Investicijų planas Europai

2015 m. Europos Komisija ir Europos investicijų bankas pradėjo įgyvendinti Investicijų planą Europai, į kurį įtrauktas Europos strateginių investicijų fondas. Jam pradžioje skirta 21 mlrd. EUR ES lėšų, visų pirma siekiant pritraukti privačių investicijų. Prognozuojama, kad 2015 m. ir 2016 m. patvirtintos investicijos iki 2020 m. bus padėjusios sukurti 700 000 papildomų darbo vietų ir ES bendrąjį vidaus produktą padidinti 0,7 proc. Taigi, matyti, kad strateginės investicijos padeda kurti darbo vietas ir skatina ekonomikos augimą visoje ES – net sektoriuose ir regionuose, prieš dešimtmetį labai nukentėjusiuose dėl krizės. Europos Parlamentui ir valstybėms narėms rugsėjo mėn. iš esmės susitarus, gruodžio mėn. Parlamentas priėmė reglamentą dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir patobulinimo. Naujo patobulinto Europos strateginių investicijų fondo 2.0 veiklos laikotarpis pratęstas nuo 2018 m. vidurio iki 2020 m. pabaigos, o siekiama pritraukti investicijų suma padidinta nuo 315 mlrd. EUR iki bent 500 mlrd. EUR.

2017 m. fondas toliau veikė sėkmingai; iki 2018 m. vidurio tikimasi sutelkti ne mažiau nei 315 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką. Fondas vykdė veiklą visose 28 valstybėse narėse; tikėtasi, kad iki 2017 m. pabaigos jis paskatins iš viso apie 256 mlrd. EUR investicijų.

Patvirtinta, kad fondo lėšomis iki metų pabaigos paremti iš viso 357 infrastruktūros ir inovacijų projektai, jiems skirtas 39,2 mlrd. EUR finansavimas. Be to, patvirtinti 347 mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo susitarimai, kurių vertė – 11,9 mlrd. EUR. Tikimasi, kad susitarimai bus naudingi maždaug 539 000 tokių įmonių.

Be to, Europos investavimo konsultacijų centras padėjo kurti ir rengti projektus teikdamas konsultacijas. Projektams, kuriems ieškota finansavimo, suteiktas būtinas matomumas Europos investicinių projektų portale.

Taip pat imtasi konkrečių veiksmų siekiant pagerinti verslo aplinką ir toliau stiprinti bendrąją rinką. ES lygmeniu, be kita ko, įgyvendintos tokios iniciatyvos kaip Bendrosios rinkos strategija, kapitalo rinkų sąjunga, bendroji skaitmeninė rinka, energetikos sąjunga ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planas. Per Europos semestrą Komisija taip pat ypatingą dėmesį skyrė tam, kad būtų nustatyti valstybių narių lygmens investicijų srities uždaviniai ir prioritetinės reformos, kuriomis jie bus sprendžiami. Tai matyti iš 2017 m. liepos 11 d. Tarybos priimtų vadinamųjų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias turės įgyvendinti 27 valstybės narės.

Atsižvelgdami į sėkmingą Investicijų plano įgyvendinimą ir 2016 m. rugsėjo mėn. pasiūlymą pratęsti jo trukmę ir finansavimą, Parlamentas ir Taryba gruodžio mėn. susitarė padidinti Europos strateginių investicijų fondo siekiamą pritraukti investicijų sumą ir veiklos trukmę bent iki 500 mlrd. EUR iki 2020 m.

2017 m. pabaigoje sėkmingai užbaigus derybas dėl Finansinio reglamento peržiūros bus galima užtikrinti didesnį programų ir lėšų sąveikumą, nes bus supaprastintos Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo derinimo taisyklės. Tai suteiks galimybę derinti dotacijas ir finansines priemones pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Investicijų plano poveikis realiajai ekonomikai

Europos strateginių investicijų fondas remia investicijas į ES ekonomikai strategiškai svarbius sektorius, įskaitant energetikos, transporto, skaitmeninių technologijų, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo, socialinės infrastruktūros ir mažųjų bendrovių sektorius. Taip pat remiamos investicijos į socialinį verslumą, socialinį poveikį ir socialines inovacijas. Pavyzdžiui, per minėtą fondą Europos investicijų bankas finansavo 14 pirminės priežiūros centrų Airijoje ir naujo „Nova School of Business and Economics“ pastatų komplekso statybą Portugalijoje. Be to, pagal fondo mažųjų ir vidutinių įmonių kryptį 10 mln. EUR investuota į vadinamąją mokėjimų pagal rezultatus sistemą Suomijoje, kuria skatinama pabėgėlių ir migrantų įtrauktis į darbo rinką.

Ekonominė ir fiskalinė politika

Ekonominės politikos koordinavimas ES vykdomas cikliškai kas metus; šis ciklas vadinamas Europos semestru. Jis pradedamas baigiantis kiekvieniems metams, be kita ko, paskelbiant metinę augimo apžvalgą ir pasiūlant rekomendacijas dėl euro zonos ekonominės politikos.

Vasario mėn. paskelbtos 2017 m. šalių ataskaitos, kuriose išnagrinėti ekonominiai ir socialiniai uždaviniai kiekvienoje ES valstybėje narėje, išskyrus Graikiją. Į analizę taip pat įtrauktas makroekonominio disbalanso vertinimas ir ataskaita apie nacionalines priemones, priimtas siekiant įgyvendinti Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kurioje nurodyta, kad 22 valstybių narių (iš 25 pasirašiusiųjų sutartį), sutikusių būti saistomomis sutarties, nacionaliniai biudžetai turi būti subalansuoti arba pertekliniai. Ataskaitų pagrindu vyko diskusijos su valstybėmis narėmis dėl jų politinių sprendimų rengiantis nacionalinėms reformų programoms ir vidutinės trukmės biudžeto planams. Vėlų pavasarį pagal šias ataskaitas Komisija pasiūlė Tarybai adresuotas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Šiose rekomendacijose pasiūlytos gairės, kurias Taryba turi pateikti valstybėms narėms, kaip kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą. Jos grindžiamos išvada, kad valstybės narės darė pažangą įgyvendindamos 2016 m. gautas individualias politikos gaires, kaip skatinti investicijas, vykdyti struktūrines reformas ir užtikrinti patikimus viešuosius finansus. Be to, lapkričio mėn. visoje ES nedarbo lygis siekė 7,3 proc. – tai mažiausias rodiklis nuo 2008 m. spalio mėn. (J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos įgaliojimų laikotarpiu sukurta beveik 9 mln. darbo vietų). Gruodžio 21 d. ES darbą turėjo 236 mln. žmonių – daugiau nei bet kada anksčiau. Valstybės narės paragintos pasinaudoti jau penktus metus atsigaunančios ekonomikos teikiamomis galimybėmis.

Nors prioritetai visoje ES skirtingi, laikyta, kad, siekiant užtikrinti įtraukesnį, tvirtesnį ir tvaresnį augimą, visose srityse reikia dėti daugiau pastangų. Be kita ko, reikia daugiau dėmesio skirti socialiniams prioritetams ir uždaviniams valstybėse narėse. Lapkričio mėn. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai paskelbė Europos socialinių teisių ramstį – jame išdėstytais 20 principų bus remiamasi formuojant politiką ir vertinant valstybių narių rezultatus užimtumo bei socialinių reikalų srityse.

Gegužės mėn. Komisijos Tarybai pateiktos rekomendacijos fiskalinėje srityje patvirtino, kad Stabilumo ir augimo paktas taikomas protingai ir lanksčiai. Vertinant valstybių narių vidutinės trukmės biudžeto planus, atsižvelgta į konkrečias išlaidas, susijusias su struktūrinėmis reformomis ir neįprastais reiškiniais, kurių vyriausybės negalėjo kontroliuoti, pavyzdžiui, pabėgėlių programas ir kovą su terorizmu. Remdamasi Komisijos rekomendacijomis Taryba užbaigė perviršinio deficito procedūras dėl Kroatijos ir Portugalijos birželio mėn., dėl Graikijos rugsėjo mėn. ir dėl Jungtinės Karalystės gruodžio mėn. Taigi 2017 m. šioje srityje padaryta papildoma pažanga: valstybių narių, kuriose nustatytas perviršinis deficitas, skaičius sumažintas iki dviejų (2011 m. jų buvo 24).

Vertindama konkrečiai euro zoną, lapkričio mėn. Komisija paragino siekti, kad fiskalinė kryptis būtų iš esmės neutrali ir būtų taikomos subalansuotos politikos priemonės. Be kita ko, reikia vykdyti politiką, kuria būtų remiamas tvarus ir integracinis augimas ir gerinamas atsparumas, perbalansavimas ir konvergencija. Be to, Komisija rekomendavo gerokai pasistūmėti baigiant kurti bendrąją rinką, visų pirma paslaugų (įskaitant finansines), skaitmeninės prekybos, energetikos ir transporto srityse. Turint omenyje teigiamas ciklines sąlygas, visos valstybės narės prioritetą turėtų teikti reformoms, kuriomis didinamas našumas ir ekonomikos augimo potencialas, gerinama institucinė ir verslo aplinka, šalinami investavimo trukdžiai, remiamas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir mažinama nelygybė.

Komisija taip pat rekomendavo einamosios sąskaitos deficitą arba didelę išorės skolą turinčioms valstybėms narėms stengtis riboti vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimą. Didelį einamosios sąskaitos perteklių turinčios valstybės narės turėtų skatinti darbo užmokesčio augimą ir prioritetine tvarka įgyvendinti priemones, kuriomis skatinamos investicijos, remiama vidaus paklausa ir sudaromos perbalansavimo sąlygos euro zonoje.

Komisija taip pat įvertino, ar euro zonos valstybių narių 2018 m. biudžeto plano projektai atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas.

Kalbant apie makroekonominio disbalanso stebėseną, padaryta išvada, kad 2018 m. bus atlikta nuodugni 12 valstybių narių (Bulgarijos, Vokietijos, Airijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Nyderlandų, Portugalijos, Slovėnijos ir Švedijos) apžvalga, siekiant nustatyti, ar jos vis dar patiria disbalansą arba perviršinį disbalansą. Tai yra tos pačios valstybės narės, nustatytos ankstesniame procedūros etape. 2018 m. pradžioje metinėse šalių ataskaitose Komisija pateiks nuodugnias apžvalgas. Ekonominė plėtra padeda šalinti esamą disbalansą, nuolat mažinti vidaus ir išorės skolų santykį ir kai kuriuos išliekančius finansų sektoriaus sunkumus, taip pat gerinti darbo rinkos padėtį. Padaryta tolesnė pažanga naikinant šalių, kurios yra grynosios skolininkės, išorės disbalansą, be to, toliau apskritai gerėjo padėtis darbo rinkose ir augimo sąlygos. Disbalansas toliau buvo mažinamas taikant mažiau kategorijų nei anksčiau; daugiausia dėmesio skirta užimtumo ir socialiniams klausimams.

Birželio mėn. Europos fiskalinė valdyba pateikė pirmąją konsultaciją dėl bendros fiskalinės politikos krypties euro zonoje. Valdyba yra nepriklausoma, ją sudaro specialistai, skiriami pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, nacionalinėmis fiskalinėmis tarybomis ir Europos Centriniu Banku.

Valdyba laikėsi nuomonės, kad visai euro zonai 2018 m. būtų tinkama neutrali fiskalinė politika ir kad ji galėtų būti įgyvendinama taikant diferencijuotą nacionalinę fiskalinę politiką, laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Be to, valdyba laikėsi nuomonės, kad valdžios institucijos turėtų siekti pakeisti valdžios sektoriaus išlaidų struktūrą, kad padidintų išlaidas investicijoms, kurioms teko didžiausias spaudimas dėl po finansų ir ekonomikos krizės vykdytų tolesnių fiskalinio konsolidavimo veiksmų.

Lapkričio mėn. Europos fiskalinė valdyba paskelbė pirmąją metinę ataskaitą, kurioje pateikiamas nepriklausomas ES fiskalinės sistemos įgyvendinimo ir euro zonos bei nacionalinio lygmens dabartinės fiskalinės politikos krypties tinkamumo vertinimas. Metinėje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama 2016 m. (tai buvo naujausias visas priežiūros ciklas). Joje padaryta išvada, kad labai sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis trūkumų būta, tačiau didelių Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo klaidų išvengta. Fiskalinė politika iš dalies padėjo atsigauti visos euro zonos ekonomikai. Tačiau, kalbant apie euro zoną, kai kuriose valstybėse narėse ji buvo griežtesnė, nei būtina, o kitose – laisvesnė, nei būtina. Remdamasi savo vertinimu valdyba taip pat pateikė pasiūlymų, kaip patobulinti Stabilumo ir augimo paktą.

2017 m. Europos Centrinis Bankas toliau įgyvendino savo pagrindinį tikslą išlaikyti kainų stabilumą, kad išsaugotų euro vertę. Kainų stabilumas labai svarbus ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Tai yra svarbiausias pinigų politikos indėlis šioje srityje. Europos Centrinis Bankas ir Europos stabilumo mechanizmas taip pat teikė paramą po programų įgyvendinimo – prisidėjo prie ES reguliariai vykdytų vizitų į valstybes nares.

Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas

Kapitalo rinkų sąjungos, kuri yra vienas svarbiausių Investicijų plano Europai prioritetų, tikslas – vykdant reglamentavimo ir kitų sričių reformas geriau suderinti taupymą ir investicijas. Ja siekiama stiprinti ES finansų sistemą numatant alternatyvių finansavimo šaltinių bei daugiau galimybių mažmeniniams ir instituciniams investuotojams. Įmonėms, visų pirma mažosioms, vidutinėms ir pradedančiosioms, kapitalo rinkų sąjunga suteiks daugiau finansavimo galimybių, pavyzdžiui, palengvins galimybes gauti rizikos kapitalo ir patekti į kapitalo rinkas. Kadangi finansų sektorius pamažu padeda tvarumo svarbą suprantantiems investuotojams pasirinkti tinkamus projektus ir įmones, minėta iniciatyva itin daug dėmesio skiriama tvariam finansavimui.

Įgyvendinti maždaug du trečdaliai iš 33 veiksmų, nustatytų kapitalo rinkų sąjungos projekte; iš esmės persvarstytos investicinėms įmonėms taikomos taisyklės. Mažesnėms investicinėms įmonėms pravers paprastesni reikalavimai, labiau atitinkantys jų rizikos profilį. Didelės įmonės, keliančios riziką, panašią į bankų keliamą riziką, turėtų būti reguliuojamos ir prižiūrimos kaip bankai. Tai padės visoms investicinėms įmonėms susieti vartotojų ir investuotojų lėšas su įmonėmis. Naujosios taisyklės padės tinkamai veikti kapitalo rinkoms ir kartu užtikrins finansinį stabilumą.

Be kita ko, ateityje reikia imtis šių veiksmų: sukurti visos Europos asmeninės pensijos produktą, padėsiantį žmonėms finansuoti savo išėjimą į pensiją ir į kapitalo rinkas įnešti daugiau santaupų; toliau stiprinti integruotų kapitalo rinkų priežiūros sistemą; peržiūrėti mažųjų ir vidutinių įmonių įtraukimo į sąrašus taisykles; naudotis finansinių technologijų sektoriaus teikiamomis galimybėmis ir perorientuoti investicijas, siekiant remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, kurioje būtų efektyviau naudojami ištekliai ir kuri būtų labiau žiedinė.

ES kaip prekybos partnerė

Kaip nurodyta 2017 m. gegužės mėn. paskelbtame diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo, ES yra įsipareigojusi laikytis atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos daugiašalės prekybos sistemos, kuri yra jos gerovės pagrindas ir kuri būtina, kad prekyba darytų teigiamą įtaką visame pasaulyje. Metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris pasiūlė naują ES sistemą, pagal kurią bus tikrinamos užsienio investicijos. Ji padidins skaidrumą ir paskatins bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis. ES taip pat pradėjo prekybos derybas su keletu partnerių ir taip pasistūmėjo siekdama atverti naujas rinkas eksportui. Darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas turėtų visų pirma paskatinti du konkretūs prekybos susitarimai. ES ir Japonija užbaigė derybas dėl ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo, o ES ir Kanada pradėjo laikinai taikyti savo Išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą. Žr. 6 skyrių, kuriame pateikta daugiau informacijos apie prekybos politikos pokyčius 2017 m.

Neiškreiptos konkurencijos, skatinančios ekonomikos augimą ir investicijas, skatinimas

ES konkurencijos politika formuojama ir vykdoma taip, kad bendrojoje rinkoje investuoti ir vykdyti veiklą galėtų bet kuri taisyklių besilaikanti bendrovė. Apžvelgiamaisiais metais ES toliau užtikrino konkurencijos taisyklių vykdymą ir tai buvo naudinga įmonėms ir namų ūkiams.

Kovo mėn. pasiūlytos naujos taisyklės ir priemonės, padėsiančios valstybių narių konkurencijos institucijoms dar veiksmingiau įgyvendinti ES antimonopolines taisykles. Gegužės mėn. patvirtintos supaprastintos taisyklės, pagal kurias galima iš anksto nepranešti apie tam tikras viešosios paramos uostams, oro uostams, kultūrai ir ES atokiausiems regionams priemones (toks pranešimo reikalavimas nustatytas pagal valstybės pagalbos taisykles). Naujosios taisyklės palengvina viešąsias investicijas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, kartu neiškraipoma konkurencija.

Apžvelgiamaisiais metais Komisija priėmė 338 sprendimus dėl susijungimų, keturis antimonopolinius sprendimus, septynis sprendimus dėl kartelių ir 263 sprendimus dėl valstybės pagalbos. Jie buvo labai naudingi ES vartotojams ir paskatino ekonomikos augimą. Komisija iš viso skyrė 4,398 mlrd. EUR baudas bendrovėms, pažeidusioms ES konkurencijos taisykles, ir nurodė atitinkamoms valstybėms narėms susigrąžinti apie 618,6 mln. EUR neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos iš ją gavusių įmonių.

Siekiant paskatinti ekonominę veiklą ES, sustabdytas importo muito taikymas žaliavoms, pusgaminiams ir komponentams, kurių vertė siekė daugiau nei 1,2 mlrd. EUR. Šia priemone taip pat siekta pagerinti ES gebėjimą konkuruoti ES galutinės grandies pramonėje, taip pat leisti pramonei išlaikyti ir kurti darbo vietas ir modernizuoti savo struktūrą.

Tvarus augimas siekiant kurti darbo vietas ir padėti saugoti aplinką

Perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos, kurioje veiksmingiau naudojami ištekliai, įskaitant energiją, ir mažinamos atliekos, suteikia didelių galimybių piliečiams ir įmonėms visoje Europos Sąjungoje.

ES toliau darė pažangą įgyvendindama 2015 m. Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį. Siekdami padėti kurti uždarą projektavimo, gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo ciklą, Komisija ir Europos investicijų bankas bendrai sukūrė Žiedinės ekonomikos finansavimo rėmimo platformą, kad paskatintų investicijas į novatoriškus žiedinės ekonomikos sprendimus. Komisija taip pat pateikė valstybėms narėms skirtas gaires dėl energijos gamybos iš atliekų ir pasiūlė atnaujinti teisės aktą dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. Apskaičiuota, kad dėl šių priemonių ES bus išvengta daugiau kaip 3 000 tonų pavojingų atliekų per metus ir bus galima sutaupyti energijos ir žaliavų. Apskaičiuota, kad vien sveikatos sektoriuje, leidus ligoninėms pirkti ir parduoti naudotas medicinos priemones, būtų galima sutaupyti apie 170 mln. EUR.

Parlamentas ir Taryba preliminariai susitarė dėl teisės aktų pasiūlymų dėl atliekų, kurie yra minėto priemonių rinkinio kertinis akmuo ir kuriais nustatyti plataus užmojo, tačiau realistiški atliekų mažinimo ir perdirbimo tikslai iki 2035 m.

Tolesnė parama ES valstybėms narėms

Gegužės mėn. sukurta Struktūrinių reformų rėmimo programa, kurios 2017–2020 m. biudžetas – 142,8 mln. EUR. Valstybių narių prašymu pagal programą finansuojama specializuota techninė parama; taip siekiama joms padėti vykdyti reformas pagrindinėse srityse. Pagal programą Komisija teikia tikslinę paramą, kuria stiprinami valstybių narių pajėgumai rengti bei įgyvendinti reformas, kurios, jų manymu, būtinos, kad jų ekonomika būtų konkurencingesnė ir palankesnė investicijoms. Techninė parama apima reformas šiose srityse: valdymo ir viešojo administravimo, viešųjų finansų valdymo, verslo aplinkos, darbo rinkų, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, finansų sektoriaus ir galimybės gauti finansavimą. Parama gali būti teikiama visoms jos prašančioms ES valstybėms narėms, be to, jai nereikalingas bendras finansavimas.

Programą, bendradarbiaudama su kitais atitinkamais Komisijos padaliniais, įgyvendina Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba. Iki šiol tarnyba padėjo 15 valstybių narių įgyvendinti daugiau kaip 150 remiamų projektų. Pagal 2018 m. projektų ciklą tarnyba iš daugiau kaip 20 valstybių narių gavo per 400 paramos prašymų – paklausa smarkiai viršijo metams numatytą 30,5 mln. EUR programos biudžetą.

ES toliau teikė paramą po programų įgyvendinimo Airijai, Ispanijai, Kiprui, Portugalijai ir Rumunijai. Apžvelgiamaisiais metais padaryta nemaža pažanga įgyvendinant Graikijos programą, kuria buvo siekiama sukurti prielaidas atgauti pasitikėjimą ir padėti ilgalaikio Graikijos ekonomikos atsigavimo pamatus. Liepos mėn. baigta antroji peržiūra ir sudarytos sąlygos išmokėti trečią finansavimo pagal Europos stabilumo mechanizmą dalį – 8,5 mlrd. EUR. Gruodžio mėn. buvo tęsiama trečioji peržiūra ir to mėnesio pradžioje sudarytas tarnybų lygmens susitarimas.

Graikija toliau gavo ekonominę paramą pagal Investicijų planą Europai.

Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba taip pat ėmėsi specialios užduoties – padėjo koordinuoti atsaką į pabėgėlių krizę Graikijoje ir įgyvendinti ES pagalbos Kipro turkų bendruomenei programą.

Regioninė politika

Pagal ES regioninę ir miestų politiką įgyvendinant įvairių formų ir masto projektus toliau investuota į darbo vietas ir ekonomikos augimą, taip pat į verslui palankesnes sąlygas sudarančią infrastruktūrą, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio ir transporto tinklus. Be to, įgyvendintos kelios iniciatyvos ir strategijos, kuriomis siekta skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas platesniu mastu. Be kita ko, imtasi naujų veiksmų, kuriais siekta padėti ES regionams investuoti į savo nišines sritis, kuriose esama konkurencingumo potencialo (pažangioji specializacija). 2017 m. pradėti du bandomieji projektai padės regionams bendradarbiaujant su Komisijos ekspertų grupėmis didinti savo inovacijų pajėgumus, šalinti kliūtis investicijoms ir rengtis pramonės ir visuomenės pokyčiams. Bus nustatyti ir remiami tinkami tarpregioniniai projektai, galintys padėti kurti prioritetinių sektorių ES vertės grandines.

Įgyvendinant ES miestų darbotvarkę, kad miestams būtų lengviau pareikšti nuomonę, kai plėtojama jiems įtakos turinti politika, pradėta 12 naujų teminių partnerystės projektų tokiomis temomis kaip žiedinė ekonomika, perėjimas prie skaitmeninių technologijų, darbo vietos ir įgūdžiai bei susisiekimas mieste. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms šiose srityse Europos Komisija drauge su Europos investicijų banku įsteigė naują tarnybą. Paramos miestų investicijoms tarnyba visuose pagrindiniuose integruotų miesto projektų rengimo ir įgyvendinimo etapuose miestams teikia specializuotas finansines ir technines konsultavimo paslaugas. Jau paskelbti trijų partnerystės projektų veiksmų planai, kiti bus paskelbti 2018 m.

ES sanglaudos politikos tikslas – sumažinti vystymosi atotrūkį ir ES valstybių narių bei regionų skirtumus. Komisija ėmėsi iniciatyvos padėti mažiau išsivysčiusiems regionams sumažinti atotrūkį. Jos tikslas – išnagrinėti, kas stabdo augimą šiuose regionuose, ir pateikti rekomendacijų bei skirti paramą, kurios padėtų išnaudoti jų ekonomikos augimo potencialą. Dviejuose Lenkijos ir dviejuose Rumunijos regionuose ši iniciatyva bus išbandyta pirmiausia. Remiantis bandomųjų projektų rezultatais šis modelis bus perkeltas į kitus regionus, kuriuose kyla panašių uždavinių.

ES atokiausiems regionams taip pat bus naudinga spalio mėn. inicijuota nauja strategija, pagal kurią bus palaikoma privilegijuota, atnaujinta ir sustiprinta partnerystė, siekiant kuo geriau išnaudoti jų unikalius ypatumus.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Įvertinus pirmuosius ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo metus matyti, kad ji sėkmingai padeda kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą, spręsti didžiausias mūsų visuomenės problemas ir gerinti žmonių gyvenimą. Vien tik 2017 m. pagal programą „Horizontas 2020“ investuota 8,62 mlrd. EUR. Paremta daugiau kaip 4 900 projektų, kurių reikmėms suburta daugiau partnerių iš ES, 16 programos asocijuotųjų šalių ir kitų pasaulio šalių. Spalio mėn. Komisija paskelbė naujausią programos „Horizontas 2020“ kvietimų teikti pasiūlymus ir kitų veiksmų rinkinį; mokslo darbuotojams ir inovacijų kūrėjams numatyta apie 30 mlrd. EUR.

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

Vasario mėn. paskelbtas pirmasis Europos infrastruktūros tinklų priemonės derinimo kvietimas; transporto projektams finansuoti skirta 1,35 mlrd. EUR. Pagal derinimo kvietimą dotacijos derinamos su Europos strateginių investicijų fondo, Europos investicijų banko, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų arba privačiojo sektoriaus investuotojų finansavimu.

Siekdama remti konkurencingą, netaršų ir susietą susisiekimą Komisija susitarė dėl 152 transporto projektų, kuriems pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę iš viso bus skirtas 2,7 mlrd. EUR ES finansavimas.

Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas pasitelkiant žemės ūkį

ES žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra beveik 44 mln. darbo vietų, o eksportuojamų prekių vertė viršija 130 mlrd. EUR per metus. Visa tai skatinama bendra žemės ūkio politika, kurios metinis biudžetas yra apie 59 mlrd. EUR; šios lėšos padalytos skirtingoms viena kitą papildančioms priemonėms. 2017 m. Komisija plačiai konsultavosi dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo ir modernizavimo. Be kita ko, surengtos plataus masto viešos konsultacijos, gauta daugiau kaip 322 000 atsakymų ir parengta daugiau kaip 1 400 politikos dokumentų.

Atsižvelgiant į konsultacijas, lapkričio mėn. priimtas komunikatas „Aprūpinimo maistu ir žemės ūkio ateitis“, kuriame nustatytos bendros politikos kryptys dėl bendros žemės ūkio politikos būsimos plėtros. Komunikatu toliau bus remiamasi diskusijose dėl būsimos politikos, atsižvelgiant į pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansinės programos 2018 m., tačiau nedarant jiems poveikio.

Rūpinimasis vandenynais

Siekdama su tarptautiniais partneriais plėtoti pasaulinį vandenyno aljansą jūrų klausimais, spalio mėn. Maltoje ES surengė ketvirtąją konferenciją „Mūsų vandenynas“. Tūkstantis aukšto lygio vandenynų srities pirmeivių įsipareigojo imtis veiksmų, kad užtikrintų, kad vandenynai būtų sveiki ir produktyvūs, taip pat ėmėsi tolesnių veiksmų, susijusių su ankstesniais įsipareigojimais.

Konferencijoje dalyvavę vyriausybių, įmonių ir pilietinės visuomenės atstovai vandenynų būklės gerinimo reikmėms įsipareigojo skirti kaip niekad daug lėšų – daugiau kaip 7 mlrd. EUR. Jie taip pat įsipareigojo sukurti naujas 2,5 mln. km2 dydžio saugomas jūrų teritorijas. Be to, konferencijoje pirmą kartą vandenynų apsaugos reikmėms sutelkta daug bendrovių sektoriaus lėšų. ES paskelbė apie 550 mln. EUR vertės jūrų apsaugos, kovos su jūrų tarša ir klimato kaita, tausios žuvininkystės, jūrų saugumo ir tvarios mėlynosios ekonomikos priemonių.

Mažosioms ir vidutinėms įmonėms padedama rasti naują finansavimą, naujų partnerių ir naujų rinkų

Kiekvienais metais ES paremia daugiau kaip 200 000 įmonių – joms skiria įvairių rūšių finansavimą, įskaitant paskolas, mikrofinansavimą, garantijas ir rizikos kapitalą. ES finansavimą gali gauti pradedančiosios įmonės, verslininkai ir bet kokio dydžio, bet kurio ekonomikos sektoriaus įmonės. Sprendimus teikti ES remiamą finansavimą priima tokios vietos finansų įstaigos kaip bankai, rizikos kapitalo investuotojai ir neformalūs investuotojai. ES parama, dažnai atitinkanti vietos finansų įstaigų teikiamas lėšas, sudaro sąlygas įmonėms gauti daugiau finansinės paramos, negu jos gautų priešingu atveju.

Įmonėms ES taip pat teikia įmonėms patarimus ir praktinę paramą. 2017 m. Europos įmonių tinklas padėjo daugiau kaip 3 500 mažųjų įmonių, turinčių tarptautinių užmojų, rasti finansavimą, naujų partnerių ir naujų rinkų. Tinklas veikia daugiau kaip 60-yje pasaulio šalių. Jame dalyvauja daugiau nei 600 jam priklausančių organizacijų ekspertų, kurie padeda įmonėms Europos Sąjungoje diegti inovacijas ir plėstis tarptautiniu mastu.

Investicijos į žmones

2017 m. paminėtos 60-osios Europos socialinio fondo veiklos metinės. Fondas padeda darbuotojams įgyti kvalifikaciją ir stiprinti gebėjimus (2014–2020 m. parama turėtų būti skirta 8 mln. ES darbuotojų).

Nuo Europos pameistrystės aljanso veiklos pradžios 2013 m. praėjo ketveri metai. Aljansui, kuriam gali priklausyti Europos laisvosios prekybos asociacijos nariai ir ES šalys kandidatės, šiuo metu priklauso daugiau negu 35 šalys. Suinteresuotieji subjektai, įskaitant įmones ir tarpininkus, prisiėmė apie 230 įsipareigojimų: jie įsipareigojo suteikti daugiau kaip 800 000 mokymo ir pirmosios darbo vietos galimybių. Pagal šią sistemą birželio mėn. pradėjo veikti naujas Europos pameistrių tinklas, suteikiantis daugiau galimybių jauniems besimokantiems asmenims. Spalio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės sistemos, taip pat buvo pradėta nauja iniciatyva „ErasmusPro“, kuria siekiama remti ilgalaikį pameistrių ir profesinio rengimo bei mokymo įstaigose besimokančių asmenų judumą.

Liepos mėn. ES pradėjo taikyti Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių ir Trečiųjų šalių piliečių, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, įgūdžių nustatymo ES šabloną. Šios dvi naujos internetinės priemonės padeda užtikrinti didesnį įgūdžių ir kvalifikacijos skaidrumą ir kartu didina besimokančių asmenų ir darbo jėgos judumą visoje ES.

Gruodžio 20 d. Komisija pasiūlė naują direktyvą, kad papildytų ir modernizuotų esamus įpareigojimus informuoti kiekvieną darbuotoją apie jo darbo sąlygas. Būtų nustatyti būtiniausi standartai siekiant užtikrinti, kad visiems darbuotojams, įskaitant asmenis, dirbančius pagal netipines sutartis, būtų užtikrinamas didesnis nuspėjamumas ir aiškumas. Apsauga pagal pasiūlymą būtų suteikta apie 2–3 mln. papildomų pagal netipines sutartis dirbančių darbuotojų.

Skaitmeninių įgūdžių skatinimas

ES skatina iniciatyvas, kuriomis didinamos piliečių galimybės įgyti skaitmeninių įgūdžių. Kovo mėn. paskelbtas projektas, pagal kurį 2018–2020 m. 5 000–6 000 absolventų bus suteikta galimybė stažuotis skaitmeninių technologijų srityje. Investuojama į projektus, kuriais rengiami mokymo sprendimai, siekiant pagerinti mažosiose ir vidutinėse įmonėse dirbančių žmonių įgūdžius ir perkvalifikuoti bedarbius, kad jie įsidarbintų mažosiose įmonėse.

Žmonių jungtys

2017 m. ES renginiais visoje Europoje paminėjo programos „Erasmus“ 30-metį. Ši 1987 m. pradėta kukli aukštųjų mokyklų studentams skirta judumo programa dabar tapo švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“.

Per pastaruosius 30 metų apie 9 mln. asmenų pasinaudojo įvairiomis programos „Erasmus“ teikiamomis galimybėmis praplėsti akiratį ir įgyti naujų žinių ir įgūdžių studijuojant, stažuojantis, dalyvaujant pameistrystės programose ar jaunimo mainuose, mokymo ir sporto veikloje visoje Europoje ir už jos ribų. 2017 m. programos biudžetas siekė daugiau kaip 2,5 mlrd. EUR, ja pasinaudojo apie 560 000 jaunuolių ir 160 000 darbuotojų iš švietimo įstaigų ir jaunimo organizacijų. Birželio mėn. valstybės narės pritarė iniciatyvai „ErasmusPro“, pagal kurią bus suteikta iki 50 000 naujų galimybių profesinio rengimo ir mokymo programose dalyvaujantiems asmenims ir pameistriams. Per kitus trejus metus jie galės įgyti ilgalaikės darbo patirties.

Padedama Parlamento ir Tarybos, Komisija padidino finansavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai (specialiai ES finansinės paramos programai) ir padėjo valstybėms narėms sutelkti joms tenkančią Europos socialinio fondo dalį. Nuo 2014 m. sausio mėn. per 18 mln. jaunuolių pradėjo naudotis Jaunimo garantijų iniciatyvos programomis, o 11 mln. jaunuolių priėmė darbo, pameistrystės, stažuotės ar tolesnio mokymosi pasiūlymus.

Jaunimui padedama tapti verslininkais

Pagal programą „Erasmus“ jauniems verslininkams siekiama, kad pradedantys Europos verslininkai įgytų įgūdžių, kurių reikia norint Europoje pradėti ir (arba) sėkmingai vykdyti smulkųjį verslą. 1–6 mėnesius naujieji verslininkai kaupia žinias ir verslo idėjas bei jomis dalijasi su patyrusiu verslininku. Naujieji verslininkai įgyja įgūdžių, reikalingų valdant nedidelę įmonę, o priimantiesiems verslininkams praverčia naujas žvilgsnis į jų verslą, be to, jie susipažįsta su naujomis rinkomis.

Šią programą finansuoja Europos Komisija ir ją visose dalyvaujančiose šalyse padeda vykdyti vietos informacijos centrai, kurie yra kompetentingi teikti verslo paramą (pvz., prekybos rūmai, pradedančiųjų įmonių centrai ir verslo inkubatoriai). Apžvelgiamaisiais metais šioje mentorystės programoje dalyvavo daugiau kaip 1 000 potencialių verslininkų.

Europos solidarumo korpusas

Nuo Europos solidarumo korpuso iniciatyvos įgyvendinimo pradžios 2016 m. gruodžio mėn. imtasi skubių veiksmų, kad jis pradėtų veikti. 2017 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė ateinantiems trejiems metams skirtą specialų teisinį pagrindą ir biudžetą. Iki gruodžio mėn. pabaigos užsiregistravo daugiau kaip 45 000 žmonių, o daugiau kaip 2 500 dalyvavo solidarumo veikloje visoje Europoje. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėn. į Norčą (Italija) atvyko 16 savanorių. Jie padėjo toliau šalinti žalą ir atkurti socialines paslaugas vietos bendruomenėje, nukentėjusioje nuo 2016 m. regione įvykusių didelių žemės drebėjimų. Be to, 2017 m. viduryje pradėjo veikti Europos solidarumo korpuso profesinė kryptis. Numatoma, kad per ateinančius dvejus metus iki 6 000 jaunuolių bus pasiūlytas su solidarumu susijęs darbas arba stažuotės – jie galės dalyvauti projektuose, finansuojamuose pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą, kurią koordinuoja Prancūzijos ir Italijos valstybinės užimtumo tarnybos.

Žmonių sveikatos apsauga ir pagalba ekonomikai

Birželio mėn. Komisija priėmė naują Kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą. Veiksmų plane taikoma bendros sveikatos koncepcija siekiama kovoti su žmonių ir gyvūnų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; tai didėjanti grėsmė – dėl šio atsparumo ES kasmet miršta 25 000 žmonių ir patiriama 1,5 mlrd. EUR nuostolių. Pirmasis iniciatyvos „Sveikatos būklė ES“ dvejų metų ciklas baigtas paskelbus atskiras kiekvienos valstybės narės sveikatos ataskaitas ir pridedamą Komisijos dokumentą, kuriame šios ataskaitos susietos su platesne ES darbotvarke. Vykdydama šią iniciatyvą Komisija bendradarbiavo su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Europos sveikatos priežiūros sistemų ir politikos observatorija.

Į rezultatus nukreiptas ES biudžetas

2017 m. ES biudžetas padėjo skatinti darbo vietų kūrimą (visų pirma jaunimo) ir skatinti strategines investicijas. Remiantis ankstesniais metais vykdytais veiksmais, biudžetu toliau itin daug dėmesio skirta migracijos problemai. Beveik pusė biudžeto (75 mlrd. EUR) skirta ekonomikos augimui, užimtumui ir konkurencingumui, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui (programa „Horizontas 2020“), švietimui, mokymui ir jaunimui (programa „Erasmus+“), mažosioms ir vidutinėms įmonėms (ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa) ir transporto infrastruktūrai (Europos infrastruktūros tinklų priemonė). ES biudžeto lėšomis taip pat buvo remiamas Europos strateginių investicijų fondas, kuris paskatino vykdyti svarbius investicinius projektus ES. Ūkininkai gavo apie 43 mlrd. EUR. Skirdama iš viso beveik 6 mlrd. EUR ES padėjo stiprinti savo išorės sienų apsaugą ir spręsti migracijos ir pabėgėlių srautų problemą.

Gegužės mėn. Komisija pasiūlė skirti daugiau kaip 340 mln. EUR finansavimą, kad iki 2020 m. jaunuoliams būtų suteikta 100 000 galimybių dalyvauti Europos solidarumo korpuso solidarumo veikloje (užsiimti savanoriška veikla, stažuotis ar dirbti).

Birželio mėn. priimta dabartinės daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.) laikotarpio vidurio peržiūra. Šio persvarstymo tikslas buvo suteikti papildomų lėšų, siekiant kovoti su migracijos srautais ir saugumo problemomis, skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą ir didinti galimybes pasitelkiant ES biudžetą reaguoti į nenumatytas aplinkybes.

Komisija taip pat priėmė teisės akto pasiūlymą, kuriuo siekiama sumažinti ES lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą. Birželio 28 d. Komisija paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą, kad inicijuotų diskusijas dėl ES finansų ateities.

Bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas

Komisija pateikė visus 43 pagrindinius teisės aktų pasiūlymus ir politikos iniciatyvas, kurių reikia bendrajai skaitmeninei rinkai sukurti, kaip nustatyta 2015 m. gegužės mėn. bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje. Iki 2017 m. pabaigos Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai buvo pasiūlytos dvidešimt keturios iš šių teisėkūros iniciatyvų.

2017 m. gegužės mėn. paskelbtoje laikotarpio vidurio peržiūroje apžvelgta padaryta pažanga ir numatyti tolesni veiksmai interneto platformų, duomenų ekonomikos ir kibernetinio saugumo srityse. Rugsėjo mėn. Komisija kaip dokumentų apie Sąjungos padėtį rinkinio dalį pateikė pasiūlymą dėl naujų kibernetinio saugumo ir laisvo ne asmens duomenų judėjimo ES taisyklių. Taip pat rugsėjo mėn. paskelbtas komunikatas dėl interneto platformų atsakomybės kovojant su neteisėtu turiniu internete.

Kintančioje darbo rinkoje ir kintančioje visuomenėje ES gyventojams reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet 37 proc. darbo jėgos dar neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija iki 2020 m. apmokys vieną milijoną jaunų bedarbių, o 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planas supaprastins piliečių ir verslo įmonių gyvenimą ir padės valdžios institucijoms teikti naujas paslaugas. Dabar svarbu dėl visų pasiūlymų pasiekti politinį susitarimą su Parlamentu ir Taryba.

Rugsėjo mėn. Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais vyko aukšto lygio diskusijos apie tai, kaip Europos Sąjungai ir toliau naudotis technologijų pažanga ir išlikti šio sektoriaus lydere. Diskusijose buvo kalbėta ir apie sąžiningą apmokestinimą skaitmeninėje ekonomikoje, piliečių skaitmeninių įgūdžių tobulinimą ir stiprią kibernetinio saugumo struktūrą ES. Valstybės narės taip pat susitarė 2018 m. sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą ir siekti laisvo duomenų judėjimo.

Stiprinti kibernetinį saugumą ES

Skaitmeninės technologijos suteikia piliečiams naujų ryšio galimybių. Jos lengvina keitimąsi informacija ir sudaro ES ekonomikos pagrindą, tačiau kartu jos sukūrė ir naujų pavojų. ES padarė pažangą užtikrindama žmonių saugumą internete, o nuo 2018 m. piliečių ir įmonių apsauga dar sustiprės. Šios taisyklės bus taikomos ir naujiems elektroninių ryšių paslaugas teikiantiems dalyviams.

Vis dėlto ES reikia geriau pasirengti kovai su nerimą keliančiu kibernetinių išpuolių gausėjimu. Rugsėjo mėn. Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešime apie Sąjungos padėtį pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl visapusiško požiūrio į kibernetinio saugumo stiprinimą. Į tai įeina sustiprinta ES kibernetinio saugumo agentūra, koordinuotų valstybių narių veiksmų kibernetinio išpuolio atveju planas ir nauja ES kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema, kuri užtikrins, kad skaitmeninio pasaulio produktai ir paslaugos būtų saugūs naudoti. Pirmą kartą Komisija ypač daug dėmesio skiria kibernetinei gynybai, kartodama atnaujintą įsipareigojimą sukurti Europos saugumo ir gynybos sąjungą.

Išlaisvinti visas ES duomenų ekonomikos galimybes

Numatoma, kad 2020 m. ES duomenų ekonomikos srityje dirbs 10,4 mln. žmonių. Komisija pasiūlė laisvo ne asmens duomenų judėjimo valdymo naujas taisykles. Kartu su esamomis taisyklėmis dėl asmens duomenų naujos priemonės sudarys sąlygas saugoti ir tvarkyti ne asmens duomenis visoje ES. Taip bus galima padidinti ES įmonių konkurencingumą ir modernizuoti viešąsias paslaugas efektyvioje ES duomenų paslaugų bendrojoje rinkoje. Pašalinus duomenų vietos apribojimus bus padarytas didelis poveikis duomenų ekonomikai; dėl jo daiktų interneto įplaukos galėtų padidėti iki 112 mlrd. EUR, o ES bendrasis vidaus produktas iki 2020 m. išaugti 4 proc.

Žvelgdama į ateitį, ES siekia investicijomis paversti Europą pasaulinio lygio itin našaus skaičiavimo centru, pajėgiu realiuoju laiku analizuoti didžiulius duomenų kiekius. Be to, ji rengia sąlygas, kad 2018 m. būtų pradėta vykdyti 1 mlrd. EUR vertės pavyzdinė iniciatyva kvantinių technologijų srityje.

Užtikrinti sąžiningą konkurenciją interneto platformų ekonomikoje

Tokiose srityse kaip konkurencija ir vartotojų apsauga interneto platformoms yra taikomos ES taisyklės. Taip sukuriamas ir įmonių, ir plačiosios visuomenės pasitikėjimas. Prireikus ES imasi veiksmų užtikrinti šių taisyklių laikymąsi.

2017 m. gegužės mėn. buvo priimtas sprendimas, kuriuo bendrovės „Amazon“ pasiūlyti prisiimti įsipareigojimai pripažinti jai teisiškai privalomais. Taip sprendžiamos išankstiniame vertinime nurodytos konkurencijos problemos dėl tam tikrų bendrovės „Amazon“ platinimo susitarimų su e. knygų leidėjais Europoje nuostatų. Birželio mėn. Komisija skyrė bendrovei „Google“ 2,42 mlrd. EUR baudą už piktnaudžiavimą savo, kaip paieškos sistemos, dominuojančia padėtimi rinkoje: bendrovė neteisėtai suteikė pirmenybę kitam „Google“ produktui – savo teikiamai kainų palyginimo paslaugai.

Gerinti junglumą

ES patvirtino planą įrengti belaidžio vietinio tinklo viešosios prieigos taškus 6 000–8 000 vietos bendruomenių visoje ES. 120 mln. EUR vertės iniciatyva „WiFi4EU“ padės užtikrinti prieigą prie belaidžio vietinio tinklo tokiose viešosiose erdvėse kaip parkai, aikštės, viešosios paskirties pastatai, bibliotekos, sveikatos centrai ir muziejai.

Iniciatyva „WiFi4EU“ priklauso 2016 m. rugsėjo mėn. Komisijos patvirtintam plataus užmojo priemonių rinkiniui, skirtam augantiems piliečių poreikiams gauti prieigą prie interneto ryšio tenkinti ir konkurencingumui ES skatinti. Priemonėms taip pat priklauso veiksmų planas plėtoti pažangiausius 5G belaidžio ryšio tinklus visoje ES.

Svarbus žingsnis siekiant šio tikslo žengtas 2017 m. gegužės mėn., kai Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad iki 2020 m. belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms būtų atlaisvinta 700 MHz dažnių juosta.

Modernizavus esamas ES telekomunikacijų taisykles (pasiūlymas dėl Europos elektroninių ryšių kodekso) bus sukurta palankesnė reglamentavimo aplinka, skatinant investuoti į aukščiausios kokybės infrastruktūrą visose valstybėse narėse.

Panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius

2017 m. birželio 15 d. panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčiai. Tai reiškia, kad tarptinklinio ryšio vartotojai keliaudami po ES galės skambinti, siųsti tekstines žinutes ar naršyti internete savo mobiliuosiuose telefonuose ir mokėti už tai tiek pat, kiek mokėtų namie.

Lengvinti prieigą prie skaitmeninio turinio

Nuo 2018 m. ES gyventojai galės naudotis internetinio turinio paslaugomis būdami bet kurioje Euro­pos šalyje. 2017 m. birželio mėn. priėmus naujas taisykles, vartotojai, lankydamiesi kitoje ES šalyje, galės naudotis internetinio turinio paslaugomis, už kurias sumokėjo savo šalyje. Bus galima pasirinkti šio reglamento nuostatas taikyti kai kurių viešųjų transliuotojų teikiamoms nemokamo transliavimo paslaugoms su sąlyga, kad transliuotojai nustatys savo abonentų gyvenamosios vietos šalį.

Liepos mėn. toliau modernizuojant ES autorių teisių teisę buvo priimta teisės aktų, kuriais milijonams aklųjų ir kitų spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų bus sudarytos geresnės galimybės gauti knygų. Naujosios ES taisyklės įsigalios 2018 m. spalio mėn.

Lapkričio mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija pasiekė politinį susitarimą siekdami nutraukti nepagrįstą geografinį blokavimą vartotojams, norintiems pirkti produktų ar paslaugų internetu visoje ES. Naujomis taisyklėmis bus skatinama e. prekyba, nes tai naudinga ir vartotojams, ir įmonėms.

Skatinti Europos pirmavimą itin našaus skaičiavimo srityje

Kovo mėn. septynių šalių (Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos ir Vokietijos) ministrai pasirašė Europos itin našaus skaičiavimo deklaraciją, kuria siekiama teikti finansinę paramą kitos kartos itin našaus skaičiavimo ir duomenų palaikymo infrastruktūrai. Tais pačiais metais prie jų prisijungė Belgija, Bulgarija, Graikija, Kroatija, Slovėnija ir Šveicarija.

Dalytis duomenimis moksliniams tyrimams gerinti

2017 m. pradėta įgyvendinti Europos atvirojo mokslo debesijos iniciatyva užtikrins 1,7 mln. ES tyrėjų ir 70 mln. mokslo ir technologijų specialistų virtualią aplinką, kurioje bus galima saugoti ir pakartotinai naudoti duomenis bei jais dalytis įvairiose mokslo srityse ir šalyse. Pagal programą „Horizontas 2020“ skirta daugiau kaip 260 mln. EUR debesijai sukurti.

Švietimas

2017 m. Komisija pradėjo taikyti įsivertinimo priemonę, kad padėtų mokykloms įvertinti savo skaitmeninius pajėgumus. Pagal ją mokyklos galės gauti paramą, kad plėtotų ir tobulintų technologijų naudojimą mokymo ir mokymosi procese. Gruodžio mėn. įsivertinimo priemonės SELFIE bandoma­jame projekte jau dalyvavo 650 mokyklų iš 14 šalių. 2018 m. priemonė SELFIE bus pasiekiama visose ES mokyklose.

E. valdžia

Gegužės mėn. pateiktas pasiūlymas, pagal kurį asmenims ir bendrovėms vieno skaitmeninio langelio principu bus lengviau gauti aukštos kokybės informaciją, internetu atlikti administracines procedūras ir gauti paslaugas. Bendrieji skaitmeniniai vartai kasmet galėtų padėti bendrovėms sutaupyti daugiau kaip 11 mlrd. EUR, o ES piliečiams – iki 855 000 valandų.

Piliečiai ir privačios bendrovės dabar gali ieškoti informacijos apie visose ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje registruotas bendroves. Verslo registrų sąveikos sistema priklauso Europos e. teisingumo portalui, kuriuo vieno langelio principu naudojasi visos Europos piliečiai, įmonės ir teisės specialistai. Jį bendromis jėgomis palaiko šalių vyriausybės ir Komisija. Jis teikia viešąją prieigą prie informacijos apie dalyvaujančių šalių bendroves ir užtikrina saugius ir apsaugotus elektroninius visos Europos verslo registrų ryšius. Pagrindinis jo tikslas yra didinti pasitikėjimą bendrąja rinka teikiant skaidrią, naujausią informaciją ir mažinti nebūtiną bendrovių naštą. Nuo birželio mėn., kai verslo registrų sąveikos sistema pradėjo veikti, iki metų pabaigos joje atlikta daugiau kaip 139 000 bendrovių paieškų.

Liepos mėn. taip pat pradėjo veikti Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistema. Naujoji IT platforma sujungia apie 15 000 socialinės apsaugos įstaigų ES valstybėse narėse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje – taip lengviau kovoti su klaidomis ir sukčiavimu. Nacionalinės socialinės apsaugos institucijos naudosis standartizuotais elektroniniais dokumentais savo šalies kalba, o tai užtikrins, kad jos keisis tiksliais ir išsamiais duomenimis. Naujoji priemonė bus taip pat naudinga piliečiams, kurie gyveno ir dirbo keliose dalyvaujančiose šalyse: bus lengviau ir greičiau apskaičiuoti jų socialines išmokas.

Spalio mėn. valstybės narės susitarė laikytis bendro požiūrio teikdamos viešąsias paslaugas internetu, įskaitant tarpvalstybines paslaugas ir įvairias politikos sritis. Tai padės mažinti biurokratizmą asmenims ir įmonėms, pavyzdžiui, reikalaujant sertifikatų, registruojantis gauti paslaugas ir pateikiant mokesčių deklaraciją.

Finansuoti junglumą ir skaitmeninį verslumą

Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei Europos sanglaudos politika įneša didžiausią indėlį siekiant bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų. Pagal individualiai sukurtas valstybių narių ir regionų skaitmeninio augimo strategijas Europos struktūriniai ir investicijų fondai skyrė daugiau negu 20 mlrd. EUR, kad paskatintų kurti skaitmenines pradedančiąsias įmones. Dėl to mažosios ir vidutinės įmonės gali gauti naudos iš skaitmeninimo; viešojo administravimo įstaigos gali dirbti veiksmingiau ir greičiau teikti geresnes paslaugas piliečiams ir įmonėms; nepakankamai aptarnaujamose vietovėse gali būti teikiamas plačiajuosčio interneto ryšys už prieinamą kainą. 2017 m. lapkričio mėn. pradėjo veikti plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklas, siekiant palengvinti sparčiojo plačiajuosčio interneto plėtrą ir padėti įveikti skaitmeninį skirtumą tarp miesto ir kaimo regionų. Jie veikia regionų ir nacionaliniu mastu, teikia informaciją ir pagalbą plačiajuosčio ryšio diegimo srityje. Praėjusiais metais toliau siekta tikslo iki 2020 m. aprūpinti plačiajuosčiu ryšiu 18 mln. kaimo gyventojų.

Skaitmeninė sveikata ir priežiūra

Kovo mėn. pradėjo veikti pirmieji 24 Europos retųjų ir sudėtingų ligų referencijos centrų tinklai, sujungę daugiau kaip 900 labai specializuotų sveikatos priežiūros įstaigų, esančių daugiau kaip 300 ligoninių 25 ES valstybėse narėse ir Norvegijoje. Šie tinklai padeda spręsti sudėtingų arba retų medicinos būklių, kurioms reikia itin specifinio gydymo ir sutelktų žinių bei išteklių, problemą. Bus dirbama su įvairiais teminiais klausimais, įskaitant kaulų ligas, vaikų sergamumą vėžiu, imunodeficitą.

Suprasti skaitmeninimo poveikį finansų sektoriui

Technologijos keičia finansų sektorių. Finansų sektoriui, kaip didžiausiam pasaulyje IT produktų ir paslaugų vartotojui, bus naudingos naujos kartos apdorojimo, saugojimo, judumo ir tapatybės nustatymo technologijos, socialiniai tinklai, dirbtinis intelektas ir paskirstytosios sistemos. Kuriami nauji verslo modeliai, kurie galėtų padėti praktiškai įgyvendinti ES bendrąją finansinių paslaugų rinką, kurioje vartotojų ir paslaugų teikėjų santykiams netrukdytų nei fizinis atstumas, nei kalbiniai skirtumai. Dėl to ES finansinių paslaugų politikos srityje kyla svarbių politinių ir reguliavimo klausimų, kurie sprendžiami surengiant plataus masto viešąsias konsultacijas, skirtas nuspręsti, ar reikia konkrečių ES lygmens veiksmų.

Skaitmeninės technologijos kelyje

2017 m. kovo 23 d. Skaitmeninės dienos renginyje Romoje 29 šalys (ES valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės narės) pasirašė ketinimų protokolą sukurti susietojo automatizuoto transporto priemonių vairavimo tarptautinių bandymų teisinę sistemą, grindžiamą suderintomis duomenų prieigos, atsakomybės ir junglumo taisyklėmis. Jos susitarė aktyviau bendradarbiauti išbandant automatizuotas kelių transporto priemones tarptautinėse erdvėse ir šiuo metu bendradarbiauja su pramonės partneriais, siekdamos praktiškai įgyvendinti šį susitarimą. Komisija stengiasi užtikrinti palankias sąlygas tarptautiniams susietojo transporto koridoriams kurti.

Gegužės mėn. Komisija pateikė pasiūlymų modernizuoti ES susisiekimą ir transportą. Plataus masto iniciatyvų rinkiniu „Europa kelyje“ siekiama padidinti transporto saugumą; skatinti diegti teisingesnes kelių apmokestinimo sistemas; mažinti anglies dioksido išmetalų kiekį, oro taršą ir grūstis; mažinti biurokratizmą įmonėms; kovoti su neteisėtu įdarbinimu ir užtikrinti darbuotojams tinkamas sąlygas bei poilsio laiką. Komisija taip pat skatina sklandaus judumo sprendimus, kad būtų lengviau keliauti visoje Europos Sąjungoje. Vienas iš pavyzdžių yra pasiūlymas didinti rinkliavos sistemų sąveikumą, kad vairuotojai galėtų važiuoti per visą ES, nesirūpindami dėl skirtingų administracinių formalumų. Bendros viešojo transporto duomenų specifikacijos taip pat leis keleiviams geriau planuotis kelionę ir vykti geriausiu maršrutu, net jei tenka kirsti sieną.

Dronų technologijos

Birželio mėn. pristatytas planas dėl saugaus, apsaugoto ir aplinkai nežalingo dronų panaudojimo žemesnėje oro erdvėje. Dronų valdymo sistema „U-Space“ iš pradžių aprėpia aukštį iki 150 metrų; jos pagrindu ES bus plėtojama stipri ir dinamiška dronų teikiamų paslaugų rinka. 2019 m. turėtų būti įdiegta dronų ir jų operatorių registravimo, jų e. tapatybės nustatymo ir virtualių vietovės ribų nustatymo (geografinio ribojimo) sistema.

Patikimesnis vartotojų tapatybės nustatymas atliekant elektroninius mokėjimus

Vienu iš pagrindinių ES skaitmeninės politikos tikslų 2017 m. ir toliau išliko elektroninių mokėjimų saugumo didinimas. Šiuo tikslu Komisija lapkričio mėn. nustatė tam tikrus saugumo reikalavimus, kurių privalo laikytis mokėjimo paslaugų teikėjai – bankai arba kitos mokėjimo įstaigos – atlikdami mokėjimus arba teikdami su mokėjimais susijusias paslaugas.

Kurti modernią ir plataus užmojo energetikos sąjungą

Europos Sąjungos visuomenė praktiškai pereina prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų naudojimo. 2017 m. padaryta pažanga sudaro galimybes ES įgyvendinti energetikos sąjungą, kurti naujas darbo vietas, užtikrinti ekonomikos augimą ir investicijas. Prieš dvejus metus paskelbusi apie strategiją, Komisija jau pateikė visus pagrindinius pasiūlymus, kurių reikia siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, užtikrinant, kad ES pirmautų kovos su klimato kaita ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, ir sudaryti tinkamas sąlygas energijos vartotojams.

Iš 2017 m. lapkričio mėn. paskelbtos Trečiosios energetikos sąjungos būklės ataskaitos matyti, kad ES sėkmingai siekia 2020 m. energetikos ir klimato tikslų. Jau dabar galutinis energijos suvartojimas yra mažesnis už 2020 m. tikslą. Be to, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 m. sumažėjo 23 proc., o ES ekonomika išaugo 53 proc. Iš šios tendencijos matyti, kad ES ir toliau sėkmingai įrodo, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo veiksmai neatsiejami nuo ekonomikos augimo. ES energijos rūšių derinyje atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis jau dabar viršija 16 proc., taigi ES sėkmingai siekia savo 2020 m. tikslo, kuris yra 20 proc. 2017 m. kovo mėn. iš viso 11 valstybių narių jau buvo pasiekusios savo nacionalinius 2020 m. tikslus.

2017 m. padaryta didelė pažanga dėl 2016 m. lapkričio mėn. pateikto priemonių rinkinio „Švari energija visiems europiečiams“ ir pasiektas preliminarus susitarimas dėl pastatų energinio naudingumo dokumentų rinkinio. Gruodžio mėn. Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl septynių dokumentų iš aštuonių, Europos Parlamentas 2018 m. pradžioje turi pateikti poziciją dėl visų aštuonių dokumentų rinkinių ir netrukus bus pasiektas politinis susitarimas dėl kitų klausimų. ES vartotojai turės daugiau energijos tiekimo pasirinkimo galimybių, naudosis patikimomis energijos kainų lyginimo priemonėmis ir galės gaminti bei parduoti savo pagamintą elektrą.

Gegužės mėn. pradėta įgyvendinti iniciatyva „Švari ES salų energija“, kuria siekiama padėti ES saloms sumažinti priklausomybę nuo energijos importo geriau išnaudojant savus atsinaujinančiųjų energijos išteklių šaltinius ir diegiant modernesnes, novatoriškesnes energetikos sistemas. Naudingos bus ne tik sumažėjusios energetikos išlaidos, bet ir geresnė oro kokybė bei mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekis.

Mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro neturėtų likti užmirštas nė vienas regionas. Gruodžio mėn. pradėjo veikti nauja platforma, padedanti kurti projektus ir ilgalaikes strategijas akmens anglies regionuose. Ja siekiama paspartinti perėjimo procesą ir spręsti aplinkos ir socialines problemas.

Energijos vartojimo efektyvumas

Kovo mėn. pasirašytas susitarimas dėl aiškesnių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo taisyklių, įskaitant produktų informacijos kategorijų keitimą siekiant atsižvelgti į pastarųjų metų pažangą. Taikydami persvarstytą energijos vartojimo efektyvumo etiketę ir ekologinį projektavimą, namų ūkiai galėtų sutaupyti iki 500 EUR per metus.

2017 m. pasiektas politinis susitarimas dėl naujų pastatų energinio naudingumo didinimo taisyklių ir peržiūrėtos rekomendacijos, kaip į nacionalines sąskaitas įtraukti energijos vartojimo efektyvumo sutartis. Dabar mokykloms, ligoninėms ir kitiems viešosios paskirties pastatams, kurie sudaro daugiau kaip 10 proc. visų ES esančių pastatų, bus lengviau investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

Europos investicijų bankas gegužės mėn. pradėjo įgyvendinti Europos pagalbos vietinei energetikai iniciatyvą. Pagal ją bus teikiama pagalba regionų valdžios institucijoms, rengiančioms energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus.

Rugsėjo mėn. visos valstybės narės pasirašė Talino deklaraciją dėl e. energetikos, kuria siekiama skatinti valstybių narių ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą kuriant plataus masto energetikos skaitmeninimo strategiją.

Lapkričio mėn. ES paskelbė ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių pažanga, padaryta siekiant 2020 m. nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Vienas iš pagrindinių rezultatų yra tas, kad net 2015 m., be kita ko, dėl šaltesnės žiemos ir žemesnių kuro kainų išaugus energijos vartojimui, ES vis tiek sėkmingai siekia 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo.

Energetinis saugumas, solidarumas ir pasitikėjimas

Vienas iš svarbiausių Energetikos sąjungos aspektų – stabilaus energijos tiekimo ES vartotojams užtikrinimas. Lapkričio 1 d., prieš prasidedant žiemos šildymo sezonui, pradėjo galioti naujos taisyklės, kuriomis siekiama gerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą ir greičiau ir efektyviau spręsti visas dujų tiekimo krizes. Ištikus rimtai krizei, valstybės narės privalės pagelbėti savo kaimynėms, kad namų ūkiai nebūtų palikti nelaimėje.

Vykdydama plataus užmojo veiksmus, kuriais siekiama plėtoti įvairiapusiškas ir saugias Baltijos šalių dujų rinkas, Latvija balandžio mėn. atvėrė savo dujų rinką konkurencijai; tai reiškia, kad vartotojams nebereikės priklausyti nuo vienintelio tiekėjo.

Labai svarbiu įvykiu visam regionui tapo ketvirtasis Komisijos Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo iniciatyvos aukšto lygio ministrų susitikimas. Ministrai pasirašė susitarimo memorandumą, taip pat ir dėl bendro požiūrio į elektros energijos rinkas, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos vystymą. Pasiektas susitarimas, kad ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės mėn. pabaigos būtų rastas geriausias būdas sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus ir žemyninės Europos sistemą.

Branduolinis saugumas išlieka ES pagrindinis prioritetas. 2017 m. gegužės mėn. ES paskelbė savo pirmąją panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugaus ir atsakingo tvarkymo ES ataskaitą. Ataskaitoje pateikiamas aiškus esamos padėties vaizdas, nustatoma, kad ES standartai išaugo, ir išryškinamos svarbiausios sritys, reikalaujančios tolesnio tobulinimo ir dėmesio. Iš tarptautinių įvykių praėjusiais metais paminėtinas vasario 28 d. ir kovo 1 d. Briuselyje vykęs ES ir Irano aukšto lygio seminaras tarptautinio branduolinio bendradarbiavimo klausimais.

Visiškai integruota energijos vidaus rinka

Toliau stengiamasi kurti bendrąją rinką, kurioje laisvai ir saugiai vyktų prekyba švaria energija. Trečiojoje energetikos sąjungos būklės ataskaitoje patvirtinta, kad neįmanoma pereiti prie kitokio energetikos modelio, nepritaikius infrastruktūros prie būsimos energetikos sistemos poreikių. Nuveikta daug, tačiau vis dar išlieka kliūčių, ypač elektros energijos sektoriuje. Spręsdama šią problemą Komisija lapkričio mėn. priėmė komunikatą iki 2030 m. pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 15 proc. tikslinį rodiklį. Ji taip pat priėmė trečiąjį bendro intereso projektų sąrašą, kuriame yra 173 Europai svarbūs projektai. Pirmą kartą šiame sąraše numatyti keturi tarpvalstybinių anglies dioksido tinklų projektai.

Kad paremtų projektų įgyvendinimą, ES investavo 1,7 mlrd. EUR į 96 elektros, dujų ir pažangiojo energetikos tinklo infrastruktūros projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, pagal kurią nuo 2014 iki 2020 m. energetikos projektams bus skirta 5,35 mlrd. EUR. Balandžio mėn. ES skyrė 800 mln. EUR finansavimą šios priemonės projektams elektros, dujų ir pažangiojo energetikos tinklo infrastruktūros srityse.

ES toliau dirbo, kad būtų sujungti valstybių narių elektros tinklai ir dujų infrastruktūros, įskaitant ir Norvegiją su Lenkija per Daniją jungiantį šiaurės dujų tiekimo koridorių; projektą „Celtic Interconnector“, pagal kurį sujungtos Prancūzijos ir Airijos elektros energijos sistemos, ir pagalbą siekiant pašalinti laisvo dujų tekėjimo kliūtis Vidurio ir Pietryčių Europoje. Be to, ES investuos 101,4 mln. EUR į suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą Krke, Kroatijoje.

2017 m. ES vykdė tolesnius veiksmus dėl valstybės pagalbos sektoriaus tyrimo dėl nacionalinių pajėgumo priemonių. Visų pirma ji nagrinėjo, ar šiomis priemonėmis užtikrinamas pakankamas elektros energijos tiekimas neiškraipant konkurencijos ar prekybos bendrojoje rinkoje. Kai kurios valstybės narės pradėjo taikyti pajėgumų mechanizmus siekdamos visą laiką užtikrinti pakankamą tiekimą. Dabar ES kartu su valstybėmis narėmis siekia užtikrinti, kad dabartinės ir planuojamos priemonės atitiktų valstybės pagalbos taisykles.

Prie tarptautinių veiksmų priskiriamas Komisijos pasiūlymas dėl įgaliojimų vesti derybas su Rusija dėl projekto „Nord Stream 2“, kuriuo Rusijos dujų tiekimas bus sujungtas su ES rinka, eksploatavimo principų.

Siekdama gerinti ES energetikos vidaus rinkos veikimą ir stiprinti valstybių narių tarpusavio solidarumą, Komisija lapkričio mėn. pasiūlė bendras taisykles dėl bendras taisykles dėl dujotiekių, patenkančių į Europos dujų vidaus rinką.

Ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Tolesni pasauliniai veiksmai kovojant su klimato kaita

Praėjusiais metais ES toliau skatino tarptautinius veiksmus klimato kaitos srityje. Birželio mėn. Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo ketinimą pasitraukti iš itin svarbios pasaulinės klimato kaitos sutarties, pasirašytos 2015 m. Paryžiuje (Prancūzija). Atsakydamos į tai, ES ir tarptautinės partnerės patvirtino savo bendrą pasiryžimą visapusiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, kuriuo siekiama pasaulio temperatūros kilimą apriboti iki kur kas mažiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu.

Kartu su 79 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis ES paragino pasaulio bendruomenę tęsti plataus užmojo kovos su klimato kaita veiksmus. Rugsėjo mėn. Kanadoje vykusiame ES, Kanados ir Kinijos surengtame ministrų susitikime susirinko viso pasaulio šalių atstovai siekdami skatinti greitesnį perėjimą prie visuotinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

ES toliau dalyvavo tarptautinėse derybose siekdama plėtoti procedūras ir gaires, reikalingas Paryžiaus susitarimui įgyvendinti, visų pirma lapkričio mėn. Bonoje vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje.

Gruodžio mėn. Paryžiuje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono surengtame „Vienos planetos“ aukščiausiojo lygio susitikime Komisija supažindino su savo nauju planetai naudingų veiksmų planu ir jame išdėstytomis 10 pokyčių skatinimo iniciatyvų, kuriomis siekiama kurti modernią ekonomiką ir teisingą visuomenę.

Pavyzdžiui, Komisija paskelbė apie investicijas į tris tikslines sritis įgyvendinant ES išorės investicijų planą, kuriomis siekiama iki 2020 m. sutelkti ne mažiau kaip 44 mlrd. EUR tvarių investicijų į Afrikos ir Europos kaimynystės šalis. Tikimasi, kad šiomis išlaidomis iki 2020 m. bus sukurta iki 9 mlrd. EUR investicijų.

ES tebėra įsipareigojusi siekti bendro pasaulinio tikslo – iki 2020 m. iš įvairių šaltinių sutelkti po 100 mlrd. EUR per metus ir iki 2025 m. finansuoti klimato srities veiksmus besivystančiose šalyse. Ji ir toliau gerokai didins finansavimą veiksmams, kuriais siekiama prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. 2016 m. ES ir jos valstybės narės kovai su klimato kaita finansuoti iš viso skyrė 20,2 mlrd. EUR, arba per 15 proc. daugiau negu 2015 m.

ES tesi Paryžiuje duotus pažadus

ES užima tarptautinės lyderės poziciją dėl prie klimato atšilimo prisidedančių hidrofluorangliavan­denilių – pavojingų klimato atšilimą skatinančių dujų, dažnai naudojamų šildymo ir vėsinimo įrangoje, laipsniško atsisakymo visame pasaulyje. Sustabdžius ir mažinant spartų išmetamų hidrofluorangliavandenilių, kurie tūkstančius kartų galingesni už anglies dioksidą, kiekio didėjimą būtų labai prisidedama prie Paryžiaus susitarime nustatyto temperatūros tikslo. 2016 m. spalio mėn. Kigalyje (Ruanda) beveik 200 šalių susitarė laipsniškai riboti šių dujų gamybą ir naudojimą. 2017 m. lapkričio mėn. ES valstybės narės paskatino priimti susitarimą, kuris įsigalios 2019 m. sausio mėn. ES buvo apdovanota už politinį vadovavimą priimant šį susitarimą.

Kalbant apie vidaus įvykius, sutarta dėl visų pagrindinių pasiūlymų, kurių reikia norint pasiekti ES įsipareigojimą pagal susitarimą iki 2030 m. ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūra, nacionaliniai valstybių narių išmetamų dujų kiekio tikslai, žemės naudojimo sektoriaus įtraukimas į ES klimato srities teisės aktus ir kova su aviacijos išmetamaisiais teršalais.

Lapkričio mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų susitarimą peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nuostatas, kurios bus taikomos po 2020 m. Ši pagrindinės ES priemonės, skirtos taupiam išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių teršalų kiekio mažinimui, reforma padės ES tvirčiau vykdyti svarbų įsipareigojimą iki 2030 m. ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Peržiūra padės iš esmės pakeisti sistemą, sparčiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir sumažinti esamą apyvartinių taršos leidimų perteklinę pasiūlą anglies dioksido rinkoje; papildomais apsaugos mechanizmais ES pramonei prireikus bus užtikrinama didesnė apsauga nuo anglies dioksido nuotėkio rizikos; keliais pagalbiniais mechanizmais bus padedama pramonei ir energetikos sektoriui spręsti inovacijų ir investicijų problemas pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

ES taip pat priėmė priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vientisumą, kai Jungtinėje Karalystėje dėl jos pasitraukimo iš Sąjungos nebebus taikoma ES teisė.

Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje pasiektas susitarimas dėl pasaulinės rinkos priemonės, pagal kurią būtų sprendžiamas tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų klausimas siekiant, kad jų kiekis neviršytų 2020 m. lygio. Po to ES priėmė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalinius pakeitimus, kad jos geografinė aprėptis apimtų tik skrydžius Europos viduje. Taip aviacijos sektorius ir toliau prisidės siekiant ES tikslų klimato srityje ir padės sklandžiai įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę.

Susiejus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą su panašiomis sistemomis didinamos rinkos galimybės sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu mažinamos kovos su klimato kaita išlaidos. Lapkričio mėn. ES ir Šveicarija pasirašė susitarimą susieti savo sistemas. Tai pirmas tokio pobūdžio susitarimas ES ir pirmas dviejų Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos šalių susitarimas. Be to, Kinijai rengiantis įdiegti savo prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, ES ir Kinija ima aktyviau bendradarbiauti anglies dioksido rinkų klausimais.

Gruodžio mėn. pasiektas politinis susitarimas dėl Pastangų pasidalijimo reglamento, kuriuo siekiant 2030 m. ES tikslų klimato kaitos srityje mažinamas transporto, pastatų, atliekų tvarkymo ir žemės ūkio išmetamų teršalų kiekis. Pasiektas susitarimas ir dėl naujų naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamų teršalų kiekio apskaitos taisyklių. Naujomis taisyklėmis didinamas žemės ir miškų kaip anglies dioksido absorbentų vaidmuo ir skatinama našiai ir tausiai juos naudoti, toliau plėtojant bioekonomiką ir pažangų klimato kaitos atžvilgiu žemės ūkį.

Diegti netaršų, konkurencingą ir susietąjį susisiekimą

2017 m. Komisija pateikė pasiūlymų modernizuoti ES susisiekimą ir transportą. Pasiūlymais siekiama padėti sektoriui pereiti prie švarios energijos ir skaitmeninimo, kartu išsaugant jo konkurencingumą ir socialinę įtrauktį.

Gegužės mėn. buvo pateikta darbotvarkė „Europa kelyje“. Jos pagrindiniai tikslai – didinti eismo saugumą, mažinti išmetamų anglies dioksido dujų kiekį, oro taršą ir grūstis.

Po to lapkričio mėn. pateiktas dar vienas priemonių rinkinys, kuriuo skatinamos naujų technologijų ir verslo modelių inovacijos ir siūloma efektyviau naudoti visų rūšių krovinių gabenimo transportą. Priemonėms priklauso pasiūlymas dėl naujų anglies dioksido išmetimo standartų automobiliams ir furgonams, siekiant paspartinti perėjimą prie mažataršių ir netaršių transporto priemonių. Pagal šį pasiūlymą ES parduodamų naujų automobilių ir furgonų parko vidutiniai išmetamo anglies dioksido kiekio rodikliai 2030 m. turės būti 30 proc. mažesni negu 2021 m.

Komisija pradeda įgyvendinti įvairias švaraus, susietojo ir konkurencingo susisiekimo iniciatyvas. Plintant elektrinių transporto priemonių naudojimui ES, smarkiai išaugs baterijų paklausa. Todėl Komisija siekia sukurti „ES baterijų aljansą“ – sujungti valstybes nares ir šioje srityje veikiančias pramonės įmones į baterijų vertės grandinę, kuri turi pradėti veikti 2018 m. vasario mėn. Švarios energijos pramonės forume.

Integruoti kovos su klimato kaita veiksmus į įvairias politikos sritis

Siekdama remti ES perėjimą prie tvaresnės ir mažo anglies dioksido kiekio naudojimo ateities, Komisija patvirtino 222 mln. EUR vertės investicijų paketą iš ES biudžeto pagal Aplinkos ir klimato politikos programą LIFE. Taip bus sutelkta papildomų investicijų ir galiausiai iš viso bus skirta 379 mln. EUR 139 naujiems projektams 20-yje valstybių narių. Projektai padės valstybėms narėms pereiti prie labiau žiedinės ekonomikos, pagal juos bus remiamas ES veiksmų plano gamtai įgyvendinimas. Pavyzdžiui, už šias lėšas bus stiprinamas Šeldės žiočių Belgijoje (vieno iš labiausiai apkrautų vandens kelių Europoje) atsparumas, kuriamos priemonės dulkių audroms dykumoje numatyti ir karščio salos efektui miestuose silpninti.

Atnaujinta ES pramonės politika

Savo rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris paskelbė naują pramonės politikos strategiją, kuria siekiama paskatinti ES pramonės sritis toliau užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Šioje išsamioje pramonės strategijoje sujungiamos visos esamos ir naujos iniciatyvos ir išaiškinama, kokie uždaviniai laukia visų dalyvaujančių subjektų.

Galimybė laisvai prekiauti prekėmis ir paslaugomis praktikoje

Daugumai produktų, kuriais prekiaujama tarp valstybių narių, taikomos suderintos taisyklės. Taigi produktų standartai visiems vienodi ir nėra prekybos tarp valstybių narių kliūčių. Vis dėlto, kai bendrų taisyklių nėra, taikomas abipusio pripažinimo principas. Tai reiškia, kad, jei produktas laikomas tinkamu parduoti vienoje valstybėje narėje, jis tinkamas parduoti visose valstybėse narėse. Tačiau šis principas ne visada gerai veikia praktikoje, nes prekės gali būti sustabdomos pasienyje, nors jomis visose bendrosios rinkos šalyse turėtų būti prekiaujama laisvai. Pagal naują pasiūlymą vienos šalies pardavėjai galėtų naudodamiesi abipusio pripažinimo deklaracija įrodyti, kad gaminys atitinka visus kitos šalies reikalavimus. Šis pasiūlymas parengtas kartu su kitu pasiūlymu, kuriuo siekiama sustiprinti rinkos priežiūrą, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų geriau kontroliuoti savo šalyje parduodamas prekes.

ES toliau siekia, kad bendroji rinka būtų naudingesnė žmonėms ir įmonėms. Tačiau tebėra kliūčių, trukdančių įmonėms pradėti plėsti veiklą ir galinčių lemti didesnes kainas ir mažesnį pasirinkimą vartotojams. Tam, kad ši tendencija pasikeistų, būtų kuriama daugiau darbo vietų ir augtų ekonomika, valstybės narės turi geriau išnaudoti bendrosios paslaugų rinkos potencialą.

2017 m. buvo pristatytas priemonių, padėsiančių įmonėms ir specialistams lengviau teikti paslaugas visiems ES piliečiams, rinkinys. Be kita ko, numatyta nauja Europos paslaugų e. kortelė: supaprastinta elektroninė procedūra, kad verslo ir statybos paslaugų teikėjams būtų lengviau užbaigti administracinius formalumus, būtinus norint teikti paslaugas užsienyje. Kitu pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad valstybių narių taikomi profesijų reglamentavimo reikalavimai būtų proporcingi ir pagrįsti.

Viešųjų pirkimų ir inovacijų skatinimas

Siekdama stiprinti bendrąją rinką ir nuolat skatinti investicijas Europos Sąjungoje, Komisija spalio mėn. pateikė pasiūlymą „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“. Jame nustatytas metodas, kuriuo užtikrinami veiksmingesni ir tvaresni viešieji pirkimai, visapusiškai naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Taip siekiama supaprastinti ir paspartinti procedūras.

Kad paskatintų bendroves, visų pirma mažąsias, vidutines ir pradedančiąsias įmones, investuoti į inovacijas ir kūrybiškumą, Komisija taip pat pasiūlė priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų tinkamai saugomos intelektinės nuosavybės teisės. Šiomis priemonėmis bus sustiprintas ES kolektyvinis gebėjimas pažaboti įmonėms ir darbo vietoms kenkiančias suklastotas prekes ir piratinį turinį gaminančius stambius žaidėjus. Priemonės taip pat užtikrins vartotojų sveikatos apsaugą ir saugą, pavyzdžiui, vaistų ir žaislų srityse. Siūloma patentų licencijavimo sistema taip pat turėtų padėti diegti technologijas, leidžiančias užtikrinti įvairiausių įrenginių (nuo išmaniųjų telefonų iki susietųjų automobilių) tarpusavio sąveiką ir jungtis (daiktų internetą).

Finansinės paslaugos. Geresni produktai ir didesnis pasirinkimas vartotojams

ES yra įsipareigojusi kurti tvirtesnę ir teisingesnę bendrąją rinką, be kita ko, naudodamasi skaitmeninėmis priemonėmis. Finansinių paslaugų srityje tam reikia didinti konkurencingumą ir gerinti pasirinkimą, kad vartotojai galėtų naudotis mažesnėmis kainomis ir geresne kokybe, kad ir kur – užsienyje ar namuose – pirktų finansines paslaugas, pavyzdžiui, banko sąskaitas, automobilio draudimą, pinigų pervedimus ir pensijas. Visos ES rinkos teikiama nauda turėtų galėti naudotis ir finansinių paslaugų teikėjai.

Todėl Komisija pradėjo įgyvendinti Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planą, kuriame nustatyta, kuriose srityse reikia toliau dirbti, kad vartotojai gautų kuo didesnę naudą. Planu, be kitų tikslų, siekiama, kad vairuotojams būtų lengviau perkelti už drausmingą vairavimą gaunamas nuolaidas į užsienį, sumažinti mokesčius už tarpvalstybinius sandorius kita nei euras valiuta ir sumažinti teisines ir reguliavimo kliūtis įmonėms, norinčioms plėsti verslą užsienyje.

Komisija ketina sukurti naują pensijų produktų klasę, todėl pensijai kaupti siekiantys ES vartotojai turės didesnį pasirinkimą. Šiuo metu ES asmeninių pensijų rinka yra susiskaidžiusi ir netolygi. Dėl siūlomos naujos rūšies savanoriškos asmeninės pensijos vartotojai galės papildyti savo pensijų santaupas ir kartu gauti patikimą vartotojų apsaugą.

Galimybės susirasti darbą ir dirbti saugiai bei teisėtai

Bendroji darbuotojų rinka geriausiai veikia, kai žmonės gali rasti tinkamą darbą kitose valstybėse narėse. Apžvelgiamaisiais metais padaryta didelė pažanga plečiant Europos darbo mobilumo portalą EURES, kuriame siūlomos nemokamos paslaugos darbuotojams ir darbdaviams, ieškantiems darbo ar darbuotojų bet kurioje ES šalyje. 2018 m. tinklas bus atvertas didesniam skaičiui partnerių, kaip antai privačioms užimtumo tarnyboms, ir portale bus siūloma daugiau darbo vietų ir skelbiama daugiau gyvenimo aprašymų.

ES taip pat toliau saugo žmonių sveikatą ir užtikrina saugą darbe. 2017 m. pasiūlytas naujas teisės aktas dėl kancerogenų ir mutagenų, kuriuo siekiama sumažinti septynių medžiagų, kaip antai variklių alyvos atliekų ir trichloretileno, poveikį darbe. Spalio mėn. Europos Parlamentas patvirtino 2016 m. pateiktą pasiūlymą dėl 13 kitų medžiagų.

Komisija taip pat padėjo valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų vykdomos laisvo darbuotojų judėjimo taisyklės. Be to, buvo toliau peržiūrimos darbuotojų komandiravimo taisyklės, kad jos būtų tinkamos ateičiai. Šiomis taisyklėmis apsaugomos darbuotojų, kuriuos darbdavys laikinai siunčia dirbti į kitą valstybę narę, teisės. Peržiūrėtomis taisyklėmis turėtų būti nustatytas vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principas ir taip turėtų būti stiprinamas bendrosios rinkos teisingumas ir socialinis tvarumas. Tai turėtų praversti tiek bendrovėms, tiek darbuotojams, nes būtų užtikrinamos vienodos sąlygos. Spalio mėn. Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl bendro esamos direktyvos peržiūros metodo, o lapkričio mėn. Parlamentas ir Taryba pradėjo derybas siekdami susitarti šiuo klausimu. 2017 m. pabaigoje derybos dar buvo tęsiamos.

Be to, Europos Parlamente ir Taryboje buvo siekiama susitarti dėl Komisijos 2016 m. pasiūlymo modernizuoti socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles. Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad taisyklės būtų teisingos ir aiškios ir kad būtų lengviau užtikrinti jų vykdymą, siekiant naudos tiems, kurie kerta ES sienas, ir mokesčių mokėtojams.

Taisyklės, kurių laikomasi, ir supaprastintos procedūros

Tiek asmenys, tiek bendrovės savo teisėmis bendrojoje rinkoje gali visapusiškai naudotis, tik jei bendrai sutartos taisyklės atitinka paskirtį ir yra tinkamai taikomos visoje ES. Todėl labai svarbu laiku gauti tikslią informaciją apie rinką, taip pat pagalbą, kai iškyla problemų. 2017 m. portalas „Jūsų Europa“ daugiau nei 20 mln. kartų padėjo piliečiams ir įmonėms rasti praktinės informacijos apie savo teises bendrojoje rinkoje. Apžvelgiamaisiais metais „Jūsų Europos patarėjas“ atsakė į daugiau nei 22 000 klausimų apie bendrosios rinkos teisės aktus, o SOLVIT išnagrinėjo daugiau kaip 2 000 konkrečių atvejų, kai piliečiams ir įmonėms Europos Sąjungoje kilo problemų dėl institucijų. Atsižvelgdamas į gaunamus pagalbos prašymus, SOLVIT taip pat informuoja Komisiją apie sritis, kuriose reikia gerinti ES teisės aktų taikymą.

Gegužės mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, pagal kurį asmenims ir bendrovėms vieno skaitmeninio langelio principu bus suteikiama galimybė lengviau gauti aukštos kokybės informaciją, internetu atlikti administracines procedūras ir gauti pagalbos paslaugas. Taigi bet kokia šiuo metu vietos vartotojams internete teikiama procedūra taip pat bus prieinama kitų valstybių narių naudotojams ne tik vietos kalba, bet ir viena papildoma ES kalba, kad žmonėms iš kitos valstybės narės būtų lengviau ta procedūra naudotis.

Siūloma bendrosios rinkos informacijos rinkimo priemonė tam tikrais atvejais taip pat galėtų leisti rinkti duomenis, kai kyla didelių su bendrosios rinkos teisės aktų taikymu susijusių sunkumų.

Liepos mėn. Komisija priėmė „Pranešimą dėl internetu parduodamų gaminių rinkos priežiūros“. Dėl sparčios e. prekybos plėtros valstybių narių institucijoms kilo sunkumų tikrinant, ar gaminiai yra saugūs ir ar atitinka ES taisykles. Pranešimu siekiama išaiškinti įvairius klausimus ir pateikti sprendimų. Tai padės sustiprinti internetu parduodamų gaminių rinkos priežiūrą vartotojų labui ir užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms.

Pažangus, socialiai teisingas ir konkurencingas susisiekimas

Transportas ir susisiekimas yra gyvybiškai svarbūs ES ekonomikai ir konkurencingumui. Vis dėlto šiame sektoriuje patiriama precedento neturinčių problemų. Galiojantys socialinės teisės aktai nėra nuosekliai taikomi ir įgyvendinami visoje ES; priedangos bendrovės kuriasi valstybėse narėse, kuriose jos faktiškai nevykdo veiklos, tačiau kuriose joms taikomos švelnesnės taisyklės; vien kelių transporto srityje išmetama beveik penktadalis ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Gegužės mėn. Komisija nustatė ilgalaikę strategiją, kuria siekiama iki 2025 m. užtikrinti, kad susisiekimas būtų konkurencingas, netaršus ir susietas.

Ši strategija išdėstyta Komisijos komunikate „Europa kelyje“. Prie komunikato pridėti aštuoni konkrečiai kelių transportui skirtų teisės aktų pasiūlymai. Pasiūlymais, be kitų tikslų, siekiama pagerinti krovinių vežimo keliais rinkos veikimą, padėti pagerinti darbuotojų socialines ir įdarbinimo sąlygas, taip pat supaprastinti nacionalinių minimalaus darbo užmokesčio įstatymų taikymą. Platesnis Komisijos tikslas – nustatant rinkliavas, kurios atitiktų išorines oro taršos išlaidas, skatinti tvaresnį kelių transportą ir naudojant skaitmeninius sprendimus mažinti biurokratizmą ir integruoti įvairias transporto rūšis. Tikimasi, kad ilgalaikę naudą pajus ne tik transporto sektorius – bus sukurta darbo vietų, paskatintas ekonomikos augimas ir investicijos.

Birželio mėn. Komisija priėmė keletą iniciatyvų, kuriomis atsižvelgdama į Europos aviacijos strategiją siekia patobulinti aviacijos sektorių. Viena iš šių iniciatyvų – pasiūlymas, kuriuo siekiama užtikrinti ES oro vežėjų konkurencingumą, taip pat padėsiantis didinti užimtumą ir ekonomikos augimą, pavyzdžiui, oro uostų ir oro navigacijos paslaugų teikėjų sektoriuose. Komisija taip pat nurodė keletą praktinių priemonių, kuriomis, atsižvelgiant į pramonės veiksmus, būtų galima pagerinti paslaugų tęstinumą oro eismo valdymo srityje. Šios praktinės priemonės jokiu būdu neturi poveikio teisei streikuoti, tačiau gali padėti sumažinti trikdžius.

Taip pat nustatytos ES oro vežėjams taikomos nuosavybės ir kontrolės reikalavimų gairės. Tikslas – padėti geriau suprasti šias taisykles, taip palengvinti užsienio investicijas ir drauge padidinti ES aviacijos pramonės srities užimtumą. Komisija taip pat paragino Parlamentą ir Tarybą priimti priemones, pasiūlytas pagal ES bendro Europos dangaus iniciatyvą. Šios priemonės padidintų oro eismo valdymo sistemos veiksmingumą, sumažintų susiskaidymą ir oro eismo trikdžius.

Parlamentas ir Taryba susitarė supaprastinti ir patobulinti ES vandenimis plaukiančių keleivinių laivų saugos taisykles. Šie teisės aktai atnaujinami atsižvelgiant į įgytą patirtį, įskaitant nelaimingus atsitikimus, ir technologijų plėtrą. Be kitų patobulinimų, kompetentingos institucijos ekstremaliųjų situacijų atvejais reikiamus duomenis galės gauti iš karto.

Inovacijas skatinanti konkurencija

Komisijos, kaip konkurencijos institucijos, uždavinys susijungimų kontrolės srityje – užtikrinti, kad dėl susijungimo žmonės Europos Sąjungoje neprarastų galimybės naudotis konkurencijos teikiamais pranašumais, kaip antai mažesnėmis kainomis, didesniu vartotojų pasirinkimu ir gausesnėmis produktų inovacijomis. 2017 m. agrochemijos sektoriuje, laikantis tam tikrų sąlygų, patvirtinti du reikšmingi susijungimai: bendrovė „ChemChina“ įsigijo bendrovę „Syngenta“ ir susijungė bendrovės „Dow“ bei „DuPont“. Inovacijos yra svarbus agrochemijos pramonės veiksnys ir Komisija įvertino, kokias pasekmes susijungimai turės inovacijų diegimui ateityje. Kalbant apie „Dow“ ir „DuPont“ susijungimą, abi bendrovės vykdė panašius naujų pesticidų produktų kūrimo projektus. Viena svarbi taisomoji priemonė, dėl kurios buvo galima patvirtinti susijungimą, buvo bendrovės „DuPont“ visų pasaulinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pesticidų srityje pajėgumų pardavimas.

Birželio mėn. Komisija patvirtino Vokietijos ir Prancūzijos 377 mln. EUR valstybės pagalbos projektą, pagal kurį kuriamas novatoriškas sraigtasparnis „Airbus X6“. Pagrindas buvo tas, kad, nors finansų rinkos tokį plataus užmojo projektą finansuoja nenoriai, nes bus ilgas investicijų grąžos laikotarpis, projektui skirta parama paskatintų tolesnes investicijas.

Spalio mėn. Europos Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgas bendrovei „Amazon“ apie 250 mln. EUR mokesčių lengvatų suteikė nepagrįstai. Pagal ES valstybės pagalbos taisykles ši pagalba yra neteisėta, nes ja bendrovei „Amazon“ buvo suteikta galimybė mokėti daug mažesnius mokesčius negu kitoms bendrovėms. Dabar Liuksemburgas turi susigrąžinti neteisėtai skirtą pagalbą.

Be to, spalio mėn. Komisija nusprendė perduoti Airijos bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, nes ji iš bendrovės „Apple“ nesusigrąžino neteisėtai suteiktos iki 13 mlrd. EUR vertės valstybės pagalbos. 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija padarė išvadą, kad bendrovei „Apple“ Airijos taikytos atrankiosios mokesčių lengvatos pagal ES valstybės pagalbos taisykles buvo neteisėtos, nes ši bendrovė mokėjo daug mažiau mokesčių nei kitos įmonės. Šis atrankusis režimas leido bendrovei „Apple“ 2003 m. mokėti 1 proc. efektyvųjį pelno mokesčio tarifą, kuris 2014 m. sumažėjo iki 0,005 proc.

Birželio mėn. bendrovei „Google“ skirta 2,42 mlrd. EUR bauda už ES antimonopolinių taisyklių pažeidimą, nes ji piktnaudžiavo savo, kaip paieškos sistemos, dominuojančia padėtimi rinkoje (taip pat žr. 2 skyrių).

Supaprastintas apmokestinimas ir kova su sukčiavimu

Siekiant užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, pasiūlyta naujų skaidrumo taisyklių tarpininkams, pavyzdžiui, mokesčių konsultantams, buhalteriams, bankams ir teisininkams, kurie savo klientams rengia ir reklamuoja mokesčių planavimo schemas. Apie tarpvalstybines sistemas, dėl kurių tam tikrų ypatybių vyriausybėms gali patirti nuostolių, dabar turės būti automatiškai pranešama mokesčių institucijoms prieš jas naudojant.

Kasdien internetu ES naudojasi 360 mln. žmonių, todėl bendrajai skaitmeninei rinkai reikia šiuolaikiškos ir stabilios mokesčių sistemos. Rugsėjo mėn. Komisija pradėjo vykdyti naują ES darbotvarkę, kuria siekiama užtikrinti, kad skaitmeninė ekonomika būtų apmokestinama sąžiningai ir kad jos apmokestinimas skatintų ekonomikos augimą.

Komisija taip pat pasiūlė teisės aktą, kuriuo nustatyta valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimui taikoma galutinė PVM sistema. Siūloma nauja sistema yra grindžiama apmokestinimo prekių paskirties valstybėje narėje principu; tiekėjas taiko tos valstybės PVM mokestį.

Kasmet prarandama daugiau kaip 150 mlrd. EUR pajamų iš PVM – tai reiškia, kad valstybės narės negauna pajamų, kurias būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, mokykloms, keliams ir sveikatos priežiūrai. Apskaičiuota, kad apie 50 mlrd. EUR, arba 100 EUR per metus vienam ES piliečiui, iš šios sumos prarandama dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM.

Lapkričio mėn. pasiūlytas teisės aktas, kuriuo siekiama kovoti su sukčiavimu PVM srityje. Taip norima sustiprinti mokesčių administratorių ir muitinės bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Gruodžio mėn. Taryba priėmė sprendimą pasirašyti ES ir Norvegijos susitarimą dėl administracinio bendradarbiavimo, išieškojimo pagalbos ir kovos su sukčiavimu PVM.

Galių suteikimas ES regionams, kad jie galėtų naudotis savo pranašumais

Globalizacija suteikė milžiniškos naudos mažiau išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomikai ir daug galimybių ES piliečiams. Tačiau, nors nauda visuotinė, išlaidos neretai pasiskirsto nevienodai. Europos Sąjunga turi tapti atsparesnė, suteikti savo regionams daugiau galių ir padėti jiems kurti vertę. Tai reiškia, kad reikia siekti inovacijų, skaitmeninimo, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padėti žmonėms gerinti gebėjimus. Tai taip pat reiškia, kad galimybę naudotis ES lėšomis turėtų turėti visi ES regionai, kad vykdydami inovacijų srities subjektų partnerystės projektus galėtų investuoti į savo nišines sritis ir drauge siekti pažangiosios specializacijos. 2017 m. Komisija pradėjo įgyvendinti du bandomuosius projektus, kuriais siekiama išbandyti naujoviškus tarpregioninio bendradarbiavimo metodus.

Gyvenantiems atokiausiuose ES regionuose taip pat gali kenkti jų santykinė izoliacija. Supaprastinus taisykles valdžios institucijoms bus lengviau kompensuoti dėl atokiausiuose ES regionuose vykdomos veiklos bendrovių patiriamas papildomas išlaidas. Taip atsižvelgiama į konkrečias jų patiriamas problemas, pavyzdžiui, jų atokumą ir priklausomybę nuo kelių parduodamų produktų.

Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas

2017 m. visiems, dirbantiems, kad būtų sukurta stipresnė, demokratiškesnė ir vieningesnė Europos Sąjunga, prireikė daug ištvermės ir aiškios vizijos. Diskusijose labai daug dėmesio skiriama ekonominei ir pinigų sąjungai, nes ji atlieka svarbų vaidmenį kuriant lygiųjų ES, kurioje įgyvendinama tai, kas rūpi labiausiai.

Kovo 1 d. Komisija pateikė baltąją knygą, kurioje išdėstė penkis scenarijus, kaip ES galėtų keistis iki 2025 m., ir pagrindinius su kiekvienu iš scenarijų susijusius sprendimus. Bet kuris pasirinktas sprendimas turėtų įtakos ekonominės ir pinigų sąjungos ateičiai. Ar mums, kaip Sąjungai, nereikia nieko keisti? Ar turėtume sutelkti dėmesį tik į bendrąją rinką? Ar turėtume leisti tiems, kurie geriau pasirengę, žengti pirmyn ir drauge nuveikti daugiau? Ar turėtume sutelkti dėmesį į mažiau dalykų, bet juos įgyvendinti veiksmingiau? O gal reikėtų stengtis drauge pasiekti daug daugiau?

Gegužės mėn. Komisija išplėtė konkrečias diskusijas dėl stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos paskelbdama diskusijoms skirtą dokumentą šiuo klausimu. Dokumente pateiktos idėjos yra tvirtesnės, demokratiškesnės ir vieningesnės ES vizijos dalis. Rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pristatė platesnę viziją, kuria visiems suteikiama vilties, užtikrinamas stabilumas, teisingumas ir suteikiama galimybių.

Diskusijoms skirtame dokumente pabrėžta, kad veiksminga ir stabili ekonominė ir pinigų sąjunga turi būti grindžiama integruota ir tinkamai veikiančia finansų sistema. Atsižvelgiant į pastarųjų metų pasiekimus pats laikas susitarti, kokių veiksmų reikėtų imtis iki 2025 m. Būtina baigti kurti bankų sąjungą, sumažinti ir paskirstyti bankų sektoriaus riziką ir didinti ES veikiančių bankų atsparumą, be kita ko, siekiant tikros kapitalo rinkų sąjungos būtina suteikti įvairesnių ir naujoviškesnių realiosios ekonomikos finansavimo galimybių.

Raginimas baigti kurti bankų sąjungą

Bankų sąjunga apsaugo finansinį stabilumą ir yra itin svarbi sklandžiam euro zonos ir visos ES veikimui. Bankų sąjunga gali būti sukurta tik kartu užtikrinus ir rizikos mažinimą, ir jos pasidalijimą. Padaryta didelė pažanga didinant ES veikiančių bankų atsparumą ir kartu mažinant riziką bankų sektoriuje. Rengiamasi ir tolesniems veiksmams. Nuo krizės pradžios Komisija pateikė daugiau kaip 50 pasiūlymų, kaip padidinti finansų sektoriaus atsparumą.

Atėjo laikas baigti kurti bankų sąjungą. Dar 2013 m. valstybės narės susitarė sukurti Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo priemonę (dar vadinamą apsaugos priemone), tačiau praėjus ketveriems metams ji vis dar neveikia. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį akcentavo būtinybę skubos tvarka pradėti taikyti tokią finansinio stabilumo priemonę. Komisija siūlo finansinio stabilumo priemonę įtraukti į būsimą Europos valiutos fondą. Tai bus svarbus žingsnis siekiant baigti kurti bankų sąjungą.

Valstybių narių ekonominių ir socialinių struktūrų stiprinimas taip pat nurodytas kaip svarbus ilguoju laikotarpiu sėkmingai veikiančios ekonominės ir pinigų sąjungos elementas. Taip pat nustatyta, kad svarbu toliau stiprinti Europos semestrą (ES ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo sistemą) ir susieti iš ES biudžeto skiriamą finansinę paramą ir struktūrines reformas. Be to, pasiūlyta sukurti centrinius pajėgumus siekiant padėti euro zonai priklausančioms valstybėms narėms, patyrusioms makroekonominių sukrėtimų.

Komisijos diskusijoms skirtame dokumente pabrėžiama, kad ekonominės ir pinigų sąjungos reforma galima tik jeigu kartu bus didinama demokratinė atskaitomybė ir stiprinamos euro zonos institucijos. Tuo tikslu daugiau su euro zona susijusių įgaliojimų ir sprendimų turi būti įtvirtinama bendroje teisinėje sistemoje.

Dokumente patvirtintas įsipareigojimas siekti faktinės turtingesnių ir skurdesnių ES regionų konvergencijos.

Gruodžio mėn. Komisija paskelbė Ekonominės ir pinigų sąjungos dokumentų rinkinį, į kurį įtrauktas pasiūlymas Europos stabilumo mechanizmą pertvarkyti į Europos valiutos fondą, kuris turėtų būti įtvirtintas ES teisinėje sistemoje. Fondo parama ir toliau būtų teikiama finansinių sunkumų patiriančioms euro zonos valstybėms narėms. Be to, jis būtų Bendro pertvarkymo fondo bendra finansinio stabilumo priemonė ir veiktų kaip paskutinės instancijos skolintojas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvarkingai pertvarkyti finansinių sunkumų patiriančius bankus. Taip pat numatoma greitesnio sprendimų priėmimo skubiais atvejais ir labiau tiesioginio dalyvavimo valdant finansinės pagalbos programas galimybė. Ilgainiui Europos valiutos fondas taip pat galėtų sukurti naujas finansines priemones, pavyzdžiui, galimai stabilizavimo funkcijai paremti.

Be to, Komisija pradėjo diskusiją dėl naujų biudžeto priemonių Europos Sąjungos sistemoje euro zonos stabilumui užtikrinti. Ji pristatė savo viziją, kaip tam tikros biudžeto funkcijos, kurios yra itin svarbios euro zonai ir visai ES, gali būti tobulinamos remiantis dabartine ir būsima ES viešųjų finansų sistema. Šios funkcijos:

• parama valstybių narių struktūrinėms reformoms naudojant reformų įgyvendinimo priemonę ir teikiant techninę paramą valstybių narių prašymu;
• specialioji konvergencijos priemonė valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą;
• bankų sąjungos finansinio stabilumo priemonė, naudojama per Europos valiutų fondą ir (arba) Europos stabilumo mechanizmą, dėl kurios turi būti susitarta iki 2018 m. vidurio ir kuri turi pradėti veikti iki 2019 m.;
• stabilizavimo funkcija, skirta investicijoms stiprių asimetrinių sukrėtimų valstybėse narėse atveju apsaugoti.

2018 m. gegužės mėn. Komisija savo pasiūlymuose dėl kitos daugiametės finansinės programos po 2020 m. pristatys reikiamas iniciatyvas. Komisija pasiūlė 2018–2020 m. laikotarpiu stiprinti techninę pagalbą, kurią ji valstybėms narėms teikia pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą, ir dvigubai padidino finansinį paketą, numatydama iki 2020 m. skirti 300 mln. EUR.

Komisija pasiūlė naująją reformų įgyvendinimo priemonę išbandyti per bandomąjį etapą. Tuo tikslu ji pasiūlė atlikti tikslinius Bendrųjų nuostatų reglamento, kuriuo reglamentuojami Europos struktūriniai ir investicijų fondai, pakeitimus, kuriais valstybėms narėms būtų suteikta galimybė fondų veiklos lėšų rezervą panaudoti sutartų reformų įgyvendinimui remti.

Komisija taip pat pasiūlė į ES teisinę sistemą įtraukti esmines Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje nuostatas atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintą deramo lankstumo principą.

Ekonominės ir pinigų sąjungos dokumentų rinkinyje taip pat paaiškintos dvigubos Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybės galimos funkcijos, kurias yra numačiusi Komisija. Kaip Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Euro grupės pirmininkas, ministras sutelktų esamas atsakomybės sritis ir praktinę patirtį. Jis taip pat padidintų ES ir euro zonos ekonominės politikos formavimo nuoseklumą, veiksmingumą, skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę visapusiškai atsižvelgdamas į nacionalinę kompetenciją.

Tinkamas metas pasinaudoti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėmis

Per 2017 m. Europos semestrą taikytos naujos supaprastintos procedūros. Vadovaudamasi gegužės mėn. priimtomis rekomendacijomis, kurias vėliau priėmė Europos Sąjungos Taryba, Komisija pateikė gaires visoms valstybėms narėms ir visai euro zonai. Pagrindinė žinia buvo ta, kad dabar tinkamas metas pasinaudoti ekonomikos atsigavimo teikiamomis galimybėmis siekti įtraukesnio, tvirtesnio ir tvaresnio ekonomikos augimo vykdant reformas, kuriomis sukuriama daugiau darbo vietų, didinama konvergencija ir prisidedama prie teisingesnės visuomenės kūrimo.

Nors skyrėsi valstybių narių prioritetai, įgyvendinant Europos semestro procesą nustatyta, kad ekonominiam atsigavimui sustiprinti ir išlaikyti būtina vykdyti struktūrines reformas, skatinti investicijas ir stiprinti viešuosius finansus.

2018 m. Europos semestro ciklas pradėtas lapkričio 22 d. Komisija rekomenduoja vykdyti tolesnes struktūrines reformas ir ragina valstybes nares skatinti investicijas ir taip remti ekonominę plėtrą bei didinti produktyvumą ilguoju laikotarpiu. Šiame cikle praktiškai naudojama socialinių rodiklių suvestinė, pradėta taikyti kaip viena iš Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemonių.

Neiškreiptos konkurencijos užtikrinimas ir valstybės pagalbos kontrolė

Iš 2017 m. su valstybės pagalba susijusių atvejų galima spręsti, kad laipsniškai įgyvendinant bankų sąjungos sistemą po truputį mažėja mokesčių mokėtojams tenkanti dėl bankų gelbėjimo atsirandanti našta. Įgyvendinant kitus patobulinimus, visų pirma nustačius būtiniausius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, ateityje priklausomybė nuo mokesčių mokėtojų pinigų bus dar mažesnė.

Pirmą kartą bankų sąjungos pertvarkymo sistema pritaikyta 2017 m. Ispanijos bankui „Banco Popular“. Bendrai pertvarkymo tarybai konvertavus ir nurašius minėto banko kapitalo priemones jis parduotas „Santander Group“. Kadangi fondo parama nebuvo suteikta, Komisijai, kuri vykdo valstybės pagalbos institucijos funkcijas, įsikišti nereikėjo.

Vis dėlto tebėra svarbu vykdyti valstybės pagalbos kontrolę bankų sektoriuje. Pavyzdžiui, prevencinės rekapitalizacijos atvejais (kai valstybė skiria savo lėšų mokiam bankui, siekdama išlaikyti finansinį stabilumą) taikomos specialios bankams skirtos valstybės pagalbos taisyklės. Kalbama konkrečiai apie banką „Banca Monte dei Paschi di Siena“, kuriam, atsižvelgus į išsamų restruktūrizavimo planą, 2017 m. skirta pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtinta pagalba.

Vykdant nacionalines nemokumo procedūras tam tikromis sąlygomis gali būti leidžiama teikti likvidavimo pagalbą. Todėl birželio mėn. Komisija patvirtino pagalbą, kurią Italija suteikė „Banca Popolare di Vicenza“ ir „Veneto Banca“, siekdama sudaryti sąlygas jiems tvarkingai pasitraukti iš rinkos ir taip išvengti ekonomikos sutrikimo Veneto regione, neatsakingo elgesio rizikos ir konkurencijos iškraipymo bankų sektoriuje.

Komisija pagalbos šiems trims bankams skyrimui pritarė su sąlyga, kad esami akcininkai ir subordinuotosios skolos turėtojai pasidalys naštą ir taip sumažins sumą, kuri turi būti padengta mokesčių mokėtojų lėšomis.

Galiausiai atlikus vertinimą pagal valstybės pagalbos taisykles gali būti padaryta išvada, kad valstybė veikia kaip įprastas rinkos dalyvis ir ji turėtų rinkos sąlygomis gauti riziką atitinkančią kompensaciją tam, kad nereikėtų skirti valstybės pagalbos. Tai pasakytina apie Portugalijos valstybės kapitalo injekciją į „Caixa Geral de Depósitos“, kuria siekta paremti plataus masto pertvarkymo strategiją.

Bankų sąjunga

Europos priežiūros institucijos

Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė pasiūlymus, kuriais siekiama sustiprinti ir labiau integruoti ES bankų, finansų rinkų, draudimo ir pensijų priežiūrą. Norima geriau užtikrinti vienodą ES taisyklių įgyvendinimą ir padaryti, kad susijusios rinkos būtų atsparesnės. Pasiūlymuose atsižvelgiama į naujausius pokyčius finansų technologijų srityje ir į vis didėjančią tvarumo aspektų svarbą.

Būtina baigti kurti bankų sąjungą, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas didinant ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumą ir atsparumą sukrėtimams ir kartu sumažintas viešojo dalijimosi rizika poreikis. Užbaigta kurti bankų sąjunga kartu su kapitalo rinkų sąjunga prisidės prie ES finansų sistemos stabilumo ir integracijos.

Remdamasi jau padaryta didele pažanga, Komisija nustatė plataus užmojo, bet tikrovišką planą, leisiantį pasiekti sutarimą dėl visų likusių bankų sąjungos elementų atsižvelgiant į Tarybos prisiimtus įsipareigojimus. Apžvelgiamaisiais metais Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos pateiktus pasiūlymus, susitarė dėl svarbių tolesnių žingsnių siekiant sumažinti riziką bankų sektoriuje. Pavyzdžiui, bankams bus aiškiau nurodyta, kaip kaupti rezervus nuostoliams padengti, ir bus sudarytos sąlygos prireikus paprasčiau pertvarkyti banką nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų.

Jau padaryta didelė pažanga mažinant neveiksnių paskolų dalį bankų balansuose, tačiau reikia nuveikti daugiau. Neveiksnios paskolos daro įtaką bankų pelningumui ir jų pajėgumui teikti paskolas ekonomikai. Dėl jų taip pat kyla abejonių dėl bankų sistemos stabilumo. Todėl ES vykdo veiksmų planą, pagal kurį įvairiomis priemonėmis siekiama dar labiau sumažinti neveiksnių paskolų dalį ir pirmiausia užkirsti kelią neveiksnių paskolų atsiradimui.

Mažmeninės finansinės paslaugos

Naujos finansinės technologijos daro didelį poveikį finansų sektoriui – tiek vartotojams, tiek paslaugų teikėjams. Kovo mėn. Komisija paskelbė Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planą, kuriuo siekiama stiprinti bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų rinką. Šiuo veiksmų planu siekiama gerinti vartotojų apsaugą šiame sektoriuje ir išnaudoti skaitmeninimo bei technologinės plėtros galimybes siekiant suteikti vartotojams didesnį finansinių paslaugų pasirinkimą ir daugiau galimybių jomis naudotis visoje ES. Be to, pradėtos viešos konsultacijos dėl technologinių inovacijų finansinių paslaugų srityje, per kurias aptarti tokie klausimai kaip galimybės, susijusios su prieiga prie finansinių paslaugų, išlaidų veiksmingumas ar konkurencija, taip pat su kibernetiniu saugumu ar duomenų apsauga susijusi rizika. Per konsultacijas taip pat siekta įvertinti esamas kliūtis, kurios gali užkirsti kelią tokių inovacijų plėtrai visoje Europoje.

Europos socialinių teisių ramstis

Balandžio mėn. Komisija pasiūlė išsamų socialinės srities teisės aktų rinkinį – tai dar vienas žingsnis sąžiningesnės ES, kurioje užtikrinamas tvirtas socialinis aspektas, link. Pagrindinis šios iniciatyvos elementas – pasiūlymas dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Jame išdėstyta 20 pagrindinių principų ir teisių, pagal kuriuos siekiama remti sąžiningas ir gerai veikiančias darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas. Jis parengtas kaip atnaujinto proceso, kuriuo siekiama geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų konvergencijos ES, kelrodis.

Socialinių teisių ramsčio iniciatyvą papildo įvairios teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvos, visų pirma dėl tėvų ir artimuosius prižiūrinčių ar slaugančių asmenų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, darbo sąlygų, socialinės apsaugos garantijų ir darbo laiko.

Gruodžio mėn. Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų papildomos ir modernizuojamos dabartinės prievolės informuoti kiekvieną darbuotoją apie jo darbo sąlygas. Pasiūlymu taip pat siekiama nustatyti naujus būtiniausius standartus, kuriais būtų užtikrinta, kad visiems darbuotojams, įskaitant dirbančius pagal netipines darbo sutartis, būtų užtikrintas didesnis darbo sąlygų nuspėjamumas ir aiškumas.

Be to, nustatyta socialinių rodiklių suvestinė, kuri leis stebėti tendencijas ir rezultatus visose ES valstybėse narėse 12-oje sričių ir padės įvertinti pažangą visoje ES siekiant vadinamojo socialinio AAA reitingo. Į šios suvestinės rezultatus bus atsižvelgiama ir rengiant Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą ir tai padės daugiau dėmesio jame skirti užimtumui ir socialinės srities rezultatams. Lapkričio 17 d. Geteborge (Švedija) Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris ir Švedijos Ministras Pirmininkas Stefanas Löfvenas surengė socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais, kuriame priimta deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio.

Darbo ir šeimos gyvenimo derinimas

Balandžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuriame išdėstyti įvairūs nauji ar aukštesni būtiniausi standartai, susiję su vaiko priežiūros, tėvystės ar slaugos atostogomis. Siūlomomis priemonėmis visų pirma siekiama padidinti vyrų galimybes imtis vaikų priežiūros ar artimųjų slaugos. Tai teiks naudos vaikams ir padės didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Taip bus sumažintas dirbančių vyrų ir moterų atotrūkis. Pasiūlymu taip pat bus suteikta galimybė vaikus iki 12 m. amžiaus auginantiems tėvams ir artimuosius prižiūrintiems asmenims prašyti taikyti lanksčią darbo tvarką.

Socialinis Europos aspektas

Kovo mėn. paskelbusi Baltąją knygą dėl Europos ateities Komisija balandžio mėn. paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą dėl socialinio Europos aspekto, kuriame keliami klausimai, kaip išsaugoti dabartinį gyvenimo lygį, sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, padėti žmonėms išsiugdyti reikiamus įgūdžius ir didinti visuomenės vienybę, drauge atsižvelgiant į ateities visuomenę ir darbo rinką. Labiausiai prie šių diskusijų prisidėta lapkričio mėn. Geteborge surengtu socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimu deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais, kuriam baigiantis priimta deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio.

Spalio mėn. pradėta informavimo apie energijos efektyvumą ir energijos nepriteklių kampanija. Vykdant šį bandomąjį projektą keturiose valstybėse narėse (Čekijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje) buvo parengta ir išplatinta informacinė medžiaga, taip pat vyko renginiai, kuriuose dalyvavo pagrindiniai suinteresuotieji subjektai ir informacijos skleidėjai, kaip antai savivaldybės ir vartotojų organizacijos. Jei šis projektas bus sėkmingas, bus svarstoma galimybė jį vykdyti ir kitose valstybėse narėse. Šiuo metu, kai daug namų ūkių visoje ES vis dar jaučia finansų ir ekonomikos krizės poveikį, šiai kampanijai skiriama pirmenybė. Daugelyje valstybių narių energijos nepritekliaus lygis vis dar aukštas, o labiausiai nuo jo kenčia tie namų ūkiai, kuriuos sudaro vienišos motinos arba tėvai, turintys išlaikomų vaikų.

Europos socialinis dialogas

ES toliau ėmėsi veiksmų, nustatytų pareiškime „Nauja socialinio dialogo pradžia“ ir 2016 m. birželio mėn. paskelbtame bendrame pareiškime dėl esminio Europos socialinio dialogo, kuris yra svarbus ES užimtumo ir socialinių reikalų politikos formavimo aspektas, vaidmens. Pagrindinių iniciatyvų klausimais Komisija konsultavosi su profesinėmis sąjungomis, darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais. Laikantis Europos socialinių teisių ramsčio socialinio dialogo principo įgyvendinimo etapu svarbų vaidmenį atliks socialiniai partneriai.

Švietimas ir mokymas siekiant didinti žmogiškąjį potencialą

Veiksmingos švietimo ir mokymo sistemos suteikia jaunuoliams žinių, gebėjimų ir įgūdžių, kad jie galėtų rasti pasitenkinimą teikiantį darbą ir taptų aktyviais nepriklausomais piliečiais. Be to, jos suteikia darbuotojams galimybę tobulinti savo įgūdžius, kad jie sugebėtų prisitaikyti prie kintančių darbo metodų ir darbo rinkos poreikių, taip pat padeda didinti produktyvumą ir ekonomikos augimą.

Daugelyje valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų reformoms skiriama pirmenybė, joms taip pat daug dėmesio skirta 2017 m. Europos semestre (daugiau informacijos apie Europos semestrą pateikta 1 skyriuje). Keturiolikai valstybių narių pateiktos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos švietimo ir mokymo srityje.

Be to, daug dėmesio reformoms skirta ir gegužės mėn. priimtoje ES strategijoje dėl aukštos kokybės švietimo užtikrinimo visiems, kurioje numatytos naujos iniciatyvos dėl mokyklų raidos ir atnaujintos aukštojo mokslo darbotvarkės. Lapkričio mėn. Taryba priėmė pasiūlymą dėl absolventų karjeros stebėsenos, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms rinkti informaciją apie absolventų veiklą baigus studijas, o Komisija parengė ES vadovams skirtą pasiūlymą dėl to, kaip dirbti kartu siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir tuo tikslu per švietimą ir kultūrą stiprinti europinę tapatybę. Gruodžio mėn. ES vadovai paragino Europos Komisiją siekti didesnio judumo vykdant išplėstą programą „Erasmus+“, iki 2024 m. įsteigti 20 Europos universitetų, skatinti kalbų mokymąsi, sukurti Europos studento pažymėjimą, dirbti su valstybėmis narėmis siekiant aukštojo mokslo diplomų ir mokyklos baigimo pažymėjimų tarpusavio pripažinimo ir puoselėti kultūrą minint Europos kultūros paveldo metus 2018 m.

Subalansuota ir pažangi prekybos politika

Pastaraisiais metais tarptautinės prekybos srityje kilo vis didesnių sunkumų: pakartotinai radosi abejonių dėl globalizacijos poveikio ir klausimų dėl prekybos susitarimų paskirties ir vertės, taip pat kilo realus pavojus, kad vėl stiprės protekcionizmas. Komisija suvokia, kad, norint spręsti tokius uždavinius, kaip niekad reikia veiksmingos, skaidrios ir vertybėmis grindžiamos prekybos politikos. Todėl 2017 m. toliau vadovautasi 2015 m. spalio mėn. pradėtos įgyvendinti strategijos „Prekyba visiems“ pagrindais: atvirumas kartu su aukštais standartais tebėra tinkamiausias būdas užtikrinti, kad globalizacija Europos Sąjungoje būtų naudinga visiems.

Gegužės mėn. paskelbtas diskusijoms skirtas dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo. Rugsėjo mėn. Europos Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pranešimo apie Sąjungos padėtį kontekste Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas ir Komisijos narė Cecilia Malmström pristatė su įvairiais prekybos klausimais susijusių iniciatyvų rinkinį. Tarp jų buvo Komunikatas dėl prekybos politikos, įgaliojimų derėtis su Australija ir Naująja Zelandija ir vesti derybas dėl daugiašalio investicinių ginčų teismo projektai ir tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad šios investicijos ir toliau būtų svarbus ES ekonomikos augimo šaltinis, tačiau kad drauge būtų saugomi esminiai Sąjungos interesai. Į rinkinį taip pat įtraukta strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo pažangos ataskaita. Lapkričio mėn. Komisija paskelbė ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaitą.

ES toliau atliko svarbų vaidmenį Pasaulio prekybos organizacijoje, visų pirma gruodžio mėn. Buenos Airėse (Argentina) vykusioje 11-ojoje ministrų konferencijoje. Nors ministrų konferencija jokių daugiašalių rezultatų nedavė, ES dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą organizacijai ir nuolatinę paramą sprendžiant svarbius pasaulinės daugiašalės prekybos sistemos klausimus.

Įgyvendindama patekimo į rinką strategiją ES siekia atverti rinkas: ji šalina patekimo į rinką kliūtis visame pasaulyje ir drauge yra įsipareigojusi vykdyti darnią, taisyklėmis grindžiamą ir atsakingą prekybą.

Sauganti Europa

ES yra įsipareigojusi laikytis taisyklėmis pagrįstos daugiašalės prekybos sistemos, kuria grindžiama jos gerovė ir kuri yra būtina, kad prekyba darytų teigiamą įtaką visame pasaulyje. Be to, kai kiti subjektai pažeidžia pasaulines prekybos taisykles arba užsiima nesąžininga prekyba, ES prekybos politika patikimai gina įmones ir darbuotojus ES viduje.

ES yra viena iš aktyviausių ir sėkmingiausių Pasaulio prekybos organizacijos ginčų sprendimo mechanizmo naudotojų. Žlugus diplomatinėms pastangoms, ES nedvejodama taiko šias procedūras, kad užsitikrintų savo teises pagal organizacijos taisykles, tam, kad jos įmonės, darbuotojai ir ūkininkai galėtų visapusiškai naudotis narystės teikiamais pranašumais. Keli 2017 m. laimėjimų pavyzdžiai: Pasaulio prekybos organizacija nusprendė, kad Rusijos draudimas importuoti iš ES kiaulieną ir kiaulienos produktus yra neteisėtas, Kinija panaikino apribojimus tam tikrų svarbiausių žaliavų eksportui, o Rusija sumažino importo muitus keliems produktams iš ES.

Vadovaudamasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir Sąjungos teisės aktais ES nustatė 34 prekybos apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos ES nepriklausančiose šalyse priemones, įskaitant antidempingo muitus iš Kinijos importuojamiems produktams (antidempingo muitas yra tarifas, kurį vidaus vyriausybė taiko užsienio importui, kurio kaina, jos manymu, yra žemesnė nei tikroji rinkos vertė). 2017 m. ES nustatė 11 priemonių, kad apsaugotų Europos plieno pramonę. Viešai prieinamos ataskaitos rodo, kad ES plieno pramonė vėl darosi pelninga.

ES taip pat gina savo pramonės šakas, kai ES nepriklausančios šalys vykdo antidempingo ir kompensacinių muitų tyrimus dėl eksporto iš Sąjungos, kaip antai neseniai pradėtos procedūros Australijoje (dėl perdirbtų pomidorų), Kinijoje (dėl bulvių krakmolo) ir Jungtinėse Valstijose (dėl alyvuogių).

Gruodžio mėn. ES susitarė modernizuoti savo antidempingo ir antisubsidijų reglamentus, kad jos prekybos apsaugos priemonės būtų geriau pritaikytos prie pasaulio ekonomikos uždavinių. Jos taps veiksmingesnės ir skaidresnės, bendrovėms bus lengviau jomis naudotis, o kai kuriais atvejais jomis remdamasi ES galės nustatyti didesnius muitus dempingo kaina importuojamiems produktams. Be to, ES pakeitė dempingo apskaičiavimo metodą antidempingo tyrimuose, susijusiuose su importu iš Pasaulio prekybos organizacijos narių, jei kainos ir sąnaudos yra iškraipytos dėl valstybės kišimosi.

ES eksportuotojai toliau susiduria su kliūtimis prekybai visame pasaulyje. Komisijos metinė ataskaita dėl prekybos ir investicijų kliūčių rodo, kad 2016 m. prekybos kliūčių, su kuriomis susiduria ES eksportuotojai, padaugėjo 10 proc.: nustatytos 372 kliūtys daugiau nei 50 šalių visame pasaulyje. Ataskaitoje nurodyta, kad 36 naujos kliūtys 2016 m. galėjo turėti įtakos ES eksportui, kurio vertė – 27 mlrd. EUR, tačiau Komisijos patekimo į rinką strategija padėjo sėkmingai pašalinti 20 kitų kliūčių, turėjusių įtakos eksportui, kurio vertė – 4,2 mlrd. EUR.

Rugsėjo mėn. ES pradėjo tris su intelektine nuosavybe susijusias svarbias bendradarbiavimo ir pagalbos programas su Kinija, Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija. Tikslas – sumažinti neteisėtą prekybą prekėmis, kuriomis pažeidžiama menininkų, išradėjų ir prekių ženklų iš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės teisės, ir skatinti tarptautinę tokių teisių apsaugą.

ES taip pat ėmėsi konkrečių veiksmų, kuriais kovojo su neetiška praktika, pavyzdžiui, prekyba konflikto zonų naudingosiomis iškasenomis. Balandžio mėn. priimtas ir po dviejų mėn. įsigaliojo naujas reglamentas, kuriuo siekiama sustabdyti prekybą gamtos ištekliais, kurie parduodami ginkluotam smurtui karo zonose kurstyti ir išlaikyti. Reglamentu nustatomos išsamaus patikrinimo taisyklės, taikomos bendrovėms, importuojančioms alavą, tantalą, volframą, taip pat jų rūdas ir auksą. Tokie metalai ir rūdos naudojami kasdienėms prekėms, pavyzdžiui, mobiliesiems telefonams, automobiliams ir juvelyriniams dirbiniams, gaminti. Nuo 2021 m. sausio mėn. šios taisyklės bus taikomos iki 95 proc. ES importo.

Be to, rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ES kartu su Argentina ir Mongolija sukūrė pasaulinį Aljansą, kuriuo siekiama uždrausti prekybą prekėmis, kurios gali būti naudojamos kankinimui, ir taip ėmėsi kovos su kankinimu ir mirties bausme. 58 šalių delegacijos pasirašė politinę deklaraciją, kurioje įsipareigojo imtis priemonių, pavyzdžiui, priimti teisės aktus ir veiksmingas vykdymo užtikrinimo sistemas, kad apribotų ir panaikintų prekybą prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei ir kankinimui.

Vadovaujamą vaidmenį prisiimanti Europa

Prekybos susitarimais, dėl kurių ES derėjosi arba derasi su viso pasaulio šalimis, siekiama užtikrinti, kad prekyba būtų naudinga visiems. Šie prekybos susitarimai leidžia atverti rinkas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES vertybių, pavyzdžiui, kad būtų saugomos darbo teisės ir aplinka.

Atsižvelgdama į tai, Komisija pasiūlė pradėti derybas, kad būtų įsteigtas daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas; tai būtų didelė pasaulinio valdymo srities naujovė.

ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas

Japonijos ekonomika yra ketvirta pagal dydį pasaulyje. Liepos mėn. ES ir Japonija iš principo susitarė dėl pagrindinių ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo elementų, o gruodžio mėn. jos paskelbė sėkmingai baigusios galutines diskusijas. Susitarimu bus panaikintos prekybos kliūtys ir jis padės ES ir Japonijai bendrai formuoti pasaulio prekybos taisykles. Prekybos susitarimas bus iki šiol svarbiausias ES sudarytas dvišalis susitarimas.

Tai bus pirmasis ES prekybos susitarimas, į kurį bus įtrauktas konkretus įsipareigojimas pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir konkretus mažosioms bendrovėms skirtas skyrius dėl skaidrumo ir specialios institucinės struktūros.

Ekonominės partnerystės susitarimu bus pašalinta didžioji dalis 1 mlrd. EUR vertės muitų, kuriuos ES įmonės moka kiekvienais metais. Dėl to padidės eksportas ir atsiras naujų galimybių tiek didelėms, tiek mažoms ES bendrovėms, jų darbuotojams ir vartotojams. Susitarimu Japonijos rinka bus atverta pagrindinių ES žemės ūkio produktų eksportui ir sukurta daugiau galimybių įvairiuose sektoriuose. Eksporto iš ES vertė gali padidėti net 20 mlrd. EUR. Susitarimas ES įmonėms taip pat padės teikti paslaugas Japonijoje tokiose srityse kaip jūrų transportas ir telekomunikacijos.

Ekonominės partnerystės susitarimu nustatyti aukščiausi darbo, saugos, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartai, juo visapusiškai apsaugotos viešosios paslaugos ir į jį įtrauktas specialus skyrius, skirtas tvariam vystymuisi. Be susitarimo, ES ir Japonija įsipareigojo palengvinti abipusį duomenų srautą.

Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas su Kanada

Rugsėjo 21 d. pradėtas preliminariai taikyti ES išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas su Kanada.

ES ir Kanados prekybos susitarimas padės ES įmonėms sutaupyti daugiau kaip 500 mln. EUR per metus – tai lėšos, kurios anksčiau buvo sumokamos kaip tarifai už į Kanadą eksportuojamas prekes. Beveik 99 proc. šių lėšų pradėta taupyti nuo pirmos susitarimo taikymo dienos. Be to, pagal susitarimą ES bendrovėms bus suteikta kaip niekad gera galimybė dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose federaliniu, provincijų ir savivaldybių lygmenimis.

Visos įmonės sutaupys laiko ir pinigų dėl sumažėjusių su eksportu susijusių vieneto sąnaudų, pavyzdžiui, išvengdamos besidubliuojančių bandymų reikalavimų, ilgai trunkančių muitinės procedūrų ir didelių teisinių mokesčių.

Susitarimas su Kanada suteiks naujų galimybių ES ūkininkams ir maisto gamintojams. ES taip pat atvėrė savo rinką kai kuriems produktams, tačiau tai padaryta taikant ribojamąsias nuostatas. Didesnes Kanados galimybes patekti į ES rinką atsveria tai, kad Kanada atvėrė savo rinką srityse, kuriose Europos Sąjungos gamintojai siekia didinti eksportą, pavyzdžiui, sūrio, vyno ir spiritinių gėrimų, vaisių bei daržovių ir perdirbtų produktų. Be to, prekybos susitarimu Kanados rinkoje apsaugoti 143 aukštos kokybės išskirtiniai ES regioniniai maisto produktai ir gėrimai (saugomi geografinių nuorodų), kad tuo pačiu pavadinimu negalėtų būti parduodamos imitacijos. Susitarimu užtikrinama intelektinės nuosavybės apsauga: Kanados taisyklės suderintos su ES teisės aktais, kuriais apsaugomos naujosios technologijos ir valdomos skaitmeninės teisės.

Susitarimas taip pat bus naudingas 500 mln. ES vartotojų, nes į rinką galės patekti tik tie produktai ir paslaugos, kurie visiškai atitinka visas ES taisykles. Taigi susitarimu nebus pakeistas ES maisto saugos reglamentavimas (tai taikoma ir produktams, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, taip pat hormonais apdorotos jautienos draudimui).

Susitarimu bus užtikrintas didesnis paslaugų ekonomikos teisinis tikrumas, didesnis įmonių darbuotojų judumas, taip pat įvairių profesijų atstovų (nuo architektų iki kranininkų) kvalifikacijos pripažinimo sistema.

Skaidrus ir įtraukus derybų procesas

Siekiant užtikrinti demokratiją, visuomenės pasitikėjimą ir atskaitomybę prekybos politikos srityje, 2017 m. itin daug dėmesio skirta skaidrumui ir bendravimui su visuomene. Skaidrumas ir bendravimas turi būti užtikrinami prieš derybas, jų metu ir po jų, taip pat jau sudarius susitarimus. 2017 m. ES ėmėsi tolesnių veiksmų šioje srityje ir tapo prekybos politikos skaidrumo lydere.

Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė rekomendacijas dėl derybų dėl prekybos susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija pradžios ir dėl daugiašalio investicinių ginčų teismo. Rekomendacijos automatiškai nusiųstos Europos Parlamentui ir visiems valstybių narių nacionaliniams parlamentams tuo pačiu metu, kai jos nusiųstos Tarybai. Taip nacionaliniams parlamentams ir suinteresuotosioms šalims bus lengviau kuo anksčiau pareikšti nuomonę vyriausybėms, kurios jiems atstovauja Tarybos diskusijose. Taryba paskelbė ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo derybinius nurodymus.

Komisija toliau skelbė derybų etapų ataskaitas, pozicijos dokumentus bei pasiūlymus dėl prekybos susitarimų, dėl kurių derėjosi, teksto. Ji taip pat skelbė išsamią papildomą medžiagą apie ES prekybos susitarimus su Kanada ir Japonija, kad visuomenė ir įmonės būtų informuotos ir žinotų, kaip jais pasinaudoti.

Apžvelgiamaisiais metais Komisija paskelbė pirmąją išsamią metinę ataskaitą, kurioje įvertino ES prekybos susitarimų įgyvendinimą. Tai leido kitoms ES institucijoms, suinteresuotiesiems subjektams ir pilietinei visuomenei išnagrinėti, kaip ES įgyvendina susitarimus. Komisija taip pat atlieka reguliarius poveikio vertinimus, poveikio tvarumui vertinimus ir savo prekybos derybų bei vėlesnių susitarimų vertinimus. Be kita ko, viso proceso metu vykdomos išsamios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir reguliarūs susitikimai su pilietinės visuomenės grupėmis.

Gruodžio mėn. Komisija įsteigė ES prekybos susitarimų ekspertų grupę. Tai patariamoji įstaiga, kuriai priklauso profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, vartotojų grupių ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ji Komisijai teikia įvairias perspektyvas ir įžvalgas, susijusias su prekyba.

Kitos prekybos derybos

Apžvelgiamaisiais metais toliau stengtasi atverti naujas rinkas ES eksportui: siekta padidinti partnerių, su kuriais ji yra sudariusi prekybos susitarimus, skaičių (dabar jų 91). ES pradėjo naujų prekybos derybų ir padarė nemažą pažangą jau vykdomose. Sustojus deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo, ES prekybos su Jungtinėmis Valstijomis srityje siekta nustatyti, kokiais klausimais abi Šalys turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad galėtų geriau drauge spręsti pasaulinio masto uždavinius. Jos pasirašė dvišalį susitarimą dėl draudimo ir perdraudimo, kuris padės padidinti vartotojų apsaugą ir sumažinti išlaidas bei biurokratizmą Jungtinėse Valstijose veiklą vykdantiems ES draudikams ir perdraudikams.

Pietinės ir rytinės kaimyninės šalys

Santykių su pietinėmis kaimyninėmis šalimis srityje ES daugiausia dėmesio skyrė deryboms dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės su Tunisu ir taip pasistūmėjo siekdama pažangos Šiaurės Afrikoje. Be derybų, birželio mėn. Ženevoje Komisija ir Tarptautinis prekybos centras įsteigė pagalbos tarnybą „EuroMed“. Ši pagalbos tarnyba, teikianti įmonėms esminę informaciją apie rinkas, tarifus ir importo reikalavimus, siekia stiprinti ES ir devynių Viduržemio jūros regiono partnerių ekonominius ryšius bei pačių Viduržemio jūros regiono šalių ekonominius ryšius.

Rytinėse kaimyninėse šalyse ES daugiausia dėmesio skyrė susitarimų dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimui.

Lotynų Amerika

ES tęsė 2016 m. pradėtas derybas, kuriomis siekė modernizuoti 2000 m. su Meksika pasirašytą prekybos susitarimą. Įvyko penki derybų etapai, padaryta nemaža pažanga. Naujuoju susitarimu bus sumažinta administracinė ir biurokratinė našta, paskatintas ekonomikos augimas ir konkurencingumas, vartotojai turės daugiau galimybių rinktis ir kurti darbo vietas abiejose Šalyse, drauge bus remiamas darnus vystymasis. Pagal ES pažangią prekybos darbotvarkę susitarime numatyta konkrečių kovos su korupcija nuostatų.

2017 m. tęstos prekybos derybos su keturiomis MERCOSUR prekybos bloko narėmis (Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi). Derybų tikslas – integruoti dvi regionines rinkas, sumažinti tarifus, gerokai padidinti verslo galimybes MERCOSUR viduje, padidinti vartotojų pasirinkimą, supaprastinti administracines procedūras, sumažinti biurokratizmą, paskatinti ekonomikos augimą ir padidinti konkurencingumą, taip pat kurti darbo vietas abiejose Šalyse.

Lapkričio mėn. ES pradėjo derybas su Čile dėl 2002 m. ES ir Čilės laisvosios prekybos susitarimo atnaujinimo. Modernizuodama galiojantį susitarimą ES pasiūlys įtraukti bandomųjų nuostatų dėl lyties.

Azija ir Australazija

Tęstos derybos ir dėl prekybos susitarimų su Indonezija ir Filipinais. Jomis siekta padidinti ES ir šių dviejų šalių tarpusavio prekybą ir tiesiogines investicijas. Tikslas – sudaryti susitarimus, kurie būtų panašūs į pasirašytuosius su Singapūru (2014 m.) ir Vietnamu (2015 m.). Apžvelgiamaisiais metais ES surengė tris derybų su Indonezija etapus ir du derybų su Filipinais etapus.

Kovo mėn. ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija susitarė imtis naujų veiksmų, kad atnaujintų šių dviejų regionų laisvosios prekybos derybas.

Be to, ES surengė keturis derybų dėl investicijų susitarimo su Kinija etapus, tačiau sustabdė derybas dėl investicijų susitarimo su Mianmaru / Birma. Komisija pasiūlė pradėti prekybos derybas su Australija ir Naująja Zelandija.

Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalys

2017 m. pradžioje pradėtas įgyvendinti ES ekonominės partnerystės susitarimas su keliomis Pietų Afrikos vystymosi bendrijos šalimis. Pavasarį pradėti įgyvendinti panašūs susitarimai su Dramblio Kaulo Krantu ir Gana. Liepos mėn. sustiprintas ES ekonominės partnerystės susitarimas su Rytų ir Pietų Afrikos valstybėmis (Madagaskaru, Mauricijumi, Seišeliais ir Zimbabve) prie jo prisijungus Komorams.

Kova su terorizmu ir nusikalstamumu Europoje

Naujos kovos su terorizmu ir pinigų plovimu taisyklės

Pateikusi Europos saugumo darbotvarkę, Europos Komisija toliau siekė kurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą. 2017 m. ES ėmėsi veiksmų sutrukdyti teroristams įvykdyti išpuolius, padėti valstybėms narėms dalytis informacija ir apsaugoti savo piliečius internete.

Kovo mėn. priimtas naujas teisės aktas, kuriuo nustatoma, kad kelionės ir mokymasis su terorizmu susijusiais tikslais yra nusikalstama veika. Juo taip pat sustiprinamos terorizmo aukų teisės ir užtikrinama, kad nedelsiant po išpuolio joms tiek ilgai, kiek prireiks, būtų suteikiama specializuota pagalba.

Pasiekta pažangos diskusijose su Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba dėl griežtesnių ES taisyklių, kad būtų kriminalizuojamas pinigų plovimas, sugriežtinta pinigų srautų kontrolė ir įšaldomas bei konfiskuojamas nusikaltėlių turtas.

Gruodžio mėn. Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo iš dalies pakeisti Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą. Taip bus iš esmės padidintas juridinių asmenų bei patikos fondų tikrųjų savininkų skaidrumas ir išvengta įvairių finansinių produktų anonimiškumo. Šiais veiksmais bus sukurta labai naudingų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priemonių.

Po birželio mėn. ataskaitos dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, pateiktos rekomendacijos valstybėms narėms ir Europos priežiūros institucijoms.

Kova su terorizmu internete

Liepos mėn. Hamburge vykusiame G 20 aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris buvo vienas iš vadovų, pasiūliusių Kovos su terorizmu veiksmų planą, į kurį įtraukiama ir kova su interneto naudojimu teroristiniams tikslams, ir dėl jo susitarusių. Nuo 2015 m., kai pradėjo veikti ES interneto forumas, imtasi konkrečių veiksmų siekiant neleisti tarptautinėms teroristinėms grupėms piktnaudžiauti internetu. Pašalinta apytikriai 86 proc. turinio, apie kurį interneto bendrovėms pranešė Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra. Liepos mėn. forume pateiktas Kovos su teroristiniu turiniu internete veiksmų planas, kuriame raginama nedelsiant pasiekti pažangos įvairiose srityse ir nustatomas reguliarių ataskaitų teikimo mechanizmas, kad būtų galima apskaičiuoti ir įvertinti rezultatus.

Gruodžio mėn. vykdydama savo Pilietinės visuomenės galimybių didinimo programą Komisija toliau teikė paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, teikdama veiksmingą, teigiamą, alternatyvų smurtingų ekstremistų ir teroristų pranešimams naratyvą internete. Šiai programai skirtas 6 mln. EUR finansavimas.

Kova su neteisėtais narkotikais

2017 m. priimtas reglamentas dėl ankstyvojo perspėjimo apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas sistemos ir jų keliamos rizikos vertinimo procedūros ir nauja direktyva, kuria siekiama į termino „narkotikas“ apibrėžtį įtraukti naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Atsižvelgdama į tai, gruodžio mėn. Komisija pasiūlė visoje Europos Sąjungoje uždrausti septynias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, be kitų devynių, uždraustų anksčiau 2017 m.

Prekyba žmonėmis

Gruodžio mėn. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo sprendžiama prekybos žmonėmis problema, ir įsipareigojo artimiausiu metu įgyvendinti naujus prioritetus. Komisijos išdėstytuose prioritetuose nustatomos pagrindinės sritys, kuriose ES ir valstybės narės nedelsdamos turi imtis veiksmų, kad sutrikdytų prekiautojų žmonėmis modus operandi, sustiprintų aukų teises ir suaktyvintų ES vidaus ir išorės pastangas koordinuotai ir nuosekliai į tai reaguoti.

Baudžiamoji ir civilinė teisena

Aktyvesnė kova su ES biudžetui kenkiančiais nusikaltimais

Liepos mėn. ES žengė svarbų žingsnį kovodama su ES biudžetui kenkiančiais nusikaltimais, kai Parlamentas ir Taryba priėmė naują direktyvą dėl kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitais Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, įskaitant tarptautinius stambaus masto sukčiavimo PVM atvejus. Skaičiuojama, kad sukčiavimo PVM prekiaujant ES viduje vertė siekia 50 mlrd. EUR per metus.

Didelis žingsnis į priekį buvo 20 valstybių narių susitarimas lapkričio mėn. įsteigti Europos prokuratūrą, kad būtų galima tirti, persekioti baudžiamąją tvarka ir traukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie daro ES finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus. Numatoma, kad ji pradės veikti iki 2020 m. pabaigos.

Geresnis keitimasis informacija apie teistumą

2012 m. sukurta Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema sudaro sąlygas elektroniniu būdu keistis informacija apie ES valstybėse narėse nuteistų asmenų teistumą. Birželio mėn. paskelbta pirma ataskaita, kaip valstybės narės naudojasi šia sistema. 2017 m. buvo tęsiamos derybos dėl keitimosi informacija apie ne ES piliečių teistumą palengvinimo.

Vaikų apsauga išsiskyrus iš skirtingų šalių kilusiems tėvams

Liepos mėn. Komisija pasiūlė ES leisti kai kurioms valstybėms narėms pritarti dešimties ES nepriklausančių šalių prisijungimui prie Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų; tai padės sustiprinti tarptautinę apsaugą nuo vaikų grobimo.

Pagalba verslui ES

Naudojantis birželio mėn. pradėjusia veikti nauja Verslo registrų sąveikos sistema galima greičiau ir lengviau rasti informaciją apie bendroves ES. Tai palengvins tarptautinę prekybą ir padės didinti pasitikėjimą bendrąja rinka.

Sunkumų patiriančioms bendrovėms bus naudingos naujos nemokumo taisyklės, nustatytos 2017 m. pradėtu taikyti nauju teisės aktu, kuriuo palengvinamos tarptautinės procedūros. Siekiant sukurti restruktūrizavimo sistemas ir verslininkams suteikti antrą galimybę, toliau vyko derybos dėl siūlomų nacionalinių nemokumo procedūrų taisyklių.

Įmonių valdymo tobulinimas

Gegužės mėn. sugriežtintas teisės aktas dėl akcininkų teisių, įvedus naujas nuostatas, kuriomis siekiama pagerinti įmonių valdymą, sudaryti galimybes lengviau naudotis akcininkų teisėmis ir sutelkti dėmesį į ilgalaikes investicijas. Taip pat priimti esamų taisyklių daliniai pakeitimai dėl įmonių valdymo ir atlygio investicinėms įmonėms.

Pagrindinės teisės ir teismų sistemos

Teisinės valstybės principo laikymasis

Komisija toliau dėjo pastangas skatinti ir remti teisinės valstybės principus Europos Sąjungoje ir toliau skatino valstybes nares tobulinti jų nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumą, kokybę ir veiksmingumą. Šios sistemos gyvybiškai būtinos remiant teisinės valstybės principus, vienodai taikant ES teisę ir užtikrinant verslui ir investicijoms palankią aplinką. 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė rodo, kad pasiekta tolesnės pažangos, nors kai kurioms valstybėms narėms išlieka problemų.

Visus metus Komisija tęsė dialogą su Lenkija pagal teisinės valstybės principo sistemą. Liepos mėn. Komisija išsiuntė Lenkijos vyriausybei trečią rekomendaciją dėl teisinės valstybės principų, kurioje išaiškino savo susirūpinimą dėl numatomos teismų reformos ir permainų Konstituciniame Teisme. Gruodžio mėn. Komisija padarė išvadą, kad egzistuoja aiškus pavojus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, ir pasiūlė Tarybai priimti sprendimą pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį. Prie pasiūlymo pridėta ketvirta rekomendacija dėl teisinės valstybės principų, kurioje aiškiai išdėstyti veiksmai, kurių galėtų imtis Lenkijos valdžios institucijos esamai padėčiai ištaisyti. Be to, Komisija dėl Lenkijos kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nes Lenkijos įstatymu dėl bendrosios kompetencijos teismų organizavimo pažeista ES teisė.

Stipresnė asmens duomenų apsauga

Toliau buvo tęsiamas darbas su valstybėmis narėmis, nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant parengti naujas taisykles dėl asmens duomenų apsaugos, kurios bus taikomos nuo 2018 m. gegužės mėn. Naujomis taisyklėmis žmonėms suteikiama daugiau galimybių kontroliuoti savo asmens duomenis ir supaprastinamos procedūros verslo įmonėms. Šiais pokyčiais siekiama užtikrinti, kad asmenų asmens duomenys ES būtų saugomi, kad ir kur jie siunčiami, tvarkomi ar saugomi, – net už ES ribų.

Sausio mėn. Komisija, siekdama užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą ir kartu palengvinti duomenų judėjimą komerciniais ir teisėsaugos tikslais, nustatė strategiją dėl tarptautinių duomenų apsaugos standartų skatinimo. Tarp pagrindinių šios strategijos elementų yra tinkamumo išvados, kurioms reikalaujama, kad ES nepriklausančioje šalyje galiotų palyginamos su ES duomenų apsaugos taisyklės.

ES nagrinėja galimybę pradėti dialogus dėl tinkamumo su susijusiais prekybos partneriais ir šalimis, kurie savo regionuose pirmauja duomenų apsaugos srityje. Pagrindiniai tiksliniai regionai yra Rytų Azija, Pietryčių Azija, Lotynų Amerika ir Europos kaimyninės šalys. 2017 m. pradėti dialogai su Japonija ir Pietų Korėja.

2017 m. rugsėjo mėn. atlikta pirma metinė 2016 m. liepos mėn. įdiegtos ES ir JAV privatumo skydo sistemos peržiūra. Remdamasi peržiūros duomenimis Komisija nustatė, kad privatumo skydo sistema ir toliau teikia tinkamo lygio apsaugą, bet padarė išvadą, kad ją dar galima tobulinti, ir dėl to pateikė rekomendacijų; visa tai paskelbta ataskaitoje. Be to, vasario mėn. įsigaliojo ES ir JAV bendrasis susitarimas, kuriuo užtikrinami duomenų apsaugos standartai perduodant duomenis tarp ES ir Jungtinių Valstijų teisėsaugos bendradarbiavimui vykdyti.

Teisių apsauga ir kova su diskriminacija

Kova su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančiomis kalbomis internete ir neprisijungus prie interneto

Praėjus beveik dvejiem metams po to, kai buvo priimtas ES elgesio kodeksas dėl kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete, interneto bendrovės, atsižvelgdamos į ES teisę, sparčiau ir efektyviau reaguoja į neteisėtą turinį.

Visus 2017 m. Komisija palaikė glaudžius ryšius su ES žydų ir musulmonų bendruomenėmis ir kitomis organizacijomis, kovojančiomis su rasizmu, diskriminacija ir visų formų netolerancija. Ji įsiklausė į rūpesčius ir dalijosi informacija apie ES veiksmus.

Be to, Komisija, vykdydama savo Kovos su rasizmu aukšto lygio grupės veiklą, teikė tikslinį ES finansavimą ir veiklos gaires dėl paramos aukoms ir policijos ir teisėjų mokymo atskleisti neapykantos nusikaltimus. Gruodžio 6 d. nacionalinės valdžios institucijos susitarė dėl pagrindinių duomenų apie neapykantos nusikaltimus registravimo principų, parengtų bendradarbiaujant su Komisija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra.

ES pagrindinių teisių chartijos taikymas

2017 m. gegužės mėn. paskelbta ES pagrindinių teisių chartijos taikymo 2016 m. ataskaita. Spalio mėn. Taryba patvirtino ataskaitos išvadas ir pažymėjo, kad praėjusiais metais, priėmus teisinių priemonių rinkinį, buvo sustiprinta tam tikrų teisių apsauga. Jos susijusios su nekaltumo prezumpcija, teise dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, teisine pagalba ir procesinėmis garantijomis vaikams. Taip pat nuo 2018 m. gegužės 25 d. visoje ES bus taikomas išsamus duomenų apsaugos taisyklių rinkinys, kuris padės piliečiams vėl patiems kontroliuoti savo duomenis.

Gruodžio 7 d. Komisija dėl Vengrijos kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad jos teisės aktu dėl užsienio finansuojamų nevyriausybinių organizacijų ir Įstatymu dėl aukštojo mokslo būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

Kova su diskriminacija

2017 m. ES toliau kovojo su diskriminacija, įgyvendindama įvairius veiksmus, kuriais skatinama lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų lygybė. Tarp didžiausių pasiekimų paminėtina kampanija „We All Share the Same Dreams“ ir priimta Įvairovės ir įtraukties chartija Europos Komisijos personalui.

ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio vertinime įvertinta valstybių narių pažanga gerinant didžiausios Europos etninės mažumos gyvenimo sąlygas. Vertinime parodyta, kaip romų padėtis nuo 2011 m. pamažu gerėjo, tačiau pabrėžiama, kad net 80 proc. romų tautybės gyventojų vis dar gresia skurdas.

Kova su smurtu prieš moteris

2017 m. ES ėmėsi veiksmų didinti informuotumą apie smurtą prieš moteris ir mergaites visose valstybėse narėse. ES finansuojama kampanija „NON.NO.NEIN.“ skatina visus, vyrus ir moteris, aktyviai kovoti su smurtu dėl lyties.

Birželio mėn. ES pasirašė Stambulo konvenciją. Ši tarptautinė sutartis yra pirmas Europos susitarimas, kuriuo nustatomi teisiškai privalomi standartai, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, apsaugoti aukas ir vykdyti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

Neįgaliųjų teisių užtikrinimas

Apžvelgiamųjų metų Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo nuo 2010 m. esamos padėties ataskaitoje matyti, kad padaryta reali pažanga visose aštuoniose prioritetinėse srityse (prieinamumo, dalyvavimo, lygybės, užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinės apsaugos, sveikatos ir išorės veiksmų).

Prie laimėjimų priskirtas Komisijos pasiūlymas dėl Europos prieinamumo akto. Tai verslui palanki direktyva, kuria gerinamas tam tikrų kasdienio naudojimo produktų ir paslaugų, kaip antai: mobiliųjų telefonų, kompiuterių, e. knygų, e. prekybos ir bankininkystės paslaugų, prieinamumas. 2017 m. Parlamentas priėmė pasiūlymo vertinimą, o Taryba – bendrą požiūrį.

Kad neįgaliesiems būtų lengviau keliauti Europos Sąjungos viduje, ES aštuoniose valstybėse narėse (Belgijoje, Estijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje) įgyvendina ES neįgaliojo kortelės iniciatyvos bandomąjį projektą. Šiose valstybėse narėse kortelę turintys neįgalieji galės lygiai naudotis tam tikromis lengvatomis kultūros, laisvalaikio, sporto ir transporto srityse. Pirmosios kortelės suteiktos 2017 m.

Europos Sąjungos pilietybė

2017 m. ES pilietybės ataskaitoje pateikiami veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis dirbdami, keliaudami, studijuodami ar dalyvaudami rinkimuose.

Vartotojų apsauga

ES skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus sistema, kuria naudodamosi ES valstybės narės ir kitos prie sistemos prisijungusios šalys gali greitai keistis informacija, ir toliau užtikrino vartotojų sveikatą ir saugą. Apžvelgiamaisiais metais 31 prie sistemos prisijungusiai nacionalinei valdžios institucijai buvo paskleista 2 201 pranešimas ir 3 952 reakcijos į pavojingus produktus.

Panašiai veikia Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, kuria naudodamosi ES valstybės narės ir kitos šalys gali greitai keistis informacija ir kiaurą parą kartu reaguoti į maisto saugos grėsmes. 2017 m. kovo mėn. paskelbtoje 2016 m. metinėje ataskaitoje įrodyta ES integruoto požiūrio į maisto saugą sėkmė. Įrodymus dar patvirtins vasarą įvykusio užteršimo fipronilu incidento pamokos. 2017 m. rugsėjo 26 d. Komisijos surengtoje ministrų konferencijoje valstybės narės ir Komisija susitarė dėl tam tikrų konkrečių priemonių, kuriomis bus sustiprinti ES veiksmai kovojant su sukčiavimu maisto produktų srityje ir neteisėta veikla, darančia poveikį maisto grandinės saugai.

ES imasi veiksmų spręsti dvejopos kokybės maisto produktų klausimą ES. Rugsėjo mėn. Komisija paskelbė gaires, kuriomis siekiama padėti nacionalinėms vyriausybėms geriau kovoti su nesąžininga praktika.

Komisija suteikė valstybėms narėms 1 mln. EUR tyrimams ir vykdymo užtikrinimo veiksmams finansuoti ir dar 1 mln. EUR Jungtiniam tyrimų centrui, kad jis sukurtų ir įgyvendintų suderintą tyrimo metodą. Be to, Komisija palaiko konstruktyvų dialogą su pramone ir visais pagrindiniais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Gamintojai ir prekės ženklų asociacijos įsipareigojo parengti elgesio kodeksą.

2017 m. tęsdamos pastangas ginti vartotojų interesus atsižvelgiant į bendrovės „Volkswagen“ išmetamųjų teršalų skandalą, ES vartotojų organizacijos ir Komisija bendrai paragino bendrovę „Volkswagen“ nedelsiant pataisyti visus paveiktus automobilius ir pradėti taikyti papildomas pasitikėjimo skatinimo priemones.

Kovo mėn. Komisija pateikė veiksmų planą, kuriame išdėstyti būdai, kaip suteikti vartotojams daugiau finansinių paslaugų pasirinkimo galimybių ir geresnę prieigą prie jų visoje ES. Komisija taip pat siekia iš dalies pakeisti Reglamentą dėl tarptautinių mokėjimų ir sumažinti mokesčius už mokėjimus ne eurais; sukurti finansiniams produktams skirtų kokybės palyginimo svetainių principus ir užbaigti darbą dėl skaidrios kainodaros automobilių nuomos atveju.

Ieškiniai dėl nedidelių sumų irgi svarbūs

Apžvelgiamaisiais metais įsigaliojo peržiūrėtos Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taisyklės: procedūra tapo greitesnė, pigesnė ir lengvesnė. Dabar taisyklės taikomos ieškiniams iki 5 000 EUR (anksčiau – 2 000 EUR), o procedūra supaprastinta.

Vartotojų apsauga internete

Didėjant e. prekybos svarbai ir gausėjant internetinių parduotuvių ir paslaugų, vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimui kilo naujų problemų. Gruodžio mėn. priimtas naujas reglamentas siekiant užtikrinti, kad nacionalinėms institucijoms būtų suteikta daugiau galių kovojant su bendrojoje rinkoje plintančia neteisėta internetine praktika. Juo įvedama ES masto koordinavimo tvarka, siekiant veiksmingai ir nuosekliai kovoti su šia tarptautinių prekiautojų praktika. Ji bus pradėta taikyti 2020 m. sausio 17 d.

Pasistūmėjo į priekį derybos dėl dviejų svarbių pasiūlymų dėl sutarčių taisyklių: dėl skaitmeninio turinio tiekimo ir dėl prekių pardavimo internetu. Spalio mėn. Komisija pateikė iš dalies pakeistą pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklų požiūrį į prekių pardavimą internetu ir ne internetu. Juo išplečiama antrosios iniciatyvos taikymo aprėptis: anksčiau ji galiojo tik prekių pardavimui internetu, o dabar taikoma bet kokiam prekių pardavimui. Šie du pasiūlymai leis apsaugoti vartotojus, perkančius prekes arba skaitmeninį turinį.

Vartotojų teisės aktų tinkamumo patikra

Gegužės mėn. atlikus ES vartotojų teisės aktų tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad, nors ES gyventojai turi daug teisių, vartotojų apsaugą vidaus rinkoje dar reikėtų tobulinti. Visų pirma tai galima padaryti geriau informuojant apie esamas teises ir užtikrinant, kad jos būtų veiksmingai įgyvendinamos.

Sistema „rescEU“

Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos sutelktos kelis kartus – suteikta parama 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. gaivalines nelaimes patyrusiems Italijai, Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai.

Vien 2017 m. ES dėl gaivalinių nelaimių žuvo daugiau kaip 200 žmonių, sunaikinta daugiau nei 1 mln. hektarų miškų. Reaguodama į tai, kad pastaraisiais metais valstybės narės patyrė vis dažnesnes gaivalines nelaimes, lapkričio mėn. Komisija pasiūlė sustiprinti ES civilinės saugos mechanizmą ir inicijavo „rescEU“ – naują sistemą, kuria stiprinami bendri reagavimo į nelaimes pajėgumai.

Pagal pasiūlymą bus sukurtas Europos Sąjungos nuosavų pajėgumų rezervas ir bus skatinama telkti paramą Europos civilinės saugos rezerve. Juo taip pat bus siekiama didinti investicijas į prevenciją ir pasirengimą. Pasiūlymu užtikrinama tinkama ES solidarumo ir valstybių narių atsakomybės pusiausvyra ir padedama siekti tikslo, kad Europa saugotų.

Europos migracijos darbotvarkė

2017 m. Europos Komisija toliau įgyvendino Europos migracijos darbotvarkę ir pasiūlė dabartinių uždavinių sprendimo būdų. Ji taip pat siekė užtikrinti, kad ES galėtų geriau valdyti migraciją vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, ypač neteisėtos migracijos, sienų, prieglobsčio ir teisėtos migracijos srityse.

Apsauga asmenims, kuriems jos reikia

Nuo 2015 m. Italijos ir Graikijos institucijos, padedamos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ir operacijos „Sophia“, Egėjo ir Viduržemio jūrose padėjo išgelbėti apie 620 000 žmonių. ES, padedama Turkijos institucijų ir NATO, ardo neteisėtai žmones gabenančių nusikaltėlių tinklus centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Egėjo jūroje.

2017 m. tarptautinė apsauga suteikta iš viso 313 050 prieglobsčio prašytojų.

Apžvelgiamaisiais metais Komisija pateikė kelias pažangos ataskaitas dėl priemonių, kurių imtasi pagal Europos migracijos darbotvarkę siekiant stabilizuoti srautus ir geriau valdyti ES išorės sienas. Ataskaitose daugiausia dėmesio skirta perkėlimui Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą, ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų operacijoms ir partnerystės migracijos srityje modeliui. Iš jų matyti, kad visose srityse padaryta didelė pažanga, ir nustatyta, kokių veiksmų toliau imtis.

Be to, balandžio mėn. Komisija, be papildomų apsaugos priemonių, pasiūlytų vykdant bendros Europos prieglobsčio sistemos reformą, paskelbė prioritetinius veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti vaikus migrantus. Vienas iš prioritetinių veiksmų susijęs su vaikų integravimu naujoje šalyje, į kurią jie atvyksta, tinkamai nustatant jų tapatybę, suteikiant geras priėmimo sąlygas ir galimybes gauti išsilavinimą.

Perkėlimas Europos Sąjungoje ir į Europos Sąjungą

Šiuo metu siekdamos sumažinti Graikijai ir Italijai tenkantį spaudimą pabėgėlius Europos Sąjungoje perkelia dauguma ES valstybių narių. Lapkričio mėn. Komisija pateikė naujausią Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Palyginti su ankstesniais metais, 2017 m. Europos Sąjungoje perkelta gerokai daugiau asmenų, o tai įrodo, kad perkėlimo Europos Sąjungoje sistema veikia, kai visos šalys vykdo įsipareigojimus. Vien 2017 m. perkelta 22 215 asmenų. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iš viso ES viduje perkelta 33 140 asmenų, iš kurių 21 704 perkelti iš Graikijos, o 11 436 – iš Italijos. Tai sudaro 93 proc. visų perkėlimo kriterijus atitinkančių asmenų. Taigi, įmanoma pasiekti pagrindinį pagalbos nepaprastosios padėties atveju tikslą – perkelti Europos Sąjungoje visus perkėlimo kriterijus atitinkančius asmenis iš Graikijos ir Italijos. Vis dėlto, nors dauguma valstybių narių buvo aktyvios, prisiėmė įsipareigojimų ir reguliariai perkėlė asmenis, kai kurios sistemoje nedalyvavo. 2017 m. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tris valstybes nares (Čekiją, Vengriją ir Lenkiją) dėl 2015 m. Europos Sąjungos Tarybos sprendimų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje neįgyvendinimo. Gruodžio mėn. Komisija nusprendė dėl šių valstybių narių kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Nuo 2015 m. liepos mėn. taikomos perkėlimo į ES programos, kuriomis siekiama suteikti teisėtų ir saugių atvykimo kelių pažeidžiamiems asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Daugiau nei 26 000 asmenų perkelta į 21 ES valstybę narę, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją. Rugsėjo mėn. Komisija paragino valstybes nares per ateinančius dvejus metus (iki 2019 m. spalio 31 d.) iš Jordanijos, Libano, Turkijos ir centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute esančių Afrikos šalių perkelti dar bent 50 000 asmenų. Iš viso iki metų pabaigos gauta įsipareigojimų perkelti 39 839 asmenis.

ES ir Turkijos pareiškimas

ES ir Turkijos pareiškimas toliau davė konkrečių rezultatų užtikrinant veiksmingą migracijos srautų valdymą rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute. Sieną kertančių asmenų skaičius toliau buvo apie 86 per dieną ir labai sumažėjo žūstančiųjų skaičius. Atvykstančiųjų skaičius sumažėjo 97 proc., palyginti su padėtimi prieš pradedant įgyvendinti pareiškimą. Grąžinimo operacijos paspartėjo – grąžinti 2 032 migrantai. Iš jų – 228 sirai.

ES ir Turkija sparčiau teikė finansinę paramą pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę. Paskirstyta 3 mlrd. EUR priemonės biudžeto lėšų ir iš viso išmokėta 1,85 mlrd. EUR. 2017 m. taikant neatidėliotiną minimalios socialinės apsaugos sistemą paremta beveik 1,2 mln. pabėgėlių Turkijoje, o sirų, kuriems suteikta parama, skaičius, manoma, padidės iki 1,3 mln. Padaryta pažanga pagal pareiškimą vykdant perkėlimo į Europos Sąjungą veiklą. Iki gruodžio mėn. pabaigos iš Turkijos į 16 valstybių narių perkelta daugiau kaip 11 700 sirų.

Grąžinimas ir readmisija

Kovo mėn. Komisija pabrėžė, kad būtina sustiprinti ES grąžinimo politiką, ir pateikė atnaujintą veiksmų grąžinimo srityje planą bei rekomendacijas valstybėms narėms, kaip procedūras padaryti veiksmingesnes. Vėliau rugsėjo mėn. pateiktas peržiūrėtas Grąžinimo vadovas. Parama valstybėms narėms grąžinant neteisėtus migrantus buvo vienas iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros prioritetų ir davė teigiamų rezultatų. Agentūros vykdomų grąžinimo operacijų tempas toliau didėjo – 2017 m. tokių operacijų iš viso buvo 350.

Kova su neteisėtu migrantų gabenimu

Toliau buvo įgyvendinamas 2015 m. gegužės mėn. priimtas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas. Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras nuo įsteigimo 2016 m. suteikė pagrindinę paramą daugiau kaip 2 000 atvejų ir visapusiškai parėmė daugiau kaip 90 prioritetinių atvejų. 2017 m. Komisija sukūrė nacionalinių ryšių centrų tinklą, kad palengvintų strateginį valstybių narių bendradarbiavimą ir dalytųsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su neteisėtu migrantų gabenimu srityje.

Gyvybių gelbėjimas jūroje ir migrantų antplūdžio valdymo požiūrio įgyvendinimas

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

2017 m. pradėjo veikti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Agentūra, kurioje yra daugiau kaip 1 700 sienos apsaugos pareigūnų ir pagalbinių darbuotojų, teikia paramą pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms. Taip pat sukurtas greitojo reagavimo ekspertų rezervas ir greitojo reagavimo įrangos rezervas. Juos galima pasitelkti, jei prireiktų skubios pasienio pagalbos.

Agentūros vaidmuo ir veikla nuo jos sukūrimo pradžios buvo sustiprinti ir gerokai išplėsti. Parama valstybėms narėms grąžinant neteisėtus migrantus tapo viena pagrindinių jos veiklos sričių. Agentūra taip pat padeda nustatyti tarpvalstybinius nusikaltimus ir užkirsti jiems kelią. Dar vienu jos prioritetu tapo bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis stiprinimas. Dabar daugiausia siekiama visapusiškai išnaudoti sustiprintas priemones.

Migrantų antplūdžio vietos ir parama Graikijai bei Italijai

2017 m. toliau buvo įgyvendinamas migrantų antplūdžio valdymo požiūris (ES ir atitinkamos ES agentūros, pvz., Europos prieglobsčio paramos biuras, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, teikė operatyvinę ir finansinę paramą). Apžvelgiamaisiais metais šiose dviejose valstybėse narėse Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos per įvairias operacijas dislokavo daugiau kaip 1 000 pareigūnų. Europos prieglobsčio paramos biuras dislokavo 153 kviestinius pareigūnus, kad šie padėtų Graikijos ir Italijos institucijoms imti pirštų atspaudus, registruoti ir atlikti saugumo patikras. 24 kviestinius pareigūnus taip pat dislokavo Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra.

Dėl šių pastangų migrantų antplūdžio valdymo centruose Graikijoje pagerėjo gyvenimo sąlygos. Tačiau Italija toliau patyrė spaudimą dėl migrantų, pirmąjį metų pusmetį atvykusių prie jos krantų centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Jų skaičius panašus kaip ir ankstesniais metais. Numačiusi, kad taip gali atsitikti, Komisija, kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba, greitai ėmėsi spręsti šią problemą ir sausio mėn. priėmė bendrą komunikatą „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Srautų valdymas ir gyvybių gelbėjimas“.

Atsižvelgdama į sezoninį piką, liepos mėn. Komisija pristatė papildomą paramos Italijai veiksmų planą, kuriame kaip ir sausio mėn. komunikate daugiausia dėmesio skirta penkioms pagrindinėms sritims: gyvybių gelbėjimui, kovai su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba Libijoje (įskaitant 46,3 mln. EUR ES bendrai finansuojamą projektą), aktyvesniam bendradarbiavimui su pagrindinėmis ES nepriklausančiomis šalimis, grąžinimo operacijų stiprinimui ir didesnio solidarumo ES užtikrinimui.

Sienų valdymas

Šengenas

2015 m. rudenį kelios Šengeno erdvės valstybės nusprendė laikinai atnaujinti kontrolę prie kai kurių savo vidaus sienų. Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, 2016 m. gegužės mėn. Taryba rekomendavo, kad Austrija, Danija, Vokietija, Norvegija ir Švedija (šalys, labiausiai paveiktos antrinio judėjimo Vakarų Balkanų maršrutu) laikinai atnaujintų kontrolę tam tikruose savo vidaus sienų ruožuose. Pagal Šengeno taisykles ši rekomendacija buvo vėliau pratęsta tris kartus, paskutinį kartą – 2017 m. gegužės mėn.

Komisija tebėra visapusiškai įsipareigojusi kuo greičiau atkurti erdvę be vidaus sienų kontrolės. 2017 m. gegužės 12 d. Rekomendacijoje dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje Komisija paragino Šengeno valstybes pirmenybę teikti kitoms nei laikinas sienų kontrolės atnaujinimas priemonėms, pavyzdžiui, policijos patikrinimams.

Rugsėjo mėn. Komisija aiškiai nurodė, kad minėtų penkių Šengeno valstybių vykdoma sienų kontrolė turi būti panaikinta iki lapkričio mėn. vidurio. Komisija taip pat priminė taisykles, kurių turi būti laikomasi, kai Šengeno valstybės mano, kad pagrįsta ir būtina laikinai atnaujinti sienų kontrolę. Tačiau šešios Šengeno valstybės pranešė Komisijai apie ketinimą toliau taikyti laikiną vidaus sienų kontrolę, remiantis įvairiomis Šengeno sienų kodekso nuostatomis. Nuo 2017 m. pabaigos Komisija vertino šiuos pranešimus. Rugsėjo mėn. Komisija taip pat pasiūlė atnaujinti Šengeno sienų kodeksą ir pritaikyti laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo taisykles prie dabartinių poreikių. Taip siekta reaguoti į kintančias ir nuolatines dideles grėsmes viešajai tvarkai arba vidaus saugumui, kartu užtikrinant, kad laikina vidaus sienų kontrolė būtų taikoma išimtiniais atvejais ir ribotą laiką.

Veiksmingesnė ES išorės sienų kontrolė

Balandžio mėn. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad visi ES išorės sienas kertantys keliautojai būtų tikrinami atitinkamose duomenų bazėse, pvz., Šengeno informacinėje sistemoje. Šiuo metu sistemoje yra 70 mln. perspėjimų ir 2016 m. ja buvo pasinaudota 4 mlrd. kartų. Dėl to sumažėja galimybė, kad grėsmę saugumui keliantys asmenys, įskaitant grįžtančius ES piliečius, sieną kirs nepastebėti.

2016 m. Komisija pasiūlė padidinti Šengeno informacinės sistemos veiksmingumą ir ją patobulinti taip, kad ji galėtų padėti teisėsaugos institucijoms kovoti su terorizmu, pagerinti sienų valdymą ir užtikrinti veiksmingą valstybių narių keitimąsi informacija. 2018 m. vasario mėn. taip pat bus įdiegta automatinė pirštų atspaudų identifikavimo sistema, kurios tikslas – padėti nustatyti naudojantis suklastota tapatybe į Šengeno erdvę atvykstančius nusikaltėlius ir teroristus. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos, kuria būtų užtikrinama, kad būtų galima iš anksto atlikti visų į Šengeno erdvę be vizų keliaujančių asmenų saugumo patikrinimus. Sistema padės nustatyti pavojų keliančius asmenis prieš jiems atvykstant prie ES sienų, kartu užtikrinant, kad didžioji dalis keliautojų galėtų vykti be vizų. Dėl pasiūlymo Taryba birželio mėn. priėmė savo poziciją. Be to, nuo 2020 m. pradėjus taikyti naują atvykimo ir išvykimo sistemą bus modernizuotas išorės sienų valdymas – bus registruojami ne ES piliečių asmens duomenys ir jų atvykimo bei išvykimo laikas, data ir vieta.

Naujų teisėtų kelių atvėrimas ir esamų galimybių gerinimas

Rugsėjo mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pradėjo derybas dėl pasiūlymo peržiūrėti Mėlynosios kortelės direktyvą, kuri padėtų pagerinti ES gebėjimą pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš ES nepriklausančių šalių ir juos išlaikyti.

2016 m. liepos mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos, kuriuo siekiama sukurti bendrą Europos perkėlimo į ES politiką, kad asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, būtų sudarytos sąlygos tvarkingai ir saugiai atvykti į Europą. Taryba pateikė savo poziciją 2017 m. lapkričio mėn., o gruodžio mėn. prasidėjo derybos su Parlamentu.

Ne ES piliečių integracija

2017 m. Komisija įgyvendino kelis Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plane nustatytus veiksmus. Vokietijoje ir Švedijoje vykdyti pirmieji įsteigto naujo Europos integracijos tinklo tarpusavio mokymosi projektai.

Apžvelgiamaisiais metais Komisija taip pat ėmėsi kelių iniciatyvų darbdaviams ir kitiems ekonominiams ir socialiniams partneriams sutelkti, pvz., gegužės mėn. pradėta iniciatyva „Darbdaviai už integraciją“, o gruodžio mėn. pateikta deklaracija dėl Europos partnerystės integracijos srityje. Komisija pagal Naują Europos įgūdžių darbotvarkę sukūrė ir pradėjo taikyti internetinį daugiakalbį Trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo ES šabloną, kurį galima naudoti siekiant anksti nustatyti ir profiliuoti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų migrantų įgūdžius ir kvalifikaciją. Iš šių iniciatyvų matyti, ką Komisija, darbdaviai ir kiti socialiniai partneriai daro, kad padėtų pabėgėliams ir teisėtai šalyje gyvenantiems migrantams integruotis į darbo rinką.

Apžvelgiamaisiais metais toliau skirta Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Europos socialinio fondo lėšų pabėgėlių ir jų šeimos narių integracijai į darbo rinką palengvinti. Migrantų ir pabėgėlių problemoms taip pat daugiau dėmesio skirta 2017 m. Europos semestre.

Vizų politika

2017 m. gruodžio mėn. visiems Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams suteikta teisė be vizų vykti į Kanadą, taigi Jungtinės Valstijos liko vienintelė ne ES šalis, kuriai taikomas bevizis režimas, abipusiškumo pagrindu netaikanti bevizio režimo visiems ES piliečiams. Kaip nurodyta irgi gruodžio mėn. pateiktoje paskutinėje vizų režimo abipusiškumo ataskaitoje, Komisija toliau derasi su Jungtinėmis Valstijomis ir penkiomis valstybėmis narėmis, kurioms aktualus šis klausimas (Bulgarija, Kroatija, Kipru, Lenkija ir Rumunija).

Kalbant apie vizų režimo liberalizavimą, kovo mėn. Gruzijos piliečiams suteikta teisė be vizų vykti į Šengeno erdvę ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, o birželio mėn. bevizis režimas įsigaliojo Ukrainos piliečiams. Taip pat kovo mėn. įsigaliojo persvarstytas bevizio režimo sustabdymo mechanizmas, o gruodžio mėn. Komisija pateikė jo taikymo ataskaitą. Nors laikomasi vizų režimo liberalizavimo reikalavimų, Komisija įspėjo, kad atitinkamos ES nepriklausančios šalys turi toliau atitikti būtinus kriterijus, be kita ko, geriau valdyti neteisėtą migraciją, geriau užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui ir korupcijai ir su tuo kovoti.

Finansinė parama veiksmingam migracijos valdymui

ES vidaus reikalų fondai yra svarbios politikos priemonės, skirtos dabartiniams migracijos uždaviniams spręsti. Dėl to finansinės paramos lygis 2017 m. išliko didelis. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (1,4 mlrd. EUR) ir Vidaus saugumo fondo (692 mln. EUR) lėšomis 2017 m. toliau buvo stiprinami gebėjimai – teikta humanitarinė, materialinė bei sveikatos priežiūros pagalba ir padėta plėtoti operatyvinį bendradarbiavimą. Taip pat skirta papildomų lėšų pagal valstybių narių nacionalines programas (634 mln. EUR iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir 168 mln. EUR iš Vidaus saugumo fondo).

Be to, daugiau kaip 743 mln. EUR suteikta valstybėms narėms, kad per šių fondų veikimo laikotarpį būtų galima greitai tenkinti neatidėliotinus veiklos poreikius. Pagrindinius uždavinius ES nepriklausančiose šalyse taip pat padėjo spręsti patikos fondai ir ES išorės veiksmų priemonės.

Europos Sąjungos kaimynystė

Europos kaimynystės politikoje įkūnijamas ES siekis plėtoti bendrus interesus su Rytų ir Pietų šalimis partnerėmis ir jos įsipareigojimas bendrai dirbti pagrindinėse prioritetinėse srityse siekiant skatinti stabilumą. Šioms prioritetinėms sritims priklauso demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas, pagarba žmogaus teisėms ir socialinė sanglauda.

Gruzijos ir Ukrainos piliečiams 2017 m. suteikta galimybė keliauti į ES be vizų. Be to, įsigaliojo svarbūs ES ir Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos asociacijos susitarimai, kurie padės skatinti reformas ir sudarys sąlygas kurti laisvąsias prekybos zonas. ES toliau reikalavo, kad konfliktas Rytų Ukrainoje būtų sprendžiamas taikiai, visapusiškai įgyvendinant Minsko susitarimus. Jie buvo sudaryti 2014 m. rugsėjo mėn. ir 2015 m. vasario mėn. siekiant rasti tvarų politinį konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą, kartu gerbiant šalies nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą. Be to, ES toliau taikė sankcijas Rusijai dėl jos įvykdytos neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir jos vaidmens destabilizuojant Ukrainą.

ES taip pat teikė paramą Gruzijai, Jordanijai, Moldovai, Tunisui ir Ukrainai pagal makrofinansinės pagalbos programą, kurią papildė Tarptautinio valiutos fondo teikiama finansinė parama. Tikslas – padėti geografiniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu ES artimoms valstybėms įveikti ekonomikos ar finansų krizes.

Lapkričio mėn. penktajame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ir ES, ir šeši partneriai – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina – dar kartą patvirtino aiškų ir tęstinį partnerystės įsipareigojimą. Aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje palankiai priimtas siekis iki 2020 m. įgyvendinti 20 konkrečių tikslų, kadangi tai kelias į ateitį užtikrinant bendradarbiavimą, kuriuo pasiekiama apčiuopiamų, naudą žmonėms duodančių rezultatų. Vykstant aukščiausiojo lygio susitikimui buvo pasirašytas naujas visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas su Armėnija.

Rusija

ES toliau taiko Rusijai ribojamąsias priemones dėl jos vaidmens destabilizuojant Ukrainą. 2017 m. gruodžio mėn. šios priemonės buvo pratęstos ir išlieka susietos su visapusišku Minsko susitarimų įgyvendinimu. Tuo tarpu ES toliau skyrė daugiausiai dėmesio tam tikrų klausimų aptarimui su Rusija, kaip antai užsienio politikos ir pasaulinių reikalų srityje, ir stiprino paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir žmogiškiems ES ir Rusijos piliečių kontaktams. ES dėmesio centre išliko žmogaus teisių padėtis Rusijoje ir pilietinės visuomenės suvaržymai.

Europos Sąjungos pietinės kaimyninės šalys

Apžvelgiamaisiais metais ES toliau derėjosi dėl partnerystės prioritetų, kurie apima ekonominį ir poli-tinį bendradarbiavimą. Dėl šių prioritetų sutarta su Alžyru ir Egiptu.

ES skyrė beveik 170 mln. EUR migrantams apsaugoti, migracijos strategijoms įgyvendinti ir veiksmingai savanoriškai repatriacijai į Egiptą, Libiją, Maroką bei Tunisą ir reintegracijai tose šalyse užtikrinti. Be to, ES padidino paramą Tunisui, padėdama šaliai pereiti prie demokratijos ir atkurti ekonomiką.

Liepos mėn. ES prisijungė prie Viduržemio jūros regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės, įsipareigodama per artimiausius kelerius metus investuoti iki 220 mln. EUR į regioninį bendradar-biavimą siekiant gerinti vandens išteklius ir maisto sistemas. Šios priemonės būtinos, nes pastaruoju metu labai trūkstant vandens ir mažėjant javų derliui daromas poveikis socialinėms sąlygoms ir ska-tinamas politinis nestabilumas bei trumpalaikė migracija. ES ir toliau lieka įsipareigojusi remti Libiją ir jos perėjimą prie demokratijos, taip pat rėmė JT tarpininkavimą šiame procese. Balandžio mėn. vykusiame ministrų susitikime ES ir Libijos bendradarbiavimo klausimais daugiausia dėmesio buvo skiriama švietimui ir sveikatai.

Visus 2017 m. ES toliau skatino regioninį bendradarbiavimą su Pietų Viduržemio jūros regiono šalimis per Viduržemio jūros sąjungą, Arabų Lygą ir Annos Lindh fondą.

Vakarų Balkanai ir plėtros procesas

ES toliau teikė paramą Vakarų Balkanų šalims, siekiančioms integruotis į ES. Juodkalnija ir Serbija tęsė derybas dėl stojimo. ES aktyviai dalyvaujant Albanijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos reformų bei demokratijos diegimo pažangoje, abiem pastarosioms šalims atvertas kelias į tolesnę ES integraciją. Be to, ES rėmė reformas Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove (šis pava-dinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JTSTR 1244(1999) bei TTT nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos). Galiausiai ES remia šio regiono šalių susitaikymą ir padeda sumažinti įtampą tarp jų.

Turkija

Apžvelgiamaisiais metais ES ir Turkijos santykiams iškilo problemų, kadangi Turkijoje stipriai pakirsta teisinė valstybė ir pagrindinės teisės. ES aiškiai nurodė, kad yra pasirengusi tęsti dialogą su stabilia, demokratiška ir įtraukia Turkija. 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimas toliau duoda rezultatų, kuriuos patvirtina labai sumažėjęs neteisėtų Egėjo jūros perplaukimo atvejų ir žuvusiųjų skaičius.

Vakarų Europa

ES toliau palaiko puikius santykius su ES nepriklausančiomis Vakarų Europos šalimis; Norvegija ir Šveicarija yra vienos iš pagrindinių jos prekybos ir investicijų partnerių. Pagerėjo santykiai su Europos ekonominės erdvės šalimis (Islandija, Lichtenšteinu ir Norvegija), užmegzti glaudesni santykiai su Vatikanu užsienio politikos bei kitose srityse.

Šiaurės Amerika ir Lotynų Amerika

ES aktyviai bendradarbiauja su naująja Jungtinių Valstijų administracija, be kita ko, pirmosios Prezidento Donaldo Trumpo užsienio kelionės metu gegužės mėn. Briuselyje vykusiame vadovų susitikime. Glaudus bendradarbiavimas saugumo ir užsienio politikos srityse, įskaitant Šiaurės Korėjos, Rusijos, Sirijos ir Ukrainos klausimus, bei kovos su terorizmu srityje išliko intensyvus ir gyvybingas.

2017 m. buvo svarbūs ES ir Kanados santykiams. Visi ES piliečiai dabar gali keliauti į Kanadą be vizos, o rugsėjo mėn. pradėtas preliminariai taikyti laisvosios prekybos susitarimas su Kanada.

Vykstant pokyčiams visoje Lotynų Amerikoje, ES toliau siekė modernizuoti ir stiprinti santykius su savo partneriais, įskaitant Čilę, Kubą, Meksiką, MERCOSUR prekybos bloko nares ir Karibų jūros regiono šalis. Per Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendriją ES plėtojo santykius su visu regionu įvairiose srityse, be kita ko, saugumo, verslo, lyčių lygybės ir parlamentinių ryšių srityse. Remdamasi ilgamete partneryste ir bendradarbiavimu ES toliau teikė paramą taikai Kolumbijoje.

Kinija

Birželio mėn. ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje pasiekta svarbios pažangos tokiose srityse kaip geografinės nuorodos, muitinių bendradarbiavimas, valstybės pagalba ir įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Suaktyvėjo pokalbiai dėl užsienio politikos ir regioninių klausimų, įtraukus konsultacijas ir diskusijas dėl Afrikos, Vidurinės Azijos, Afganistano, Šiaurės Korėjos ir Sirijos, taip pat kovos su terorizmu ir gynybos. ES ir Kinijos santykių dėmesio centre ir toliau liko susirūpinimas dėl žmogaus teisių.

Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybės

Pietryčių Azijos valstybių asociacija

2017 m. paminėtas ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos oficialių santykių keturiasdešimtmetis. 2018–2022 m. bendradarbiavimo sritys buvo nustatytos rugpjūčio mėn. aukščiausiojo lygio susitikime Maniloje (Filipinai). Joms priklauso saugumas, prekyba, darnus vystymasis ir žmonių tarpusavio ryšiai.

Artimieji Rytai

Iranas

Apžvelgiamaisiais metais ES ir Irano santykiuose padaryta didelė pažanga, visų pirma prekybos ir investicijų, energetikos, aplinkos, švietimo, mokslinių tyrimų, bendradarbiavimo civiliniame bran-duoliniame sektoriuje, humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių srityse. Tokią didelę pažangą pavyko pasiekti panaikinus su branduoline sritimi susijusias sankcijas. Be to, su Iranu užmegztas nuolatinis dialogas, siekiant konstruktyviai spręsti regioninius klausimus ir formuluoti regioninių krizių sprendimo būdus.

Artimųjų Rytų taikos procesas, Izraelis ir okupuotosios Palestinos teritorijos

Dėl vietos įvykių, kaip antai iš esmės sustojusio palestiniečių tarpusavio susitaikymo ir Izraelio vyriausybės aktyviau vykdomų naujų gyvenviečių okupuotosiose Palestino teritorijose, įskaitant Rytų Jeruzalę, plėtros veiksmų, kyla vis didesnis pavojus dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui. Vis dėlto gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino dviejų valstybių sambūviu grindžiamam sprendimui palankią ES poziciją. Metams baigiantis žengti pirmieji žingsniai siekiant palestiniečių tarpusavio susitaikymo. ES pradėjo savo veiksmų vietoje peržiūrą siekdama užtikrinti, kad jie padėtų įtvirtinti ir stiprinti dviejų valstybių sambūviu grindžiamą principą.

ES kartu su savo valstybėmis narėmis, Norvegija ir Šveicarija, susitarė dėl 2017–2020 m. Europos bendros strategijos dėl finansinės paramos Palestinai; tai pirmoji bendra pagalbos Europos Sąjungos pietinėms kaimyninėms šalims programa.

Sirija

Visus apžvelgiamuosius metus ES ir tarptautinė bendruomenė buvo susitelkusi dėl Sirijos krizės. Ba-landžio mėn. ES kartu surengė Briuselio konferenciją dėl paramos Sirijos ir viso regiono ateičiai. Dalyviai įsipareigojo 2017 m. skirti 5,6 mlrd. EUR krizei spręsti. ES yra pasirengusi remti atstatymą, bet tik tada, kai šalys ir Sirija susitars dėl tvaraus ir įtraukaus politinio šio konflikto sprendimo.

ES ir Afrikos santykiai

ES yra svarbiausia Afrikos prekybos ir investicijų partnerė bei pagrindinis pagalbos teikimo šaltinis. Ji yra didžiausia oficialios paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos žemynui teikėja. Lapkričio mėn. vykusiame penktajame Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime Abidžane (Dramblio Kaulo Krantas) daug dėmesio skirta investicijoms į gausėjantį Afrikos jaunimą. Be to, ES ketina toliau bendradarbiauti su žemynu pagal sistemą nustojus galioti Kotonu susitarimui.

Migracija. ES požiūris grindžiamas žmogiškuoju aspektu

Visus apžvelgiamuosius metus migracijai ES darbotvarkėje toliau buvo skiriama daug dėmesio, ypač pabrėžiant žmogiškąjį aspektą. Per metus gerokai sumažėjo skaičius žmonių, plaukiančių per Viduržemio jūrą ir kertančių Sacharos dykumą. Tai lėmė aktyvesnis ES bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas su Afrikos šalimis partnerėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat veiklos koordinavimas su valstybėmis narėmis. Be to, ES laivyno misijos operacija „Sophia“ padėjo tęsti kovos su neteisėtu žmonių gabenimu operacijas ir teikti papildomus mokymus Libijos pakrančių apsaugos pareigūnams. ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas jau sutelkė beveik 3,2 mlrd. EUR, už kuriuos bus kuriamos darbo vietos, gerinami įgūdžiai, griežtinamas migracijos valdymas ir gerinamos saugumo sąlygos, kad šalys galėtų atkurti savo ekonomiką ir sukurti kitų galimybių, mažinančių troškimą emigruoti.

Pradėjus įgyvendinti partnerystės migracijos srityje modelį penkiose prioritetinėse Užsachario Afrikos šalyse (Etiopijoje, Malyje, Nigerijoje, Nigeryje ir Senegale) pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Apie šią veiklą daug rašoma 2017 m. Europos Sąjungos užsienio reikalų ir saugumo politikos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini pateiktoje pažangos ataskaitoje.

Darnus vystymasis

ES yra didžiausia pasaulyje vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikėja. ES teikia pagalbą ne kaip labdarą; tai konkrečios investicijos į žmones. Vien tik Komisija nuo 2014 m. iki 2020 m. Afrikai suteiks oficialios paramos vystymuisi už 31 mlrd. EUR.

Pasirašius naują Europos konsensusą dėl vystymosi, ES toliau įsipareigojo imtis lyderės vaidmens įgyvendinant JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Pastangoms praktiškai taikyti naująjį metodą labai pravertė pradėtas vykdyti naujas Europos išorės investicijų planas, kuriuo siekiama sukurti iki 44 mlrd. EUR papildomų investicijų į Afriką ir Europos kaimynystės šalis.

Išorės investicijų planas. Naujas būdas remti Afrikos ir kaimynystės šalis

Išorės investicijų planas, naujoviškas požiūris į ES paramą vystymuisi, sukurtas 2017 m. Pagrindinė jo sudedamoji dalis, Europos darnaus vystymosi fondas, įsteigtas rugsėjo 28 d.

Plane bus skatinamos investicijos į ES šalis partneres Afrikoje ir kaimyniniame regione. Juo bus ska-tinamas įtraukus ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir darnus vystymasis, kitaip tariant, kovojama su kai kuriomis pagrindinėmis neteisėtos migracijos priežastimis. Pagal planą, kuriam iš ES biudžeto ir Europos plėtros fondo skiriama 4,1 mlrd. EUR, tikimasi iki 2020 m. sutelkti daugiau negu 44 mlrd. EUR investicijų. Komisija taip pat paragino prisidėti valstybes nares ir kitus partnerius.

2017 m. ES kaip JT partnerė taip pat pradėjo įgyvendinti 500 mln. EUR vertės iniciatyvą, siekdama visame pasaulyje panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites.

Komisija pasiūlė susitarti dėl ES įgaliojimų pradėti oficialias derybas dėl naujos partnerystės su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis po 2020 m.

Peržiūrėta 2007 m. pagalbos prekybai politika, kad būtų galima pereiti prie platesnio masto prekybos, kurios sąlyga – darnus vystymasis, požiūrio, kuriuo siekiama didinti vystymosi poveikį ekonominiams santykiams su šalimis partnerėmis.

ES kaip žmogaus teisių gynėja

Praėjusiais metais ES vėl patvirtino savo kaip pagrindinės pasaulinio masto veikėjos žmogaus teisių srityje vaidmenį. Birželio mėn. ES paskelbė 2015–2019 m. ES veiksmų plano žmogaus teisių bei demokratijos srityse laikotarpio vidurio peržiūros dokumentą. Peržiūroje nustatytos sritys, kurioms ES visą likusį esamo veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį turėtų toliau skirti dėmesio ir pastangų dėl žmogaus teisių ES nepriklausančiose šalyse.

Laikydamasi Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos, ES aktyviai rėmė palankių sąlygų sudarymą nevyriausybinėms organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams diskusijomis dėl žmogaus teisių, daugiašaliuose forumuose ir teikdama finansinę paramą. Apžvelgiamaisiais metais visame pasaulyje buvo priešiškumo pilietinei visuomenei apraiškų. ES ir toliau griežtai priešinasi bet kokiems nepateisinamiems teisių jungtis į asociacijas ir rinktis į taikius susirinkimus apribojimams.

Saugumas ir gynyba

2017 m. ES sparčiai įgyvendino Visuotinę strategiją saugumo ir gynybos srityse. Buvo įsteigtas pirmasis istorijoje bendro vadovavimo ES karinių mokymų ir patariamųjų misijų centras. Po 2016 m. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reika-lams ir saugumo politikai bendro komunikato dėl kovos su mišriomis grėsmėmis buvo įkurtas Europos kompetencijos centras, kad būtų galima geriau analizuoti hibridines grėsmes ir su jomis kovoti, ir sustiprintas bendradarbiavimas su NATO.

Birželio mėn. Komisija paskelbė, kad pradėjo veikti Europos gynybos fondas, iš kurio iki 2020 m. bus investuota 90 mln. EUR į gynybos pramonės produktų ir technologijų mokslinius tyrimus ir 500 mln. EUR – į jų plėtrą. Per šį fondą Europos biudžetas bus pirmą kartą naudojamas su gynyba susijusiems projektams remti. Taip bus sumažintas išlaidų dubliavimo pavojus ir nacionalinės vyriausybės ska-tinamos elgtis efektyviai, t. y. bendradarbiauti mokslinių tyrimų, plėtros ir bendrų įsigijimų srityse.

Paskelbti pirmieji kvietimai teikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų projektų, o prieš 2017 m. pabaigą – pirmieji mokslinių tyrimų projektai, kuriems skirtas visas finansavimas, bepiločių sistemų ir kareivių sistemų srityse. Komisija taip pat pasiūlė Europos gynybos pramonės plėtros programą, kuriai iš ES biudžeto skiriama 500 mln. EUR. Už juos bus bendrai finansuojamas pramoninių gynybos produktų ir technologijų, kaip antai prototipų, kūrimas.

Gruodžio mėn., praėjus tik šešiems mėn. nuo Komisijos pasiūlymo, Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl bendro požiūrio. Šiuo metu vyksta darbas Europos Parlamente, o 2019 m. Europos gynybos fondas turėtų visapusiškai vykdyti veiklą ir finansuoti pirmuosius projektus.

Pripažindami glaudesnio bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo saugumo ir gynybos srityse poreikį, 25 valstybių narių vadovai gruodžio mėn. pradėjo vykdyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos srityje. Jis sudarys galimybes norinčioms ir galinčioms prie jo prisijungti valstybėms narėms bendrai plėtoti gynybos pajėgumus; investuoti į bendrus projektus ir padidinti jų ginkluotųjų pajėgų operatyvinę parengtį bei indėlį. Jos susitarė dėl 17 bendrai vykdomų projektų, kaip antai: greitojo reagavimo būrių ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje; karinių pajėgų pagalbos įvykus nelaimei; jūrų saugumo didinimo; Europos medicinos karinių pajėgų sukūrimo ir ES karinių mokymų ir patariamųjų misijų centro įsteigimo.

Be to, valstybės narės suderintoje metinėje peržiūroje gynybos srityje pirmą kartą dalijasi savo gynybos išlaidų planais, kad būtų lengviau nustatyti trūkumus, suteikti nuoseklumo ir pasinaudoti masto ekonomija.

Atsakas į humanitarines krizes ir ekstremaliąsias situacijas

2017 m. ES skyrė daugiau kaip 1,8 mlrd. EUR humanitarinei pagalbai ir civilinei saugai. Ji suteikta daugiau negu 120 mln. žmonių daugiau kaip 80-yje šalių, kad jie gautų maisto, pastogę ir apsaugą ir galėtų naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis. ES teikė humanitarinę pagalbą visose pagrindinėse konflikto zonose – nuo Irako ir Sirijos iki Centrinės Afrikos Respublikos, Pietų Sudano ir Jemeno.

Per praėjusius metus dėl konflikto ir karo pasaulyje priverstinai perkelta daugiau kaip 65,6 mln. žmonių. Projektams, kuriais siekiama padėti šiems pabėgėliams 56 šalyse, skirta apie 90 proc. ES metinio humanitarinės pagalbos biudžeto. Be to, ES suaktyvino atsaką į badą ir kritinį nepriteklių, kurį patiria milijonai žmonių Nigerijoje, Somalyje, Pietų Sudane ir Jemene: 2017 m. šioms šalims skirta 326 mln. EUR.

ES padėjo pabėgėliams ir migrantams Graikijoje grynaisiais pinigais ir aprūpindama nuomojamu būstu pagal Skubios paramos integracijai ir apgyvendinimui programą. Pagal neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemą, didžiausią visų laikų ES humanitarinę programą, suteikta pagalba daugiau kaip 1,1 mln. pažeidžiamiausių pabėgėlių Turkijoje ir patenkinti pagrindiniai jų poreikiai sutei-kiant iš anksto apmokėtas mokėjimo korteles.

2017 m. ES skyrė daugiau kaip šešis proc. savo humanitarinės pagalbos biudžeto (2015 m. tik vieną proc.) vaikų ugdymo programoms humanitarę krizę patiriančiuose regionuose.

Per civilinės saugos mechanizmą ES taip pat teikia ir koordinuoja pagalbą nukentėjusiems nuo nelaimių žmonėms Europoje ir visame pasaulyje. Apžvelgiamaisiais metais mechanizmas taikytas 32 kartus, be kita ko, dėl miško gaisrų Europoje, potvynių Peru ir uraganų Karibų jūros regione.

Daugiašalis bendradarbiavimas

Visus apžvelgiamuosius metus ES glaudžiai bendradarbiavo su Jungtinėmis Tautomis ir rėmė tris naujojo Generalinio Sekretoriaus António Guterreso nustatytus prioritetus: konfliktų prevenciją, darnų vystymąsi ir JT reformą. ES kartu su savo valstybėmis narėmis įneša didžiausią finansinį indėlį į JT sistemą. Laikydamasi savo visuotinės strategijos, ES skatina siekti stipresnio pasaulinio valdymo, konfliktų prevencijos ir taikos, taip pat įgyvendinti pagrindinius susitarimus dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi.

2017 m. toliau stiprėjo ES ir NATO bendradarbiavimas. Jis grindžiamas 2016 m. Varšuvos deklaracija dėl tarpusavio bendradarbiavimo kovojant su bendromis grėsmėmis. ES ir NATO bendradarbiavimas yra neatsiejama ES veiklos siekiant stiprinti Europos saugumą ir gynybą pagal Visuotinę ES strategiją dalis. Rudenį pirmą kartą buvo surengtos lygiagrečios ir koordinuotos pratybos.

Pozityvios Europos darbotvarkės įgyvendinimas

2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junckeris pristatė pozityvią darbotvarkę dėl saugančios, galių teikiančios ir ginančios Europos. 2016 m. rugsėjo mėn. Slovakijoje vykusiame Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikime jai pritarė Europos Parlamentas ir 27 ES valstybių narių vadovai.

Pozityvi darbotvarkė 2017 m. buvo toliau įgyvendinama – kovo 1 d. paskelbta Baltoji knyga dėl Europos ateities, kurioje pristatyta Komisijos vizija dėl 27 valstybių narių Europos Sąjungos ateities. Baltojoje knygoje išdėstyti pagrindiniai ateinančio dešimtmečio Europos Sąjungos uždaviniai bei galimybės ir pateikti penki scenarijai, kaip ES galėtų vystytis iki 2025 m., atsižvelgiant į tai, kokį kelią pasirinks. Vėliau paskelbti penki diskusijoms skirti dokumentai, kad būtų aptarti labiausiai Europos ateitį paveiksiantys klausimai:

• socialinis Europos aspektas;
• globalizacijos suvaldymas;
• ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas;
• Europos gynybos ateitis;
• ES finansų ateitis.

Kovo 25 d. 27 ES valstybių narių vadovai susitiko Romoje, kad paminėtų 60-ąsias Romos sutarčių, kuriomis sukurta ES pirmtakė Europos ekonominė bendrija, metines, ir atnaujintų savo priesaiką Sąjungai. Renginio pabaigoje priimtoje Romos deklaracijoje vadovai išdėstė bendrą viziją, kaip sustiprinti Europos Sąjungą ir padidinti jos atsparumą laikantis dar didesnės vienybės.

Dabar palankus metas Europai imtis Europos Sąjungos platesnės reformos. Europos Komisija kartu su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis visoje ES pradėjo diskusijas dėl Europos ateities. Aktyviai dalyvavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas. Jie rengė nacionalinius ir regioninius debatus valstybėse narėse. Diskusijos toliau vyks parlamentuose, miestuose ir regionuose, o procesą užbaigs specialus 27 ES valstybių narių vadovų susitikimas 2019 m. gegužės 9 d. Sibiu mieste, Rumunijoje.

Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planas

2017 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junckeris išdėstė savo viziją, kaip ES galėtų vystytis iki 2025 m. Savo pranešime pristatytai reformų darbotvarkei įgyvendinti Pirmininkas pasiūlė Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planą. Komisija priėmė keletą konkrečių iniciatyvų dėl prekybos, investicijų tikrinimo, kibernetinio saugumo, pramonės, duomenų ir demokratijos. Pirmininkas J.-C. Junckeris ir Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas taip pat pasiūlė naujas taisykles dėl politinių partijų ir politinių fondų finansavimo, kuriomis siekiama užtikrinti, kad finansavimas geriau atspindėtų demokratinį piliečių pasirinkimą Europos Parlamento rinkimuose, padidinant skaidrumą bei demokratinį teisėtumą ir sustiprinant vykdymo užtikrinimą.

Atsižvelgiant į vėl atsiradusį optimizmą ir siekius, minėtame plane nustatyti veiksmai, kuriuos reikia įvykdyti iki Komisijos penkerių metų kadencijos pabaigos, taip pat paskelbta labiau į ateitį orientuotų iniciatyvų, kurios formuos Sąjungą iki 2025 m. Pagrindiniai šio proceso žingsniai – patikima plėtros strategija, skirta pažangiausioms ES šalims kandidatėms Vakarų Balkanuose, būsimas Sąjungos biudžetas, atitinkantis ES užmojį ir užtikrinantis, kad būtų laikomasi duotų pažadų, ir pasiūlymas dėl Europos ekonomikos ir finansų ministro.

Siekdama užbaigti darbą, susijusį su Pirmininko J.-C. Junckerio dešimčia politinių prioritetų, ir padėti formuoti Europos Sąjungos ateitį, Komisija 2018 m. darbo programoje išdėstė pagrindines ateinančių metų iniciatyvas. Jos parengtos konsultuojantis su Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. ES vadovai taip pat susitarė dėl Vadovų darbotvarkės, kuria remdamasi Europos Vadovų Taryba turėtų dirbti iki dabartinio teisėkūros ciklo pabaigos 2019 m.

Komisijos darbo programoje pateikta konkrečių pasiūlymų dėl Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, energetikos sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą, ekonominę ir pinigų sąjungą, bankų sąjungą ir saugumo sąjungą.

Iki metų pabaigos padaryta pažanga įgyvendinant įvairius su minėtu planu susijusius veiksmus. Rugsėjo mėn. Estijoje vykusiame Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais valstybės narės susitarė iki 2018 m. baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką. Per lapkričio mėn. Švedijoje vykusį Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikimą susitarta dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kuriuo remiamos sąžiningos ir gerai veikiančios darbo rinkos ir socialinės gerovės sistemos. Gruodžio mėn. Komisija pristatė Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo veiksmų planą, į kurį įtraukti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis per ateinančius 18 mėnesių. Ji taip pat pasiūlė politines veiksmų gaires siekiant iki 2018 m. birželio mėn. susitarti dėl išsamaus migracijos dokumentų rinkinio. Per gruodžio mėn. Paryžiuje (Prancūzija) vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą „Viena planeta“, kuriame pažymėtos antrosios Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos metinės, ES ėmėsi veiksmų kovos su klimato kaita finansavimo srityje.

Europos Parlamentas

2017 m. sausio 17 d. naujuoju Europos Parlamento pirmininku išrinktas Antonio Tajani. Apžvelgia­maisiais metais Parlamentas sprendė įvairius politikos klausimus, be kita ko, susijusius su atnaujintu ir pratęstu galioti Europos strateginių investicijų fondu; gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais; šaunamųjų ginklų kontrole ir kova su terorizmu; prieglobsčio ir teisėtos migracijos sistemų reforma; pažangaus sienų valdymo atvykimo ir išvykimo sistema; autorių teisių ir telekomunikacijų rinkos reforma; geografinio blokavimo prevencija; ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformos ir energijos vartojimo efektyvumo taisyklių kūrimu ir elektros energijos rinka.

2017 m. Parlamente lankėsi aukšto rango svečiai, kaip antai Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius António Guterresas, taip pat Austrijos Prezidentas Alexanderis Van der Bellenas ir Vokietijos Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (jie abu pasirinko Europos Parlamentą vienam iš pirmųjų savo vizitų). Be to, Parlamente pasisakė Kanados Ministras Pirmininkas Justinas Trudeau ir Afrikos Sąjungos komisijos Pirmininkas Moussa Faki Mahamatas.

Europos Vadovų Taryba

Europos Vadovų Taryba 2017 m. birželio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. kadencijai pirmininku vėl išrinko Donaldą Tuską.

Vasario mėn. Valetoje (Malta) Europos Vadovų Taryba surengė neoficialų susitikimą, skirtą išorės migracijos aspektams ir centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutui aptarti. Pavasarį posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba daugiausia svarstė ekonomikos klausimus, visų pirma susijusius su bendrąja rinka ir prekyba.

Kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį įteikė oficialų pranešimą apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos. Po mėnesio Europos Vadovų Taryba per specialų 27 kitų valstybių narių susitikimą priėmė politines gaires, kuriose išdėstytas ES požiūris į derybas dėl „Brexit“. Gairėse nustatytas tikslas – per pirmąjį derybų etapą susitarti dėl tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo priemonių, kad per antrąjį etapą būtų sudarytas bendrasis susitarimas dėl būsimų santykių principų. Gegužės mėn. Bendrųjų reikalų taryba priėmė sprendimą paversti šias gaires išsamiais derybų nurodymais ir įgalioti Komisiją būti ES derybininke su Jungtine Karalyste. Derybos prasidėjo birželio mėn. Jas veda pagrindinis derybininkas Michelis Barnier, kuris vadovauja Komisijos derybų su Jungtine Karalyste pagal 50 straipsnį darbo grupei.

Birželio mėn. pakartotas įsipareigojimas stiprinti ES bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje ir vadovai susitarė, kad reikia pradėti įtraukų, plataus užmojo nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą.

Spalio mėn. Europos Vadovų Taryba vėl susirinko į eilinį posėdį, kad aptartų migracijos, skaitmeninės ekonomikos, saugumo ir gynybos bei išorės santykių klausimus. Vadovai taip pat įvertino Bratislavos darbotvarkės įgyvendinimo pažangą ir patvirtino naują Vadovų darbotvarkę, kuria iki dabartinio teisėkūros ciklo pabaigos 2019 m. turėtų remtis Europos Vadovų Taryba. Be to, spalį posėdžiavusi 27 valstybių narių Europos Vadovų Taryba peržiūrėjo derybų dėl Jungtinės Karalystės išstojimo eigą ir padarė išvadą, kad kol kas nepasiekta pakankamos pažangos. Europos Vadovų Taryba paragino 27 valstybes nares ir pagrindinį ES derybininką pradėti vidines parengiamąsias diskusijas dėl galimų pereinamojo laikotarpio priemonių ir būsimų santykių su Jungtine Karalyste principų.

Lapkričio mėn. Geteborge įvyko dar vienas neoficialus valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas švietimo ir kultūros klausimams aptarti. Prieš susitikimą Komisija paskelbė komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“, kuriame pateikė Europos švietimo erdvės viziją. Pirmajame per 20 metų įvykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai dar kartą išreiškė siekį stiprinti socialinį ES aspektą ir aptarė švietimo bei kultūros ateitį. Per aukščiausiojo lygio susitikimą Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelbė ir pasirašė Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo siekiama sustiprinti ES socialinę politiką reglamentuojančias taisykles ir teisės aktus, taip pat suteikti veiksmingesnių teisių piliečiams ir paremti sąžiningas ir gerai veikiančias darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas.

Per vėliausią 2017 m. susitikimą gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba grįžo prie gynybos, socialinės darbotvarkės, švietimo ir kultūros klausimų. Ji pritarė tam, kad būtų pradėtas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, ir nustatė Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų įgyvendinimo prioritetus. Pagal Vadovų darbotvarkę valstybių ar vyriausybių vadovai aptarė migracijos politikos išorės ir vidaus aspektus. 27 valstybių narių euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime vadovai taip pat aptarė su ekonomine ir pinigų sąjunga bei bankų sąjunga susijusius klausimus. Europos Vadovų Taryba šia sudėtimi taip pat susitiko, kad priimtų gaires, kuriomis patvirtinamas Komisijos vertinimas, kad pirmajame derybų su Jungtine Karalyste dėl išstojimo etape pasiekta pakankama pažanga ir galima pereiti prie antrojo etapo ir derėtis dėl pereinamojo laikotarpio priemonių bei ateities santykių.

Europos Sąjungos Taryba

Europos Sąjungos Tarybai rotacijos tvarka pirmą kartą pirmininkavo Malta ir Estija. Pirmąjį pusmetį Malta daugiausia dėmesio skyrė migracijai, saugumui, socialinei įtraukčiai, bendrajai rinkai ir ES kaimynystės bei jūrų politikai. Antrąjį pusmetį Estija ypatingą dėmesį skyrė skaitmeninei Europai ir inovacijoms.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos regionų komitetas

2017 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas aktyviai dalyvavo diskusijose apie Europos ateitį, priėmė rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos ir rengė nacionalines diskusijas valstybėse narėse. Birželio mėn. komitetas taip pat surengė metinį renginį „Pilietinės visuomenės dienos“, per kurį ypač siekta įtraukti pilietinę visuomenę į svarstymus dėl Europos ateities.

2017 m. liepos mėn. Karlas-Heinzas Lambertzas išrinktas Europos regionų komiteto pirmininku. Apžvelgiamaisiais metais komitetas surengė įvairių viešų piliečiams skirtų renginių Europos ateičiai aptarti. Šios kampanijos pabaigoje spalio mėn. per Europos regionų ir miestų savaitę visose valstybėse surengti 29 renginiai. Komitetas taip pat surengė aštuntąją Europos konferenciją apie viešą komunikaciją, skirtą vyriausybių bendravimui su piliečiais pagerinti ir informuotumui apie ES politiką padidinti.

Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimas

2014 m. kadenciją pradėjusi J.-C. Junckerio Komisija nusprendė daugiausia dėmesio skirti tiems klausimams, kuriuos galima geriausiai išspręsti ES lygmeniu ir kuriuos sprendžiant nacionalinės ar vietos priemonės nėra veiksmingos. Dėl to iniciatyvų skaičius metinėse darbo programose sumažėjo daugiau kaip 80 proc., palyginti su ankstesnių kadencijų Komisija. Siekdama gauti geresnių rezultatų ir geriau tenkinti piliečių poreikius, Komisija pradėjo politikos formavimo bei teisėkūros procesą ir kiekviename jo etape rengia viešas konsultacijas ir naudoja specialias grįžtamojo ryšio priemones; tai padeda geriau išklausyti piliečius.

Geresnio reglamentavimo darbotvarkės tikslas – skaidriai kurti ir vertinti ES politiką ir teisės aktus, remiantis įrodymais ir piliečių bei suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis.

Visas Komisijos darbas pagrįstas geresnio reglamentavimo principais; taip užtikrinama, kad ES imtųsi tik tokių veiksmų, kokių reikia, ir tai darytų gerai. Vadovaujantis šiais principais pateikiama nedaug prioritetinių iniciatyvų, be to, vienas iš jų – nuolatinis dėmesys dabartiniams ES teisės aktams, užtikrinant, kad jie atitiktų paskirtį, ir prireikus juos persvarstant, panaikinant ar supaprastinant. Visi gali prisidėti prie šio proceso internetinėje platformoje pasidalydami nuomone, kaip pagerinti esamus ES teisės aktus.

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos tikslas – nustatyti galimybes supaprastinti teisės aktus ir sumažinti nereikalingas išlaidas. Kiekvieną kartą, kai Komisija siūlo peržiūrėti galiojančius teisės aktus, ji patikrina, ar juos galima supaprastinti ir ar galima panaikinti nereikalingas išlaidas. Kaip įgyvendinamas kiekvienas iš dešimties J.-C. Junckerio Komisijos politinių prioritetų, galima stebėti REFIT rezultatų suvestinėje, kurioje taip pat parodoma, kaip Komisija atsižvelgė į ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas. Atsižvelgiant į 280 viešų pasiūlymų, kaip ES teisės aktus padaryti efektyvesnius ir veiksmingesnius, iki šiol priimtos 69 nuomonės.

Poveikio vertinimo ir vertinimo darbo kokybės kontrolę užtikrina nepriklausoma įstaiga – Reglamentavimo patikros valdyba. Ji toliau dirbo 2017 m. – stiprino stebėseną, kiekybinį vertinimą ir pirmines konsultacijas bei plėtojo nuolatinę informavimo veiklą su kitomis institucijomis ir reguliavimo įstaigomis.

Kartu su 2018 m. Komisijos darbo programa priimtas komunikatas „Baigiant įgyvendinti geresnio reglamentavimo darbotvarkę: geresni sprendimai duoda geresnių rezultatų“, kuriame apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga ir nustatyti tolesni veiksmai, kurių Komisija ketina imtis. Dėl aktyvesnio bendravimo su visuomene, sistemingesnio vertinimo, itin kokybiškų poveikio vertinimų ir griežtesnio požiūrio į reglamentavimo kokybės patikras, pagerėjo naujų pasiūlymų ir esamų teisės aktų vertinimas. Dėl to, remiantis įrodymais ir tikėtinu poveikiu, politikos kūrėjams ir suinteresuotiesiems subjektams buvo lengviau reikšti savo nuomonę.

Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupė

Kad būtų baigtas su geresnio reglamentavimo darbotvarke susijęs darbas, 2017 m. lapkričio 14 d. Pirminin­kas J.-C. Junckeris oficialiai įsteigė Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupę. Darbo grupei pirmininkauja Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas. Ji pateiks rekomendacijų, kaip geriau taikyti subsidiarumo ir proporcingumo principus, siekiant užtikrinti, kad ES imtųsi veiksmų tik ten, kur jie teikia papildomos naudos. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo labiau priartinant juos prie piliečių – nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, nebent ES lygmens veiksmai būtų veiksmingesni. Be to, svarbu užtikrinti, kad reglamentuojama būtų tik tiek, kiek reikia. Darbo grupė nustato politikos sritis, kuriose rezultatų gali veiksmingiau pasiekti valstybės narės, taip pat būdus, kaip regionines ir vietos valdžios institucijas geriau įtraukti į ES politikos kūrimą ir vykdymą.

Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros

2017 m. Parlamentas, Taryba ir Komisija įgyvendino naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Susitarimas priimtas 2016 m. ir trys institucijos pirmą kartą susitarė dėl Bendros deklaracijos, kuria nustatomas 58 teisėkūros prioritetų 2017 m. sąrašas. Iniciatyvos skirtos darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms; ES socialiniam aspektui; ES saugumo ir migracijos politikai; bendrajai skaitmeninei rinkai; plataus užmojo energetikos ir kovos su klimato kaita politikos sprendimams.

Parlamentui ir Tarybai susitarus, iki metų pabaigos buvo įgyvendintos 28 iš 58 Komisijos pateiktų iniciatyvų. Tarp jų – Europos strateginių investicijų fondo atnaujinimas ir veiklos laikotarpio pratęsimas bei naujos pinigų plovimo prevencijos taisyklės. Dėl tų visų iniciatyvų pasiektas politinis susitarimas, o galutiniai oficialūs teisėkūros proceso veiksmai turėtų būti baigti 2018 m. pradžioje.

Gruodžio mėn. trijų institucijų pirmininkai peržiūrėjo padarytą pažangą ir susitarė dėl dar 31 prioriteto, kuriuos įgyvendinant reikėtų glaudžiau bendradarbiauti siekiant įveikti pagrindinius ateityje laukiančius uždavinius. Taip veiksmingai nustatant prioritetus likus 18 mėnesių iki kitų Europos Parlamento rinkimų parodoma, kad ES gali būti naudinga savo piliečiams, kai jiems to reikia.

Apžvelgiamaisiais metais Komisija pradėjo oficialias derybas su Parlamentu ir Taryba dėl itin svarbaus teisės akto pasiūlymo suderinti su Lisabonos sutartimi daugiau kaip 160 galiojančių ES teisės aktų. Tai susiję su senomis teisinėmis nuostatomis, kurios turi būti atnaujintos, kad būtų užtikrintas vienodas įgyvendinimas valstybėse narėse ir būtų atsižvelgiama į technologijų ir mokslo pažangą.

Be to, trys institucijos pradėjo derėtis dėl kriterijų, kurie, kai bus patvirtinti, padės lengviau atskirti Lisabonos sutartyje nustatytas dvi įgaliojimų rūšis – deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Institucijos kartu sukūrė Institucijų deleguotųjų aktų registrą. Jis oficialiai pradėjo veikti gruodžio 12 d. ir jame bus pateikiama išsami ir skaidri informacija, susijusi su visais deleguotojo akto ciklo etapais.

ES teisės taikymo stebėjimas

Kad piliečiai ir įmonės galėtų naudotis visa ES teisės teikiama nauda, valstybės narės privalo per nustatytus terminus perkelti ES direktyvas į savo nacionalinę teisę ir ES teisę taikyti teisingai.

Liepos mėn. Komisija priėmė ES teisės taikymo stebėjimo metinę ataskaitą, kurioje nurodytos pagrindinės 2016 m. tendencijos. Šioje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, palyginti su ankstesniais metais, nebaigtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų iš viso padaugėjo 21 proc. 2017 m. pabaigoje buvo per 1 500 nebaigtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų prieš visas 28 valstybes nares, palyginti su vos 1 300 bylų 2013 m. pabaigoje.

Remdamasi 2016 m. gruodžio mėn. priimtu komunikatu „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, Komisija stengėsi aktyviau užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų taikomi, įgyvendinami ir vykdomi. Visų pirma, jei valstybės narės per nustatytą terminą neperkels direktyvos į nacionalinę teisę, tais atvejais Komisija visapusiškai naudosis finansinių sankcijų sistema.

Galimybė piliečiams pareikšti nuomonę ES teisėkūros procese

Pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę piliečiai dabar turi daugiau galimybių prisidėti prie ES teisėkūros proceso. 2017 m. vasario mėn. pradėjo veikti naujas interneto portalas, kuriame piliečiai ir suinteresuotieji subjektai gali pareikšti nuomonę per visą politikos kūrimo ciklą. Renkami atsiliepimai apie naujas iniciatyvas – nuo pradinių veiksmų gairėse pristatytų idėjų iki teisės aktų pasiūlymų. Tie atsiliepimai iš karto skelbiami internete, taigi didėja skaidrumas. Apžvelgiamaisiais metais portalo puslapis, kuriame galima palikti atsiliepimus, sulaukė beveik pusės milijono lankytojų.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Komiteto procedūra

Siekdama užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę Europos Komisija pasiūlė pertvarkyti komitetų sistemą, pagal kurią ES valstybės narės kontroliuoja, kaip Komisija įgyvendina ES teisę. Jos bus įpareigotos priimti aiškesnes pozicijas, taigi prisiimti didesnę politinę atsakomybę, kai jų prašoma pateikti nuomonę dėl svarbių sprendimų.

Bendras skaidrumo registras

Skaidrumo registre yra užsiregistravę daugiau kaip 11 500 subjektų, o nuo 2014 m. lapkričio mėn., kai Komisija priėmė naujas taisykles ir kai norint susitikti su pagrindiniais sprendimų priėmėjais tapo privaloma užsiregistruoti, prie Skaidrumo registro prisijungė daugiau kaip 7 000 subjektų.

2016 m. Komisija pasiūlė sukurti privalomą bendrą skaidrumo registrą, kuris apimtų Parlamentą, Komisiją ir – pirmąkart – Tarybą. To pasiūlymo tikslas – sukurti patikimą trijų institucijų sistemą ir aukštus skaidrumo standartus. 2017 m. Parlamentas ir Taryba priėmė derybų įgaliojimus, o derybos turėtų prasidėti 2018 m. pradžioje.

Naujasis Komisijos narių elgesio kodeksas

2018 m. vasario mėn., pasibaigus Parlamento konsultavimosi procedūrai, turėtų įsigalioti naujasis elgesio kodeksas, kuriuo bus nustatyti nauji standartai ir sugriežtintos etikos taisyklės, taikomos Europos Komisijos nariams.

Galimybė susipažinti su dokumentais

Rugsėjo mėn. Komisija priėmė 2016 m. ataskaitą dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kurioje parodyta, kad piliečiai ir organizacijos aktyviai naudojasi šia teise. Ji yra svarbi skaidrumo didinimo priemonė. Gauta daugiau kaip 6 000 pirminių paraiškų leisti susipažinti su dokumentais. Daugiau kaip 81 proc. atvejų buvo leista susipažinti su visais prašomais dokumentais arba jų dalimi.

ES biudžeto kontrolė

Tarybai pateikus teigiamą rekomendaciją, Parlamentas 2017 m. balandžio mėn. pateikė galutinį įvertinimą, kaip Komisija 2015 m. įvykdė ES biudžetą.

Liepos mėn. Komisija paskelbė vieną finansinių ataskaitų rinkinį dėl 2016 m. ES biudžeto – viename dokumente pateikė visą turimą informaciją apie ES pajamas, išlaidas, finansų valdymą ir veiklos rezultatus. Iš ataskaitų matyti, kad ES biudžetu pasiekti rezultatai atitinka Komisijos prioritetus ir kad biudžetas buvo įvykdytas tinkamai. Rugsėjo mėn. dešimtus metus iš eilės Europos Audito Rūmai įvertino ES metines sąskaitas kaip tvarkomas nepriekaištingai ir nustatė, kad jos yra teisingos ir sąžiningos. Be to, Audito Rūmai visose išlaidų srityse nustatė mažiau klaidų, nei nustatyta per praėjusius trejus metus, ir pirmą kartą pateikė sąlyginę (o ne neigiamą) nuomonę dėl galutinio bendro įvertinto klaidų lygio. Dėl maždaug pusės ES išlaidų klaidų lygis net nepasiekė tokio, kurį Audito Rūmai laiko reikšmingu. Su biudžeto pajamomis susijusių klaidų nerasta.

Nacionaliniai parlamentai

Birželio mėn. paskelbtos dvi metinės ataskaitos: Metinė 2016 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaita ir 2016 m. metinė ataskaita „Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai“.

Iš viso 2017 m. gautos 576 nacionalinių parlamentų nuomonės, įskaitant 53 pagrįstas nuomones, pateiktas pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą, kad Komisijos pateiktais teisės aktais nesilaikoma subsidiarumo principo. Komisija toliau stiprino politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais. Apžvelgiamaisiais metais Komisijos nariai su nacionalinių parlamentų atstovais susitiko 217 kartų – lankydamiesi valstybėse narėse arba parlamentų nariams lankantis Briuselyje. Komisijos nariai taip pat dalyvavo įvairiuose tarpparlamentiniuose posėdžiuose ir kituose renginiuose, kuriuose bendravo su nacionalinių parlamentų nariais.

Europos ombudsmenas

2017 m. Europos ombudsmeno tyrimai dėl tariamai netinkamo administravimo Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose buvo susiję su tokiais horizontaliaisiais klausimais kaip Komisijos narių etikos kodeksas, Ad hoc etikos komitetas, Komisijos specialiųjų patarėjų paskyrimas, Komisijos ekspertų grupių skaidrumas bei sudėtis ir skundų dėl pažeidimų nagrinėjimas pagal schemą „EU Pilot“. Taip pat nagrinėtos konkrečios temos, pavyzdžiui, klausimai, susiję su kvietimais teikti pasiūlymus, sutartimis, pavėluotu mokėjimu, atskirais darbuotojais ir galimybe susipažinti su dokumentais.

Europos piliečių iniciatyva

Apžvelgiamaisiais metais Komisija užregistravo aštuonias naujas iniciatyvas ir vienos iniciatyvos atveju patvirtino, kad sėkmingai surinkta parašų. Rugsėjo mėn., atsižvelgiant į pranešimą dėl Sąjungos padėties, pateiktas pasiūlymas pertvarkyti Europos piliečių iniciatyvą, kad ji taptų prieinamesnė ir patogesnė naudoti. Peržiūros tikslas – išnaudoti visas Europos piliečių iniciatyvos galimybes skatinti demokratines diskusijas ir sudaryti piliečiams sąlygas prisidėti prie ES darbotvarkės.

Atsižvelgdama į Europos piliečių iniciatyvą „Uždrausti glifosatą ir apsaugoti žmones ir aplinką nuo toksiškų pesticidų“ Komisija gruodžio 12 d. įsipareigojo 2018 m. pateikti teisės akto pasiūlymą dar labiau padidinti skaidrumą ir kokybę tyrimų, kuriais remdamasi Europos maisto saugos tarnyba atlieka mokslinį medžiagų vertinimą. Dėl prašymo uždrausti glifosatą ES laikėsi nuomonės, kad tokiam draudimui pateisinti nėra nei mokslinio, nei teisinio pagrindo.

Piliečių dialogas

Visus 2017 m. Komisija toliau bendravo su visuomene, pasitelkdama piliečių dialogą. Apžvelgiamaisiais metais 156 dialoguose dalyvavo Komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir visi Komisijos nariai, taip pat įvairūs Europos Parlamento nariai ir valstybių narių politikai. Be to, surengtas dar 161 piliečių dialogas su Komisijos vyresniaisiais pareigūnais.

Įsimintiniausi jų: dialogas su Pirmininku J.-C. Junckeriu ir Slovėnijos Ministru Pirmininku Miro Ceraru, įvykęs kovo mėn. Liublianoje (Slovėnija) dieną po to, kai buvo priimta Baltoji knyga dėl Europos ateities, dialogas su Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu, įvykęs gegužės mėn. Stokholme (Švedija) Europos dienai pažymėti, ir dialogas su Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini bei Maltos Ministru Pirmininku Josephu Muscatu, įvykęs Romoje (Italija) 60-ųjų Romos sutarčių pasirašymo metinių išvakarėse.

Rugsėjo mėn. Europos Parlamento Pirmininkas Antonio Tajani su Komisijos nariu Tiboru Navracsicsiumi dalyvavo dialoge su piliečiais Norčoje (Italija), o Komisijos narė Corina Crețu ir Europos regionų komiteto Pirmininkas Karlas-Heinzas Lambertzas – Bukarešte (Rumunija).

Apžvelgiamaisiais metais įvykę 317 piliečių dialogų buvo proga piliečiams ir sprendimų priėmėjams pabendrauti asmeniškai. Ypač siekta aptarti piliečių nuomonę apie Baltąją knygą dėl Europos ateities ir jiems labiausiai rūpimus klausimus, įskaitant socialinę Europą, jaunimo dalyvavimą ir susirūpinimą, kad ES demokratijai ir vienybei grėsmę kelia populistai. Dialogai surengti 160 miestelių ir miestų 27 valstybėse narėse. Juose dalyvavo daugiau kaip 50 000 žmonių ir dar 193 000 žmonių stebėjo devynis tiesiogiai „Facebook“ transliuotus piliečių dialogus.