso.
3. patikos fondo valdymą užtikrina Komisija (patikėtinis), ji atlieka patikos fondo valdybos ir veiklos komitetų sekretoriato funkcijas. Komisija atsakinga už patikos fondo lėšomis finansuojamų veiksmų įgyvendinimą ir, laikydamasi darbo tvarkos taisyklių, savo darbuotojams (PF valdytojams) skiria valdymo užduotis (žr. II priedą).

Numatoma, kad ES patikos fondas Afrikai veiks nuo 2015 m. iki 2020 m. pabaigos. 2018 m. rugpjūčio mėn. įnašų į ES patikos fondą Afrikai suma siekė 4,09 milijardo eurų. Didžiąją dalį lėšų (3,6 milijardo eurų, t. y. 89 % visų įnašų) sudarė iš EPF ir ES biudžeto pervestos lėšos. ES valstybių narių, Norvegijos ir Šveicarijos įnašai siekė 439 milijonus eurų (11 %). 2 paveiksle matyti įnašų į visus ES patikos fondus sumos.

Šaltinis – ES patikos fondų daugiamečio įgyvendinimo mėnesinė ataskaita (2018 m. rugpjūčio 31 d. duomenys), Europos Komisija, Biudžeto GD. Visi skaičiai suapvalinti.

2015 m. pabaigoje įsteigus ES patikos fondą Afrikai, šio fondo lėšos sudarė 1,5 % visos oficialios paramos vystymuisi, skirtos šalims, kurių veikla remiama šio fondo lėšomis.

Dėl nevienodo ekstremaliųjų situacijų pobūdžio ir sudėtingų vietos aplinkybių ES patikos fondo Afrikai lėšomis yra remiama įvairi veikla – nuo pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju iki paramos vystymuisi teikimo.

Audito apimtis ir metodas

Atlikdami veiksmingumo auditą tikrinome, ar ES patikos fondas Afrikai tinkamai sukurtas ir ar jis tinkamai įgyvendinamas. Auditas apėmė laikotarpį nuo fondo įsteigimo 2015 m. pabaigoje iki 2018 m. vasario mėn. pabaigos. Pirmojoje šios ataskaitos dalyje nagrinėjama ES patikos fondo Afrikai struktūra (jo tikslai, Komisijos atliekama poreikių analizė ir finansavimas). Antrojoje dalyje nagrinėjami konkretūs ES paramos fondo Afrikai įgyvendinimo aspektai (projektų atrankos procedūros, stebėjimo sistema ir įgyvendinant audituotus projektus gauti išdirbiai).

Auditą atlikome 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. kovo mėn. Mūsų darbas apėmė pagrindžiančių dokumentų, kaip antai programavimo dokumentų, pažangos, stebėjimo ir projektų vertinimo ataskaitų, taip pat su patikos fondų įgyvendinamais mechanizmais susijusių dokumentų peržiūrą tarptautinėse organizacijose (JT ir Pasaulio banke). Surengėme keletą vizitų vietoje Nigeryje ir ES delegacijoje Libijoje⁸. Apklausėme DEVCO GD, EIVT, NEAR ir ECHO GD darbuotojus, atsakingus už ES patikos fondo Afrikai darbą, taip pat ES specialųjį įgaliotinį Sahelyje, ES delegacijų (ESD) Nigeryje ir Libijoje darbuotojus, keleto paramos ES patikos fondui Afrikai teikėjų⁹ ir Afrikos šalių institucijų atstovus. Atsižvelgėme į savo ankstesnį susijusį audito darbą ir į Komisijos Vidaus audito tarnybos atliktą audito darbą.

Šalys, kuriose lankytasi, atrinktos iš dviejų Afrikos dalių – SČE ir ŠA. Lig šiol daugiausia ES patikos fondo Afrikai lėšų išleista šiose Afrikos dalyse. Šiose Afrikos dalyse daugiausia lėšų skiriama Nigeriui ir Libijai. Patikrinome 20 šiose dviejose šalyse tebevykdomų projektų. Nigeryje susitikome su septynių iš devynių tebevykdomų projektų atstovais, tačiau Libijoje to padaryti nebuvo galimybės dėl susiklosčiusios nesaugios padėties vietoje. Projektai buvo nagrinėjami siekiant pagrįsti mūsų atliktą ES patikos fondo Afrikai struktūros ir esamo įgyvendinimo vertinimą. Šioje ataskaitoje naudojame skaitmenines projektų nuorodas (jos pateiktos III priede).

Kadangi šis fondas yra didžiausias ES patikos fondas, auditą pradėjome 2018 m., kad jo rezultatus būtų galima įtraukti į PF laikotarpio vidurio vertinimo, kurį atliks Komisija, išvadas.

Pastabos

ES patikos fondas Afrikai yra lanksti priemonė, tačiau turint omeny kylančius naujus uždavinius, jos koncepcija turėjo būti tikslingesnė

Šioje dalyje tikrinome, kaip Komisija ir valstybės narės kūrė ES patikos fondą Afrikai. Vertinome patikos fondo strateginius ir veiklos tikslus, taip pat poreikių analizę, kuria grindžiami šio fondo intervenciniai veiksmai. Be to, tikrinome, kokį požiūrį taikė Komisija sutelkdama regione veiklą vykdančių paramos teikėjų pajėgumus¹⁰ ir ar buvo nustatyta įgytos patirties pritaikymo priemonė ir rizikos valdymo sistema.

ES patikos fondas – lanksti priemonė, tačiau jo tikslai pernelyg bendro pobūdžio, kad būtų galima efektyviai įgyvendinti veiksmus ir įvertinti poveikį

Komisija patikos fondą įsteigė netrukus po 2015 m. lapkričio mėn. įvykusio Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo, siekdama dviejų tikslų. Pirma, jis įsteigtas kaip ekstremaliosioms situacijoms skirta priemonė siekiant suvaldyti krizę Sahelio ir Čado ežero baseino, Somalio pusiasalio ir Šiaurės Afrikos regionuose. Antra, jo pagrindinis tikslas – „pašalinti pagrindines destabilizavimo, priverstinio gyventojų perkėlimo ir nelegalios migracijos priežastis, visų pirma propaguojant atsparumą, ekonomines ir lygias galimybes, saugumą ir vystymąsi bei sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų klausimus“¹¹.

Kadangi PF yra ekstremaliosioms situacijoms skirta priemonė, ES patikos fondo Afrikai tikslas – greitai, lanksčiai ir veiksmingai reaguoti¹² į ekstremaliąsias situacijas, dėl krizės susiklosčiusias trijuose Afrikos regionuose. Tačiau nėra aiškiai apibrėžtos kiekvieno regiono krizės, kurias siekiama suvaldyti (pavyzdžiui, kiekvienos krizės priežastys, poveikis stabilumui, sąsajos su kitomis krizėmis, numatoma trukmė, būtiniausi poreikiai ir numatomi ištekliai, kurių reikia jiems patenkinti).

Dėl politinės būtinybės skubiai reaguoti į su migracija susijusią padėtį nuspręsta greitai įgyvendinti ES patikos fondo Afrikai remiamus projektus. Nustatyti šio fondo tikslai – kuo bendresnio pobūdžio, kad daugumą veiksmų būtų galima laikyti tinkamais finansuoti. Suteikta galimybė naudojantis ES patikos fondo Afrikai lėšomis įgyvendinti visų rūšių vystymosi projektus (pavyzdžiui, maisto ir mitybos, saugumo, sveikatos, švietimo, aplinkos tvarumo ir pan. sričių projektus) ir taikyti visų rūšių įgyvendinimo metodus (netiesioginio valdymo, paramos biudžetui ir pan.) ir iš tiesų šia galimybe naudotasi. Taip buvo užtikrintas šios priemonės lankstumas, bet dėl to nebuvo parengta strategijos, kuri būtų tinkamai orientuota į konkrečias sritis siekiant užtikrinti poveikį. Nenustatyta aiškių uždavinių, kuriuos įgyvendinant būtų siekiama PF tikslų (nuo strateginių tikslų¹³ iki konkretesnių regiono ar šalies lygmens arba teminių ir netgi konkretiems prioritetiniams veiksmams įgyvendinti skirtų tikslų), ir nėra galimybės šių tikslų įvertinti.

Patikos fondo valdyba turėtų pateikti PF vadovams strateginius prioritetus ir gaires. Tačiau pateikti prioritetai ir gairės taip pat buvo labai bendro pobūdžio ir nekonkretūs (žr. 1 langelį).

Nors vietos padėtis nuolat kinta, strateginis orientacinis dokumentas¹⁴, kuriame apibrėžiama PF bendra strategija, nebuvo atnaujintas nuo 2015 m. lapkričio 12 d., taip pat nuo patvirtinimo 2016 m. neatnaujintos trims Afrikos dalims skirtos veiksmų programos¹⁵. Pavyzdžiui, iš pradžių buvo nuspręsta ŠA dalyje įgyvendinti tik projektus, susijusius su 3 strateginiu tikslu (geresnis migracijos valdymas kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalyse), tačiau dėl regione susiklosčiusios padėties prireikė įtraukti ir su kitais strateginiais tikslais susijusius projektus. Nors ŠA dalyje taikomas metodas buvo pritaikytas atsižvelgiant į praktines aplinkybes, strateginiai dokumentai nebuvo atnaujinti. Tai taip pat turėjo įtakos ataskaitų aiškumui ir nuoseklumui (žr. 53 dalį).

Komisija neatliko nei nuoseklios poreikių, nei turimų priemonių, kuriomis būtų galima juos patenkinti, analizės

Poreikių kiekybinis nustatymas

Strateginiame orientaciniame dokumente teigiama, kad fondo intervenciniai veiksmai bus vykdomi taikant integruotą, įrodymais grindžiamą metodą. Dažniausiai mūsų tikrintuose dokumentuose buvo aprašytos tik aplinkybės ir kai kurie susiję poreikiai. Komisija pripažino, kad kiekybinė poreikių analizė nebuvo atlikta, taigi ir visos PF veiklos pradinė būklė nenustatyta¹⁶. Taip pat nustatėme, kad neretai įgyvendinimo partnerių pagal atskirus projektus atliktose poreikių analizėse poreikiai nebuvo tinkamai kiekybiškai įvertinti. Dėl to Komisija turi mažiau galimybių įrodyti, kad yra nustatyti tinkami prioritetai ir, galiausiai, kad patvirtinti veiksmai yra tinkamiausi tiems prioritetams įgyvendinti. Atsižvelgiant į uždavinius ir turimą biudžetą (2017 m. pabaigoje – 3,3 milijardo eurų), galimybė įvertinti veiklos rezultatus yra svarbus atskaitomybės aspektas.

Komisija neįvertino viso nustatytiems tikslams pasiekti reikalingų pinigų kiekio. Taigi ji nenustatė patikos fondui finansuoti reikalingos kritinės masės. 2018 m. kovo 14 d. Komisija dėl ES patikos fondo Afrikai paskelbė, kad numatytiems svarbiems darbams atlikti šiuo metu dar trūksta daugiau negu 1 milijardo eurų. Ši suma – tai apskaičiuota lėšų, kurių reikia rengiamiems projektams finansuoti, suma, o ne PF tikslams įgyvendinti reikalingų lėšų suma.

Sutelkti paramos teikėjų pajėgumus ir įgytą patirtį

Strateginiame orientaciniame dokumente teigiama, kad vienas iš principų, kuriais grindžiami PF intervenciniai veiksmai, – tai tvirti moksliniai tyrimai ir analizė, būtini tam, kad būtų galima suprasti esamas aplinkybes ir užtikrinti teigiamą intervencinių veiksmų poveikį. Kad tai būtų pasiekta, ES patikos fondas Afrikai turėtų „remtis mokslinių tyrimų infrastruktūra, sutelkti geriausius esamus mokslinių tyrimų srities partnerius, gilinti žinias apie sudėtingas pagrindines nestabilumo, nesaugumo, neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis, šių priežasčių atsiradimą lemiančius bei pagrindinius jų buvimo veiksnius ir visa tai geriau suprasti“. Audito metu tik SP dalyje buvo sukurta veikianti Mokslinių tyrimų ir įrodymų priemonė (MTĮP) – ji sukurta 2016 m. gegužės mėn. Kalbant apie SČE ir ŠA dalis, derybas dėl tarpregioninių mokslinių tyrimų sutarčių finansavimo Komisija pradėjo 2018 m. vasario mėn. – iki šios datos dauguma lėšų jau buvo patvirtintos.

Kadangi nė vienas paramos teikėjas nebūtų pajėgus vienas išspręsti uždavinių, kylančių 26-iose šalyse, kurios remiamos ES patikos fondo Afrikai lėšomis, Steigiamojo susitarimo konstatuojamosiose dalyse pabrėžiama, kad PF tikslų bus siekiama sutelkiant išteklius ir pajėgumus, visų pirma įvairių regione veiklą vykdančių paramos teikėjų išteklius ir pajėgumus¹⁷. Siekiant suformuoti veiksmingą išteklių ir pajėgumų sutelkimo metodą, būtina parengti išsamų kiekvieno paramos teikėjo patirties ir gebėjimų aprašą siekiant juos optimaliai ir sistemingai panaudoti. Tačiau nustatėme, kad šis aprašas yra parengtas tik dėl SP dalies¹⁸.

Taip pat nustatėme, kad vykdant visą ES patikos fondo Afrikai veiklą netaikomas joks dalijimosi įgyta patirtimi¹⁹ mechanizmas. Nesant šio mechanizmo nėra galimybės nuosekliai rinkti geriausios patirties pavyzdžių ir kurti būsimiems veiksmams skirtų padarinių švelninimo priemonių. Nors veiksmų apraše, kuriuo pagrindžiamas kiekvienas projekto pasiūlymas, yra įgytai patirčiai skirtas skirsnis, paprastai šiame dokumente pateikiamas tik ankstesnių projektų sąrašas arba aprašoma įgyvendinimo partnerio patirtis. Ši informacija gali būti svarbi kaip vienas iš atrankos kriterijų, taikytinų atrenkant įgyvendinimo partnerius, tačiau toks dokumentas nėra tinkamas įgytos patirties aprašas. Tik pavieniais atvejais radome pavyzdžių, kaip įgyta patirtimi būtų galima naudotis įgyvendinant naujus projektus.

Rizikos valdymo sistema

Dar vienas svarbus aspektas – tai, ar yra taikoma tinkama rizikos valdymo sistema²⁰. Tačiau Steigiamajame susitarime ši valdymo priemonė neminima. Be to, PF veikloje dalyvaujančioms valstybėms narėms kyla tokia pati rizika (finansinė rizika, rizika reputacijai ir pan.), kokia kyla Komisijai. Per pirmąjį patikos fondo valdybos posėdį dvi valstybės narės aiškiai paprašė sukurti specialią rizikos vertinimo sistemą²¹. Tačiau kol kas Komisija teikia pirmumą DEVCO ir NEAR generalinių direktoratų taikomoms vidaus kontrolės sistemoms, o ne specialios ES patikos fondui Afrikai skirtos rizikos vertinimo sistemos kūrimui. Priešingai, kalbant apie JT ir Pasaulio banko valdomus patikos fondus, laikoma, kad geroji praktika yra taikyti specialią rizikos vertinimo sistemą.

ES patikos fondas Afrikai – greito poveikio priemonė, tačiau esama su įgyvendinimu susijusių trūkumų

Šioje dalyje nagrinėjome ES patikos fondo Afrikai įgyvendinimo aspektus. Tikrinome projektų atrankos procedūras, veiklos komitetams pateiktą informaciją, veiksmų koordinavimą tarp Komisijos generalinių direktoratų ir Afrikos dalyse, papildomumą su kitomis ES priemonėmis ir procedūrų spartą. Be to, tikrinome, kaip vykdomas ES patikos fondo Afrikai lėšomis remiamų tebevykdomų projektų stebėjimas, taip pat šių projektų išdirbius.

Projektų atranka vyksta sparčiai, tačiau nevisiškai nuosekliai ir aiškiai

Trijų Afrikos dalių projektų atranka

Kalbant apie projektų atranką, ŠA ir SČE regionuose projektų pasiūlymai atrenkami iš pasiūlymų, kuriuos pateikia potencialūs įgyvendinimo partneriai, pasikonsultavus su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis. Jei pasiūlymas atitinka Afrikos dalies prioritetus, PF valdytojas (konsultuodamasis su ES delegacijomis) parengia veiksmų aprašą. Veiksmų aprašas teikiamas VK tvirtinti. Pagal šį metodą PF valdytojai daugiausia remiasi įgyvendinimo partnerių parengta prie projekto pasiūlymo pridedama poreikių analize.

SP dalyje taikomas principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamas metodas, pagal kurį PF valdytojas, konsultuodamasis su ES delegacijomis ir remdamasis MTĮP (žr. 22 dalį) kokybine analize bei Afrikos šalyse vyriausybės lygmeniu vykstančiomis derybomis, išanalizuoja konkrečius poreikius. Remiantis poreikių analize ir konsultacijomis parengiamas veiksmų aprašas (jame, be kita ko, nurodomi potencialūs įgyvendinimo partneriai) ir jis teikiamas VK tvirtinti. Taikant šį metodą atsiranda galimybė daugiau dėmesio sutelkti į PF nustatytus prioritetus, taip pat – į nustatytus poreikius.

ŠA ir SP dalyse nėra parengta dokumentais nustatytų kriterijų, taikytinų atrenkant projektų pasiūlymus. Tačiau, Komisijos teigimu, šiose Afrikos dalyse atsižvelgiama į kiekvieno pasiūlymo svarbą įgyvendinant regiono ar nacionalinę strategiją, taip pat į konkrečią potencialių įgyvendinimo partnerių patirtį bei dalyvavimą vietos veikloje. Tik į SČE dalies veiksmų programą yra įtraukti veiksmų atrankos kriterijai²². Tačiau nenustatėme, kad būtų atliktas bent vienas šiais kriterijais pagrįstas dokumentuotas projektų pasiūlymų vertinimas. Taigi negalėjome įvertinti, ar atrinkti projektai ir buvo patys svarbiausi. Nemažai valstybių narių apgailestavo, kad nėra aiškių projektų atrankos kriterijų²³.

Veiklos komitetams teikiama informacija

Įprastinių ES taikomų įgyvendinimo mechanizmų ir ES patikos fondo Afrikai skirtumas tas, kad dėl šio fondo yra įsteigti konkretų vaidmenį atliekantys veiklos komitetai. Steigiamojo susitarimo 4 straipsnio 1 dalies b punkte teigiama, kad „veiklos komitetas yra visų pirma atsakingas už veiksmų, finansuotinų ES patikos fondo Afrikai lėšomis, atranką“. Tačiau veiklos komitetai vertina tik pasiūlymus, dėl kurių yra parengiamas veiksmų aprašas. Veiklos komitetams neteikiama informacija apie pasiūlymus, dėl kurių veiksmų aprašai neparengti, taip pat ir įgyvendinimo agentūros, kurių projektai neatrenkami, nėra sistemingai informuojamos apie atmetimo priežastis. Taip ribojamos galimybės pagerinti būsimų pasiūlymų kokybę.

Net jei veiklos komitetams neteikiama informacija apie visus gautus pasiūlymus, kartais šiems komitetams tenka nevienodas darbo krūvis, susijęs su projektų tvirtinimu. Pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 14 d. vykusiame SČE VK posėdyje buvo išplatinti 28 veiksmų aprašai (674 puslapiai), o ŠA veiklos komitetui 2016 m. gruodžio 16 d. vykusiame posėdyje tereikėjo patvirtinti tris veiksmų aprašus (62 puslapiai). Projektų dokumentai buvo išplatinti vėlai²⁴ (tik prieš vieną kalendorinę savaitę iki jų tvirtinimo dienos) ir dėl to valstybių narių ir Afrikos šalių atstovai turėjo nedaug laiko juos deramai patikrinti.

Steigiamajame susitarime teigiama²⁵, kad jeigu, patvirtinus veiksmą, būtina iš esmės pakeisti jo pobūdį arba tikslą, PF valdytojas turi iki įgyvendinimo pradžios pateikti veiklos komitetui tvirtinti pakeistą šio veiksmo aprašą. SP veiklos komitetui buvo pranešta apie projektų pakeitimus, o SČE veiklos komitetui informacijos apie projektų pakeitimus nepateikta²⁶. Panašių atvejų, susijusių su ŠA dalimi, nenustatėme.

Koordinavimas ir papildomumas

Atrankos etapu labai svarbu, kad įvairūs Komisijos generaliniai direktoratai koordinuotų vykdomus veiksmus. Siekdama tai užtikrinti, Komisija sukūrė keletą vidaus mechanizmų ir parengė išsamių DEVCO ir NEAR GD, EIVT bei HOME ir ECHO GD darbo susitarimų. Šių tarnybų atstovai (kaip Kokybės palaikymo grupės nariai) reguliariai dalyvauja vidaus kokybės peržiūros posėdžiuose, kad įvertintų projektus prieš juos teikiant tvirtinti. Nors dedama šių pastangų, koordinavimą būtų galima dar labiau pagerinti.

Afrikoje nustatytiems poreikiams būdinga tai, kad neretai jiems patenkinti būtina reagavimo priemonių imtis keliose Afrikos dalyse, pavyzdžiui, Sahelyje ir Šiaurės Afrikoje. VK darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad prireikus VK nariai „susitinka bendrame posėdyje bendro intereso klausimams apsvarstyti“. Praktiškai dėl kiekvienos Afrikos dalies dažniausia yra rengiami atskiri VK posėdžiai ir lig šiol surengti tik du bendri VK posėdžiai²⁷. 2017 m. birželio mėn. vykusiame trečiajame posėdyje patikos fondo valdyba nusprendė daugiau dėmesio skirti kelioms Afrikos dalims skirtų programų atrankai. Tačiau nors bendradarbiavimui tarp atskirų Afrikos dalių ir skirta daugiau dėmesio, patvirtintos tik keturios (iš 143) šio tipo programos²⁸.

Atrenkant projektus, veiklos komitetams pakankamai informacijos reikia turėti ir tam, kad jie galėtų įvertinti PF veiksmo papildomumą, t. y. patikrinti, ar tuo veiksmu nedubliuojamos kitos ES priemonės, bei numatyti galimą sąveiką. Siekiant užtikrinti, kad ES patikos fondo Afrikai veiksmais būtų papildomi pagal kitas ES priemones vykdomi veiksmai, strateginiame orientaciniame dokumente yra nustatyta papildomų reikalavimų. Vienas iš šių reikalavimų – finansuoti tik veiklą, kuri nėra įtraukta į nacionalinę arba regiono orientacinę programą. Tačiau nustatėme du SP dalies projektus (jie neįtraukti į mūsų imtį), kurie iš pradžių buvo įtraukti į regiono orientacinę programą, o po lėšų pervedimo juos perėmė PF.

Nors Komisija įdėjo koordinavimo pastangų, nustatėme ir tokių pavyzdžių, kai ES patikos fondas Afrikai atrinko projektų, kuriais tenkinami panašūs poreikiai, kaip ir tenkinami kita ES finansuojama veikla, ir dėl to kyla rizika, kad gali būti dubliuojama kitų rūšių ES parama²⁹. Komisija nepagrindė, kodėl šie projektai yra finansuojami ES patikos fondo Afrikai lėšomis, o ne pagal kitas priemones³⁰. 2 langelyje pateikiama projektų, kuriais, nepaisant veiksmų koordinavimo, tenkinami panašūs poreikiai, pavyzdžių.

Be to, Komisija neseniai parengė Išorės investicijų planą (IIP), kurio tikslas – „šalinti konkrečias esmines socialines ir ekonomines migracijos priežastis ir skatinti tvarią migrantų, grįžtančių į savo kilmės šalis, reintegraciją ir stiprinti tranzito bei priimančiąsias bendruomenes“³¹. Patikos fondo valdyba pabrėžė, jog būtina „užtikrinti kitų priemonių, kaip antai būsimo IIP, derinimo mechanizmų ir pan., papildomumą“. Tačiau neradome dokumentų, kuriuose būtų aprašyta, kaip bus koordinuojami ES patikos fondo Afrikai veiksmai ir veiksmai, kurių bus imamasi pagal IIP, arba kuriuose būtų nurodytos priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti kuo didesnį atrinktų veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal šias dvi priemones, papildomumą.

Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad ES patikos fondas Afrikai nebuvo pakankamai aiškiai atskyręs su šiuo fondu susijusio darbo nuo darbo, dirbamo pagal kitas priemones, taip pat darbo, atliekamo pagal kiekvieno iš generalinių direktoratų – DEVCO, NEAR ir ECHO – intervencines priemones. Komisija rengia Libijos sveikatos sektoriui skirtą intervencijos priemonių sąrašą, tačiau tai nėra įprastinė praktika dėl kitų šalių ir sektorių. Jei šį dokumentą būtų galima taikyti visiems sektoriams, būtų lengviau vykstant projektų atrankai įgyvendinti kokybės peržiūros procesą ir užtikrinti kuo didesnį vietoje įgyvendinamų veiksmų papildomumą.

Procedūrų sparta

Tikėtasi, kad sparti projektų atranka³² – tai vienas iš būdų, kaip ES patikos fondo Afrikai veiksmais būtų galima kurti pridėtinę vertę. Dėl to Komisijai teko paspartinti procedūras ir greitai atrinkti finansuotinus projektus. Iš mūsų atliktos analizės matyti, kad ES patikos fondo Afrikai lėšomis finansuotinų projektų atranka iš tiesų vyko sparčiau, palyginti su projektų, finansuotinų pagal įprastas ES priemones³³, atranka. PF užtikrino galimybę sparčiau užbaigti įvairius etapus ir sutrumpinti laiką nuo nustatymo ir formulavimo iki sutarties pasirašymo ir iki pirmojo mokėjimo (žr. 3 paveikslą). Visos vykstant šiam auditui apklaustos šalys palankiai vertino tempą, kuriuo PF kūrė projektus, ir gyrė tai, kad fondas greitai pradėjo įgyvendinti priemones įvairiems neatidėliotiniems poreikiams patenkinti.

Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš pradžių keletą ES patikos fondo Afrikai projektų buvo numatyta finansuoti pagal kitas ES priemones, o vėliau juos perėmė PF. Kai kuriais atvejais dėl to, kad buvo padidintas tempas, veiklos komitetams nebuvo suteikta pakankamai laiko pasiūlymams nuodugniai įvertinti prieš tvirtinant PF projektus (žr. 31 dalį).

Kalbant apie sutartis, praėjus pusei gyvavimo laikotarpio ES patikos fondas Afrikai jau buvo pasirašęs sutarčių, kurių bendra vertė siekė 45 % visų esamų lėšų vertės (žr. 4 paveikslą). Nors apskritai ES patikos fondas Afrikai sėkmingai paspartino sutarčių pasirašymą³⁴, šiuo požiūriu kitų esamų skubios paramos priemonių poveikis visgi pasiekiamas greičiau. Pavyzdžiui, taikant IcSP, pagal kurią intervenciniai veiksmai gali būti įgyvendinami panašiose srityse, kaip ir ES patikos fondo Afrikai veiksmai, esama galimybės taikyti išimtines pagalbos priemones³⁵. Komisijai priėmus sprendimą dėl finansavimo, 86 % visų su šiomis priemonėmis susijusių sutarčių pasirašomos per keturis mėnesius³⁶ (palyginti su 270 dienų laikotarpiu, kurio reikia sutarčiai dėl ES patikos fondo Afrikai paramos pasirašyti). ES patikos fondas Afrikai – ekstremaliosioms situacijoms skirta priemonė, taigi būtų buvę pagrįsta tikėtis didesnės sutarčių pasirašymo spartos.

Šaltinis – Remiantis Europos Komisijos duomenimis apie 2018 m. rugpjūčio 31 d. ES patikos fondo Afrikai svetainėje paskelbtos ataskaitos įgyvendinimo būklę. Visi skaičiai suapvalinti.

Kalbant apie projektų įgyvendinimą, ES patikos fondas Afrikai tik nedideliu mastu padėjo paspartinti procesą, palyginti su įprastomis paramos vystymuisi priemonėmis. Patikos fondas susidūrė su panašiais iššūkiais kaip ir tradicinės priemonės. Tai savo ruožtu atspindi žemas mokėjimų lygis (žr. 4 paveikslą): didžiausią jų dalį (beveik 90 %) sudaro išankstiniai arba su parama biudžetui susiję mokėjimai³⁷. Komisijos teigimu, dažniausiai vėlavimą lėmė sudėtingos ir sunkios aplinkybės, kuriomis veikia ES patikos fondas Afrikai, nes dažnai įgyvendinimo partneriai negali konfliktinėse zonose įgyvendinti intervencinių priemonių.

Vis dėlto dėl išskirtinių aplinkybių, kuriomis veikia ES patikos fondas Afrikai, būtų pagrįsta tikėtis, kad Komisija sistemingai įvertins galimybę taikyti greitesnio poveikio priemones ir šį klausimą aptars su potencialiais įgyvendinimo partneriais. Vienas iš būdų, kaip būtų galima greičiau pradėti įgyvendinti projektą, – nustatyti, kad pasirengimo projektui išlaidos jau nuo projekto patvirtinimo dienos (t. y. priėmus sprendimą dėl esminių projekto sąlygų ir kai tai yra tinkama) būtų laikomos tinkamomis finansuoti. Iš tiesų Komisijos ekstremaliųjų situacijų valdymo gairėse leidžiama taikyti šį metodą.

Nustatėme, kad dažniausia veiklos komitetams tvirtinti pateiktuose veiksmų aprašuose nebuvo nurodyta numatoma projekto veiklos pradžios data, o nurodyta tik bendra projektų trukmė (tikrintų projektų – 12–60 mėn.). Taigi tvirtindami projektus veiklos komitetai negali atsižvelgti į šį aspektą arba apsvarstyti kitų galimybių siekdami užtikrinti galimybę greičiau pradėti įgyvendinimo veiksmus.

Jau matyti pirmieji projektų išdirbiai, tačiau rezultatų stebėjimo trijose Afrikos dalyse sistema dar neveikia

Stebėjimas

2017 m. trys Afrikos dalys, remiamos ES patikos fondo Afrikai lėšomis, patvirtino bendrą visų projektų stebėjimo platformą, kurioje yra nurodyti jų loginiai planai³⁸, tikslai ir atitinkamos faktinės kiekvieno konkretaus rodiklio vertės. Komisija į šią stebėjimo sistemą įtraukė daugumą PF projektų uždavinių, tačiau rezultatų verčių dar nepateikta. Ne visi įgyvendinimo partneriai pageidauja pateikti informaciją bendroje platformoje ir dauguma jų sutartimi neįpareigoti to daryti. Taip yra dėl to, kad tuo metu, kai buvo pasirašomos sutartys, ši sistema dar nebuvo sukurta arba numatyta ir Komisija tokios nuostatos nėra įtraukusi į finansavimo susitarimus.

Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, Komisija jau buvo sukūrusi 19 šiai platformai skirtų suvestinių rodiklių, taikytinų visoms trims Afrikos dalims. Tačiau kai kurie iš šių rodiklių sutampa ir ne visada aiškiai matyti jų ryšys su aukštesnio lygmens rodikliais, nurodytais PF bendroje rezultatų sistemoje (žr. 4 langelį).

Kol kas SČE dalies institucijos yra nusprendusios taikyti informacijos rinkimu, analizavimu ir skleidimu grindžiamą sistemą, o SP dalies institucijos – stebėjimo ir mokymosi sistemą. ŠA dalies institucijos ėmėsi veiksmų nuosavai stebėjimo ir vertinimo sistemai sukurti. Informacijos ir stebėjimo sistemų gausa reiškia tai, kad nėra taikoma vienos visapusiškos visos ES patikos fondo Afrikai veiklos rezultatų apžvalgos sistemos.

Be to, su stebėjimu susiję įgyvendinimo partnerių ir Komisijos arba ES delegacijų įsipareigojimai nėra aiškiai atskirti. Pavyzdžiui, visas vieno Nigerio projekto (7 projekto) biudžetas buvo išleistas per 12 mėn., o ne per 36, kaip buvo numatyta, ir lėšos daugiausia buvo skirtos vienam tikslui (tiesioginė pagalba migrantams), kuris įgyvendinamas kartu su kitais paramos teikėjais. Kitiems dviem tikslams, t. y. geresnio valdymo ir su vystymusi susijusių veiksmų įgyvendinimo tikslams, lėšų iš esmės neskirta. Taip pat nustatėme, kad buvo vėluojama³⁹ įgyvendinti projektus, susijusius su saugumo, sienų valdymo ir panašiomis sritimis.

Tuo metu, kai buvo atliekamas auditas, nė vienam iš audituojamų projektų nebuvo parengta nė vienos rezultatų stebėjimo (angl. ROM⁴⁰) ataskaitos. Komisijos atstovai bent po kartą apsilankė visų Nigerio projektų įgyvendinimo vietose, taigi Komisijos darbuotojai turėjo informacijos, reikalingos projektų įgyvendinimui stebėti. Dėl Libijoje susiklosčiusios nesaugios padėties Komisijos atstovai negalėjo nuvykti į visų tebevykdomų projektų įgyvendinimo vietas. Tačiau Komisija svarstė galimybę nustatyti, kad stebėjimą galėtų vykdyti trečiosios šalys (t. y. sudaryti sutartis su vietos subjektais dėl stebėjimo vykdymo). Viena iš esminių stebėjimo dalių – periodiškai tikrinti, ar projektai įgyvendinami laikantis loginio plano. Daugumai audituotų projektų buvo parengti tik preliminarūs loginiai planai, kurie turėjo būti baigti rengti pasibaigus projekto pradžios etapui, t. y. tik pasirašius susijusią sutartį. Pradžios etapu įgyvendinimo partneriai konsultuojasi su galutiniais paramos gavėjais ir nustato konkrečius gyventojų ar administracijos poreikius. ESD pritarus, jie parengia arba atnaujina rodiklius ir tikslus. Komisijos teigimu, taikant šį metodą suteikiama galimybė lanksčiau veikti sudėtingomis aplinkybėmis ir surinkti duomenų, kurių iš pradžių neturima. Tačiau net ir atnaujinus audituotų projektų loginius planus, nebuvo nustatyta įvertinamų uždavinių ir dėl to konkretūs tikslai nebuvo pagrįsti SMART⁴¹ taisykle (žr. 5 langelį).

Kai kurių rodiklių nauda nebuvo didelė. Vieno projekto (10 projekto) vienas iš rodiklių buvo pagrįstas vietos valdžios institucijų politiniu sprendimu, kuris turėjo būti vėliau priimtas. Tokio tipo rodikliai nėra tvirti, nes įgyvendinimo partneriai negali paveikti šių sprendimų ir negali būti laikomi atsakingais. Taip pat nustatėme rodiklių, grindžiamų paramos gavėjų nuomone (pavyzdžiui, apklausų rezultatais), – šie rodikliai yra subjektyvūs ir sunkiai patikrinami. Buvo ir tokių rodiklių, kurie į programą įtraukti dėl to, kad įgyvendinimo partneriai juos naudojo rengdami vidaus ataskaitas. Dėl šių dalykų didėja ES patikos fondui Afrikai tenkanti administracinė našta.

Tinkamai nustačius pradinę būklę atsiranda galimybė santykinai ir absoliučiais skaičiais įvertinti pažangą, padarytą tenkinant bendrus poreikius. Pradinė būklė – visų mūsų analizuotų loginių planų, net ir peržiūrėtų, silpnoji vieta. Dažniausia konkretiems rodikliams priskirta pradinės būklės vertė buvo lygi nuliui arba buvo pažymėta, kad jos nurodyti nebūtina (angl. „N/A“⁴²), ir dėl to buvo neįmanoma santykinai įvertinti padarytos pažangos. Vienu atveju rodiklių pradinė būklė nebuvo nustatyta, tačiau jie vis tiek buvo vertinami⁴³. Toks vertinimas nesuteikia naudingos informacijos apie pažangą.

Tebevykdomų projektų išdirbiai

Apskritai kalbant, ES patikos fondo Afrikai lėšomis finansuotų projektų ankstyvasis įgyvendinimo etapas audito metu dar nebuvo užbaigtas, tačiau jau buvo matyti pirmieji audituojamų Libijos ir Nigerio projektų rezultatai (6 langelyje pateikiama pavyzdžių). Nigeryje audito grupė apsilankė, be kitų projektų, migrantų tranzito centre ir Agadese esančioje vienoje iš 15 sukurtų migracijos stebėjimo tarnybų, taip pat surengė keletą pokalbių su policijos tyrėjais, dalyvaujančiais išardant neteisėtos prekybos tinklus. Libijoje dėl susiklosčiusios nesaugios padėties nebuvo galimybės apsilankyti nė vieno projekto įgyvendinimo vietoje.

Remiantis FRONTEX duomenimis, daugiausia migrantų ES sieną neteisėtai kirto 2016 m., o 2017 m. neteisėtų migrantų skaičius sumažėjo (žr. 5 paveikslą). ES patikos fondas Afrikai – viena iš daugelio ES ir ne ES priemonių, kuriomis padedama mažinti ES sieną neteisėtai kertančių asmenų skaičių. Iš trijų Afrikos dalių išvykusių neteisėtų migrantų skaičius nevienodas.

Šaltinis – Europos Audito Rūmai, pagal FRONTEX pateiktus 2014–2017 m. duomenis.

ES patikos fondo Afrikai 2017 m. metinėje ataskaitoje nėra pateikta išsamios informacijos apie lig šiol pasiektus rezultatus, tačiau nurodytas patvirtintų projektų skaičius ir išleistų lėšų sumos, taip pat pateikta gautų išdirbių pavyzdžių. Nors metinė ataskaita yra vienas bendras, konsoliduotas dokumentas, pateikiami trijų Afrikos dalių duomenys nėra nuoseklūs. Pavyzdžiui, metinės ataskaitos 3 skyriuje („Strateginės kryptys, įgyvendinimas ir rezultatai“) yra pateiktos kiekvienos iš trijų Afrikos dalių duomenų lentelės, kuriose nurodytos remiamiems prioritetams įgyvendinti paskirtų lėšų sumos. Tačiau kadangi ES patikos fondo Afrikai tikslai yra bendro pobūdžio, PF vadovai turi didelę laisvę ir gali savo nuožiūra spręsti, kaip klasifikuoti projektus. Tai reiškia, kad nėra lengva palyginti lėšas, paskirstytas pagal prioritetus ir Afrikos dalis.

Išvados ir rekomendacijos

Siekiant išspręsti svarbius uždavinius, ES patikos fondas Afrikai sukurtas kaip skubiosios pagalbos patikos fondas, kurio paskirtis – padėti pašalinti tris Afrikos dalis apėmusią krizę. Juo taip pat siekiama įgyvendinti ilgalaikius stabilumo ir vystymosi tikslus.

Darome išvadą, kad ES patikos fondas Afrikai yra lanksti priemonė, tačiau turint omeny kylančius naujus uždavinius, jos koncepcija turėjo būti tikslingesnė. Nėra apibrėžta, kokioms konkrečioms krizėms pašalinti (pavyzdžiui, pagal regionus, šalis, priežastis ir poveikį stabilumui) PF yra sukurtas. Kadangi PF tikslai yra bendro pobūdžio, ši priemonė gali būti lanksčiai taikoma, tačiau dėl to nebuvo parengta strategijos, kuri būtų tinkamai orientuota į konkrečias sritis siekiant užtikrinti, kad veiksmai būtų įgyvendinami visose trijose Afrikos dalyse, ir kuria būtų skatinama vykdyti rezultatų stebėjimą bei teikti rezultatų ataskaitas. Be to, PF valdytojams pateiktos nelabai tikslios strateginės gairės (žr. 15–19 dalis).

Komisija neatliko išsamios poreikių, kurie turėtų būti tenkinami PF lėšomis, bei turimų priemonių analizės. Nusprendėme, kad apibrėžti poreikiai nebuvo pagrįsti kiekybiniu vertinimu, taip pat nebuvo nustatyta veiklai finansuoti reikalinga kritinė masė. Be to, nustatėme, kad ištekliai ir pajėgumai nebuvo optimaliai ir sistemingai sutelkiami. Dar nėra sukurta tinkamo dalijimosi įgyta patirtimi mechanizmo (žr. 20–24 dalis).

1 rekomendacija. Pagerinti ES patikos fondo Afrikai tikslų kokybę

Komisija turėtų pasiūlyti patikos fondo valdybai peržiūrėti esamus ES patikos fondo Afrikai tikslus ir prioritetus, kad jie būtų konkretesni ir pasiekiami. Ji turėtų atsižvelgti į konkrečius trijų Afrikos dalių iššūkius ir, kiek tai įmanoma, įtraukti tikslus ir pradines vertes. Šią užduotį atlikdama Komisija visų pirma turėtų naudoti:

1. pagal mokslinių tyrimų ir įrodymų priemones vykdomos veiklos išdirbius;
2. visų paramos teikėjų gebėjimus;
3. tai, ar vykdant visą ES patikos fondo Afrikai veiklą yra taikomas dalijimosi įgyta patirtimi mechanizmas.

Terminas – 2019 m. pabaiga

Trijose Afrikos dalyse taikomos nevienodos projektų atrankos procedūros. Nenustatėme, kad būtų atliktas bent vienas iš anksto nustatytais kriterijais pagrįstas dokumentuotas projektų pasiūlymų vertinimas. Veiklos komitetai daugiausia veikia kaip forumai, kuriuose tvirtinami projektai, tačiau nustatėme, kad šiems komitetams teikiama informacija ne visada buvo išsami ji buvo teikiama likus nepakankamai laiko, kad būtų galima priimti tinkamai parengtus sprendimus (žr. 27–32 dalis).

Ne visada buvo tinkamai paaiškintas projektų finansavimo ES patikos fondo Afrikai lėšomis lyginamasis pranašumas. Nustatėme pavyzdžių, kai projektais buvo tenkinami poreikiai, panašūs į kitomis ES priemonėmis tenkinamus poreikius (žr. 33–38 dalis).

2 rekomendacija. Peržiūrėti projektų atrankos procedūrą

Komisija turėtų:

1. nustatyti aiškius bendrus visose trijose Afrikos dalyse taikytinus kriterijus ir parengti šiais kriterijais pagrįstą dokumentuotą projektų pasiūlymų vertinimą;
2. pateikti veiklos komitetams gautų pasiūlymų, dėl kurių veiksmų aprašai neparengti, sąrašą, taip pat nurodyti priežastis, kodėl PT valdytojas juos atmetė;
3. informuoti veiklos komitetus apie esminius jau patvirtintų projektų pakeitimus (t. y. su tikslais, biudžetu ir trukme susijusius pakeitimus);
4. į veiksmų aprašus įtraukti specialų skirsnį, kuriame būtų aprašomas projektų finansavimo ES patikos fondo Afrikai lėšomis, palyginti su kitų rūšių ES parama, lyginamasis pranašumas.

Terminas – 2019 m. vidurys.

Palyginti su tradicinėmis priemonėmis, ES patikos fondas Afrikai greičiau pradėdavo vykdyti projektus. Apskritai jam pavyko paspartinti sutarčių pasirašymą ir išankstinių mokėjimų atlikimą. Tačiau įgyvendinant projektus susiduriama su panašiais uždaviniais kaip ir taikant tradicines priemones, o dėl to vėluojama juos įgyvendinti. ES patikos fondas Afrikai vykdo veiklą išskirtinėmis aplinkybėmis, tačiau Komisija neišnaudojo visų galimybių taikyti greitesnio poveikio priemones. Šios priemonės būtų padėjusios įgyvendinimo partneriams lengviau atlikti darbą, o projektų veiklą būtų buvę galima pradėti anksčiau (žr. 39–44 dalis).

3 rekomendacija. Imtis priemonių įgyvendinimui paspartinti

Komisija, konsultuodamasi su įgyvendinimo partneriais, turėtų numatyti visas pagreitintas procedūras, kurias būtų galima taikyti ES patikos fondui Afrikai, ir turėtų skatinti jas taikyti, kai tai yra tinkama.

Terminas – 2019 m. pabaiga.

ES patikos fondas Afrikai patvirtino bendrą stebėjimo sistemą. Tačiau ji dar neveikia ir lig šiol trijose Afrikos dalyse taikomos skirtingos biudžeto informacijos rinkimo sistemos, taip pat skirtingos stebėjimo ir vertinimo sistemos. Nustatėme, kad neretai projektų tikslai nebuvo konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir su laiko nuoroda (angl. SMART), o taikyti projektų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai nustatyti neatsižvelgiant į pradinę būklę. ES patikos fondas Afrikai prisidėjo prie pastangų sumažinti neteisėtų migrantų, persikeliančių iš Afrikos į Europą, skaičių, tačiau šis indėlis negali būti tiksliai išmatuotas. Audito metu projektų ankstyvasis įgyvendinimo etapas dar nebuvo užbaigtas, bet jau buvo matyti pirmieji išdirbiai (žr. 45–53 dalis).

4 rekomendacija. Pagerinti ES patikos fondo Afrikai stebėjimą

Komisija turėtų:

1. užtikrinti, kad bendra stebėjimo sistema visiškai veiktų;
2. į projektų loginį planą įtraukti SMART tikslus, taip pat pagerinti rodiklių kokybę – nustatyti kiekybiniu vertinimu pagrįstą pradinę būklę ir uždavinius.

Terminas – 2019 m. vidurys.

Šią ataskaitą priėmė Audito Rūmų narės Bettinos JAKOBSEN vadovaujama III kolegija 2018 m. spalio 16 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Akronimai ir santrumpos

DEVCO GD: Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas

EIVT: Europos išorės veiksmų tarnyba

EPF: Europos plėtros fondas

ES patikos fondas Afrikai: ES skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti

ESD: ES delegacija

IcSP: Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

IIP: Išorės investicijų planas

Komisija: Europos Komisija

MTĮP: Mokslinių tyrimų ir įrodymų priemonė

NEAR GD: Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas

PF: Patikos fondas

SČE: Sahelio ir Čado ežero baseino dalis / regionas

SP: Somalio pusiasalio dalis / regionas

SS: Steigiamasis susitarimas – ES patikos fondo Afrikai steigimo dokumentas

ŠA: Šiaurės Afrikos dalis / regionas

UNDP: Jungtinių Tautų vystymosi programa

VA: Veiksmų aprašas – dokumentas, kuriame pateikiama visa susijusi informacija apie projektą ar programą

VK: Veiklos komitetas

VN: ES valstybės narės

Galinės išnašos

¹ Finansinio reglamento (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) 187 straipsnyje suteikiamas teisinis pagrindas įsteigti ES patikos fondus išorės veiksmams finansuoti. 2018 m. Finansiniame reglamente (2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1), kuris įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 2 d., tai numatyta 234 straipsnyje.

² 2012 m. Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punktas, dabar 2018 m. Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktas.

³ Steigiamasis susitarimas – tai Europos Komisijos, ES valstybių narių ir kitų paramos teikėjų sudarytas dokumentas.

⁴ Kiti fondai yra šie: a) PF „Bêkou“ Centrinės Afrikos Respublikai, 2014 m. liepos mėn. įsteigtas siekiant padėti šiai šaliai išeiti iš krizės ir remti jos atstatymo veiklą; b) PF „Madad“, 2014 m. gruodžio mėn. įsteigtas reaguojant į krizę Sirijoje; c) PF Kolumbijai, 2016 m. įsteigtas siekiant remti po konflikto įgyvendinamą procesą.

⁵ Iš pradžių ES patikos fondo Afrikai lėšomis buvo remiamos 23 šalys. PF valdyba antrajame posėdyje, vykusiame 2016 m. gruodžio 13 d., nusprendė įtraukti Ganą, Gvinėją ir Dramblio Kaulo Krantą.

⁶ Įnašų į ES patikos fondą Afrikai nemokėjusios ES valstybės narės taip pat gali dalyvauti stebėtojo teisėmis.

⁷ DEVCO GD (šis GD pirmininkauja SČE VK ir SP VK), NEAR GD (šis GD pirmininkauja ŠA VK), ECHO GD, HOME GD darbuotojai, taip pat už užsienio politikos priemonę atsakingi darbuotojai.

⁸ Dėl 2014 m. pabaigoje prasidėjusių ginkluotų karo veiksmų ES delegacija iš Libijos perkelta į Tunisą.

⁹ Visoms ES patikos fondo Afrikai veikloje dalyvaujančioms šalims buvo išsiųstas klausimynas (atsakymus pateikė 21 iš 28 šalių). Surengti atskiri pokalbiai su valstybių narių, kurios daugiausiai prisideda prie PF (Vokietijos ir Italijos), taip pat valstybių narių, įgyvendinančių projektų Nigeryje ir Libijoje (Prancūzijos ir Liuksemburgo) bei kitų atrinktų valstybių narių (pavyzdžiui, Belgijos, Portugalijos ir Švedijos) atstovais.

¹⁰ Steigiamojo susitarimo 18 konstatuojamoji dalis: „Patikos fondas savo tikslų sieks sutelkdamas išteklius ir pajėgumus, reikalingus tam, kad būtų galima išanalizuoti, numatyti ir įgyvendinti veiksmus, visų pirma regione veiklą vykdančių paramos teikėjų veiksmus. Tikslas – išnaudoti Komisijos ir ES valstybių narių priemones ir žinias siekiant sukurti tvirtą Europos reagavimo mechanizmą <…>“.

¹¹ Susitarimo, kuriuo įsteigiamas ES patikos fondas Afrikai (Steigiamasis susitarimas) 2 straipsnis (Patikos fondo tikslai). Steigiamasis susitarimas – tai Europos Komisijos ir kitų fondo veikloje dalyvaujančių ES valstybių narių sudarytas dokumentas.

¹² 2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas C(2015) 7293 dėl ES pagalbos Afrikai patikos fondo įsteigimo.

¹³ Įskaitant šiuos tikslus: a) didesnes ekonomines ir užimtumo galimybes, b) bendruomenių atsparumo didinimą, c) geresnį migracijos valdymą kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalyse, d) geresnį valdymą ir konfliktų prevenciją.

¹⁴ https://ec.europa.eu/europeaid/eu-emergency-trust-fund-strategic-orientation-document_en

¹⁵ Trims Afrikos dalims skirtų veiksmų programų patvirtinimo datos yra šios: SČE – 2016 02 15, SP – 2016 05 31, ŠA – 2016 12 16.

¹⁶ Iš esmės pradinė būklė – tai aiškiai nustatytas atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas įgyvendinimas ir kuriuo remiantis vertinama pažanga.

¹⁷ Steigiamojo susitarimo 18 konstatuojamoji dalis.

¹⁸ Pagal šios Afrikos dalies MTĮP buvo atlikta literatūros apžvalga, kurioje įvertinta „mokslinių tyrimų, susijusių su migracija, priverstiniu gyventojų perkėlimu ir konfliktais Somalio pusiasalyje, būklė“, taip pat „apžvelgti subjektai, šiuo metu dalyvaujantys sprendžiant su migracija ir konfliktais šiame pusiasalyje susijusius uždavinius“.

¹⁹ Paprastai terminas „įgyta patirtis“ suprantamas kaip pasirengimo, kūrimo ir įgyvendinimo veiklos stiprybių ir silpnybių, turinčių įtakos veiklos rezultatams, išdavoms ir poveikiui, vertinimo patirtimi grindžiamos išvados. Glossary of Key Terms in Evaluation and Results Based Management (Vertinimo ir rezultatais grindžiamo valdymo srities pagrindinių terminų žodynas), EBPO, 2002.

²⁰ Finansiniame reglamente teigiama, kad „Sąjungos patikos fondų veikla <…> užtikrinama geresnė Sąjungos rizikos kontrolė“ (187 straipsnio 3 dalies b punktas).

²¹ Per 2018 m. balandžio mėn. įvykusį ketvirtąjį patikos fondo valdybos posėdį dar dvi šalys paminėjo, jog „reikėtų apsvarstyti įgyvendinant projektus kylančios rizikos stebėjimo klausimą bei toliau gerinti stebėjimą ir vertinimą“.

²² Šie kriterijai yra: a) tenkinti dvejopą sąlygą: užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir priverstiniam asmenų perkėlimui bei sudaryti lengvesnes sąlygas geriau valdyti migraciją, arba padėti suformuoti visapusišką požiūrį į stabilumo, saugumo ir atsparumo užtikrinimą; b) laikytis kiekvienos finansinės priemonės, kuria naudojamasi, teminės ir geografinės taikymo srities ir atitinkamų tų priemonių taikymo taisyklių, ypač oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikimo taisyklių; c) laikytis veiksmų programoje nurodytų konkrečių veiklos sričių; d) užtikrinti kitų regione įgyvendinamų ES ir valstybių narių veiksmų papildomumą; e) gauti paramos gavėjo institucijų pritarimą.

²³ 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. SČE veiklos komiteto posėdžių protokolai.

²⁴ VK darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnyje teigiama, kad, jeigu įmanoma, posėdžio dokumentai turi būti pateikiami likus ne mažiau kaip 15 dienų iki posėdžio dienos. Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio mėn. vykusiame 5-ajame SP VK posėdžio protokole teigiama, jog „veiklos komitetui didelį susirūpinimą kelia tai, kad dokumentai posėdžiui yra išplatinami vėlai… Ateityje dokumentai turėtų būti pateikiami gerokai anksčiau (iki posėdžio likus trims savaitėms).“

²⁵ 6 straipsnio 6 dalies 5 punktas.

²⁶ 2016 m. sausio mėn. įvykusiame pirmajame VK posėdyje buvo patvirtintas Nigeriui skirtas 8 projektas. Parengiamuoju / derybų etapu valstybių narių agentūros pasiūlė pakeisti šio veiksmo tikslus. Tai lėmė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. pasirašytas veiksmo aprašymas iš esmės skyrėsi nuo VK patvirtinto veiksmo aprašo. SČE VK apie šį pakeitimą nebuvo informuotas.

²⁷ Šie posėdžiai buvo surengti 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2018 m. vasario 26 d.

²⁸ Dvi iš šių programų – Mokslinių tyrimų ir įrodymų priemonė ir Techninio bendradarbiavimo priemonė.

²⁹ Finansinio reglamento 187 straipsnio 3 dalies b punkte teigiama, kad ES patikos fondai „neturėtų būti įkuriami, jei jų veikla be papildomos naudos sutampa su kitų egzistuojančių finansavimo kanalų ar panašių instrumentų taikymu“.

³⁰ Šis reikalavimas nustatytas strateginio orientacinio dokumento 2 skirsnyje, skirtame papildomumo aspektui (p. 11): „patikos fondo veiksmais bus šalinamos spragos geografiniu ir teminiu požiūriu, kurios dar nešalinamos kitomis priemonėmis arba kurių nešalina kiti vystymo partneriai (įskaitant ES valstybes nares). Ši informacija turi būti nurodyta dėl kiekvieno tvirtinamo projekto <…>“.

³¹ 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas, 3 straipsnis („Tikslas“).

³² 2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimo C(2015) 7293 10 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad „patikos fondas bus <…> ES valstybėms narėms prieinama greito poveikio ir lanksti priemonė, kuri padės skubiai pasiekti konkrečių rezultatų labai sudėtingomis ir sparčiai kintančiomis aplinkybėmis.“

³³ Vartodami sąvoką „įprastos vystymosi priemonės“ turime omenyje Europos plėtros fondą ir ES biudžeto lėšomis remiamas priemones, pagal kurias gali būti finansuojama veikla 26-iose Afrikos šalyse, kurios yra remiamos ES patikos fondo Afrikai lėšomis, konkrečiai – Europos kaimynystės priemonę ir vystomojo bendradarbiavimo priemonę.

³⁴ Tarp Komisijos veiksmų, kuriais siekta paspartinti sutarčių pasirašymą, yra šie: raštų išsiuntimas valstybėms narėms ir klausimų aptarimas su valstybių narių įgyvendinimo agentūromis Europos vystomojo bendradarbiavimo specialistų tinkle (tai yra koordinavimo platforma, kurios veikloje dalyvauja 15 VN įgyvendinimo agentūrų).

³⁵ 2014 m. kovo 11 d. Reglamento (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, 3 straipsnis.

³⁶ 2017 m. metinė veiklos ataskaita. Užsienio politikos priemonių tarnyba. 12 priedas „Veiksmingumo lentelės“, p. 139.

³⁷ Parama Nigerio biudžetui (12 projektas) sudaro 7 % visų išmokėtų lėšų.

³⁸ Loginis planas – tai projekto planas, kuriame nurodyti tikslai, siekiai ir rodikliai.

³⁹ 11 projektas: vėluota 3,5 mėn.; 5 projektas: vėluota 7 mėn.; 4 projekto (dviejų metų trukmės) laikotarpį reikia pratęsti, kad būtų pasiekti jo pagrindiniai rezultatai.

⁴⁰ Į rezultatus orientuotas stebėjimas. Į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemą 2000 m. sukūrė EuropeAid, siekdamas sustiprinti paramos vystymuisi stebėjimą ir vertinimą bei padidinti jos skaidrumą. Ši sistema pagrįsta trumpais, tiksliniais išorės ekspertų atliekamais vertinimais vietoje. Joje taikoma struktūruota ir nuosekli metodika, paremta penkiais kriterijais: svarbumo, efektyvumo, veiksmingumo, galimo poveikio ir tikėtino tvarumo.

⁴¹ Konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir su laiko nuoroda.

⁴² Tai pasakytina apie šiuos projektus: 4, 5, 7, 11, 13, 17, 18, 19 ir 20.

⁴³ Iš pateiktų 7 projekto rodiklių matyti, kad tikslai, susiję su pagalba tranzito centruose ir savanoriško grįžimo pagalba, yra pasiekti (pavyzdžiui, 380 %, 415 %, 225 % ir pan.), tačiau pradinė būklė, su kuria būtų galima palyginti pateiktas vertes, nenurodyta.

Audito grupė

Specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiksmingumo auditą atliko Audito Rūmų narės Bettinos Jakobsen, kuri taip pat buvo šios ataskaitos narė pranešėja, vadovaujama III audito kolegija „Išorės veiksmai/Saugumas ir teisingumas“. B. Jakobsen talkininkavo kabineto vadovė Katja Mattfolk ir kabineto atašė Kim Storup; pagrindinė vadybininkė Beatrix Lesiewicz; užduoties vadovas Emmanuel-Douglas Hellinakis; atašė Laura Gores, auditoriai Jiri Lang ir Piotr Zych.

Iš kairės į dešinę: Katja Mattfolk, Kim Storup, Emmanuel-Douglas Hellinakis, Jiri Lang, Bettina Jakobsen, Piotr Zych.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2018

© Europos Sąjunga, 2018

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP SUSISIEKTI SU ES

Asmeniškai
Visoje Europos Sąjungoje yra šimtai Europe Direct informacijos centrų. Artimiausio centro adresą rasite svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

Telefonu arba el. paštu
Europe Direct tarnyba atsakys į jūsų klausimus apie Europos Sąjungą. Su šia tarnyba galite susisiekti:

• nemokamu numeriu: 00 800 6 7 8 9 10 11 (kai kurie operatoriai už šiuos skambučius gali imti mokestį),
• šiuo standartiniu numeriu: +32 22999696 arba
• elektroniniu paštu svetainėje https://europa.eu/european-union/contact_lt

KAIP RASTI INFORMACIJOS APIE ES

Internetas
Informacijos apie Europos Sąjungą visomis oficialiosiomis ES kalbomis galima rasti svetainėje Europa (https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES leidiniai
Nemokamų ir mokamų ES leidinių galite atsisiųsti arba užsisakyti svetainėje EU Bookshop (https://publications.europa.eu/lt/publications). Jeigu jums reikia daugiau nemokamų leidinių egzempliorių, kreipkitės į Europe Direct arba į vietos informacijos centrą (žr. https://europa.eu/european-union/contact_lt)

ES teisė ir susiję dokumentai
Norėdami susipažinti su ES teisine informacija, įskaitant visus ES teisės aktus nuo 1951 m. visomis oficialiosiomis kalbomis, apsilankykite svetainėje EUR-Lex (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt)

ES atvirieji duomenys
ES atvirųjų duomenų portale (http://data.europa.eu/euodp) galima susipažinti su ES duomenų rinkiniais. Duomenis galima nemokamai parsisiųsti ir pakartotinai naudoti tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais