02015R0035 — LT — 01.01.2020 — 006.002


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/35

2014 m. spalio 10 d.

kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 012 2015.1.17, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/467 2015 m. rugsėjo 30 d.

  L 85

6

1.4.2016

 M2

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/2283 2016 m. rugpjūčio 22 d.

  L 346

111

20.12.2016

►M3

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/669 2016 m. gruodžio 16 d.

  L 97

3

8.4.2017

►M4

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/1542 2017 m. birželio 8 d.

  L 236

14

14.9.2017

►M5

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/1221 2018 m. birželio 1 d.

  L 227

1

10.9.2018

►M6

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/981 2019 m. kovo 8 d.

  L 161

1

18.6.2019

 M7

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/1865 2019 m. birželio 6 d.

  L 289

3

8.11.2019

►M8

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/442 2019 m. gruodžio 17 d.

  L 92

1

26.3.2020


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 339, 24.12.2015, p.  66 (2015/35,)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 264, 13.10.2017, p.  24 (2017/1542,)

►C3

Klaidų ištaisymas, OL L 168, 25.6.2019, p.  16 (2019/981,)




▼B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/35

2014 m. spalio 10 d.

kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)

(Tekstas svarbus EEE)

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

VERTINIMAS IR RIZIKA PAGRĮSTI KAPITALO REIKALAVIMAI (I RAMSTIS), GERESNIS VALDYMAS (II RAMSTIS) IR DIDESNIS SKAIDRUMAS (III RAMSTIS)

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 SKIRSNIS

Apibrėžtys ir bendrieji principai

2 SKIRSNIS

Išoriniai kredito rizikos vertinimai

II SKYRIUS

Turto ir įsipareigojimų vertinimas

III SKYRIUS

Su techniniais atidėjiniais susijusios taisyklės

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

2 SKIRSNIS

Duomenų kokybė

3 SKIRSNIS

Techninių atidėjinių apskaičiavimo metodikos

1 POSKIRSNIS

Prielaidos, kuriomis grindžiamas techninių atidėjinių apskaičiavimas

2 POSKIRSNIS

Informacija, kuria grindžiamas tiksliausių įverčių apskaičiavimas

3 POSKIRSNIS

Pinigų srautų prognozės apskaičiuojant tiksliausią įvertį

4 POSKIRSNIS

Rizikos marža

5 POSKIRSNIS

Techninių atidėjinių kaip visumos apskaičiavimas

6 POSKIRSNIS

Atgautinos sumos pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių

4 SKIRSNIS

Atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą

1 POSKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

2 POSKIRSNIS

Pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą

3 POSKIRSNIS

Svyravimų korekcija

4 POSKIRSNIS

Suderinimo korekcija

5 SKIRSNIS

Draudimo rūšys

6 SKIRSNIS

Proporcingumas ir supaprastinimai

IV SKYRIUS

Nuosavos lėšos

1 SKIRSNIS

Nuosavų lėšų sumos apskaičiavimas

1 POSKIRSNIS

Papildomų nuosavų lėšų priežiūros institucijų patvirtinimas

2 POSKIRSNIS

Dalyvavimo vertinimas nustatant nuosavas lėšas

2 SKIRSNIS

Nuosavų lėšų klasifikavimas

3 SKIRSNIS

Nuosavų lėšų tinkamumas

1 POSKIRSNIS

Tiksliniai fondai

2 POSKIRSNIS

Kiekybinės ribos

V SKYRIUS

Standartinė mokumo kapitalo reikalavimo formulė

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

1 POSKIRSNIS

Scenarijumi grindžiami skaičiavimai

2 POSKIRSNIS

Skaidrumo metodas

3 POSKIRSNIS

Regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijos

4 POSKIRSNIS

Reikšminga bazės rizika

5 POSKIRSNIS

Pagrindinio mokumo kapitalo apskaičiavimas

6 POSKIRSNIS

Proporcingumas ir supaprastinimas

7 POSKIRSNIS

Draudimo veiklos rizikos modulių taikymo sritis

2 SKIRSNIS

Ne gyvybės draudimo veiklos rizikos modulis

3 SKIRSNIS

Gyvybės draudimo veiklos rizikos modulis

4 SKIRSNIS

Sveikatos draudimo veiklos rizikos modulis

5 SKIRSNIS

Rinkos rizikos modulis

1 POSKIRSNIS

Koreliacijos koeficientai

1a POSKIRSNIS

Reikalavimus atitinkančios investicijos į infrastruktūrą

2 POSKIRSNIS

Palūkanų normos rizikos submodulis

3 POSKIRSNIS

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulis

4 POSKIRSNIS

Turto rizikos submodulis

5 POSKIRSNIS

Skirtumo rizikos submodulis

6 POSKIRSNIS

Rinkos rizikos koncentracijos submodulis

7 POSKIRSNIS

Valiutos kurso rizikos submodulis

▼C1

6 SKIRSNIS

Sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos modulis

▼B

1 POSKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

2 POSKIRSNIS

1 tipo pozicijos

3 POSKIRSNIS

2 tipo pozicijos

7 SKIRSNIS

Nematerialiojo turto rizikos modulis

8 SKIRSNIS

Operacinė rizika

9 SKIRSNIS

Patikslinimas dėl galimybės padengti nuostolius techniniais atidėjiniais ir atidėtaisiais mokesčiais

10 SKIRSNIS

Rizikos mažinimo priemonės

11 SKIRSNIS

Tiksliniai fondai

12 SKIRSNIS

Įmonei būdingi parametrai

13 SKIRSNIS

Koreliacijos parametrų atnaujinimo procedūra

VI SKYRIUS

Mokumo kapitalo reikalavimas. Visapusiškas ir dalinis vidaus modeliai

1 SKIRSNIS

Apibrėžtys

2 SKIRSNIS

Taikymo patikrinimas

3 SKIRSNIS

Statistinių duomenų kokybės standartai

4 SKIRSNIS

Kalibravimo standartai

5 SKIRSNIS

Dalinių vidaus modelių integravimas

6 SKIRSNIS

Pelno ir nuostolio priskyrimas

7 SKIRSNIS

Patvirtinimo standartai

8 SKIRSNIS

Dokumentų rengimo standartai

9 SKIRSNIS

Išorės modeliai ir duomenys

VII SKYRIUS

Minimalaus kapitalo reikalavimas

VIII SKYRIUS

Investicijos į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

IX SKYRIUS

Valdymo sistema

1 SKIRSNIS

Valdymo sistemos elementai

2 SKIRSNIS

Funkcijos

3 SKIRSNIS

Kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai

4 SKIRSNIS

Užsakomosios paslaugos

5 SKIRSNIS

Atlyginimų politika

X SKYRIUS

Papildomas kapitalas

1 SKIRSNIS

Papildomo kapitalo nustatymo aplinkybės

2 SKIRSNIS

Papildomo kapitalo apskaičiavimo metodikos

XI SKYRIUS

Padėties atkūrimo laikotarpio pratęsimas

XII SKYRIUS

Informacijos atskleidimas visuomenei

1 SKIRSNIS

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita. Struktūra ir turinys

2 SKIRSNIS

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita. Informacijos neatskleidimas

3 SKIRSNIS

Mokumo ir finansinės padėties ataskaita. Terminai, informacijos atskleidimo priemonės ir atnaujinimas

XIII SKYRIUS

Reguliariosios priežiūros ataskaitos

1 SKIRSNIS

Elementai ir turinys

2 SKIRSNIS

Terminai ir ryšio priemonės

XIV SKYRIUS

Priežiūros institucijų skaidrumas ir atskaitomybė

XV SKYRIUS

Specialiosios paskirties įmonės

1 SKIRSNIS

Leidimų išdavimas

2 SKIRSNIS

Privalomosios sutartinės sąlygos

3 SKIRSNIS

Valdymo sistema

4 SKIRSNIS

Ataskaitų teikimas priežiūros institucijoms

5 SKIRSNIS

Mokumo reikalavimai

II ANTRAŠTINĖ DALIS

DRAUDIMO GRUPĖS

I SKYRIUS

Mokumo apskaičiavimas grupės lygmeniu

1 SKIRSNIS

Grupės mokumas. Apskaičiavimo metodo pasirinkimas ir bendrieji principai

2 SKIRSNIS

Grupės mokumas. Apskaičiavimo metodai

II SKYRIUS

Vidaus modeliai konsoliduotam grupės mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti

1 SKIRSNIS

Visapusiškas ir dalinis vidaus modeliai, taikomi vien grupės mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti

2 SKIRSNIS

Grupės vidaus modelio taikymas

III SKYRIUS

Centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūra

IV SKYRIUS

Grupės priežiūros koordinavimas

1 SKIRSNIS

Priežiūros institucijų kolegija

2 SKIRSNIS

Keitimasis informacija

3 SKIRSNIS

Nacionalinė ar regioninė pogrupio priežiūra

V SKYRIUS

Informacijos atskleidimas visuomenei

1 SKIRSNIS

Grupės mokumo ir finansinės padėties ataskaita

2 SKIRSNIS

Viena bendra mokumo ir finansinės padėties ataskaita

VI SKYRIUS

Grupės priežiūros ataskaitos

1 SKIRSNIS

Reguliariosios ataskaitos

2 SKIRSNIS

Pranešimas apie rizikos koncentraciją ir grupės vidaus sandorius

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LYGIAVERTIŠKUMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Perdraudimo veiklą vykdančios įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje

II SKYRIUS

Susijusios trečiųjų šalių draudimo ir perdraudimo įmonės

III SKYRIUS

Draudimo ir perdraudimo įmonės, kurių patronuojančiosios įmonės yra ne Sąjungoje

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos



I ANTRAŠTINĖ DALIS

VERTINIMAS IR RIZIKA PAGRĮSTI KAPITALO REIKALAVIMAI (I RAMSTIS), GERESNIS VALDYMAS (II RAMSTIS) IR DIDESNIS SKAIDRUMAS (III RAMSTIS)



I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS



1 SKIRSNIS

Apibrėžtys ir bendrieji principai

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

alternatyvūs vertinimo metodai – vertinimo metodai, atitinkantys Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį, išskyrus metodus, pagal kuriuos tam pačiam arba panašiam turtui arba įsipareigojimams vertinti naudojamos tik kotiruojamos rinkos kainos;

2.

scenarijų analizė – neigiamų įvykių derinio poveikio analizė;

3.

sveikatos draudimo įsipareigojimas –

draudimo įsipareigojimas, apimantis vieną arba abu šiuos elementus:

i) 

medicininį gydymą arba priežiūrą, įskaitant prevencinį arba profilaktinį medicininį gydymą arba priežiūrą, dėl ligos, nelaimingo atsitikimo, invalidumo arba negalios arba finansinę kompensaciją už tokį gydymą arba priežiūrą,

ii) 

finansinę kompensaciją dėl ligos, nelaimingo atsitikimo, invalidumo arba negalios;

4.

medicininių išlaidų draudimo įsipareigojimas – draudimo įsipareigojimas, apimantis 3 punkto i papunktyje nurodytas paslaugas arba finansinę kompensaciją;

5.

pajamų apsaugos draudimo įsipareigojimas – draudimo įsipareigojimas, apimantis 3 punkto ii papunktyje nurodytą finansinę kompensaciją, išskyrus 3 punkto i papunktyje nurodytą kompensaciją;

6.

nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įsipareigojimas – draudimo įsipareigojimas, apimantis 3 punkto i ir ii papunkčiuose nurodytas paslaugas arba finansinę kompensaciją ir atsirandantis tik dėl nelaimingų atsitikimų darbe, gamybinių traumų ir profesinių ligų;

7.

sveikatos perdraudimo įsipareigojimas – perdraudimo įsipareigojimas, atsirandantis dėl prisiimto perdraudimo, apimančio sveikatos draudimo įsipareigojimus;

8.

medicininių išlaidų perdraudimo įsipareigojimas – perdraudimo įsipareigojimas, atsirandantis dėl prisiimto perdraudimo, apimančio medicininių išlaidų draudimo įsipareigojimus;

9.

pajamų apsaugos perdraudimo įsipareigojimas – perdraudimo įsipareigojimas, atsirandantis dėl prisiimto perdraudimo, apimančio pajamų apsaugos draudimo įsipareigojimus;

10.

nelaimingų atsitikimų darbe perdraudimo įsipareigojimas – perdraudimo įsipareigojimas, atsirandantis dėl prisiimto perdraudimo, apimančio nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įsipareigojimus;

11.

pasirašytos įmokos – įmokos, draudimo arba perdraudimo įmonei mokėtinos nurodytu laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar tokios įmokos yra visiškai arba iš dalies susijusios su skirtingu laikotarpiu teikiama draudimo arba perdraudimo apsauga;

12.

uždirbtos įmokos – įmokos, susijusios su rizika, kurią nurodytu laikotarpiu draudžia draudimo arba perdraudimo įmonė;

13.

atsisakymas –

visi įmanomi visiško arba dalinio draudimo sutarties nutraukimo būdai, įskaitant:

i) 

savanorišką draudimo sutarties nutraukimą, sumokant išperkamąją sumą arba jos nesumokant;

ii) 

draudėjo draudimo arba perdraudimo įmonės pakeitimą;

iii) 

draudimo sutarties nutraukimą dėl draudėjo atsisakymo mokėti įmoką;

14.

draudimo sutarties „nutrūkimas“ – atsisakymas, nutraukimas be išmokėjimo, sutarties būklės pakeitimas į apmokėtą, automatinio sumokėtų įmokų ar sukauptos sumos ar jų dalies grąžinimo nutraukus sutartį dėl įmokos nemokėjimo nuostatos, pasinaudojimas kitomis nutrūkimo galimybėmis arba nepasinaudojimas tęstinumo galimybėmis;

15.

nutrūkimo galimybės – visos teisinės arba sutartinės draudėjo teisės, kuriomis tam draudėjui sudaromos sąlygos visiškai arba iš dalies nutraukti draudimo apsaugą, jos atsisakyti, ją sumažinti, apriboti arba sustabdyti arba leisti nustoti galioti draudimo sutarčiai;

16.

tęstinumo galimybės – visos teisinės arba sutartinės draudėjo teisės, kuriomis tam draudėjui sudaromos sąlygos visiškai arba iš dalies nustatyti, atnaujinti, padidinti, išplėsti arba tęsti draudimo arba perdraudimo apsaugą;

17.

vidaus modelio apimtis – rizika, įtraukta į tikimybių pasiskirstymo prognozę, kuria grindžiamas vidaus modelis;

18.

vidaus modelio taikymo sritis – rizika, kurią patvirtintas vidaus modelis turi apimti; vidaus modelio taikymo sritis gali apimti ir riziką, kuri atspindėta standartinėje formulėje mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti, ir riziką, kuri toje formulėje nėra atspindėta;

▼M5

18a.

pakeitimas vertybiniais popieriais – sandoris arba schema, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 ( 1 ) 2 straipsnio 1 punkte;

18b.

PSS pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kuris laikomas paprastu, skaidriu ir standartizuotu (PSS) pagal Reglamento (ES) 2017/2402 18 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

▼M5

19.

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 19 punkte;

▼M5

19a.

didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ( 2 ) 242 straipsnio 6 punkte;

▼M5

20.

pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, susijusi su pakartotiniu pakeitimu vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 4 punkte;

21.

iniciatorius – iniciatorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 3 punkte;

22.

rėmėjas – rėmėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 5 punkte;

23.

segmentas – segmentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/2402 2 straipsnio 6 punkte;

▼B

24.

centrinis bankas – centrinis bankas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 46 punkte;

25.

bazės rizika – rizika, kylanti tuo atveju, kai pozicija, kuriai taikoma rizikos mažinimo priemonė, neatitinka draudimo arba perdraudimo įmonės rizikos pozicijos;

26.

susitarimai dėl užtikrinimo priemonių –

susitarimai, pagal kuriuos užtikrinimo priemonių davėjai atlieka vieną iš šių veiksmų:

(a) 

perduoda užtikrinimo priemonės nuosavybės teisę užtikrinimo priemonės gavėjui, kad būtų užtikrintas arba kitaip padengtas atitinkamo įsipareigojimo įvykdymas;

(b) 

užtikrinimo priemonę užtikrinimo priemonės gavėjo naudai arba užtikrinimo priemonės gavėjui pateikia kaip garantiją, o užtikrinimo priemonės nuosavybės teisė lieka užtikrinimo priemonių davėjui arba užtikrinimo priemonės saugotojui, kai nustatoma teisė į garantiją;

27.

elementų rinkinio atžvilgiu „visi galimi tokių dviejų elementų deriniai“ – visos sutvarkytos to rinkinio elementų poros;

28.

susitarimas dėl rizikos pasiskirstymo grupės – susitarimas, pagal kurį kelios draudimo arba perdraudimo įmonės susitaria apibrėžtomis proporcijomis pasidalyti nustatytą draudimo riziką. Šalys, apdraustos susitarimo dėl rizikos pasiskirstymo grupės narių, pačios nėra susitarimo dėl rizikos pasiskirstymo grupės narės;

29.

A tipo rizikos pasiskirstymo pozicija – rizika, kurią draudimo arba perdraudimo įmonė perduoda susitarimo dėl rizikos pasiskirstymo grupės nariams, jei draudimo arba perdraudimo įmonė nėra to susitarimo narė;

30.

B tipo rizikos pasiskirstymo pozicija – rizika, kurią draudimo arba perdraudimo įmonė perduoda kitam susitarimo dėl rizikos pasiskirstymo grupės nariui, jei draudimo arba perdraudimo įmonė yra to susitarimo narė;

31.

C tipo rizikos pasiskirstymo pozicija – rizika, kurią draudimo arba perdraudimo įmonė, kuri yra susitarimo dėl rizikos pasiskirstymo grupės narė, perduoda kitai draudimo arba perdraudimo įmonei, kuri nėra to susitarimo narė;

32.

►C1  gili rinka ◄ – rinka, kurioje didelio finansinių priemonių kiekio sandoriai gali vykti taip, kad priemonių kaina reikšmingai nesikeistų;

33.

likvidi rinka – rinka, kurioje finansinės priemonės gali būti lengvai konvertuojamos perkant arba parduodant taip, kad jų kaina reikšmingai nesikeistų;

34.

skaidri rinka – rinka, kurioje einamoji informacija apie prekybą ir kainas yra lengvai viešai prieinama, visų pirma – draudimo ar perdraudimo įmonėms;

35.

„būsimos savo nuožiūra planuojamos išmokėti pelno dalys“ ir „būsimos savo nuožiūra planuojamos išmokėti išmokos“ –

būsimos išmokos, išskyrus su indeksu ar investiciniais vienetais susietas išmokas pagal draudimo arba perdraudimo sutartis, kurioms būdinga viena iš šių savybių:

(a) 

jos yra teisiškai arba pagal sutartį grindžiamos vienu ar daugiau šių rezultatų:

i) 

nurodytos sutarčių grupės arba ►C1  nurodytos rūšies sutarčių ◄ arba atskiros sutarties rezultatais;

ii) 

realizuota arba nerealizuota investicijų grąža, susijusia su nurodyta draudimo arba perdraudimo įmonės turimo turto grupe;

iii) 

draudimo arba perdraudimo įmonės arba su sutartimi susieto fondo pelnu arba nuostoliais;

(b) 

jos yra grindžiamos draudimo arba perdraudimo įmonės pareiškimu, o dėl išmokų mokėjimo laiko arba sumos visiškai arba iš dalies sprendžia pati įmonė;

36.

pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą – nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, nustatoma taip pat kaip ir atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 2 dalyje, bet atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai netaikant suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos arba pereinamojo laikotarpio korekcijos pagal tos direktyvos 308c straipsnį;

37.

suderinimo korekcijos portfelis – draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų, kuriems taikoma suderinimo korekcija, portfelis ir priskirtas turto portfelis, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio 1 dalies a punkte;

38.

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, įsipareigojimai – sveikatos draudimo įsipareigojimai, priskirti prie gyvybės draudimo įsipareigojimų draudimo rūšių pagal 55 straipsnio 1 dalį;

39.

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įsipareigojimai – sveikatos draudimo įsipareigojimai, priskirti prie ne gyvybės draudimo įsipareigojimų draudimo rūšių pagal 55 straipsnio 1 dalį;

40.

kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB ( 3 ) 1 straipsnio 2 dalyje, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES ( 4 ) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

41.

draudimo ar perdraudimo įmonės atveju „didelis padalinys“ – apibrėžtas draudimo ir perdraudimo įmonės segmentas, kuris veikia nepriklausomai nuo kitų įmonės dalių ir turi jam skirtų valdymo išteklių bei procedūras ir kuriam būdinga visos įmonės veiklai reikšminga rizika;

42.

draudimo ar perdraudimo grupės atveju „didelis padalinys“ – apibrėžtas grupės segmentas, kuris veikia nepriklausomai nuo kitų grupės dalių ir grupėje turi jam skirtų valdymo išteklių bei procedūras ir kuriam būdinga visos grupės veiklai reikšminga rizika; laikoma, kad bet koks grupei priklausantis juridinis subjektas yra didelis padalinys arba yra sudarytas iš kelių didelių padalinių;

43.

administracinis, valdymo ar priežiūros organas – kai pagal nacionalinę teisę numatyta dualistinė valdybos sistema, sudaryta iš valdymo organo ir priežiūros organo, – tai valdymo organas arba priežiūros organas, arba jie abu, kaip nurodyta atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose, o kai atitinkamuose teisės aktuose nenurodytas joks organas – tai valdymo organas;

44.

bendra didžiausia rizikos pozicija –

didžiausių mokėjimų, įskaitant išlaidas, kurių gali patirti specialiosios paskirties įmonės, bet neįskaitant išlaidų, kurios atitinka visus toliau nurodytus kriterijus, suma:

(a) 

specialiosios paskirties įmonė turi teisę reikalauti, kad išlaidas apmokėtų draudimo arba perdraudimo įmonė, kuri yra perleidusi riziką specialiosios paskirties įmonei;

(b) 

specialiosios paskirties įmonė neprivalo apmokėti išlaidų, nebent ir kol iš draudimo arba perdraudimo įmonės, kuri yra perleidusi riziką specialiosios paskirties įmonei, gaunama toms išlaidoms lygi suma;

(c) 

draudimo arba perdraudimo įmonė, kuri yra perleidusi riziką specialiosios paskirties įmonei, išlaidų neįtraukia kaip sumos, atgautinos iš specialiosios paskirties įmonės pagal šio reglamento 41 straipsnį;

45.

galiojanti draudimo arba perdraudimo sutartis – draudimo arba perdraudimo sutartis, pagal kurią pripažinti draudimo arba perdraudimo įsipareigojimai;

46.

į būsimas įmokas įtraukta prognozuojamo pelno suma – numatoma dabartinė vertė būsimų pinigų srautų, atsirandančių į techninius atidėjinius įtraukus su galiojančiomis draudimo ir perdraudimo sutartimis susijusias įmokas, kurias tikimasi gauti ateityje, bet kurios gali nebūti gautos dėl bet kokių priežasčių, išskyrus įvykusį draudžiamąjį įvykį, kad ir kokios būtų draudėjo juridinės ar sutartinės teisės nutraukti draudimo sutartį;

47.

hipotekos draudimas – kredito draudimas, kuriuo skolintojams suteikiama apsauga nuo jų hipotekos paskolų įsipareigojimų neįvykdymo;

48.

patronuojamoji įmonė – bet kuri patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įskaitant jos pačios patronuojamąsias įmones;

49.

susijusi įmonė – patronuojamoji įmonė arba kita įmonė, kurioje kita įmonė turi dalyvavimo teisių, arba įmonė, su kita įmone susijusi ryšiais, kaip nustatyta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje;

50.

reguliuojama įmonė – kontroliuojama įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB ( 5 ) 2 straipsnio 4 punkte;

51.

nereguliuojama įmonė – kita įmonė negu išvardyta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 4 dalyje;

52.

finansinę veiklą vykdanti nereguliuojama įmonė – nereguliuojama įmonė, vykdanti vienos ar daugiau rūšių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES ( 6 ) I priede, veiklą, jei ta veikla sudaro didelę visos jos veiklos dalį;

53.

papildomas paslaugas teikianti įmonė – nereguliuojama įmonė, kurios pagrindinė veikla yra turto kaip nuosavybės turėjimas arba valdymas, duomenų tvarkymo paslaugų valdymas, sveikatos ir priežiūros paslaugos arba bet kokia panaši veikla, papildanti vienos arba kelių draudimo arba perdraudimo įmonių pagrindinę veiklą;

54.

KIPVPS valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba investicinė bendrovė, gavusi leidimą pagal tos direktyvos 27 straipsnį, jei ji nėra paskyrusi valdymo įmonės pagal tą direktyvą;

55.

alternatyvaus investavimo fondo valdytojas – alternatyvaus investavimo fondo valdytojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte;

▼M4

55a.

infrastruktūros turtas – materialusis turtas, įrenginiai ar priemonės, sistemos ir tinklai, kuriuos naudojant teikiamos arba palaikomos esminės viešosios paslaugos;

55b.

infrastruktūros subjektas – subjektas ar įmonių grupė, kuris (-i), remiantis turima paskutinių finansinių metų informacija arba finansavimo pasiūlymu, didžiąją savo pajamų dalį gauna iš infrastruktūros turto turėjimo, finansavimo, plėtojimo ar eksploatavimo;

▼B

56.

įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, – įstaigos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/41/EB ( 7 ) 6 straipsnio a punkte;

57.

vietos draudimo įmonė – įmonė, kuriai leidimą suteikė ir kurią prižiūri trečiosios šalies priežiūros institucijos ir kuriai reikėtų leidimo vykdyti draudimo įmonės veiklą pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, jei jos pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje;

58.

vietos perdraudimo įmonė – įmonė, kuriai leidimą suteikė ir kurią prižiūri trečiosios šalies priežiūros institucijos ir kuriai reikėtų leidimo vykdyti perdraudimo įmonės veiklą pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, jei jos pagrindinės buveinės būtų Sąjungoje;

▼M6

59.

pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 ( 8 ) 2 straipsnio 1 punkte;

60.

neliečiamas bankroto atveju – toks kliento turtas, kurio pagal galiojančius susitarimus pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario nemokumo atveju atitinkamai tos pagrindinės sandorio šalies arba tarpuskaitos nario kreditoriai gauti negalėtų, arba turtas, kurio tarpuskaitos narys negalės gauti, kad padengtų nuostolius, kurių patyrė dėl kliento ar klientų, išskyrus tą turtą pateikusius klientus, įsipareigojimų nevykdymo;

61.

klientas – klientas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 15 punkte, arba įmonė, kuri su tarpuskaitos nariu nustatė netiesiogines tarpuskaitos priemones pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį;

62.

tarpuskaitos narys – tarpuskaitos narys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 punkte;

63.

su pagrindine sandorio šalimi susijęs sandoris – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta kliento ir tarpuskaitos nario sutartis arba sandoris, tiesiogiai susiję su toje dalyje nurodyta to tarpuskaitos nario ir pagrindinės sandorio šalies sutartimi arba sandoriu.

▼B

2 straipsnis

Ekspertų vertinimas

1.  Draudimo ir perdraudimo įmonių daromos prielaidos dėl taisyklių, susijusių su turto ir įsipareigojimų vertinimu, techniniais atidėjiniais, nuosavomis lėšomis, mokumo kapitalo reikalavimais, minimalaus kapitalo reikalavimais, ir investavimo taisyklių yra grindžiamos asmenų, turinčių atitinkamų žinių, patirties ir supratimo apie draudimo arba perdraudimo veiklai būdingą riziką, kompetencija.

2.  Draudimo ir perdraudimo įmonės, tinkamai atsižvelgdamos į proporcingumo principą, užtikrina, kad atitinkamų prielaidų vidaus naudotojai būtų informuoti apie atitinkamą jų turinį, patikimumo laipsnį ir apribojimus. Šiuo tikslu paslaugų teikėjai, vykdantys užsakomąsias funkcijas arba veiklą, yra laikomi vidaus naudotojais.



2 SKIRSNIS

Išoriniai kredito rizikos vertinimai

3 straipsnis

Kredito rizikos vertinimų siejimas su kredito kokybės žingsniais

Direktyvos 2009/138/EB 109a straipsnio 1 dalyje nurodyta kredito kokybės žingsnių skalė apima kredito kokybės žingsnius nuo 0 iki 6.

4 straipsnis

Bendrieji kredito rizikos vertinimo naudojimo reikalavimai

1.  Mokumo kapitalo reikalavimui pagal standartinę formulę apskaičiuoti draudimo arba perdraudimo įmonės išorinį kredito rizikos vertinimą gali naudoti tik tuomet, jei jis parengtas išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (ECAI) arba jos patvirtintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 ( 9 ).

2.  Draudimo arba perdraudimo įmonės pripažįsta vieną ar daugiau ECAI, kurios bus naudojamos mokumo kapitalo reikalavimui apskaičiuoti pagal standartinę formulę.

3.  Kredito rizikos vertinimai naudojami nuosekliai ir nepasirinktinai.

4.  Naudodamos kredito rizikos vertinimus, draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi visų šių reikalavimų:

(a) 

jei draudimo arba perdraudimo įmonė nusprendžia pripažintos ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus naudoti tam tikrai elementų klasei, ji nuosekliai taiko tuos kredito rizikos vertinimus visiems tai klasei priskirtiems elementams;

(b) 

jei draudimo arba perdraudimo įmonė nusprendžia naudoti pripažintos ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, ji juos nepertraukiamai ir nuosekliai naudoja visą laiką;

(c) 

draudimo arba perdraudimo įmonė taiko tik tuos pripažintos ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus, kuriuose atsižvelgiama į visas sumas: pagrindinę sumą ir su ja susijusias palūkanas;

(d) 

jei reitinguojamas elementas turi tik vieną pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, tas kredito rizikos vertinimas naudojamas nustatant to elemento kapitalo reikalavimus;

(e) 

jei reitinguojamas elementas turi du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus ir jie atitinka skirtingus parametrus, naudojamas tas vertinimas, pagal kurį nustatomas didesnis kapitalo reikalavimas;

(f) 

jei reitinguojamas elementas turi daugiau nei du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus, naudojami du vertinimai, pagal kuriuos nustatomi du mažiausi kapitalo reikalavimai. Jei du mažiausi kapitalo reikalavimai yra skirtingi, iš tų dviejų kredito rizikos vertinimų naudojamas tas vertinimas, pagal kurį nustatomas didesnis kapitalo reikalavimas. Jei du mažiausi kapitalo reikalavimai yra tokie patys, naudojamas vertinimas, pagal kurį nustatomas tas kapitalo reikalavimas;

(g) 

jei yra, draudimo ir perdraudimo įmonės naudoja ir užsakomuosius, ir neužsakomuosius kredito rizikos vertinimus.

5.  Jei elementas yra draudimo arba perdraudimo įmonės didesnių arba sudėtingesnių pozicijų dalis, įmonė parengia to elemento nuosavą vidinį kredito rizikos vertinimą ir jį priskiria vienam iš septynių kredito kokybės vertinimo skalės žingsnių. Jei pagal nuosavą vidinį kredito rizikos vertinimą nustatomas mažesnis kapitalo reikalavimas negu kapitalo reikalavimas, nustatytas pagal pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus, taikant šį reglamentą į nuosavą vidinį kredito rizikos vertinimą nėra atsižvelgiama.

▼M5

6.  Taikant 5 dalį, įmonės didesnės arba sudėtingesnės pozicijos apima pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, nurodytas 178 straipsnio 8 ir 9 dalyse, ir pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas.

▼B

5 straipsnis

Emitentų ir emisijos kredito rizikos vertinimas

1.  Kai egzistuoja tam tikros emisijos programos ar priemonės, kurioms priklauso poziciją sudarantis elementas, kredito rizikos vertinimas, naudojamas tas kredito rizikos vertinimas.

2.  Jei tam tikram elementui tiesiogiai taikomo kredito rizikos vertinimo nėra, bet yra tam tikros emisijos programos ar priemonės, kurioms poziciją sudarantis elementas nepriklauso, kredito rizikos vertinimas arba bendras emitento kredito rizikos vertinimas, tas kredito rizikos vertinimas naudojamas bet kuriuo iš šių atvejų:

(a) 

pagal jį nustatytas toks pat arba didesnis kapitalo reikalavimas, negu būtų nustatyta kitu atveju, ir atitinkamos pozicijos reitingas yra visais atžvilgiais lygiavertis arba žemesnis už tam tikros emisijos programos ar priemonės arba atitinkamai to emitento didesnio reitingo neužtikrintų pozicijų reitingą;

(b) 

pagal jį nustatytas toks pat arba mažesnis kapitalo reikalavimas, negu būtų nustatyta kitu atveju, ir atitinkamos pozicijos reitingas yra visais atžvilgiais lygiavertis arba didesnis už tam tikros emisijos programos ar priemonės arba atitinkamai to emitento didesnio reitingo neužtikrintų pozicijų reitingą.

Visais kitais atvejais draudimo arba perdraudimo įmonės laiko, kad pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo tos pozicijos atžvilgiu nėra.

3.  Įmonių grupei priklausančių emitentų kredito rizikos vertinimai nenaudojami kaip kito tai pačiai įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas.

6 straipsnis

Dvigubas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito reitingas

Nukrypstant nuo 4 straipsnio 4 dalies d punkto, jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija turi tik vieną pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, šis kredito rizikos vertinimas nenaudojamas. To elemento kapitalo reikalavimai nustatomi taip, lyg pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo nebūtų.



II SKYRIUS

TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ VERTINIMAS

7 straipsnis

Vertinimo prielaidos

Draudimo ir perdraudimo įmonės turtą ir įsipareigojimus vertina remdamosi prielaida, kad įmonė tęs savo veiklą.

8 straipsnis

Taikymo sritis

9–16 straipsniai taikomi turto ir įsipareigojimų, išskyrus techninius atidėjinius, pripažinimui ir vertinimui.

9 straipsnis

Vertinimo metodika. Bendrieji principai

1.  Draudimo ir perdraudimo įmonės turtą ir įsipareigojimus pripažįsta pagal tarptautinius apskaitos standartus, Komisijos priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.

2.  Turtą ir įsipareigojimus draudimo ir perdraudimo įmonės vertina pagal tarptautinius apskaitos standartus, Komisijos priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, jei tuose standartuose numatyti vertinimo metodai, atitinkantys Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnyje nustatytą vertinimo požiūrį. Jei tuose standartuose leidžiama taikyti daugiau nei vieną vertinimo metodą, draudimo ir perdraudimo įmonės taiko tik tuos vertinimo metodus, kurie atitinka Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį.

3.  Kai į tarptautinius apskaitos standartus, Komisijos priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, įtraukti vertinimo metodai laikinai arba nuolat neatitinka Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnyje nustatyto vertinimo požiūrio, draudimo ir perdraudimo įmonės taiko kitus vertinimo metodus, kurie laikomi atitinkančiais Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį.

4.  Nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių ir visų pirma laikydamosi Direktyvos 2009/138/EB 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto proporcingumo principo, draudimo ir perdraudimo įmonės gali pripažinti ir vertinti turtą ar įsipareigojimą pagal vertinimo metodą, kurį jos naudoja rengdamos savo metines arba konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jei:

(a) 

tas vertinimo metodas atitinka Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį;

(b) 

tas vertinimo metodas yra proporcingas atsižvelgiant į įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

(c) 

įmonė savo finansinėse ataskaitose tą turto ar įsipareigojimą vertina ne naudodama tarptautinius apskaitos standartus, Komisijos priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

(d) 

pagal tarptautinius apskaitos standartus vertindama turtą ir įsipareigojimus įmonė patirtų išlaidų, kurios būtų neproporcingos visų administracinių išlaidų atžvilgiu.

5.  Draudimo ir perdraudimo įmonės atskirą turtą vertina atskirai.

6.  Draudimo ir perdraudimo įmonės atskirus įsipareigojimus vertina atskirai.

10 straipsnis

Vertinimo metodika. Vertinimo hierarchija

1.  Draudimo ir perdraudimo įmonės, vertindamos turtą ir įsipareigojimus pagal 9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, laikosi 2–7 dalyse nustatytos vertinimo hierarchijos ir atsižvelgia į turto arba įsipareigojimo savybes, jei rinkos dalyviai nustatydami turto arba įsipareigojimo kainą vertinimo dieną atsižvelgtų į tas savybes, įskaitant turto arba įsipareigojimo būklę ir vietą ir galimus turto pardavimo arba naudojimo apribojimus.

2.  Pagal numatytąjį vertinimo metodą draudimo ir perdraudimo įmonės turtą ir įsipareigojimus vertina naudodamos to paties turto ar įsipareigojimų kotiruojamas rinkos kainas aktyvioje rinkoje.

3.  Kai to paties turto ar įsipareigojimų kotiruojamų rinkos kainų aktyvioje rinkoje naudoti neįmanoma, draudimo ir perdraudimo įmonės turtą ir įsipareigojimus vertina naudodamos atsižvelgiant į skirtumus patikslintas panašaus turto ar įsipareigojimų kotiruojamas rinkos kainas aktyvioje rinkoje. Tie patikslinimai atspindi turtui arba įsipareigojimui būdingus veiksnius, įskaitant visus šiuos veiksnius:

(a) 

turto arba įsipareigojimo būklę arba vietą;

(b) 

tai, kokiu mastu įvesties duomenys susiję su elementais, kurie palyginami su turtu arba įsipareigojimu; ir

(c) 

veiklos rinkose, kuriose stebimi įvesties duomenys, mastą arba lygį.

4.  Draudimo ir perdraudimo įmonės naudoja kotiruojamas rinkos kainas remdamosi aktyvioms rinkoms skirtais kriterijais, kaip apibrėžta tarptautiniuose apskaitos standartuose, Komisijos priimtuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.

5.  Kai 4 dalyje nurodyti kriterijai netenkinami, draudimo ir perdraudimo įmonės taiko alternatyvius vertinimo metodus, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

6.  Taikydamos alternatyvius vertinimo metodus, draudimo ir perdraudimo įmonės kuo mažiau kliaujasi įmonei būdingais įvesties duomenimis ir kuo daugiau naudoja atitinkamus rinkos įvesties duomenis, įskaitant:

(a) 

kotiruojamas identiško arba panašaus turto arba įsipareigojimų kainas rinkose, kurios nėra aktyvios;

(b) 

įvesties duomenis, išskyrus kotiruojamas turto arba įsipareigojimo kainas, kurias įmanoma stebėti, įskaitant palūkanų normas ir pelningumo kreives, kurias įmanoma stebėti įprastai kotiruojamuose intervaluose, numanomus svyravimus ir kredito skirtumus (angl. credit spreads);

(c) 

rinka grindžiamus įvesties duomenis, kurių gali būti neįmanoma tiesiogiai stebėti, bet kurie grindžiami arba patvirtinami stebimais rinkos duomenimis.

Visi tie rinkų įvesties duomenys patikslinami atsižvelgiant į 3 dalyje nurodytus veiksnius.

Jei atitinkamų stebimų įvesties duomenų nėra, taip pat tokiomis aplinkybėmis, kai vertinimo dieną turto arba įsipareigojimo rinkos aktyvumas mažas arba jo nėra, įmonės naudoja nestebimus įvesties duomenis, atspindinčius prielaidas, kurias nustatydami turto arba įsipareigojimo kainą naudotų rinkos dalyviai, įskaitant prielaidas dėl rizikos. Naudodamos nestebimus įvesties duomenis įmonės patikslina įmonei būdingus duomenis, jei turima pagrįsta informacija rodo, kad kiti rinkos dalyviai naudotų kitokius duomenis arba yra kokių nors įmonei būdingų aspektų, kurių neturi kiti rinkos dalyviai.

Vertindamos šioje dalyje nurodytas prielaidas dėl rizikos, įmonės atsižvelgia į konkrečiai vertinimo metodikai, kuri naudojama tikrajai vertei nustatyti, būdingą riziką ir tos vertinimo metodikos įvesties duomenims būdingą riziką.

7.  Taikydamos alternatyvius vertinimo metodus, įmonės taiko vertinimo metodikas, kurios atitinka vieną ar daugiau iš toliau nurodytų metodų:

(a) 

rinkos metodas, pagal kurį naudojamos kainos ir kita atitinkama informacija, gauta apie rinkos sandorius dėl tokio paties arba panašaus turto, įsipareigojimų arba turto ir įsipareigojimų grupės. Su rinkos metodu suderinamos vertinimo metodikos apima kainų nustatymą matricos būdu;

(b) 

pajamų metodas, pagal kurį būsimos sumos, pvz., pinigų srautai, pajamos arba išlaidos, perskaičiuojamos į vieną dabartinę sumą. Tikroji vertė atspindi dabartinius rinkos lūkesčius, susijusius su tomis būsimomis sumomis. Su pajamų metodu suderinamos vertinimo metodikos apima dabartinės vertės metodikas, pasirinkimo sandorio kainos nustatymo modelius ir kelių ataskaitinių laikotarpių pelno perviršio metodą;

(c) 

išlaidų metodas, arba dabartinių turto atkūrimo išlaidų metodas, atspindi sumą, kurios šiuo metu reikėtų turto naudojimo pajėgumui pakeisti. Rinkos dalyvio pardavėjo požiūriu kaina, kuri būtų gauta už parduodamą turtą, yra pagrįsta išlaidomis, kurias rinkos dalyvis pirkėjas patirtų įsigydamas arba sukurdamas pakaitinį palyginamos kokybės turtą, pakoregavus šias išlaidas atsižvelgiant į turto senėjimą.

11 straipsnis

Neapibrėžtųjų įsipareigojimų pripažinimas

1.  Draudimo ir perdraudimo įmonės reikšmingus neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kaip apibrėžta šio reglamento 9 straipsnyje, pripažįsta įsipareigojimais.

2.  Neapibrėžtieji įsipareigojimai yra reikšmingi, jei informacija apie esamą ar galimą tų įsipareigojimų dydį arba pobūdį galėtų paveikti tikslinių tos informacijos naudotojų, įskaitant priežiūros institucijas, sprendimą ar vertinimą.

12 straipsnis

Prestižo ir nematerialiojo turto vertinimo metodai

Draudimo ir perdraudimo įmonės laiko, kad toliau nurodyto turto vertė yra lygi nuliui:

1. 

prestižo;

2. 

nematerialiojo turto, išskyrus prestižą, nebent nematerialųjį turtą galima parduoti atskirai ir draudimo ir perdraudimo įmonė gali įrodyti, kad egzistuoja to paties ar panašaus turto vertė, nustatyta pagal 10 straipsnio 2 dalį; tokiu atveju turtas vertinamas pagal 10 straipsnį.

13 straipsnis

Susijusių įmonių vertinimo metodai

1.  Vertindamos atskirų draudimo ir perdraudimo įmonių turtą, draudimo ir perdraudimo įmonės turimas dalis susijusiose įmonėse, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte, vertina vadovaudamosi šia metodų hierarchija:

(a) 

taikydamos numatytąjį vertinimo metodą, nustatytą šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje;

(b) 

taikydamos 3 dalyje nurodytą patikslintą nuosavybės metodą, kai vertinimas pagal a punktą neįmanomas;

(c) 

taikydamos arba šio reglamento 10 straipsnio 3 dalyje nustatytą vertinimo metodą, arba alternatyvius vertinimo metodus pagal šio reglamento 10 straipsnio 5 dalį, jei laikomasi visų šių sąlygų:

i) 

vertinimas neįmanomas nei pagal a punktą, nei pagal b punktą;

ii) 

įmonė nėra patronuojamoji (dukterinė) įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 2 dalyje.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, vertindamos atskirų draudimo ir perdraudimo įmonių turtą, draudimo ir perdraudimo įmonės laiko, kad turimų dalių toliau nurodytose įmonėse vertė yra lygi nuliui:

▼M1

(a) 

įmonėse, kurioms netaikoma grupės priežiūra pagal Direktyvos 2009/138/EB 214 straipsnio 2 dalį;

▼B

(b) 

įmonėse, kurios atimamos iš nuosavų lėšų, tinkamų grupės mokumui užtikrinti, pagal Direktyvos 2009/138/EB 229 straipsnį.

3.  Pagal patikslintą nuosavybės metodą, nurodytą 1 dalies b punkte, reikalaujama, kad dalyvaujanti įmonė savo turimas dalis susijusiose įmonėse vertintų remdamasi savo turima įsipareigojimus viršijančio turto dalimi susijusioje įmonėje.

4.  Apskaičiuodama įsipareigojimus viršijančio turto dalį susijusiose įmonėse, dalyvaujanti įmonė įmonės atskirą turtą ir įsipareigojimus vertina pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį, o jei susijusi įmonė yra draudimo arba perdraudimo įmonė arba specialiosios paskirties įmonė, nurodyta tos direktyvos 211 straipsnyje, techninius atidėjinius – pagal tos direktyvos 76–85 straipsnius.

5.  Kai atskiro turto ir įsipareigojimų pagal 4 dalį vertinti neįmanoma, apskaičiuodama susijusių įmonių, kurios nėra draudimo ar perdraudimo įmonės, įsipareigojimus viršijantį turtą, dalyvaujanti įmonė gali svarstyti galimybę taikyti nuosavybės metodą, kaip nurodyta tarptautiniuose apskaitos standartuose, Komisijos priimtuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, jei jis atitinka Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį. Tokiais atvejais dalyvaujanti įmonė iš susijusios įmonės vertės atima prestižo ir kito nematerialiojo turto vertę, kuri pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį būtų laikoma lygia nuliui.

▼M1

6.  Kai įvykdomi šio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti kriterijai ir kai neįmanoma naudoti 1 dalies a ir b punktuose nurodytų metodų, susijusiose įmonėse turimos dalys gali būti vertinamos pagal vertinimo metodą, kurį draudimo ar perdraudimo įmonės naudoja rengdamos savo metines arba konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Tokiais atvejais dalyvaujanti įmonė iš susijusios įmonės vertės atima prestižo ir kito nematerialiojo turto vertę, kuri pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį būtų laikoma lygia nuliui.

▼B

14 straipsnis

Specialių įsipareigojimų vertinimo metodai

1.  Draudimo ir perdraudimo įmonės finansinius įsipareigojimus, kaip nurodyta tarptautiniuose apskaitos standartuose, Komisijos priimtuose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, vertina pagal šio reglamento 9 straipsnį pirminio pripažinimo metu. Po pirminio pripažinimo joks patikslinimas siekiant atsižvelgti į draudimo ar perdraudimo įmonės kreditingumo pasikeitimą neatliekamas.

2.  Draudimo ir perdraudimo įmonės pripažintus neapibrėžtuosius įsipareigojimus vertina pagal 11 straipsnį. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų vertė lygi numatomai būsimųjų pinigų srautų, kurių reikia neapibrėžtajam įsipareigojimui įvykdyti per visą jo galiojimo laikotarpį, dabartinei vertei, taikant pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą.

15 straipsnis

Atidėtieji mokesčiai

1.  Draudimo ir perdraudimo įmonės pripažįsta ir vertina atidėtuosius mokesčius, susijusius su visu turtu ir įsipareigojimais, įskaitant techninius atidėjinius, kurie pripažįstami mokumo ar mokesčių tikslais, pagal 9 straipsnį.

2.  Nepaisydamos 1 dalies, draudimo ir perdraudimo įmonės atidėtuosius mokesčius, išskyrus atidėtųjų mokesčių turtą, atsirandantį dėl nepanaudotų mokesčių kreditų perkėlimo ir nepanaudotų mokesčių nuostolių perkėlimo, vertina remdamosi skirtumu tarp verčių, priskirtų turtui ir įsipareigojimams, pripažįstamiems ir vertinamiems pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį, o techninių atidėjinių atveju – pagal tos direktyvos 76–85 straipsnius, ir verčių, priskirtų turtui ir įsipareigojimams, pripažįstamiems ir vertinamiems mokesčių tikslais.

3.  Draudimo ir perdraudimo įmonės atidėtųjų mokesčių turtui priskiria teigiamą vertę tik tuo atveju, jei tikėtina, kad ateityje bus gauta apmokestinamojo pelno, iš kurio bus galima išskaičiuoti atidėtųjų mokesčių turtą, atsižvelgiant į bet kokius teisinius ar reguliavimo reikalavimus dėl terminų, susijusių su nepanaudotų mokesčių nuostolių perkėlimu arba nepanaudotų mokesčių kreditų perkėlimu.

16 straipsnis

Vertinimo metodų išimtys

1.  Draudimo ir perdraudimo įmonės finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų nevertina savikaina arba amortizuota savikaina.

2.  Draudimo ir perdraudimo įmonės netaiko vertinimo modelių, pagal kuriuos vertinama mažesniąja iš šių verčių: balansine verte ir tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas.

3.  Draudimo ir perdraudimo įmonės nekilnojamojo turto, investicinio turto, įrangos ir įrengimų nevertina pagal savikainos modelius, kai turto vertė nustatoma kaip savikaina atėmus nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

4.  Draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios finansinės nuomos atžvilgiu yra nuomininkės arba nuomotojos, vertindamos turtą ir įsipareigojimus pagal nuomos susitarimą laikosi visų šių sąlygų:

(a) 

nuomojamas turtas vertinamas tikrąja verte;

(b) 

nustatant dabartinę minimalių nuomos įmokų vertę, naudojami su rinka suderinti įvesties duomenys ir neatliekami vėlesni patikslinimai, kad būtų atsižvelgta į įmonės kreditingumą;

(c) 

vertinimas nusidėvėjimo savikaina nėra taikomas.

5.  Draudimo ir perdraudimo įmonės grynąją galimo atsargų realizavimo vertę patikslina atsižvelgdamos į apskaičiuotas užbaigimo išlaidas ir apskaičiuotas būtinas pardavimo išlaidas, jei tos išlaidos yra reikšmingos. Tos išlaidos laikomos reikšmingomis, jei jų neįtraukimas galėtų paveikti balanso naudotojų, įskaitant priežiūros institucijas, sprendimą ar vertinimą. Vertinimas savikaina nėra taikomas.

6.  Draudimo ir perdraudimo įmonės nepiniginių dotacijų nevertina nominaliąja verte.

7.  Vertindamos biologinį turtą, draudimo ir perdraudimo įmonės vertę patikslina pridėdamos apskaičiuotas pardavimo išlaidas, jei apskaičiuotos pardavimo išlaidos yra reikšmingos.



III SKYRIUS

SU TECHNINIAIS ATIDĖJINIAIS SUSIJUSIOS TAISYKLĖS



1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

17 straipsnis

Draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų pripažinimas ir pripažinimo nutraukimas

Techninių atidėjinių tiksliausiam įverčiui ir rizikos maržai apskaičiuoti draudimo ir perdraudimo įmonės draudimo arba perdraudimo įsipareigojimą pripažįsta tą dieną, kai įmonė tampa sutarties, kuria sukuriamas įsipareigojimas, šalimi, arba tą dieną, kai pradeda galioti draudimo arba perdraudimo apsauga, žiūrint, kuri iš jų yra ankstesnė. Draudimo ir perdraudimo įmonės įsipareigojimus pripažįsta tik atsižvelgdamos į sutarties ribas.

Draudimo ir perdraudimo įmonės draudimo arba perdraudimo įsipareigojimo pripažinimą nutraukia tik tuomet, kai jis panaikinamas, įvykdomas, anuliuojamas arba baigia galioti.

18 straipsnis

Draudimo arba perdraudimo sutarties ribos

1.  Draudimo arba perdraudimo sutarties ribos apibrėžiamos pagal 2–7 dalis.

2.  Visi su sutartimi susiję įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su vienašalėmis draudimo arba perdraudimo įmonės teisėmis atnaujinti arba išplėsti sutarties taikymo sritį, ir įsipareigojimus, susijusius su mokamomis įmokomis, priklauso sutarčiai, nebent 3–6 dalyse nustatyta kitaip.

3.  Įsipareigojimai, susiję su draudimo arba perdraudimo apsauga, kurią įmonė teikia po bet kurios iš toliau nurodytų datų, nepriklauso sutarčiai, nebent įmonė gali priversti draudėją mokėti įmoką už tuos įsipareigojimus:

(a) 

datos ateityje, kai draudimo arba perdraudimo įmonė turi vienašalę teisę nutraukti sutartį;

(b) 

datos ateityje, kai draudimo arba perdraudimo įmonė turi vienašalę teisę atmesti draudimo įmokas, mokėtinas pagal sutartį;

(c) 

datos ateityje, kai draudimo arba perdraudimo įmonė turi vienašalę teisę iš dalies taip pakeisti įmokas arba išmokas, mokėtinas pagal sutartį, kad įmokos visiškai atspindėtų riziką.

Laikoma, kad c punktas taikomas, kai draudimo arba perdraudimo įmonė turi vienašalę teisę ateityje iš dalies taip pakeisti draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio įmokas arba išmokas, kad portfelio įmokos visiškai atspindėtų portfelio draudžiamą riziką.

Tačiau gyvybės draudimo įsipareigojimų atveju, kai sutarties pradžioje atliekamas individualus įsipareigojimų, susijusių su pagal sutartį draudžiamu asmeniu, rizikos vertinimas ir neįmanoma to vertinimo pakartoti prieš iš dalies pakeičiant įmokas arba išmokas, draudimo ir perdraudimo įmonės sutarties lygmeniu įvertina, ar įmokos visiškai atspindi riziką taikant c punktą.

Draudimo ir perdraudimo įmonės neatsižvelgia į šios dalies a, b ir c punktuose nurodytos vienašalės teisės apribojimus ir dalinio įmokų arba išmokų pakeitimo masto apribojimus, kurie neturi didelio poveikio sutarties ekonominiams aspektams.

4.  Jei draudimo arba perdraudimo įmonė turi 3 dalyje nurodytą vienašalę teisę, kuri susijusi tik su sutarties dalimi, tai sutarties daliai taikomi tie patys principai, apibrėžti 3 dalyje.

5.   ►M6  Įsipareigojimai, nesusiję su jau sumokėtomis įmokomis, nepriklauso draudimo arba perdraudimo sutarčiai, jeigu laikomasi visų šių reikalavimų:

a) 

sutartyje nenumatyta kompensacija už tam tikrą neapibrėžtą įvykį, kuris neigiamai veikia apdraustąjį asmenį;

b) 

sutartis neapima finansinės išmokų garantijos;

c) 

įmonė negali priversti draudėjo mokėti būsimą įmoką už tuos įsipareigojimus. ◄

Taikydamos a ir b punktus, draudimo ir perdraudimo įmonės neatsižvelgia į apsaugą, susijusią su įvykiais ir garantijomis, kurie neturi didelio poveikio sutarties ekonominiams aspektams.

▼M6

6.  Jei draudimo arba perdraudimo sutartį galima suskaidyti į dvi dalis ir jei viena iš tų dalių atitinka 5 dalies a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus, bet kokie įsipareigojimai, kurie nesusiję su tos dalies įmokomis ir kurie jau apmokėti, nepriklauso sutarčiai.

▼B

7.  Taikydamos 3 dalį draudimo ir perdraudimo įmonės laiko, kad įmokos visiškai atspindi draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio draudžiamą riziką, tik tuomet, jei nėra aplinkybių, kuriomis išmokų ir išlaidų, mokėtinų pagal portfelį, suma viršytų įmokų, mokėtinų pagal portfelį, sumą.



2 SKIRSNIS

Duomenų kokybė

19 straipsnis

Duomenys, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius

1.  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 82 straipsnį duomenys, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, laikomi išsamiais tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

(a) 

duomenys apima pakankamai istorinės informacijos, kad būtų galima įvertinti pagrindinės rizikos savybes ir nustatyti rizikos tendencijas;

(b) 

turimi duomenys, susiję su kiekviena iš atitinkamų vienodos rizikos grupių, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, ir atitinkami duomenys nėra be pagrindimo šalinami iš techninių atidėjinių skaičiavimo.

2.  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 82 straipsnį duomenys, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, laikomi tiksliais tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

(a) 

duomenyse nėra reikšmingų klaidų;

(b) 

tam pačiam skaičiavimui naudojami skirtingų laikotarpių duomenys dera tarpusavyje;

(c) 

duomenys registruojami laiku ir visą laiką nuosekliai.

3.  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 82 straipsnį duomenys, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, laikomi tinkamais tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

(a) 

duomenys dera su tikslais, kuriems bus naudojami;

(b) 

duomenų kiekis ir pobūdis užtikrina, kad remiantis duomenimis atliktuose skaičiavimuose nebūtų reikšmingos vertinimo klaidos apskaičiuojant techninius atidėjinius;

(c) 

duomenys dera su prielaidomis, kuriomis pagrįsti tiems duomenims apskaičiuojant techninius atidėjinius taikomi aktuariniai ir statistiniai metodai;

(d) 

duomenys tinkamai atspindi riziką, kuri kyla draudimo ar perdraudimo įmonei dėl jos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų;

(e) 

duomenys surinkti, tvarkyti ir taikyti skaidriai ir sistemiškai pagal dokumentais patvirtintą procesą, kurį sudaro visi šie elementai:

i) 

duomenų kokybės kriterijų apibrėžimas ir duomenų kokybės vertinimas, įskaitant specialius kokybinius ir kiekybinius skirtingų duomenų rinkinių standartus;

ii) 

prielaidų, daromų renkant, tvarkant ir taikant duomenis, naudojimas ir nustatymas;

iii) 

duomenų atnaujinimo procesas, įskaitant atnaujinimo dažnumą ir aplinkybes, kuriomis duomenys atnaujinami papildomai;

(f) 

draudimo arba perdraudimo įmonės užtikrina, kad jų duomenys apskaičiuojant techninius atidėjinius būtų naudojami visą laiką nuosekliai.

Taikant b punktą, vertinimo klaida apskaičiuojant techninius atidėjinius laikoma reikšminga, jei ji galėtų paveikti to skaičiavimo rezultato naudotojų, įskaitant priežiūros institucijas, sprendimą ar vertinimą.

4.  Draudimo ir perdraudimo įmonės gali naudoti išorinio šaltinio duomenis, jei, be 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, papildomai laikomasi ir visų šių reikalavimų:

(a) 

draudimo arba perdraudimo įmonės gali įrodyti, kad naudoti tuos duomenis tikslingiau negu duomenis, kurie išimtinai gaunami iš vidinio šaltinio;

(b) 

draudimo arba perdraudimo įmonės žino tų duomenų kilmę ir tiems duomenims tvarkyti taikytas prielaidas arba metodikas;

(c) 

draudimo arba perdraudimo įmonės nustato tų duomenų tendencijas ir tų duomenų naudojimo prielaidų arba metodikų pokytį laikui bėgant arba vertinant skirtingus duomenis;

(d) 

draudimo arba perdraudimo įmonės gali įrodyti, kad b ir c punktuose nurodytos prielaidos ir metodikos atspindi draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio savybes.

20 straipsnis

Duomenų apribojimai

Jei duomenys neatitinka 19 straipsnio, draudimo ir perdraudimo įmonės tinkamai dokumentais patvirtina duomenų apribojimus, įskaitant aprašymą, ar ir kaip tokie apribojimai bus panaikinti, ir už tą procesą atsakingų draudimo arba perdraudimo įmonės valdymo sistemos funkcijų aprašymą. Duomenys, prieš juos patikslinant, kad būtų panaikinti apribojimai, yra tinkamai užregistruojami ir saugomi.

21 straipsnis

Tinkamas aproksimacijų taikymas tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti

Jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės turi nepakankamai tinkamos kokybės duomenų, kad galėtų taikyti patikimą aktuarinį metodą, apskaičiuodamos tiksliausią įvertį jos gali naudoti atitinkamas aproksimacijas, jei laikomasi visų šių reikalavimų:

(a) 

duomenų nepakanka ne dėl to, kad duomenų, naudojamų techniniams atidėjiniams vertinti, rinkimo, saugojimo arba tvirtinimo vidaus procesai ir procedūros yra netinkami;

(b) 

duomenų nepakankamumo problemos neįmanoma išspręsti naudojant išorės duomenis;

(c) 

įmonei būtų neįmanoma nepakankamumo problemą išspręsti duomenis patikslinant.



3 SKIRSNIS

Techninių atidėjinių apskaičiavimo metodikos



1 poskirsnis

Prielaidos, kuriomis grindžiamas techninių atidėjinių apskaičiavimas

22 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 2 dalį prielaidos laikomos tikroviškomis tik jeigu jos atitinka visas šias sąlygas:

(a) 

draudimo ir perdraudimo įmonės gali paaiškinti ir pagrįsti kiekvieną naudojamą prielaidą, atsižvelgdamos į prielaidos svarbą, su prielaida susijusį neapibrėžtumą ir atitinkamas alternatyvias prielaidas;

(b) 

aplinkybes, kuriomis prielaidos būtų laikomos neteisingomis, galima aiškiai nustatyti;

(c) 

jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip, prielaidos grindžiamos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio savybėmis, kai įmanoma, neatsižvelgiant į portfelį turinčią draudimo arba perdraudimo įmonę;

(d) 

draudimo ir perdraudimo įmonės prielaidas naudoja visą laiką nuosekliai ir vienodos rizikos grupėms bei draudimo rūšims jas taiko be nepagrįstų pakeitimų;

(e) 

prielaidos tinkamai atspindi neapibrėžtumą, susijusį su pinigų srautais.

Taikydamos c punktą, draudimo ir perdraudimo įmonės naudoja įmonei būdingą informaciją, įskaitant informaciją, susijusią su reikalavimų tvarkymu ir išlaidomis, tik tuomet, jei ta informacija geriau atspindi draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio savybes negu informacija, kuri nėra būdinga vien konkrečiai įmonei, arba jei nenaudojant tos informacijos neįmanoma apdairiai, patikimai ir objektyviai apskaičiuoti techninių atidėjinių.

2.  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 3 dalį prielaidos naudojamos tik jeigu jos atitinka šio straipsnio 1 dalį.

3.  Draudimo ir perdraudimo įmonės prielaidas dėl būsimų finansų rinkų parametrų arba scenarijų nustato taip, kad jos būtų tinkamos ir atitiktų Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį. Jei draudimo ir perdraudimo įmonės būsimų finansų rinkos parametrų prognozėms parengti naudoja modelį, jis atitinka visus šiuos reikalavimus:

▼C1

(a) 

juo generuojamos turto kainos, atitinkančios finansų rinkose stebimas turto kainas;

(b) 

jis pagrįstas arbitražo galimybių nebuvimo prielaida;

▼B

(c) 

parametrų ir scenarijų kalibravimas atitinka atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, kuri naudojama tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 2 dalyje.

23 straipsnis

Būsimi valdymo veiksmai

1.  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 2 dalį prielaidos dėl būsimų valdymo veiksmų laikomos tikroviškomis tik jeigu jos atitinka visas šias sąlygas:

(a) 

prielaidos dėl būsimų valdymo veiksmų nustatomos objektyviai;

(b) 

būsimų valdymo veiksmų prielaidos dera su draudimo ar perdraudimo įmonės dabartine verslo praktika ir verslo strategija, įskaitant rizikos mažinimo priemonių naudojimą; jei esama pakankamai įrodymų, kad įmonė keis savo praktiką ar strategiją, būsimų valdymo veiksmų prielaidos dera su pakeista praktika ar strategija;

(c) 

būsimų valdymo veiksmų prielaidos dera tarpusavyje;

(d) 

būsimų valdymo veiksmų prielaidos neprieštarauja įsipareigojimams draudėjams ir naudos gavėjams arba įmonei taikomiems teisiniams reikalavimams;

(e) 

būsimų valdymo veiksmų prielaidomis atsižvelgiama į visas viešas draudimo ar perdraudimo įmonės nuorodas dėl veiksmų, kurių iš jos galima tikėtis ar nesitikėti.

2.  Prielaidos dėl būsimų valdymo veiksmų yra tikroviškos ir apima visus šiuos aspektus:

i) 

būsimų valdymo veiksmų prielaidų palyginimą su valdymo veiksmais, kurių draudimo ar perdraudimo įmonė ėmėsi anksčiau;

ii) 

būsimų valdymo veiksmų palyginimą atsižvelgiant į dabartinį ir ankstesnius tiksliausio įverčio skaičiavimus;

iii) 

prielaidų dėl būsimų valdymo veiksmų pokyčių poveikio techninių atidėjinių vertei vertinimą.

Draudimo ir perdraudimo įmonės priežiūros institucijoms paprašius gali paaiškinti atitinkamus nukrypimus nuo i ir ii punktų, taip pat, jei prielaidų dėl būsimų valdymo veiksmų pokyčiai turi didelį poveikį techniniams atidėjiniams, tokio jautrumo priežastis ir kaip į tą jautrumą atsižvelgiama draudimo arba perdraudimo įmonei priimant sprendimus.

3.  Taikant 1 dalį, draudimo ir perdraudimo įmonės sudaro išsamų būsimų valdymo veiksmų planą, kurį patvirtina draudimo ir perdraudimo įmonės administracinis, valdymo ar priežiūros organas ir kuriame nustatomi visi šie aspektai:

(a) 

būsimų valdymo veiksmų, kurie svarbūs vertinant techninius atidėjinius, nustatymas;

(b) 

specifinių aplinkybių, kuriomis draudimo ar perdraudimo įmonė pagrįstai imtųsi įgyvendinti kiekvieną atitinkamą a punkte nurodytą būsimą valdymo veiksmą, nustatymas;

(c) 

specifinių aplinkybių, kuriomis draudimo ar perdraudimo įmonė negalėtų įgyvendinti kiekvieno atitinkamo a punkte nurodyto būsimo valdymo veiksmo, nustatymas ir aprašymas, kaip į tas aplinkybes atsižvelgiama apskaičiuojant techninius atidėjinius;

(d) 

eilės tvarka, kuria būtų įgyvendinti a punkte nurodyti būsimi valdymo veiksmai, ir tiems būsimiems valdymo veiksmams taikomi valdymo reikalavimai;

(e) 

visų vykdomų darbų, kurie būtini norint užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė pajėgtų įgyvendinti kiekvieną atitinkamą a punkte nurodytą būsimą valdymo veiksmą, aprašymas;

(f) 

aprašymas, kaip a punkte nurodyti būsimi valdymo veiksmai atspindėti apskaičiuojant tiksliausią įvertį;

(g) 

taikomų vidaus atsiskaitymo procedūrų, apimančių a punkte nurodytus būsimus valdymo veiksmus, įtrauktus į tiksliausio įverčio skaičiavimą, aprašymas.

4.  Prielaidose dėl būsimų valdymo veiksmų atsižvelgiama į valdymo veiksmams įgyvendinti reikalingą laiką ir bet kokias dėl jų atsiradusias išlaidas.

5.  Laikoma, kad sistema, kuria užtikrinamas informacijos perdavimas, yra veiksminga taikant Direktyvos 2009/138/EB 41 straipsnio 1 dalį, tik tuomet, jei šio straipsnio 3 dalies g punkte nurodytose atsiskaitymo procedūrose numatytas bent metinis pranešimas administraciniam, priežiūros ar valdymo organui.

24 straipsnis

Būsimos savo nuožiūra planuojamos išmokėti išmokos

Kai būsimos savo nuožiūra planuojamos išmokėti išmokos priklauso nuo draudimo ar perdraudimo įmonės turimo turto, tiksliausią įvertį įmonės apskaičiuoja remdamosi savo tuo metu turimu turtu ir daro prielaidą dėl būsimų savo turto paskirstymo pokyčių pagal 23 straipsnį. Prielaidos dėl būsimos grąžos iš turto dera su atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, įskaitant, jei taikoma, suderinimo korekciją, svyravimų korekciją arba pereinamojo laikotarpio priemonę, taikomą nerizikingų palūkanų normai, ir su turto vertinimu pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį.

25 straipsnis

Atskiras būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų apskaičiavimas

Apskaičiuodamos techninius atidėjinius, draudimo ir perdraudimo įmonės atskirai nustato būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų vertę.

26 straipsnis

Draudėjų elgesys

Nustatydamos tikimybę, kad draudėjai pasinaudos sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis, įskaitant galiojimo pabaigą ir atsisakymą, draudimo ir perdraudimo įmonės atlieka ankstesnio draudėjų elgesio analizę ir perspektyvinį numatomo draudėjų elgesio vertinimą. Atliekant tokią analizę atsižvelgiama į visus šiuos elementus:

(a) 

tai, ar pasinaudojimas pasirinkimo galimybėmis buvo ir bus naudingas draudėjams aplinkybėmis, buvusiomis tuo metu, kai pasinaudota pasirinkimo galimybe;

(b) 

ankstesnių ir būsimų ekonominių sąlygų įtaką;

(c) 

ankstesnių ir būsimų valdymo veiksmų poveikį;

(d) 

visas kitas aplinkybes, kurios tikriausiai daro įtaką draudėjų sprendimams, ar pasinaudoti pasirinkimo galimybe.

Laikoma, kad tikimybė nepriklauso nuo a–d punktuose nurodytų elementų, tik tuomet, jei tokiai prielaidai pagrįsti yra empirinių įrodymų.



2 poskirsnis

Informacija, kuria grindžiamas tiksliausių įverčių apskaičiavimas

27 straipsnis

Informacijos patikimumas

Taikant Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 2 dalį informacija laikoma patikima tik jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės pateikia informacijos patikimumo įrodymų, atsižvelgdamos į tos informacijos nuoseklumą ir objektyvumą, informacijos šaltinio patikimumą ir informacijos rengimo bei tvarkymo būdo skaidrumą.



3 poskirsnis

Pinigų srautų prognozės apskaičiuojant tiksliausią įvertį

28 straipsnis

Pinigų srautai

Apskaičiuojant tiksliausią įvertį naudojama pinigų srautų prognozė apima visus toliau nurodytus pinigų srautus, jei tie pinigų srautai susiję su galiojančiomis draudimo ir perdraudimo sutartimis:

(a) 

mokamas išmokas draudėjams ir naudos gavėjams;

(b) 

mokėjimus, kuriuos draudimo arba perdraudimo įmonė atliks teikdama natūra mokamas sutartines išmokas;

(c) 

išlaidų, nurodytų Direktyvos 2009/138/EB 78 straipsnio 1 punkte, mokėjimus;

(d) 

mokamas įmokas ir dėl tų įmokų atsirandančius papildomus pinigų srautus;

(e) 

draudimo arba perdraudimo įmonės ir tarpininkų tarpusavio mokėjimus, susijusius su draudimo arba perdraudimo įsipareigojimais;

(f) 

draudimo arba perdraudimo įmonės ir investicinių įmonių tarpusavio mokėjimus, susijusius su sutartimis, kurių išmokos susietos su indeksu ir investiciniais vienetais;

(g) 

mokėjimus už ►C1  likutinį turtą ◄ ir subrogaciją, jei jie nelaikomi atskiru turtu ar įsipareigojimais pagal tarptautinius apskaitos standartus, patvirtintus Komisijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;

(h) 

mokesčių mokėjimus, kuriuos apmoka arba apmokės draudėjai arba kurie reikalingi draudimo arba perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti.

29 straipsnis

Numatomi būsimi išorės aplinkos pokyčiai

Apskaičiuojant tiksliausią įvertį atsižvelgiama į numatomus būsimus pokyčius, kurie turės reikšmingą poveikį pinigų įplaukoms ir pinigų išmokoms, kurios reikalingos draudimo arba perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų galiojimo laikotarpį. Tuo tikslu būsimi pokyčiai apima demografinius, teisinius, medicininius, technologijų, socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius pokyčius, įskaitant infliaciją, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 78 straipsnio 2 punkte.

30 straipsnis

Pinigų srautų neapibrėžtumas

Apskaičiuojant tiksliausią įvertį naudojamoje pinigų srautų prognozėje tiesiogiai arba netiesiogiai atsižvelgiama į visus pinigų srautų neapibrėžtumo veiksnius, įskaitant visas šias savybes:

(a) 

draudžiamųjų įvykių momento, dažnumo ir stiprumo neapibrėžtumą;

(b) 

reikalavimų sumų, įskaitant reikalavimų infliaciją, ir laikotarpio, reikalingo žaloms sureguliuoti ir apmokėti, neapibrėžtumą;

(c) 

išlaidų, nurodytų Direktyvos 2009/138/EB 78 straipsnio 1 punkte, sumos neapibrėžtumą;

(d) 

29 straipsnyje nurodytų numatomų būsimų pokyčių neapibrėžtumą, jei įmanoma;

(e) 

draudėjų elgesio neapibrėžtumą;

(f) 

dviejų ar daugiau neapibrėžtumo priežasčių tarpusavio priklausomybę;

(g) 

pinigų srautų priklausomybę nuo aplinkybių iki pinigų srauto datos.

31 straipsnis

Išlaidos

1.  Apskaičiuojant tiksliausius įverčius naudojamoje pinigų srautų prognozėje atsižvelgiama į visas toliau nurodytas išlaidas, susijusias su pripažintais draudimo ir perdraudimo įmonių draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais ir nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 78 straipsnio 1 punkte:

(a) 

administracines išlaidas;

(b) 

investicijų valdymo išlaidas;

(c) 

reikalavimų tvarkymo išlaidas;

(d) 

įsigijimo išlaidas.

Nustatant a–d punktuose nurodytas išlaidas atsižvelgiama į pridėtines išlaidas, patirtas vykdant draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus.

2.  Pridėtinės išlaidos tikroviškai, objektyviai ir visą laiką nuosekliai paskirstomos tiksliausio įverčio dalims, su kuriomis jos susijusios.

3.  Į išlaidas, susijusias su perdraudimo sutartimis ir specialiosios paskirties įmonėmis, atsižvelgiama atliekant bendrąjį tiksliausio įverčio skaičiavimą.

4.  Išlaidos prognozuojamos remiantis prielaida, kad įmonė sudarys naujas sutartis ateityje.

32 straipsnis

Sutartyse numatytos pasirinkimo galimybės ir finansinės garantijos

Apskaičiuodamos tiksliausią įvertį draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

(a) 

į savo draudimo ir perdraudimo sutartis įtrauktas visas finansines garantijas ir sutartyse numatytas pasirinkimo galimybes;

(b) 

visus veiksnius, kurie gali turėti įtakos tikimybei, kad draudėjai pasinaudos sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis arba finansinėmis garantijomis.

33 straipsnis

Įsipareigojimo valiuta

Tiksliausias įvertis atskirai skaičiuojamas pinigų srautams skirtingomis valiutomis.

34 straipsnis

Apskaičiavimo metodai

1.  Tiksliausias įvertis apskaičiuojamas skaidriai ir taip, kad būtų užtikrinta, jog apskaičiavimo metodą ir pagal jį gautus rezultatus galėtų patikrinti kvalifikuotas ekspertas.

2.  Aktuariniai ir statistiniai metodai, taikomi skaičiuojant tiksliausią įvertį, pasirenkami remiantis jų tinkamumu rizikai, kuri daro įtaką pagrindiniams pinigų srautams, ir draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų pobūdžiui atspindėti. Aktuariniai ir statistiniai metodai dera su visais atitinkamais duomenimis, turimais tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, ir juos taikant naudojami visi tie duomenys.

3.  Jei apskaičiavimo metodas grindžiamas sugrupuotų draudimo liudijimų duomenimis, draudimo ir perdraudimo įmonės užtikrina, kad grupuojant draudimo liudijimus būtų sukuriamos vienodos rizikos grupės, tinkamai atspindinčios į tas grupes įtrauktų atskirų draudimo liudijimų riziką.

4.  Draudimo ir perdraudimo įmonės išanalizuoja, kokiu mastu dabartinė pinigų srautų vertė priklauso tiek nuo numatomo būsimų įvykių ir pokyčių rezultato, tiek nuo to, kaip faktinis tam tikrų scenarijų rezultatas galėtų nukrypti nuo numatomo rezultato.

5.  Jei dabartinė pinigų srautų vertė priklauso nuo būsimų įvykių ir pokyčių, kaip nurodyta 4 dalyje, draudimo ir perdraudimo įmonės tiksliausiam pinigų srautų įverčiui apskaičiuoti taiko metodą, atspindintį tokią priklausomybę.

35 straipsnis

Gyvybės draudimo įsipareigojimų vienodos rizikos grupės

Apskaičiuojant tiksliausius gyvybės draudimo įsipareigojimų įverčius naudojamos pinigų srautų prognozės yra rengiamos atskirai kiekvienam draudimo liudijimui. Kai atskiras skaičiavimas kiekvienam draudimo liudijimui būtų per didelė našta draudimo ar perdraudimo įmonei, ji gali ir toliau prognozes rengti grupuodama draudimo liudijimus, jeigu toks grupavimas atitinka visus šiuos reikalavimus:

(a) 

nėra didelių rizikos, kuri susijusi su draudimo liudijimais, priklausančiais tai pačiai grupei, pobūdžio ir sudėtingumo skirtumų;

(b) 

draudimo liudijimų grupavimas neiškreipia su jais susijusios rizikos ir jų išlaidų;

(c) 

tikėtina, kad grupuojant draudimo liudijimus būtų gauti apytikriai tokie patys tiksliausio įverčio apskaičiavimo rezultatai kaip ir apskaičiuojant tiksliausią įvertį kiekvienam draudimo liudijimui atskirai, visų pirma turint omenyje į sutartis įtrauktas finansines garantijas ir sutartyse numatytas pasirinkimo galimybes.

36 straipsnis

Ne gyvybės draudimo įsipareigojimai

1.  Tiksliausias ne gyvybės draudimo įsipareigojimų įvertis apskaičiuojamas atskirai įmokų atidėjiniui ir numatomų išmokų atidėjiniui.

2.  Įmokų atidėjinys yra susijęs su būsimais žalos įvykiais, kuriuos apima draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai, priklausantys sutarčiai, kaip nurodyta 18 straipsnyje. Pinigų srautų prognozės įmokų atidėjiniui apskaičiuoti apima su tais įvykiais susijusias išmokas, išlaidas ir įmokas.

3.  Numatomų išmokų atidėjinys yra susijęs su jau įvykusiais žalos įvykiais, nepriklausomai nuo to, ar apie žalą, atsirandančią dėl tų įvykių, pranešta, ar ne.

4.  Pinigų srautų prognozės numatomų išmokų atidėjiniui apskaičiuoti apima su 3 dalyje nurodytais įvykiais susijusias išmokas, išlaidas ir įmokas.



4 poskirsnis

Rizikos marža

37 straipsnis

Rizikos maržos apskaičiavimas

1.  Viso draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio rizikos marža apskaičiuojama pagal šią formulę:

image

čia:

(a) 

CoC reiškia kapitalo sąnaudų normą;

(b) 

suma apima visus sveikuosius skaičius, įskaitant nulį;

(c) 

SCR(t) reiškia mokumo kapitalo reikalavimą, nurodytą 38 straipsnio 2 dalyje, po t metų;

(d) 

r(t + 1) reiškia t + 1 metų termino pagrindinę nerizikingą palūkanų normą.

Pagrindinė nerizikinga palūkanų norma r(t + 1) pasirenkama pagal valiutą, naudojamą draudimo ir perdraudimo įmonės finansinėms ataskaitoms.

2.  Jei draudimo ir perdraudimo įmonės savo mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuoja pagal patvirtintą vidaus modelį ir nustato, kad modelis yra tinkamas mokumo kapitalo reikalavimui, nurodytam 38 straipsnio 2 dalyje, apskaičiuoti kiekvienu draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų galiojimo laikotarpio momentu, draudimo ir perdraudimo įmonės 1 dalyje nurodytoms SCR(t) sumoms apskaičiuoti naudoja vidaus modelį.

3.  Draudimo ir perdraudimo įmonės viso draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio rizikos maržą paskirsto draudimo rūšims (veiklos kryptims), nurodytoms Direktyvos 2009/138/EB 80 straipsnyje. Toks paskirstymas tinkamai atspindi draudimo rūšių indėlį į mokumo kapitalo reikalavimą, nurodytą 38 straipsnio 2 dalyje, per visą viso draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio galiojimo laikotarpį.

38 straipsnis

Referencinė įmonė

1.  Apskaičiuojant rizikos maržą remiamasi visomis šiomis prielaidomis:

(a) 

visą draudimo ar perdraudimo įmonės, apskaičiuojančios rizikos maržą (toliau – pirminė įmonė), draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelį perima kita draudimo ar perdraudimo įmonė (toliau – referencinė įmonė);

(b) 

nepaisant a punkto, jei pirminė įmonė vienu metu vykdo tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo veiklą pagal Direktyvos 2009/138/EB 73 straipsnio 5 dalį, draudimo įsipareigojimų portfelis, susijęs su gyvybės draudimo veikla ir gyvybės perdraudimo įsipareigojimais, ir draudimo įsipareigojimų portfelis, susijęs su ne gyvybės draudimo veikla ir ne gyvybės perdraudimo įsipareigojimais, yra atskirai perimami dviejų skirtingų referencinių įmonių;

(c) 

draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų perdavimas apima bet kokias su tais įsipareigojimais susijusias perdraudimo sutartis ir susitarimus su specialiosios paskirties įmonėmis;

(d) 

prieš įvykstant perdavimui, referencinė įmonė neturi draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų arba nuosavų lėšų;

(e) 

po perdavimo referencinė įmonė neprisiima naujų draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų;

(f) 

po perdavimo referencinė įmonė gauna tinkamų nuosavų lėšų, kurių suma lygi mokumo kapitalo reikalavimui, būtinam draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų galiojimo laikotarpį;

(g) 

po perdavimo referencinė įmonė turi turto, kurio suma sudaro jos mokumo kapitalo reikalavimo ir techninių atidėjinių sumą atmetus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;

(h) 

turtas atrenkamas taip, kad dėl jo kuo labiau sumažėtų mokumo kapitalo reikalavimas rinkos rizikai, kurią patiria referencinė įmonė, padengti;

(i) 

referencinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimas apima visų šių rūšių riziką:

i) 

draudimo veiklos riziką perduotos veiklos atžvilgiu,

ii) 

h punkte nurodytą rinkos riziką (jei ji reikšminga), išskyrus palūkanų normos riziką,

iii) 

kredito riziką perdraudimo sutarčių, susitarimų su specialiosios paskirties įmonėmis, tarpininkų, draudėjų ir visų kitų reikšmingų pozicijų, glaudžiai susijusių su draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais, atžvilgiu,

iv) 

operacinę riziką;

(j) 

Direktyvos 2009/138/EB 108 straipsnyje nurodyta galimybė padengti nuostolius techniniais atidėjiniais referencinėje įmonėje kiekvienos rizikos atveju atitinka galimybę padengti nuostolius techniniais atidėjiniais pirminėje įmonėje;

(k) 

referencinė įmonė neturi Direktyvos 2009/138/EB 108 straipsnyje nurodytos galimybės padengti nuostolius atidėtaisiais mokesčiais;

(l) 

laikydamasi e ir f punktų, referencinė įmonė imasi būsimų valdymo veiksmų, derančių su pirminės įmonės būsimų valdymo veiksmų prielaidomis, kaip nurodyta 23 straipsnyje.

2.  Daroma prielaida, kad per visą draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų galiojimo laikotarpį Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas mokumo kapitalo reikalavimas, būtinas draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti, yra lygus referencinės įmonės mokumo kapitalo reikalavimui pagal 1 dalyje nustatytas prielaidas.

3.  Taikant 1 dalies i punktą, rizika laikoma reikšminga, jei jos poveikis apskaičiuojant rizikos maržą galėtų paveikti tos informacijos naudotojų, įskaitant priežiūros institucijas, sprendimą ar vertinimą.

39 straipsnis

Kapitalo sąnaudų norma

Daroma prielaida, kad Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta kapitalo sąnaudų norma yra lygi 6 %.



5 poskirsnis

Techninių atidėjinių kaip visumos apskaičiavimas

40 straipsnis

Aplinkybės, kuriomis techniniai atidėjiniai apskaičiuojami kaip visuma, ir taikytinas metodas

1.  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą, patikimumas vertinamas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, o techniniai atidėjiniai vertinami pagal šio straipsnio 4 dalį.

2.  Laikoma, kad pinigų srautai atkartoti patikimu būdu, jei atkartojama tų pinigų srautų suma ir laikas atsižvelgiant į tų pinigų srautų pagrindinę riziką ir pagal visus galimus scenarijus. Neįmanoma patikimu būdu atkartoti šių su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais susietų pinigų srautų:

(a) 

su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais susietų pinigų srautų, priklausančių nuo tikimybės, kad draudėjai pasinaudos sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis, įskaitant galiojimo pabaigą ir atsisakymą;

(b) 

su draudimo ar perdraudimo įsipareigojimais susietų pinigų srautų, priklausančių nuo mirtingumo, invalidumo, ligų ir sergamumo lygio, tendencijų ar nepastovumo pokyčių;

(c) 

visų išlaidų, kurios bus patirtos vykdant draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus.

3.  Finansinės priemonės laikomos finansinėmis priemonėmis, kurių patikimą rinkos vertę įmanoma nustatyti, jei tomis finansinėmis priemonėmis prekiaujama aktyvioje, ►C1  gilioje, likvidžioje ir skaidrioje rinkoje. ◄ Aktyvios rinkos taip pat atitinka 10 straipsnio 4 dalį.

4.  Draudimo ir perdraudimo įmonės techninių atidėjinių vertę nustato remdamosi finansinių priemonių, naudotų atliekant atkartojimą, rinkos kaina.



6 poskirsnis

Atgautinos sumos pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių

41 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Sumos, atgautinos pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, yra apskaičiuojamos nuosekliai laikantis draudimo arba perdraudimo sutarčių, su kuriomis tos sumos susijusios, ribų.

2.  Sumos, atgautinos iš specialiosios paskirties įmonių, sumos, atgautinos pagal riboto perdraudimo sutartis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 210 straipsnyje, ir sumos, atgautinos pagal kitas perdraudimo sutartis, yra skaičiuojamos kiekviena atskirai. Sumos, atgautinos iš specialiosios paskirties įmonės, neviršija tos specialiosios paskirties įmonės bendros didžiausios rizikos pozicijos draudimo arba perdraudimo įmonės atžvilgiu.

3.  Siekiant apskaičiuoti sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, pinigų srautai apima tik tuos mokėjimus, kurie yra susiję su draudimo įvykių kompensavimu ir neapmokėtomis draudimo žalomis. Mokėjimai, susiję su kitais įvykiais arba apmokėtomis draudimo žalomis, apskaitomi atskirai nuo sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, ir kitų techninių atidėjinių elementų. Kai padedamas pinigų srautams skirtas indėlis, atgautinos sumos yra atitinkamai patikslinamos, kad būtų išvengta su tuo indėliu susijusio turto ir įsipareigojimų dvigubo įskaitymo.

4.  Su ne gyvybės draudimo įsipareigojimais susijusios sumos, atgautinos pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, yra apskaičiuojamos atskirai įmokų atidėjiniams ir numatomų išmokų atidėjiniams taip:

(a) 

su numatomų išmokų atidėjiniais susiję pinigų srautai apima kompensacijos mokėjimus, susijusius su reikalavimais, kurie yra įtraukti į riziką perleidžiančios draudimo arba perdraudimo įmonės bendruosius numatomų išmokų atidėjinius;

(b) 

su įmokų atidėjiniais susiję pinigų srautai apima visus kitus mokėjimus.

5.  Kai pinigų srautai iš specialiosios paskirties įmonių draudimo arba perdraudimo įmonei tiesiogiai nepriklauso nuo riziką perleidžiančiai draudimo arba perdraudimo įmonei skirtų reikalavimų, į sumas, atgautinas iš tų specialiosios paskirties įmonių būsimiems reikalavimams, atsižvelgiama tik jeigu galima apdairiai, patikimai ir objektyviai patikrinti, kad struktūrinis neatitikimas tarp reikalavimų ir atgautinų sumų yra nereikšmingas.

42 straipsnis

Patikslinimas dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo

1.  Patikslinimai atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo, nurodyti Direktyvos 2009/138/EB 81 straipsnyje, apskaičiuojami atskirai nuo likusių atgautinų sumų.

2.  Patikslinimas atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo apskaičiuojamas kaip pinigų srautų, susijusių su iš tos sandorio šalies atgautinomis sumomis, pokyčio, kuris atsirastų, jei tam tikru momentu sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, įskaitant atvejus dėl nemokumo arba ginčo, tikėtina dabartinė vertė. Tuo tikslu nustatant pinigų srautų pokytį neatsižvelgiama į jokių rizikos mažinimo priemonių, kuriomis mažinama sandorio šalies kredito rizika, išskyrus rizikos mažinimo priemones, grindžiamas užtikrinimo priemonių turėjimu, poveikį. Rizikos mažinimo priemonės, į kurias neatsižvelgiama, yra atskirai pripažįstamos, nedidinant sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių.

3.  Atliekant 2 dalyje nurodytą apskaičiavimą atsižvelgiama į galimus įsipareigojimų neįvykdymo įvykius per visą perdraudimo sutarties arba susitarimo su specialiosios paskirties įmone galiojimo laikotarpį ir tai, ar ir kaip įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė keičiasi laikui bėgant. Jis atliekamas kiekvienai sandorio šaliai ir kiekvienai draudimo rūšiai atskirai. Ne gyvybės draudimo atveju jis taip pat atliekamas atskirai įmokų atidėjiniams ir numatomų išmokų atidėjiniams.

4.  Direktyvos 2009/138/EB 81 straipsnyje nurodytas dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo patirtas vidutinis nuostolis yra ne mažesnis negu 50 % atgautinų sumų, atmetus 1 dalyje nurodytą patikslinimą, nebent yra patikimas pagrindas vertinti kitaip.

5.  Specialiosios paskirties įmonės įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė apskaičiuojama remiantis kredito rizika, būdinga specialiosios paskirties įmonės turimam turtui.



4 SKIRSNIS

Atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą



1 poskirsnis

Bendrosios nuostatos

▼M6

43 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą normos atitinka visus šiuos kriterijus:

a) 

draudimo ir perdraudimo įmonės turi galimybę normas praktikoje uždirbti nerizikingu būdu;

b) 

normos patikimai nustatomos pagal finansines priemones, kuriomis prekiaujama gilioje, likvidžioje ir skaidrioje finansų rinkoje.

Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą normos apskaičiuojamos kiekvienai valiutai ir terminui atskirai, remiantis visa informacija ir duomenimis, svarbiais tai valiutai ir tam terminui.

2.  Direktyvos 2009/138/EB 77e straipsnio 1 dalyje nurodytai techninei informacijai apie atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą nustatyti naudojami būdai, duomenų specifikacijos ir parametrai, įskaitant galutinę išankstinių sandorių palūkanų normą, paskutinį terminą, kuriam atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą nėra ekstrapoliuojama, ir jos konvergencijos link galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos trukmę, yra skaidrūs, apdairūs, patikimi, objektyvūs ir nuoseklūs visą laiką.

3.  EDPPI praneša Komisijai apie bet kokį esminį duomenų, naudojamų nustatant techninę informaciją apie atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, pasikeitimą. Esminis pasikeitimas yra bet koks pasikeitimas, dėl kurio būdai, duomenų specifikacijos ar parametrai, įskaitant galutinę išankstinių sandorių palūkanų normą, paskutinį terminą, kuriam pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą nėra ekstrapoliuojama, ir jos konvergencijos link galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos trukmę, tampa negaliojantys.

4.  3 dalyje nurodyto esminio duomenų pasikeitimo atveju EDPPI gali pateikti Komisijai pasiūlymą dėl tokių būdų, duomenų specifikacijų ar parametrų pakeitimų, kurie reikalingi negaliojimo klausimui spręsti ir yra proporcingi atitinkamam esminiam pasikeitimui. Kartu su tuo pasiūlymu pateikiamas siūlomų pakeitimų tinkamumo ir poveikio vertinimas.

5.  Siekiant užtikrinti, kad atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą normos būtų nustatomos skaidriu, apdairiu, patikimu ir objektyviu būdu, kuris nuoseklus visą laiką, būdą, duomenų specifikaciją ar parametrą, įskaitant galutinę išankstinių sandorių palūkanų normą, paskutinį terminą, kuriam pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą nėra ekstrapoliuojama, ir jos konvergencijos link galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos trukmę, keičia EDPPI Komisijos prašymu.

▼B



2 poskirsnis

Pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą

44 straipsnis

Atitinkamos finansinės priemonės pagrindinėms nerizikingoms palūkanų normoms nustatyti

1.  Kiekvienai valiutai ir terminui pagrindinės nerizikingos palūkanų normos nustatomos pagal palūkanų normos apsikeitimo sandorių normas, susijusias su tos valiutos palūkanų normomis ir patikslintas atsižvelgiant į kredito riziką.

►C1

 

Kiekvienai valiutai ir terminams, kai gilių, likvidžių ir skaidrių finansų rinkų palūkanų normos apsikeitimo sandorių normų nėra, pagrindinėms nerizikingoms palūkanų normoms nustatyti naudojamos ta valiuta išleistų Vyriausybės obligacijų normos, patikslintos atsižvelgiant į Vyriausybės obligacijų kredito riziką, jeigu tokios Vyriausybės obligacijų normos yra iš gilių, likvidžių ir skaidrių finansų rinkų.

 ◄

45 straipsnis

Apsikeitimo sandorių normų patikslinimas atsižvelgiant į kredito riziką

44 straipsnio 1 dalyje nurodytas patikslinimas atsižvelgiant į kredito riziką yra nustatomas skaidriu, apdairiu, patikimu ir objektyviu būdu, kuris nuoseklus visą laiką. Patikslinimas yra nustatomas remiantis skirtumu tarp normų, apimančių kredito riziką, kurią atspindi palūkanų normos apsikeitimo sandorių svyruojanti norma, ir to paties termino vienos nakties indeksuotų apsikeitimo sandorių normų, kai abi normos yra iš ►C1  gilių, likvidžių ir skaidrių finansų rinkų. ◄ Patikslinimas apskaičiuojamas kaip 50 procentų to skirtumo vidurkio per vienų metų laikotarpį. Patikslinimas yra ne mažesnis negu 10 bazinių punktų ir ne didesnis negu 35 baziniai punktai.

46 straipsnis

Ekstrapoliacija

1.  Principai, taikomi atliekant atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliaciją, yra tokie patys visoms valiutoms. Tas pats taikoma ir nustatant ilgiausius terminus, kurių atžvilgiu palūkanų normas įmanoma stebėti ►C1  gilioje, likvidžioje ir skaidrioje rinkoje, ◄ ir mechanizmą, kuriuo užtikrinama sklandi konvergencija link galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos.

2.  Jei draudimo ir perdraudimo įmonės taiko Direktyvos 2009/138/EB 77d straipsnį, ekstrapoliacija yra taikoma nerizikingoms palūkanų normoms, įskaitant tame straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją.

3.  Jei draudimo ir perdraudimo įmonės taiko Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnį, ekstrapoliacija grindžiama nerizikingomis palūkanų normomis be suderinimo korekcijos. Tame straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija taikoma ekstrapoliuotoms nerizikingoms palūkanų normoms.

47 straipsnis

Galutinė išankstinių sandorių palūkanų norma

1.  Kiekvienai valiutai 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta galutinė išankstinių sandorių palūkanų norma yra stabili visą laiką ir keičiasi tik dėl ilgalaikių lūkesčių pokyčių. Galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos nustatymo metodika aiškiai nurodoma siekiant užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės atliktų scenarijų skaičiavimus. Ji nustatoma skaidriu, apdairiu, patikimu ir objektyviu būdu, kuris nuoseklus visą laiką.

2.  Kiekvienai valiutai nustatant galutinę išankstinių sandorių palūkanų normą atsižvelgiama į ilgalaikės realiosios palūkanų normos ir numatomos infliacijos lūkesčius, jeigu tai valiutai įmanoma patikimai nustatyti tuos lūkesčius. Galutinė išankstinių sandorių palūkanų norma neapima priedo už terminą, atspindinčio papildomą ilgalaikių investicijų turėjimo riziką.

48 straipsnis

Su euru susietų valiutų pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą

1.  Su euru susietos valiutos atveju euro pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, patikslinus atsižvelgiant į valiutos kurso riziką, gali būti naudojama ta valiuta išreikštų draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

(a) 

susiejimu užtikrinama, kad tos valiutos ir euro kursas lieka intervale, kuris ne platesnis negu 20 % jo viršutinės ribos;

(b) 

euro zonos ir tos valiutos zonos ekonominė padėtis pakankamai panaši, kad būtų užtikrinta, jog euro ir tos valiutos palūkanų normos kinta panašiai;

(c) 

susiejimo susitarimu užtikrinama, kad santykiniai valiutos kurso pokyčiai vienų metų laikotarpiu neviršija šios dalies a punkte nurodyto intervalo ekstremalių rinkos įvykių, kurie atitinka patikimumo lygį, nustatytą Direktyvos 2009/138/EB 101 straipsnio 3 dalyje, atveju;

(d) 

laikomasi vieno iš šių kriterijų:

i) 

ta valiuta dalyvauja Europos valiutų kurso mechanizme (VKM II);

ii) 

Taryba yra priėmusi sprendimą, kuriuo pripažįstami tos valiutos ir euro susiejimo susitarimai;

iii) 

susiejimo susitarimas nustatytas valstybės teisėje, kurioje nustatyta tos valstybės valiuta.

Taikant c punktą atsižvelgiama į šalių finansinius išteklius, kuriais garantuojamas susiejimas.

2.  Patikslinimas atsižvelgiant į valiutos kurso riziką yra neigiamas ir atitinka apsidraudimo nuo rizikos, kad eurais išreikštos investicijos vertė susieta valiuta sumažės dėl euro ir susietos valiutos kurso pokyčių, išlaidas. Patikslinimas yra toks pats visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms.



3 poskirsnis

Svyravimų korekcija

49 straipsnis

Orientaciniai portfeliai

1.  Direktyvos 2009/138/EB 77d straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti orientaciniai portfeliai yra nustatomi skaidriu, apdairiu, patikimu ir objektyviu būdu, kuris nuoseklus visą laiką. Nustatant orientacinius portfelius taikomi metodai yra tokie patys visoms valiutoms ir valstybėms.

2.  Kiekvienai valiutai ir kiekvienai valstybei orientacinio portfelio turtas vertinamas pagal 10 straipsnio 1 dalį ir juo prekiaujama rinkose, kurios, išskyrus likvidumo problemų laikotarpius, atitinka 40 straipsnio 3 dalį. Finansines priemones, kuriomis prekiaujama rinkose, kurios laikinai neatitinka 40 straipsnio 3 dalies, į portfelį galima įtraukti tik jeigu numatoma, kad ta rinka vėl atitiks nustatytus kriterijus per pagrįstą laikotarpį.

3.  Kiekvienai valiutai ir kiekvienai valstybei orientacinis turto portfelis atitinka visus šiuos reikalavimus:

(a) 

kiekvienai valiutai turtas yra reprezentatyvus draudimo ir perdraudimo įmonių investicijų ta valiuta atžvilgiu, kad padengtų ta valiuta išreikštų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų tiksliausią įvertį; kiekvienai valstybei turtas yra reprezentatyvus draudimo ir perdraudimo įmonių investicijų toje valstybėje atžvilgiu, kad padengtų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų, parduotų tos valstybės draudimo rinkoje ir išreikštų tos valstybės valiuta, tiksliausią įvertį;

(b) 

kai yra, portfelis grindžiamas atitinkamais indeksais, kurie lengvai prieinami visuomenei, ir yra paskelbti kriterijai, kada ir kaip tų indeksų sudedamosios dalys bus keičiamos;

(c) 

turto portfelis apima visą šį turtą:

— 
obligacijas, pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir paskolas, įskaitant hipotekos paskolas;
— 
nuosavybės vertybinius popierius;
— 
nekilnojamąjį turtą.

Taikant a ir b punktus, draudimo ir perdraudimo įmonių investicijos į kolektyvinio investavimo subjektus ir kitos fondų investiciniais vienetais arba akcijomis paverstos investicijos yra traktuojamos kaip investicijos į pagrindinį turtą.

50 straipsnis

▼C1

Skirtumo, pagal kurį nustatoma svyravimų korekcija, apskaičiavimo formulė

▼B

Kiekvienai valiutai ir kiekvienai valstybei Direktyvos 2009/138/EB 77d straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas skirtumas (angl. spread) apskaičiuojamas taip:

image

čia:

(a) 

wgov reiškia vyriausybės obligacijų, įtrauktų į turto tai valiutai ar valstybei orientacinį portfelį, vertės ir viso turto, įtraukto į tą orientacinį portfelį, vertės santykį;

(b) 

Sgov reiškia vyriausybės obligacijų, įtrauktų į turto tai valiutai ar valstybei orientacinį portfelį, vidutinį valiutai taikomą skirtumą;

(c) 

wcorp reiškia obligacijų, išskyrus vyriausybės obligacijas, paskolas ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, įtrauktų į turto tai valiutai ar valstybei orientacinį portfelį, vertės ir viso turto, įtraukto į tą orientacinį portfelį, vertės santykį;

(d) 

Scorp reiškia obligacijų, išskyrus vyriausybės obligacijas, paskolas ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, įtrauktų į turto tai valiutai ar valstybei orientacinį portfelį, vidutinį valiutai taikomą skirtumą.

Šiame straipsnyje „vyriausybės obligacijos“ – centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos.

51 straipsnis

Pagal riziką koreguotas skirtumas

Vidutinio valiutai taikomo skirtumo dalis, siejama su tikrovišku numatomų nuostolių, nenumatytos kredito rizikos arba bet kokios kitos rizikos vertinimu, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 77d straipsnio 3 ir 4 dalyse, yra apskaičiuojama taip pat kaip fundamentalusis skirtumas, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 54 straipsnyje.



4 poskirsnis

Suderinimo korekcija

52 straipsnis

Staigus mirtingumo rizikos pokytis

1.  Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas staigus mirtingumo rizikos pokytis pagal savo poveikį pagrindinėms nuosavoms lėšoms atitinka blogesnįjį iš šių dviejų scenarijų:

(a) 

mirtingumo koeficiento, naudojamo apskaičiuojant tiksliausią įvertį, momentinis nuolatinis padidėjimas 15 %;

(b) 

mirtingumo koeficiento (išreikšto kaip procentinė dalis), naudojamo apskaičiuojant techninius atidėjinius, kad būtų atspindėta mirtingumo patirtis per kitus 12 mėnesių, momentinis padidėjimas 0,15 procentinio punkto.

2.  Taikant 1 dalį, mirtingumo koeficientas padidėja tik tiems draudimo liudijimams, kurių atžvilgiu padidėjus mirtingumo koeficientui padidėja techniniai atidėjiniai, atsižvelgiant į visus šiuos aspektus:

(a) 

keli su tuo pačiu apdraustuoju asmeniu susiję draudimo liudijimai gali būti traktuojami taip, lyg jie būtų vienas draudimo liudijimas;

(b) 

kai techniniai atidėjiniai apskaičiuojami draudimo liudijimų grupėms, kaip nurodyta 35 straipsnyje, draudimo liudijimai, kurių atžvilgiu dėl mirtingumo koeficiento padidėjimo padidėja techniniai atidėjiniai, taip pat gali būti nustatomi pagal tas draudimo liudijimų grupes, o ne atskirus draudimo liudijimus, jeigu taip gaunamas rezultatas reikšmingai nesiskiria.

3.  Kiek tai susiję su perdraudimo įsipareigojimais, nustatomi draudimo liudijimai, kurių atžvilgiu dėl mirtingumo koeficiento padidėjimo padidėja techniniai atidėjiniai, yra tik pagrindiniai draudimo liudijimai ir nustatymas atliekamas pagal 2 dalį.

53 straipsnis

Suderinimo korekcijos apskaičiavimas

1.  Atlikdamos Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą skaičiavimą, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia tik į priskirtąjį turtą, kurio numatomi pinigų srautai turi atkartoti draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautus, atmetus visą kitą tai viršijantį turtą. Turto „numatomi pinigų srautai“ – turto pinigų srautai, pakoreguoti atsižvelgiant į su tuo turtu susijusią įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, kuri atitinka Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nustatyto fundamentaliojo skirtumo elementą arba, kai remiantis įsipareigojimų nevykdymo statistiniais duomenimis neįmanoma nustatyti patikimo kredito skirtumo, ilgalaikio vidutinio normų skirtumo, palyginti su nerizikingų palūkanų norma, dalį, nustatytą tos direktyvos 77c straipsnio 2 dalies b ir c punktuose.

2.  Fundamentaliojo skirtumo neįtraukimas, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio 1 dalies b punkte, į tos direktyvos 77c straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto apskaičiavimo rezultatą apima tik fundamentaliojo skirtumo dalį, kuri dar nėra atspindėta priskirtojo turto portfelio pinigų srautų korekcijoje, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje.

54 straipsnis

Fundamentaliojo skirtumo apskaičiavimas

1.  77c straipsnio 2 dalyje nurodytas fundamentalusis skirtumas apskaičiuojamas skaidriu, apdairiu, patikimu ir objektyviu būdu, kuris nuoseklus visą laiką, remiantis atitinkamais indeksais, jei yra. Obligacijos fundamentaliojo skirtumo nustatymo metodai yra tokie patys kiekvienai valiutai ir kiekvienai valstybei ir gali skirtis vyriausybės obligacijoms ir kitoms obligacijoms.

2.  Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytas kredito skirtumas yra apskaičiuojamas remiantis prielaida, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju galima atgauti 30 % rinkos vertės.

3.  Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytas ilgalaikis vidutinis skirtumas yra grindžiamas paskutinių 30 metų duomenimis. Jei nėra dalies tų duomenų, jie pakeičiami sugeneruotais duomenimis. Sugeneruoti duomenys yra grindžiami paskutinių 30 metų turimais ir patikimais duomenimis. Nepatikimi duomenys pakeičiami sugeneruotais duomenimis pagal tą metodiką. Sugeneruoti duomenys yra grindžiami apdairiomis prielaidomis.

4.  Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti numatomi nuostoliai atitinka dėl visų tikimybių pasvertus nuostolius, kuriuos draudimo arba perdraudimo įmonė patiria, kai turto kredito kokybės žingsnis sumažinamas ir netrukus po to tas turtas pakeičiamas. Numatomi nuostoliai apskaičiuojami remiantis prielaida, kad keičiantis turtas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a) 

keičiančio turto pinigų srautų modelis yra toks pat kaip ir keičiamo turto prieš kredito kokybės žingsnio sumažinimą;

(b) 

keičiantis turtas priklauso tai pačiai turto klasei kaip ir keičiamas turtas;

(c) 

keičiančio turto kredito kokybės žingsnis yra toks pat kaip ir keičiamo turto prieš kredito kokybės žingsnio sumažinimą arba aukštesnis.



5 SKIRSNIS

Draudimo rūšys

55 straipsnis

Draudimo rūšys

1.  Direktyvos 2009/138/EB 80 straipsnyje nurodytos draudimo rūšys (veiklos kryptys) yra nustatytos šio reglamento I priede.

2.  Draudimo arba perdraudimo įsipareigojimo priskyrimas prie draudimo rūšies atspindi su tuo įsipareigojimu susijusios rizikos pobūdį. Rizikos pobūdį nebūtinai lemia teisinė įsipareigojimo forma.

3.  Jeigu techninis pagrindas atitinka su įsipareigojimu susijusios rizikos pobūdį, sveikatos draudimo įsipareigojimai, vykdomi į gyvybės draudimo techninį pagrindą panašiu techniniu pagrindu, yra priskiriami prie gyvybės draudimo rūšių, o sveikatos draudimo įsipareigojimai, vykdomi į ne gyvybės draudimo techninį pagrindą panašiu techniniu pagrindu, – ne gyvybės draudimo rūšių.

4.  Draudimo įsipareigojimai, susiję su Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytomis operacijomis, kurių pagal jų pobūdį neįmanoma aiškiai priskirti prie šio reglamento I priede nustatytų draudimo rūšių, yra priskiriami prie tame priede nustatytos 32 draudimo rūšies.

5.  Kai draudimo arba perdraudimo sutartis apima ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo riziką, draudimo arba perdraudimo įsipareigojimai yra suskaidomi į gyvybės ir ne gyvybės dalis.

6.  Kai draudimo arba perdraudimo sutartis apima įvairių šio reglamento I priede nustatytų draudimo rūšių riziką, draudimo arba perdraudimo įsipareigojimai, jei įmanoma, yra suskaidomi į atitinkamas draudimo rūšis.

7.  Kai draudimo arba perdraudimo sutartis apima sveikatos draudimo arba perdraudimo įsipareigojimus ir kitus draudimo arba perdraudimo įsipareigojimus, tie įsipareigojimai, jei įmanoma, yra suskaidomi.



6 SKIRSNIS

Proporcingumas ir supaprastinimai

56 straipsnis

Proporcingumas

1.  Draudimo ir perdraudimo įmonės taiko techninių atidėjinių apskaičiavimo metodus, kurie yra proporcingi rizikos, susijusios su jų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais, pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

2.  Nustatydamos, ar techninių atidėjinių apskaičiavimo metodas yra proporcingas, draudimo ir perdraudimo įmonės atlieka vertinimą, apimantį:

(a) 

rizikos, susijusios su jų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais, pobūdžio, masto ir sudėtingumo vertinimą;

(b) 

paklaidos, metodo rezultatuose atsirandančios dėl skirtumo tarp toliau nurodytų elementų, kokybinį ir kiekybinį vertinimą:

i) 

su įvairia rizika susijusių prielaidų, kuriomis pagrįstas metodas;

ii) 

a punkte nurodyto vertinimo rezultatų.

3.  2 dalies a punkte nurodytas vertinimas apima visų rūšių riziką, kuri daro poveikį pinigų įplaukų ir pinigų išmokų, kurios reikalingos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų galiojimo laikotarpį, sumai, momentui arba vertei. Apskaičiuojant rizikos maržą, vertinimas apima visų 38 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytų rūšių riziką per visą pagrindinių draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų galiojimo laikotarpį. Vertinimas apsiriboja rizika, kuri yra svarbi tai techninių atidėjinių, kuriems metodas taikomas, apskaičiavimo daliai.

4.  Laikoma, kad metodas yra neproporcingas rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, jei dėl 2 dalies b punkte nurodytos paklaidos neteisingai pateikiami techniniai atidėjiniai arba jų sudedamosios dalys, o tai galėtų paveikti tikslinių informacijos, susijusios su techninių atidėjinių verte, naudotojų sprendimą ar vertinimą, nebent laikomasi vienos iš šių sąlygų:

(a) 

nėra jokio kito metodo su mažesne paklaida ir nėra tikėtina, kad dėl metodo taikymo bus nepakankamai įvertinta techninių atidėjinių suma;

(b) 

pagal metodą nustatoma draudimo arba perdraudimo įmonės techninių atidėjinių suma yra didesnė negu suma, kuri būtų nustatoma taikant proporcingą metodą, ir dėl metodo nebus nepakankamai įvertinta draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams būdinga rizika, kuriai jis taikomas.

57 straipsnis

Supaprastintas sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, apskaičiavimas

1.  Nedarant įtakos šio reglamento 56 straipsniui, sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo ir perdraudimo įmonės gali apskaičiuoti, prieš tas sumas patikslindamos atsižvelgiant į numatomus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo, kaip toliau nurodytų įverčių skirtumą:

(a) 

tiksliausio įverčio, apskaičiuojamo kaip bendroji vertė, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 77 straipsnio 2 dalyje;

(b) 

tiksliausio įverčio atsižvelgus į sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, ir be patikslinimo atsižvelgiant į numatomus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo (toliau – nepatikslintas grynasis tiksliausias įvertis), apskaičiuojamo pagal 2 dalį.

2.  Draudimo ir perdraudimo įmonės nepatikslinto grynojo tiksliausio įverčio nustatymo pagal bendrąjį tiksliausią įvertį metodus gali taikyti nepateikdamos aiškios pinigų srautų, susijusių su sumomis, atgautinomis pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, prognozės. Draudimo ir perdraudimo įmonės nepatikslintą grynąjį tiksliausią įvertį apskaičiuoja pagal vienodos rizikos grupes. Kiekviena iš tų vienodos rizikos grupių apima ne daugiau kaip vieną perdraudimo sutartį arba specialiosios paskirties įmonę, nebent pagal tas perdraudimo sutartis arba toms specialiosios paskirties įmonėms perleidžiama vienoda rizika.

58 straipsnis

Supaprastintas rizikos maržos apskaičiavimas

Nedarant įtakos 56 straipsniui, apskaičiuodamos rizikos maržą, draudimo ir perdraudimo įmonės gali taikyti supaprastintus metodus, įskaitant vieną ar daugiau iš šių:

(a) 

metodus, kuriuose naudojamos sumų, apibrėžtų SCR(t) sąlygomis, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 dalyje, aproksimacijos;

(b) 

metodus, pagal kuriuos aproksimuojama sumų, apibrėžtų SCR(t) sąlygomis, kaip nurodyta 37 straipsnio 1 dalyje, tų sumų neskaičiuojant atskirai, diskontuota suma.

59 straipsnis

Rizikos maržos apskaičiavimai per vienus finansinius metus

Nedarant įtakos 56 straipsniui, rizikos maržą apskaičiavimams, kuriuos reikia atlikti kartą per ketvirtį, draudimo ir perdraudimo įmonės gali nustatyti iš ankstesnio rizikos maržos apskaičiavimo rezultato neatlikdamos aiškaus skaičiavimo pagal 37 straipsnio 1 dalyje nurodytą formulę.

60 straipsnis

Draudimo įsipareigojimų su įmokų patikslinimo mechanizmu tiksliausio įverčio supaprastintas apskaičiavimas

Nedarant įtakos 56 straipsniui, gyvybės draudimo įsipareigojimų su priemone, pagal kurią draudimo įmonė turi teisę arba įsipareigojimą tikslinti būsimas draudimo sutarties įmokas, kad būtų atspindėti reikšmingi numatomo reikalavimų ir išlaidų lygio pokyčiai (toliau – įmokų patikslinimo mechanizmas), tiksliausią įvertį draudimo ir perdraudimo įmonės gali apskaičiuoti naudodamos pinigų srautų prognozes, pagal kurias daroma prielaida, kad reikalavimų ir išlaidų lygio pokyčiai įvyksta vienu metu su įmokų patikslinimais, ir dėl kurių grynasis pinigų srautas yra lygus nuliui, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

(a) 

įmokų patikslinimo mechanizmas draudimo įmonei visiškai ir laiku kompensuoja reikalavimų ir išlaidų lygio padidėjimą;

(b) 

atlikus apskaičiavimą nėra nepakankamai įvertinamas tiksliausias įvertis;

(c) 

atlikus apskaičiavimą nėra nepakankamai įvertinama tiems draudimo įsipareigojimams būdinga rizika.

61 straipsnis

Patikslinimo dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo supaprastintas apskaičiavimas

Nedarant įtakos šio reglamento 56 straipsniui, patikslinimą atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 81 straipsnyje, konkrečiai sandorio šaliai ir vienodos rizikos grupei draudimo ir perdraudimo įmonės gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a) 

PD reiškia tos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę per kitus 12 mėnesių;

(b) 

Durmod reiškia sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis su ta sandorio šalimi, modifikuotą trukmę toje vienodos rizikos grupėje;

(c) 

BErec reiškia sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis su ta sandorio šalimi, toje vienodos rizikos grupėje.



IV SKYRIUS

NUOSAVOS LĖŠOS



1 SKIRSNIS

Nuosavų lėšų sumos apskaičiavimas



1 poskirsnis

Papildomų nuosavų lėšų priežiūros institucijų patvirtinimas

62 straipsnis

Prašymo vertinimas

1.  Priežiūros institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsnio 4 dalyje nurodytą vertinimą, atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

(a) 

tai, ar įsipareigojimas teisiškai veiksmingas ir įgyvendinamas visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;

(b) 

susitarimo, kurį draudimo arba perdraudimo įmonė sudarė arba sudarys su sandorio šalimis lėšoms suteikti, sutartines sąlygas;

(c) 

prireikus draudimo arba perdraudimo įmonės steigimo sutartį bei įstatus arba statutą;

(d) 

tai, ar draudimo arba perdraudimo įmonė taiko priežiūros institucijų informavimo apie būsimus pokyčius, dėl kurių gali sumažėti papildomų nuosavų lėšų elemento tinkamumas nuostoliams padengti ir kurie susiję su bet kuriais toliau nurodytais aspektais, procesus:

i) 

susitarimo struktūra arba sutartinėmis sąlygomis;

ii) 

atitinkamų sandorio šalių statusu;

iii) 

papildomų nuosavų lėšų elemento atgaunamumu.

2.  Priežiūros institucijos taip pat įvertina, ar laikomasi Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsnio, atsižvelgdamos į įvairias aplinkybes, kuriomis tą elementą galima naudoti nuostoliams dengti.

3.  Jei draudimo arba perdraudimo įmonė prašo patvirtinti kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento sumos nustatymo metodą, priežiūros institucijos įvertina, ar įmonės taikomas metodo reguliaraus patvirtinimo procesas yra tinkamas užtikrinti, kad metodo rezultatai nuolat rodytų elemento tinkamumą nuostoliams padengti.

4.  Be 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, priežiūros institucijos papildomų nuosavų lėšų patvirtinimo prašymą vertina pagal 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatytus kriterijus.

63 straipsnis

Prašymo vertinimas. Sandorio šalių statusas

1.  Priežiūros institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą sandorio šalių pajėgumo mokėti vertinimą, atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

(a) 

sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo riziką;

(b) 

riziką, kad įsipareigojimai bus neįvykdyti dėl sandorio šalių vėlavimo vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu.

2.  Kiek tai susiję su 1 dalies a punktu, priežiūros institucijos sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo riziką įvertina nagrinėdamos sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę ir nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal visus šiuos kriterijus:

(a) 

sandorio šalių kreditingumą, jei tai tinkamai rodo sandorio šalių pajėgumą vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu;

(b) 

tai, ar tuo metu yra arba numatoma praktinių ar teisinių kliūčių sandorio šalims vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu;

(c) 

tai, ar sandorio šalims taikomi teisiniai ar reguliavimo reikalavimai, dėl kurių sumažėja sandorio šalių pajėgumas vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu;

(d) 

tai, ar sandorio šalių teisinė forma daro įtaką sandorio šalių pajėgumui vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu;

(e) 

tai, ar sandorio šalims taikomos kitos pozicijos, dėl kurių sumažėja sandorio šalių pajėgumas vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu;

(f) 

tai, ar, kalbant apie įsipareigojimą, susijusį su papildomų nuosavų lėšų elementu, susitarimo sutartinės sąlygos pagal bet kurią taikomą teisę yra tokios, kad sandorio šalys turi teises tarpusavyje įskaityti sumas, kurias jos yra skolingos, ir sumas, kurias joms yra skolinga draudimo arba perdraudimo įmonė.

3.  Kiek tai susiję su 1 dalies b punktu, priežiūros institucijos įvertina sandorio šalių likvidumo padėtį atsižvelgdamos į visus šiuos aspektus:

(a) 

tai, ar tuo metu yra arba numatoma praktinių ar teisinių kliūčių dėl sandorio šalių pajėgumo nedelsiant įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu;

(b) 

tai, ar sandorio šalims taikomi teisiniai ar reguliavimo reikalavimai, dėl kurių gali sumažėti sandorio šalių pajėgumas nedelsiant įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu;

(c) 

tai, ar sandorio šalių teisinė forma daro įtaką sandorio šalių pajėgumui nedelsiant įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu.

4.  Priežiūros institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą sandorio šalių noro mokėti vertinimą, atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

(a) 

įvairias aplinkybes, kuriomis papildomų nuosavų lėšų elementą galima naudoti nuostoliams dengti;

(b) 

tai, ar yra skatinimo ir atgrasymo priemonių, kurios gali turėti įtakos sandorio šalių norui vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu;

(c) 

tai, ar ankstesni sandorio šalių ir draudimo arba perdraudimo įmonės sandoriai, įskaitant tai, kaip sandorio šalys anksčiau vykdė savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementais, rodytų sandorio šalių norą vykdyti dabartinius savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu.

5.  Priežiūros institucijos, vertindamos sandorio šalių pajėgumą ir norą mokėti, apsvarsto bet kokius kitus veiksnius, svarbius sandorio šalių statusui, prireikus įskaitant draudimo arba perdraudimo įmonės verslo modelį.

6.  Jei papildomų nuosavų lėšų elementas yra susijęs su sandorio šalių grupe, priežiūros institucijos ir draudimo bei perdraudimo įmonės gali įvertinti sandorio šalių grupės statusą taip, lyg ji būtų viena sandorio šalis, su sąlyga, kad būtų laikomasi visų šių sąlygų:

(a) 

atskiros sandorio šalys yra nereikšmingos;

(b) 

į tą grupę įtrauktos sandorio šalys yra pakankamai panašios;

(c) 

atliekant sandorio šalių grupės vertinimą nėra pervertinamas į tą grupę įtrauktų sandorio šalių pajėgumas ir noras mokėti.

7.  Sandorio šalis laikoma reikšminga, jei tikėtina, kad tos vienos sandorio šalies statusas turės didelį poveikį sandorio šalių grupės pajėgumo ir noro mokėti vertinimui.

64 straipsnis

Prašymo vertinimas. Lėšų atgaunamumas

Priežiūros institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytą lėšų atgaunamumo vertinimą, atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

(a) 

tai, ar lėšų atgaunamumas padidėjo dėl to, kad yra susitarimas dėl užtikrinimo priemonės arba analogiškas susitarimas, atitinkantis 209–214 straipsnius;

(b) 

tai, ar tuo metu yra arba numatoma praktinių ar teisinių kliūčių atgauti lėšas;

(c) 

tai, ar lėšų atgaunamumui taikomi teisiniai ar reguliavimo reikalavimai;

(d) 

draudimo arba perdraudimo įmonės galimybes imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, kad sandorio šalys įvykdytų savo įsipareigojimus, susijusius su papildomų nuosavų lėšų elementu.

65 straipsnis

Prašymo vertinimas. Informacija apie ankstesnių reikalavimų įmokėti lėšas rezultatus

Priežiūros institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsnio 4 dalies c punkte nurodytą informacijos apie ankstesnių reikalavimų įmokėti lėšas rezultatus vertinimą, atsižvelgia į visus šiuos aspektus:

(a) 

tai, ar draudimo arba perdraudimo įmonė anksčiau yra reikalavusi įmokėti lėšas iš tų pačių arba panašių sandorio šalių tokiomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis;

(b) 

tai, ar ta informacija yra svarbi ir patikima būsimų reikalavimų įmokėti lėšas numatomų rezultatų atžvilgiu.

66 straipsnis

Su neribota papildomų nuosavų lėšų suma susijusios sumos patikslinimas

1.  Priežiūros institucijos netvirtina neribotos papildomų nuosavų lėšų sumos.

2.  Jei priežiūros institucijos patvirtina papildomų nuosavų lėšų sumą, priežiūros institucijų sprendime patikslinama, ar patvirtinta suma yra suma, dėl kurios draudimo arba perdraudimo įmonė teikė prašymą, ar mažesnė suma.

67 straipsnis

Su metodo patvirtinimu susijusios sumos ir laiko patikslinimas

Jei priežiūros institucijos patvirtina kiekvieno papildomų nuosavų lėšų elemento sumos nustatymo metodą, priežiūros institucijų sprendime nustatomi visi šie aspektai:

(a) 

pradinė papildomų nuosavų lėšų elemento suma, kuri pagal tą metodą apskaičiuota patvirtinimo dieną;

(b) 

minimalus papildomų nuosavų lėšų elemento sumos perskaičiavimo pagal tą metodą dažnumas, jei tai daroma dažniau nei kartą per metus, ir tokio dažnumo priežastys;

(c) 

laikotarpis, per kurį leidžiama apskaičiuoti papildomų nuosavų lėšų elementą pagal tą metodą.



2 poskirsnis

Dalyvavimo vertinimas nustatant nuosavas lėšas

68 straipsnis

Dalyvavimo vertinimas nustatant pagrindines nuosavas lėšas

1.  Siekiant nustatyti draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindines nuosavas lėšas, pagrindinės nuosavos lėšos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 88 straipsnyje, yra sumažinamos visa dalyvavimo finansų ir kredito įstaigoje, kaip nurodyta tos direktyvos 92 straipsnio 2 dalyje, kuris viršija 10 % elementų, įtrauktų į 69 straipsnio a punkto i, ii, iv ir vi papunkčius, verte.

2.  Siekiant nustatyti draudimo arba perdraudimo įmonių pagrindines nuosavas lėšas, pagrindinės nuosavos lėšos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 88 straipsnyje, yra sumažinamos viso dalyvavimo finansų ir kredito įstaigose, kaip nurodyta tos direktyvos 92 straipsnio 2 dalyje, išskyrus dalyvavimą, nurodytą 1 dalyje, kuris viršija 10 % elementų, įtrauktų į 69 straipsnio a punkto i, ii, iv ir vi papunkčius, vertės dalimi.

▼M1

3.  Nepaisydamos 1 ir 2 dalių, draudimo ir perdraudimo įmonės neatskaito strateginio dalyvavimo, kaip nurodyta 171 straipsnyje, kuris įtrauktas į grupės mokumo apskaičiavimą pagal 1 metodą, nustatytą Direktyvos 2002/87/EB I priede, arba pagal 1 metodą, nustatytą Direktyvos 2009/138/EB 230 straipsnyje.

▼B

4.  2 dalyje nustatyti atskaitymai taikomi proporcingai visam toje dalyje nurodytam dalyvavimui.

5.  1 ir 2 dalyse nustatyti atskaitymai iš atitinkamo lygio, kuriame dėl dalyvavimo padidėjo susijusios įmonės nuosavos lėšos, atliekami taip:

(a) 

turimi finansų ir kredito įstaigų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo elementai atskaitomi iš elementų, įtrauktų į 69 straipsnio a punkto i, ii, iv ir vi papunkčius;

(b) 

turimos finansų ir kredito įstaigų papildomos 1 lygio priemonės atskaitomos iš elementų, įtrauktų į 69 straipsnio a punkto iii ir v papunkčius ir b punktą;

(c) 

turimos finansų ir kredito įstaigų 2 lygio priemonės atskaitomos iš pagrindinių nuosavų lėšų elementų, įtrauktų į 72 straipsnį.



2 SKIRSNIS

Nuosavų lėšų klasifikavimas

69 straipsnis

1 lygis. Nuosavų lėšų elementų sąrašas

Laikoma, kad toliau nurodytiems nuosavų lėšų elementams iš esmės būdingos Direktyvos 2009/138/EB 93 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į tos direktyvos 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, ir tie elementai priskiriami prie 1 lygio, jei jie turi visus 71 straipsnyje nustatytus požymius:

(a) 

įsipareigojimus viršijančio turto, įvertinto pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį ir VI skyriaus 2 skirsnį, dalis, kurią sudaro šie elementai:

i) 

apmokėtas paprastasis akcinis kapitalas ir susiję akcijų priedai;

ii) 

įmokėtos pradinės lėšos, narių įmokos arba lygiavertis pagrindinių nuosavų lėšų elementas savidraudos arba savidraudos tipo įmonėms;

iii) 

apmokėtos subordinuotos savidraudos narių sąskaitos;

iv) 

perteklinės lėšos, kurios nelaikomos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais pagal Direktyvos 2009/138/EB 91 straipsnio 2 dalį;

v) 

apmokėtos privilegijuotosios akcijos ir susiję akcijų priedai;

vi) 

suderinimo rezervas;

(b) 

apmokėti subordinuoti įsipareigojimai, įvertinti pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį.

70 straipsnis

Suderinimo rezervas

1.  69 straipsnio a punkto vi papunktyje nurodytas suderinimo rezervas yra lygus bendram įsipareigojimus viršijančiam turtui, kuris sumažinamas visais šiais elementais:

(a) 

draudimo ir perdraudimo įmonės turimų savų akcijų suma;

(b) 

numatomais dividendais, paskirstomomis sumomis ir mokesčiais;

(c) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementais, įtrauktais į 69 straipsnio a punkto i–v papunkčius, 72 straipsnio a punktą ir 76 straipsnio a punktą;

(d) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementais, kurie neįtraukti į 69 straipsnio a punkto i–v papunkčius, 72 straipsnio a punktą ir 76 straipsnio a punktą ir kuriuos priežiūros institucija patvirtino pagal 79 straipsnį;

(e) 

apribotais nuosavų lėšų elementais, kurie atitinka vieną iš šių reikalavimų:

i) 

viršija sąlyginį mokumo kapitalo reikalavimą, kai atliekamas patikslinimas dėl tikslinių fondų ir suderinimo korekcijos portfelių, nustatytas pagal 81 straipsnio 1 dalį;

ii) 

kuriems reikalavimai netaikomi pagal 81 straipsnio 2 dalį;

(f) 

dalyvavimo finansų ir kredito įstaigose, kaip nurodyta Direktyvos 2009/138/EB 92 straipsnio 2 dalyje, suma, atskaityta pagal 68 straipsnį, jei tai dar neįtraukta į a–e punktus.

2.  1 dalyje nurodytas įsipareigojimus viršijantis turtas apima sumą, kuri atitinka į būsimas įmokas įtrauktą prognozuojamo pelno sumą, kaip nustatyta 260 straipsnio 2 dalyje.

3.  Nustatymas, ar ir kokiu mastu suderinimo rezervas turi 71 straipsnyje nustatytus požymius, nėra turto ir įsipareigojimų, įtrauktų į įsipareigojimus viršijančio turto arba įmonės finansinių ataskaitų pagrindinių elementų skaičiavimą, požymių vertinimas.

71 straipsnis

1 lygis. Lemiami priskyrimo požymiai

1.  69 straipsnyje nurodyti požymiai yra šie:

(a) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas:

i) 

69 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų elementų atveju eina po visų kitų reikalavimų vykdant draudimo arba perdraudimo įmonės likvidavimo procedūras;

ii) 

69 straipsnio a punkto iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju yra tokio paties arba didesnio prioriteto negu 69 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodyti elementai, bet mažesnio prioriteto negu 72 ir 76 straipsniuose išvardyti elementai, turintys atitinkamai 73 ir 77 straipsniuose nustatytus požymius, ir mažesnio prioriteto negu visų draudėjų bei naudos gavėjų ir nesubordinuotų kreditorių reikalavimai;

(b) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas neapima požymių, kurie gali sukelti draudimo arba perdraudimo įmonės nemokumą arba paspartinti įmonės tapimo nemokia procesą;

(c) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementą galima nedelsiant panaudoti nuostoliams padengti;

(d) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementu nuostoliai padengiami bent jau tuomet, kai nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, ir netrukdomas draudimo arba perdraudimo įmonės rekapitalizavimas;

(e) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas 69 straipsnio a punkto iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju turi vieną iš toliau nurodytų pagrindinių nuostolių padengimo mechanizmų, kuris panaudojamas įvykus tam tikram įvykiui, nurodytam 8 dalyje:

▼M6

i) 

pagrindinių nuosavų lėšų elemento nominali arba pagrindinė suma nurašoma, kaip nustatyta 5 ir 5a dalyse;

ii) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas automatiškai konvertuojamas į pagrindinių nuosavų lėšų elementą, nurodytą 69 straipsnio a punkto i arba ii papunktyje, kaip nustatyta šio straipsnio 6 ir 6a dalyse;

▼B

iii) 

pagrindiniu nuostolių padengimo mechanizmu pasiekiamas rezultatas, lygiavertis i arba ii papunktyje nustatytiems pagrindiniams nuostolių padengimo mechanizmams;

(f) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas atitinka vieną iš šių kriterijų:

i) 

69 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų elementų atveju elementas yra be datos arba, kai draudimo arba perdraudimo įmonė turi nustatytą terminą, yra tokio paties termino kaip ir įmonė;

ii) 

69 straipsnio a punkto iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju elementas yra be datos; pirmoji sutartyje nustatyta galimybė grąžinti ar išpirkti pagrindinių nuosavų lėšų elementą yra ne anksčiau kaip po 5 metų nuo išleidimo datos;

(g) 

69 straipsnio a punkto iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytas pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas jį grąžinti ar išpirkti 5–10 metų laikotarpiu nuo išleidimo datos, jei įmonės mokumo kapitalo reikalavimas viršijamas su tinkama atsarga atsižvelgiant į įmonės mokumo būklę (taip pat ir įmonės vidutinės trukmės kapitalo valdymo planą);

(h) 

69 straipsnio a punkto i, ii, iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali būti grąžintas arba išpirktas tik draudimo arba perdraudimo įmonės pasirinkimu, o pagrindinių nuosavų lėšų elemento grąžinimą arba išpirkimą turi iš anksto patvirtinti priežiūros institucijos;

(i) 

69 straipsnio a punkto i, ii, iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementas neapima paskatų jį grąžinti arba išpirkti, dėl kurių padidėja tikimybė, kad draudimo arba perdraudimo įmonė grąžins arba išpirks tą pagrindinių nuosavų lėšų elementą, jei turi tokią pasirinkimo galimybę;

(j) 

69 straipsnio a punkto i, ii, iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju numatytas pagrindinių nuosavų lėšų elemento grąžinimo arba išpirkimo sustabdymas, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl grąžinimo arba išpirkimo to reikalavimo būtų nesilaikoma, kol įmonė ima laikytis mokumo kapitalo reikalavimo ir dėl grąžinimo arba išpirkimo mokumo kapitalo reikalavimo nebūtų nesilaikoma;

(k) 

nepaisant j punkto, pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas jį grąžinti ar išpirkti, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl grąžinimo arba išpirkimo to reikalavimo būtų nesilaikoma, tik jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

i) 

priežiūros institucija išimtinai leido netaikyti to elemento grąžinimo arba išpirkimo sustabdymo;

ii) 

elementas pakeičiamas kitu bent jau tokios pačios kokybės 1 lygio nuosavų lėšų elementu arba konvertuojamas į jį;

iii) 

po grąžinimo arba išpirkimo laikomasi minimalaus kapitalo reikalavimo;

(l) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas atitinka vieną iš šių kriterijų:

i) 

69 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų elementų atveju teisinėmis arba sutartinėmis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas pagrindinių nuosavų lėšų elementas, arba nacionalinės teisės aktais leidžiama anuliuoti su tuo elementu susijusias paskirstomas sumas, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl paskirstymo to reikalavimo būtų nesilaikoma, kol įmonė ima laikytis mokumo kapitalo reikalavimo ir dėl paskirstymo mokumo kapitalo reikalavimo nebūtų nesilaikoma;

ii) 

69 straipsnio a punkto iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju sutartinių nuostatų, kuriomis reglamentuojamas pagrindinių nuosavų lėšų elementas, sąlygomis numatomas su tuo elementu susijusių paskirstomų sumų anuliavimas, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl paskirstymo to reikalavimo būtų nesilaikoma, kol įmonė ima laikytis mokumo kapitalo reikalavimo ir dėl paskirstymo mokumo kapitalo reikalavimo nebūtų nesilaikoma;

(m) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas atlikti paskirstymą, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl paskirstymo pagal pagrindinių nuosavų lėšų elementą to reikalavimo būtų nesilaikoma, tik jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

i) 

priežiūros institucija išimtinai leido netaikyti paskirstomų sumų anuliavimo;

ii) 

dėl paskirstymo papildomai nesusilpnėja draudimo arba perdraudimo įmonės mokumo būklė;

iii) 

po paskirstymo laikomasi minimalaus kapitalo reikalavimo;

(n) 

69 straipsnio a punkto i, ii, iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementu draudimo arba perdraudimo įmonei suteikiamas visiškas lankstumas dėl paskirstymo pagal pagrindinių nuosavų lėšų elementą;

(o) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas yra nesuvaržytas ir nesusietas su jokiu kitu sandoriu, kai dėl to, vertinant kartu su pagrindinių nuosavų lėšų elementu, pagrindinių nuosavų lėšų elementas galėtų neatitikti Direktyvos 2009/138/EB 94 straipsnio 1 dalies.

2.  Taikant šį straipsnį, pagrindinių nuosavų lėšų elemento pakeitimas kitu 1 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elementu arba konvertavimas į jį arba 1 lygio nuosavų lėšų elemento grąžinimas arba išpirkimas pajamomis iš naujo bent tokios pačios kokybės pagrindinių nuosavų lėšų elemento nėra laikomas grąžinimu arba išpirkimu, jei pakeitimą, konvertavimą, grąžinimą arba išpirkimą turi patvirtinti priežiūros institucija.

3.  Taikant 1 dalies n punktą, 69 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų pagrindinių nuosavų lėšų elementų atveju galioja visiškas lankstumas dėl paskirstymo, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a) 

paskirstomos sumos mokamos netaikant pirmumo teisių į paskirstomas sumas sąlygų ir pagal sutartinių nuostatų, kuriomis reglamentuojamas pagrindinių nuosavų lėšų elementas, sąlygas nenumatyta pirmumo teisių į paskirstomas sumas;

b) 

paskirstomos sumos sumokamos iš paskirstomų elementų;

c) 

paskirstomų sumų dydis nėra nustatomas remiantis suma, už kurią pagrindinių nuosavų lėšų elementas buvo nupirktas jį išleidus, ir nėra nustatyta paskirstomų sumų dydžio aukščiausia riba arba kitas apribojimas;

d) 

nepaisant c punkto, savidraudos arba savidraudos tipo įmonių išleistų priemonių atveju gali būti nustatyta paskirstomų sumų dydžio aukščiausia riba arba kitas apribojimas, jei ta aukščiausia riba arba kitas apribojimas nėra įvykis, susietas su paskirstomų sumų, susijusių su kitais nuosavų lėšų elementais, išmokėjimu arba neišmokėjimu;

e) 

nenumatytos draudimo arba perdraudimo įmonės prievolės mokėti paskirstomas sumas;

f) 

jeigu paskirstomos sumos nemokamos, tai nėra draudimo arba perdraudimo įmonės įsipareigojimų neįvykdymas;

g) 

dėl paskirstomų sumų anuliavimo nenustatoma apribojimų draudimo arba perdraudimo įmonei.

4.  Taikant 1 dalies n punktą, 69 straipsnio a punkto iii ir v papunkčiuose ir b punkte nurodytų pagrindinių nuosavų lėšų elementų atveju galioja visiškas lankstumas dėl paskirstymo, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a) 

paskirstomos sumos sumokamos iš paskirstomų elementų;

b) 

draudimo arba perdraudimo įmonės turi visišką veiksmų laisvę bet kuriuo metu anuliuoti su nuosavų lėšų elementu susijusių sumų paskirstymą neribotam laikotarpiui, netaikant kaupimo sąlygos, ir įmonės gali anuliuotus mokėjimus be apribojimų panaudoti savo įsipareigojimams įvykdyti suėjus jų terminui;

c) 

nenumatytos prievolės vietoj paskirstomų sumų mokėti kitos formos mokėjimus;

d) 

nenumatytos prievolės mokėti paskirstomas sumas, jei paskirstomos sumos mokamos pagal kitą nuosavų lėšų elementą;

e) 

jeigu paskirstomos sumos nemokamos, tai nėra draudimo arba perdraudimo įmonės įsipareigojimų neįvykdymas;

f) 

dėl paskirstomų sumų anuliavimo nenustatoma apribojimų draudimo arba perdraudimo įmonei.

5.  Taikant 1 dalies e punkto i papunktį, pagrindinių nuosavų lėšų elemento nominali arba pagrindinė suma nurašoma taip, kad sumažėtų visi šie elementai:

(a) 

to elemento turėtojo reikalavimas likvidavimo procedūrų atveju;

(b) 

suma, kurią reikia sumokėti grąžinant arba išperkant tą elementą;

(c) 

pagal tą elementą mokamos paskirstomos sumos.

▼M6

5a.  Taikant 1 dalies e punkto i papunktį, nuostatose, kuriomis reglamentuojamas pagrindinių nuosavų lėšų elemento nominalios arba pagrindinės sumos nurašymas, numatomi visi šie aspektai:

a) 

jeigu įvyko 8 dalyje nurodytas tam tikras įvykis, susijęs su tos dalies antros pastraipos c punkte apibūdintomis aplinkybėmis, ir dalinio nurašymo pakaktų tam, kad vėl būtų užtikrinama atitiktis mokumo kapitalo reikalavimui, atliekamas nominalios arba pagrindinės sumos dalinis nurašymas suma, kuri yra bent pakankama, kad vėl būtų užtikrinama atitiktis mokumo kapitalo reikalavimui;

b) 

jeigu įvyko 8 dalyje nurodytas tam tikras įvykis, susijęs su tos dalies antros pastraipos c punkte apibūdintomis aplinkybėmis, ir dalinio nurašymo nepakaktų tam, kad vėl būtų užtikrinama atitiktis mokumo kapitalo reikalavimui, nominali arba pagrindinė suma, nustatyta pagrindinių nuosavų lėšų elemento pradinio išleidimo metu, nurašoma bent tiesiniu būdu taip, kad būtų užtikrinta, jog pasiekus 75 % mokumo kapitalo reikalavimo padengimo lygį arba iki to įvykio būtų nurašyta visa suma;

c) 

jeigu įvyko 8 dalyje nurodytas tam tikras įvykis, susijęs su tos dalies antros pastraipos a arba b punkte apibūdintomis aplinkybėmis, nurašoma visa nominali arba pagrindinė suma;

d) 

atlikus nurašymą pagal šios dalies b punktą (toliau – pradinis nurašymas):

i) 

jeigu paskui įvyksta 8 dalyje nurodytas tam tikras įvykis, susijęs su tos dalies antros pastraipos a arba b punkte apibūdintomis aplinkybėmis, nurašoma visa nominali arba pagrindinė suma;

ii) 

jeigu iki pasibaigiant trijų mėnesių laikotarpiui nuo tam tikro įvykio, dėl kurio buvo atliktas pradinis nurašymas, dienos tam tikras įvykis, susijęs su 8 dalies antros pastraipos a arba b punkte apibūdintomis aplinkybėmis, neįvyko, tačiau mokumo koeficientas dar pablogėjo, nominali arba pagrindinė suma, nustatyta pagrindinių nuosavų lėšų elemento pradinio išleidimo metu, papildomai nurašoma pagal šios dalies b punktą, kad būtų atsižvelgta į tą tolesnį mokumo koeficiento pablogėjimą;

iii) 

papildomas nurašymas pagal ii papunktį atliekamas dėl kiekvieno vėlesnio mokumo koeficiento pablogėjimo kiekvieno vėlesnio trijų mėnesių laikotarpio pabaigoje, kol draudimo arba perdraudimo įmonė vėl užtikrina atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Šioje dalyje „mokumo koeficientas“ yra tinkamos nuosavų lėšų sumos mokumo kapitalo reikalavimui padengti ir mokumo kapitalo reikalavimo santykis naudojant naujausias turimas vertes.

▼B

6.  Taikant 1 dalies e punkto ii papunktį, nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas konvertavimas į 69 straipsnio a punkto i arba ii papunktyje nurodytus pagrindinių nuosavų lėšų elementus, patikslinamas bet kuris iš šių aspektų:

(a) 

konvertavimo koeficientas ir leidžiamos konvertuoti sumos limitas;

(b) 

priemonių konvertavimo į 69 straipsnio a punkto i arba ii papunktyje nurodytų pagrindinių nuosavų lėšų elementus intervalas.

▼M6

6a.  Taikant 1 dalies e punkto ii papunktį, nuostatose, kuriomis reglamentuojamas konvertavimas į 69 straipsnio a punkto i arba ii papunktyje nurodytus pagrindinių nuosavų lėšų elementus, numatomi visi šie aspektai:

a) 

jeigu įvyko 8 dalyje nurodytas tam tikras įvykis, susijęs su tos dalies antros pastraipos c punkte apibūdintomis aplinkybėmis, ir dalinio konvertavimo pakaktų tam, kad vėl būtų užtikrinama atitiktis mokumo kapitalo reikalavimui, atliekamas elemento dalinis konvertavimas, konvertuojant sumą, kuri yra bent pakankama, kad vėl būtų užtikrinama atitiktis mokumo kapitalo reikalavimui;

b) 

jeigu įvyko 8 dalyje nurodytas tam tikras įvykis, susijęs su tos dalies antros pastraipos c punkte apibūdintomis aplinkybėmis, ir dalinio konvertavimo nepakaktų tam, kad vėl būtų užtikrinama atitiktis mokumo kapitalo reikalavimui, elementas konvertuojamas taip, kad likusi elemento nominali arba pagrindinė suma mažėtų bent tiesiniu būdu, užtikrinant, jog pasiekus 75 % mokumo kapitalo reikalavimo padengimo lygį arba iki to įvykio elementas būtų visiškai konvertuotas;

c) 

jeigu įvyko 8 dalyje nurodytas tam tikras įvykis, susijęs su tos dalies antros pastraipos a arba b punkte apibūdintomis aplinkybėmis, elementas yra visiškai konvertuojamas;

d) 

atlikus konvertavimą pagal šios dalies b punktą (toliau – pradinis konvertavimas):

i) 

jeigu paskui įvyksta 8 dalyje nurodytas tam tikras įvykis, susijęs su tos dalies antros pastraipos a arba b punkte apibūdintomis aplinkybėmis, elementas yra visiškai konvertuojamas;

ii) 

jeigu iki pasibaigiant trijų mėnesių laikotarpiui nuo tam tikro įvykio, dėl kurio buvo atliktas pradinis konvertavimas, dienos tam tikras įvykis, susijęs su 8 dalies antros pastraipos a arba b punkte apibūdintomis aplinkybėmis, neįvyko, tačiau mokumo koeficientas dar pablogėjo, elementas papildomai konvertuojamas pagal šios dalies b punktą, kad būtų atsižvelgta į tą tolesnį mokumo koeficiento pablogėjimą;

iii) 

papildomas konvertavimas pagal ii papunktį atliekamas dėl kiekvieno vėlesnio mokumo koeficiento pablogėjimo kiekvieno vėlesnio trijų mėnesių laikotarpio pabaigoje, kol draudimo arba perdraudimo įmonė vėl užtikrina atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui.

Šioje dalyje „mokumo koeficientas“ reiškia tą patį kaip ir 5a dalyje.

▼B

7.  Pagrindinių nuosavų lėšų elemento nominali arba pagrindinė suma padengia nuostolius įvykus tam tikram įvykiui. Dėl paskirstomų sumų anuliavimo arba sumažinimo susidaranti galimybė padengti nuostolius nelaikoma pakankama, kad galėtų būti laikoma pagrindiniu nuostolių padengimo mechanizmu pagal 1 dalies e punktą.

8.  1 dalies e punkte nurodytas tam tikras įvykis yra reikšmingas mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymas.

Taikant šią dalį, mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymas laikomas reikšmingu, jei laikomasi bet kurios iš šių sąlygų:

(a) 

nuosavų lėšų elementų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui padengti, suma neviršija 75 % mokumo kapitalo reikalavimo;

(b) 

nuosavų lėšų elementų, tinkamų minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, suma neviršija minimalaus kapitalo reikalavimo;

(c) 

atitiktis mokumo kapitalo reikalavimui nėra vėl užtikrinama per trijų mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kai pastebėta, jog nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo.

Be a–c punktuose nurodytų įvykių, priemonę reglamentuojančiose nuostatose draudimo ir perdraudimo įmonės gali nurodyti vieną ar daugiau tam tikrų įvykių.

9.  Taikant 1 dalies d, j ir l punktus, nuorodos į mokumo kapitalo reikalavimą yra suprantamos kaip nuorodos į minimalaus kapitalo reikalavimą, jei minimalaus kapitalo reikalavimo imama nesilaikyti anksčiau negu mokumo kapitalo reikalavimo.

▼M6

10.  Nepaisant 1 dalies e punkto reikalavimo, kad pagrindinis nuostolių padengimo mechanizmas būtų panaudotas įvykus tam tikram įvykiui, nurodytam 8 dalyje, pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas tam įvykiui įvykus pagrindinio nuostolių padengimo mechanizmo nenaudoti, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

tam tikras įvykis yra susijęs su 8 dalies antros pastraipos c punkte apibūdintomis aplinkybėmis;

b) 

anksčiau tam tikrų įvykių, susijusių su tos dalies antros pastraipos a arba b punkte apibūdintomis aplinkybėmis, nėra buvę;

c) 

priežiūros institucija sutinka išimtinai leisti nepanaudoti pagrindinio nuostolių padengimo mechanizmo remdamasi visa šia informacija:

i) 

prognozėmis, kurias priežiūros institucijai draudimo arba perdraudimo įmonė pateikia tuo metu, kai pateikia Direktyvos 2009/138/EB 138 straipsnio 2 dalyje nurodytą padėties atkūrimo planą, ir kuriomis įrodoma, kad tuo atveju panaudojus pagrindinį nuostolių padengimo mechanizmą greičiausiai atsirastų mokestinis įsipareigojimas, kuris turėtų didelį neigiamą poveikį įmonės mokumo būklei;

ii) 

tos įmonės teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių išduota pažyma, patvirtinančia, kad visos prognozėse naudotos prielaidos yra tikroviškos.

11.  Nepaisant 1 dalies f punkto ii papunkčio reikalavimo, pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas jį grąžinti ar išpirkti anksčiau negu tuo laikotarpiu, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

po grąžinimo arba išpirkimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas bus viršytas su tinkama atsarga atsižvelgiant į įmonės mokumo būklę, taip pat ir į įmonės vidutinės trukmės kapitalo valdymo planą;

b) 

aplinkybės yra tokios, kaip apibūdinta i arba ii papunktyje:

i) 

pasikeičia pagrindinių nuosavų lėšų elemento reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio jis nebūtų įtrauktas į nuosavas lėšas arba būtų priskirtas prie žemesnio lygio nuosavų lėšų, ir įvykdomos abi šios sąlygos:

— 
priežiūros institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikėtinas,
— 
įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad pagrindinių nuosavų lėšų elemento reguliavimo klasifikacijos pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti to elemento išleidimo metu;
ii) 

pasikeičia pagrindinių nuosavų lėšų elementui taikomas mokesčių režimas ir įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad toks pasikeitimas yra reikšmingas ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti to elemento išleidimo metu.

▼B

72 straipsnis

2 lygio pagrindinės nuosavos lėšos. Nuosavų lėšų elementų sąrašas

Laikoma, kad toliau nurodytiems pagrindinių nuosavų lėšų elementams iš esmės būdingos Direktyvos 2009/138/EB 93 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į tos direktyvos 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, ir tie elementai priskiriami prie 2 lygio, jei toliau nurodyti elementai turi visus 73 straipsnyje nustatytus požymius:

(a) 

įsipareigojimus viršijančio turto, įvertinto pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį ir VI skyriaus 2 skirsnį, dalis, kurią sudaro šie elementai:

i) 

paprastasis akcinis kapitalas ir susiję akcijų priedai;

ii) 

pradinės lėšos, narių įmokos arba lygiavertis pagrindinių nuosavų lėšų elementas savidraudos arba savidraudos tipo įmonėms;

iii) 

subordinuotos savidraudos narių sąskaitos;

iv) 

privilegijuotosios akcijos ir susiję akcijų priedai;

(b) 

subordinuoti įsipareigojimai, įvertinti pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį.

73 straipsnis

2 lygio pagrindinės nuosavos lėšos. Lemiami priskyrimo požymiai

1.   ►M1  72 straipsnyje nurodyti požymiai yra požymiai, nustatyti a–i punktuose, arba požymiai, nustatyti j punkte: ◄

(a) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas eina po visų draudėjų bei naudos gavėjų ir nesubordinuotų kreditorių reikalavimų;

(b) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas neapima požymių, kurie gali sukelti draudimo arba perdraudimo įmonės nemokumą arba paspartinti įmonės tapimo nemokia procesą;

(c) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas yra be datos arba jo pradinis terminas yra ne mažiau kaip 10 metų; pirmoji sutartyje nustatyta galimybė grąžinti ar išpirkti pagrindinių nuosavų lėšų elementą yra ne anksčiau kaip po 5 metų nuo išleidimo datos;

(d) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali būti grąžintas arba išpirktas tik draudimo arba perdraudimo įmonės pasirinkimu, o pagrindinių nuosavų lėšų elemento grąžinimą arba išpirkimą turi iš anksto patvirtinti priežiūros institucijos;

(e) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali apimti ribotas paskatas jį grąžinti arba išpirkti, su sąlyga, kad jos neatsiranda anksčiau negu praėjus 10 metų nuo išleidimo datos;

(f) 

numatytas pagrindinių nuosavų lėšų elemento grąžinimo arba išpirkimo sustabdymas, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl grąžinimo arba išpirkimo to reikalavimo būtų nesilaikoma, kol įmonė ima laikytis mokumo kapitalo reikalavimo ir dėl grąžinimo arba išpirkimo mokumo kapitalo reikalavimo nebūtų nesilaikoma;

(g) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas atitinka vieną iš šių kriterijų:

i) 

72 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų elementų atveju teisinėmis arba sutartinėmis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamas pagrindinių nuosavų lėšų elementas, arba nacionalinės teisės aktais leidžiama atidėti su tuo elementu susijusias paskirstomas sumas, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl paskirstymo to reikalavimo būtų nesilaikoma, kol įmonė ima laikytis mokumo kapitalo reikalavimo ir dėl paskirstymo mokumo kapitalo reikalavimo nebūtų nesilaikoma;

ii) 

72 straipsnio a punkto iii ir iv papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju sutartinių nuostatų, kuriomis reglamentuojamas pagrindinių nuosavų lėšų elementas, sąlygomis numatomas su tuo elementu susijusių paskirstomų sumų atidėjimas, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl paskirstymo to reikalavimo būtų nesilaikoma, kol įmonė ima laikytis mokumo kapitalo reikalavimo ir dėl paskirstymo mokumo kapitalo reikalavimo nebūtų nesilaikoma;

(h) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas atlikti paskirstymą, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl paskirstymo pagal pagrindinių nuosavų lėšų elementą to reikalavimo būtų nesilaikoma, tik jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

i) 

priežiūros institucija išimtinai leido netaikyti paskirstomų sumų atidėjimo;

ii) 

dėl mokėjimo papildomai nesusilpnėja draudimo arba perdraudimo įmonės mokumo būklė;

iii) 

po paskirstymo laikomasi minimalaus kapitalo reikalavimo;

(i) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas yra nesuvaržytas ir nesusietas su jokiu kitu sandoriu, kai dėl to, vertinant kartu su pagrindinių nuosavų lėšų elementu, pagrindinių nuosavų lėšų elementas galėtų neatitikti Direktyvos 2009/138/EB 94 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos;

(j) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas turi 71 straipsnyje nustatytus požymius, kurie yra svarbūs pagrindinių nuosavų lėšų elementams, nurodytiems 69 straipsnio a punkto iii ir v papunkčiuose ir b punkte, bet viršija 82 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą.

Nepaisant f punkto, pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas jį grąžinti ar išpirkti, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl grąžinimo arba išpirkimo to reikalavimo būtų nesilaikoma, tik jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

i) 

priežiūros institucija išimtinai leido netaikyti to elemento grąžinimo arba išpirkimo sustabdymo;

ii) 

elementas pakeičiamas kitu bent jau tokios pačios kokybės 1 lygio arba 2 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elementu arba konvertuojamas į jį;

iii) 

po grąžinimo arba išpirkimo laikomasi minimalaus kapitalo reikalavimo.

2.  Taikant šį straipsnį, pagrindinių nuosavų lėšų elemento pakeitimas kitu 1 lygio arba 2 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elementu arba konvertavimas į jį arba 2 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elemento grąžinimas arba išpirkimas pajamomis iš naujo bent tokios pačios kokybės pagrindinių nuosavų lėšų elemento nėra laikomas grąžinimu arba išpirkimu, jei pakeitimą, konvertavimą, grąžinimą arba išpirkimą turi patvirtinti priežiūros institucija.

3.  Taikant 1 dalies f ir g punktus, nuorodos į mokumo kapitalo reikalavimą yra suprantamos kaip nuorodos į minimalaus kapitalo reikalavimą, jei minimalaus kapitalo reikalavimo imama nesilaikyti anksčiau negu mokumo kapitalo reikalavimo.

4.  Taikant 1 dalies e punktą, išpirkimo paskatas, kurios yra palūkanų normos padidinimo, susieto su pasirinkimo pirkti sandoriu, formos, įmonės laiko ribotomis, jei tas didinimas yra atliekamas per vieną atkarpos dydžio padidinimą ir dėl jo pradinės normos padidėjimas neviršija didesniosios iš šių sumų:

(a) 

100 bazinių punktų, atėmus apsikeitimo sandorio skirtumą tarp pradinės indekso bazės ir padidintos indekso bazės;

(b) 

50 % pradinio kredito skirtumo, atėmus apsikeitimo sandorio skirtumą tarp pradinės indekso bazės ir padidintos indekso bazės.

▼M6

5.  Nepaisant 1 dalies c punkto reikalavimo, pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas jį grąžinti ar išpirkti anksčiau nei po 5 metų, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

po grąžinimo arba išpirkimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas bus viršytas su tinkama atsarga atsižvelgiant į įmonės mokumo būklę, taip pat ir į įmonės vidutinės trukmės kapitalo valdymo planą;

b) 

aplinkybės yra tokios, kaip apibūdinta i arba ii papunktyje:

i) 

pasikeičia pagrindinių nuosavų lėšų elemento reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio jis nebūtų įtrauktas į nuosavas lėšas arba būtų priskirtas prie žemesnio lygio nuosavų lėšų, ir įvykdomos abi šios sąlygos:

— 
priežiūros institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikėtinas,
— 
įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad pagrindinių nuosavų lėšų elemento reguliavimo klasifikacijos pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti to elemento išleidimo metu;
ii) 

pasikeičia pagrindinių nuosavų lėšų elementui taikomas mokesčių režimas ir įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad toks pasikeitimas yra reikšmingas ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti to elemento išleidimo metu.

▼B

74 straipsnis

2 lygio papildomos nuosavos lėšos. Nuosavų lėšų elementų sąrašas

Nedarant poveikio Direktyvos 2009/138/EB 96 straipsniui, laikoma, kad toliau nurodytiems papildomiems nuosavų lėšų elementams iš esmės būdingos Direktyvos 2009/138/EB 93 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į tos direktyvos 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, ir tie elementai priskiriami prie 2 lygio, jei toliau nurodyti elementai turi visus 75 straipsnyje nustatytus požymius:

(a) 

neapmokėtas ir nepareikalautas paprastasis akcinis kapitalas, kurio gali būti pareikalauta;

(b) 

neįmokėtos ir nepareikalautos pradinės lėšos, narių įmokos arba lygiavertis pagrindinių nuosavų lėšų elementas savidraudos arba savidraudos tipo įmonėms, kurių gali būti pareikalauta;

(c) 

neapmokėtos ir nepareikalautos privilegijuotosios akcijos, kurių gali būti pareikalauta;

(d) 

teisiškai įpareigojantis įsipareigojimas pasirašyti ir apmokėti subordinuotus įsipareigojimus pagal pareikalavimą;

(e) 

akredityvai ir garantijos, kuriuos nepriklausomas patikėtinis valdo patikos pagrindu draudimo kreditorių naudai ir kuriuos teikia pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos;

(f) 

akredityvai ir garantijos, jei tų elementų gali būti pareikalauta ir jie nesuvaržyti;

(g) 

bet kokie būsimieji reikalavimai, kuriuos savidraudos ar savidraudos tipo laivų savininkų draugijos, kuriose mokami kintamieji įnašai, draudžiančios tik Direktyvos 2009/138/EB 1 priedo A dalies 6, 12 ir 17 grupėse išvardytų rūšių riziką, gali pateikti savo nariams ir pagal kuriuos per ateinančius 12 mėnesių reikia sumokėti papildomus įnašus;

(h) 

bet kokie būsimieji reikalavimai, kuriuos savidraudos ar savidraudos tipo draugijos gali pateikti savo nariams ir pagal kuriuos per ateinančius 12 mėnesių reikia sumokėti papildomus įnašus, jei galima pateikti reikalavimą ir jis nesuvaržytas;

(i) 

kiti teisiškai įpareigojantys draudimo arba perdraudimo įmonės įsipareigojimai, jei to elemento gali būti pareikalauta ir jis nesuvaržytas.

75 straipsnis

2 lygio papildomos nuosavos lėšos. Lemiami priskyrimo požymiai

Kad 74 straipsnyje išvardytus papildomų nuosavų lėšų elementus būtų galima priskirti 2 lygiui, jie turi pareikalautų ir įmokėtų pagrindinių nuosavų lėšų elementų, kurie pagal 69 ir 71 straipsnius priskirti 1 lygiui, požymius.

76 straipsnis

3 lygio pagrindinės nuosavos lėšos. Nuosavų lėšų elementų sąrašas

Laikoma, kad toliau nurodytiems pagrindinių nuosavų lėšų elementams būdingos Direktyvos 2009/138/EB 93 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į tos direktyvos 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, ir tie elementai priskiriami prie 3 lygio, jei toliau nurodyti elementai turi visus 77 straipsnyje nustatytus požymius:

(a) 

įsipareigojimus viršijančio turto, įvertinto pagal Direktyvos 2009/138/EB VI skyriaus 1 ir 2 skirsnius, dalis, kurią sudaro šie elementai:

i) 

subordinuotos savidraudos narių sąskaitos;

ii) 

privilegijuotosios akcijos ir susiję akcijų priedai;

iii) 

suma, lygi grynojo atidėtųjų mokesčių turto vertei;

(b) 

subordinuoti įsipareigojimai, įvertinti pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį.

77 straipsnis

3 lygio pagrindinės nuosavos lėšos. Lemiami priskyrimo požymiai

1.  76 straipsnyje nurodyti požymiai yra šie:

(a) 

76 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementas eina po visų draudėjų bei naudos gavėjų ir nesubordinuotų kreditorių reikalavimų;

(b) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas neapima požymių, kurie gali sukelti draudimo arba perdraudimo įmonės nemokumą arba paspartinti įmonės tapimo nemokia procesą;

(c) 

76 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementas yra be datos arba jo pradinis terminas yra ne mažiau kaip 5 metai, jei terminas yra pirmoji sutartyje nustatyta galimybė grąžinti ar išpirkti pagrindinių nuosavų lėšų elementą;

(d) 

76 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali būti grąžintas arba išpirktas tik draudimo arba perdraudimo įmonės pasirinkimu, o pagrindinių nuosavų lėšų elemento grąžinimą arba išpirkimą turi iš anksto patvirtinti priežiūros institucijos;

(e) 

76 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali apimti ribotas paskatas jį grąžinti arba išpirkti;

(f) 

76 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementu numatytas grąžinimo arba išpirkimo sustabdymas, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl grąžinimo arba išpirkimo to reikalavimo būtų nesilaikoma, kol įmonė ima laikytis mokumo kapitalo reikalavimo ir dėl grąžinimo arba išpirkimo mokumo kapitalo reikalavimo nebūtų nesilaikoma;

(g) 

76 straipsnio a punkto i ir ii papunkčiuose ir b punkte nurodytų elementų atveju pagrindinių nuosavų lėšų elementu numatytas paskirstomų sumų atidėjimas, jei nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo arba dėl paskirstymo to reikalavimo būtų nesilaikoma, kol įmonė ima laikytis minimalaus kapitalo reikalavimo ir dėl paskirstymo minimalaus kapitalo reikalavimo nebūtų nesilaikoma;

(h) 

pagrindinių nuosavų lėšų elementas yra nesuvaržytas ir nesusietas su jokiu kitu sandoriu, kai dėl to būtų pakenkta požymiams, kuriuos tas elementas turi turėti pagal šį straipsnį.

Nepaisant f punkto, pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas jį grąžinti ar išpirkti, jei nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo arba dėl grąžinimo arba išpirkimo to reikalavimo būtų nesilaikoma, tik jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

i) 

priežiūros institucija išimtinai leido netaikyti to elemento grąžinimo arba išpirkimo sustabdymo;

ii) 

elementas pakeičiamas kitu bent jau tokios pačios kokybės 1 lygio, 2 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elementu arba 3 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elementu arba konvertuojamas į jį;

iii) 

po grąžinimo arba išpirkimo laikomasi minimalaus kapitalo reikalavimo.

2.  Taikant šį straipsnį, pagrindinių nuosavų lėšų elemento pakeitimas kitu 1 lygio, 2 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elementu arba 3 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elementu arba konvertavimas į jį arba 3 lygio pagrindinių nuosavų lėšų elemento grąžinimas arba išpirkimas pajamomis iš naujo bent tokios pačios kokybės pagrindinių nuosavų lėšų elemento nėra laikomas grąžinimu arba išpirkimu, jei pakeitimą, konvertavimą, grąžinimą arba išpirkimą turi patvirtinti priežiūros institucija.

3.  Taikant 1 dalies f punktą, nuorodos į mokumo kapitalo reikalavimą yra suprantamos kaip nuorodos į minimalaus kapitalo reikalavimą, jei minimalaus kapitalo reikalavimo imama nesilaikyti anksčiau negu mokumo kapitalo reikalavimo.

4.  Taikant 1 dalies e punktą, išpirkimo paskatas, kurios yra palūkanų normos padidinimo, susieto su pasirinkimo pirkti sandoriu, formos, įmonės laiko ribotomis, jei tas didinimas yra atliekamas per vieną atkarpos dydžio padidinimą ir dėl jo pradinės normos padidėjimas neviršija didesniosios iš šių sumų:

(a) 

100 bazinių punktų, atėmus apsikeitimo sandorio skirtumą tarp pradinės indekso bazės ir padidintos indekso bazės;

(b) 

50 % pradinio kredito skirtumo, atėmus apsikeitimo sandorio skirtumą tarp pradinės indekso bazės ir padidintos indekso bazės.

▼M6

5.  Nepaisant 1 dalies c punkto reikalavimo, pagrindinių nuosavų lėšų elementas gali sudaryti sąlygas jį grąžinti ar išpirkti anksčiau nei po 5 metų nuo išleidimo datos, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

po grąžinimo arba išpirkimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas bus viršytas su tinkama atsarga atsižvelgiant į įmonės mokumo būklę, taip pat ir į įmonės vidutinės trukmės kapitalo valdymo planą;

b) 

aplinkybės yra tokios, kaip apibūdinta i arba ii papunktyje:

i) 

pasikeičia pagrindinių nuosavų lėšų elemento reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio jis nebūtų įtrauktas į nuosavas lėšas, ir įvykdomos abi šios sąlygos:

— 
priežiūros institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikėtinas,
— 
įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad pagrindinių nuosavų lėšų elemento reguliavimo klasifikacijos pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti to elemento išleidimo metu;
ii) 

pasikeičia pagrindinių nuosavų lėšų elementui taikomas mokesčių režimas ir įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad toks pasikeitimas yra reikšmingas ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti to elemento išleidimo metu.

▼B

78 straipsnis

3 lygio papildomos nuosavos lėšos. Nuosavų lėšų elementų sąrašas

Papildomų nuosavų lėšų elementai, kuriuos priežiūros institucija patvirtino pagal Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsnį ir kurie neturi visų 75 straipsnyje nustatytų požymių, priskiriami 3 lygio papildomoms nuosavoms lėšoms.

79 straipsnis

Priežiūros institucijų atliekamas nuosavų lėšų elementų vertinimo ir klasifikavimo patvirtinimas

1.  Nedarant poveikio Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsniui, jei nuosavų lėšų elementas nėra įtrauktas į 69, 72, 74, 76 ir 78 straipsniuose nurodytų nuosavų lėšų elementų sąrašą, draudimo arba perdraudimo įmonės tą elementą nuosavomis lėšomis laiko tik tuomet, jei iš priežiūros institucijų gautas elemento vertinimo ir klasifikavimo patvirtinimas.

2.  Tvirtindama nuosavų lėšų elementų, neįtrauktų į 69, 72, 74, 76 ir 78 straipsniuose nurodytų nuosavų lėšų elementų sąrašą, vertinimą ir klasifikavimą pagal draudimo arba perdraudimo įmonės pateiktus dokumentus, priežiūros institucija įvertina:

(a) 

jei įmonė prašo patvirtinti priskyrimą 1 lygiui, ar pagrindinių nuosavų lėšų elementui iš esmės būdingos Direktyvos 2009/138/EB 93 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į tos direktyvos 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes;

(b) 

jei įmonė prašo patvirtinti priskyrimą 2 lygio pagrindinėms nuosavoms lėšoms, ar pagrindinių nuosavų lėšų elementui iš esmės būdingos Direktyvos 2009/138/EB 93 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į tos direktyvos 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes;

(c) 

jei įmonė prašo patvirtinti priskyrimą 2 lygio papildomoms nuosavoms lėšoms, ar papildomų nuosavų lėšų elementui iš esmės būdingos Direktyvos 2009/138/EB 93 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į tos direktyvos 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes;

(d) 

jei įmonė prašo patvirtinti priskyrimą 3 lygio pagrindinėms nuosavoms lėšoms, ar pagrindinių nuosavų lėšų elementui būdingos Direktyvos 2009/138/EB 93 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos ypatybės, atsižvelgiant į tos direktyvos 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes;

(e) 

ar nuosavų lėšų elemento sutartinės sąlygos teisiškai įgyvendinamos visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose;

(f) 

ar nuosavų lėšų elementas visiškai apmokėtas.

3.  Pagrindinių nuosavų lėšų elementai, neįtraukti į 69, 72 ir 76 straipsniuose nurodytų nuosavų lėšų elementų sąrašą, 1 lygio pagrindinėms nuosavoms lėšoms priskiriami tik tuomet, jei jie visiškai apmokėti.

4.  Pagal šį straipsnį priežiūros institucijos patvirtintų nuosavų lėšų elementų įtraukimui yra taikomos kiekybinės ribos, nustatytos 82 straipsnyje.



3 SKIRSNIS

Nuosavų lėšų tinkamumas



1 poskirsnis

Tiksliniai fondai

80 straipsnis

Tiksliniai fondai, kuriuos reikia patikslinti

1.  70 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą suderinimo rezervą reikia sumažinti, jei tiksliniam fondui priklausančių nuosavų lėšų elementų pajėgumas padengti visus einamuosius nuostolius yra mažesnis, nes jie negali būti perleidžiami draudimo arba perdraudimo įmonėje dėl bet kurios iš šių priežasčių:

(a) 

tuos elementus galima panaudoti padengiant tik apibrėžtą dalį draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo arba perdraudimo sutarčių nuostolių;

(b) 

tuos elementus galima panaudoti padengiant nuostolius, susijusius tik su tam tikrais draudėjais arba naudos gavėjais;

(c) 

tuos elementus galima panaudoti padengiant nuostolius tik dėl konkrečios rizikos arba įsipareigojimų.

2.  1 dalyje nurodyti nuosavų lėšų elementai (toliau – apriboti nuosavų lėšų elementai) neapima būsimų pervedimų akcininkams vertės.

81 straipsnis

Patikslinimas dėl tikslinių fondų ir suderinimo korekcijos portfelių

1.  Kad apskaičiuotų suderinimo rezervą, draudimo ir perdraudimo įmonės 70 straipsnyje nurodytą įsipareigojimus viršijantį turtą sumažina palygindamos šias sumas:

(a) 

tiksliniam fondui arba suderinimo korekcijos portfeliui priklausančių apribotų nuosavų lėšų elementų;

(b) 

sąlyginį mokumo kapitalo reikalavimą tiksliniam fondui arba suderinimo korekcijos portfeliui.

Jei draudimo arba perdraudimo įmonė mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuoja pagal standartinę formulę, sąlyginis mokumo kapitalo reikalavimas yra apskaičiuojamas pagal 217 straipsnį.

Jei draudimo arba perdraudimo įmonė mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiuoja pagal vidaus modelį, sąlyginis mokumo kapitalo reikalavimas yra apskaičiuojamas pagal tą vidaus modelį taip, lyg įmonė vykdytų tik veiklą, įtrauktą į tikslinį fondą arba suderinimo korekcijos portfelį.

2.  Nukrypstant nuo 1 dalies, jei tiksliniam fondui priklausantis turtas, įsipareigojimai ir rizika yra nereikšmingi, draudimo ir perdraudimo įmonės gali suderinimo rezervą sumažinti visa apribotų nuosavų lėšų elementų suma.



2 poskirsnis

Kiekybinės ribos

82 straipsnis

1, 2 ir 3 lygiams taikomi tinkamumo kriterijai ir ribos

1.  Kiek tai susiję su mokumo kapitalo reikalavimo įvykdymu, 2 lygio ir 3 lygio tinkamoms elementų sumoms taikomos visos šios kiekybinės ribos:

(a) 

tinkama 1 lygio elementų suma sudaro ne mažiau kaip pusę mokumo kapitalo reikalavimo;

(b) 

tinkama 3 lygio elementų suma sudaro mažiau kaip 15 % mokumo kapitalo reikalavimo;

(c) 

2 lygio ir 3 lygio elementų tinkamų sumų suma neviršija 50 % mokumo kapitalo reikalavimo.

2.  Kiek tai susiję su minimalaus kapitalo reikalavimų įvykdymu, tinkamoms 2 lygio elementų sumoms taikomos visos šios kiekybinės ribos:

(a) 

tinkama 1 lygio elementų suma sudaro ne mažiau kaip 80 % minimalaus kapitalo reikalavimo;

(b) 

tinkamos 2 lygio elementų sumos neviršija 20 % minimalaus kapitalo reikalavimo.

3.  Laikantis ribos, nurodytos 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte, toliau nurodytų pagrindinių nuosavų lėšų elementų suma sudaro mažiau kaip 20 % 1 lygio elementų bendros sumos:

(a) 

69 straipsnio a punkto iii papunktyje nurodytų elementų;

(b) 

69 straipsnio a punkto v papunktyje nurodytų elementų;

(c) 

69 straipsnio b punkte nurodytų elementų;

(d) 

elementų, įtrauktų į 1 lygio pagrindines nuosavas lėšas pagal pereinamojo laikotarpio priemonę, nustatytą Direktyvos 2009/138/EB 308b straipsnio 9 dalyje.



V SKYRIUS

STANDARTINĖ MOKUMO KAPITALO REIKALAVIMO FORMULĖ



1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos



1 poskirsnis

Scenarijumi grindžiami skaičiavimai

83 straipsnis

1.  Kai pagrindinio mokumo kapitalo reikalavimo modulis arba submodulis apskaičiuojamas remiantis scenarijaus poveikiu draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinėms nuosavoms lėšoms, apskaičiuojant daromos visos šios prielaidos:

(a) 

dėl scenarijaus nesikeičia į techninius atidėjinius įtrauktos rizikos maržos suma;

(b) 

dėl scenarijaus nesikeičia atidėtųjų mokesčių turto ir įsipareigojimų vertė;

(c) 

dėl scenarijaus nesikeičia į techninius atidėjinius įtrauktų būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų vertė;

(d) 

pasireiškus scenarijui įmonė nesiima jokių valdymo veiksmų.

2.  Apskaičiuojant techninius atidėjinius nustačius scenarijaus poveikį draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinėms nuosavoms lėšoms, kaip nurodyta 1 dalyje, neturi pasikeisti būsimų savo nuožiūra planuojamų išmokėti išmokų vertė ir atsižvelgiama į visus šiuos dalykus:

(a) 

dėl scenarijaus atsirandančius būsimus valdymo veiksmus, jeigu jie atitinka 23 straipsnį, nedarant poveikio 1 dalies d punktui;

(b) 

bet kokį reikšmingą neigiamą scenarijaus arba a punkte nurodytų valdymo veiksmų poveikį tikimybei, kad draudėjai pasinaudos sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis.

3.  Draudimo ir perdraudimo įmonės techniniams atidėjiniams apskaičiuoti nustačius scenarijaus poveikį, kaip nurodyta 1 dalyje, gali taikyti supaprastintus metodus, jeigu taikant supaprastintą metodą nėra neteisingai pateikiamas mokumo kapitalo reikalavimas, dėl ko galėtų būti paveiktas su mokumo kapitalo reikalavimu susijusios informacijos naudotojų sprendimų priėmimas arba nuomonės susidarymas, nebent atliekant supaprastintą apskaičiavimą gaunamas mokumo kapitalo reikalavimas, didesnis už mokumo kapitalo reikalavimą, gaunamą skaičiuojant pagal standartinę formulę.

4.  Apskaičiuojant turtą ir įsipareigojimus nustačius scenarijaus poveikį, kaip nurodyta 1 dalyje, atsižvelgiama į scenarijaus poveikį bet kurių įmonės turimų atitinkamų rizikos mažinimo priemonių, atitinkančių 209–215 straipsnius, vertei.

5.  Kai dėl scenarijaus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinės nuosavos lėšos padidėja, modulio arba submodulio apskaičiavimas grindžiamas prielaida, kad scenarijus nedaro poveikio pagrindinėms nuosavoms lėšoms.



2 poskirsnis

Skaidrumo metodas

84 straipsnis

1.  Mokumo reikalavimo kapitalo apskaičiavimas grindžiamas kiekvienu kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinio turto vienetu ir kiekvienu kitų investicijų, struktūrizuotų kaip fondai, pagrindinio turto vienetu (skaidrumo metodas).

2.  1 dalyje nurodytas skaidrumo metodas taip pat taikomas:

(a) 

netiesioginėms rinkos rizikos pozicijoms, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektus ir investicijas, struktūrizuotas kaip fondai;

(b) 

netiesioginėms draudimo veiklos rizikos pozicijoms;

(c) 

netiesioginėms sandorio šalies rizikos pozicijoms.

▼M6

3.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų ir kolektyvinio investavimo subjektams arba investicijoms, struktūrizuotoms kaip fondai, negalima taikyti skaidrumo metodo, mokumo kapitalo reikalavimą galima apskaičiuoti remiantis kolektyvinio investavimo subjekto arba fondo pagrindinio turto tiksliniu paskirstymu arba, jeigu pagrindinio turto tikslinis paskirstymas įmonei nėra žinomas, paskutiniu pateiktu turto paskirstymu, jeigu pagrindinis turtas bet kuriuo atveju valdomas pagal atitinkamai tą tikslinį paskirstymą arba tą paskutinį pateiktą turto paskirstymą, o pozicijos ir rizika per trumpą laikotarpį neturėtų reikšmingai keistis.

Tokio apskaičiavimo tikslais duomenis galima grupuoti, jeigu sugrupuoti duomenys leidžia apdairiai apskaičiuoti visus atitinkamus standartinės formulės submodulius ir scenarijus ir jie taikomi ne daugiau kaip 20 % bendros draudimo arba perdraudimo įmonės turto vertės.

▼M6

3a.  Nustatydamos turto procentinę dalį, kai naudojami 3 dalyje nurodyti sugrupuoti duomenys, draudimo arba perdraudimo įmonės neatsižvelgia į kolektyvinio investavimo subjekto arba investicijų, struktūrizuotų kaip fondai, pagrindinį turtą, kuriuo užtikrinami su investiciniais vienetais ar indeksu susieti įsipareigojimai, dėl kurių rinkos riziką prisiima draudėjai.

▼M6

4.   ►M8  2 dalis netaikoma investicijoms į susijusias įmones, išskyrus investicijas, kurių atžvilgiu įvykdomos visos šios sąlygos: ◄

a) 

pagrindinis susijusios įmonės tikslas – laikyti ir valdyti turtą dalyvaujančios įmonės vardu;

b) 

susijusi įmonė remia dalyvaujančios įmonės operacijas, susijusias su investicine veikla, vykdydama konkrečius ir dokumentais įformintus investavimo įgaliojimus;

c) 

susijusi įmonė nevykdo jokios svarbios veiklos, išskyrus investavimą dalyvaujančios įmonės naudai.

Šioje dalyje terminai „susijusi įmonė“ ir „dalyvaujanti įmonė“ vartojami Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžta reikšme.

▼B



3 poskirsnis

Regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijos

85 straipsnis

Regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų kategorijų nustatymo sąlygos grindžiamos tuo, kad dėl regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų turimų specifinių įplaukų generavimo įgaliojimų jų pozicijų rizika nesiskiria nuo centrinės valdžios pozicijų rizikos, ir kad egzistuoja specialūs instituciniai susitarimai, kurių poveikis sumažina įsipareigojimų neįvykdymo riziką.



4 poskirsnis

Reikšminga bazės rizika

86 straipsnis

Nepaisant 210 straipsnio 2 dalies, kai draudimo arba perdraudimo įmonės perleidžia draudimo veiklos riziką naudodamos perdraudimo sutartis arba specialiosios paskirties įmones, kurioms taikoma reikšminga bazės rizika dėl draudimo veiklos rizikos ir rizikos mažinimo priemonės valiutų nesutapimo, draudimo arba perdraudimo įmonės, skaičiuodamos mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, gali atsižvelgti į rizikos mažinimo priemonę, jeigu rizikos mažinimo priemonė atitinka 209 straipsnį, 210 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis ir 211 straipsnį, ir skaičiavimas atliekamas taip:

a) 

atitinkamame standartinės formulės draudimo veiklos rizikos modulyje, submodulyje arba scenarijuje detaliausiu lygmeniu atsižvelgiama į bazės riziką, kylančią dėl draudimo veiklos rizikos ir rizikos mažinimo priemonės valiutų nesutapimo, prie pagal atitinkamą modulį, submodulį arba scenarijų apskaičiuoto kapitalo reikalavimo pridedant 25 % skirtumo, susidarančio tarp:

i) 

hipotetinio kapitalo reikalavimo pagal atitinkamą draudimo veiklos rizikos modulį, submodulį arba scenarijų, kuris būtų gautas tuo pat metu įvykus 188 straipsnyje nustatytam scenarijui;

ii) 

kapitalo reikalavimo pagal atitinkamą draudimo veiklos rizikos modulį, submodulį arba scenarijų;

b) 

kai rizikos mažinimo priemonė apima daugiau negu vieną modulį, submodulį arba scenarijų, a punkte nurodytas skaičiavimas atliekamas kiekvieno tokio modulio, submodulio ir scenarijaus atžvilgiu. Kapitalo reikalavimas, gaunamas atlikus šiuos skaičiavimus, neviršija 25 % neproporcinio perdraudimo sutarties arba specialiosios paskirties įmonės apimties.



5 poskirsnis

Pagrindinio mokumo kapitalo apskaičiavimas

87 straipsnis

Pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas apima nematerialiojo turto rizikos modulį ir yra lygus:

image

čia:

(a) 

sumavimas, Corri,j , SCRi ir SCRj nurodyti, kaip nustatyta Direktyvos 2009/138/EB IV priedo 1 punkte;

(b) 

SCRintangibles – 203 straipsnyje nurodytas nematerialiojo turto rizikos kapitalo reikalavimas.



6 poskirsnis

Proporcingumas ir supaprastinimas

88 straipsnis

Proporcingumas

1.   ►M6  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 109 straipsnį, draudimo ir perdraudimo įmonės nustato, ar supaprastintas apskaičiavimas yra proporcingas rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, atlikdamos visus toliau nurodytus vertinimus: ◄

(a) 

įmonės rizikos, patenkančios į atitinkamą modulį arba submodulį, pobūdžio, masto ir sudėtingumo vertinimą;

(b) 

supaprastinto apskaičiavimo rezultatų klaidos, atsiradusios dėl bet kokio iš toliau nurodytų dalykų skirtumo, atitinkamai kokybinį arba kiekybinį vertinimą:

i) 

prielaidų, kuriomis grindžiamas supaprastintas rizikos apskaičiavimas;

ii) 

a punkte nurodyto vertinimo rezultatų.

▼M6

2.  Supaprastintas apskaičiavimas nelaikomas proporcingu rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, jeigu dėl 1 dalies b punkte nurodytos klaidos neteisingai pateikiamas mokumo kapitalo reikalavimas ir tai galėtų paveikti su mokumo kapitalo reikalavimu susijusios informacijos naudotojo sprendimų priėmimą arba nuomonės susidarymą, nebent atliekant supaprastintą apskaičiavimą gaunamas mokumo kapitalo reikalavimas, didesnis už mokumo kapitalo reikalavimą, gaunamą atliekant standartinį apskaičiavimą.

▼B

89 straipsnis

Priklausomoms įmonėms taikomos bendrosios supaprastinimo nuostatos

Priklausomos draudimo įmonės ir priklausomos perdraudimo įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 2 ir 5 punktuose, gali atlikti supaprastintą apskaičiavimą, nustatytą šio reglamento 90, 103, 105 ir 106 straipsniuose, kai laikomasi šio reglamento 88 straipsnio ir yra įvykdyti visi šie reikalavimai:

(a) 

visi su priklausomos draudimo įmonės arba priklausomos perdraudimo įmonės draudimo įsipareigojimais susiję apdrausti asmenys ir naudos gavėjai yra juridiniai asmenys, priklausantys grupei, kurios dalis yra priklausoma draudimo arba priklausoma perdraudimo įmonė;

(b) 

visi su priklausomos draudimo įmonės arba priklausomos perdraudimo įmonės perdraudimo įsipareigojimais susiję apdrausti asmenys ir naudos gavėjai pagal draudimo sutartis, kuriomis grindžiami perdraudimo įsipareigojimai, yra juridiniai asmenys, priklausantys grupei, kurios dalis yra priklausoma draudimo arba priklausoma perdraudimo įmonė;

(c) 

draudimo įsipareigojimai ir draudimo sutartys, kuriais grindžiami priklausomos draudimo arba priklausomos perdraudimo įmonės perdraudimo įsipareigojimai, yra nesusiję su jokiu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

90 straipsnis

Supaprastintas priklausomų draudimo ir perdraudimo įmonių ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.  Kai laikomasi 88 ir 89 straipsnių nuostatų, priklausomos draudimo ir priklausomos perdraudimo įmonės ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

,

čia s apima visus II priede nustatytus segmentus.

2.  Taikant 1 dalį, tam tikro II priede nustatyto segmento s ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a)

V(prem,s) – segmento s įmokų rizikos apimties matas, apskaičiuotas pagal 116 straipsnio 3 dalį;

(b)

V(res,s) – segmento s rezervų rizikos apimties matas, apskaičiuotas pagal 116 straipsnio 6 dalį.

▼M6

90a straipsnis

Supaprastintas apskaičiavimas draudimo liudijimų nutrūkimo atveju ne gyvybės draudimo galiojimo pabaigos rizikos submodulyje

Taikant 118 straipsnio 1 dalies a punktą, kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės draudimo liudijimus, dėl kurių nutrūkimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos, gali nustatyti remdamosi draudimo liudijimų grupėmis, jeigu toks grupavimas atitinka 35 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus.

90b straipsnis

Supaprastintas sumos, kuria apdrausta gaivalinių katastrofų rizika, apskaičiavimas

1.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės 121 straipsnio 6 dalies b punkte ir 7 dalyje nurodytą sumą, kuria apdrausta vėtros rizika, gali apskaičiuoti remdamosi rizikos zonų grupėmis. Visos grupei priklausančios rizikos zonos yra tame pačiame konkrečiame regione, nustatytame V priede. Kai 121 straipsnio 6 dalies b punkte nurodyta suma, kuria apdrausta vėtros rizika, apskaičiuojama remiantis rizikos zonų grupe, 121 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytas vėtros rizikos koeficientas yra tai grupei priklausančioje rizikos zonoje, kuriai X priede nustatytas didžiausias vėtros rizikos koeficientas, taikomas vėtros rizikos koeficientas.

2.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės 122 straipsnio 3 dalies b punkte ir 4 dalyje nurodytą sumą, kuria apdrausta žemės drebėjimo rizika, gali apskaičiuoti remdamosi rizikos zonų grupėmis. Visos grupei priklausančios rizikos zonos yra tame pačiame konkrečiame regione, nustatytame VI priede. Kai 122 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta suma, kuria apdrausta žemės drebėjimo rizika, apskaičiuojama remiantis rizikos zonų grupe, 122 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas žemės drebėjimo rizikos koeficientas yra tai grupei priklausančioje rizikos zonoje, kuriai X priede nustatytas didžiausias žemės drebėjimo rizikos koeficientas, taikomas žemės drebėjimo rizikos koeficientas.

3.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės 123 straipsnio 6 dalies b punkte ir 7 dalyje nurodytą sumą, kuria apdrausta potvynio rizika, gali apskaičiuoti remdamosi rizikos zonų grupėmis. Visos grupei priklausančios rizikos zonos yra tame pačiame konkrečiame regione, nustatytame VII priede. Kai 123 straipsnio 6 dalies b punkte nurodyta suma, kuria apdrausta potvynio rizika, apskaičiuojama remiantis rizikos zonų grupe, 123 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytas potvynio rizikos koeficientas yra tai grupei priklausančioje rizikos zonoje, kuriai X priede nustatytas didžiausias potvynio rizikos koeficientas, taikomas potvynio rizikos koeficientas.

4.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės 124 straipsnio 6 dalies b punkte ir 7 dalyje nurodytą sumą, kuria apdrausta krušos rizika, gali apskaičiuoti remdamosi rizikos zonų grupėmis. Visos grupei priklausančios rizikos zonos yra tame pačiame konkrečiame regione, nustatytame VIII priede. Kai 124 straipsnio 6 dalies b punkte nurodyta suma, kuria apdrausta krušos rizika, apskaičiuojama remiantis rizikos zonų grupe, 124 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytas krušos rizikos koeficientas yra tai grupei priklausančioje rizikos zonoje, kuriai X priede nustatytas didžiausias krušos rizikos koeficientas, taikomas krušos rizikos koeficientas.

5.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės 125 straipsnio 2 dalyje nurodytą svertinę sumą, kuria apdrausta smegduobių rizika, gali apskaičiuoti remdamosi rizikos zonų grupėmis. Kai 125 straipsnio 2 dalyje nurodyta svertinė draudimo suma apskaičiuojama remiantis rizikos zonų grupe, 125 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas smegduobių rizikos koeficientas yra tai grupei priklausančioje rizikos zonoje, kuriai X priede nustatytas didžiausias smegduobių rizikos koeficientas, taikomas smegduobių rizikos koeficientas.

90c straipsnis

Supaprastintas gaisro rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės 132 straipsnio 1 dalyje nurodytą gaisro rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

SCRfire = max(SCRfirei ; SCRfirec ; SCRfirer )

čia:

a) 

SCRfirei – didžiausia pramoninės paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos koncentracija;

b) 

SCRfirec – didžiausia komercinės paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos koncentracija;

c) 

SCRfirer – didžiausia gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos koncentracija.

2.  Draudimo arba perdraudimo įmonės didžiausia pramoninės paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos koncentracija yra lygi:

SCRfirei = max(E 1,i ; E 2,i ; E 3,i ; E 4,i ; E 5,i )

čia Ek,i – bendra pozicija, įeinanti į k-tąją didžiausią pramoninės paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos poziciją.

3.  Draudimo arba perdraudimo įmonės didžiausia komercinės paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos koncentracija yra lygi:

SCRfirec = max(E 1,c ; E 2,c ; E 3,c ; E 4,c ; E 5,c )

čia Ek,c – bendra pozicija, įeinanti į k-tąją didžiausią komercinės paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos poziciją.

4.  Draudimo arba perdraudimo įmonės didžiausia gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos koncentracija yra lygi:

SCRfirer = max(E 1,r ; E 2,r ; E 3,r ; E 4,r ; E 5,r ; θ)

čia:

a) 

Ek,r – bendra pozicija, įeinanti į k-tąją didžiausią gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos poziciją;

b) 

θ – rinkos dalimi pagrįsta gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos pozicija.

5.  Taikant 2, 3 ir 4 dalis, bendra pozicija, įeinanti į draudimo arba perdraudimo įmonės k-tąją didžiausią pramoninės, komercinės arba gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos poziciją, yra suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pastatų grupę, atitinkančią visas šias sąlygas:

a) 

draudimo arba perdraudimo įmonė turi su kiekvienu pastatu susijusių I priede nustatytų 7 ir 19 draudimo rūšių įsipareigojimų, apimančių žalą dėl gaisro arba sprogimo, įskaitant gaisrą arba sprogimą dėl teroro aktų;

b) 

kiekvienas pastatas iš dalies arba visiškai yra 200 metrų spinduliu nuo pramoninio, komercinio arba gyvenamojo pastato, kuris apdraustas k-tąja didžiausia suma, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių.

Nustatydamos sumą, kuria draudžiamas pastatas, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į visas perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, pagal kurių sąlygas išmokos būtų mokamos su tuo pastatu susijusių draudimo reikalavimų atveju. Į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, kurioms taikomos su tuo pastatu nesusijusios sąlygos, neatsižvelgiama.

6.  Rinkos dalimi pagrįsta gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto gaisro rizikos pozicija yra lygi:

θ = SIav · 500 · max(0,05; maxc(marketSharec ))

čia:

a) 

SIav – vidutinė suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą;

b) 

c – visos šalys, kuriose draudimo arba perdraudimo įmonė turi I priede nustatytų 7 ir 19 draudimo rūšių įsipareigojimų, apimančių gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą;

c) 

marketSharec – draudimo arba perdraudimo įmonės rinkos dalis šalyje c, susijusi su tų draudimo rūšių įsipareigojimais, apimančiais gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.

▼B

91 straipsnis

Supaprastintas gyvybės draudimo mirtingumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės gyvybės draudimo mirtingumo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

▼M6

image

▼B

draudimo ir perdraudimo liudijimų, kai rizikos kapitalas teigiamas, atžvilgiu čia:

▼M6

(a)

CARk

visas rizikos kapitalas metais k, t. y. suma, gauta pagal visas sutartis kartu, apskaičiuojama pasirenkant didesnę vertę iš nulio ir kiekvienos sutarties atveju gauto šių sumų skirtumo:

i) 

šių verčių sumos:

— 
sumos, kurią draudimo arba perdraudimo įmonė mokėtų metais k pagal sutartį apdraustų asmenų mirties atveju, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių,
— 
sumų, kurių neapima ankstesnė įtrauka ir kurias draudimo arba perdraudimo įmonė mokėtų po metų k pagal sutartį apdraustų asmenų staigios mirties atveju, numatomos dabartinės vertės, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;
ii) 

tiksliausio atitinkamų įsipareigojimų įverčio metais k, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;

(b)

q – tikėtinas vidutinis visų apdraustų asmenų mirtingumo visais būsimais metais koeficientas, įvertintas pagal draudimo sumą;

▼B

(c)

n – tiksliausias išmokų, mokamų mirties atveju, modifikuotos trukmės metais įvertis;

(d)

ik – atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą, nurodytos 43 straipsnyje, termino k neatidėliotino sandorio palūkanų norma, perskaičiuota pagal metus.

92 straipsnis

Supaprastintas gyvybės draudimo ilgaamžiškumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės gyvybės draudimo ilgaamžiškumo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

138 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudimo liudijimų atžvilgiu čia:

(a)

q – tikėtinas vidutinis apdraustų asmenų mirtingumo per ateinančius 12 mėnesių koeficientas, įvertintas pagal draudimo sumą;

(b)

n – naudos gavėjams mokamų išmokų, įtrauktų į tiksliausią įvertį, modifikuota trukmė metais;

(c)

BElong – tiksliausias įsipareigojimų, kurių atžvilgiu kyla ilgaamžiškumo rizika, įvertis.

93 straipsnis

Supaprastintas gyvybės draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės gyvybės draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:



SCRdisability-morbidity =

right accolade 0,35 · CAR 1 · d 1 + 0,25 · 1,1 (n – 3)/2 · (n – 1) · CAR 2 · d 2 + 0,2 · 1,1 (n –1)/2 · t · n · BEdis

draudimo ir perdraudimo liudijimų, kai rizikos kapitalas teigiamas, atžvilgiu čia:

(a)

CAR1

visas rizikos kapitalas, t. y. suma, gauta pagal visas sutartis kartu, apskaičiuojama pasirenkant didesnę vertę iš nulio ir šių sumų skirtumo:

i) 

šių verčių sumos:

— 
sumos, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė šiuo metu mokėtų pagal sutartį apdraustų asmenų mirties arba invalidumo atveju, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;
— 
sumų, kurių neapima ankstesnė įtrauka ir kurias įmonė ateityje mokėtų pagal sutartį apdraustų asmenų staigios mirties arba invalidumo atveju, numatomos dabartinės vertės, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;
ii) 

atitinkamų įsipareigojimų tiksliausio įverčio, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;

(b)

CAR2 – visas rizikos kapitalas, apibrėžtas a punkte, po 12 mėnesių;

(c)

d1 – tikėtinas vidutinis apdraustų asmenų neįgalumo ir sergamumo per ateinančius 12 mėnesių koeficientas, įvertintas pagal draudimo sumą;

(d)

d2 – tikėtinas vidutinis neįgalumo ir sergamumo per 12 mėnesių po ateinančių 12 mėnesių koeficientas, įvertintas pagal draudimo sumą;

(e)

n – išmokų, mokamų neįgalumo ir sergamumo atveju, įtrauktų į tiksliausią įvertį, modifikuota trukmė;

(f)

t – tikėtinas sutarčių nutraukimo per ateinančius 12 mėnesių koeficientas;

(g)

BEdis – tiksliausias įsipareigojimų, kurių atžvilgiu kyla neįgalumo ir sergamumo rizika, įvertis.

94 straipsnis

Supaprastintas gyvybės draudimo išlaidų rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės gyvybės draudimo išlaidų rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a)

EI – išlaidų, patirtų per praėjusius metus vykdant gyvybės draudimo arba perdraudimo įsipareigojimus, išskyrus sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus, suma;

(b)

n – pinigų srautų, įtrauktų į tų įsipareigojimų tiksliausią įvertį, modifikuota trukmė metais;

(c)

i – vidutinė svertinė infliacijos norma, įtraukta į tų įsipareigojimų tiksliausio įverčio apskaičiavimą, kai svoriniai koeficientai yra pagrįsti dabartine išlaidų, įtrauktų į tiksliausio esamų gyvybės draudimo įsipareigojimų vykdymo įverčio apskaičiavimą, verte.

95 straipsnis

Supaprastintas galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio pokyčio kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a)

lup – vidutinis draudimo liudijimų, kurių išpirkimo skirtumas (angl. surrender strain) yra teigiamas, galiojimo pabaigos koeficientas arba 67 %, atsižvelgiant į tai, kuri vertė yra didesnė;

(b)

nup – vidutinis laikotarpis metais, per kurį baigia galioti liudijimai, kurių išpirkimo skirtumas yra teigiamas;

(c)

Sup – teigiamų išpirkimo skirtumų suma.

2.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a)

ldown – vidutinis draudimo liudijimų, kurių išpirkimo skirtumas yra neigiamas, galiojimo pabaigos koeficientas arba 40 %, atsižvelgiant į tai, kuri vertė yra didesnė;

(b)

ndown – vidutinis laikotarpis metais, per kurį baigia galioti draudimo liudijimai, kurių išpirkimo skirtumas yra neigiamas;

(c)

Sdown – neigiamų išpirkimo skirtumų suma.

3.  Draudimo liudijimo išpirkimo skirtumas, nurodytas 1 ir 2 punktuose, yra šių sumų skirtumas:

(a) 

sumos, kurią draudimo įmonė šiuo metu mokėtų draudėjui nutraukus draudimą, atėmus visas sumas, atgautinas iš draudėjų arba tarpininkų;

(b) 

techninių atidėjinių sumos be rizikos maržos.

▼M6

95a straipsnis

Supaprastintas rizikos kapitalo reikalavimo, taikomo gyvybės draudimo galiojimo pabaigos rizikos submoduliui, apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės kiekvieną iš toliau nurodytų kapitalo reikalavimų gali apskaičiuoti remdamosi draudimo liudijimų grupėmis, jeigu toks grupavimas atitinka 35 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus:

a) 

galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimą, nurodytą 142 straipsnio 2 dalyje;

b) 

galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimą, nurodytą 142 straipsnio 3 dalyje;

c) 

masinės galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimą, nurodytą 142 straipsnio 6 dalyje.

▼B

96 straipsnis

Supaprastintas gyvybės katastrofų rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės gyvybės katastrofų rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a) 

suma apima visus draudimo liudijimus, kai rizikos kapitalas yra teigiamas,

(b) 

CARi – draudimo liudijimo i rizikos kapitalas, tai yra didesnioji vertė iš nulio ir šių sumų skirtumo:

i) 

šių verčių sumos:

— 
sumos, kurią draudimo arba perdraudimo įmonė šiuo metu mokėtų pagal sutartį apdraustų asmenų mirties atveju, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;
— 
sumų, kurių neapima ankstesnė įtrauka ir kurias įmonė ateityje mokėtų pagal sutartį apdraustų asmenų staigios mirties atveju, numatomos dabartinės vertės, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;
ii) 

atitinkamų įsipareigojimų tiksliausio įverčio, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių.

▼M6

96a straipsnis

Supaprastintas apskaičiavimas draudimo liudijimų nutrūkimo atveju sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos submodulyje

Taikant 150 straipsnio 1 dalies a punktą, kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės draudimo liudijimus, dėl kurių nutrūkimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos, gali nustatyti remdamosi draudimo liudijimų grupėmis, jeigu toks grupavimas atitinka 35 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus.

▼B

97 straipsnis

Supaprastintas sveikatos draudimo mirtingumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės sveikatos draudimo mirtingumo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

▼M6

image

▼B

draudimo ir perdraudimo liudijimų, kai rizikos kapitalas teigiamas, atžvilgiu čia:

▼M6

(a)

CARk

visas rizikos kapitalas metais k, t. y. suma, gauta pagal visas sutartis kartu, apskaičiuojama pasirenkant didesnę vertę iš nulio ir kiekvienos sutarties atveju gauto šių sumų skirtumo:

i) 

šių verčių sumos:

— 
sumos, kurią draudimo arba perdraudimo įmonė mokėtų metais k pagal sutartį apdraustų asmenų mirties atveju, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių,
— 
sumų, kurių neapima ankstesnė įtrauka ir kurias draudimo arba perdraudimo įmonė mokėtų po metų k pagal sutartį apdraustų asmenų staigios mirties atveju, numatomos dabartinės vertės, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;
ii) 

tiksliausio atitinkamų įsipareigojimų įverčio metais k, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;

(b)

q – tikėtinas vidutinis visų apdraustų asmenų mirtingumo visais būsimais metais koeficientas, įvertintas pagal draudimo sumą;

▼B

(c)

n – išmokų, mokamų mirties atveju, įtrauktų į tiksliausią įvertį, modifikuota trukmė metais;

(d)

ik – atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą, nurodytos 43 straipsnyje, termino k neatidėliotino sandorio palūkanų norma, perskaičiuota pagal metus.

98 straipsnis

Supaprastintas sveikatos draudimo ilgaamžiškumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės sveikatos draudimo ilgaamžiškumo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

138 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudimo liudijimų atžvilgiu čia:

(a)

q – tikėtinas vidutinis apdraustų asmenų mirtingumo per ateinančius 12 mėnesių koeficientas, įvertintas pagal draudimo sumą;

(b)

n – naudos gavėjams mokamų išmokų, įtrauktų į tiksliausią įvertį, modifikuota trukmė metais;

(c)

BElong – tiksliausias įsipareigojimų, kurių atžvilgiu kyla ilgaamžiškumo rizika, įvertis.

99 straipsnis

Supaprastintas medicininių išlaidų draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės medicininių išlaidų draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a)

MP – medicininių išmokų, atliktų per praėjusius metus dėl praėjusių metų medicininių išlaidų draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų, suma;

(b)

n – su tais įsipareigojimais susijusių pinigų srautų, įtrauktų į tiksliausią tų įsipareigojimų įvertį, modifikuota trukmė metais;

(c)

i – vidutinė medicininių išmokų infliacijos norma, įtraukta į tų įsipareigojimų tiksliausio įverčio apskaičiavimą, kai svoriniai koeficientai yra pagrįsti dabartine medicininių išmokų, įtrauktų į tiksliausio tų įsipareigojimų įverčio apskaičiavimą, verte.

100 straipsnis

Supaprastintas pajamų apsaugos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės pajamų apsaugos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:



SCRincome-protection-disability-morbidity =

right accolade 0,35 · CAR 1 · d 1 + 0,25 · 1,1 (n – 3)/2 · (n – 1) · CAR 2 · d 2 + 0,2 · 1,1 (n –1)/2 · t · n · BEdis

draudimo ir perdraudimo liudijimų, kai rizikos kapitalas teigiamas, atžvilgiu čia:

(a)

CAR1

visas rizikos kapitalas, t. y. suma, gauta pagal visas sutartis kartu, apskaičiuojama pasirenkant didesnę vertę iš nulio ir šių sumų skirtumo:

i) 

šių verčių sumos:

— 
sumos, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė šiuo metu mokėtų pagal sutartį apdraustų asmenų mirties arba invalidumo atveju, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;
— 
sumų, kurių neapima ankstesnė įtrauka ir kurias įmonė ateityje mokėtų pagal sutartį apdraustų asmenų staigios mirties arba invalidumo atveju, numatomos dabartinės vertės, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;
ii) 

atitinkamų įsipareigojimų tiksliausio įverčio, atėmus sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių;

(b)

CAR2 – visas rizikos kapitalas, apibrėžtas a punkte, po 12 mėnesių;

(c)

d1 – tikėtinas vidutinis neįgalumo ir sergamumo per ateinančius 12 mėnesių koeficientas, įvertintas pagal draudimo sumą;

(d)

d2 – tikėtinas vidutinis neįgalumo ir sergamumo per 12 mėnesių po ateinančių 12 mėnesių koeficientas, įvertintas pagal draudimo sumą;

(e)

n – išmokų, mokamų neįgalumo ir sergamumo atveju, įtrauktų į tiksliausią įvertį, modifikuota trukmė;

(f)

t – tikėtinas sutarčių nutraukimo per ateinančius 12 mėnesių koeficientas;

(g)

BEdis – tiksliausias įsipareigojimų, kurių atžvilgiu kyla neįgalumo ir sergamumo rizika, įvertis.

101 straipsnis

Supaprastintas sveikatos draudimo išlaidų rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės sveikatos draudimo išlaidų rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(1)

EI – išlaidų, patirtų per praėjusius metus vykdant sveikatos draudimo arba perdraudimo įsipareigojimus, suma;

(2)

n – su tais įsipareigojimais susijusių pinigų srautų, įtrauktų į tiksliausią tų įsipareigojimų įvertį, modifikuota trukmė metais;

(3)

i – vidutinė svertinė infliacijos norma, įtraukta į tų įsipareigojimų tiksliausio įverčio apskaičiavimą, įvertinta pagal dabartinę išlaidų, įtrauktų į tiksliausio esamų sveikatos draudimo įsipareigojimų vykdymo įverčio apskaičiavimą, vertę.

102 straipsnis

Supaprastintas sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės galiojimo pabaigos koeficientų, nurodytų 159 straipsnio 1 dalies a punkte, nuolatinio padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a)

lup – vidutinis draudimo liudijimų, kurių išpirkimo skirtumas yra teigiamas, galiojimo pabaigos koeficientas arba 83 %, atsižvelgiant į tai, kuri vertė yra didesnė;

(b)

nup – vidutinis laikotarpis metais, per kurį baigia galioti draudimo liudijimai, kurių išpirkimo skirtumas yra teigiamas;

(c)

Sup – teigiamų išpirkimo skirtumų suma.

2.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės galiojimo pabaigos koeficientų, nurodytų 159 straipsnio 1 dalies b punkte, nuolatinio sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a)

ldown – vidutinis draudimo liudijimų, kurių išpirkimo skirtumas yra neigiamas, galiojimo pabaigos koeficientas;

(b)

ndown – vidutinis laikotarpis metais, per kurį baigia galioti draudimo liudijimai, kurių išpirkimo skirtumas yra neigiamas;

(c)

Sdown – neigiamų išpirkimo skirtumų suma.

3.  Draudimo liudijimo išpirkimo skirtumas, nurodytas 1 ir 2 punktuose, yra šių sumų skirtumas:

(a) 

sumos, kurią draudimo įmonė šiuo metu mokėtų draudėjui nutraukus draudimą, atėmus visas sumas, atgautinas iš draudėjų arba tarpininkų;

(b) 

techninių atidėjinių sumos be rizikos maržos.

▼M6

102a straipsnis

Supaprastintas rizikos kapitalo reikalavimo, taikomo sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos submoduliui, apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės kiekvieną iš toliau nurodytų kapitalo reikalavimų gali apskaičiuoti remdamosi draudimo liudijimų grupėmis, jeigu toks grupavimas atitinka 35 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus:

a) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimą, nurodytą 159 straipsnio 2 dalyje;

b) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimą, nurodytą 159 straipsnio 3 dalyje;

c) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, masinės galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimą, nurodytą 159 straipsnio 6 dalyje.

▼B

103 straipsnis

Supaprastintas priklausomų draudimo arba perdraudimo įmonių palūkanų normos rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.  Kai laikomasi 88 ir 89 straipsnių nuostatų, priklausomos draudimo arba priklausomos perdraudimo įmonės palūkanų normos rizikos kapitalo reikalavimą, nurodytą 165 straipsnyje, gali apskaičiuoti taip:

(a) 

palūkanų normų struktūros pagal terminą padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimų, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, suma kiekviena valiuta;

(b) 

palūkanų normų struktūros pagal terminą sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimų, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, suma kiekviena valiuta.

2.  Taikant šio straipsnio 1 dalies a punktą, palūkanų normų tam tikra valiuta struktūros pagal terminą padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

 

(a) 

pirmoji suma apima visus termino intervalus i, nustatytus šio straipsnio 4 dalyje;

(b) 

MVALi – turto vertė pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį atėmus įsipareigojimus, išskyrus techninius atidėjinius, per termino intervalą i;

(c) 

duri – supaprastinta termino intervalo i trukmė;

(d) 

ratei – atitinkama nerizikinga norma per supaprastintos trukmės termino intervalą i;

(e) 

stress(i,up) – palūkanų normos santykinis didėjimas per supaprastintos trukmės termino intervalą i;

(f) 

antroji suma apima visas šio reglamento I priede nustatytas draudimo rūšis;

(g) 

BElob – tiksliausias draudimo rūšies lob įvertis;

(h) 

durlob – tiksliausio draudimo rūšies lob įverčio modifikuota trukmė;

(i) 

ratelob – atitinkama su draudimo rūšimi lob susijusi nerizikinga norma esant modifikuotai trukmei;

(j) 

stress(lob,up) – palūkanų normos santykinis didėjimas esant modifikuotai trukmei durlob .

3.  Taikant šio straipsnio 1 dalies b punktą, palūkanų normų tam tikra valiuta struktūros pagal terminą sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

pirmoji suma apima visus termino intervalus i, nustatytus 4 dalyje;

(b) 

MVALi – turto vertė pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį atėmus įsipareigojimus, išskyrus techninius atidėjinius, per termino intervalą i;

(c) 

duri – supaprastinta termino intervalo i trukmė;

(d) 

ratei – atitinkama nerizikinga norma per supaprastintos trukmės termino intervalą i;

(e) 

stress(i,down) – palūkanų normos santykinis mažėjimas per supaprastintos trukmės termino intervalą i;

(f) 

antroji suma apima visas šio reglamento I priede nustatytas draudimo rūšis,

(g) 

BElob – tiksliausias draudimo rūšies lob įvertis;

(h) 

durlob – tiksliausio draudimo rūšies lob įverčio modifikuota trukmė;

(i) 

ratelob – atitinkama su draudimo rūšimi lob susijusi nerizikinga norma esant modifikuotai trukmei;

(j) 

stress(lob, down) – palūkanų normos santykinis mažėjimas esant modifikuotai trukmei durlob .

4.  Termino intervalai i ir supaprastinta trukmė duri, nurodyti 2 dalies a ir c punktuose ir 3 dalies a ir c punktuose, yra tokie:

(a) 

jeigu terminas yra iki vienų metų, supaprastinta trukmė yra 0,5 metų;

(b) 

jeigu terminas yra 1–3 metai, supaprastinta trukmė yra 2 metai;

(c) 

jeigu terminas yra 3–5 metai, supaprastinta trukmė yra 4 metai;

(d) 

jeigu terminas yra 5–10 metų, supaprastinta trukmė yra 7 metai;

(e) 

jeigu terminas yra daugiau negu 10 metų, supaprastinta trukmė yra 12 metų.

104 straipsnis

Supaprastintas obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos apskaičiavimas

1.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo arba perdraudimo įmonės šio reglamento 176 straipsnyje nurodytą skirtumo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

(a)

SCRbonds – obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas;

(b)

MV bonds – turto, kuriam taikomas obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas, vertė pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį;

(c)

%MVi bonds – turto, kuriam taikomas obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas ir kuris priskirtas kredito kokybės žingsniui i, kai tas turtas turi pripažintos ECAI nustatytą kredito vertinimą, portfelio dalis;

(d)

%MV bonds norating – turto, kuriam taikomas obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas ir kuris neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito vertinimo, portfelio dalis;

(e)

duri ir durnorating – turto, kuriam taikomas obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas ir kuris neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito vertinimo, metais nurodyta modifikuota trukmė;

(f)

stressi – turto, kuriam taikomas obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas ir kuris priskirtas kredito kokybės žingsniui i, kaip nurodyta 2 dalyje, kredito kokybės žingsnio i ir metais nurodytos modifikuotos trukmės funkcija;

(g)

ΔLiabul – techninių atidėjinių be rizikos maržos, skirtų sutartims, pagal kurias draudėjai prisiima investicijų riziką ir kuriose nustatytos pasirinkimo galimybės ir garantijos, padidėjimas, kurį nulemtų momentinis turto, kuriam taikomas obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas, vertės sumažėjimas:
image

2.  stressi , nurodytas 1 dalies f punkte, kiekvieno kredito kokybės žingsnio i atžvilgiu bus lygus:
image čia duri yra turto, kuriam taikomas obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas ir kuris priskirtas kredito kokybės žingsniui i, metais nurodyta modifikuota trukmė, ir bi nustatomas pagal šią lentelę:



Kredito kokybės žingsnis i

0

1

2

3

4

5

6

bi

0,9 %

1,1 %

1,4 %

2,5 %

4,5 %

7,5 %

7,5 %

3.  durnorating , nurodyta 1 dalies e punkte, ir duri , nurodyta 2 punkte, negali būti trumpesnė negu 1 metai.

105 straipsnis

Supaprastintas priklausomų draudimo arba perdraudimo įmonių obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 ir 89 straipsnių nuostatų, priklausomos draudimo arba priklausomos perdraudimo įmonės 176 straipsnyje nurodytos skirtumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimą gali grįsti prielaida, kad visas turtas yra priskirtas 3 kredito kokybės žingsniui.

▼M6

105a straipsnis

Supaprastintas rizikos koeficiento, taikomo skirtumo rizikos submoduliui ir rinkos rizikos koncentracijos submoduliui, apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės obligacijai, išskyrus obligacijas, įtraukiamas atliekant skaičiavimus pagal 180 straipsnio 2–16 dalis, gali priskirti rizikos koeficientą stressi , lygiavertį 3 kredito kokybės žingsniui pagal 176 straipsnio 3 dalį, ir obligaciją gali priskirti 3 kredito kokybės žingsniui siekdamos apskaičiuoti vidutinį svertinį kredito kokybės žingsnį pagal 182 straipsnio 4 dalį, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a) 

pripažintos ECAI nustatyti kredito rizikos vertinimai turimi ne mažiau kaip 80 % bendros obligacijų, išskyrus obligacijas, įtraukiamas atliekant skaičiavimus pagal 180 straipsnio 2–16 dalis, vertės atžvilgiu;

b) 

atitinkama obligacija neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo;

c) 

be reguliarių fiksuotosios arba kintamosios normos palūkanų mokėjimų, atitinkama obligacija numatytas nustatyto dydžio išperkamasis mokėjimas suėjus terminui arba anksčiau;

d) 

atitinkama obligacija nėra struktūrizuotas ar užtikrintas vertybinis popierius, nurodytas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2450 ( 10 ) VI priede;

e) 

atitinkama obligacija neapima nei įsipareigojimų, kuriais numatyti susitarimai dėl teisės dalytis pelną, nei su investiciniais vienetais ar indeksu susietų įsipareigojimų, nei įsipareigojimų, kuriems taikoma suderinimo korekcija.

▼B

106 straipsnis

Supaprastintas priklausomų draudimo arba perdraudimo įmonių rinkos rizikos koncentracijos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 ir 89 straipsnių nuostatų, priklausomos draudimo arba priklausomos perdraudimo įmonės rizikos koncentracijos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti remdamosi visomis šiomis prielaidomis:

(1) 

priklausomų draudimo arba perdraudimo įmonių turto sutelkimo grupės viduje susitarimams 184 straipsnio 2 dalyje nurodytas apskaičiavimo pagrindas gali būti netaikomas, jeigu egzistuoja sutartinės sąlygos, kurių vykdymą galima teisiškai užtikrinti ir kuriomis užtikrinama, kad priklausomos draudimo arba perdraudimo įmonės įsipareigojimai bus kompensuoti grupės vidaus pozicijomis, kurias įmonė turi kitų grupės subjektų atžvilgiu.

(2) 

Santykinio pozicijos perviršio riba, nurodyta 184 straipsnio 1 dalies c punkte, yra lygi 15 % šių vieno pavadinimo pozicijų atveju:

(a) 

kredito įstaigų, nepriklausančių tai pačiai grupei ir priskirtų 2 kredito kokybės žingsniui, pozicijų;

(b) 

grupės, kuri valdo priklausomos draudimo arba perdraudimo įmonės grynuosius pinigus, subjektų, priskirtų 2 kredito kokybės žingsniui, pozicijų.

107 straipsnis

Supaprastintas perdraudimo susitarimų arba pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas

1.   ►M6  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų ir tiksliausias pagal perdraudimo susitarimą arba pakeitimo vertybiniais popieriais priemonę ir iš atitinkamų skolininkų atgautinų sumų įvertis nėra neigiamas, draudimo ir perdraudimo įmonės 196 straipsnyje nurodytą to perdraudimo susitarimo arba pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos mažinimo poveikį draudimo veiklos rizikai gali apskaičiuoti taip: ◄

image

čia:

(a)

RMre,all – visų sandorio šalių perdraudimo susitarimų ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių rizikos mažinimo poveikis draudimo veiklos rizikai, apskaičiuotas pagal 2 dalį,

(b)

Recoverablesi – tiksliausias sandorio šalies i pagal perdraudimo susitarimą arba pakeitimo vertybiniais popieriais priemonę ir iš atitinkamų skolininkų atgautinų sumų įvertis, o Recoverablesall – tiksliausias visų sandorio šalių pagal perdraudimo susitarimus arba pakeitimo vertybiniais popieriais priemones ir iš atitinkamų skolininkų atgautinų sumų įvertis.

2.  1 dalyje nurodytas visų sandorio šalių perdraudimo susitarimų ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių rizikos mažinimo poveikis draudimo veiklos rizikai yra šių kapitalo reikalavimų skirtumas:

(a) 

draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo veiklos rizikos hipotetinio kapitalo reikalavimo, jeigu nėra nė vieno perdraudimo susitarimo arba pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės;

(b) 

draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo veiklos rizikos kapitalo reikalavimo.

108 straipsnis

Supaprastintas proporcinio perdraudimo susitarimų rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas

▼M6

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų ir tiksliausias sandorio šalies i pagal proporcinio perdraudimo susitarimą ir iš atitinkamų skolininkų atgautinų sumų įvertis nėra neigiamas, draudimo ir perdraudimo įmonės 196 straipsnyje nurodytą sandorio šalies i proporcinio perdraudimo susitarimo rizikos mažinimo poveikį draudimo veiklos rizikai j gali apskaičiuoti taip:

▼B

image

čia:

(a)

BE – tiksliausias įsipareigojimų neatėmus atgautinų sumų įvertis;

(b)

Recoverablesi – tiksliausias sandorio šalies i pagal proporcinio perdraudimo susitarimą ir iš atitinkamų skolininkų atgautinų sumų įvertis;

(c)

Recoverablesall – tiksliausias visų sandorio šalių pagal proporcinio perdraudimo susitarimus ir iš atitinkamų skolininkų atgautinų sumų įvertis;

(d)

SCRj – draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo veiklos rizikos j kapitalo reikalavimas.

109 straipsnis

Supaprastintas apskaičiavimas susitarimų dėl rizikos pasiskirstymo grupės atveju

Kai taikomos 88 straipsnio nuostatos, draudimo arba perdraudimo įmonės, taikydamos 193, 194 ir 195 straipsnius, gali naudoti šiuos supaprastintus skaičiavimus:

(a) 

194 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą tiksliausią įvertį galima apskaičiuoti taip:

image

čia BEU – tiksliausias įsipareigojimo, kurį įmonė perduoda susitarimo dėl rizikos pasiskirstymo grupės nariams, įvertis atėmus visas sumas, kurias perdraudžia susitarimui dėl rizikos pasiskirstymo grupės nepriklausančios sandorio šalys;

(b) 

195 straipsnio c punkte nurodytą tiksliausią įvertį galima apskaičiuoti taip:

image

čia BECEP – tiksliausias įsipareigojimo, kurį grupė perduoda išorės sandorio šaliai, įvertis atsižvelgiant į riziką, kurią grupei perduoda įmonė;

(c) 

195 straipsnio d punkte nurodytą rizikos mažinimo poveikį galima apskaičiuoti taip:

image

čia:

i)

BECE – tiksliausias įsipareigojimo, perduoto išorės sandorio šaliai visų susitarimo dėl rizikos pasiskirstymo grupės narių, įvertis;

ii)

ΔRMCEP – visų išorės sandorio šalių prisidėjimas prie susitarimo dėl rizikos pasiskirstymo grupės rizikos mažinimo poveikio įmonės draudimo veiklos rizikai;

(d) 

sandorio šalys, kurios yra grupės narės, ir sandorio šalys, kurios nėra grupės narės, gali būti grupuojamos pagal pripažintos ECAI nustatytą kredito vertinimą, jeigu yra atskirtos A, B ir C tipų rizikos pasiskirstymo pozicijų grupės.

▼M6

110 straipsnis

Supaprastintas apskaičiavimas vieno pavadinimo pozicijų grupavimo atveju

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo ir perdraudimo įmonės gali apskaičiuoti vieno pavadinimo pozicijų grupės nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, nustatytą 192 straipsnyje, įskaitant rizikos mažinimo poveikį draudimo veiklos rizikai ir rinkos rizikai bei pagal riziką koreguotą užtikrinimo priemonės vertę. Tokiu atveju vieno pavadinimo pozicijų grupei priskiriama didžiausia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė, pagal 199 straipsnį priskirta į grupę įtrauktoms vieno pavadinimo pozicijoms.

▼B

111 straipsnis

Supaprastintas rizikos mažinimo poveikio apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo arba perdraudimo įmonės perdraudimo susitarimo, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės arba išvestinės finansinės priemonės rizikos mažinimo poveikį draudimo veiklos ir rinkos rizikai, nurodytą 196 straipsnyje, gali apskaičiuoti kaip šių kapitalo reikalavimų skirtumą:

▼M6

(a) 

hipotetinio kapitalo reikalavimo, taikomo draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo veiklos ir rinkos rizikos modulių submoduliams, kuriems rizikos mažinimo priemonė daro poveikį, sumos, apskaičiuotos pagal šį skirsnį ir šio skyriaus 2–5 skirsnius, tačiau lyg perdraudimo susitarimo, pakeitimo vertybiniais popieriais arba išvestinės finansinės priemonės nebūtų;

▼B

(b) 

kapitalo reikalavimų, taikomų draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo ir rinkos rizikos modulių submoduliams, kuriems poveikį daro rizikos mažinimo priemonė, sumos.

▼M6

111a straipsnis

Supaprastintas rizikos mažinimo poveikio draudimo veiklos rizikai apskaičiavimas

Taikant 196 straipsnį, kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų ir perdraudimo susitarimas, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonė arba išvestinė finansinė priemonė apima tik vieno iš II priede arba, kai taikytina, XIV priede nustatytų segmentų (segmento s) įsipareigojimus, draudimo ir perdraudimo įmonės to perdraudimo susitarimo, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės arba išvestinės finansinės priemonės rizikos mažinimo poveikį savo draudimo veiklos rizikai gali apskaičiuoti taip:

image

čia:

a) 

SCRCAT hyp – hipotetinis ne gyvybės katastrofų draudimo veiklos rizikos modulio kapitalo reikalavimas, nurodytas 119 straipsnio 2 dalyje, arba, kai taikytina, hipotetinis sveikatos katastrofų rizikos submodulio kapitalo reikalavimas, nurodytas 160 straipsnyje, kuris būtų taikomas, jeigu nebūtų perdraudimo susitarimo, pakeitimo vertybiniais popieriais arba išvestinės finansinės priemonės;

b) 

SCRCAT without – ne gyvybės katastrofų draudimo veiklos rizikos modulio kapitalo reikalavimas, nurodytas 119 straipsnio 2 dalyje, arba, kai taikytina, sveikatos katastrofų rizikos submodulio kapitalo reikalavimas, nurodytas 160 straipsnyje;

c) 

σs – standartinis nuokrypis, taikomas segmento s ne gyvybės draudimo įmokų rizikai, nustatytas pagal 117 straipsnio 3 dalį, arba, kai taikytina, standartinis nuokrypis, taikomas segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai, nustatytas pagal 148 straipsnio 3 dalį;

d) 

Ps hyp – hipotetinis segmento s įmokų rizikos apimties matas, nustatytas pagal 116 straipsnio 3 arba 4 dalį arba, kai taikytina, 147 straipsnio 3 arba 4 dalį, kuris būtų taikomas, jeigu nebūtų perdraudimo susitarimo, pakeitimo vertybiniais popieriais arba išvestinės finansinės priemonės;

e) 

Ps without – segmento s įmokų rizikos apimties matas, nustatytas pagal 116 straipsnio 3 arba 4 dalį arba, kai taikytina, 147 straipsnio 3 arba 4 dalį;

f) 

Recoverables – tiksliausias pagal perdraudimo susitarimą, pakeitimo vertybiniais popieriais priemonę arba išvestinę finansinę priemonę ir iš atitinkamų skolininkų atgautinų sumų įvertis.

▼B

112 straipsnis

Supaprastintas užtikrinimo priemonės pagal riziką koreguotos vertės apskaičiavimas siekiant atsižvelgti į užtikrinimo priemonės ekonominį poveikį

1.  Kai laikomasi šio reglamento 88 straipsnio nuostatų ir įvykdomas ir sandorio šalies, ir trečiosios šalies reikalavimas, nurodytas šio reglamento 197 straipsnio 1 dalyje, draudimo arba perdraudimo įmonės, taikydamos 197 straipsnį, gali nustatyti, kad užtikrinimo priemonės, pateiktos kaip garantija, kaip nurodyta 1 straipsnio 26 dalies b punkte, pagal riziką koreguota vertė sudaro 85 % turto, kuris laikomas kaip užtikrinimo priemonė, vertės, nustatytos pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį.

2.  Kai laikomasi šio reglamento 88 ir 214 straipsnių nuostatų ir įvykdomas sandorio šalies reikalavimas, nurodytas 197 straipsnio 1 dalyje, ir neįvykdomas trečiosios šalies reikalavimas, nurodytas 197 straipsnio 1 dalyje, draudimo arba perdraudimo įmonės, taikydamos 197 straipsnį, gali nustatyti, kad užtikrinimo priemonės, pateiktos kaip garantija, kaip nurodyta 1 straipsnio 26 dalies b punkte, pagal riziką koreguota vertė sudaro 75 % turto, kuris laikomas kaip užtikrinimo priemonė, vertės, nustatytos pagal Direktyvos 2009/138/EB 75 straipsnį.

▼M6

112a straipsnis

Supaprastintas nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo perdraudimo atveju apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo arba perdraudimo įmonės 192 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą nuostolį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, susijusį su perdraudimo susitarimu arba draudimo pakeitimo vertybiniais popieriais priemone, gali apskaičiuoti taip:

LGD = max[90 % · (Recoverables + 50 % · RM re ) – F · Collateral; 0]

čia:

a) 

Recoverables – tiksliausias pagal perdraudimo susitarimą arba draudimo pakeitimo vertybiniais popieriais priemonę ir iš atitinkamų skolininkų atgautinų sumų įvertis;

b) 

RMre – perdraudimo susitarimo arba pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos mažinimo poveikis draudimo veiklos rizikai;

c) 

Collateral – pagal riziką koreguota užtikrinimo priemonės, susijusios su perdraudimo susitarimu arba pakeitimu vertybiniais popieriais, vertė;

d) 

F – koeficientas, kurį taikant atsižvelgiama į susitarimo dėl užtikrinimo priemonės, susijusios su perdraudimo susitarimu arba pakeitimu vertybiniais popieriais, ekonominį poveikį įvykus bet kokiam kredito įvykiui, susijusiam su sandorio šalimi.

112b straipsnis

Supaprastintas 1 tipo pozicijų sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų ir 1 tipo pozicijų nuostolių pasiskirstymo standartinis nuokrypis, nustatytas pagal 200 straipsnio 4 dalį, yra lygus 20 % visų 1 tipo pozicijų visų nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba yra mažesnis, draudimo ir perdraudimo įmonės 200 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo rizikos kapitalo reikalavimą gali apskaičiuoti taip:

SCR def,1 = 5 · σ

čia σ – 1 tipo pozicijų nuostolių pasiskirstymo standartinis nuokrypis, nustatytas pagal 200 straipsnio 4 dalį.

▼B



7 poskirsnis

Draudimo veiklos rizikos modulių taikymo sritis

113 straipsnis

Ne gyvybės draudimo veiklos rizikos, gyvybės draudimo veiklos rizikos ir sveikatos draudimo veiklos rizikos kapitalo reikalavimui apskaičiuoti draudimo ir perdraudimo įmonės taiko:

(a) 

ne gyvybės draudimo veiklos rizikos modulį – ne gyvybės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams, išskyrus sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus;

(b) 

gyvybės draudimo veiklos rizikos modulį – gyvybės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams, išskyrus sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus;

(c) 

sveikatos draudimo veiklos rizikos modulį – sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams.



2 SKIRSNIS

Ne gyvybės draudimo veiklos rizikos modulis

114 straipsnis

Ne gyvybės draudimo veiklos rizikos modulis

1.  Ne gyvybės draudimo veiklos rizikos modulį sudaro visi šie submoduliai:

(a) 

ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos a punkte;

(b) 

ne gyvybės katastrofų rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos b punkte;

(c) 

ne gyvybės draudimo galiojimo pabaigos rizikos submodulis.

2.  Ne gyvybės draudimo veiklos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus 1 dalyje nustatytų submodulių derinius (i, j);

(b) 

CorrNL(i,j) – ne gyvybės draudimo veiklos rizikos koreliacijos koeficientas, taikomas submoduliams i ir j;

(c) 

SCRi ir SCRj – kapitalo reikalavimai, taikomi atitinkamai rizikos submoduliams i ir j.

3.  2 dalyje nurodytas koreliacijos koeficientas CorrNL(i,j) – šios koreliacinės matricos i eilėje ir j skiltyje nustatytas dydis:



j

i

Ne gyvybės draudimo įmokos ir rezervai

Ne gyvybės katastrofos

Ne gyvybės draudimo galiojimo pabaiga

Ne gyvybės draudimo įmokos ir rezervai

1

0,25

0

Ne gyvybės katastrofos

0,25

1

0

Ne gyvybės draudimo galiojimo pabaiga

0

0

1

115 straipsnis

Ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos submodulis

Ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a)

σnl – standartinis nuokrypis, taikomas ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikai, nustatytas pagal 117 straipsnį;

(b)

Vnl – ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos apimties matas, nustatytas pagal 116 straipsnį.

116 straipsnis

Ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos apimties matas

1.  Ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos apimties matas yra lygus II priede nustatytų segmentų įmokų ir rezervų rizikos apimties matų sumai.

2.  Visiems II priede nustatytiems segmentams konkretaus segmento s apimties matas yra lygus:

image

čia:

(a)

V(prem,s) – segmento s įmokų rizikos apimties matas;

(b)

V(res,s) – segmento s rezervų rizikos apimties matas;

(c)

DIVs – segmento s geografinio diversifikavimo koeficientas.

3.  Visiems II priede nustatytiems segmentams konkretaus segmento s įmokų rizikos apimties matas yra lygus:

image

čia:

(a)

Ps – įmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turi uždirbti segmente s per ateinančius 12 mėnesių, įvertis;

(b)

P(last,s) – įmokos, kurias draudimo ir perdraudimo įmonė uždirbo segmente s per praėjusius 12 mėnesių;

(c)

FP(existing,s) – numatoma dabartinė įmokų, kurias dėl esamų sutarčių draudimo ir perdraudimo įmonė turi uždirbti segmente s po ateinančių 12 mėnesių, vertė;

▼M6

(d)

FP

(future,s)

toliau nurodyta suma sutarčių, kurių pirminio pripažinimo data yra ateinančių 12 mėnesių laikotarpiu, atžvilgiu:

i) 

visoms tokioms sutartims, kurių pradinis terminas yra vieni metai arba mažiau, numatoma dabartinė įmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turi uždirbti segmente s, vertė neįtraukiant įmokų, kurios turi būti uždirbtos per 12 mėnesių nuo pirminio pripažinimo dienos;

ii) 

visoms tokioms sutartims, kurių pradinis terminas yra daugiau negu vieni metai, suma, lygi 30 % numatomos dabartinės įmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turi uždirbti segmente s po ateinančių 12 mėnesių, vertės.

▼B

4.  Visiems II priede nustatytiems segmentams draudimo ir perdraudimo įmonės gali pasirinkti šio straipsnio 3 dalyje nustatyto apskaičiavimo alternatyvą, t. y. konkretaus segmento s įmokų rizikos apimties matą gali apskaičiuoti taikydamos šią formulę:

image

jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a) 

draudimo arba perdraudimo įmonės administracinis, valdymo arba priežiūros organas nusprendė, kad įmokos, kurias per ateinančius 12 mėnesių įmonė uždirbs segmente s, bus ne didesnės negu Ps ;

(b) 

draudimo arba perdraudimo įmonė nustatė veiksmingus kontrolės mechanizmus siekdama užtikrinti, kad nebus viršytos a punkte nurodytos uždirbtų įmokų ribos;

(c) 

draudimo arba perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai pranešė apie a punkte nurodytą sprendimą ir jo priėmimo priežastis.

Atliekant šį skaičiavimą, šios formulės simbolių Ps , FP(existing,s) ir FP(future,s) reikšmės atitinka 3 dalies a, c ir d punktuose nurodytas reikšmes.

5.  Atliekant 3 ir 4 dalyse nurodytus skaičiavimus, naudojamos grynosios įmokos, atskaičius perdraudimo sutarčių įmokas. Neatskaitomos šios perdraudimo sutarčių įmokos:

(a) 

įmokos, susijusios su ►C1  ne draudimo įvykiais ◄ arba apmokėtomis draudimo žalomis, kurios neapskaitomos kaip pinigų srautai, nurodyti 41 straipsnio 3 dalyje;

(b) 

perdraudimo sutarčių, neatitinkančių 209, 210, 211 ir 213 straipsnių, įmokos.

6.  Visiems II priede nustatytiems segmentams konkretaus segmento rezervų rizikos apimties matas yra lygus atidėjinių, skirtų numatomoms segmento išmokoms padengti, tiksliausiam įverčiui, atskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinas sumas, jeigu perdraudimo sutartys arba specialiosios paskirties įmonės atitinka 209, 210, 211 ir 213 straipsnius. Apimties matas negali būti neigiama suma.

7.  Visiems II priede nustatytiems segmentams konkretaus segmento numatytasis geografinio diversifikavimo koeficientas yra lygus 1 arba apskaičiuojamas pagal III priedą.

117 straipsnis

Standartinis nuokrypis, taikomas ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikai

1.  Standartinis nuokrypis, taikomas ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikai, yra lygus:

image

čia:

(a) 

Vnl – ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos apimties matas;

(b) 

suma apima visus galimus II priede nustatytų segmentų derinius (s, t);

(c) 

CorrS(s,t) – segmentų s ir t, nustatytų IV priede, ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikos koreliacijos koeficientas;

(d) 

σs ir σt – standartiniai nuokrypiai, taikomi atitinkamai segmentų s ir t ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikai;

(e) 

Vs ir Vt – atitinkamai segmentų s ir t įmokų ir rezervų rizikos apimties matai, nurodyti 116 straipsnyje.

2.  Visų II priede nustatytų segmentų atveju standartinis nuokrypis, taikomas konkretaus segmento s ne gyvybės draudimo įmokų ir rezervų rizikai, yra lygus:

image

čia:

(a)

σ(prem,s) – standartinis nuokrypis, taikomas segmento s ne gyvybės draudimo įmokų rizikai, nustatytas pagal 3 dalį;

(b)

σ(res,s) – standartinis nuokrypis, taikomas segmento s, nustatyto II priede, ne gyvybės draudimo rezervų rizikai;

(c)

V(prem,s) – segmento s įmokų rizikos apimties matas, nurodytas 116 straipsnyje;

(d)

V(prem,s) – segmento s rezervų rizikos apimties matas, nurodytas 116 straipsnyje.

3.  Visų II priede nustatytų segmentų atveju standartinis nuokrypis, taikomas konkretaus segmento ne gyvybės draudimo įmokų rizikai, yra lygus standartinio nuokrypio, taikomo II priede nustatyto segmento ne gyvybės draudimo įmokų, neišskaičiavus perdraudikų dalies, rizikai ir neproporcinio perdraudimo koregavimo koeficiento sandaugai. II priede nustatytiems 1, 4 ir 5 segmentams neproporcinio perdraudimo koregavimo koeficientas yra lygus 80 %. Visiems kitiems II priede nustatytiems segmentams neproporcinio perdraudimo koregavimo koeficientas yra lygus 100 %.

118 straipsnis

Ne gyvybės draudimo galiojimo pabaigos rizikos submodulis

1.  Ne gyvybės draudimo galiojimo pabaigos rizikos submodulio, nurodyto 114 straipsnio 1 dalies c punkte, kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo arba perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, patirtam dėl šių momentinių įvykių derinio:

(a) 

nutrūksta 40 % draudimo sutarčių, kai dėl jų nutrūkimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos;

(b) 

kai perdraudimo sutartys apima draudimo arba perdraudimo sutartis, kurios bus pasirašytos ateityje, 40 % sumažėja tų būsimų ►C1  draudimo arba perdraudimo sutarčių, naudotų apskaičiuojant techninius atidėjinius, skaičius. ◄

2.  1 dalyje nurodyti įvykiai taikomi vienodai visoms atitinkamoms draudimo ir perdraudimo sutartims. Kiek tai susiję su perdraudimo sutartimis, 1 dalies a punkte nurodytas įvykis taikomas pagrindinėms draudimo sutartims.

3.  Kad nustatytų draudimo arba perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų nuostolį, patirtą dėl 1 dalies a punkte nurodytų įvykių, įmonė skaičiavimus turi grįsti nutrūkimo rūšimi, kuri turi didžiausią neigiamą poveikį įmonės pagrindinėms nuosavoms lėšoms pagal kiekvieną draudimo liudijimą.

119 straipsnis

Ne gyvybės katastrofų rizikos submodulis

1.  Ne gyvybės katastrofų rizikos submodulį sudaro visi šie submoduliai:

(a) 

gaivalinių katastrofų rizikos submodulis;

(b) 

neproporcinio turto perdraudimo katastrofų rizikos submodulis;

(c) 

žmogaus sukeltų katastrofų rizikos submodulis;

(d) 

kitų ne gyvybės katastrofų rizikos submodulis.

2.  Ne gyvybės katastrofų draudimo veiklos rizikos modulio kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a)

SCRnatCAT – gaivalinių katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas;

(b)

SCRnpproperty – neproporcinio turto perdraudimo katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas;

(c)

SCRmmCAT – žmogaus sukeltų katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas;

(d)

SCRCATother – kitos ne gyvybės katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas.

120 straipsnis

Gaivalinių katastrofų rizikos submodulis

1.  Gaivalinių katastrofų rizikos submodulį sudaro visi šie submoduliai:

(a) 

vėtros rizikos submodulis;

(b) 

žemės drebėjimo rizikos submodulis;

(c) 

potvynio rizikos submodulis;

(d) 

krušos rizikos submodulis;

(e) 

smegduobių rizikos submodulis.

2.  Gaivalinių katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus 1 dalyje nustatytų submodulių i derinius;

(b) 

SCRi – submodulio i kapitalo reikalavimas.

121 straipsnis

Vėtros rizikos submodulis

1.  Vėtros rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus V priede nustatytų regionų derinius (r, s);

(b) 

CorrWS(r,s) – regionams r ir s, nustatytiems V priede, taikomas vėtros rizikos koreliacijos koeficientas;

(c) 

SCR(windstorm,r) ir SCR(windstorm,s) – vėtros rizikos atitinkamai regionuose r ir s kapitalo reikalavimas;

(d) 

SCR(windstorm,other) – vėtros rizikos regionuose, kurie nenustatyti XIII priede, kapitalo reikalavimas.

2.  Visiems V priede nustatytiems regionams vėtros rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas bus lygus didesniam iš šių dviejų kapitalo reikalavimų:

(a) 

vėtros rizikos regione r kapitalo reikalavimui pagal A scenarijų, kaip nustatyta 3 dalyje;

(b) 

vėtros rizikos regione r kapitalo reikalavimui pagal B scenarijų, kaip nustatyta 4 dalyje.

3.  Visiems V priede nustatytiems regionams vėtros rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas pagal A scenarijų yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl tokios įvykių sekos:

(a) 

staiga prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 80 % nurodytų regione r vėtros sukeltų nuostolių;

(b) 

prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 40 % nurodytų regione r vėtros sukeltų nuostolių.

4.  Visiems V priede nustatytiems regionams vėtros rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas pagal B scenarijų yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl tokios įvykių sekos:

(a) 

staiga prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 100 % nurodytų regione r vėtros sukeltų nuostolių;

(b) 

prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 20 % nurodytų regione r vėtros sukeltų nuostolių.

5.  Visiems V priede nustatytiems regionams nurodyti vėtros sukelti nuostoliai konkrečiame regione r yra lygūs šiai sumai:

▼M6

image

▼B

čia:

▼M6 —————

▼B

(b) 

suma apima visus galimus regiono r rizikos zonų (i, j), kaip nustatyta IX priede, derinius;

(c) 

Corr(windstorm,r,i,j) – regiono r rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta XXII priede, taikomas vėtros rizikos koreliacijos koeficientas;

(d) 

WSI(windstorm,r,i) ir WSI(windstorm,r,j) – svertinės sumos, kuriomis apdrausta vėtros rizika regiono r rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta IX priede.

6.  Visiems V priede nustatytiems regionams ir visoms tų regionų rizikos zonoms, nustatytoms IX priede, svertinė suma, kuria apdrausta vėtros rizika konkretaus regiono r konkrečioje vėtros zonoje i, yra lygi:

▼M6

WSI (windstorm,r,i) = Q (windstorm,r) · W (windstorm,r,i) · SI (windstorm,r,i)

▼B

čia:

(a)

W(windstorm,r,i) – regiono r rizikos zonoje i taikomas vėtros rizikos koeficientas, kaip nustatyta X priede;

(b)

SI(windstorm,r,i) – suma, kuria apdrausta vėtros rizika regiono r vėtros zonoje i;

▼M6

(c)

Q(windstorm,r) – vėtros rizikos koeficientas, taikomas regionui r, kaip nustatyta V priede.

Kai suma, nustatyta konkrečiai rizikos zonai pagal pirmą pastraipą, viršija sumą (toliau šioje pastraipoje – mažesnė suma), lygią galimų nuostolių, kuriuos, atsižvelgiant į konkrečių draudimo liudijimų sąlygas (įskaitant bet kokias sutartyse nustatytas mokėjimo ribas), draudimo arba perdraudimo įmonė galėtų patirti dėl vėtros rizikos toje rizikos zonoje, sumai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, draudimo arba perdraudimo įmonė gali atlikti alternatyvų apskaičiavimą ir kaip mažesnę sumą nustatyti svertinę sumą, kuria apdrausta vėtros rizika toje rizikos zonoje.

▼B

7.  Visiems V priede nustatytiems regionams ir visoms tų regionų rizikos zonoms, nustatytoms IX priede, suma, kuria apdrausta vėtros rizika konkretaus regiono r konkrečioje vėtros zonoje i, yra lygi:

image

čia:

(a)

SI(property,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 7 ir 19 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta vėtros rizika, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i;

(b)

SI(onshore-property,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 6 ir 18 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta sausumoje turtui vėtros padaryta žala, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i.

8.  Regionuose, kurie nenustatyti XIII priede, vėtros rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl momentinio nuostolio, susijusio su kiekviena draudimo ir perdraudimo sutartimi, į kurią įtraukti bet kurie iš šių draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų:

(a) 

I priede nustatytos 7 arba 19 draudimo rūšies įsipareigojimai, apimantys vėtros riziką, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų;

(b) 

I priede nustatytos 6 arba 18 draudimo rūšies įsipareigojimai, susiję su sausumoje turtui vėtros padaryta žala, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų.

9.  8 dalyje nurodyto momentinio nuostolio suma neatskaičius sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, yra lygi šiai sumai:

image

čia:

(a) 

DIVwindstorm apskaičiuojama pagal III priedą, bet remiantis įmokomis, susijusiomis su 8 dalyje nurodytais įsipareigojimais, ir tik III priedo 8 punkte nustatytiems 5–18 regionams;

(b) 

Pwindstorm – įmokų, kurias pagal kiekvieną sutartį, į kurią įtraukti 8 dalyje nurodyti įsipareigojimai, draudimo arba perdraudimo įmonės turi uždirbti per ateinančius 12 mėnesių, įvertis; šiuo tikslu įmokos yra bendrosios, neatskaičius perdraudimo sutarčių įmokų.

122 straipsnis

Žemės drebėjimo rizikos submodulis

1.  Žemės drebėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus VI priede nustatytų regionų derinius (r, s);

(b) 

CorrEQ(r,s) – regionams r ir s, nustatytiems VI priede, taikomas žemės drebėjimo rizikos koreliacijos koeficientas;

(c) 

SCR(earthquake,r) ir SCR(earthquake,s) – žemės drebėjimo rizikos atitinkamai regionuose r ir s kapitalo reikalavimas;

(d) 

SCR(earthquake,other) – žemės drebėjimo rizikos regionuose, kurie nenustatyti XIII priede, kapitalo reikalavimas.

2.   ►M6  Visiems VI priede nustatytiems regionams žemės drebėjimo rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi šiai sumai: ◄

▼M6

image

▼B

čia:

▼M6 —————

▼B

(b) 

suma apima visus galimus regiono r rizikos zonų (i, j), kaip nustatyta IX priede, derinius;

(c) 

Corr(earthquake,r,i,j) – regiono r rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta XXIII priede, taikomas žemės drebėjimo rizikos koreliacijos koeficientas;

(d) 

WSI(earthquake,r,i) ir WSI(earthquake,r,j) – svertinės sumos, kuriomis apdrausta žemės drebėjimo rizika regiono r rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta IX priede.

3.  Visiems VI priede nustatytiems regionams ir visoms tų regionų rizikos zonoms, nustatytoms IX priede, svertinė suma, kuria apdrausta žemės drebėjimo rizika konkretaus regiono r konkrečioje žemės drebėjimo zonoje i, yra lygi:

▼M6

WSI (earthquake,r,i) = Q (earthquake,r) · W (earthquake,r,i) · SI (earthquake,r,i)

▼B

čia:

(a)

W(earthquake,r,i) – regiono r rizikos zonoje i taikomas žemės drebėjimo rizikos koeficientas, kaip nustatyta X priede;

(b)

SI(earthquake,r,i) – suma, kuria apdrausta žemės drebėjimo rizika regiono r žemės drebėjimo zonoje i;

▼M6

(c)

Q(earthquake,r) – žemės drebėjimo rizikos koeficientas, taikomas regionui r, kaip nustatyta VI priede.

Kai suma, nustatyta konkrečiai rizikos zonai pagal pirmą pastraipą, viršija sumą (toliau šioje pastraipoje – mažesnė suma), lygią galimų nuostolių, kuriuos, atsižvelgiant į konkrečių draudimo liudijimų sąlygas (įskaitant bet kokias sutartyse nustatytas mokėjimo ribas), draudimo arba perdraudimo įmonė galėtų patirti dėl žemės drebėjimo rizikos toje rizikos zonoje, sumai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, draudimo arba perdraudimo įmonė gali atlikti alternatyvų apskaičiavimą ir kaip mažesnę sumą nustatyti svertinę sumą, kuria apdrausta žemės drebėjimo rizika toje rizikos zonoje.

▼B

4.  Visiems VI priede nustatytiems regionams ir visoms tų regionų rizikos zonoms, nustatytoms IX priede, suma, kuria apdrausta žemės drebėjimo rizika konkretaus regiono r konkrečioje žemės drebėjimo zonoje i, yra lygi:

image

čia:

(a)

SI(property,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 7 ir 19 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta žemės drebėjimo rizika, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i;

(b)

SI(onshore-property,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 6 ir 18 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta sausumoje turtui žemės drebėjimo padaryta žala, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i.

5.  Regionuose, kurie nenustatyti XIII priede, žemės drebėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl momentinio nuostolio, susijusio su kiekviena draudimo ir perdraudimo sutartimi, į kurią įtrauktas vienas iš šių draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų arba jie abu:

(a) 

I priede nustatytos 7 arba 19 draudimo rūšies įsipareigojimai, apimantys žemės drebėjimo riziką, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų;

(b) 

I priede nustatytos 6 ir 18 draudimo rūšies įsipareigojimai, susiję su sausumoje turtui žemės drebėjimo padaryta žala, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų.

6.  5 dalyje nurodyto momentinio nuostolio suma neatskaičius sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, yra lygi šiai sumai:

image

čia:

(a) 

DIVearthquake apskaičiuojama pagal III priedą, bet remiantis įmokomis, susijusiomis su 5 dalies a ir b punktuose nurodytais įsipareigojimais, ir tik III priede nustatytiems 5–18 regionams;

(b) 

Pearthquake – įmokų, kurias pagal kiekvieną sutartį, į kurią įtraukti 5 dalies a ir b punktuose nurodyti įsipareigojimai, draudimo arba perdraudimo įmonės turi uždirbti per ateinančius 12 mėnesių, įvertis; šiuo tikslu įmokos yra bendrosios, neatskaičius perdraudimo sutarčių įmokų.

123 straipsnis

Potvynio rizikos submodulis

1.  Potvynio rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus VII priede nustatytų regionų derinius (r, s),

(b) 

CorrFL(r,s) – regionams r ir s, nustatytiems VII priede, taikomas potvynio rizikos koreliacijos koeficientas;

(c) 

SCR(flood,r) ir SCR(flood,s) – potvynio rizikos atitinkamai regionuose r ir s kapitalo reikalavimas;

(d) 

SCR(flood,other) – potvynio rizikos regionuose, kurie nenustatyti XIII priede, kapitalo reikalavimas.

2.  Visiems VII priede nustatytiems regionams potvynio rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas bus lygus didesniam iš šių kapitalo reikalavimų:

(a) 

potvynio rizikos regione r kapitalo reikalavimui pagal A scenarijų, kaip nustatyta 3 dalyje;

(b) 

potvynio rizikos regione r kapitalo reikalavimui pagal B scenarijų, kaip nustatyta 4 dalyje.

3.  Visiems VII priede nustatytiems regionams potvynio rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas pagal A scenarijų yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl tokios įvykių sekos:

(a) 

staiga prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 65 % nurodytų regione r potvynio sukeltų nuostolių;

(b) 

prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 45 % nurodytų regione r potvynio sukeltų nuostolių.

4.  Visiems VII priede nustatytiems regionams potvynio rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas pagal B scenarijų yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl tokios įvykių sekos:

(a) 

staiga prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 100 % nurodytų regione r potvynio sukeltų nuostolių;

(b) 

prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 10 % nurodytų regione r potvynio sukeltų nuostolių.

5.  Visiems VII priede nustatytiems regionams nurodyti potvynio sukelti nuostoliai konkrečiame regione r yra lygūs šiai sumai:

▼M6

image

▼B

čia:

▼M6 —————

▼B

(b) 

suma apima visus galimus regiono r rizikos zonų (i, j), kaip nustatyta IX priede, derinius;

(c) 

Corr(flood,r,i,j) – regiono r potvynio zonose i ir j, kaip nustatyta XXIV priede, taikomas potvynio rizikos koreliacijos koeficientas;

(d) 

WSI(flood,r,i) ir WSI(flood,r,j) – svertinės sumos, kuriomis apdrausta potvynio rizika regiono r rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta IX priede.

6.  Visiems VII priede nustatytiems regionams ir visoms tų regionų rizikos zonoms, nustatytoms IX priede, svertinė suma, kuria apdrausta potvynio rizika konkretaus regiono r konkrečioje potvynio zonoje i, yra lygi:

▼M6

WSI (flood,r,i) = Q (flood,r) · W (flood,r,i) · SI (flood,r,i)

▼B

čia:

(a)

W(flood,r,i) – regiono r rizikos zonoje i taikomas potvynio rizikos koeficientas, kaip nustatyta X priede;

(b)

SI(flood,r,i) – suma, kuria apdrausta potvynio rizika regiono r potvynio zonoje i;

▼M6

(c)

Q(flood,r) – potvynio rizikos koeficientas, taikomas regionui r, kaip nustatyta VII priede.

Kai suma, nustatyta konkrečiai rizikos zonai pagal pirmą pastraipą, viršija sumą (toliau šioje pastraipoje – mažesnė suma), lygią galimų nuostolių, kuriuos, atsižvelgiant į konkrečių draudimo liudijimų sąlygas (įskaitant bet kokias sutartyse nustatytas mokėjimo ribas), draudimo arba perdraudimo įmonė galėtų patirti dėl potvynio rizikos toje rizikos zonoje, sumai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, draudimo arba perdraudimo įmonė gali atlikti alternatyvų apskaičiavimą ir kaip mažesnę sumą nustatyti svertinę sumą, kuria apdrausta potvynio rizika toje rizikos zonoje.

▼B

7.   ►M6  Visiems VII priede nustatytiems regionams ir visoms tų regionų rizikos zonoms, nustatytoms IX priede, suma, kuria apdrausta potvynio rizika konkretaus regiono r konkrečioje rizikos zonoje i, yra lygi: ◄

image

čia:

(a)

SI(property,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 7 ir 19 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta potvynio rizika, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i;

(b)

SI(onshore-property,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 6 ir 18 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta sausumoje turtui potvynio padaryta žala, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i;

(c)

SI(motor,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 5 ir 17 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta potvynio rizika, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i.

8.  Regionuose, kurie nenustatyti XIII priede, potvynio rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl momentinio nuostolio, susijusio su kiekviena draudimo ir perdraudimo sutartimi, į kurią įtraukti bet kurie iš šių draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų:

(a) 

I priede nustatytos 7 ar 19 draudimo rūšies įsipareigojimai, apimantys potvynio riziką, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų;

(b) 

I priede nustatytos 6 ar 18 draudimo rūšies įsipareigojimai, susiję su sausumoje turtui potvynio padaryta žala, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų;

(c) 

I priede nustatytos 5 ar 17 draudimo rūšies įsipareigojimai, apimantys potvynio riziką, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų.

9.  8 dalyje nurodyto momentinio nuostolio suma neatskaičius sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, yra lygi šiai sumai:

image

čia:

(a) 

DIVflood apskaičiuojama pagal III priedą, bet remiantis įmokomis, susijusiomis su 8 dalies a, b ir c punktuose nurodytais įsipareigojimais, ir tik III priedo 8 punkte nustatytiems 5–18 regionams;

(b) 

Pflood – įmokų, kurias pagal kiekvieną sutartį, į kurią įtraukti 8 dalies a, b ir c punktuose nurodyti įsipareigojimai, draudimo arba perdraudimo įmonės turi uždirbti per ateinančius 12 mėnesių, įvertis; šiuo tikslų įmokos yra bendrosios, neatskaičius perdraudimo sutarčių įmokų.

124 straipsnis

Krušos rizikos submodulis

1.  Krušos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus VIII priede nustatytų regionų derinius (r, s),

(b) 

CorrHL(r,s) – regionams r ir s, nustatytiems VIII priede, taikomas krušos rizikos koreliacijos koeficientas;

(c) 

SCR(hail,r) ir SCR(hail,s) – krušos rizikos atitinkamai regionuose r ir s kapitalo reikalavimas;

(d) 

SCR(hail,other) – krušos rizikos regionuose, kurie nenustatyti XIII priede, kapitalo reikalavimas.

2.  Visiems VIII priede nustatytiems regionams krušos rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas yra lygus didesniam iš šių kapitalo reikalavimų:

(a) 

krušos rizikos regione r kapitalo reikalavimui pagal A scenarijų;

(b) 

krušos rizikos regione r kapitalo reikalavimui pagal B scenarijų.

3.  Visiems VIII priede nustatytiems regionams krušos rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas pagal A scenarijų yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl tokios įvykių sekos:

(a) 

staiga prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 70 % nurodytų regione r krušos sukeltų nuostolių;

(b) 

prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 50 % nurodytų regione r krušos sukeltų nuostolių.

4.  Visiems VIII priede nustatytiems regionams krušos rizikos konkrečiame regione r kapitalo reikalavimas pagal B scenarijų yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl tokios įvykių sekos:

(a) 

staiga prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 100 % nurodytų regione r krušos sukeltų nuostolių;

(b) 

prarandama suma, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 20 % nurodytų regione r krušos sukeltų nuostolių.

5.  Visiems VIII priede nustatytiems regionams nurodyti krušos sukelti nuostoliai konkrečiame regione r yra lygūs šiai sumai:

▼M6

image

▼B

čia:

▼M6 —————

▼B

(b) 

suma apima visus galimus regiono r rizikos zonų (i, j), kaip nustatyta IX priede, derinius;

(c) 

Corr(hail,r,i,j) – regiono r rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta XXV priede, taikomas krušos rizikos koreliacijos koeficientas;

(d) 

WSI(hail,r,i) ir WSI(hail,r,j) – svertinės sumos, kuriomis apdrausta krušos rizika regiono r rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta IX priede.

6.  Visiems VIII priede nustatytiems regionams ir visoms tų regionų rizikos zonoms, nustatytoms IX priede, svertinė suma, kuria apdrausta krušos rizika konkretaus regiono r konkrečioje krušos zonoje i, yra lygi:

▼M6

WSI (hail,r,i) = Q (hail,r) · W (hail,r,i) · SI (hail,r,i)

▼B

čia:

(a)

W(hail,r,i) r regiono rizikos zonoje i taikomas krušos rizikos koeficientas, kaip nustatyta X priede;

(b)

SI(hail,r,i) – suma, kuria apdrausta krušos rizika regiono r krušos zonoje i;

▼M6

(c)

Q(hail,r) – krušos rizikos koeficientas, taikomas regionui r, kaip nustatyta VIII priede.

Kai suma, nustatyta konkrečiai rizikos zonai pagal pirmą pastraipą, viršija sumą (toliau šioje pastraipoje – mažesnė suma), lygią galimų nuostolių, kuriuos, atsižvelgiant į konkrečių draudimo liudijimų sąlygas (įskaitant bet kokias sutartyse nustatytas mokėjimo ribas), draudimo arba perdraudimo įmonė galėtų patirti dėl krušos rizikos toje rizikos zonoje, sumai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, draudimo arba perdraudimo įmonė gali atlikti alternatyvų apskaičiavimą ir kaip mažesnę sumą nustatyti svertinę sumą, kuria apdrausta krušos rizika toje rizikos zonoje.

▼B

7.  Visiems VIII priede nustatytiems regionams ir visoms krušos zonoms suma, kuria apdrausta krušos rizika konkretaus regiono r konkrečioje krušos zonoje i, yra lygi:

image

čia:

(a)

SI(property,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 7 ir 19 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta krušos rizika, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i;

(b)

SI(onshore-property,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 6 ir 18 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta sausumoje turtui krušos padaryta žala, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i;

(c)

SI(motor,r,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 5 ir 17 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta krušos rizika, kai rizika yra regiono r rizikos zonoje i.

8.  Regionuose, kurie nenustatyti XIII priede, krušos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl momentinio nuostolio, susijusio su kiekviena draudimo ir perdraudimo sutartimi, į kurią įtrauktas vienas arba keli iš šių draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų:

(a) 

I priede nustatytos 7 ar 19 draudimo rūšies įsipareigojimai, apimantys krušos riziką, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų;

(b) 

I priede nustatytos 6 ar18 draudimo rūšies įsipareigojimai, susiję su sausumoje turtui krušos padaryta žala, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų;

(c) 

I priede nustatytos 5 ar 17 draudimo rūšies įsipareigojimai, apimantys krušos riziką, kai rizika nėra viename iš XIII priede nustatytų regionų.

9.  8 dalyje nurodyto momentinio nuostolio suma neatskaičius sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, yra lygi šiai sumai:

image

čia:

(a) 

DIVhail apskaičiuojama pagal III priedą, bet remiantis įmokomis, susijusiomis su 8 dalies a, b ir c punktuose nurodytais įsipareigojimais, ir tik III priede nustatytiems 5–18 regionams;

(b) 

Phail – įmokų, kurias pagal kiekvieną sutartį, į kurią įtraukti 8 dalies a, b ir c punktuose nurodyti įsipareigojimai, draudimo arba perdraudimo įmonės turi uždirbti per ateinančius 12 mėnesių, įvertis; šiuo tikslu įmokos yra bendrosios, neatskaičius perdraudimo sutarčių įmokų.

125 straipsnis

Smegduobių rizikos submodulis

1.  Smegduobių rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi:

▼M6

image

▼B

čia:

(a) 

suma apima visus galimus Prancūzijos rizikos zonų (i, j), kaip nustatyta IX priede, derinius;

(b) 

Corr(subsidence,i,j) – rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta XXVI priede, taikomas smegduobių rizikos koreliacijos koeficientas;

(c) 

WSI(subsidence,i) ir WSI(subsidence,j) – svertinės sumos, kuriomis apdrausta smegduobių rizika Prancūzijos rizikos zonose i ir j, kaip nustatyta IX priede.

2.  Visoms smegduobių zonoms svertinė suma, kuria apdrausta smegduobių rizika konkrečioje Prancūzijos rizikos zonoje i, kaip nustatyta IX priede, yra lygi:

▼M6

WSI (subsidence,i) = 0,0005 · W (subsidence,i) · SI (subsidence,i)

▼B

čia:

(a)

W(subsidence,i) – rizikos zonoje i taikomas smegduobių rizikos koeficientas, kaip nustatyta X priede;

(b)

SI(subsidence,i) – suma, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 7 ir 19 draudimo rūšis, susijusi su sutartimis, į kurias įtraukta gyvenamiesiems pastatams smegduobių zonoje i kylanti smegduobių rizika.

▼M6

Kai suma, nustatyta konkrečiai rizikos zonai pagal pirmą pastraipą, viršija sumą (toliau šioje pastraipoje – mažesnė suma), lygią galimų nuostolių, kuriuos, atsižvelgiant į konkrečių draudimo liudijimų sąlygas (įskaitant bet kokias sutartyse nustatytas mokėjimo ribas), draudimo arba perdraudimo įmonė galėtų patirti dėl smegduobių rizikos toje rizikos zonoje, sumai, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, draudimo arba perdraudimo įmonė gali atlikti alternatyvų apskaičiavimą ir kaip mažesnę sumą nustatyti svertinę sumą, kuria apdrausta smegduobių rizika toje rizikos zonoje.

▼B

126 straipsnis

Katastrofų scenarijų aiškinimas

1.  Taikydamos 121 straipsnio 3 ir 4 dalis, 123 straipsnio 3 ir 4 dalis, 124 straipsnio 3 ir 4 dalis, draudimo ir perdraudimo įmonės kapitalo reikalavimo apskaičiavimą grindžia šiomis prielaidomis:

(a) 

du iš eilės įvykiai, nurodyti tuose straipsniuose, yra nesusiję;

(b) 

draudimo ir perdraudimo įmonės tarp tų dviejų įvykių nenustato naujų draudimo rizikos mažinimo priemonių.

2.  Nepaisant 83 straipsnio 1 dalies d punkto, kai esamose perdraudimo sutartyse leidžiamas atitaisymas, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia į būsimus valdymo veiksmus, susijusius su atitaisymu tarp pirmo ir antro įvykio. Prielaidos apie būsimus valdymo veiksmus yra tikroviškos, objektyvios ir patikrinamos.

127 straipsnis

Neproporcinio turto perdraudimo katastrofų rizikos submodulis

1.  Neproporcinio turto perdraudimo katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl momentinio nuostolio, susijusio su kiekviena perdraudimo sutartimi, į kurią įtraukti I priede nustatytos 28 draudimo rūšies perdraudimo įsipareigojimai, išskyrus neproporcinio perdraudimo įsipareigojimus, susijusius su draudimo įsipareigojimais, įtrauktais į I priede nustatytas 9 ir 21 draudimo rūšis.

2.  1 dalyje nurodyto momentinio nuostolio suma neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų yra lygi:

image

čia:

(a) 

DIVnpproperty apskaičiuojama pagal III priedą, bet remiantis draudimo ir perdraudimo įmonės uždirbtomis įmokomis pagal I priede nustatytą 28 draudimo rūšį, išskyrus neproporcinio perdraudimo įsipareigojimus, susijusius su draudimo įsipareigojimais, įtrauktais į I priede nustatytas 9 ir 21 draudimo rūšis;

(b) 

Pproperty – įmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turi uždirbti per ateinančius 12 mėnesių pagal kiekvieną sutartį, į kurią įtraukti I priede nustatyti 28 draudimo rūšies perdraudimo įsipareigojimai, išskyrus neproporcinio perdraudimo įsipareigojimus, susijusius su draudimo įsipareigojimais, įtrauktais į I priede nustatytas 9 ir 21 draudimo rūšis, įvertis; šiuo tikslu įmokos yra bendrosios, neatskaičius perdraudimo sutarčių įmokų.

128 straipsnis

Žmogaus sukeltų katastrofų rizikos submodulis

1.  Žmogaus sukeltų katastrofų rizikos submodulį sudaro visi šie submoduliai:

(a) 

motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės rizikos submodulis;

(b) 

jūrų transporto rizikos submodulis;

(c) 

oro transporto rizikos submodulis;

(d) 

gaisrų rizikos submodulis;

(e) 

civilinės atsakomybės rizikos submodulis;

(f) 

kredito ir laidavimo rizikos submodulis.

2.  Žmogaus sukeltų katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus 1 dalyje nustatytus submodulius,

(b) 

SCRi – submodulio i kapitalo reikalavimas.

129 straipsnis

Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės rizikos submodulis

1.  Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi šiai sumai eurais:

image

čia:

(a)

Na – transporto priemonių, apdraustų draudimo arba perdraudimo įmonės pagal I priede nustatytas 4 ir 16 draudimo rūšis, kai nustatytoji draudimo liudijimų riba yra didesnė negu 24 000 000 EUR, skaičius;

(b)

Nb – transporto priemonių, apdraustų draudimo arba perdraudimo įmonės pagal I priede nustatytas 4 ir 16 draudimo rūšis, kai nustatytoji draudimo liudijimų riba yra lygi 24 000 000 EUR arba mažesnė, skaičius.

Motorinių transporto priemonių, kurioms taikomi draudimo arba perdraudimo įmonės proporcinio perdraudimo įsipareigojimai, skaičius įvertinamas pagal santykinę įmonės įsipareigojimų, susijusių su motorinių transporto priemonių draudimo suma, dalį.

2.  Nustatytoji draudimo liudijimų riba, nurodyta 1 dalyje, yra lygi bendrai motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimo ribai arba, kai draudimo liudijimo sąlygose tokia riba nenustatyta, ribų, taikomų žalos turtui arba asmens sužalojimo atvejais, sumai. Kai draudimo liudijimo riba yra nurodyta kaip didžiausia vienam nukentėjusiam asmeniui skiriama suma, nustatytoji draudimo liudijimo riba grindžiama prielaida, kad nukentėjusių asmenų yra dešimt.

▼M6

130 straipsnis

Jūrų transporto rizikos submodulis

1.  Jūrų transporto rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

a) 

SCRvessel – laivų susidūrimo rizikos kapitalo reikalavimas;

b) 

SCRplatform – platformos sprogimo rizikos kapitalo reikalavimas.

2.  Laivų susidūrimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri yra lygi:

L vessel = max v (SI (hull,v) + SI (liab,v)+ SI (pollution,v))

čia:

a) 

didžiausia vertė (max) yra susijusi su visais jūrų, ežerų, upių ir kanalų laivais, kuriuos draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė nuo laivų susidūrimo pagal I priede nustatytas 6, 18 ir 27 draudimo rūšis, kai laivo draudžiamoji vertė yra ne mažesnė kaip 250 000 EUR;

b) 

SI(hull,v) – suma, kuria, atėmus sumas, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė gali atgauti pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė ir perdraudė laivo v korpusą;

c) 

SI(liab,v) – suma, kuria, atėmus sumas, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė gali atgauti pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė ir perdraudė jūrų transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę laivo v atžvilgiu;

d) 

SI(pollution,v) – suma, kuria, atėmus sumas, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė gali atgauti pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė ir perdraudė su laivu v susijusią taršos nafta padarytą žalą.

Nustatydamos SI(hull,v) , SI(liab,v) ir SI(pollution,v) , draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia tik į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, pagal kurių sąlygas išmokos būtų mokamos su laivu v susijusių draudimo reikalavimų atveju. Į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, kai išmoka priklauso nuo draudimo reikalavimų, nesusijusių su laivu v, neatsižvelgiama.

Jeigu atėmus atgautinas sumas laivų susidūrimo rizikos kapitalo reikalavimu laivų susidūrimo rizika, kurią patiria draudimo arba perdraudimo įmonė, būtų nepakankamai įvertinta, draudimo arba perdraudimo įmonė SI(hull,v) , SI(liab,v) ar SI(pollution,v) apskaičiuoja neatskaičius atgautinų sumų.

3.  Platformos sprogimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri yra lygi:

L platform = max p (SI p )

čia:

a) 

didžiausia vertė (max) yra susijusi su visomis naftos ir dujų jūrų platformomis, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė nuo platformos sprogimo pagal I priede nustatytas 6, 18 ir 27 draudimo rūšis;

b) 

SIp – sukaupta suma, kuria, atėmus sumas, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė gali atgauti pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė šiuos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus, susijusius su platforma p:

i) 

įsipareigojimus kompensuoti žalą turtui;

ii) 

įsipareigojimus kompensuoti išlaidas dėl nuolaužų pašalinimo;

iii) 

įsipareigojimus kompensuoti gamybos pajamų netekimą;

iv) 

įsipareigojimus kompensuoti gręžinio užsandarinimo arba gręžinio padarymo saugiu išlaidas;

v) 

civilinės atsakomybės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus.

Nustatydamos SIp , draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia tik į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, pagal kurių sąlygas išmokos būtų mokamos su platforma p susijusių draudimo reikalavimų atveju. Į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, kai išmoka priklauso nuo draudimo reikalavimų, nesusijusių su platforma p, neatsižvelgiama.

Jeigu atėmus atgautinas sumas platformos sprogimo rizikos kapitalo reikalavimu platformos sprogimo rizika, kurią patiria draudimo arba perdraudimo įmonė, būtų nepakankamai įvertinta, draudimo arba perdraudimo įmonė SI p apskaičiuoja neatskaičius atgautinų sumų.

▼B

131 straipsnis

Oro transporto rizikos submodulis

▼M6

Oro transporto rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri yra lygi:

▼B

image

čia:

(a) 

didžiausia vertė (max) susijusi su visais orlaiviais, kuriuos draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė pagal I priede nustatytas 6, 18 ir 27 draudimo rūšis;

▼M6

(b) 

SIa – suma, kuria, atėmus sumas, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė gali atgauti pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė ir perdraudė orlaivio korpusą ir oro transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę orlaivio a atžvilgiu.

Taikant šį straipsnį, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia tik į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, pagal kurių sąlygas išmokos būtų mokamos su orlaiviu a susijusių draudimo reikalavimų atveju. Į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, kai išmoka priklauso nuo draudimo reikalavimų, nesusijusių su orlaiviu a, neatsižvelgiama.

Jeigu atėmus atgautinas sumas oro transporto rizikos kapitalo reikalavimu oro transporto rizika, kurią patiria draudimo arba perdraudimo įmonė, būtų nepakankamai įvertinta, draudimo arba perdraudimo įmonė SIa apskaičiuoja neatskaičius atgautinų sumų.

▼B

132 straipsnis

Gaisro rizikos submodulis

▼M6

1.  Gaisro rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri yra lygi sumai, kuria draudimo arba perdraudimo įmonė apdraudė didžiausią gaisro rizikos koncentraciją.

2.  Draudimo arba perdraudimo įmonės didžiausia gaisro rizikos koncentracija – tai pastatų, apdraustų didžiausia suma, atėmus sumas, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė gali atgauti pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių, grupė, atitinkanti visas šias sąlygas:

a) 

draudimo arba perdraudimo įmonė turi su kiekvienu pastatu susijusių I priede nustatytų 7 ir 19 draudimo rūšių draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų, apimančių žalą dėl gaisro arba sprogimo, įskaitant gaisrą arba sprogimą dėl teroro aktų;

b) 

visi pastatai yra iš dalies arba visiškai išsidėstę 200 metrų spinduliu.

Nustatydamos sumą, kuria draudžiama pastatų grupė, draudimo ir perdraudimo įmonės atsižvelgia tik į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, pagal kurių sąlygas išmokos būtų mokamos su ta pastatų grupe susijusių draudimo reikalavimų atveju. Į perdraudimo sutartis ir specialiosios paskirties įmones, kai išmoka priklauso nuo draudimo reikalavimų, nesusijusių su ta pastatų grupe, neatsižvelgiama.

Jeigu atėmus atgautinas sumas gaisro rizikos kapitalo reikalavimu gaisro rizika, kurią patiria draudimo arba perdraudimo įmonė, būtų nepakankamai įvertinta, draudimo arba perdraudimo įmonė sumą, kuria draudžiama pastatų grupė, apskaičiuoja neatskaičius atgautinų sumų.

▼B

3.  2 dalyje nurodytai pastatų grupei gali būti taikoma viena arba kelios draudimo arba perdraudimo sutartys.

133 straipsnis

Civilinės atsakomybės rizikos submodulis

1.  Civilinės atsakomybės rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus civilinės atsakomybės rizikos grupių (i, j), kaip nustatyta XI priede, derinius;

(b) 

Corr(liability,i,j) – civilinės atsakomybės rizikos grupių i ir j, kaip nustatyta XI priede, civilinės atsakomybės rizikos koreliacijos koeficientas;

(c) 

SCR(liability,i) – civilinės atsakomybės rizikos grupės i civilinės atsakomybės rizikos kapitalo reikalavimas.

2.  Visoms XI priede nustatytoms civilinės atsakomybės rizikos grupėms konkrečios civilinės atsakomybės rizikos grupės i civilinės atsakomybės rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi:

image

čia:

(a)

f(liability,i) – XI priede nustatytos civilinės atsakomybės rizikos grupės i rizikos koeficientas;

(b)

P(liability,i) – įmokos, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė uždirbs per ateinančius 12 mėnesių dėl draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų, susijusių su civilinės atsakomybės rizikos grupe i; šiuo tikslu įmokos yra bendrosios, neatskaičius perdraudimo sutarčių įmokų.

3.  Pagrindinių nuosavų lėšų nuostolis, nurodytas 2 dalyje, apskaičiuojamas remiantis šiomis prielaidomis:

(a) 

civilinės atsakomybės rizikos grupės i nuostolio priežastis yra išmokų reikalavimai ni, o dėl šių reikalavimų patirti nuostoliai yra tipiniai draudimo arba perdraudimo įmonės veiklai, susijusiai su civilinės atsakomybės rizikos grupe i, ir jų suma yra lygi civilinės atsakomybės grupės i nuostoliui;

(b) 

išmokų reikalavimų ni skaičius yra lygus mažiausiam sveikajam skaičiui, didesniam už šią sumą:

image

čia:

i) 

f(liability,i) ir P(liability,i) apibrėžiami kaip 2 dalyje;

ii) 

Lim(i,1) – didžiausia draudimo arba perdraudimo įmonės teikiamo su civiline atsakomybe susijusios žalos atlyginimo riba civilinės atsakomybės grupėje i;

(c) 

kai draudimo arba perdraudimo įmonė suteikia neribotą draudimo apsaugą civilinės atsakomybės rizikos grupėje i, išmokų reikalavimų ni skaičius yra lygus vienam.

134 straipsnis

Kredito ir laidavimo rizikos submodulis

1.  Kredito ir laidavimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a)

SCRdefault – didelių kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizikos kapitalo reikalavimas;

(b)

SCRrecession – recesijos rizikos kapitalo reikalavimas.

2.  Didelių kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl dviejų didžiausių pozicijų, susijusių su į draudimo arba perdraudimo įmonės 9 ir 12 draudimo rūšis įtrauktais įsipareigojimais, momentinio įsipareigojimų neįvykdymo. Kapitalo reikalavimo apskaičiavimas yra grindžiamas prielaida, kad kiekvienos pozicijos nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra 10 % apdraustos sumos, susijusios su ta pozicija.

3.  Dvi didžiausios kredito draudimo pozicijos, nurodytos 2 dalyje, yra nustatomos remiantis kredito draudimo pozicijų grynojo nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, t. y. nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo atskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinas sumas, palyginimu.

4.  Recesijos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi 100 % įmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turi uždirbti per ateinančius 12 mėnesių pagal 9 ir 21 draudimo rūšis.

135 straipsnis

Kitų ne gyvybės katastrofų rizikos submodulis

Kitų ne gyvybės katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, yra lygi šiai sumai:

image

čia:

(a)

P1, P2, P3, P4 ir P5 – bendrosios įmokos neatskaičius pagal perdraudimo sutartis atgautinų sumų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė tikisi uždirbti per ateinančius 12 mėnesių ir kurios yra susijusios su XII priede nustatytomis 1–5 draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų grupėmis, įverčiai;

(b)

c1, c2, c3, c4 ir c5 – XII priede nustatytų 1–5 draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų grupių rizikos koeficientai.



3 SKIRSNIS

Gyvybės draudimo veiklos rizikos modulis

136 straipsnis

Koreliacijos koeficientai

1.  Gyvybės draudimo veiklos rizikos modulį sudaro visi šie submoduliai:

(a) 

mirtingumo rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punkte;

(b) 

ilgaamžiškumo rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punkte;

(c) 

neįgalumo ir sergamumo rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies antros pastraipos c punkte;

(d) 

gyvybės draudimo išlaidų rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies antros pastraipos d punkte;

(e) 

tikslinimo rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies antros pastraipos e punkte;

(f) 

galiojimo pabaigos rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies antros pastraipos f punkte;

(g) 

gyvybės katastrofų rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies antros pastraipos g punkte.

2.  Gyvybės draudimo veiklos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus 1 dalyje nustatytų submodulių derinius (i, j);

(b) 

CorrNL(i,j) – gyvybės draudimo veiklos rizikos koreliacijos koeficientas, taikomas submoduliams i ir j;

(c) 

SCRi ir SCRj – kapitalo reikalavimai, taikomi atitinkamai rizikos submoduliams i ir j.

3.  Direktyvos 2009/138/EB IV priedo 3 punkte nurodytas koreliacijos koeficientas Corri,j yra lygus šios koreliacinės matricos i eilėje ir j skiltyje nustatytam dydžiui:



j

i

Mirtingumas

Ilgaamžiškumas

Neįgalumas

Gyvybės draudimo išlaidos

Tikslinimas

Galiojimo pabaiga

Gyvybės katastrofos

Mirtingumas

1

– 0,25

0,25

0,25

0

0

0,25

Ilgaamžiškumas

– 0,25

1

0

0,25

0,25

0,25

0

Neįgalumas

0,25

0

1

0,5

0

0

0,25

Gyvybės draudimo išlaidos

0,25

0,25

0,5

1

0,5

0,5

0,25

Tikslinimas

0

0,25

0

0,5

1

0

0

Galiojimo pabaiga

0

0,25

0

0,5

0

1

0,25

Gyvybės katastrofos

0,25

0

0,25

0,25

0

0,25

1

137 straipsnis

Mirtingumo rizikos submodulis

1.  Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos mirtingumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl mirtingumo koeficientų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, momentinio nuolatinio padidėjimo 15 %.

2.  1 dalyje nurodytas mirtingumo koeficientų padidėjimas taikomas tik tiems draudimo liudijimams, kuriems dėl mirtingumo koeficientų padidėjimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos. Nustatant draudimo liudijimus, kuriems dėl mirtingumo koeficientų padidėjimo padidėja techniniai atidėjiniai be rizikos maržos, galima remtis šiomis prielaidomis:

(a) 

keli draudimo liudijimai, susiję su tuo pačiu apdraustu asmeniu, gali būti traktuojami taip, lyg jie būtų vienas draudimo liudijimas;

(b) 

kai apskaičiuojant techninius atidėjinius remiamasi 35 straipsnyje nurodytomis draudimo liudijimų grupėmis, nustatant draudimo liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja didėjant mirtingumo koeficientams, galima remtis tomis draudimo liudijimų grupėmis, o ne atskirais draudimo liudijimais, jei gaunamas rezultatas, kuris reikšmingai nesiskiria.

3.  Kiek tai susiję su perdraudimo įsipareigojimais, nustatant liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja didėjant mirtingumo koeficientams, atsižvelgiama tik į pagrindinius draudimo liudijimus ir laikomasi 2 dalies nuostatų.

138 straipsnis

Ilgaamžiškumo rizikos submodulis

1.  Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos ilgaamžiškumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl mirtingumo koeficientų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, momentinio nuolatinio sumažėjimo 20 %.

2.  1 dalyje nurodytas mirtingumo koeficientų sumažėjimas taikomas tik tiems draudimo liudijimams, kuriems dėl mirtingumo koeficientų sumažėjimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos. Nustatant draudimo liudijimus, kuriems dėl mirtingumo koeficientų sumažėjimo padidėja techniniai atidėjiniai be rizikos maržos, galima remtis šiomis prielaidomis:

(a) 

keli draudimo liudijimai, susiję su tuo pačiu apdraustu asmeniu, gali būti traktuojami taip, lyg jie būtų vienas draudimo liudijimas;

(b) 

kai apskaičiuojant techninius atidėjinius remiamasi 35 straipsnyje nurodytomis draudimo liudijimų grupėmis, nustatant draudimo liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja mažėjant mirtingumo koeficientams, galima remtis tomis draudimo liudijimų grupėmis, o ne atskirais draudimo liudijimais, jei gaunamas rezultatas, kuris reikšmingai nesiskiria.

3.  Kiek tai susiję su perdraudimo įsipareigojimais, nustatant liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja mažėjant mirtingumo koeficientams, atsižvelgiama tik į pagrindinius draudimo liudijimus ir laikomasi 2 dalies nuostatų.

139 straipsnis

Neįgalumo ir sergamumo rizikos submodulis

Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytos neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių nuolatinių pokyčių derinio:

(a) 

35 % padidėja neįgalumo ir sergamumo koeficientai, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, kad būtų atspindėta neįgalumo ir sergamumo patirtis per ateinančius 12 mėnesių;

(b) 

25 % padidėja neįgalumo ir sergamumo koeficientai, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, kad būtų atspindėta neįgalumo ir sergamumo patirtis visus mėnesius po ateinančių 12 mėnesių;

(c) 

20 % sumažėja su neįgalumu ir sergamumu susiję pasveikimo koeficientai, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius ateinantiems 12 mėnesių ir paskui – visiems vėlesniems metams.

140 straipsnis

Gyvybės draudimo išlaidų rizikos submodulis

Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytos gyvybės draudimo išlaidų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių nuolatinių pokyčių derinio:

(a) 

10 % padidėja išlaidų suma, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant techninius atidėjinius;

(b) 

1 procentiniu punktu padidėja išlaidų infliacijos norma (išreikšta procentine dalimi), naudojama apskaičiuojant techninius atidėjinius.

Kiek tai susiję su perdraudimo įsipareigojimais, draudimo ir perdraudimo įmonės tuos pokyčius taiko savo pačių išlaidoms ir prireikus – persidraudžiančių įmonių išlaidoms.

141 straipsnis

Tikslinimo rizikos submodulis

Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytos tikslinimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl anuiteto išmokų, susijusių tik su anuiteto draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais, kai išmokos, mokėtinos pagal pagrindinius draudimo liudijimus, gali padidėti dėl teisinės aplinkos pokyčių arba apdrausto asmens sveikatos būklės pokyčių, sumos momentinio nuolatinio padidėjimo 3 %.

142 straipsnis

Galiojimo pabaigos rizikos submodulis

1.  Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus didžiausiam iš šių kapitalo reikalavimų:

(a) 

galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimui;

(b) 

galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimui;

(c) 

masinės galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimui.

2.  Galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl pasinaudojimo atitinkamomis pasirinkimo galimybėmis, nustatytomis 4 ir 5 dalyse, koeficientų momentinio nuolatinio padidėjimo 50 %. Nepaisant to, padidėję pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficientai nėra didesni negu 100 %, ir pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficientų padidėjimas taikomas tik toms atitinkamoms pasirinkimo galimybėms, kuriomis pasinaudojus padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos.

3.  Galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl pasinaudojimo atitinkamomis pasirinkimo galimybėmis, nustatytomis 4 ir 5 dalyse, koeficientų momentinio nuolatinio sumažėjimo 50 %. Nepaisant to, sumažėję pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficientai nėra didesni negu 20 procentinių punktų, ir pasinaudojimo pasirinkimo galimybe koeficientų sumažėjimas taikomas tik toms atitinkamoms pasirinkimo galimybėms, kuriomis pasinaudojus sumažėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos.

4.  Atitinkamos pasirinkimo galimybės taikant 2 ir 3 dalis yra šios:

(a) 

visos teisės aktuose arba sutartyse nustatytos draudėjų teisės visiškai arba iš dalies nutraukti draudimo apsaugą, jos atsisakyti, ją sumažinti, apriboti arba sustabdyti arba leisti nustoti galioti draudimo liudijimui;

(b) 

visos teisės aktuose arba sutartyse nustatytos draudėjų teisės visiškai arba iš dalies nustatyti, atnaujinti, padidinti, išplėsti arba tęsti draudimo arba perdraudimo apsaugą.

Taikant b punktą, 2 ir 3 dalyse nurodytas pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficiento pasikeitimas taikomas koeficientui, iš kurio matyti, kad atitinkama pasirinkimo galimybe nepasinaudota.

5.  Kiek tai susiję su perdraudimo sutartimis, atitinkamos pasirinkimo galimybės taikant 2 ir 3 dalis yra šios:

(a) 

4 dalyje nurodytos draudėjų teisės, nustatytos perdraudimo sutartyse;

(b) 

4 dalyje nurodytos draudėjų teisės, nustatytos draudimo sutartyse, kuriomis grindžiamos perdraudimo sutartys;

(c) 

kai perdraudimo sutartys apima draudimo arba perdraudimo sutartis, kurios bus pasirašytos ateityje, potencialus draudėjas turi teisę tų draudimo arba perdraudimo sutarčių nesudaryti.

6.  Masinės galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių įvykių derinio:

(a) 

nutrūksta 70 % su Direktyvos 2009/138/EB 2 straipsnio 3 dalies b punkto iii ir iv papunkčiuose nurodytomis operacijomis susijusių draudimo sutarčių, dėl kurių nutrūkimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos, kai įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

i) 

draudėjas nėra fizinis asmuo ir draudimo sutarties nutrūkimo neturi tvirtinti pensijų fondo naudos gavėjai;

ii) 

draudėjas yra fizinis asmuo, veikiantis draudimo sutarties naudos gavėjų naudai, išskyrus atvejus, kai tą fizinį asmenį ir naudos gavėjus sieja šeimos ryšiai arba kai draudimo sutartis sudaroma privačių asmenų turto planavimo arba paveldėjimo tikslais, o draudimo sutarties naudos gavėjų yra iki 20;

(b) 

nutrūksta 40 % draudimo sutarčių (išskyrus draudimo sutartis, kurioms taikomas a punktas), dėl kurių nutrūkimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos;

(c) 

kai perdraudimo sutartys apima draudimo arba perdraudimo sutartis, kurios bus pasirašytos ateityje, 40 % sumažėja tų būsimų ►C1  draudimo arba perdraudimo sutarčių, naudotų apskaičiuojant techninius atidėjinius, skaičius. ◄

Pirmoje pastraipoje nurodyti įvykiai taikomi vienodai visoms atitinkamoms draudimo ir perdraudimo sutartims. Kiek tai susiję su perdraudimo sutartimis, a punkte nurodytas įvykis taikomas pagrindinėms draudimo sutartims.

Kad nustatytų draudimo arba perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų nuostolį, patirtą dėl a ir b punktuose nurodytų įvykių, įmonė skaičiavimus grindžia nutrūkimo rūšimi, kuri turi didžiausią neigiamą poveikį įmonės pagrindinėms nuosavoms lėšoms pagal kiekvieną draudimo sutartį.

7.  Kai didžiausias iš šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kapitalo reikalavimų ir didžiausias iš atitinkamų kapitalo reikalavimų, apskaičiuotų pagal šio reglamento 206 straipsnio 2 dalį, negrindžiami tuo pačiu scenarijumi, Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimas yra tas šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytas kapitalo reikalavimas, kurio atžvilgiu taikant pagrindinį scenarijų gaunamas didžiausias atitinkamas kapitalo reikalavimas, apskaičiuojamas pagal šio reglamento 206 straipsnio 2 dalį.

143 straipsnis

Gyvybės katastrofų rizikos submodulis

1.  Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytos gyvybės katastrofų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl mirtingumo koeficientų (išreikštų kaip procentinė dalis), naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, kad būtų atspindėta mirtingumo patirtis per ateinančius 12 mėnesių, momentinio padidėjimo 0,15 procentinio punkto.

2.  1 dalyje nurodytas mirtingumo koeficientų padidėjimas taikomas tik tiems draudimo liudijimams, kuriems dėl mirtingumo koeficientų, naudojamų mirtingumo patirčiai atspindėti per ateinančius 12 mėnesių, padidėjimo padidėtų techniniai atidėjiniai. Nustatant draudimo liudijimus, kuriems dėl mirtingumo koeficientų padidėjimo padidėja techniniai atidėjiniai be rizikos maržos, galima remtis šiomis prielaidomis:

(a) 

keli draudimo liudijimai, susiję su tuo pačiu apdraustu asmeniu, gali būti traktuojami taip, lyg jie būtų vienas draudimo liudijimas;

(b) 

kai apskaičiuojant techninius atidėjinius remiamasi 35 straipsnyje nurodytų draudimo liudijimų grupėmis, nustatant draudimo liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja didėjant mirtingumo koeficientams, galima remtis tomis draudimo liudijimų grupėmis, o ne atskirais draudimo liudijimais, jei gaunamas rezultatas, kuris reikšmingai nesiskiria.

3.  Kiek tai susiję su perdraudimo liudijimais, nustatant liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja didėjant mirtingumo koeficientams, atsižvelgiama tik į pagrindinius draudimo liudijimus ir laikomasi 2 dalies nuostatų.



4 SKIRSNIS

Sveikatos draudimo veiklos rizikos modulis

144 straipsnis

Sveikatos draudimo veiklos rizikos modulis

1.  Sveikatos draudimo veiklos rizikos modulį sudaro visi šie submoduliai:

(a) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos submodulis;

(b) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos submodulis;

(c) 

sveikatos katastrofų rizikos submodulis.

2.  Sveikatos draudimo veiklos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus 1 punkte nustatytų submodulių derinius (i, j);

(b) 

CorrH(i,j) – sveikatos draudimo veiklos rizikos koreliacijos koeficientas, taikomas submoduliams i ir j;

(c) 

SCRi ir SCRj – kapitalo reikalavimai, taikomi atitinkamai rizikos submoduliams i ir j.

3.  2 dalyje nurodytas koreliacijos koeficientas CorrH(i,j) – šios koreliacinės matricos i eilėje ir j skiltyje nustatytas elementas:



j

i

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, veikla

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamas pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, veikla

Sveikatos katastrofos

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, veikla

1

0,5

0,25

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamas pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, veikla

0,5

1

0,25

Sveikatos katastrofos

0,25

0,25

1

4.  Draudimo ir perdraudimo įmonės taiko:

(a) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos submodulį – sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams, įtrauktiems į I priede nustatytas 1, 2, 3, 13, 14, 15 ir 25 draudimo rūšis;

(b) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos submodulį – sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams, įtrauktiems į I priede nustatytas 29, 33 ir 35 draudimo rūšis;

(c) 

sveikatos katastrofų rizikos submodulį – sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams.

145 straipsnis

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos submodulis

1.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos submodulį sudaro šie submoduliai:

(a) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos submodulis;

(b) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos submodulis.

2.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a)

SCR(NSLTh,pr) – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos kapitalo reikalavimas;

(b)

SCR(NSLTh,lapse) – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimas.

146 straipsnis

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos submodulis

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a)

σNSLTh – standartinis nuokrypis, taikomas sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, nustatytas pagal 148 straipsnį;

(b)

VNSLTh – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos apimties matas, nustatytas pagal 147 straipsnį.

147 straipsnis

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos apimties matas

1.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos apimties matas yra lygus XIV priede nustatytų segmentų įmokų ir rezervų rizikos apimties matų sumai.

2.  Visiems XIV priede nustatytiems segmentams konkretaus segmento s apimties matas yra lygus:

image

čia:

(a)

V(prem,s) – segmento s įmokų rizikos apimties matas;

(b)

V(res,s) – segmento s rezervų rizikos apimties matas;

(c)

DIVs – segmento s geografinio diversifikavimo koeficientas.

3.  Visiems XIV priede nustatytiems segmentams konkretaus segmento s įmokų rizikos apimties matas yra lygus:

image

čia:

(a)

Ps – įmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turi uždirbti segmente s per ateinančius 12 mėnesių, įvertis;

(b)

P(last,s) – įmokos, kurias draudimo ir perdraudimo įmonė uždirbo segmente s per praėjusius 12 mėnesių;

(c)

FP(existing,s) – numatoma dabartinė įmokų, kurias dėl esamų sutarčių draudimo ir perdraudimo įmonė turi uždirbti segmente s po ateinančių 12 mėnesių, vertė;

▼M6

(d)

FP(future,s)

toliau nurodyta suma sutarčių, kurių pirminio pripažinimo data yra ateinančių 12 mėnesių laikotarpiu, atžvilgiu:

i) 

visoms tokioms sutartims, kurių pradinis terminas yra vieni metai arba mažiau, numatoma dabartinė įmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turi uždirbti segmente s, vertė neįtraukiant įmokų, kurios turi būti uždirbtos per 12 mėnesių nuo pirminio pripažinimo dienos;

ii) 

visoms tokioms sutartims, kurių pradinis terminas yra daugiau negu vieni metai, suma, lygi 30 % numatomos dabartinės įmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turi uždirbti segmente s po ateinančių 12 mėnesių, vertės.

▼B

4.  Visiems XIV priede nustatytiems segmentams draudimo ir perdraudimo įmonės gali pasirinkti 3 dalyje nustatyto apskaičiavimo alternatyvą, t. y. konkretaus segmento s įmokų rizikos apimties matą gali apskaičiuoti taikydamos šią formulę:

image

jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

(a) 

draudimo arba perdraudimo įmonės administracinis, valdymo arba priežiūros organas nusprendė, kad įmokos, kurias per ateinančius 12 mėnesių įmonė uždirbs segmente s, bus ne didesnės negu Ps ;

(b) 

draudimo arba perdraudimo įmonė nustatė veiksmingus kontrolės mechanizmus siekdama užtikrinti, kad nebus viršytos a punkte nurodytos uždirbtų įmokų ribos;

(c) 

draudimo arba perdraudimo įmonė savo priežiūros institucijai pranešė apie a punkte nurodytą sprendimą ir jo priėmimo priežastis.

Šioje dalyje šios formulės simbolių Ps , FP(existing,s) ir FP(future,s) reikšmės atitinka 3 dalies a, c ir d punktuose nurodytas reikšmes.

5.  Atliekant 3 ir 4 dalyse nurodytus skaičiavimus, naudojamos grynosios įmokos, atskaičius perdraudimo sutarčių įmokas. Neatskaitomos šios perdraudimo sutarčių įmokos:

(a) 

įmokos, susijusios su ►C1  ne draudimo įvykiais ◄ arba apmokėtomis draudimo žalomis, kurios neapskaitomos kaip pinigų srautai, nurodyti 41 straipsnio 3 dalyje;

(b) 

perdraudimo sutarčių, neatitinkančių 209, 210, 211 ir 213 straipsnių, įmokos.

6.  Visiems XIV priede nustatytiems segmentams konkretaus segmento rezervų rizikos apimties matas yra lygus atidėjinių, skirtų numatomoms segmento išmokoms padengti, tiksliausiam įverčiui, atskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinas sumas, jeigu perdraudimo sutartys arba specialiosios paskirties įmonės atitinka 209, 210, 211 ir 213 straipsnių nuostatas. Apimties matas negali būti neigiama suma.

7.  Visiems XIV priede nustatytiems segmentams numatytasis geografinio diversifikavimo koeficientas yra lygus 1 arba apskaičiuojamas pagal III priedą.

148 straipsnis

Standartinis nuokrypis, taikomas sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai

1.  Standartinis nuokrypis, taikomas sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, yra lygus:

image

čia:

(a) 

VNSLTh – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos apimties matas;

(b) 

suma apima visus galimus XIV priede nustatytų segmentų derinius (s, t);

(c) 

CorrHS(s,t) – segmentų s ir t, nustatytų XV priede, sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikos koreliacijos koeficientas;

(d) 

σs ir σt – standartiniai nuokrypiai, taikomi atitinkamai segmentų s ir t sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai;

(e) 

Vs ir Vt – atitinkamai segmentų s ir t, nurodytų XIV priede, įmokų ir rezervų rizikos apimties matai.

2.  Visų XIV priede nustatytų segmentų atveju standartinis nuokrypis, taikomas konkretaus segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, yra lygus:

image

čia:

(a)

σ(prem,s) – standartinis nuokrypis, taikomas segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai, nustatytas pagal 3 dalį;

(b)

σ(res,s) – standartinis nuokrypis, taikomas XIV priede nustatyto segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikai;

(c)

V(prem,s) – segmento s įmokų rizikos apimties matas, nurodytas 147 straipsnyje;

(d)

V(res,s) – segmento s rezervų rizikos apimties matas, nurodytas 147 straipsnyje.

3.  Visų XIV priede nustatytų segmentų atveju standartinis nuokrypis, taikomas konkretaus segmento sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai, yra lygus standartinio nuokrypio, taikomo XIV priede nustatyto segmento sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų, neišskaičiavus perdraudikų dalies, rizikai ir neproporcinio perdraudimo koregavimo koeficiento sandaugai. Visiems XIV priede nustatytiems segmentams neproporcinio perdraudimo koregavimo koeficientas yra lygus 100 %.

149 straipsnis

Sveikatos rizikos suvienodinimo sistemos

1.  Taikant Direktyvos 2009/138/EB 109a straipsnio 4 dalį, sveikatos draudimo įsipareigojimai, kuriems taikomos sveikatos rizikos suvienodinimo sistemos (HRES), nustatomi, valdomi ir tvarkomi atskirai nuo kitos draudimo įmonių veiklos, ir nėra jokių galimybių juos paversti sveikatos draudimo įsipareigojimais, kuriems netaikoma HRES.

2.  Jeigu draudimo rūšims taikoma HRES, standartinis nuokrypis, taikomas XIV priede nustatytų 1, 2 ir 3 segmentų sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, atitinka visus šiuos reikalavimus:

(a) 

standartiniai nuokrypiai nustatomi atskirai kiekvienam XIV priede nustatytam 1, 2 ir 3 segmentui ir atskirai draudimo įmokų ir rezervų rizikai;

(b) 

standartinis nuokrypis, taikomas kiekvieno iš XIV priede nustatytų segmentų draudimo įmokų rizikai, yra mažesnė iš šių sumų:

i) 

standartinis nuokrypis, taikomas to segmento, nustatyto XIV priede, sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai;

ii) 

didesnė iš šių sumų:

A. 

trečdalis standartinio nuokrypio, taikomo to segmento, nustatyto XIV priede, sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai;

B. 

draudimo įmonės sudėtinio rodiklio, kai tas rodiklis apima toliau nurodytas metines sumas, tipinio standartinio nuokrypio įvertis:

— 
išmokų, įskaitant susijusias išlaidas, ir techninių atidėjinių, atidėtų išmokoms, išmokamoms per metus pagal draudimo rūšis, kurioms taikoma HRES, įskaitant bet kokius pasikeitimus dėl HRES, sumą;
— 
per metus uždirbtas įmokas pagal draudimo rūšis, kurioms taikoma HRES;
(c) 

standartinis nuokrypis, taikomas kiekvieno iš XIV priede nustatytų segmentų rezervų rizikai, yra mažesnė iš šių sumų:

i) 

standartinis nuokrypis, taikomas to segmento, nustatyto XIV priede, sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikai;

ii) 

didesnė iš šių sumų:

A. 

trečdalis standartinio nuokrypio, taikomo to segmento, nustatyto XIV priede, sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikai;

B. 

draudimo įmonės atidėjinių vystymosi rodiklio, kai tas rodiklis apima toliau nurodytas metines sumas, tipinio standartinio nuokrypio įvertis:

— 
atidėjinių, skirtų išmokoms, kurios buvo numatytos metų pradžioje, tiksliausio įverčio metų pabaigoje ir bet kokių išmokų ir per metus apmokėtų išlaidų, susijusių su draudimo išmokomis, kurios buvo numatytos metų pradžioje, sumą; abi sumos apima bet kokius pakeitimus dėl HRES;
— 
atidėjinių, skirtų numatytoms išmokoms pagal draudimo rūšis, kurioms taikoma HRES, tiksliausią įvertį metų pradžioje, įskaitant bet kokius pakeitimus dėl HRES;
(d) 

standartinis nuokrypis nustatomas taikant pakankamus, tinkamus ir aktualius aktuarinius ir statistinius metodus;

(e) 

standartinis nuokrypis nustatomas remiantis išsamiais, tiksliais ir tinkamais duomenimis, kurie yra tiesiogiai susiję su draudimo rūšimis, kurioms taikoma HRES, ir atspindi vidutinį diversifikacijos laipsnį draudimo įmonių lygmeniu;

(f) 

standartinis nuokrypis nustatomas remiantis naujausia ir patikima informacija ir tikroviškomis prielaidomis;

(g) 

standartinis nuokrypis nustatomas taip pat atsižvelgiant į bet kokią riziką, kuri nesumažinama taikant HRES, visų pirma į riziką, nurodytą Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 4 dalies a punkte, ir riziką, kuri neatspindėta sveikatos katastrofų rizikos submodulyje ir kuri galėtų paveikti didelį skaičių draudimo įmonių, kurioms tuo pat metu būtų taikoma HRES;

(h) 

standartinio nuokrypio apskaičiavimo metodika ir standartinio nuokrypio apskaičiavimas skelbiami viešai.

3.  Kai įgyvendinimo aktu, priimtu pagal Direktyvos 2009/138/EB 109a straipsnio 4 dalį, nustatomas standartinis nuokrypis, taikomas sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai, susijusiai su draudimo rūšimis, kurioms taikoma HRES ir kurios atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, apskaičiuodamos šio reglamento 148 straipsnio 1 dalyje nurodytą standartinį nuokrypį, taikomą sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, draudimo įmonės, taiko tą standartinį nuokrypį, o ne standartinį nuokrypį, taikomą šio reglamento XIV priede nustatyto segmento sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai.

Kai HRES taikoma tik daliai draudimo įmonės segmento s draudimo rūšių, įmonė, apskaičiuodama standartinį nuokrypį, taikomą sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai, nurodytą 148 straipsnio 1 dalyje, taiko standartinį nuokrypį, taikomą segmento sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, kuris yra lygus:

image

čia:

(a)

σ(prem,s) – standartinis nuokrypis, taikomas XIV priede nustatyto segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai;

(b)

V(prem,s,nHRES) – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikos, susijusios su segmento s draudimo rūšimis, kurioms netaikoma HRES, apimties matas;

(c)

σ(prem,s,HRES) – standartinis nuokrypis, taikomas segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai, susijusiai su draudimo rūšimis, kurioms taikoma HRES, apskaičiuotas pagal 2 dalį;

(d)

V(prem,s,HRES) – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikos, susijusios su segmento s draudimo rūšimis, kurioms taikoma HRES, apimties matas.

V(prem,s,HRES) ir V(prem,s,nHRES) apskaičiuojama taip pat, kaip segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikos apimties matas, nurodytas 147 straipsnyje, bet apskaičiuojant V(prem,s,HRES) atsižvelgiama tik į draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus, kuriems taikoma HRES, o apskaičiuojant V(prem,s,nHRES) – tik į draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus, kuriems netaikoma HRES.

4.  Kai įgyvendinimo aktu, priimtu pagal Direktyvos 2009/138/EB 109a straipsnio 4 dalį, nustatomas standartinis nuokrypis, taikomas sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikai, susijusiai su draudimo rūšimis, kurioms taikoma HRES ir kurios atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, apskaičiuodamos šio reglamento 148 straipsnio 1 dalyje nurodytą standartinį nuokrypį, taikomą sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, draudimo įmonės taiko tą standartinį nuokrypį, o ne standartinį nuokrypį, taikomą šio reglamento XIV priede nustatyto segmento sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikai.

Kai HRES taikoma tik daliai draudimo įmonės segmento s draudimo rūšių, įmonė, apskaičiuodama standartinį nuokrypį, taikomą sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, nurodytą 148 straipsnio 1 dalyje, taiko standartinį nuokrypį, taikomą segmento sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų rizikai, kuris yra lygus:

image

čia:

(a)

σ(res,s) – standartinis nuokrypis, taikomas XIV priede nustatyto segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikai;

(b)

V(res,s,nHRES) – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikos, susijusios su segmento s draudimo rūšimis, kurioms netaikoma HRES, apimties matas;

(c)

σ(res,s,HRES) – standartinis nuokrypis, taikomas segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikai, susijusiai su draudimo rūšimis, kurioms taikoma HRES, apskaičiuotas pagal 2 dalį;

(d)

V(res,s,HRES) – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikos, susijusios su segmento s draudimo rūšimis, kurioms taikoma HRES, apimties matas.

V(res,s,nHRES) ir V(res,s,HRES) apskaičiuojama taip pat, kaip segmento s sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, rezervų rizikos apimties matas, nurodytas 147 straipsnyje, bet apskaičiuojant V(res,s,HRES) atsižvelgiama tik į draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus, kuriems taikoma HRES, o apskaičiuojant V(res,s,nHRES) – tik į draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus, kuriems netaikoma HRES.

5.  Draudimo ir perdraudimo įmonės standartinį nuokrypį, taikomą sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, įmokų ir rezervų rizikai, susijusiai su draudimo rūšimis, kurioms taikoma HRES, gali pakeisti draudimo ir perdraudimo įmonei būdingais parametrais pagal Direktyvos 2009/138/EB 104 straipsnio 7 dalį. Priežiūros institucijos gali reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės tuos standartinius nuokrypius pakeistų įmonei būdingais parametrais pagal Direktyvos 2009/138/EB 110 straipsnį.

150 straipsnis

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos submodulis

1.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal nepanašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos, nurodytos 145 straipsnio 1 dalies b punkte, kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių įvykių derinio:

(a) 

nutrūksta 40 % draudimo sutarčių, kai dėl jų nutrūkimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos;

(b) 

kai perdraudimo sutartys apima draudimo arba perdraudimo sutartis, kurios bus pasirašytos ateityje, 40 % sumažėja tų būsimų ►C1  draudimo arba perdraudimo sutarčių, naudotų apskaičiuojant techninius atidėjinius, skaičius. ◄

2.  1 dalyje nurodyti įvykiai taikomi vienodai visoms atitinkamoms draudimo ir perdraudimo sutartims. Kiek tai susiję su perdraudimo sutartimis, 1 dalies a punkte nurodytas įvykis taikomas pagrindinėms draudimo sutartims.

3.  Kad nustatytų draudimo arba perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų nuostolį, patirtą dėl 1 dalies a punkte nurodytų įvykių, įmonė skaičiavimus turi grįsti nutrūkimo rūšimi, kuri turi didžiausią neigiamą poveikį įmonės pagrindinėms nuosavoms lėšoms pagal kiekvieną draudimo sutartį.

151 straipsnis

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos submodulis

1.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos modulį sudaro visi šie submoduliai:

(a) 

sveikatos draudimo mirtingumo rizikos submodulis;

(b) 

sveikatos draudimo ilgaamžiškumo rizikos submodulis;

(c) 

sveikatos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos submodulis;

(d) 

sveikatos draudimo išlaidų rizikos submodulis;

(e) 

sveikatos draudimo tikslinimo rizikos submodulis;

(f) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos submodulis.

2.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus 1 punkte nustatytų submodulių derinius (i, j);

(b) 

CorrSLTH(i,j) – sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, veiklos rizikos koreliacijos parametras, taikomas atitinkamai rizikos submoduliams i ir j;

(c) 

SCRi ir SCRj – kapitalo reikalavimai, taikomi atitinkamai rizikos submoduliams i ir j.

3.  2 dalyje nurodytas koreliacijos koeficientas CorrSLTH(i,j) yra lygus šios koreliacinės matricos i eilėje ir j skiltyje nustatytam elementui:



j

i

Sveikatos draudimas, mirtingumas

Sveikatos draudimas, ilgaamžiškumas

Sveikatos draudimas, neįgalumas ir sergamumas

Sveikatos draudimas, draudimo išlaidos

Sveikatos draudimas, tikslinimas

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaiga

Sveikatos draudimas, mirtingumas

1

– 0,25

0,25

0,25

0

0

Sveikatos draudimas, ilgaamžiškumas

– 0,25

1

0

0,25

0,25

0,25

Sveikatos draudimas, neįgalumas ir sergamumas

0,25

0

1

0,5

0

0

Sveikatos draudimas, draudimo išlaidos

0,25

0,25

0,5

1

0,5

0,5

Sveikatos draudimas, tikslinimas

0

0,25

0

0,5

1

0

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaiga

0

0,25

0

0,5

0

1

152 straipsnis

Sveikatos draudimo mirtingumo rizikos submodulis

1.  Sveikatos draudimo mirtingumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl mirtingumo koeficientų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, momentinio nuolatinio padidėjimo 15 %.

2.  1 dalyje nurodytas mirtingumo koeficientų padidėjimas taikomas tik tiems draudimo liudijimams, kuriems dėl mirtingumo koeficientų padidėjimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos. Nustatant draudimo liudijimus, kuriems dėl mirtingumo koeficientų padidėja techniniai atidėjiniai be rizikos maržos, galima remtis šiomis prielaidomis:

(a) 

keli draudimo liudijimai, susiję su tuo pačiu apdraustu asmeniu, gali būti traktuojami taip, lyg jie būtų vienas draudimo liudijimas;

(b) 

kai apskaičiuojant techninius atidėjinius remiamasi 35 straipsnyje nurodytomis draudimo liudijimų grupėmis, nustatant draudimo liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja didėjant mirtingumo koeficientams, galima remtis tomis draudimo liudijimų grupėmis, o ne atskirais draudimo liudijimais, jei gaunamas rezultatas, kuris reikšmingai nesiskiria.

3.  Kiek tai susiję su perdraudimo įsipareigojimais, nustatant liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja didėjant mirtingumo koeficientams, atsižvelgiama tik į pagrindinius draudimo liudijimus ir laikomasi 2 dalies nuostatų.

153 straipsnis

Sveikatos draudimo ilgaamžiškumo rizikos submodulis

1.  Sveikatos draudimo ilgaamžiškumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl mirtingumo koeficientų, naudojamų apskaičiuojant techninius atidėjinius, momentinio nuolatinio sumažėjimo 20 %.

2.  1 dalyje nurodytas mirtingumo koeficientų sumažėjimas taikomas tik tiems draudimo liudijimams, kuriems dėl mirtingumo koeficientų sumažėjimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos. Nustatant draudimo liudijimus, kuriems dėl mirtingumo koeficientų sumažėjimo padidėja techniniai atidėjiniai be rizikos maržos, galima remtis šiomis prielaidomis:

(a) 

keli draudimo liudijimai, susiję su tuo pačiu apdraustu asmeniu, gali būti traktuojami taip, lyg jie būtų vienas draudimo liudijimas;

(b) 

kai apskaičiuojant techninius atidėjinius remiamasi 35 straipsnyje nurodytomis draudimo liudijimų grupėmis, nustatant draudimo liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja mažėjant mirtingumo koeficientams, galima remtis tomis draudimo liudijimų grupėmis, o ne atskirais draudimo liudijimais, jeigu gaunamas rezultatas, kuris reikšmingai nesiskiria.

3.  Kiek tai susiję su perdraudimo įsipareigojimais, nustatant liudijimus, kuriems techniniai atidėjiniai didėja mažėjant mirtingumo koeficientams, atsižvelgiama tik į pagrindinius draudimo liudijimus ir laikomasi 2 dalies nuostatų.

154 straipsnis

Sveikatos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos submodulis

1.  Sveikatos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus sumai:

(a) 

medicininių išlaidų draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimo;

(b) 

pajamų apsaugos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimo.

2.  Draudimo ir perdraudimo įmonės taiko:

(a) 

scenarijus, kuriais grindžiamas medicininių išlaidų draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas, – tik medicininių išlaidų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams, kai pagrindinė veikla vykdoma panašiu techniniu pagrindu kaip gyvybės draudimo veikla;

(b) 

scenarijus, kuriais grindžiamas pajamų apsaugos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimo apskaičiavimas, – tik pajamų apsaugos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams, kai pagrindinė veikla vykdoma panašiu techniniu pagrindu kaip gyvybės draudimo veikla.

155 straipsnis

Medicininių išlaidų draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimas

1.  Medicininių išlaidų draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus didesniam iš šių kapitalo reikalavimų:

(a) 

medicininių išmokų padidėjimo kapitalo reikalavimui;

(b) 

medicininių išmokų sumažėjimo kapitalo reikalavimui.

2.  Medicininių išmokų padidėjimo kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių nuolatinių pokyčių derinio:

(a) 

5 % padidėja medicininių išmokų suma, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant techninius atidėjinius;

(b) 

1 procentiniu punktu padidėja medicininių išmokų infliacijos norma (išreikšta kaip procentinė dalis), naudojama apskaičiuojant techninius atidėjinius.

3.  Medicininių išmokų sumažėjimo kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių nuolatinių pokyčių derinio:

(a) 

5 % sumažėja medicininių išmokų suma, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant techninius atidėjinius;

(b) 

1 procentiniu punktu sumažėja medicininių išmokų infliacijos norma (išreikšta kaip procentinė dalis), naudojama apskaičiuojant techninius atidėjinius.

156 straipsnis

Pajamų apsaugos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimas

Pajamų apsaugos draudimo neįgalumo ir sergamumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių nuolatinių pokyčių derinio:

(a) 

35 % padidėja neįgalumo ir sergamumo koeficientai, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, kad būtų atspindėti neįgalumo ir sergamumo atvejai per ateinančius 12 mėnesių;

(b) 

25 % padidėja neįgalumo ir sergamumo koeficientai, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, kad būtų atspindėti neįgalumo ir sergamumo atvejai vėlesniais metais po ateinančių 12 mėnesių;

(c) 

20 % sumažėja su neįgalumu ir sergamumu susiję pasveikimo koeficientai, kai tie koeficientai, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, yra mažesni negu 50 %;

(d) 

20 % padidėja su neįgalumu ir sergamumu susiję užsitęsimo koeficientai, kai tie koeficientai, naudojami apskaičiuojant techninius atidėjinius, yra lygūs 50 % arba mažesni.

157 straipsnis

Sveikatos draudimo išlaidų rizikos submodulis

Sveikatos draudimo išlaidų rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių nuolatinių pokyčių derinio:

(a) 

10 % padidėja išlaidų suma, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant techninius atidėjinius;

(b) 

1 procentiniu punktu padidėja išlaidų infliacijos norma (išreikšta kaip procentinė dalis), naudojama apskaičiuojant techninius atidėjinius.

Kiek tai susiję su perdraudimo įsipareigojimais, draudimo ir perdraudimo įmonės tuos pokyčius taiko savo pačių išlaidoms ir prireikus – persidraudžiančių įmonių išlaidoms.

158 straipsnis

Sveikatos draudimo tikslinimo rizikos submodulis

Sveikatos draudimo tikslinimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl anuiteto išmokų, susijusių tik su anuiteto draudimo ir perdraudimo įsipareigojimais, kai išmokos, mokėtinos pagal pagrindinius draudimo liudijimus, gali padidėti dėl infliacijos pokyčių, teisinės aplinkos pokyčių arba apdrausto asmens sveikatos būklės pokyčių, sumos momentinio nuolatinio padidėjimo 4 %.

159 straipsnis

Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos submodulis

1.  151 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus didžiausiam iš šių kapitalo reikalavimų:

(a) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimui;

(b) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimui;

(c) 

sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, masinės galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimui.

2.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl pasinaudojimo atitinkamomis pasirinkimo galimybėmis, nustatytomis 4 ir 5 dalyse, koeficientų momentinio nuolatinio padidėjimo 50 %. Nepaisant to, padidėję pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficientai nėra didesni negu 100 %, ir pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficientų padidėjimas taikomas tik toms atitinkamoms pasirinkimo galimybėms, kuriomis pasinaudojus padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos.

3.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, galiojimo pabaigos koeficientų nuolatinio sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl pasinaudojimo atitinkamomis pasirinkimo galimybėmis, nustatytomis 4 ir 5 dalyse, koeficientų momentinio nuolatinio sumažėjimo 50 %. Nepaisant to, sumažėję pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficientai nėra didesni negu 20 procentinių punktų, ir pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficientų sumažėjimas taikomas tik toms atitinkamoms pasirinkimo galimybėms, kuriomis pasinaudojus sumažėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos.

4.  Atitinkamos pasirinkimo galimybės taikant 2 ir 3 dalis yra šios:

(a) 

visos teisės aktuose arba sutartyse nustatytos draudėjų teisės visiškai arba iš dalies nutraukti draudimo arba perdraudimo apsaugą, jos atsisakyti, ją sumažinti, apriboti arba sustabdyti arba leisti nustoti galioti draudimo liudijimui;

(b) 

visos teisės aktuose arba sutartyse nustatytos draudėjų teisės visiškai arba iš dalies nustatyti, atnaujinti, padidinti, išplėsti arba tęsti draudimo arba perdraudimo apsaugą.

Taikant b punktą, 2 ir 3 dalyse nurodytas pasinaudojimo pasirinkimo galimybėmis koeficiento pasikeitimas turėtų būti taikomas koeficientui, iš kurio matyti, kad atitinkama pasirinkimo galimybe nepasinaudota.

5.  Kiek tai susiję su perdraudimo sutartimis, atitinkamos pasirinkimo galimybės taikant 2 ir 3 dalis yra šios:

(a) 

4 dalyje nurodytos draudėjų teisės, nustatytos perdraudimo sutartyse;

(b) 

4 dalyje nurodytos draudėjų teisės, nustatytos draudimo sutartyse, kuriomis grindžiamos perdraudimo sutartys;

(c) 

kai perdraudimo sutartys apima draudimo arba perdraudimo sutartis, kurios bus pasirašytos ateityje, potencialūs draudėjai turi teisę tų draudimo arba perdraudimo sutarčių nesudaryti.

6.  Sveikatos draudimo, apskaičiuojamo pagal panašius į gyvybės draudimo metodus, masinės galiojimo pabaigos kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl šių momentinių įvykių derinio:

(a) 

nutrūksta 40 % draudimo sutarčių, dėl kurių nutrūkimo padidėtų techniniai atidėjiniai be rizikos maržos;

(b) 

kai perdraudimo sutartys apima draudimo arba perdraudimo sutartis, kurios bus pasirašytos ateityje, 40 % sumažėja tų būsimų ►C1  draudimo arba perdraudimo sutarčių, naudotų apskaičiuojant techninius atidėjinius, skaičius. ◄

Pirmojoje pastraipoje nurodyti įvykiai taikomi vienodai visoms atitinkamoms draudimo ir perdraudimo sutartims. Kiek tai susiję su perdraudimo sutartimis, a punkte nurodytas įvykis taikomas pagrindinėms draudimo sutartims.

Kad nustatytų draudimo arba perdraudimo įmonės pagrindinių nuosavų lėšų nuostolį, patirtą dėl a punkte nurodytų įvykių, įmonė skaičiavimus grindžia nutrūkimo rūšimi, kuri turi didžiausią neigiamą poveikį įmonės pagrindinėms nuosavoms lėšoms pagal kiekvieną draudimo sutartį.

7.  Kai didžiausias šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kapitalo reikalavimų ir didžiausias iš atitinkamų kapitalo reikalavimų, apskaičiuotų pagal šio reglamento 206 straipsnio 2 dalį, negrindžiami tuo pačiu scenarijumi, Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos galiojimo pabaigos rizikos kapitalo reikalavimas yra tas šio straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte nurodytas kapitalo reikalavimas, kurio atžvilgiu taikant pagrindinį scenarijų gaunamas didžiausias atitinkamas kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas pagal šio reglamento 206 straipsnio 2 dalį.

160 straipsnis

Sveikatos katastrofų rizikos submodulis

1.  Sveikatos katastrofų rizikos submodulio kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a)

SCRma – masinių nelaimingų atsitikimų rizikos submodulio kapitalo reikalavimas;

(b)

SCRac – nelaimingų atsitikimų koncentracijos rizikos submodulio kapitalo reikalavimas;

(c)

SCRp – pandemijos rizikos submodulio kapitalo reikalavimas.

2.  Draudimo ir perdraudimo įmonės taiko:

(a) 

masinių nelaimingų atsitikimų rizikos submodulį – sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus;

(b) 

nelaimingų atsitikimų koncentracijos rizikos submodulį – nelaimingų atsitikimų darbe draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams ir grupinės pajamų apsaugos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams;

(c) 

pandemijos rizikos submodulį – sveikatos draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus.

161 straipsnis

Masinių nelaimingų atsitikimų rizikos submodulis

1.  Masinių nelaimingų atsitikimų rizikos submodulio kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visas XVI priede nustatytas šalis;

(b) 

SCR(ma,s) – šalies s masinių nelaimingų atsitikimų rizikos kapitalo reikalavimas.

2.  Visoms XVI priede nustatytoms šalims masinių nelaimingų atsitikimų rizikos konkrečioje šalyje s kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, apskaičiuojama taip:

image

čia:

(a) 

rs – šalyje s nuo masinio nelaimingo atsitikimo nukentėjusių asmenų santykis, kaip nustatyta XVI priede;

(b) 

suma apima XVI priede nustatytas e įvykio rūšis;

(c) 

xe – asmenų, kurie dėl nelaimingo atsitikimo nuo e rūšies įvykio gaus išmokas, santykis, kaip nustatyta XVI priede;

(d) 

E(e,s) – bendra išmokų, draudimo ir perdraudimo įmonių mokėtinų dėl e rūšies įvykio šalyje s, vertė.

3.  Visų XVI priede nustatytų rūšių įvykiams ir visoms XVI priede nustatytoms šalims draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo suma, susijusi su konkrečiu e rūšies įvykiu konkrečioje šalyje s, yra lygi:

image

čia:

(a) 

suma apima visus draudimo arba perdraudimo įmonės apdraustus asmenis i, kurie apdrausti nuo e rūšies įvykio ir yra šalies s gyventojai;

(b) 

SI(e,i) – išmokų, draudimo arba perdraudimo įmonės mokėtinų apdraustam asmeniui i e rūšies įvykio atveju, vertė.

Išmokų vertė yra draudimo suma arba, kai draudimo sutartyje numatytos reguliariai mokamos išmokos, tiksliausias išmokų įvertis e rūšies įvykio atveju. Kai išmokos pagal draudimo sutartį priklauso nuo bet kokios traumos, patirtos dėl įvykio e, pobūdžio arba masto, išmokų vertė apskaičiuojama remiantis didžiausiomis pagal sutartį gautinomis išmokomis, taikomomis to įvykio atveju. Medicininių išlaidų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų atveju išmokų vertė grindžiama vidutinių sumų, mokamų įvykio e atveju, įverčiu, darant prielaidą, kad apdraustas asmuo nurodytą laikotarpį yra neįgalus, ir atsižvelgiant į konkrečias į įsipareigojimus įtrauktas garantijas.

4.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo arba perdraudimo įmonės 3 dalyje nurodytų išmokų, mokėtinų apdraustam asmeniui, vertę gali apskaičiuoti remdamosi vienodos rizikos grupėmis, jeigu draudimo liudijimų grupavimas atitinka 35 straipsnį.

162 straipsnis

Nelaimingų atsitikimų koncentracijos rizikos submodulis

1.  Nelaimingų atsitikimų koncentracijos rizikos submodulio kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visas šalis c;

(b) 

SCR(ac,c) – šalies c nelaimingų atsitikimų koncentracijos rizikos kapitalo reikalavimas.

2.  Visoms šalims nelaimingų atsitikimų koncentracijos rizikos šalyje c kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, apskaičiuojama taip:

image

čia:

(a) 

Cc – didžiausia draudimo ir perdraudimo įmonių nelaimingų atsitikimų rizikos koncentracija šalyje c;

(b) 

suma apima XVI priede nustatytas e įvykio rūšis;

(c) 

xe – asmenų, kurie dėl nelaimingo atsitikimo nuo e rūšies įvykio gaus išmokas, santykis, kaip nustatyta XVI priede;

(d) 

CE(e,c) – vidutinė išmokų, draudimo arba perdraudimo įmonių mokėtinų e rūšies įvykio atveju šalyje c esant didžiausiai nelaimingų atsitikimų rizikos koncentracijai, vertė.

3.  Visoms šalims didžiausia draudimo arba perdraudimo įmonės nelaimingų atsitikimų rizikos koncentracija šalyje c yra lygi didžiausiam skaičiui asmenų, kurių atžvilgiu tenkinamos visos šios sąlygos:

(a) 

draudimo arba perdraudimo įmonė turi nelaimingų atsitikimų darbe draudimo arba perdraudimo įsipareigojimą arba grupinės pajamų apsaugos draudimo arba perdraudimo įsipareigojimą, susijusį su kiekvienu iš tų asmenų;

(b) 

su kiekvienu iš tų asmenų susiję įsipareigojimai apima bent vieną iš XVI priede nustatytų įvykių;

(c) 

asmenys dirba tame pačiame pastate, esančiame šalyje c.

4.  Visų rūšių įvykiams ir šalims vidutinė draudimo arba perdraudimo įmonės draudimo suma, susijusi su e rūšies įvykiu, esant didžiausiai nelaimingų atsitikimų rizikos koncentracijai šalyje c, yra lygi:

image

čia:

(a) 

Ne – draudimo arba perdraudimo įmonės apdraustų asmenų, kurie apdrausti nuo e rūšies įvykio ir priklauso didžiausios draudimo arba perdraudimo įmonės nelaimingų atsitikimų rizikos koncentracijos grupei šalyje c, skaičius;

(b) 

suma apima visus a punkte nurodytus apdraustus asmenis;

(c) 

SI(e,i) – išmokų, draudimo arba perdraudimo įmonės mokėtinų apdraustam asmeniui i e rūšies įvykio atveju, vertė.

c punkte nurodytų išmokų vertė yra draudimo suma arba, kai draudimo sutartyje numatytos reguliariai mokamos išmokos, tiksliausias išmokų įvertis e rūšies įvykio atveju. Kai išmokos pagal draudimo liudijimą priklauso nuo bet kokios traumos, patirtos dėl įvykio e, pobūdžio arba masto, išmokų vertė apskaičiuojama remiantis didžiausiomis išmokomis, gautinomis pagal draudimo liudijimą ir taikomomis to įvykio atveju. Medicininių išlaidų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų atveju išmokų vertė grindžiama vidutinių sumų, mokamų įvykio e atveju, įverčiu, darant prielaidą, kad apdraustas asmuo nurodytą laikotarpį yra neįgalus, ir atsižvelgiant į konkrečias į įsipareigojimus įtrauktas garantijas.

5.  Kai laikomasi 88 straipsnio nuostatų, draudimo arba perdraudimo įmonės 4 dalyje nurodytų išmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turėtų mokėti apdraustam asmeniui, vertę gali apskaičiuoti remdamosi vienodos rizikos grupėmis, jeigu draudimo liudijimų grupavimas atitinka 35 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

163 straipsnis

Pandemijos rizikos submodulis

1.  Pandemijos rizikos submodulio kapitalo reikalavimas yra lygus draudimo ir perdraudimo įmonių pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas staiga praradus sumą, kuri, neatskaičius pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiosios paskirties įmonių atgautinų sumų, apskaičiuojama taip:

image

čia:

(a) 

E – draudimo ir perdraudimo įmonių pajamų apsaugos draudimo pandemijos pozicija;

(b) 

suma apima visas šalis c;

(c) 

Nc – draudimo ir perdraudimo įmonių apdraustų asmenų, atitinkančių visas toliau nurodytas sąlygas, skaičius:

i) 

apdrausti asmenys yra šalies c gyventojai;

ii) 

apdraustiems asmenims taikomi medicininių išlaidų draudimo arba perdraudimo įsipareigojimai, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe draudimo arba perdraudimo įsipareigojimus, apimantys medicinines išlaidas, patiriamas dėl infekcinės ligos;

(d) 

Mc – tikėtina vidutinė suma, kurią pandemijos atveju draudimo arba perdraudimo įmonės sumokėtų kiekvienam šalies c apdraustam asmeniui.

2.  Draudimo arba perdraudimo įmonės pajamų apsaugos draudimo pandemijos pozicija yra lygi:

image

čia:

(a) 

suma apima visus apdraustus asmenis i, kuriems taikomi pajamų apsaugos draudimo arba perdraudimo įsipareigojimai, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe draudimo arba perdraudimo įsipareigojimus;

(b) 

Ei – išmokų, kurias draudimo arba perdraudimo įmonė turėtų sumokėti apdraustam asmeniui i ilgalaikio nedarbingumo dėl infekcinės ligos atveju, vertė. Išmokų vertė yra draudimo suma arba, kai sutartyje numatytos reguliariai mokamos išmokos, tiksliausias išmokų įvertis, darant prielaidą, kad apdraustas asmuo darbingumo neteko visam laikui ir nebepasveiks.

3.  Visoms šalims tikėtina vidutinė suma, kurią pandemijos atveju draudimo arba perdraudimo įmonės turėtų sumokėti kiekvienam konkrečios šalies c apdraustam asmeniui, yra lygi:

image

čia:

(a) 

suma apima XVI priede nustatytas h sveikatos priežiūros rūšis;

(b) 

Hh – apdraustų asmenų, turinčių klinikinių simptomų, kurie naudojasi h rūšies sveikatos priežiūros paslaugomis, santykis, kaip nustatyta XVI priede;

(c) 

CH(h,c) – tiksliausias su medicininių išlaidų draudimo arba perdraudimo įsipareigojimais, išskyrus nelaimingų atsitikimų darbe draudimo arba perdraudimo įsipareigojimus, susijusių sumų, kurias pandemijos atveju draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų sumokėti apdraustam asmeniui šalyje c dėl naudojimosi h rūšies sveikatos priežiūros paslaugomis, įvertis.



5 SKIRSNIS

Rinkos rizikos modulis



1 poskirsnis

Koreliacijos koeficientai

164 straipsnis

1.  Rinkos rizikos modulį sudaro visi šie submoduliai:

(a) 

palūkanų normos rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos a punkte;

(b) 

nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos b punkte;

(c) 

turto rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos c punkte;

(d) 

skirtumo rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos d punkte;

(e) 

valiutos kurso rizikos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos e punkte;

(f) 

rinkos rizikos koncentracijos submodulis, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos f punkte.

2.  Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalyje nurodytos rinkos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a) 

suma apima visus galimus rinkos rizikos modulio submodulių derinius i, j;

(b) 

Corr(i,j) – rinkos rizikos koreliacijos koeficientas, taikomas submoduliams i ir j;

(c) 

SCRi ir SCRj – atitinkamai submodulių i ir j kapitalo reikalavimai.

3.  2 dalyje nurodytas koreliacijos parametras Corr(i,j) yra lygus šios koreliacinės matricos i eilėje ir j skiltyje nustatytam dydžiui:



j

i

Palūkanų norma

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Turtas

Skirtumas

Koncentracija

Valiuta

Palūkanų norma

1

A

A

A

0

0,25

Nuosavybės vertybiniai popieriai

A

1

0,75

0,75

0

0,25

Turtas

A

0,75

1

0,5

0

0,25

Skirtumas

A

0,75

0,5

1

0

0,25

Koncentracija

0

0

0

0

1

0

Valiuta

0,25

0,25

0,25

0,25

0

1

Parametras A yra lygus 0, kai 165 straipsnyje nustatytas palūkanų normos rizikos kapitalo reikalavimas yra kapitalo reikalavimas, nurodytas to straipsnio a punkte. Visais kitais atvejais parametras A yra lygus 0,5.

▼M1



1a poskirsnis

Reikalavimus atitinkančios investicijos į infrastruktūrą

164a straipsnis

Reikalavimus atitinkančios investicijos į infrastruktūrą

▼M4

1.  Šiame reglamente reikalavimus atitinkanti investicija į infrastruktūrą apima investiciją į infrastruktūros subjektą, kuris atitinka šiuos kriterijus:

a) 

naudojantis to infrastruktūros turto generuojamais pinigų srautais galima įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus ilgą laiką trunkančiomis nepalankiomis sąlygomis, kurios yra svarbios projekto rizikai;

b) 

pinigų srautai, kuriuos infrastruktūros subjektas generuoja skolintojams ir investuotojams į nuosavybės vertybinius popierius, yra nuspėjami;

c) 

infrastruktūros turtas ir infrastruktūros subjektas yra reglamentuojami reguliavimo sistemos arba sutarties sąlygų, kuriomis skolintojams ir investuotojams į nuosavybės vertybinius popierius suteikiama aukšto lygio apsauga, įskaitant šiuos dalykus:

a) 

sutarties sąlygos apima nuostatas, kuriomis skolintojai ir investuotojai į nuosavybės vertybinius popierius yra veiksmingai apsaugomi nuo nuostolių, susidarančių dėl to, kad šalis, kuri sutinka pirkti pagal infrastruktūros projektą tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, nutraukia projektą, nebent būtų įvykdyta viena iš šių sąlygų:

i) 

infrastruktūros subjekto pajamos yra finansuojamos didelio skaičiaus naudotojų mokėjimais arba

ii) 

pajamoms taikomas grąžos normos reguliavimas;

b) 

infrastruktūros subjektas turi pakankamai rezervo lėšų ar kitų finansinių priemonių, kad padengtų projekto nenumatytų atvejų finansavimo ir apyvartinio kapitalo poreikius.

Kai investuojama į obligacijas ar paskolas, šios sutarties sąlygos taip pat apima šiuos dalykus:

i) 

skolintojai tiek, kiek leidžiama pagal taikytiną teisę, kaip užtikrinimą arba netiesioginį užtikrinimą turi teisę į visą turtą ir sutartis, turinčius ypatingos svarbos projekto vykdymui;

ii) 

galimybė naudoti grynuosius pagrindinės veiklos pinigų srautus po privalomų projekto mokėjimų kitais nei skolinių įsipareigojimų tvarkymo tikslais yra ribota;

iii) 

apribojimai taikomi veiklai, kuri gali būti kenksminga skolintojams, įskaitant tai, kad naujų skolos vertybinių popierių negalima išleisti be esamų skolintojų sutikimo su jais sutarta forma, nebent tokia nauja skolos vertybinių popierių emisija būtų leidžiama pagal esamos skolos dokumentus.

Nepaisant antros pastraipos i punkto, investicijoms į obligacijas ar paskolas gali būti taikomi kiti užtikrinimo mechanizmai, kai įmonės gali įrodyti, jog užtikrinti viso turto ir sutarčių nebūtina tam, kad skolintojai veiksmingai apsaugotų arba susigrąžintų didžiąją savo investicijos dalį. Tuo atveju tie kiti užtikrinimo mechanizmai apima bent vieną iš šių dalykų:

i) 

akcijų įkeitimą;

ii) 

perėmimo teises;

iii) 

banko sąskaitų suvaržymą;

iv) 

pinigų srautų kontrolę;

v) 

sutarčių perdavimo nuostatas;

d) 

kai investuojama į obligacijas ar paskolas, draudimo arba perdraudimo įmonė priežiūros institucijai gali įrodyti, kad yra pajėgi išlaikyti investiciją iki termino;

e) 

kai investuojama į obligacijas ar paskolas, neturinčias pripažintos ECAI nustatyto kredito vertinimo, ta investicinė priemonė ir kitos pari passu priemonės yra didesnio prioriteto negu visi kiti reikalavimai, išskyrus teisės aktų nustatytus reikalavimus ir likvidumą palaikančių subjektų, patikėtinių bei išvestinių finansinių priemonių sandorio šalių reikalavimus;

f) 

kai investuojama į nuosavybės vertybinius popierius arba obligacijas ar paskolas, neturinčius pripažintos ECAI nustatyto kredito vertinimo, turi būti atitinkami šie kriterijai:

i) 

infrastruktūros turtas ir infrastruktūros subjektas yra EEE arba EBPO priklausančioje šalyje;

ii) 

kai vykdomas infrastruktūros projekto statybos etapas, investuotojas į nuosavybės vertybinius popierius turi atitikti toliau nurodytus kriterijus arba, kai yra daugiau kaip vienas investuotojas į nuosavybės vertybinius popierius, šiuos kriterijus turi atitikti visa investuotojų į nuosavybės vertybinius popierius grupė:

— 
investuotojai į nuosavybės vertybinius popierius praeityje sėkmingai prižiūrėjo infrastruktūros projektus ir turi atitinkamos patirties;
— 
investuotojų į nuosavybės vertybinius popierius įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža arba infrastruktūros subjekto reikšmingų nuostolių dėl jų įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra maža;
— 
investuotojai į nuosavybės vertybinius popierius yra skatinami apsaugoti investuotojų interesus;
iii) 

kai yra statybos rizika, nustatomos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad projektas būtų užbaigtas laikantis sutartų specifikacijų, biudžeto ar užbaigimo termino;

iv) 

kai operacinė rizika yra reikšminga, ji yra tinkamai valdoma;

v) 

infrastruktūros subjektas naudoja išbandytą technologiją ir dizainą;

vi) 

infrastruktūros subjekto kapitalo struktūra leidžia jam tvarkyti savo skolą;

vii) 

infrastruktūros subjekto refinansavimo rizika yra maža;

viii) 

infrastruktūros subjektas išvestines finansines priemones naudoja tik rizikos mažinimo tikslais.

▼M1

2.  Taikant 1 dalies b punktą, pinigų srautai, kuriami skolintojams ir investuotojams į nuosavybės vertybinius popierius, laikomi nuspėjamais tik jei visos pajamos, išskyrus nereikšmingą jų dalį, atitinka šias sąlygas:

a) 

atitinkamas vienas iš šių kriterijų:

i) 

pajamos yra pagrįstos prieinamumo principu;

ii) 

pajamoms taikomas grąžos normos reguliavimas;

iii) 

pajamos priklauso nuo „imk arba mokėk“ sutarties;

iv) 

produkcijos arba naudojimo lygis ir kainos lygis atskirai atitinka vieną iš šių kriterijų:

— 
jis yra reguliuojamas,
— 
jis yra nustatytas sutartimi,
— 
jis yra pakankamai nuspėjamas dėl mažos paklausos rizikos;
b) 

kai infrastruktūros projekto subjekto pajamos nėra finansuojamos didelio skaičiaus naudotojų mokėjimais, šalis, kuri sutinka pirkti infrastruktūros projekto subjekto tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, yra viena iš šių šalių:

i) 

subjektas, nurodytas šio reglamento 180 straipsnio 2 dalyje;

ii) 

regioninės valdžios ar vietos valdžios institucija, nurodyta reglamente, priimtame pagal Direktyvos 2009/138/EB 109a straipsnio 2 dalies a punktą;

iii) 

subjektas, turintis ECAI reitingą, kurio kredito kokybės žingsnis yra bent 3;

iv) 

subjektas, kuris gali būti pakeičiamas be didelio pajamų lygio ir laiko pasikeitimo.

▼M4

164b straipsnis

Reikalavimus atitinkančios investicijos į infrastruktūros įmones

Šiame reglamente reikalavimus atitinkanti investicija į infrastruktūros įmones apima investiciją į infrastruktūros subjektą, kuris atitinka šiuos kriterijus:

1) 

didžioji infrastruktūros subjekto pajamų dalis gaunama iš infrastruktūros turto, esančio EEE ar EBPO priklausančioje šalyje, turėjimo, finansavimo, plėtojimo ar eksploatavimo;

2) 

iš infrastruktūros turto gautos pajamos atitinka vieną iš 164a straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų kriterijų;

3) 

kai infrastruktūros subjekto pajamos nėra finansuojamos didelio skaičiaus naudotojų mokėjimais, šalis, kuri sutinka pirkti infrastruktūros subjekto tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, yra vienas iš 164a straipsnio 2 dalies b punkte išvardytų subjektų;

4) 

pajamos turi būti įvairios vertinant pagal veiklą, veiklos vietą arba mokėtojus, nebent toms pajamoms būtų taikomas grąžos normos reguliavimas pagal 164a straipsnio 1 dalies c punkto a papunkčio ii įtrauką arba „imk arba mokėk“ tipo sutartis arba pajamos būtų pagrįstos prieinamumo principu;

5) 

kai investuojama į obligacijas ar paskolas, draudimo arba perdraudimo įmonė priežiūros institucijai gali įrodyti, kad yra pajėgi išlaikyti investiciją iki termino;

6) 

kai infrastruktūros subjektas neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito vertinimo:

a) 

infrastruktūros įmonės kapitalo struktūra turi būti tokia, kad ji galėtų tvarkyti visą savo skolą pagal konservatyvias prielaidas, remdamasi atitinkamų finansinių koeficientų analize;

b) 

infrastruktūros subjektas turi būti vykdęs veiklą bent trejus metus arba, jei tai įsigyta įmonė, ji turi būti vykdžiusi veiklą bent trejus metus;

7) 

kai infrastruktūros subjektas turi pripažintos ECAI nustatytą kredito vertinimą, tuo kredito vertinimu turi būti nustatytas kredito kokybės žingsnis nuo 0 iki 3.

▼B



2 poskirsnis

Palūkanų normos rizikos submodulis

165 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos a punkte nustatytos palūkanų normos rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus didesnei iš šių sumų:

(a) 

visų valiutų palūkanų normų struktūros pagal terminą padidėjimo rizikos, kaip nurodyta šio reglamento 166 straipsnyje, kapitalo reikalavimų sumai;

(b) 

visų valiutų palūkanų normų struktūros pagal terminą sumažėjimo rizikos, kaip nurodyta šio reglamento 167 straipsnyje, kapitalo reikalavimų sumai.

2.  Kai didesnis iš 1 dalies a ir b punktuose nurodytų kapitalo reikalavimų ir didesnis iš atitinkamų kapitalo reikalavimų, apskaičiuotų pagal 206 straipsnio 2 dalį, negrindžiami tuo pačiu scenarijumi, palūkanų normos rizikos kapitalo reikalavimas yra 1 dalies a ir b punktuose nurodytas kapitalo reikalavimas, kurio atžvilgiu taikant pagrindinį scenarijų gaunamas didžiausias atitinkamas kapitalo reikalavimas, apskaičiuotas pagal 206 straipsnio 2 dalį.

166 straipsnis

Palūkanų normų struktūros pagal terminą padidėjimas

1.  Palūkanų normų konkrečia valiuta struktūros pagal terminą padidėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl pagrindinių nerizikingų palūkanų normų ta valiuta, momentinio padidėjimo esant skirtingam terminui, pagal šią lentelę:



Terminas

(metais)

Padidėjimas

1

70 %

2

70 %

3

64 %

4

59 %

5

55 %

6

52 %

7

49 %

8

47 %

9

44 %

10

42 %

11

39 %

12

37 %

13

35 %

14

34 %

15

33 %

16

31 %

17

30 %

18

29 %

19

27 %

20

26 %

90

20 %

Kai terminas pirmiau pateiktoje lentelėje nenurodytas, padidėjimo vertė nustatoma atliekant tiesinį interpoliavimą. Kai terminas trumpesnis negu vieni metai, padidėjimas yra lygus 70 %. Kai terminas ilgesnis negu 90 metų, padidėjimas yra lygus 20 %.

2.  Bet kuriuo atveju, pagrindinių nerizikingų palūkanų normų padidėjimas, esant bet kokiam terminui, yra lygus bent vienam procentiniam punktui.

3.  Į pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą padidėjimo poveikį Direktyvos 2009/138/EB 92 straipsnio 2 dalyje nurodytų dalyvavimo finansų ir kredito įstaigose rūšių vertei atsižvelgiama tik tuo atveju, kai poveikis daromas dalyvavimo rūšių, neatskaitomų iš nuosavų lėšų, kaip nustatyta šio reglamento 68 straipsnyje, vertei. Į poveikį iš nuosavų lėšų atskaitomai daliai atsižvelgiama tik tiek, kiek dėl tokio poveikio padidėja pagrindinės nuosavos lėšos.

167 straipsnis

Palūkanų normų struktūros pagal terminą sumažėjimas

1.  Palūkanų normų konkrečia valiuta struktūros pagal terminą sumažėjimo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl pagrindinių nerizikingų palūkanų normų ta valiuta, momentinio sumažėjimo esant skirtingam terminui, pagal šią lentelę:



Terminas

(metais)

Sumažėjimas

1

75 %

2

65 %

3

56 %

4

50 %

5

46 %

6

42 %

7

39 %

8

36 %

9

33 %

10

31 %

11

30 %

12

29 %

13

28 %

14

28 %

15

27 %

16

28 %

17

28 %

18

28 %

19

29 %

20

29 %

90

20 %

Kai terminas pirmiau pateiktoje lentelėje nenurodytas, sumažėjimo vertė nustatoma atliekant tiesinį interpoliavimą. Kai terminas trumpesnis negu vieni metai, sumažėjimas yra lygus 75 %. Kai terminas ilgesnis negu 90 metų, sumažėjimas yra lygus 20 %.

2.  Nepaisant 1 dalies nuostatų, kai pagrindinė nerizikinga palūkanų norma yra neigiama, sumažėjimas yra lygus nuliui.

3.  Į pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą sumažėjimo poveikį Direktyvos 2009/138/EB 92 straipsnio 2 dalyje nurodytų dalyvavimo finansų ir kredito įstaigose rūšių vertei atsižvelgiama tik tuo atveju, kai poveikis daromas dalyvavimo rūšių, neatskaitomų iš nuosavų lėšų, kaip nustatyta šio reglamento 68 straipsnyje, vertei. Į poveikį iš nuosavų lėšų atskaitomai daliai atsižvelgiama tik tiek, kiek dėl tokio poveikio padidėja pagrindinės nuosavos lėšos.



3 poskirsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulis

168 straipsnis

Bendrosios nuostatos

▼M4

1.  Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos b punkte nurodytas nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulis apima 1 tipo nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį, 2 tipo nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį, reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį ir reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulį.

▼M1

2.  1 tipo nuosavybės vertybinius popierius sudaro nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės, reguliuojamų rinkų biržų prekybos sąrašus, arba prekiaujami daugiašalėse prekybos sistemose, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte, kurių registruota buveinė ar pagrindinė buveinė yra ES valstybėse narėse.

3.  2 tipo nuosavybės vertybinius popierius sudaro nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus nurodytuosius 2 dalyje, biržos prekės ir kitos alternatyvios investicijos. Juos taip pat sudaro visas turtas, išskyrus turtą, įtrauktą į palūkanų normos rizikos submodulį, turto rizikos submodulį arba skirtumo rizikos submodulį, įskaitant turtą ir netiesiogines pozicijas, nurodytas 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kai neįmanoma taikyti skaidrumo metodo, o draudimo arba perdraudimo įmonė netaiko 84 straipsnio 3 dalies nuostatų.

▼M1

3a.  Reikalavimus atitinkančius infrastruktūros nuosavybės vertybinius popierius sudaro investicijos į infrastruktūros projekto subjektų, kurie atitinka 164a straipsnyje nustatytus kriterijus, nuosavybės vertybinius popierius.

▼M4

3b.  Reikalavimus atitinkančius infrastruktūros įmonės nuosavybės vertybinius popierius sudaro investicijos į infrastruktūros subjektų nuosavybės vertybinius popierius, atitinkančios 164b straipsnyje nustatytus kriterijus.

▼M4

4.  Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

▼C2

image

▼M4

šioje formulėje:

(a) 

SCRequ1–1 tipo nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas;

(b) 

SCRequ2–2 tipo nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas;

(c) 

SCRquinf – reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas;

(d) 

SCRquinfc – reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas.

▼B

5.  Į momentinio sumažėjimo, nurodyto 169 ir 170 straipsniuose, poveikį Direktyvos 2009/138/EB 92 straipsnio 2 dalyje nurodytų dalyvavimo finansų ir kredito įstaigose rūšių vertei atsižvelgiama tik tuo atveju, kai poveikis daromas dalyvavimo rūšių, neatskaitomų iš nuosavų lėšų, kaip nustatyta šio reglamento 68 straipsnyje, vertei.

6.  Toliau nurodyti nuosavybės vertybiniai popieriai bet kuriuo atveju laikomi 1 tipo nuosavybės vertybiniais popieriais:

▼M4

(a) 

nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus reikalavimus atitinkančius infrastruktūros nuosavybės vertybinius popierius arba reikalavimus atitinkančius infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinius popierius, laikomi kolektyvinio investavimo subjektuose, kurie yra reikalavimus atitinkantys socialinio verslumo fondai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 346/2013 ( 11 ) 3 straipsnio b punkte, kai visoms kolektyvinio investavimo subjekto pozicijoms įmanoma taikyti šio reglamento 84 straipsnyje nustatytą skaidrumo metodą, arba tų fondų investiciniai vienetai ar akcijos, kai skaidrumo metodo neįmanoma taikyti visoms kolektyvinio investavimo subjekto pozicijoms;

(b) 

nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus reikalavimus atitinkančius infrastruktūros nuosavybės vertybinius popierius arba reikalavimus atitinkančius infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinius popierius, laikomi kolektyvinio investavimo subjektuose, kurie yra reikalavimus atitinkantys rizikos kapitalo fondai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 345/2013 ( 12 ) 3 straipsnio b punkte, kai visoms kolektyvinio investavimo subjekto pozicijoms įmanoma taikyti šio reglamento 84 straipsnyje nustatytą skaidrumo metodą, arba tų fondų investiciniai vienetai ar akcijos, kai skaidrumo metodo neįmanoma taikyti visoms kolektyvinio investavimo subjekto pozicijoms;

▼B

(c) 

►M6  kiek tai susiję su uždarojo tipo alternatyvaus investavimo fondais, kurie įsteigti Sąjungoje arba, jeigu jie nėra įsteigti Sąjungoje, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami Sąjungoje pagal Direktyvos 2011/61/ES 35 arba 40 straipsnį ir kurie bet kuriuo atveju pagal įsipareigojimų metodą, nustatytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013 ( 13 ) 8 straipsnyje, neturi finansinio sverto: ◄

▼M4

i) 

nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus reikalavimus atitinkančius infrastruktūros nuosavybės vertybinius popierius arba reikalavimus atitinkančius infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinius popierius, laikomi tokiuose fonduose, kai visoms alternatyvaus investavimo fondo pozicijoms įmanoma taikyti šio reglamento 84 straipsnyje nustatytą skaidrumo metodą;

▼B

ii) 

tokių fondų investiciniai vienetai arba akcijos, kai skaidrumo metodo nėra įmanoma taikyti visoms alternatyvaus investavimo fondo pozicijoms;

▼M4

(d) 

nuosavybės vertybiniai popieriai, išskyrus reikalavimus atitinkančius infrastruktūros nuosavybės vertybinius popierius arba reikalavimus atitinkančius infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinius popierius, laikomi kolektyvinio investavimo subjektuose, kuriems suteikti Europos ilgalaikių investicijų fondų veiklos leidimai pagal Reglamentą (ES) 2015/760, kai visoms kolektyvinio investavimo subjekto pozicijoms įmanoma taikyti šio reglamento 84 straipsnyje nustatytą skaidrumo metodą, arba tų fondų investiciniai vienetai ar akcijos, kai skaidrumo metodo neįmanoma taikyti visoms kolektyvinio investavimo subjekto pozicijoms;

▼M6

(e) 

reikalavimus atitinkančių nebiržinių nuosavybės vertybinių popierių portfeliai, kaip apibrėžta 168a straipsnyje.

168a straipsnis

Reikalavimus atitinkančių nebiržinių nuosavybės vertybinių popierių portfeliai

1.  Taikant 168 straipsnio 6 dalies e punktą, reikalavimus atitinkančių nebiržinių nuosavybės vertybinių popierių portfelis yra nuosavybės vertybinių popierių investicijų rinkinys, atitinkantis visus šiuos reikalavimus:

a) 

investicijų rinkinį sudaro tik investicijos į bendrovių paprastąsias akcijas;

b) 

kiekvienos iš tų bendrovių paprastosios akcijos nėra įtrauktos į jokios reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus;

c) 

kiekvienos bendrovės pagrindinė buveinė yra valstybėje, kuri yra EEE narė;

d) 

daugiau kaip 50 % kiekvienos bendrovės metinių pajamų yra išreikštos valstybių, kurios yra EEE arba EBPO narės, valiutomis;

e) 

daugiau kaip 50 % kiekvienos bendrovės darbuotojų pagrindinė darbo vieta yra valstybėse, kurios yra EEE narės;

f) 

kiekviena bendrovė atitinka bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų kiekvienais iš trejų pastarųjų finansinių metų, kurie baigiasi iki mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo dienos:

i) 

bendrovės metinė apyvarta viršija 10 000 000 EUR;

ii) 

bendrovės balanse nurodyto turto vertė viršija 10 000 000 EUR;

iii) 

bendrovės darbuotojų skaičius viršija 50;

g) 

investicijos į kiekvieną bendrovę vertė sudaro ne daugiau kaip 10 % bendros investicijų rinkinio vertės;

h) 

nė viena iš bendrovių nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, kredito įstaiga, investicinė įmonė, finansų įstaiga, alternatyvaus investavimo fondo valdytojas, KIPVPS valdymo įmonė, įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, arba finansinę veiklą vykdanti nereguliuojama įmonė;

i) 

investicijų rinkinio beta rodiklis neviršija 0,796.

2.  Taikant 1 dalies i punktą, investicijų rinkinio beta rodiklis yra kiekvienos iš visų tą investicijų rinkinį sudarančių investicijų beta rodiklių vidurkis, įvertintas pagal tų investicijų balansines vertes. Investicijos į bendrovę beta rodiklis nustatomas taip:

image

čia:

a) 

β – nuosavybės vertybinių popierių investicijos į bendrovę beta rodiklis;

b) 

GM – bendrovės vidutinė bendroji marža per pastaruosius penkerius finansinius metus, kurie baigiasi iki mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo dienos;

c) 

Debt – visa bendrovės skola paskutinių finansinių metų, kurių duomenys turimi, pabaigoje;

d) 

CFO – bendrovės vidutinis grynasis pinigų srautas iš operacijų per pastaruosius penkerius finansinius metus, kurie baigiasi iki mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo dienos;

e) 

ROCE – bendrovės vidutinė bendro nuosavo kapitalo grąža per pastaruosius penkerius finansinius metus, kurie baigiasi iki mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo dienos. Bendras nuosavas kapitalas suprantamas kaip kapitalas ir rezervai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 14 ) III priede, neįtraukiant privilegijuotųjų akcijų ir susijusių akcijų priedų.

▼M6

169 straipsnis

Standartinės nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulis

1.  Šio reglamento 168 straipsnyje nurodytų 1 tipo nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas šiais momentinio sumažėjimo atvejais:

a) 

1 tipo nuosavybės vertybinių popierių investicijų į susijusias įmones, apibrėžtas Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai tos investicijos yra strateginio pobūdžio, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

b) 

1 tipo nuosavybės vertybinių popierių investicijų, kurios laikomos ilgalaikėmis nuosavybės vertybinių popierių investicijomis pagal 171a straipsnį, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

c) 

1 tipo nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus nurodytuosius a ir b punktuose, vertės momentinis sumažėjimas 39 % ir simetrinis tikslinimas, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje.

2.  Šio reglamento 168 straipsnyje nurodytų 2 tipo nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas šiais momentinio sumažėjimo atvejais:

a) 

2 tipo nuosavybės vertybinių popierių investicijų į susijusias įmones, apibrėžtas Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai tos investicijos yra strateginio pobūdžio, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

b) 

2 tipo nuosavybės vertybinių popierių investicijų, kurios laikomos ilgalaikėmis nuosavybės vertybinių popierių investicijomis pagal 171a straipsnį, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

c) 

2 tipo nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus nurodytuosius a ir b punktuose, vertės momentinis sumažėjimas 49 % ir simetrinis tikslinimas, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje.

3.  Šio reglamento 168 straipsnyje nurodytų reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas šiais momentinio sumažėjimo atvejais:

a) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių investicijų į susijusias įmones, apibrėžtas Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai tos investicijos yra strateginio pobūdžio, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

b) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių investicijų, kurios laikomos ilgalaikėmis nuosavybės vertybinių popierių investicijomis pagal 171a straipsnį, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

c) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių investicijų, išskyrus nurodytuosius a ir b punktuose, vertės momentinis sumažėjimas 30 % ir 77 % simetrinis tikslinimas, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje.

4.  Šio reglamento 168 straipsnyje nurodytų reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas šiais momentinio sumažėjimo atvejais:

a) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių investicijų į susijusias įmones, apibrėžtas Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai tos investicijos yra strateginio pobūdžio, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

b) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių investicijų, kurios laikomos ilgalaikėmis nuosavybės vertybinių popierių investicijomis pagal 171a straipsnį, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

c) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus nurodytuosius a ir b punktuose, vertės momentinis sumažėjimas 36 % ir 92 % simetrinis tikslinimas, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje.

▼B

170 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių rizikos submodulis, pagrįstas įsipareigojimų trukme

1.  Kai draudimo arba perdraudimo įmonė yra gavusi priežiūros institucijų patvirtinimą, kad gali taikyti Direktyvos 2009/138/EB 304 straipsnio nuostatas, 1 tipo nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas šiais momentinio sumažėjimo atvejais:

▼M1

(a) 

Direktyvos 2009/138/EB 304 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytą veiklą atitinkančių 1 tipo nuosavybės vertybinių popierių vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

▼B

(b) 

1 tipo nuosavybės vertybinių popierių investicijų į susijusias įmones, apibrėžtas Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai tos investicijos yra strateginio pobūdžio, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

(c) 

1 tipo nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus nurodytus a arba b punkte, vertės momentinis sumažėjimas 39 % ir simetrinis tikslinimas, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje.

2.  Kai draudimo arba perdraudimo įmonė yra gavusi priežiūros institucijų patvirtinimą, kad gali taikyti Direktyvos 2009/138/EB 304 straipsnio nuostatas, 2 tipo nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas šiais momentinio sumažėjimo atvejais:

▼M1

(a) 

Direktyvos 2009/138/EB 304 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytą veiklą atitinkančių 2 tipo nuosavybės vertybinių popierių vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

▼B

(b) 

2 tipo nuosavybės vertybinių popierių investicijų į susijusias įmones, apibrėžtas Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai tos investicijos yra strateginio pobūdžio, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

(c) 

2 tipo nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus nurodytus a arba b punkte, vertės momentinis sumažėjimas 49 % ir simetrinis tikslinimas, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje.

▼M1

3.  Kai draudimo arba perdraudimo įmonė yra gavusi priežiūros institucijų patvirtinimą, kad gali taikyti Direktyvos 2009/138/EB 304 straipsnio nuostatas, reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas šiais momentinio sumažėjimo atvejais:

(a) 

Direktyvos 2009/138/EB 304 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytą veiklą atitinkančių reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

(b) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių investicijų į susijusias įmones, apibrėžtas Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai tos investicijos yra strateginio pobūdžio, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

(c) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus nurodytus a arba b punkte, vertės momentinis sumažėjimas 30 % ir 77 % simetrinis tikslinimas, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje.

▼M4

4.  Kai draudimo arba perdraudimo įmonė yra gavusi priežiūros institucijų patvirtinimą, kad gali taikyti Direktyvos 2009/138/EB 304 straipsnio nuostatas, reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas šiais momentinio sumažėjimo atvejais:

(a) 

Direktyvos 2009/138/EB 304 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą veiklą atitinkančių reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

(b) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių investicijų į susijusias įmones, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, kai tos investicijos yra strateginio pobūdžio, vertės momentinis sumažėjimas 22 %;

(c) 

reikalavimus atitinkančių infrastruktūros įmonių nuosavybės vertybinių popierių, išskyrus nurodytus a arba b punkte, vertės momentinis sumažėjimas 36 % ir 92 % simetrinis tikslinimas, kaip nurodyta šio reglamento 172 straipsnyje.

▼B

171 straipsnis

Strateginės nuosavybės vertybinių popierių investicijos

▼M4

Taikant 169 straipsnio 1 dalies a punktą, 2 dalies a punktą, 3 dalies a punktą ir 4 dalies a punktą, taip pat 170 straipsnio 1 dalies b punktą, 2 dalies b punktą, 3 dalies b punktą ir 4 dalies b punktą, strateginio pobūdžio nuosavybės vertybinių popierių investicijos yra nuosavybės vertybinių popierių investicijos, kai dalyvaujanti draudimo arba perdraudimo įmonė įrodo, kad:

▼B

(a) 

nuosavybės vertybinių popierių investicijų vertė per ateinančius 12 mėnesių greičiausiai reikšmingai mažiau svyruos negu kitų nuosavybės vertybinių popierių vertė per tą patį laikotarpį ir dėl investicijų pobūdžio, ir dėl įtakos, kurią dalyvaujančioji įmonė turi susijusioje įmonėje;

(b) 

investicijų pobūdis yra strateginis atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, įskaitant:

i) 

tai, kad yra aiški lemiama strategija tęsti dalyvavimą ilgą laikotarpį;

ii) 

a punkte nurodytos strategijos derėjimą su pagrindine politika, kuria remdamasi įmonė imasi veiksmų arba juos riboja;

iii) 

dalyvaujančios įmonės gebėjimą toliau dalyvauti susijusioje įmonėje;

iv) 

ilgalaikio ryšio egzistavimą;

v) 

tokios strategijos derėjimą su pagrindine politika, kuria remdamasi įmonė imasi veiksmų arba juos riboja, kai dalyvaujančioji draudimo arba perdraudimo bendrovė yra grupės dalis.

▼M6

171a straipsnis

Ilgalaikės nuosavybės vertybinių popierių investicijos

1.  Šiame reglamente nuosavybės vertybinių popierių investicijų pogrupis gali būti laikomas ilgalaikėmis nuosavybės vertybinių popierių investicijomis, jeigu draudimo arba perdraudimo įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

a) 

nuosavybės vertybinių popierių investicijų pogrupis ir kiekvienos į pogrupį įtrauktos nuosavybės vertybinių popierių investicijos laikymo laikotarpis yra aiškiai nustatytas;

b) 

nuosavybės vertybinių popierių investicijų pogrupis įeina į turto portfelį, kuris yra skirtas tiksliausiam draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų, atitinkančių vieną ar kelias aiškiai nustatytas veiklos rūšis, portfelio įverčiui padengti, ir tą priskyrimą įmonė išlaiko visą tų įsipareigojimų galiojimo laikotarpį;

c) 

b punkte nurodytas draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelis ir priskirtasis turto portfelis yra identifikuojami, valdomi ir organizuojami atskirai nuo kitos įmonės veiklos, be to, priskirtojo turto portfelio negalima naudoti kitose įmonės veiklos srityse atsiradusiems nuostoliams padengti;

d) 

į b punkte nurodytą draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelį įtraukti techniniai atidėjiniai sudaro tik dalį visų draudimo ar perdraudimo įmonės techninių atidėjinių;

e) 

vidutinis pogrupio nuosavybės vertybinių popierių investicijų laikymo laikotarpis viršija 5 metus arba, jei vidutinis pogrupio laikymo laikotarpis trumpesnis negu 5 metai, draudimo ar perdraudimo įmonė jokių į pogrupį įtrauktų nuosavybės vertybinių popierių investicijų neparduoda tol, kol vidutinis laikymo laikotarpis viršija 5 metus;

f) 

nuosavybės vertybinių popierių investicijų pogrupį sudaro tik nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į prekybos EEE sąrašus, arba nebiržiniai bendrovių, kurių pagrindinės buveinės yra valstybėse, kurios yra EEE narės, nuosavybės vertybiniai popieriai;

g) 

draudimo arba perdraudimo įmonės mokumo ir likvidumo padėtis, taip pat strategijos, procesai ir atskaitomybės procedūros turto ir įsipareigojimų valdymo požiūriu yra tokie, kad nuolat ir esant nepalankiausioms sąlygoms ji galės išvengti visų į pogrupį įtrauktų nuosavybės vertybinių popierių investicijų priverstinio pardavimo mažiausiai 10 metų;

h) 

draudimo arba perdraudimo įmonės rizikos valdymo, turto ir įsipareigojimų valdymo bei investavimo politika atspindi įmonės ketinimą nuosavybės vertybinių popierių investicijų pogrupį laikyti tokį laikotarpį, kuris atitinka e punkto reikalavimą ir jos gebėjimą laikytis g punkto reikalavimo.

2.  Jei nuosavybės vertybiniai popieriai laikomi 168 straipsnio 6 dalies a–d punktuose nurodytuose kolektyvinio investavimo subjektuose arba alternatyvaus investavimo fonduose, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos gali būti vertinamos fondų, o ne tuose fonduose laikomo pagrindinio turto lygmeniu.

3.  Draudimo ar perdraudimo įmonėms, nuosavybės vertybinių popierių investicijų pogrupį pagal 1 dalį laikančioms ilgalaikėmis nuosavybės vertybinių popierių investicijomis, draudžiama grįžti prie metodikos, neapimančios ilgalaikių nuosavybės vertybinių popierių investicijų. Jei draudimo ar perdraudimo įmonė, nuosavybės vertybinių popierių investicijų pogrupį laikanti ilgalaikėmis nuosavybės vertybinių popierių investicijomis, nebeatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, ji nedelsdama informuoja priežiūros instituciją ir 36 mėnesių laikotarpį jokioms savo nuosavybės vertybinių popierių investicijoms netaiko 169 straipsnio 1 dalies b punkto, 2 dalies b punkto, 3 dalies b punkto ir 4 dalies b punkto.

▼B

172 straipsnis

Nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikio simetrinis tikslinimas

1.  Direktyvos 2009/138/EB 106 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuosavybės vertybinių popierių indeksas turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

(a) 

nuosavybės vertybinių popierių indeksas atitinka diversifikuoto nuosavybės vertybinių popierių portfelio rinkos kainą, kuri yra tipinė atsižvelgiant į draudimo ir perdraudimo įmonių paprastai turimų nuosavybės vertybinių popierių pobūdį;

(b) 

nuosavybės vertybinių popierių indekso lygis yra viešai žinomas;

(c) 

nuosavybės vertybinių popierių indekso lygiai skelbiami pakankamai dažnai, kad būtų galima nustatyti esamą indekso lygį ir jo vidutinę vertę per praėjusius 36 mėnesius.

2.  Pagal 4 dalį simetrinis tikslinimas yra lygus:

image

čia:

(a)

CI – esamas nuosavybės vertybinių popierių indekso lygis;

(b)

AI – nuosavybės vertybinių popierių indekso dienos lygių per paskutinius 36 mėnesius svertinis vidurkis.

3.  Skaičiuojant vertybinių popierių indekso dienos lygių per paskutinius 36 mėnesius svertinį vidurkį visų dienos lygių svoriniai koeficientai yra vienodi. Paskutinių 36 mėnesių dienos, kurių indeksas nebuvo nustatytas, į vidurkį neįtraukiamos.

4.  Simetrinis tikslinimas negali būti mažesnis negu 10 % ir didesnis negu 10 %

▼M1

173 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės taikymo standartinei nuosavybės vertybinių popierių rizikai kriterijai

1.  Direktyvos 2009/138/EB 308b straipsnio 13 dalyje nustatyta pereinamojo laikotarpio priemonė, taikoma standartinei nuosavybės vertybinių popierių rizikai, taikoma tik 2016 m. sausio 1 d. arba iki tos datos įsigytiems nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie pagal tos direktyvos 304 straipsnį nesusiję su nuosavybės vertybinių popierių rizika, pagrįsta įsipareigojimų trukme.

2.  Kai nuosavybės vertybiniai popieriai yra laikomi kolektyvinio investavimo subjektuose arba kaip kitos investicijos, struktūrizuotos kaip fondai, ir kai neįmanoma taikyti skaidrumo metodo, Direktyvos 2009/138/EB 308b straipsnio 13 dalyje nustatyta pereinamojo laikotarpio priemonė taikoma nuosavybės vertybinių popierių, laikomų kolektyvinio investavimo subjektuose arba kaip investicijos, struktūrizuotos kaip fondai, daliai remiantis pagrindinio turto tiksliniu paskirstymu 2016 m. sausio 1 d., jeigu toks tikslinis paskirstymas įmonei žinomas. Nuosavybės vertybinių popierių, kuriems taikoma pereinamojo laikotarpio priemonė, dalis kasmet sumažinama proporcingai kolektyvinio investavimo subjekto arba investicijos, struktūrizuotos kaip fondai, turto apyvartiniam rodikliui. Kai nuosavybės vertybinių popierių investicijų, laikomų kolektyvinio investavimo subjekte arba kaip investicijos, struktūrizuotos kaip fondai, tikslinio paskirstymo dalis padidėja, nuosavybės vertybinių popierių, kuriems taikoma pereinamojo laikotarpio priemonė, dalis nepadidėja.

▼B



4 poskirsnis

Turto rizikos submodulis

174 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos c punkte nurodytos turto rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl nekilnojamojo turto vertės momentinio sumažėjimo 25 %.



5 poskirsnis

Skirtumo rizikos submodulis

175 straipsnis

Skirtumo rizikos submodulio taikymo sritis

Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos d punkte nurodytos skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas yra lygus:

image

čia:

(a)

SCRbonds – obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas;

(b)

SCRsecuritisation – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas;

(c)

SCRcd – kredito išvestinių finansinių priemonių skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas.

176 straipsnis

Obligacijų ir paskolų skirtumo rizika

1.  Obligacijų ir paskolų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas SCRbonds yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl kiekvienos obligacijos arba paskolos i, išskyrus hipotekos paskolas, atitinkančias 191 straipsnio reikalavimus, įskaitant banko indėlius ne grynaisiais pinigais, kaip nurodyta 189 straipsnio 2 dalies b punkte, vertės momentinio santykinio sumažėjimo stressi .

2.  Rizikos koeficientas stressi priklauso nuo metais nurodytos obligacijos arba paskolos i modifikuotos trukmės (duri ). Trukmė duri niekada negali būti trumpesnė negu 1. Kintamosios palūkanų normos obligacijų arba paskolų duri prilygsta fiksuotos palūkanų normos obligacijų arba paskolų, kurių terminas yra tas pats ir atkarpos išmokos yra lygios išankstinei palūkanų normai, modifikuotai trukmei.

▼M1

3.  Obligacijoms arba paskoloms, turinčioms pripažintos ECAI nustatytą kredito vertinimą, priskiriamas rizikos koeficientas stressi , priklausantis nuo obligacijos arba paskolos i kredito kokybės žingsnio ir modifikuotos trukmės duri pagal toliau pateiktą lentelę.



Kredito kokybės žingsnis

0

1

2

3

4

5 ir 6

Trukmė

(dur i)

stressi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

Iki 5 metų

bi · duri

0,9 %

1,1 %

1,4 %

2,5 %

4,5 %

7,5 %

Ilgesnė negu 5 m., bet ne ilgesnė negu 10 m.

ai + bi · (duri – 5)

4,5 %

0,5 %

5,5 %

0,6 %

7,0 %

0,7 %

12,5 %

1,5 %

22,5 %

2,5 %

37,5 %

4,2 %

Ilgesnė negu 10 m., bet ne ilgesnė negu 15 m.

ai + bi · (duri – 10)

7,0 %

0,5 %

8,5 %

0,5 %

10,5 %

0,5 %

20,0 %

1,0 %

35,0 %

1,8 %

58,5 %

0,5 %

Ilgesnė negu 15 m., bet ne ilgesnė negu 20 m.

ai + bi · (duri – 15)

9,5 %

0,5 %

11 %

0,5 %

13,0 %

0,5 %

25,0 %

1,0 %

44,0 %

0,5 %

61,0 %

0,5 %

Ilgesnė negu 20 m.

min[ai + bi · (duri – 20);1]

12,0 %

0,5 %

13,5 %

0,5 %

15,5 %

0,5 %

30,0 %

0,5 %

46,6 %

0,5 %

63,5 %

0,5 %

4.  Obligacijoms ir paskoloms, neturinčioms pripažintos ECAI nustatyto kredito vertinimo, kurioms skolininkai nepateikė užtikrinimo priemonės, atitinkančios 214 straipsnyje nustatytus kriterijus, priskiriamas rizikos koeficientas stressi , priklausantis nuo obligacijos arba paskolos i modifikuotos trukmės duri pagal toliau pateiktą lentelę.



Trukmė (dur i)

stressi

Iki 5 metų

3 % · duri

Ilgesnė negu 5 m., bet ne ilgesnė negu 10 m.

15 % + 1,7 % · (duri – 5)

Ilgesnė negu 10 m., bet ne ilgesnė negu 20 m.

23,5 % + 1,2 % · (duri – 10)

Ilgesnė negu 20 m.

min(35,5 % + 0,5 % · (duri – 20);1)

▼M6

4a.  Nepaisant 4 dalies, obligacijoms ir paskoloms, kurios priskirtos kredito kokybės žingsniui pagal 176a straipsnio 1 arba 2 dalį arba 176c straipsnio 1 dalį, priskiriamas rizikos koeficientas stressi , priklausantis nuo obligacijos arba paskolos i kredito kokybės žingsnio ir modifikuotos trukmės duri , kurie priskirti pagal šio straipsnio 3 dalyje pateiktą lentelę.

▼B

5.  Obligacijoms ir paskoloms, neturinčioms pripažintos ECAI nustatyto kredito vertinimo, kurioms skolininkai pateikė užtikrinimo priemonę, kai tų obligacijų ir paskolų užtikrinimo priemonė atitinka 214 straipsnyje nustatytus kriterijus, rizikos koeficientas stressi priskiriamas pagal tai:

(a) 

kai pagal riziką koreguota užtikrinimo priemonės vertė yra lygi obligacijos arba paskolos i vertei arba už ją didesnė, rizikos koeficientas stressi yra lygus pusei rizikos koeficiento, kuris būtų nustatytas pagal 4 dalį;

(b) 

kai pagal riziką koreguota užtikrinimo priemonės vertė yra mažesnė negu obligacijos arba paskolos i vertė ir kai pritaikius pagal 4 dalį nustatytą rizikos koeficientą gauta obligacijos arba paskolos i vertė yra mažesnė už pagal riziką koreguotą užtikrinimo priemonės vertę, stressi yra lygus šių dydžių vidurkiui:

i) 

rizikos koeficiento, nustatyto pagal 4 dalį;

ii) 

obligacijos arba paskolos i vertės ir pagal riziką koreguotos užtikrinimo priemonės vertės skirtumo, padalyto iš obligacijos arba paskolos i vertės;

(c) 

kai pagal riziką koreguota užtikrinimo priemonės vertė yra mažesnė negu obligacijos arba paskolos i vertė ir kai pritaikius pagal 4 dalį nustatytą rizikos koeficientą gauta obligacijos arba paskolos i vertė yra lygi užtikrinimo priemonės pagal riziką koreguotai vertei arba už ją didesnė, stressi nustatomas pagal 4 dalį.

Pagal riziką koreguota užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 112, 197 ir 198 straipsnius.

6.  Į Direktyvos 2009/138/EB 92 straipsnio 2 dalyje nurodyto dalyvavimo finansų ir kredito įstaigose vertės momentinio sumažėjimo poveikį atsižvelgiama tik tuo atveju, kai poveikis daromas dalyvavimo, neatskaitomo iš nuosavų lėšų, kaip nustatyta šio reglamento 68 straipsnyje, vertei.

▼M6

176a straipsnis

Vidinis obligacijų ir paskolų kredito kokybės žingsnių vertinimas

1.  Obligacija arba paskola, kuri neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo ir kuriai skolininkai nepateikė užtikrinimo priemonės, atitinkančios 214 straipsnyje nustatytus kriterijus, gali būti priskirta 2 kredito kokybės žingsniui, jeigu obligacijos arba paskolos atžvilgiu laikomasi visų 3 ir 4 dalyse nustatytų kriterijų.

2.  Obligacija arba paskola, kuri neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo ir kuriai skolininkai nepateikė užtikrinimo priemonės, atitinkančios 214 straipsnyje nustatytus kriterijus, išskyrus obligaciją arba paskolą, kuri pagal 1 dalį priskirta 2 kredito kokybės žingsniui, gali būti priskirta 3 kredito kokybės žingsniui, jeigu obligacijos arba paskolos atžvilgiu laikomasi visų 3 ir 5 dalyse nustatytų kriterijų.

3.  Šioje dalyje nustatyti šie kriterijai:

a) 

draudimo arba perdraudimo įmonės nuosavas vidinis obligacijos arba paskolos kredito rizikos vertinimas atitinka 176b straipsnyje išvardytus reikalavimus;

b) 

obligaciją išleido arba paskolą suteikė bendrovė, kuri nepriklauso tai pačiai įmonių grupei kaip draudimo arba perdraudimo įmonė;

c) 

obligaciją išleido arba paskolą suteikė bendrovė, kuri nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, infrastruktūros subjektas, kredito įstaiga, investicinė įmonė, finansų įstaiga, AIFV, KIPVPS investicijų valdymo įmonė, įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, arba finansinę veiklą vykdanti nereguliuojama įmonė;

d) 

jokie reikalavimai obligacijas išleidusiai arba paskolą suteikusiai bendrovei nėra didesnio prioriteto negu obligacija arba paskola, išskyrus šiuos reikalavimus:

i) 

teisės aktų nustatytus reikalavimus ir likvidumo priemonių teikėjų reikalavimus, jeigu bendra tų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir likvidumo priemonių teikėjų reikalavimų suma nėra reikšminga, palyginti su bendra bendrovės emitentės pirmaeile skola;

ii) 

patikėtinių reikalavimus;

iii) 

išvestinių finansinių priemonių sandorio šalių reikalavimus;

e) 

be reguliarių fiksuotosios arba kintamosios normos palūkanų mokėjimų, obligacija arba paskola numatytas nustatyto dydžio išperkamasis mokėjimas suėjus terminui arba anksčiau;

f) 

obligacijos arba paskolos sutartinėse sąlygose nustatyti šie aspektai:

i) 

skolininkas privalo bent kartą per metus pateikti skolintojui audituotus finansinius duomenis;

ii) 

skolininkas privalo pranešti skolintojui apie bet kokius įvykius, kurie galėtų turėti reikšmingos įtakos obligacijos arba paskolos kredito rizikai;

iii) 

skolininkas neturi teisės vienašališkai pakeisti obligacijos arba paskolos sąlygų arba daryti kitų savo veiklos pakeitimų, kurie turėtų reikšmingos įtakos obligacijos arba paskolos kredito rizikai;

iv) 

emitentui draudžiama išleisti naujus skolos vertybinius popierius negavus išankstinio draudimo arba perdraudimo įmonės sutikimo;

v) 

tai, kas yra įsipareigojimų neįvykdymo įvykis, yra apibrėžta konkrečiai atsižvelgiant į emisiją ir emitentą;

vi) 

kas atsitiktų pasikeitus kontrolei;

g) 

obligaciją išleido arba paskolą suteikė bendrovė, kuri atitinka visus šiuos kriterijus:

i) 

bendrovė yra ribotos atsakomybės bendrovė;

ii) 

bendrovės pagrindinė buveinė yra valstybėje, kuri yra EEE narė;

iii) 

daugiau kaip 50 % bendrovės metinių pajamų yra išreikštos valstybių, kurios yra EEE arba EBPO narės, valiutomis;

iv) 

bendrovė veikia be jokio kredito įvykio bent pastaruosius 10 metų;

v) 

kiekvienais iš trejų pastarųjų finansinių metų, kurie baigiasi iki mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo dienos, patenkinta bent viena iš šių sąlygų:

— 
bendrovės metinė apyvarta viršija 10 000 000 EUR,
— 
bendrovės balanse nurodyto turto vertė viršija 10 000 000 EUR,
— 
bendrovės darbuotojų skaičius viršija 50;
vi) 

pastarųjų penkerių finansinių metų bendrovės metinių pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (toliau – EBITDA) suma yra didesnė už 0;

vii) 

visa bendrovės skola paskutinių finansinių metų, kurių duomenys turimi, pabaigoje yra ne daugiau kaip 6,5 karto didesnė už pastarųjų penkerių finansinių metų bendrovės metinių laisvų pinigų srautų vidurkį;

viii) 

pastarųjų penkerių finansinių metų bendrovės EBITDA vidurkis yra ne mažiau kaip 6,5 karto didesnis už bendrovės palūkanų sąnaudas paskutiniais finansiniais metais, kurių duomenys turimi;

ix) 

bendrovės grynoji skola paskutinių finansinių metų, kurių duomenys turimi, pabaigoje yra ne daugiau kaip 1,5 karto didesnė už visą bendrovės nuosavą kapitalą tų finansinių metų pabaigoje.

4.  Obligacijos arba paskolos pajamingumas, taip pat bet kurių tos pačios bendrovės per praėjusius trejus finansinius metus išleistų obligacijų ir suteiktų paskolų su panašiomis sutartinėmis sąlygomis pajamingumas neviršija didesniosios iš šių verčių:

a) 

dviejų indeksų pajamingumo, nustatyto pagal 6 dalį, vidurkio;

b) 

0,5 % ir indekso, atitinkančio tos dalies d punkto reikalavimą, pajamingumo sumos.

5.  Obligacijos arba paskolos pajamingumas, taip pat tos pačios bendrovės per praėjusius trejus finansinius metus išleistų obligacijų ir suteiktų paskolų su panašiomis sutartinėmis sąlygomis pajamingumas neviršija didesniosios iš šių verčių:

a) 

dviejų indeksų pajamingumo, nustatyto pagal 7 dalį, vidurkio;

b) 

0,5 % ir indekso, atitinkančio tos dalies b punkto reikalavimą, pajamingumo sumos.

6.  Taikant 4 dalį, 1 dalyje nurodytai obligacijai arba paskolai draudimo arba perdraudimo įmonė nustato dviejų indeksų, atitinkančių visus toliau nurodytus reikalavimus, pajamingumą tos obligacijos išleidimo arba paskolos suteikimo metu:

a) 

abu indeksai yra bendri prekiaujamųjų obligacijų, turinčių išorinį kredito rizikos vertinimą, indeksai;

b) 

į abiejų indeksų sudėtį įeinančios prekiaujamosios obligacijos yra išreikštos ta pačia valiuta kaip ir obligacija arba paskola;

c) 

į abiejų indeksų sudėtį įeinančių prekiaujamųjų obligacijų termino suėjimo diena yra panaši į obligacijos arba paskolos;

d) 

vieną iš dviejų indeksų sudaro 2 kredito kokybės žingsnio prekiaujamosios obligacijos;

e) 

vieną iš dviejų indeksų sudaro 4 kredito kokybės žingsnio prekiaujamosios obligacijos.

7.  Taikant 5 dalį, 2 dalyje nurodytai obligacijai arba paskolai draudimo arba perdraudimo įmonė nustato dviejų indeksų, atitinkančių visus toliau nurodytus reikalavimus, pajamingumą tos obligacijos išleidimo arba paskolos suteikimo metu:

a) 

abu indeksai atitinka 6 dalies a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus;

b) 

vieną iš dviejų indeksų sudaro 3 kredito kokybės žingsnio prekiaujamosios obligacijos;

c) 

vieną iš dviejų indeksų sudaro 4 kredito kokybės žingsnio prekiaujamosios obligacijos.

8.  Taikant 4 dalį, kai 1 dalyje nurodyta obligacija arba paskola turi kitų požymių, nesusijusių su kredito rizika ar nelikvidumu, ir tie požymiai reikšmingai skiriasi nuo į abiejų indeksų, nustatytų pagal 6 dalį, sudėtį įeinančių prekiaujamųjų obligacijų požymių, draudimo arba perdraudimo įmonė obligacijos arba paskolos pajamingumą patikslina atsižvelgdama į tuos skirtumus.

9.  Taikant 5 dalį, kai 2 dalyje nurodyta obligacija arba paskola turi kitų požymių, nesusijusių su kredito rizika ar nelikvidumu, ir tie požymiai reikšmingai skiriasi nuo į abiejų indeksų, nustatytų pagal 7 dalį, sudėtį įeinančių prekiaujamųjų obligacijų požymių, draudimo arba perdraudimo įmonė obligacijos arba paskolos pajamingumą patikslina atsižvelgdama į tuos skirtumus.

176b straipsnis

Reikalavimai įmonės nuosavam vidiniam obligacijų ir paskolų kredito rizikos vertinimui

Taikant 176a straipsnio 3 dalies a punktą, draudimo arba perdraudimo įmonės nuosavas vidinis obligacijos arba paskolos kredito rizikos vertinimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) 

obligacijai arba paskolai kredito kokybės žingsnis suteikiamas remiantis nuosavu vidiniu kredito rizikos vertinimu;

b) 

draudimo arba perdraudimo įmonė gali priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad nuosavas vidinis kredito rizikos vertinimas ir kredito kokybės žingsnio priskyrimas obligacijai arba paskolai remiantis tuo vertinimu yra patikimi ir tinkamai parodo obligacijos arba paskolos skirtumo riziką, kurią apima Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos d punkte nurodytas submodulis;

c) 

atliekant nuosavą vidinį kredito rizikos vertinimą atsižvelgiama į visus veiksnius, galinčius turėti reikšmingos įtakos kredito rizikai, susijusiai su obligacija arba paskola, įskaitant šiuos veiksnius:

i) 

emitento konkurencinę padėtį;

ii) 

emitento valdymo kokybę;

iii) 

emitento finansų politiką;

iv) 

šalies riziką;

v) 

bet kokių esamų susitarimų poveikį;

vi) 

emitento finansinių veiklos rodiklių istoriją, taip pat veiklos metų skaičių;

vii) 

emitento dydį ir veiklos įvairovės lygį;

viii) 

kiekybinį poveikį emitento rizikos pobūdžiui ir finansiniams rodikliams dėl to, kad jis išleido obligaciją arba suteikė paskolą;

ix) 

emitento nuosavybės struktūrą;

x) 

emitento verslo modelio sudėtingumą;

d) 

atliekant nuosavą vidinį kredito rizikos vertinimą naudojamasi visa svarbia kiekybine ir kokybine informacija;

e) 

nuosavas vidinis kredito rizikos vertinimas, kredito kokybės žingsnio priskyrimas remiantis tuo vertinimu ir informacija, kuria remiantis atliktas savo vidinis kredito rizikos vertinimas, yra įforminti dokumentais;

f) 

atliekant nuosavą vidinį kredito rizikos vertinimą atsižvelgiama į panašaus turto, turinčio pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą, ypatybes;

g) 

atliekant nuosavą vidinį kredito rizikos vertinimą atsižvelgiama į emitento finansinių veiklos rodiklių tendencijas;

h) 

nuosavas vidinis kredito rizikos vertinimas procedūriniu požiūriu nepriklauso nuo sprendimo prisiimti riziką;

i) 

draudimo arba perdraudimo įmonė reguliariai peržiūri nuosavą vidinį kredito rizikos vertinimą.

176c straipsnis

Obligacijų ir paskolų kredito kokybės žingsnių vertinimas remiantis patvirtintu vidaus modeliu

1.  Šis straipsnis taikomas šiomis aplinkybėmis:

a) 

draudimo arba perdraudimo įmonė yra sudariusi susitarimą (toliau – bendro investavimo susitarimas) investuoti į obligacijas ir paskolas bendrai su kitu subjektu;

b) 

tas kitas subjektas (toliau – bendras investuotojas) yra vienas iš šių:

i) 

įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, naudojanti vidaus reitingais pagrįstą metodą, nurodytą to reglamento 143 straipsnio 1 dalyje;

ii) 

draudimo arba perdraudimo įmonė, naudojanti vidaus modelį pagal Direktyvos 2009/138/EB 100 straipsnį;

c) 

pagal bendro investavimo susitarimą draudimo arba perdraudimo įmonė ir bendras investuotojas bendrai investuoja į obligacijas ir paskolas, kurios neturi pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo ir kurioms skolininkai nepateikė užtikrinimo priemonės, atitinkančios 214 straipsnyje nustatytus kriterijus;

d) 

bendro investavimo susitarimu nustatyta, kad bendras investuotojas su draudimo arba perdraudimo įmone dalijasi c punkte nurodytų obligacijų arba paskolų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, nustatyta taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą, arba, kai taikytina, kredito kokybės žingsniais, nustatytais taikant vidaus modelį, kad ta informacija būtų galima pasinaudoti apskaičiuojant draudimo arba perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimą.

2.  Jeigu laikomasi visų 3–6 dalyse nustatytų kriterijų, 1 dalies c punkte nurodytos obligacijos ir paskolos priskiriamos kredito kokybės žingsniams, kurie nustatomi taip:

a) 

tuo atveju, kai bendram investuotojui taikomas 1 dalies b punkto i papunktis, kredito kokybės žingsniai nustatomi remiantis naujausia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybe, nustatyta taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą;

b) 

tuo atveju, kai bendram investuotojui taikomas 1 dalies b punkto ii papunktis, kredito kokybės žingsniai yra kredito kokybės žingsniai, nustatyti taikant vidaus modelį.

3.  Šioje dalyje nustatyti šie kriterijai:

a) 

kiekvienos obligacijos arba paskolos emitentas nepriklauso tai pačiai įmonių grupei kaip draudimo arba perdraudimo įmonė;

b) 

emitentas nėra draudimo ar perdraudimo įmonė, infrastruktūros subjektas, kredito įstaiga, investicinė įmonė, finansų įstaiga, AIFV, KIPVPS investicijų valdymo įmonė, įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, arba finansinę veiklą vykdanti nereguliuojama įmonė;

c) 

emitento pagrindinė buveinė yra valstybėje, kuri yra EEE narė;

d) 

daugiau kaip 50 % emitento metinių pajamų yra išreikštos valstybių, kurios yra EEE arba EBPO narės, valiutomis;

e) 

kiekvienais iš trejų pastarųjų finansinių metų, kurie baigiasi iki mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo dienos, patenkinta bent viena iš šių sąlygų:

— 
emitento metinė apyvarta viršija 10 000 000 EUR,
— 
emitento balanse nurodyto turto vertė viršija 10 000 000 EUR,
— 
emitento darbuotojų skaičius viršija 50.

4.  Šioje dalyje nustatyti šie kriterijai:

a) 

bendro investavimo susitarime apibrėžtos obligacijų ir paskolų, kurių rizika prisiimama, rūšys bei taikytini vertinimo kriterijai;

b) 

bendras investuotojas pateikia draudimo arba perdraudimo įmonei pakankamai duomenų apie rizikos prisiėmimo procesą, įskaitant taikomus kriterijus, bendro investuotojo organizacinę struktūrą ir bendro investuotojo vykdomą kontrolę;

c) 

bendras investuotojas pateikia draudimo arba perdraudimo įmonei duomenis apie visus prašymus prisiimti obligacijų ir paskolų riziką;

d) 

bendras investuotojas pateikia draudimo arba perdraudimo įmonei duomenis apie visus sprendimus patenkinti arba atmesti prašymus prisiimti obligacijų ir paskolų riziką;

e) 

bendras investuotojas išlaiko ne mažiau kaip 20 % kiekvienos obligacijos ir paskolos nominaliosios vertės poziciją;

f) 

rizikos prisiėmimo procesas yra toks pat kaip ir rizikos prisiėmimo procesas, kurio bendras investuotojas laikosi kitų investicijų į panašias obligacijas arba paskolas atveju;

g) 

draudimo arba perdraudimo įmonė investuoja į visas a punkte nurodytų rūšių obligacijas ir paskolas, dėl kurių bendras investuotojas priima sprendimą patenkinti obligacijos arba paskolos prašymą;

h) 

bendras investuotojas pateikia draudimo arba perdraudimo įmonei informaciją, leidžiančią įmonei suprasti vidaus reitingais pagrįstą metodą arba, kai taikytina, vidaus modelį ir jo apribojimus, taip pat jo adekvatumą ir tinkamumą, visų pirma:

i) 

vidaus reitingais pagrįsto metodo arba, kai taikytina, vidaus modelio aprašymą, įskaitant įvesties duomenis ir rizikos koeficientus, kiekybinį rizikos parametrų įvertinimą ir pagrindinius metodus bei taikytą bendrąją metodiką;

ii) 

vidaus reitingais pagrįsto metodo arba, kai taikytina, vidaus modelio taikymo srities aprašymą;

iii) 

modelio patvirtinimo proceso ir kitų procesų, leidžiančių stebėti modelio veikimą, nuolat peržiūrėti jo specifikacijų tinkamumą ir tikrinti vidaus reitingais pagrįsto metodo arba, kai taikytina, vidaus modelio rezultatus pagal patirtį, aprašymą.

5.  Tuo atveju, kai bendram investuotojui taikomas 1 dalies b punkto i papunktis:

a) 

draudimo arba perdraudimo įmonė dokumentuose aiškiai nurodo, kokį kredito kokybės žingsnį atitinka įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė, nustatyta taikant įstaigos vidaus reitingais pagrįstą metodą;

b) 

draudimo arba perdraudimo įmonės atliekamu įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės priskyrimu kredito kokybės žingsniams užtikrinama, kad gautas skirtumo rizikos submodulio, nurodyto Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos d punkte, kapitalo reikalavimo lygis atitinkamos obligacijos arba paskolos atžvilgiu yra tinkamas;

c) 

priskyrimas pagrįstas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 ( 15 ) I priede pateikta 1 lentele;

d) 

prieš atliekant priskyrimą apdairiai patikslinama įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė, atsižvelgiant į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 7 straipsnyje nustatytus kokybinius veiksnius;

e) 

įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė tikslinama bet kuriuo iš šių atvejų:

i) 

laikotarpis, numatytas pagal vidaus reitingais pagrįstą metodą, reikšmingai nukrypsta nuo trejų metų laikotarpio, nustatyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1799 4 straipsnio 2 dalyje;

ii) 

įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžtis, vartojama taikant vidaus reitingais pagrįstą metodą, reikšmingai skiriasi nuo to įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 4 dalyje pateiktos apibrėžties.

6.  Tuo atveju, kai bendram investuotojui taikomas 1 dalies b punkto ii papunktis, vidaus modeliu užtikrinama, kad gautas skirtumo rizikos submodulio, nurodyto Direktyvos 2009/138/EB 105 straipsnio 5 dalies antros pastraipos d punkte, kapitalo reikalavimo lygis atitinkamos obligacijos arba paskolos atžvilgiu yra tinkamas.

▼M5 —————

▼M5

178 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skirtumo rizika. Kapitalo reikalavimo apskaičiavimas

1.  Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų skirtumo rizikos kapitalo reikalavimas SCRsecuritisation yra lygus pagrindinių nuosavų lėšų nuostoliui, kuris būtų patirtas dėl kiekvienos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos i vertės momentinio santykinio rizikos koeficiento stressi sumažėjimo.

2.  Rizikos koeficientas stressi priklauso nuo metais nurodytos modifikuotos trukmės (duri ). Trukmė duri negali būti trumpesnė negu vieni metai.

3.  Didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 243 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turinčioms pripažintos ECAI nustatytą kredito vertinimą, rizikos koeficientas stressi priskiriamas atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos i kredito kokybės žingsnį ir modifikuotą trukmę, kaip nustatyta šioje lentelėje:



Kredito kokybės žingsnis

0

1

2

3

4

5 ir 6

Trukmė

stress i

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

(duri )

iki 5

bi · duri

1,0 %

1,2 %

1,6 %

2,8 %

5,6 %

9,4 %

Nuo daugiau kaip 5 iki 10

ai + bi · (duri – 5)

5,0 %

0,6 %

6,0 %

0,7 %

8,0 %

0,8 %

14,0 %

1,7 %

28,0 %

3,1 %

47,0 %

5,3 %

Nuo daugiau kaip 10 iki 15

ai + bi · (duri – 10)

8,0 %

0,6 %

9,5 %

0,5 %

12,0 %

0,6 %

22,5 %

1,1 %

43,5 %

2,2 %

73,5 %

0,6 %

Nuo daugiau kaip 15 iki 20

ai + bi · (duri – 15)

11,0 %

0,6 %

12,0 %

0,5 %

15,0 %

0,6 %

28,0 %

1,1 %

54,5 %

0,6 %

76,5 %

0,6 %

Daugiau kaip 20

min[ai + bi · (duri – 20);1]

14,0 %

0,6 %

14,5 %

0,5 %

18,0 %

0,6 %

33,5 %

0,6 %

57,5 %

0,6 %

79,5 %

0,6 %

4.  Ne didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 243 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turinčioms pripažintos ECAI nustatytą kredito vertinimą, rizikos koeficientas stressi priskiriamas atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos i kredito kokybės žingsnį ir modifikuotą trukmę, kaip nustatyta šioje lentelėje:



Kredito kokybės žingsnis

0

1

2

3

4

5 ir 6

Trukmė

stress i

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

ai

bi

(duri )

iki 5

min[bi · duri ;1]

2,8 %

3,4 %

4,6 %

7,9 %

15,8 %

26,7 %

Nuo daugiau kaip 5 iki 10

min[ai + bi · (duri – 5);1]

14,0 %

1,6 %

17,0 %

1,9 %

23,0 %

2,3 %

39,5 %

4,7 %

79,0 %

8,8 %

100,0 %

0,0 %

Nuo daugiau kaip 10 iki 15

ai + bi · (duri – 10)