02014A0529(01) — LT — 22.11.2021 — 005.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

▼C1

Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos

ASOCIACIJOS SUSITARIMAS

▼B

(OL L 161 2014.5.29, p. 3)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

ES IR UKRAINOS ASOCIACIJOS KOMITETO PREKYBOS KLAUSIMAIS SPRENDIMAS Nr. 1/2018 2018 m. gegužės 14 d.

  L 175

1

11.7.2018

►M2

ES IR UKRAINOS PREKYBOS SUDĖTIES ASOCIACIJOS KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2/2018 2018 m. gegužės 14 d.

  L 188

17

25.7.2018

►M3

ES IR UKRAINOS MUITINĖS PAKOMITEČIO SPRENDIMAS Nr. 1/2018 2018 m. lapkričio 21 d.

  L 20

40

23.1.2019

►M4

ES IR UKRAINOS ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2018 2018 m. liepos 2 d.

  L 192

36

18.7.2019

►M5

Europos Sąjungos ir Ukrainos SUSITARIMAS

  L 206

3

6.8.2019

►M6

ES IR UKRAINOS ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2019 2019 m. liepos 8 d.

  L 248

88

27.9.2019

►M7

ES IR UKRAINOS SANITARINIŲ IR FITOSANITARINIŲ PRIEMONIŲ VALDYMO PAKOMITEČIO SPRENDIMAS Nr. 1/2019 2019 m. lapkričio 18 d.

  L 59

31

28.2.2020

►M8

ES IR UKRAINOS ASOCIACIJOS KOMITETO PREKYBOS KLAUSIMAIS SPRENDIMAS Nr. 1/2021 2021 m. lapkričio 22 d.

  L 447

23

14.12.2021


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 326, 11.11.2014, p.  5  (2014/529)




▼B

▼C1

Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos

ASOCIACIJOS SUSITARIMAS

▼B



PREAMBULĖ

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys (toliau – valstybės narės),

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga arba ES)

bei

EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA (toliau – Euratomas)

ir

UKRAINA,

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į glaudžius Šalių istorinius santykius ir laipsniškai stiprėjančius ryšius, taip pat į Šalių norą plačiu mastu ir naujoviškai stiprinti ir plėsti santykius;

ĮSIPAREIGOJUSIOS palaikyti glaudžius ir ilgalaikius santykius, pagrįstus tokiomis bendromis vertybėmis kaip demokratinių principų, teisinės valstybės, gero valdymo principų laikymasis ir pagarba žmogaus ir pagrindinėms teisėms, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, mažumoms priklausančių asmenų nediskriminavimą ir pagarbą įvairovei, žmogaus orumą ir įsipareigojimą laikytis laisvosios rinkos ekonomikos principų, lengvinančių Ukrainos dalyvavimą įgyvendinant Europos politiką;

PRIPAŽINDAMOS Ukrainą kaip Europos valstybę, kurią su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis sieja bendra istorija bei bendros vertybės ir kuri įsipareigoja šias vertybes propaguoti;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ Į TAI, kad Ukraina didelę svarbą teikia europinei tapatybei;

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad Ukrainos visuomenė tvirtai pritaria šalies pasirinktai europinei krypčiai;

PATVIRTINDAMOS, kad Europos Sąjunga pripažįsta Ukrainos europinius siekius ir palankiai vertina europinės krypties pasirinkimą, įskaitant pasiryžimą kurti tvirtą ir darnią demokratiją ir rinkos ekonomiką;

PRIPAŽINDAMOS, kad bendros vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, – demokratija, pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principas – taip pat yra esminiai šio susitarimo elementai;

PRIPAŽINDAMOS, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos politinė asociacija ir ekonominė integracija priklausys nuo šio susitarimo įgyvendinimo pažangos, pagarbos bendroms vertybėms srityje pasiektų Ukrainos rezultatų ir konvergencijos su ES politikos, ekonomikos ir teisės srityje pažangos;

ĮSIPAREIGOJUSIOS įgyvendinti visus Jungtinių Tautų Chartijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), visų pirma 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto, atitinkamai 1991 ir 1992 m. Madrido ir Vienos konferencijų baigiamųjų dokumentų, 1990 m. Paryžiaus chartijos dėl naujos Europos, 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir 1950 m. Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus ir nuostatas;

SIEKDAMOS stiprinti tarptautinę taiką ir saugumą, palaikyti veiksmingą daugiašališkumą ir taikiai spręsti ginčus, visų pirma šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaudamos Jungtinėse Tautose (JT), ESBO ir Europos Taryboje;

ĮSIPAREIGOJUSIOS skatinti nepriklausomybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą;

SIEKDAMOS dar glaudžiau suderinti pozicijas abiem pusėms svarbiais dvišaliais, regioniniais ir tarptautiniais klausimais, atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP);

ĮSIPAREIGOJUSIOS dar kartą patvirtinti Šalių tarptautines prievoles, kovoti su masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu ir bendradarbiauti nusiginklavimo ir ginklų kontrolės srityje;

SIEKDAMOS spartinti reformų ir teisės aktų derinimo procesą Ukrainoje ir taip skatinti laipsnišką ekonominę integraciją ir stiprinti politinę asociaciją;

ĮSITIKINUSIOS, kad Ukrainai būtina įgyvendinti politines, socialines ir ekonomines, teisines ir institucines reformas, kurios būtinos siekiant veiksmingai įgyvendinti šį susitarimą, ir tvirtai pasiryžusios remti šias reformas Ukrainoje;

SIEKDAMOS ekonominės integracijos, inter alia, sukurdamos išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE), kuri yra neatskiriama šio susitarimo dalis, laikydamosi teisių ir prievolių, kurias Šalys turi dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), ir užtikrindamos visapusišką reglamentavimo derinimą;

PRIPAŽINDAMOS, kad minėta išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė kartu su platesniu teisės aktų derinimo procesu padės siekti tvirtesnės ekonominės integracijos Europos Sąjungos vidaus rinkoje, kaip numatyta šiame susitarime;

ĮSIPAREIGOJUSIOS sukurti naujas sąlygas, palankias Šalių ekonominiams tarpusavio santykiams, visų pirma prekybai ir investicijoms vystyti ir konkurencijai skatinti, – esminiams ekonomikos pertvarkymo ir modernizavimo veiksniams;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje, remiantis Šalių įsipareigojimu įgyvendinti Energijos bendrijos sutartį;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti energetinį saugumą, lengvinti tinkamos infrastruktūros plėtotę, didinti rinkos integraciją ir reglamentavimo derinimą su svarbiausiomis ES acquis nuostatomis, skatinti energijos vartojimo efektyvumą, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir užtikrinti aukšto lygio branduolinės saugos ir saugumo standartus;

ĮSIPAREIGOJUSIOS plėtoti dialogą, pagrįstą pagrindiniais solidarumo, abipusio pasitikėjimo, bendros atsakomybės ir partnerystės principais, ir bendradarbiauti migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityje laikydamosi visapusiško požiūrio ir dėmesį skirdamos teisėtai migracijai ir bendradarbiavimui, kuriuo siekiama spręsti nelegalios migracijos ir prekybos žmonėmis klausimus, ir užtikrinamos veiksmingą readmisijos susitarimo įgyvendinimą;

PRIPAŽINDAMOS, kad svarbu tinkamu laiku Ukrainos piliečiams pradėti taikyti bevizį režimą, su sąlyga, kad bus įgyvendintos gerai valdomo ir saugaus judumo sąlygos;

ĮSIPAREIGOJUSIOS kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą bei paklausą ir stiprinti bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje ir laikytis darnaus vystymosi ir ekologiškos ekonomikos principų;

SIEKDAMOS stiprinti žmonių tarpusavio ryšius;

ĮSIPAREIGOJUSIOS skatinti tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą;

ĮSIPAREIGOJUSIOS Ukrainos teisės aktus laipsniškai derinti prie Sąjungos teisės aktų laikydamosi šio susitarimo ir veiksmingai juos įgyvendinti;

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad šiuo susitarimu nebus daromas poveikis galimiems ES ir Ukrainos tarpusavio santykių pokyčiams ateityje;

PATVIRTINDAMOS, kad į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies III dalies taikymo sritį patenkančios šio susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Airijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos daliai, o kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija kartu praneštų Ukrainai, kad Jungtinei Karalystei arba Airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) Airija pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnį arba prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 10 straipsnį nebėra saistomos kaip Europos Sąjungos dalys, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Ukrainai apie bet kokį pozicijos pasikeitimą; tokiu atveju šio susitarimo nuostatos joms taikomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų Sutarčių pridėtą protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos,

SUSITARĖ:



1 straipsnis

Tikslai

1.  
Sudaroma Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacija.
2.  

Šios asociacijos tikslai:

a) 

skatinti laipsnišką Šalių suartėjimą, grindžiamą bendromis vertybėmis ir glaudžiais bei ypatingais ryšiais, ir stiprinti Ukrainos asociaciją su ES įgyvendinama politika ir dalyvavimą programose bei agentūrų veikloje;

b) 

sukurti tinkamas sąlygas sustiprintam politiniam dialogui visose abiem pusėm svarbiose srityse;

c) 

skatinti, išsaugoti ir stiprinti taiką ir stabilumą regione ir tarptautiniu mastu, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos bei 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto principų ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos nustatytų tikslų;

d) 

sukurti sąlygas glaudesniems ekonominiams ir prekybos santykiams, siekiant laipsniškos Ukrainos integracijos į ES vidaus rinką, įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukūrimą, kaip nurodyta šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), ir remti Ukrainos pastangas galutinai pereiti prie veikiančios rinkos ekonomikos, inter alia, laipsniškai derinant jos teisės aktus su Sąjungos teisės aktais;

e) 

stiprinti bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms;

f) 

sukurti glaudesnio bendradarbiavimo kitose abiem pusėm svarbiose srityse sąlygas.



I

ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

2 straipsnis

Pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip nustatyta visų pirma 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos bei kituose svarbiuose žmogaus teisių dokumentuose, pvz., Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ir teisinės valstybės principo laikymasis yra Šalių vidaus ir išorės politikos pagrindas ir esminiai šio susitarimo elementai. Skatinimas laikytis suvereniteto, teritorinio vientisumo, sienų neliečiamumo bei nepriklausomybės principų ir kova su masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu taip pat laikomi esminiais šio susitarimo elementais.

3 straipsnis

Šalys pripažįsta, kad jų santykiai grindžiami laisvosios rinkos ekonomikos principais. Teisinės valstybės ir gero valdymo principų laikymasis, kova su korupcija, kova su įvairaus pavidalo tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, darnaus vystymosi ir veiksmingo daugiašališkumo skatinimas yra svarbiausia stiprinant Šalių tarpusavio santykius.



II

ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS IR REFORMOS, POLITINĖ ASOCIACIJA, BENDRADARBIAVIMAS IR KONVERGENCIJA UŽSIENIO BEI SAUGUMO POLITIKOS SRITYSE

4 straipsnis

Politinio dialogo tikslai

1.  
Šalys toliau plėtoja ir stiprina politinį dialogą visose abiem pusėm svarbiose srityse. Taip bus skatinama laipsniška konvergencija užsienio ir saugumo klausimų srityje, kad Ukraina būtų kuo labiau įtraukta į Europos saugumo erdvę.
2.  

Politinio dialogo tikslai:

a) 

stiprinti politinę asociaciją ir siekti didesnės politinių klausimų ir saugumo politikos konvergencijos ir veiksmingumo;

b) 

skatinti tarptautinį stabilumą ir saugumą, pagrįstą veiksmingu daugiašališkumu;

c) 

stiprinti Šalių bendradarbiavimą ir dialogą tarptautinio saugumo ir krizių valdymo srityse, visų pirma siekiant spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius ir šalinti pagrindines grėsmes;

d) 

skatinti į rezultatus orientuotą praktinį Šalių bendradarbiavimą siekiant taikos, saugumo ir stabilumo Europos žemyne;

e) 

skatinti griežčiau laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principų, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, mažumoms priklausančių asmenų nediskriminavimą ir pagarbą įvairovei, ir padėti stiprinti vidaus politines reformas;

f) 

plėtoti Šalių dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje;

g) 

skatinti laikytis nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo principų.

5 straipsnis

Politinio dialogo forumas

1.  
Šalys reguliariai rengia aukščiausiojo lygmens politinio dialogo posėdžius.
2.  
Ministrų lygmeniu politinis dialogas abipusiu sutarimu palaikomas Asociacijos taryboje, nurodytoje šio susitarimo 460 straipsnyje, ir rengiant reguliarius Šalių atstovų posėdžius užsienio ministrų lygmeniu.
3.  

Politinis dialogas taip pat palaikomas šiais būdais:

a) 

rengiant reguliarius Europos Sąjungos ir Ukrainos politinių vadovų, Politinio ir saugumo komiteto ir ekspertų lygmens posėdžius, taip pat posėdžius dėl konkrečių regionų ir klausimų;

b) 

visiškai ir laiku pasinaudojant visais diplomatiniais ir kariniais Šalių kanalais, įskaitant atitinkamus asmenis ryšiams trečiosiose šalyse, taip pat Jungtinėse Tautose, ESBO ir kituose tarptautiniuose forumuose;

c) 

rengiant reguliarius Šalių aukšto lygmens pareigūnų ir karinių institucijų ekspertų posėdžius;

d) 

bet kokiais kitais būdais, įskaitant ekspertų lygmens posėdžius, kurie padėtų gerinti ir stiprinti šį dialogą.

4.  
Abipusiu sutarimu Šalys nustato kitas procedūras ir mechanizmus, įskaitant neeilines konsultacijas, politiniam dialogui palaikyti.
5.  
Politinis dialogas parlamentiniu lygmeniu vyksta šio susitarimo 467 straipsnyje nurodytame Parlamentiniame asociacijos komitete.

6 straipsnis

Dialogas ir bendradarbiavimas vidaus reformų srityje

Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad jų vidaus politika būtų grindžiama Šalims bendrais principais, visų pirma demokratinių institucijų stabilumu ir veiksmingumu, teisinės valstybės principu, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, visų pirma kaip nurodyta šio susitarimo 14 straipsnyje.

7 straipsnis

Užsienio ir saugumo politika

1.  
Šalys intensyviau palaiko dialogą, bendradarbiauja ir skatina laipsnišką užsienio ir saugumo politikos, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), konvergenciją ir visų pirma sprendžia tokius klausimus kaip konfliktų prevencija ir krizių valdymas, regioninis stabilumas, nusiginklavimas, ginklų neplatinimas, ginklų kontrolė ir ginklų eksporto kontrolė, taip pat palaiko sustiprintą abipusiai naudingą dialogą kosminės erdvės srityje. Bendromis vertybėmis ir abiem pusėm svarbiais interesais pagrįstu bendradarbiavimu siekiama didinti politikos konvergenciją bei veiksmingumą ir skatinti bendrą politikos krypčių planavimą. Šiuo tikslu Šalys naudojasi dvišaliais, tarptautiniais ir regioniniais forumais.
2.  
Ukraina, ES ir valstybės narės dar kartą patvirtina įsipareigojimą laikytis nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo principų, kaip nustatyta JT Chartijoje ir 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte, ir skatinti laikytis šių principų plėtojant dvišalius ir daugiašalius santykius.
3.  
Su šiais principais susijusius uždavinius Šalys laiku ir nuosekliai sprendžia visais tinkamais šiame susitarime numatyto politinio dialogo lygmenimis, įskaitant ministrų lygmenį.

8 straipsnis

Tarptautinis baudžiamasis teismas

Šalys bendradarbiauja skatindamos taiką ir tarptautinį teisingumą ir ratifikuoja bei įgyvendina 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą ir susijusius dokumentus.

9 straipsnis

Regioninis stabilumas

1.  
Šalys didina bendras pastangas, kad paskatintų stabilumą, saugumą ir demokratinį vystymąsi bendrose kaimyninėse šalyse, visų pirma kartu taikiai spręsdamos regioninius konfliktus.
2.  
Šios pastangos dedamos laikantis bendrų tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo principų, kaip nustatyta JT Chartijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir kituose atitinkamuose daugiašaliuose dokumentuose.

10 straipsnis

Konfliktų prevencija, krizių valdymas ir karinis bei technologinis bendradarbiavimas

1.  
Šalys stiprina praktinį bendradarbiavimą konfliktų prevencijos ir krizių valdymo srityse, visų pirma siekdamos aktyvesnio Ukrainos dalyvavimo ES vadovaujamose civilinių ir karinių krizių valdymo operacijose, taip pat atitinkamose pratybose ir mokymo veikloje, įskaitant rengiamą pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP).
2.  
Bendradarbiavimas šioje srityje grindžiamas ES ir Ukrainos konsultacijų ir bendradarbiavimo krizių valdymo srityje tvarka ir susitarimais.
3.  
Šalys svarsto karinio ir technologinio bendradarbiavimo galimybes. Ukraina ir Europos gynybos agentūra (EGA) užmezga glaudžius ryšius siekdamos aptarti, kaip stiprinti karinį pajėgumą ir spręsti su technologijomis susijusius klausimus.

11 straipsnis

Masinio naikinimo ginklų neplatinimas

1.  
Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną didžiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visapusiškai laikydamosi ir nacionaliniu mastu įgyvendindamos prievoles, kurias jos turi pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis bei susitarimus, ir kitas svarbias tarptautines prievoles. Šalys sutinka, kad ši nuostata yra vienas esminių šio susitarimo elementų.
2.  

Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:

a) 

imdamosi priemonių, kad pasirašytų ir ratifikuotų visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prireikus prie jų prisijungtų ir juos visiškai įgyvendintų;

b) 

toliau tobulindamos nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kad būtų užtikrinta veiksminga su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksporto ir tranzito kontrolė, įskaitant dvejopo naudojimo technologijų ir prekių galutinio vartojimo kontrolę, ir veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės pažeidimus.

3.  
Šalys susitaria reguliariai palaikyti politinį dialogą, kad būtų papildytos ir įtvirtintos šios nuostatos.

12 straipsnis

Nusiginklavimas, ginklų kontrolė, ginklų eksporto kontrolė ir kova su neteisėta prekyba ginklais

Šalys toliau bendradarbiauja nusiginklavimo srityje, taip pat mažina nereikalingų šaulių ir lengvųjų ginklų atsargas, sprendžia apleistų ir nesprogusių sprogmenų poveikio gyventojams ir aplinkai problemas, kaip nurodyta šio susitarimo V antraštinės dalies 6 skyriuje (Aplinka). Bendradarbiaujant nusiginklavimo srityje taip pat atliekama ginklų kontrolė, ginklų eksporto kontrolė ir kovojama su ginklų, įskaitant šaulių ir lengvųjų ginklų, neteisėta prekyba. Šalys skatina visuotinai prisijungti prie atitinkamų tarptautinių dokumentų ir jų laikytis, siekia užtikrinti jų veiksmingumą, be kita ko, įgyvendindamos atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.

13 straipsnis

Kova su terorizmu

Šalys susitaria kartu veikti dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis siekdamos užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti laikydamosi tarptautinės teisės, tarptautinių žmogaus teisių standartų ir pabėgėlių bei humanitarinės teisės.



III

ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS

14 straipsnis

Teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, Šalys ypatingą dėmesį skiria teisinės valstybės principams konsoliduoti ir institucijoms stiprinti visų lygių administravimo srityse apskritai, bet visų pirma teisėsaugos ir teisingumo administravimo srityse. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama stiprinti teismų sistemą, didinti jos veiksmingumą, užtikrinti jos nepriklausomumą bei nešališkumą ir kovoti su korupcija. Bendradarbiaujant teisingumo, laisvės ir saugumo srityse vadovaujamasi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

15 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Šalys susitaria bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta tinkamo lygmens asmens duomenų apsauga laikantis aukščiausių Europos ir tarptautinių standartų, įskaitant atitinkamus Europos Tarybos dokumentus. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje, inter alia, gali apimti keitimąsi informacija ir ekspertais.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse

1.  
Šalys dar kartą patvirtina bendro migracijos srautų tarp jų teritorijų valdymo svarbą ir visais su migracija susijusiais klausimais, įskaitant neteisėtą migraciją, teisėtą migraciją, neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis, toliau palaiko visapusišką dialogą ir migracijos klausimus įtraukia į regionų, iš kurių atvyksta migrantai, nacionalines ekonominio ir socialinio vystymosi strategijas. Toks dialogas grindžiamas pagrindiniais solidarumo, abipusio pasitikėjimo, bendros atsakomybės ir partnerystės principais.
2.  

Laikantis susijusių galiojančių Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų, bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama:

a) 

tam, kad būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, siekiama aktyviai išnaudoti galimybes šioje srityje bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautiniuose forumuose;

b) 

tam, kad bendromis pastangomis būtų formuojama veiksminga prevencinė politika, skirta kovoti su neteisėta migracija, neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, įskaitant kovos su neteisėtų žmonių vežėjų ir prekiautojų žmonėmis tinklais ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus;

c) 

tam, kad būtų užmegztas visapusiškas dialogas prieglobsčio klausimais, visų pirma susijusiais su praktiniu 1951 m. JT konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių tarptautinių dokumentų įgyvendinimu, taip pat kad būtų laikomasi negrąžinimo principo;

d) 

leidimo įvažiuoti taisyklėms, asmenų, kuriems leista įvažiuoti, teisėms ir statusui bei teisėtai šalyje gyvenantiems ne jos piliečiams taikomoms vienodoms sąlygoms ir jų integracijos skatinimui;

e) 

tam, kad būtų toliau plėtojamos operatyvinės sienų valdymo priemonės;

i) 

bendradarbiavimas sienų valdymo srityje, inter alia, gali apimti mokymus, keitimąsi geriausia praktika, įskaitant susijusia su technologiniais aspektais, keitimąsi informacija laikantis galiojančių taisyklių ir prireikus keitimąsi ryšių palaikymo pareigūnais;

ii) 

šioje srityje Šalys siekia veiksmingai įgyvendinti integruoto sienų valdymo principą;

f) 

tam, kad būtų didinamas dokumentų saugumas;

g) 

tam, kad būtų formuojama veiksminga grąžinimo politika, įskaitant regioniniu mastu; ir

h) 

tam, kad būtų keičiamasi nuomonėmis apie neformalų migrantų užimtumą.

17 straipsnis

Vienodas požiūris į darbuotojus

1.  
Vadovaujantis valstybėse narėse ir ES taikomais teisės aktais, sąlygomis ir procedūromis, užtikrinama, kad teisėtai valstybės narės teritorijoje dirbantys Ukrainos piliečiai dėl jų pilietybės nebūtų diskriminuojami darbo sąlygų, atlyginimo arba atleidimo iš darbo atžvilgiu, palyginti su tos valstybės narės piliečiais.
2.  
Ukraina, laikydamasi savo teisės aktų, sąlygų ir procedūrų, teisėtai jos teritorijoje dirbantiems valstybės narės piliečiams taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vienodas sąlygas.

18 straipsnis

Darbuotojų judumas

1.  

Atsižvelgiant į padėtį valstybių narių darbo rinkoje, vadovaujantis valstybių narių ir ES teisės aktais ir galiojančiomis darbuotojų judumo taisyklėmis:

a) 

dalyvavimo darbo rinkoje priemonės, kurias valstybės narės pagal dvišalius susitarimus taiko Ukrainos darbuotojams, turėtų būti išsaugotos ir, jei įmanoma, pagerintos;

b) 

kitos valstybės narės svarsto galimybę sudaryti panašius susitarimus.

2.  
Pagal valstybėse narėse ir ES galiojančius teisės aktus, taisykles bei procedūras ir atsižvelgdama į padėtį valstybių narių ir ES darbo rinkoje, Asociacijos taryba svarsto galimybes taikyti kitas palankesnes nuostatas kitose srityse, įskaitant galimybes naudotis profesinio mokymo paslaugomis.

19 straipsnis

Asmenų judėjimas

1.  

Šalys užtikrina, kad būtų visiškai įgyvendinti:

a) 

2007 m. birželio 18 d. Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl asmenų readmisijos (per to susitarimo 15 straipsniu įsteigtą Jungtinį readmisijos komitetą);

b) 

2007 m. birželio 18 d. Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (per to susitarimo 12 straipsniu įsteigtą Jungtinį susitarimo valdymo komitetą).

2.  
Šalys taip pat deda visas pastangas, kad būtų didinamas piliečių judumas ir daroma tolesnė pažanga palaikant dialogą vizų klausimais.
3.  
Šalys laipsniškai imasi veiksmų, kad būtų taikomas bevizis režimas su sąlyga, kad užtikrintas gerai valdomas saugus judumas, kaip nurodyta dviejų etapų vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane, pateiktame 2010 m. lapkričio 22 d. vykusiame aukščiausiojo lygio ES ir Ukrainos susitikime.

20 straipsnis

Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas

Šalys bendradarbiauja siekdamos kovoti su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu ir vykdyti jų prevenciją. Siekdamos šio tikslo Šalys stiprina dvišalį ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, įskaitant operatyviniu lygmeniu. Šalys užtikrina atitinkamų tarptautinių standartų, visų pirma nustatytų Finansinių veiksmų darbo grupės, ir Sąjungos nustatytiems lygiaverčių standartų įgyvendinimą.

21 straipsnis

Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais, prekursoriais ir psichotropinėmis medžiagomis

1.  
Šalys bendradarbiauja spręsdamos su neteisėtais narkotikais susijusius klausimus, remdamosi bendrai priimtais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, ir atsižvelgdamos į Politinę deklaraciją ir Specialią deklaraciją dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintas 1998 m. birželio mėn. vykusioje 20-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje narkotikų klausimais.
2.  
Tokiu bendradarbiavimu siekiama kovoti su neteisėtais narkotikais, mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą ir paklausą, šalinti žalingus piktnaudžiavimo narkotikais padarinius sveikatai bei socialinius padarinius. Juo taip pat siekiama užtikrinti veiksmingesnę cheminių prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją.
3.  
Šiems tikslams pasiekti Šalys taiko būtinus bendradarbiavimo metodus ir užtikrina, kad aptarti klausimai būtų sprendžiami laikantis suderinto ir integruoto požiūrio.

22 straipsnis

Kova su nusikalstamumu ir korupcija

1.  
Šalys bendradarbiauja kovos su organizuota ar kitokia nusikalstama bei neteisėta veikla ir jos prevencijos srityse.
2.  

Bendradarbiaujant, inter alia, sprendžiami šie klausimai:

a) 

neteisėtas žmonių gabenimas ir prekyba žmonėmis, taip pat šaunamųjų ginklų ir neteisėtų narkotikų kontrabanda ir prekyba;

b) 

neteisėta prekyba prekėmis;

c) 

ekonominiai nusikaltimai, įskaitant mokesčių srityje;

d) 

korupcija tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje;

e) 

dokumentų klastojimas;

f) 

elektroniniai nusikaltimai.

3.  

Šalys stiprina dvišalį, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, įskaitant bendradarbiavimą su Europolu. Šalys toliau plėtoja bendradarbiavimą, inter alia, keisdamosi geriausia praktika, įskaitant tyrimo metodų ir nusikalstamumo mokslinių tyrimų srityse:

a) 

keisdamosi informacija pagal taikomas taisykles;

b) 

stiprindamos pajėgumus, įskaitant mokymą, ir prireikus keisdamosi darbuotojais;

c) 

spręsdamos su liudytojų ir aukų apsauga susijusius klausimus.

4.  
Šalys įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti 2000 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir tris jos protokolus, 2003 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus.

23 straipsnis

Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje

1.  
Šalys susitaria vadovaudamosi tarptautine teise, tarptautine žmogaus teisių teise, pabėgėlių teise, humanitarine teise ir atitinkamais Šalių įstatymais ir kitais teisės aktais bendradarbiauti vykdydamos teroro aktų prevenciją ir kovodamos su jais. Šalys visų pirma susitaria bendradarbiauti remdamosi visišku 2001 m. JT Saugumo Tarybos Rezoliucijos Nr. 1373, 2006 m. Jungtinių Tautų Pasaulinės kovos su terorizmu strategijos ir kitų atitinkamų JT dokumentų, taip pat taikomų tarptautinių konvencijų ir dokumentų įgyvendinimu.
2.  

Visų pirma Šalys bendradarbiauja keisdamosi:

a) 

informacija apie teroristų grupuotes ir jų paramos tinklus;

b) 

patirtimi ir informacija apie terorizmo tendencijas, kovos su terorizmu priemones ir metodus, įskaitant technines sritis ir mokymą;

c) 

patirtimi terorizmo prevencijos srityje.

Keičiantis informacija visada laikomasi tarptautinės ir nacionalinės teisės.

24 straipsnis

Teisinis bendradarbiavimas

1.  
Šalys susitaria toliau plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose visiškai naudodamosi atitinkamais tarptautiniais ir dvišaliais dokumentais ir remdamosi teisinio tikrumo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principais.
2.  
Šalys susitaria palengvinti ES ir Ukrainos teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose remdamosi taikomais daugiašaliais teisiniais dokumentais, visų pirma Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos konvencijomis dėl tarptautinio teisinio bendradarbiavimo bei bylinėjimosi ir vaikų apsaugos.
3.  
Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje Šalys stengiasi stiprinti susitarimus dėl tarpusavio teisinės pagalbos ir ekstradicijos. Šiuo tikslu prireikus prisijungiama prie atitinkamų tarptautinių Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos dokumentų, taip pat 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, kaip nurodyta šio susitarimo 8 straipsnyje, ir glaudžiau bendradarbiaujama su Eurojustu.



IV

ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA IR SU PREKYBA SUSIJĘ KLAUSIMAI



1

SKYRIUS

Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką



1

Skirsnis

Bendros nuostatos

25 straipsnis

Tikslas

Laikydamosi šio susitarimo nuostatų ir vadovaudamosi 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – 1994 m. GATT susitarimas) XXIV straipsniu, per ne ilgesnį nei 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris prasideda po šio susitarimo įsigaliojimo ( 1 ), Šalys laipsniškai sukuria laisvos prekybos erdvę.

26 straipsnis

Taikymo sritis ir apimtis

1.  
Šio skyriaus nuostatos taikomos prekybai Šalių teritorijos kilmės statusą turinčiomis prekėmis ( 2 ).
2.  
Šiame skyriuje „kilmės statusą turintis“ reiškia atitinkantis kilmės taisykles, nustatytas šio susitarimo I protokole „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“.



2

Skirsnis

Muitų, mokesčių ar kitų privalomųjų mokėjimų panaikinimas

27 straipsnis

Muito apibrėžtis

Šiame skyriuje muitu laikomas bet koks muitas arba privalomasis mokėjimas, nustatyti importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su jomis susiję, įskaitant nustatytą bet kokio pobūdžio papildomą mokestį ar priemoką, nustatytus tokioms importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su jomis susijusius. Muitu nelaikomi:

a) 

privalomasis mokėjimas, lygiavertis vidaus mokesčiui, nustatytam pagal šio susitarimo 32 straipsnį;

b) 

muitas, taikomas pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies 2 skyrių (Prekybos teisių gynimo priemonės);

c) 

mokesčiai arba kiti privalomieji mokėjimai, nustatyti pagal šio susitarimo 33 straipsnį.

28 straipsnis

Prekių klasifikacija

Prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja Šalys, klasifikacija yra nustatytoji atitinkamoje kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūroje pagal 1983 m. Tarptautinės konvencijos dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos suderintą sistemą (toliau – SS) ir paskesnius jos pakeitimus.

29 straipsnis

Importuojamoms prekėms taikomų muitų panaikinimas

1.  
Kiekviena Šalis kitos Šalies kilmės prekėms sumažina arba panaikina muitus pagal šio susitarimo I-A priede nustatytus tvarkaraščius (toliau – tvarkaraščiai).

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, dėvėtiems drabužiams ir kitiems dėvėtiems gaminiams, kurių Ukrainos muitų kodas 6309 00 00, Ukraina panaikina importo muitus pagal šio susitarimo I-B priede nustatytas sąlygas.

2.  
Kiekvienai prekei taikoma bazinė muito norma, kuri pagal šio Straipsnio 1 dalį turi būti laipsniškai mažinama, yra nurodytoji šio susitarimo I priede.
3.  
Jei bet kuriuo metu po šio susitarimo įsigaliojimo Šalis sumažina pagal didžiausio palankumo režimą (toliau – DPR) taikomą muito normą, tokia muito norma kaip bazinė norma taikoma tuo atveju ir tik tiek laiko, kiek ji yra mažesnė už muito normą, apskaičiuotą pagal tos Šalies tvarkaraštį.
4.  
Praėjus penkeriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo, bet kurios Šalies prašymu Šalys tarpusavyje konsultuojasi dėl tarpusavio prekybai taikomų muitų panaikinimo paspartinimo ir muitų panaikinimo apimties išplėtimo. Prekybos sudėties Asociacijos komiteto, kaip nurodyta šio susitarimo 465 straipsnyje (toliau taip pat – Prekybos komitetas), priimtu sprendimu dėl prekei taikomo muito panaikinimo paspartinimo arba muito panaikinimo pakeičiama bet kokia muito norma ar jo mažinimo kategorija, tvarkaraščiuose nustatyta tai prekei.

30 straipsnis

Esamos padėties išlaikymas

Nė viena Šalis kitos Šalies teritorijos kilmės prekėms negali padidinti taikomo muito arba nustatyti naujo muito. Tai neprieštarauja nuostatai, pagal kurią bet kuri Šalis gali:

a) 

padidinti muitą iki Šalies tvarkaraštyje nustatyto lygio, jei muitas buvo vienašališkai sumažintas; arba

b) 

išlaikyti arba padidinti muitą leidus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo institucijai (GSI).

31 straipsnis

Eksporto muitai

1.  
Šalys toliau netaiko arba nenustato jokių muitų, mokesčių arba bet kokių kitų lygiaverčio poveikio priemonių į kitos Šalies teritoriją eksportuojamoms prekėms arba su jomis susijusių.
2.  
Ukrainos taikomi muitai ar lygiaverčio poveikio priemonės, išvardyti šio susitarimo I-C priede, laipsniškai panaikinami per pereinamąjį laikotarpį laikantis šio susitarimo I-C priede pateikto tvarkaraščio. Jeigu Ukraina atnaujina muitų kodą, pagal šio susitarimo I-C priede pateiktą tvarkaraštį prisiimti įsipareigojimai lieka galioti, jei prekė atitinka tam kodui skirtą aprašymą. Ukraina gali nustatyti eksporto muitų apsaugos priemones, kaip nurodyta šio susitarimo I-D priede. Tokios apsaugos priemonės nustoja galioti tai prekei šio susitarimo I-D priede nustatyto laikotarpio pabaigoje.

32 straipsnis

Eksporto subsidijos ir lygiaverčio poveikio priemonės

1.  
Įsigaliojus šiam susitarimui, nė viena Šalis toliau netaiko, nenustato ar neatnaujina į kitos Šalies teritoriją eksportuojamoms žemės ūkio prekėms taikomų eksporto subsidijų ar kitų lygiaverčio poveikio priemonių.
2.  
Šiame straipsnyje termino „eksporto subsidijos“ reikšmė tokia, kokia apibrėžta susitarimo dėl žemės ūkio, įtraukto į PPO susitarimo 1A priedą (toliau – Susitarimas dėl žemės ūkio), 1 straipsnio e dalyje, įskaitant bet kokį to Susitarimo dėl žemės ūkio straipsnio pakeitimą.

33 straipsnis

Mokesčiai ir kiti privalomieji mokėjimai

Pagal 1994 m. GATT VIII straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas kiekviena Šalis užtikrina, kad visi bet kokio pobūdžio mokesčiai ir privalomieji mokėjimai, išskyrus šio susitarimo 27 straipsnyje nurodytus muitus ar kitas priemones, nustatyti importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su tuo susiję, neviršytų apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir juos nustatant nebūtų netiesiogiai sudaromos palankesnės sąlygos vidaus prekėms arba mokesčių tikslais nebūtų apmokestinamoms importuojamos arba eksportuojamos prekės.



3

Skirsnis

Netarifinės priemonės

34 straipsnis

Nacionalinis režimas

Pagal 1994 m. GATT III straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą. Šiuo tikslu 1994 m. GATT III straipsnis ir jo aiškinamosios pastabos įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

35 straipsnis

Importo ir eksporto apribojimai

Nė viena Šalis nenustato arba toliau netaiko draudimų, apribojimų ar bet kokių lygiaverčio poveikio priemonių bet kokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms prekėms, arba prekėms, parduotoms eksportuoti į kitos Šalies teritoriją, nebent šiame susitarime ar pagal 1994 m. GATT XI straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas nustatyta kitaip. Šiuo tikslu 1994 m. GATT XI straipsnis ir jo aiškinamosios pastabos įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.



4

Skirsnis

Su prekėmis susijusios specialios nuostatos

36 straipsnis

Bendrosios išimtys

Nė viena šio susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip neleidžianti bet kuriai Šaliai nustatyti ar įgyvendinti priemones pagal 1994 m. GATT XX ir XXI straipsnius ir jų aiškinamąsias pastabas, kurie įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.



5

Skirsnis

Administracinis bendradarbiavimas ir veiksmų derinimas su kitomis šalimis

37 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo

1.  
Šalys sutinka, kad administracinis bendradarbiavimas yra labai svarbus įgyvendinant lengvatinį muitų režimą, taikomą pagal šį skyrių, vykdant jo priežiūrą, ir pabrėžia savo įsipareigojimą kovoti su pažeidimais bei sukčiavimu muitų srityje, susijusiais su prekių importu, eksportu, tranzitu ir kitu joms taikomu muitų režimu ar muitinės procedūra, įskaitant draudimo, ribojimo ir priežiūros priemones.
2.  
Jeigu remdamasi objektyvia dokumentais patvirtinta informacija Šalis nustato, kad administracinio bendradarbiavimo su kita Šalimi nėra ir (arba) kad ji netikrina, ar nėra pažeidimų ar sukčiavimo pagal šį skyrių, ta Šalis pagal šį straipsnį gali laikinai sustabdyti susijusio lengvatinio režimo tam tikram (-iems) produktui (-ams) taikymą.
3.  

Šiame straipsnyje „administracinio bendradarbiavimo tiriant pažeidimus ar sukčiavimą muitų srityje nėra“, inter alia, reiškia:

a) 

pakartotinį prievolių tikrinti atitinkamo (-ų) produkto (-ų) kilmės statusą nevykdymą;

b) 

pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą atlikti paskesnį kilmės įrodymo tikrinimą ir (arba) pranešti jo rezultatus;

c) 

pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą leisti surengti administracinio bendradarbiavimo tikrinamuosius vizitus, siekiant įvertinti su nagrinėjamo lengvatinio režimo suteikimu susijusių dokumentų autentiškumą arba informacijos tikslumą.

Šiame straipsnyje minimi pažeidimai arba sukčiavimas gali būti nustatomi, inter alia, kai pagal gautą objektyvią informaciją apie pažeidimus ir sukčiavimą paaiškėja, kad be tinkamo paaiškinimo staiga padaugėja iš kitos Šalies importuojamų prekių ir jų kiekis viršija įprastus tos Šalies gamybos ir eksporto pajėgumus.

4.  

Laikinas sustabdymas taikomas šiomis sąlygomis:

a) 

Šalis, kuri, remdamasi objektyvia informacija, nustato, kad administracinio bendradarbiavimo nėra ir (arba) kad kita Šalis daro pažeidimus arba sukčiauja, nedelsdama apie tai praneša Prekybos komitetui bei pateikia objektyvią informaciją ir pradeda konsultacijas Prekybos komitete remdamasi visa susijusia informacija ir nustatytaisiais faktais, siekdama abiem Šalims priimtino sprendimo. Vykstant minėtoms konsultacijoms nagrinėjamam (-iems) produktui (-ams) taikomas lengvatinis režimas;

b) 

jeigu Šalys pradeda a punkte nurodytas konsultacijas Prekybos komitete ir per 3 mėnesius nuo pirmo Prekybos komiteto posėdžio nesusitaria dėl priimtino sprendimo, atitinkama Šalis gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo nagrinėjamajam (-iesiems) produktui (-ams) taikymą. Apie tokį laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama Prekybos komitetui;

c) 

laikinas sustabdymas pagal šį straipsnį taikomas tiek, kiek yra būtina atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti. Kiekvienas laikinas sustabdymas trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Tačiau laikinas sustabdymas gali būti pratęstas. Apie patvirtintą laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama Prekybos komitetui. Dėl laikino sustabdymo reguliariai konsultuojamasi Prekybos komitete, visų pirma siekiant jį panaikinti išnykus jo taikymo sąlygoms.

5.  
Susijusi Šalis, pagal šio straipsnio 4 dalies a punktą teikdama pranešimą Prekybos komitetui, savo oficialiajame leidinyje taip pat paskelbia importuotojams skirtą pranešimą. Importuotojams skirtame pranešime turėtų būti nurodoma, kad, remiantis objektyvia informacija, nustatyta, jog dėl nagrinėjamojo produkto nėra administracinio bendradarbiavimo ir (arba) daroma pažeidimų arba sukčiaujama.

38 straipsnis

Administracinių klaidų taisymas

Jei kompetentinga institucija, taikydama lengvatinį eksporto režimą, visų pirma taikydama šio susitarimo protokolo „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ nuostatas, suklysta ir tai turi poveikio importo muitams, tokį poveikį patirianti Šalis gali pareikalauti Prekybos komiteto apsvarstyti galimybę imtis bet kurių tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti.

39 straipsnis

Susitarimai su kitomis šalimis

1.  
Šiuo susitarimu nesudaroma kliūčių veikti esančioms arba kurti naujas muitų sąjungas, laisvosios prekybos erdves arba sudaryti judėjimo per sieną susitarimus, jeigu jais nekeičiama šiame susitarime numatyta prekybos tvarka.
2.  
Prekybos komitete Šalys konsultuojasi dėl susitarimų, kuriais įsteigiamos muitų sąjungos, laisvosios prekybos erdvės arba sudaromi judėjimo per sieną susitarimai, o kai reikia, ir dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su jų atitinkama prekybos politika trečiųjų šalių atžvilgiu. Tokios konsultacijos visų pirma vyksta trečiajai šaliai stojant į Europos Sąjungą, nes taip siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į šiame susitarime nustatytus abiem pusėm svarbius ES Šalies ir Ukrainos interesus.



2

SKYRIUS

Prekybos teisių gynimo priemonės



1

Skirsnis

Bendrosios apsaugos priemonės

40 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  
Šalys patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį ir pagal Susitarimą dėl apsaugos priemonių, įtrauktą į PPO susitarimo 1A priedą (toliau – Susitarimas dėl apsaugos priemonių). ES Šalis pasilieka teises ir prievoles, kurias turi pagal Susitarimo dėl žemės ūkio, įtraukto į PPO susitarimo 1A priedą (toliau – Susitarimas dėl žemės ūkio), 5 straipsnį, išskyrus prekybą žemės ūkio produktais, kuriai pagal šį susitarimą taikomas lengvatinis režimas.
2.  
Šio susitarimo IV antraštinės dalies 1 skyriuje (Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką) nustatytos lengvatinės kilmės taisyklės šiam skirsniui netaikomos.

41 straipsnis

Skaidrumas

1.  
Apsaugos priemonių tyrimą inicijuojanti Šalis kitai Šaliai, jei pastaroji turi pagrįstą ekonominį interesą, apie tai praneša jai nusiųsdama oficialų pranešimą.
2.  
Šiame straipsnyje laikoma, kad Šalis turi pagrįstą ekonominį interesą tais atvejais, kai ji per pastaruosius trejus metus yra viena iš penkių didžiausių importuojamo produkto tiekėjų absoliučiosios apimties ar vertės atžvilgiu.
3.  
Nepaisant šio susitarimo 40 straipsnį ir nedarant poveikio Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3.2 straipsniui, apsaugos priemonių tyrimą inicijuojanti ir jas ketinanti taikyti Šalis kitos Šalies prašymu nedelsdama raštu pateikia ad hoc pranešimą, kuriame išdėstoma visa su apsaugos priemonių tyrimo inicijavimu ir apsaugos priemonių nustatymu susijusi informacija, prireikus – preliminari ir galutinė tyrimo išvada, taip pat siūlymas kitai Šaliai pradėti konsultacijas.

42 straipsnis

Priemonių taikymas

1.  
Nustatydamos apsaugos priemones Šalys deda visas pastangas, kad poveikis dvišalei prekybai būtų kuo mažesnis.
2.  
Taikant šio straipsnio 1 dalį, jeigu viena Šalis mano, kad tenkinami teisiniai galutinių apsaugos priemonių nustatymo reikalavimai, tokias priemones taikyti ketinanti Šalis kitai Šaliai apie tai praneša ir suteikia galimybę surengti dvišales konsultacijas. Jei per 30 dienų po pranešimo nerandama tinkamo sprendimo, importuojanti Šalis gali imtis tinkamų priemonių problemai išspręsti.

43 straipsnis

Besivystanti šalis

Jeigu taikant Susitarimo dėl apsaugos priemonių 9 straipsnį Ukraina gali būti laikoma besivystančia šalimi ( 3 ), jai netaikomos jokios ES Šalies taikomos apsaugos priemones, jeigu tenkinamos tame susitarimo 9 straipsnyje nustatytos sąlygos.



2

Skirsnis

Lengviesiems automobiliams taikomos apsaugos priemonės

44 straipsnis

Lengviesiems automobiliams taikomos apsaugos priemonės

1.  

Ukraina kaip apsaugos priemonę prie tarifų pozicijos 8703 priskiriamiems lengviesiems automobiliams, turintiems ES Šalies kilmės statusą ( 4 ) (toliau – produktas), kaip apibrėžta šio susitarimo 45 straipsnyje, gali taikyti didesnį importo muitą pagal šio skirsnio nuostatas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a) 

jeigu pagal šį susitarimą sumažinus ar panaikinus muitą į Ukrainos teritoriją importuojami tokie dideli produkto kiekiai, matuojant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su gamybos apimtimi šalies viduje, ir tokiomis sąlygomis, kad daro didelę žalą vidaus pramonei, gaminančiai panašų produktą;

b) 

jeigu bendras importuojamų produktų kiekis (vienetais) ( 5 ) bet kuriais metais viršija šio susitarimo II priede pateiktame tvarkaraštyje nustatytą ribinį dydį; ir

c) 

jeigu bendras į Ukrainą importuojamų produktų kiekis (vienetais) ( 6 ) per paskutinį 12 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi ne anksčiau nei priešpaskutinis mėnuo, kurį Ukraina pakviečia ES Šalį konsultuotis pagal šio straipsnio 5 dalį, viršija ribinį procentinį dydį, nustatytą per tą patį laikotarpį visų Ukrainoje naujai įregistruotų ( 7 ) lengvųjų automobilių Ukrainos tvarkaraštyje, kuris įtrauktas į II priedą.

2.  
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas muitas neviršija mažesniojo iš šių dydžių – pagal didžiausio palankumo režimą taikomos muito normos arba pagal didžiausio palankumo režimą taikomos muito normos, galiojančios vieną dieną prieš šio susitarimo įsigaliojimą, arba muito normos, nustatytos šio susitarimo II priede pateiktame Ukrainos tvarkaraštyje. Muitas gali būti taikomas tik likusią tų metų dalį, kaip nustatyta šio susitarimo II priede.
3.  
Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, pagal šio straipsnio 1 dalį Ukrainos taikomi muitai nustatomi pagal šio susitarimo II priede pateiktą Ukrainos tvarkaraštį.
4.  
Bet kokios minėto produkto siuntos, išsiųstos pagal sutartį, kuri sudaryta prieš nustatant papildomą muitą pagal šio straipsnio 1–3 dalis, atleidžiamos nuo tokio papildomo muito. Tačiau tokios siuntos bus įskaičiuojamos į per ateinančius metus importuojamo produkto kiekį siekiant tais metais tenkinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
5.  
Ukraina visas apsaugos priemones taiko skaidriai. Šiuo tikslu Ukraina kuo skubiau ES Šaliai raštu praneša apie ketinimą taikyti tokią priemonę ir nurodo visą susijusią informaciją, įskaitant importuojamo produkto kiekį (vienetais), bendrą iš visų šaltinių importuojamų lengvųjų automobilių kiekį (vienetais) ir per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį Ukrainoje naujai įregistruotų automobilių skaičių. Prieš imdamasi tokių priemonių Ukraina kuo anksčiau kviečia ES Šalį konsultuotis, kad ši informacija būtų aptarta. Per 30 dienų nuo kvietimo konsultuotis nepriimama jokių priemonių.
6.  
Taikyti apsaugos priemonę Ukraina gali tik jos kompetentingoms institucijoms atlikus tyrimą pagal Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3 straipsnį ir 4 straipsnio 2 dalies c punktą; šiuo tikslu Susitarimo dėl apsaugos priemonių 3 straipsnis ir 4 straipsnio 2 dalies c punktas mutatis mutandis įtraukiami į šį susitarimą ir yra jo dalis. Toks tyrimas turi parodyti, kad pagal šį susitarimą sumažinus ar panaikinus muitą, į Ukrainos teritoriją importuojami tokie dideli produkto kiekiai, matuojant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su gamybos apimtimi šalies viduje, ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro didelę žalą vidaus pramonei, gaminančiai panašų produktą.
7.  
Ukraina nedelsdama raštu praneša ES Šaliai apie šio straipsnio 6 dalyje aprašyto tyrimo inicijavimą.
8.  
Atlikdama tyrimą Ukraina laikosi Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.2 straipsnio a ir b punktų; šiuo tikslu Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.2 straipsnio a ir b punktai mutatis mutandis įtraukiami į šį susitarimą ir yra jo dalis.
9.  
Atitinkami veiksniai, susiję su Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.2 straipsnio a punkte nurodytu žalos nustatymu, vertinami bent tris iš eilės einančiais 12 mėnesių laikotarpiais, t. y. iš viso bent trejus metus iš eilės.
10.  
Atliekant tyrimą taip pat įvertinami visi žinomi veiksniai, išskyrus išaugusią pagal šį susitarimą vykdomo lengvatinio importo apimtį, galintys tuo pačiu metu daryti žalą vidaus pramonei. Nelaikoma, kad dėl muito panaikinimo arba sumažinimo padidėja ES Šalies kilmės produkto importo kiekis, jeigu to paties produkto importas iš kitų šaltinių taip pat atitinkamai padidėja.
11.  
Ukraina ES Šalį ir visas kitas suinteresuotąsias šalis apie atlikus tyrimą nustatytus faktus ir pagrįstas išvadas raštu informuoja gerokai prieš prasidedant šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms konsultacijoms, kad būtų apžvelgta atlikus tyrimą gauta informacija ir per konsultacijas būtų pasikeista nuomonėmis dėl siūlomų priemonių.
12.  
Ukraina užtikrina, kad lengvųjų automobilių statistiniai duomenys, naudojami kaip įrodymai nustatant tokias priemones, būtų patikimi, tinkami ir laiku viešai prieinami. Ukraina nedelsdama pateikia mėnesinius importuojamo produkto kiekio (vienetais) statistinius duomenis, bendrą iš visų šaltinių importuojamų lengvųjų automobilių kiekį (vienetais) ir Ukrainoje naujai įregistruotų lengvųjų automobilių skaičių.
13.  
Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, per pereinamąjį laikotarpį netaikomos šio straipsnio 1 dalies a punkto ir 6–11 dalių nuostatos.
14.  
Ukraina per pirmuosius metus apsaugos priemonės pagal šį skirsnį netaiko. Ukraina netaiko arba nenustato jokių apsaugos priemonių pagal šį skirsnį arba šiuo tikslu netęsia jokio tyrimo pasibaigus 15-iems metams.
15.  
Prekybos komitete gali būti aptariamas ir peržiūrimas šio straipsnio įgyvendinimas ir veikimas.

45 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje ir šio susitarimo II priede vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

produktas – tik ES Šalies kilmės lengvieji automobiliai, priskiriami 8703 tarifų pozicijai pagal kilmės taisykles, nustatytas šio susitarimo I protokole „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“;

2.

didelė žala – suprantama kaip nurodyta Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.1 straipsnio a punkte. Šiuo tikslu Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.1 straipsnio a punktas mutatis mutandis įtraukiamas į šį susitarimą ir yra jo dalis;

3.

panašus produktas – produktas, kuris yra identiškas, t. y. visais atžvilgiais toks pat kaip nagrinėjamasis produktas arba, jei tokio produkto nėra, kitas produktas, kuris, nors ir nėra visais atžvilgiais toks pat, bet pasižymi savybėmis, labai panašiomis į nagrinėjamojo produkto savybes;

4.

pereinamasis laikotarpis – 10 metų laikotarpis, prasidedantis šio susitarimo įsigaliojimo dieną. Pereinamasis laikotarpis pratęsiamas dar trejiems metams, jeigu nepasibaigus 10-iems metams Ukraina šio susitarimo 465 straipsnyje nurodytam Prekybos komitetui pateikia pagrįstą prašymą ir Prekybos komitetas jį aptaria;

5.

pirmi metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis šio susitarimo įsigaliojimo dieną;

6.

antri metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus vieniems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

7.

treti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus dvejiems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

8.

ketvirti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus trejiems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

9.

penkti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus ketveriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

10.

šešti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus penkeriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

11.

septinti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus šešeriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

12.

aštunti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus septyneriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

13.

devinti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus aštuoneriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

14.

dešimti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus devyneriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

15.

vienuolikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus dešimt metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

16.

dvylikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus vienuolikai metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

17.

trylikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus dvylikai metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

18.

keturiolikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus trylikai metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos;

19.

penkiolikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus keturiolikai metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos.



3

Skirsnis

Draudimas sumuoti priemones

45 bis straipsnis

Draudimas sumuoti priemones

Tam pačiam produktui tuo pačiu metu nė viena Šalis negali taikyti:

a) 

apsaugos priemonės pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Lengviesiems automobiliams taikomos apsaugos priemonės); ir

b) 

priemonės pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį ir Susitarimą dėl apsaugos priemonių.



4

Skirsnis

Antidempingo ir kompensacinės priemonės

46 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  
Šalys patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal 1994 m. GATT VI straipsnį, į PPO susitarimo 1A priedą įtrauktą Susitarimą dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (toliau – Antidempingo susitarimas) ir į PPO susitarimo 1A priedą įtrauktą Susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP susitarimas).
2.  
Šio susitarimo IV antraštinės dalies 1 skyriuje (Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką) nustatytos lengvatinės kilmės taisyklės šiam skirsniui netaikomos.

47 straipsnis

Skaidrumas

1.  
Šalys susitaria, kad antidempingo ir kompensacinės priemonės turėtų būti taikomos laikantis visų Antidempingo susitarimo ir SKP susitarimo reikalavimų ir turėtų būti pagrįstos sąžininga ir skaidria sistema.
2.  
Šalies kompetentingoms institucijoms gavus kitos Šalies pateiktą tinkamai dokumentais pagrįstą antidempingo skundą dėl iš kitos Šalies importuojamų produktų, ir ne vėliau kaip 15 dienų prieš inicijuojant tyrimą, Šalis kitai Šaliai raštu praneša gavusi skundą.
3.  
Nedarant poveikio Antidempingo susitarimo 6.5 straipsniui ir SKP susitarimo 12.4 straipsniui, Šalys užtikrina, kad, nustačius laikinąsias priemones ir bet kuriuo atveju prieš nustatant galutines priemones, visiškai ir tinkamai būtų atskleidžiami visi pagrindiniai faktai ir išvados, kuriais grindžiamas sprendimas taikyti priemones. Faktai atskleidžiami raštu, suinteresuotosioms šalims paliekant pakankamai laiko pateikti pastabas. Po galutinio faktų atskleidimo nustatomas ne trumpesnis kaip 10 dienų laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas.
4.  
Jei tai nepagrįstai netrukdo laiku atlikti tyrimą ir laikantis Šalies vidaus teisės aktų, kuriais reglamentuojamos tyrimo procedūros, kiekvienai suinteresuotajai šaliai suteikiama galimybė būti išklausytai ir pateikti savo nuomonę atliekant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus.

48 straipsnis

Viešojo intereso apsauga

Antidempingo ar kompensacinių priemonių Šalis negali taikyti tais atvejais, kai remiantis tyrimo metu gauta informacija galima padaryti aiškią išvadą, kad tokių priemonių taikymas neatitinka viešojo intereso. Nustatant viešąjį interesą bendrai įvertinami visi interesai, įskaitant vidaus pramonės, naudotojų, vartotojų ir importuotojų interesus, su sąlyga, kad jie tyrimą atliekančioms institucijoms pateikė susijusią informaciją.

49 straipsnis

Mažesnio muito taisyklė

Jei Šalis nusprendžia nustatyti laikiną arba galutinį antidempingo arba kompensacinį muitą, tokio muito dydis neviršija dempingo arba kompensuotinų subsidijų skirtumo, tačiau turėtų būti mažesnis už tą skirtumą, jei toks mažesnis muitas būtų pakankamas vidaus pramonei daromai žalai pašalinti.

50 straipsnis

Priemonių taikymas ir peržiūros

1.  
Laikinas antidempingo ar kompensacines priemones Šalys gali taikyti tik preliminariai nustačiusios, kad dėl dempingo arba subsidijos daroma žala vidaus pramonei.
2.  
Prieš nustatydamos galutinį antidempingo arba kompensacinį muitą, Šalys apsvarsto galimybę taikyti konstruktyvius sprendimus, tinkamai atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo aplinkybes. Nedarant poveikio atitinkamoms kiekvienos Šalies vidaus teisės aktų nuostatoms, Šalys pirmenybę turėtų teikti įsipareigojimams dėl kainos, jeigu eksportuotojai pateikė tinkamų pasiūlymų ir nėra laikoma, kad priimti tokius pasiūlymus būtų nepraktiška.
3.  
Priemonę nustačiusi Šalis, gavusi tinkamai pagrįstą eksportuotojo prašymą peržiūrėti galiojančias antidempingo arba kompensacines priemones, tokį prašymą nagrinėja objektyviai bei operatyviai ir eksportuotoją kuo greičiau informuoja apie nagrinėjimo rezultatus.



5

Skirsnis

Konsultacijos

50 bis straipsnis

Konsultacijos

1.  
Šalis, gavusi kitos Šalies prašymą konsultuotis dėl konkrečių klausimų, kurie gali iškilti taikant prekybos teisių gynimo priemones, suteikia pastarajai galimybę konsultuotis. Galintys kilti klausimai, be kita ko, gali būti susiję su metodika, taikyta dempingo skirtumams apskaičiuoti, įskaitant įvairius koregavimus, statistinių duomenų naudojimą, importo raidą, žalos nustatymą ir mažesnio muito taisyklės taikymą.
2.  
Konsultacijos surengiamos kuo greičiau ir paprastai per 21 dieną nuo prašymo pateikimo.
3.  
Konsultacijos pagal šį skirsnį rengiamos nedarant poveikio šio susitarimo 41 ir 47 straipsnio nuostatoms ir jų visiškai laikantis.



6

Skirsnis

Institucinės nuostatos

51 straipsnis

Dialogas dėl prekybos teisių gynimo priemonių

1.  
Šalys susitarė pradėti ekspertų lygmens dialogą dėl prekybos teisės gynimo priemonių, kuris veiktų kaip bendradarbiavimo prekybos teisių gynimo priemonių klausimais forumas.
2.  

Dialogu dėl prekybos teisių gynimo priemonių siekiama:

a) 

gerinti Šalies žinias ir supratimą apie kitos Šalies prekybos teisių gynimo priemonių teisės aktus, politiką ir praktiką;

b) 

nagrinėti, kaip įgyvendinamos šio skyriaus nuostatos;

c) 

stiprinti Šalių institucijų, atsakingų už prekybos teisių gynimo priemones, bendradarbiavimą;

d) 

aptarti tarptautinio masto pokyčius prekybos apsaugos srityje;

e) 

bendradarbiauti bet kokiais kitais prekybos teisių gynimo priemonių klausimais.

3.  
Susitikimai dialogui dėl prekybos teisių gynimo priemonių palaikyti rengiami ad hoc pagrindu bet kurios Šalies prašymu. Iš anksto bendrai susitariama dėl tokių susitikimų darbotvarkės.



7

Skirsnis

Ginčų sprendimas

52 straipsnis

Ginčų sprendimas

Šio susitarimo IV antraštinės dalies 14 skyrius (Ginčų sprendimas) netaikomas šio skyriaus 1, 4, 5, 6 ir 7 skirsniams.



3

SKYRIUS

Techninės prekybos kliūtys

53 straipsnis

Taikymo sritis ir terminai

1.  
Šis skyrius taikomas rengiant, priimant ir taikant techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kaip apibrėžta Techninių prekybos kliūčių susitarime, įtrauktame į PPO susitarimo 1A priedą (toliau – TPK susitarimas), kurie gali daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai prekėmis.
2.  
Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, šis skyrius netaikomas sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kaip apibrėžta Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo, įtraukto į PPO susitarimo 1A priedą (toliau – SFP susitarimas), A priede, taip pat netaikomas valdžios institucijų parengtoms pirkimo specifikacijoms, taikomoms tokių įstaigų gamybos ar vartojimo reikalavimams.
3.  
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys pateikiamos TPK susitarimo I priede.

54 straipsnis

Techninių prekybos kliūčių susitarimo patvirtinimas

Šalys patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi viena kitos atžvilgiu pagal TPK susitarimą, kuris įtrauktas į šį susitarimą ir yra jo dalis.

55 straipsnis

Techninis bendradarbiavimas

1.  
Šalys stiprina bendradarbiavimą techninių reglamentų, standartų, metrologijos, rinkos priežiūros, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūrų srityse, siekdamos geriau suprasti atitinkamas kitos Šalies sistemas ir palengvinti patekimą į atitinkamas jų rinkas. Šiuo tikslu jos gali bendradarbiauti tiek horizontaliu, tiek sektorių lygmenimis su reglamentavimu susijusiais klausimais.
2.  

Bendradarbiaudamos Šalys siekia nustatyti, plėtoti ir skatinti iniciatyvas, kuriomis lengvinama prekyba, įskaitant, bet ne vien:

a) 

stiprinti bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, keičiantis informacija, patirtimi ir duomenimis; taip pat palaikant mokslinį ir techninį bendradarbiavimą, kad būtų tobulinami jų techniniai reglamentai, standartai, bandymai, rinkos priežiūra, sertifikavimas bei akreditavimas ir veiksmingai naudojami reglamentavimo ištekliai;

b) 

skatinti ir remti savo atitinkamų valstybinių ir (arba) privačių metrologijos, standartizavimo, bandymų, rinkos priežiūros, sertifikavimo ir akreditavimo organizacijų bendradarbiavimą;

c) 

skatinti plėtoti kokybišką standartizavimo, metrologijos, akreditavimo, atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros sistemos infrastruktūrą Ukrainoje;

d) 

skatinti Ukrainą dalyvauti susijusių Europos organizacijų veikloje;

e) 

ieškoti sprendimų galimoms prekybos kliūtims šalinti;

f) 

derinti pozicijas tokiose tarptautinėse prekybos ir už reglamentavimą atsakingose organizacijose kaip PPO ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (toliau – JT EEK).

56 straipsnis

Techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo derinimas

1.  
Ukraina imasi būtinų priemonių, kad teisės aktai laipsniškai atitiktų ES techninius reglamentus ir Europos standartizavimo, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūras ir rinkos priežiūros sistemą, ir įsipareigoja laikytis principų ir praktikos, įtvirtintų atitinkamuose ES sprendimuose ir reglamentuose ( 8 ).
2.  

Siekdama 1 dalyje nustatytų tikslų, Ukraina pagal šio susitarimo III priede nustatytą tvarkaraštį:

i) 

įtraukia atitinkamas ES acquis nuostatas į savo teisės aktus;

ii) 

vykdo administracines ir institucines reformas, būtinas šiam susitarimui ir šio susitarimo 57 straipsnyje nurodytam Atitikties vertinimo ir pramonės produktų pripažinimo susitarimui (toliau – AVPPP susitarimas) įgyvendinti; ir

iii) 

šiam skyriui įgyvendinti sukuria veiksmingą ir skaidrią administracinę sistemą.

3.  
Šalys susitaria dėl šio susitarimo III priede nurodyto tvarkaraščio ir jo laikosi.
4.  
Įsigaliojus šiam susitarimui kartą per metus Ukraina ES Šaliai teikia ataskaitas dėl priemonių, kurių imtasi pagal šį straipsnį. Jeigu šio susitarimo III priede pateiktame tvarkaraštyje išvardyti veiksmai per taikomą laikotarpį neįgyvendinami, Ukraina nurodo naują tvarkaraštį tokiems veiksmams užbaigti.
5.  
Ukraina susilaiko nuo horizontaliųjų ir sektorių teisės aktų, išvardytų šio susitarimo III priede, dalinio keitimo, išskyrus atvejus, kai jie keičiami siekiant teisės aktus laipsniškai priderinti prie atitinkamų ES teisės aktų ir išlaikyti tokį suderinimą.
6.  
ES Šaliai Ukraina praneša apie visus nacionalinės teisės aktų pakeitimus.
7.  
Ukraina užtikrina visapusišką atitinkamų nacionalinių įstaigų dalyvavimą Europos ir tarptautinių standartizavimo, teisinės ir mokslinės metrologijos, atitikties vertinimo, įskaitant akreditavimą, organizacijų veikloje pagal jų veiklos sritį ir joms suteiktą narystės statusą.
8.  
Ukraina į nacionalinę teisę laipsniškai perkelia Europos standartus, įskaitant darniuosius Europos standartus, kurių savanoriškas taikymas laikomas atitinkančiu šio susitarimo III priede išvardytus teisės aktus. Perkeldama standartus, Ukraina drauge panaikina nesuderinamus nacionalinius standartus, įskaitant taikomus iki 1992 m. parengtus tarpvalstybinius standartus (GOST/ГОСТ). Be to, Ukraina siekia laipsniškai tenkinti kitas narystės sąlygas, atsižvelgdama į reikalavimus, taikomus tikriesiems Europos standartizavimo organizacijų nariams.

57 straipsnis

Atitikties vertinimo ir pramonės produktų pripažinimo susitarimas

1.  
Nusprendusios, kad atitinkami Ukrainos sektorių ir horizontalieji teisės aktai, institucijos ir standartai visiškai suderinti su ES teisės aktais, institucijomis ir standartais, Šalys susitaria kaip šio susitarimo protokolą įtraukti Atitikties vertinimo ir pramonės produktų pripažinimo susitarimą (toliau – AVPPP susitarimas), kuris būtų taikomas vienam arba daugiau šio susitarimo III priede išvardytų sektorių.
2.  
AVPPP susitarime nustatoma, kad Šalių prekyba prekėmis sektoriuose, kuriems taikomas AVPPP susitarimas, turi būti vykdoma tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybai tokiomis prekėmis.
3.  
ES Šaliai atlikus patikrinimą ir priėmus sprendimą dėl atitinkamų Ukrainos techninių teisės aktų, standartų ir infrastruktūros suderinimo lygio, Šalių sutarimu AVPPP susitarimas prie šio susitarimo, remiantis daliniam keitimui taikoma procedūra, pridedamas kaip protokolas, taikomas tiems šio susitarimo III priede išvardytiems sektoriams, kurie laikomi suderintais. Numatoma, kad vėliau AVPPP susitarimas būtų išplėstas, remiantis minėta procedūra, ir būtų taikomas visiems sektoriams, išvardytiems šio susitarimo III priede.
4.  
Išvardytiems sektoriams pradėjus taikyti AVPPP susitarimą, Šalys įsipareigoja svarstyti galimybę išplėsti jo taikymo sritį, kad abipusiu susitarimu ir remiantis šio susitarimo daliniam keitimui taikoma procedūra, būtų įtraukti kiti pramonės sektoriai.
5.  
Kol produktui nepradedamas taikyti AVPPP susitarimas, jam taikomi atitinkami Šalių teisės aktai, atsižvelgiant į TPK susitarimo nuostatas.

58 straipsnis

Žymėjimas ir ženklinimas etiketėmis

1.  
Nedarant poveikio šio susitarimo 56 ir 57 straipsniams, dėl žymėjimo ir ženklinimo etiketėmis reikalavimams taikomų techninių reglamentų Šalys dar kartą patvirtina TPK susitarimo 2.2 straipsnio principus, kad tokie reikalavimai nebūtų rengiami, priimami ar taikomi siekiant sukurti nereikalingų tarptautinės prekybos kliūčių arba kad jie turėtų tokį poveikį. Todėl tokiais žymėjimo ar ženklinimo etiketėmis reikalavimais prekyba nėra ribojama daugiau nei būtina siekiant teisėto tikslo, atsižvelgiant į riziką, kuri kiltų tikslo nepasiekus.
2.  

Visų pirma dėl privalomo žymėjimo ar ženklinimo etiketėmis Šalys susitaria, kad:

a) 

dės visas pastangas mažinti žymėjimo ir ženklinimo etiketėmis reikalavimus, išskyrus tuos reikalavimus, kurie būtini ES acquis šioje srityje priimti, ir žymėjimo ir ženklinimo etiketėmis reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti sveikatą, užtikrinti saugą, apsaugoti aplinką arba kitų pagrįstų viešosios politikos tikslų;

b) 

Šalis gali nustatyti žymėjimo arba ženklinimo etiketėmis formą, bet nereikalauja, kad etiketės būtų patvirtintos, registruojamos arba sertifikuojamos; ir

c) 

Šalys pasilieka teisę reikalauti, kad ant etikečių ir ženklų informacija būtų pateikiama tam tikra kalba.



4

SKYRIUS

Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės

59 straipsnis

Tikslas

1.  

Šiuo skyriumi siekiama lengvinti Šalių tarpusavio prekybą prekėmis, kurioms taikomos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kartu toliau išvardytomis priemonėmis apsaugant žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ir sveikatą:

a) 

užtikrinant visapusišką prekybai taikomų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių skaidrumą;

b) 

derinant Ukrainos teisės aktus prie ES teisės aktų;

c) 

pripažįstant Šalių gyvūnų ir augalų sveikatos statusą ir taikant skirstymo į regionus principą;

d) 

nustatant Šalies taikomų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimo mechanizmą;

e) 

toliau įgyvendinant SFP susitarimo principus;

f) 

nustatant prekybos lengvinimo mechanizmą ir procedūras; ir

g) 

gerinant Šalių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių klausimais.

2.  
Šiuo skyriumi taip pat siekiama bendro Šalių supratimo gyvūnų gerovės standartų klausimais.

60 straipsnis

Daugiašalės prievolės

Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal SFP susitarimą.

61 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visoms Šalies sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kurios gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį Šalių prekybai, įskaitant šio susitarimo IV priede išvardytas priemones.

62 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės – SFP susitarimo A priedo 1 dalyje nustatytos priemonės, priklausančios šio skyriaus taikymo sričiai;

2.

gyvūnai – sausumos ir vandens gyvūnai, kaip apibrėžta atitinkamai Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse arba Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

3.

gyvūniniai produktai – gyvūninės kilmės produktai, įskaitant vandens gyvūnų kilmės produktus, kaip apibrėžta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

4.

šalutiniai gyvūniniai produktai, ne maisto produktai – šio susitarimo IV-A priedo 2 (II) dalyje išvardyti produktai;

5.

augalai –

gyvi augalai ir nurodytos gyvos jų dalys, įskaitant sėklas:

a) 

vaisiai botanikos prasme, išskyrus tuos, kurie konservuoti giliai užšaldant;

b) 

daržovės, išskyrus tas, kurios konservuotos giliai užšaldant;

c) 

gumbavaisiai, gumbasvogūniai, svogūnėliai, šakniastiebiai;

d) 

skintos gėlės;

e) 

šakos su lapais;

f) 

nupjauti medžiai su lapais;

g) 

augalų audinių kultūros;

h) 

lapai, lapija;

i) 

gyvos žiedadulkės;

j) 

įskiepiai, auginiai, ūgliai;

6.

augaliniai produktai – augalinės kilmės produktai, neperdirbti arba po pirminio paruošimo, jei jie nėra augalai, nurodyti šio susitarimo IV-A priedo 3 dalyje;

7.

sėklos – sėklos botanikos prasme, skirtos sodinti;

8.

kenksmingieji organizmai – bet kurios augalų, gyvūnų ar ligų sukėlėjų rūšys, padermės arba biotipai, kenkiantys augalams ar augaliniams produktams;

9.

saugomos zonos – ES Šalies atveju: zonos, kaip nustatyta 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (toliau – Direktyva 2000/29/EB) 2 straipsnio 1 dalies h punkte ar bet kuriose paskesnėse nuostatose;

10.

gyvūnų liga – klinikiniai ar patologiniai infekcijos požymiai gyvūnų organizmuose;

11.

vandens gyvūnų liga – klinikinė arba neklinikinė vandens gyvūnų infekcija, kuriai būdingas vienas ar daugiau etiologinių ligų veiksnių, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

12.

gyvūnų infekcija – padėtis, kai gyvūnai nešioja infekcinės ligos sukėlėją, nesvarbu, ar klinikiniai ar patologiniai infekcijos požymiai pasireiškia ar ne;

13.

gyvūnų gerovės standartai – gyvūnų apsaugos standartai, kuriuos parengė ir taiko Šalys, ir kai kuriais atvejais, laikydamosi Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos standartų, priklausančių šio susitarimo taikymo sričiai;

14.

tinkamas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis – SFP susitarimo A priedo 5 dalyje apibrėžtas tinkamas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis;

15.

regionas – kalbant apie gyvūnų sveikatą, zonos ar regionai, kaip apibrėžta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Gyvūnų sveikatos kodekse, o akvakultūrų atveju – kaip apibrėžta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Vandens gyvūnų sveikatos kodekse, susitarus, kad, pripažįstant ES Šalies teritoriją kaip vienetą, atsižvelgiama į ES Šalies teritorijos specifiškumą;

16.

kenksmingaisiais organizmais neužkrėsta sritis – teritorija, kurioje, remiantis moksliniais įrodymais, neaptinkama konkretaus kenksmingojo organizmo ir kurioje prireikus tokia padėtis oficialiai išlaikoma;

17.

skirstymas į regionus – skirstymo į regionus sąvoka, kaip nurodyta SFP susitarimo 6 straipsnyje;

18.

siunta – tos pačios rūšies gyvūniniai produktai, nurodyti tame pačiame sertifikate ar dokumente, vieno siuntėjo pervežti ta pačia transporto priemone, o jų kilmės šalis – ta pati eksportuojanti šalis arba tokios šalies teritorijos dalis. Siuntą gali sudaryti viena ar kelios partijos;

19.

augalų arba augalinių produktų siunta – tos pačios rūšies augalai, augliniai produktai ir (arba) kiti gaminiai, iš vienos šalies gabenami į kitą šalį, kuriems prireikus taikomas tas pats fitosanitarinis sertifikatas (siuntą gali sudaryti viena ar kelios prekės ar partijos);

20.

partija – siuntos dalį sudarančios vienos rūšies prekės, dėl savo sudėties ir kilmės vienodumo laikomos bendra visuma;

21.

lygiavertiškumas prekybos tikslais (toliau – lygiavertiškumas) – padėtis, kai importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies sanitarines ar fitosanitarines priemones laiko lygiavertėmis, nepaisant to, ar jos skiriasi nuo importuojančioje Šalyje taikomų priemonių, jeigu eksportuojanti Šalis importuojančiai Šaliai objektyviai įrodo, kad jos taikomomis priemonėmis užtikrinamas tinkamas importuojančios Šalies sanitarinės arba fitosanitarinės apsaugos lygis;

22.

sektorius – produkto ar produktų kategorijos gamybos ir prekybos struktūra Šalyje;

23.

pasektoris – tiksliai apibrėžta ir kontroliuojama sektoriaus dalis;

24.

prekės – gyvūnai ir augalai, jų kategorijos arba konkretūs produktai ir kitos prekės, įskaitant šio straipsnio 2–7 dalyse nurodytas prekes, gabenami prekybos ar kitais tikslais;

25.

specialus importo leidimas – oficialus išankstinis importuojančios Šalies kompetentingų institucijų leidimas, skirtas atskiram importuotojui, kad jis iš eksportuojančios Šalies galėtų vieną ar daug kartų importuoti kurios nors prekės siuntą arba siuntas pagal šio susitarimo taikymo sritį;

26.

darbo dienos – savaitės dienos, išskyrus šeštadienį, sekmadienį ir vienos iš Šalių švenčių dienas;

27.

patikra – bet kurio pašarų ir maisto, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės aspekto tyrimas, siekiant įsitikinti, kad tas (-ie) aspektas (-ai) atitinka pašarus ar maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės taisyklių teisinius reikalavimus;

28.

augalų sveikatos patikra – oficialus vizualinis augalų, augalinių produktų ar kitų kontroliuojamų prekių įvertinimas, siekiant nustatyti, ar nėra kenksmingųjų organizmų ir (arba) ar laikomasi fitosanitarinių taisyklių;

29.

tikrinimas – tyrimo ir objektyvių įrodymų nagrinėjimo būdu atliekamas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar laikomasi konkrečių reikalavimų.

63 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Per šio susitarimo 74 straipsnyje nurodyto Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių valdymo pakomitečio (toliau – SFP pakomitetis) pirmąjį posėdį Šalys viena kitai praneša apie savo kompetentingų institucijų struktūrą, organizaciją ir kompetencijos paskirstymą. Šalys praneša viena kitai apie visus su šiomis kompetentingomis institucijomis, įskaitant ryšių centrus, susijusius pakeitimus.

64 straipsnis

Reglamentavimo derinimas

1.  
Kaip nurodyta šio susitarimo V priede, Ukraina priderina sanitarijos, fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės sričių teisės aktus prie šių sričių ES teisės aktų.
2.  
Šalys bendradarbiauja derindamos teisės aktus ir stiprindamos pajėgumus.
3.  
SFP pakomitetis reguliariai stebi, kaip vykdomas šio susitarimo V priede nustatytas teisės aktų derinimo procesas, kad pateiktų būtinų rekomendacijų dėl derinimo priemonių.
4.  
Ne vėliau kaip per tris mėnesius po šio susitarimo įsigaliojimo Ukraina SFP pakomitečiui perduoda visapusišką šio skyriaus įgyvendinimo strategiją, suskirstytą pagal prioritetines sritis, susijusias su priemonėmis, kaip nustatyta šio susitarimo IV-A, IV-B ir IV-C prieduose, kuriomis lengvinama prekyba viena konkrečia preke ar prekių grupe. Ši strategija naudojama kaip orientacinis dokumentas šiam skyriui įgyvendinti ir bus pridedama prie šio susitarimo V priedo ( 9 ).

65 straipsnis

Gyvūnų sveikatos statuso, užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais statuso ir regioninių sąlygų pripažinimas prekybos tikslais

A.   Statuso gyvūnų ligų, gyvūnų infekcijų arba kenksmingųjų organizmų atžvilgiu pripažinimas

1.  

Gyvūnų ligų ir jų infekcijų (įskaitant zoonozes) atžvilgiu taikomos šios nuostatos:

a) 

prekybos tikslais importuojanti Šalis pripažįsta eksportuojančios Šalies ar jos regionų gyvūnų sveikatos statusą šio susitarimo VI-A priede nurodytų gyvūnų ligų atžvilgiu, eksportuojančios Šalies nustatytą pagal šio susitarimo VII priedo A dalį;

b) 

jeigu Šalis mano, kad jos teritorija ar regionas turi specialų statusą konkrečios gyvūnų ligos atžvilgiu, išskyrus ligas, nurodytas šio susitarimo VI-A priede, ji gali prašyti tą statusą pripažinti pagal šio susitarimo VII priedo C dalyje išdėstytus kriterijus. Importuojanti Šalis gali prašyti importo garantijų dėl gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų, kurie atitinka Šalių sutartą statusą;

c) 

teritorijų ar regionų statusą arba statusą Šalių sektoriuje arba pasektoryje, susijusį su kurios nors gyvūnų ligos, išskyrus ligas, nurodytas šio susitarimo VI-A priede, arba gyvūnų infekcijos paplitimu ar atvejais, ir (arba) susijusią riziką, tam tikrais atvejais, kaip nustatyta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos, Šalys pripažįsta kaip pagrindą tarpusavio prekybai. Atitinkamais atvejais importuojanti Šalis gali prašyti importo garantijų dėl gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų, kurie atitinka statusą, nustatytą pagal Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos rekomendacijas;

d) 

nedarant poveikio šio susitarimo 67, 69 ir 73 straipsniams, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo pagrindžiančios ar papildomos informacijos ar konsultacijų ir (arba) tikrinimo, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti pagal a, b ir c punktus.

2.  

Kenksmingųjų organizmų atžvilgiu taikomos šios nuostatos:

a) 

prekybos tikslais Šalys pripažįsta savo statusą šio susitarimo VI-B priede nurodytų kenksmingųjų organizmų atžvilgiu;

b) 

nedarant poveikio šio susitarimo 67, 69 ir 73 straipsniams, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo pagrindžiančios ar papildomos informacijos ar konsultacijų ir (arba) tikrinimo, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti pagal a punktus.

B.   Skirstymo į regionus (zonas), kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių ir saugomų zonų pripažinimas

3.  
Šalys pripažįsta skirstymo į regionus ir kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių principą, kaip nurodyta susijusioje 1997 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos Tarptautinėje augalų apsaugos konvencijoje ir tarptautiniuose fitosanitarinių priemonių standartuose (toliau – TFPS), ir saugomų zonų sąvoką, kaip nustatyta Direktyvoje 2000/29/EB, kuriuos jos susitaria taikyti tarpusavio prekybai.
4.  
Šalys susitaria, kad skirstymo į regionus gyvūnų ir žuvų ligų, išvardytų šio susitarimo VI-A priede, ir kenksmingųjų organizmų, išvardytų šio susitarimo VI-B priede, atžvilgiu sprendimai priimami vadovaujantis šio susitarimo VII priedo A ir B dalių nuostatomis.
5.  
a) 

Kalbant apie gyvūnų ligas, pagal šio susitarimo 67 straipsnį eksportuojanti Šalis, siekianti, kad importuojanti Šalis pripažintų jos skirstymo į regionus sprendimą, praneša apie savo priemones, išsamiai paaiškindama ir pagrįsdama duomenis, kuriais remdamasi ji priėmė savo sprendimus. Nedarant poveikio šio susitarimo 68 straipsniui, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos ar konsultacijų ir (arba) tikrinimo per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, skirstymo į regionus sprendimas, apie kurį buvo pranešta tokia tvarka, laikomas priimtu;

b) 

a punkte nurodytos konsultacijos vyksta šio susitarimo 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Importuojanti Šalis papildomą informaciją įvertina per 15 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo. a punkte nurodytas tikrinimas atliekamas pagal šio susitarimo 71 straipsnį per 25 darbo dienas po to, kai buvo gautas prašymas atlikti tikrinimą.

6.  
(a) 

Kalbant apie kenksminguosius organizmus, kiekviena Šalis užtikrina, kad prekiaujant augalais, augaliniais produktais ir kitomis prekėmis būtų tinkamai atsižvelgiama į užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais statusą zonoje, kurią kita Šalis pripažįsta saugoma zona arba kenksmingaisiais organizmais neužkrėsta sritimi. Šalis, siekianti, kad kita Šalis pripažintų jos kenksmingaisiais organizmais neužkrėstą sritį, praneša apie priemones ir kitos Šalies prašymu pateikia išsamų paaiškinimą ir duomenis, kuriais pagrindžiamas priemonių nustatymas ir taikymas, remiantis atitinkamais TFPS, kuriuos šalys laiko tinkamais. Nedarant poveikio šio susitarimo 73 straipsniui, jeigu Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos ar konsultacijų ir (arba) tikrinimo per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo, skirstymo į regionus kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių atžvilgiu sprendimas, apie kurį buvo pranešta tokia tvarka, laikomas priimtu;

b) 

a punkte nurodytos konsultacijos vyksta šio susitarimo 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Importuojanti Šalis papildomą informaciją įvertina per tris mėnesius nuo tokios informacijos gavimo. a punkte nurodytas patikrinimas atliekamas pagal šio susitarimo 71 straipsnį per 12 mėnesių po to, kai buvo gautas prašymas patikrinti, atsižvelgiant į kenksmingųjų organizmų ir atitinkamo augalo biologines savybes.

7.  
Baigusi šio straipsnio 4–6 dalyse nurodytas procedūras ir nepažeisdama šio susitarimo 73 straipsnio, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti tuo pagrindu.

C.   Skirstymas teritoriniais vienetais

Šalys įsipareigoja dalyvauti tolesnėse diskusijose, kad būtų įgyvendintas skirstymo teritoriniais vienetais principas, nurodytas šio susitarimo XIV priede.

66 straipsnis

Lygiavertiškumo nustatymas

1.  

Lygiavertėmis gali būti pripažįstamos:

a) 

atskira priemonė; arba

b) 

priemonių grupė; ar

c) 

tam tikram sektoriui, pasektoriui, prekėms ar prekių kategorijai taikoma sistema.

2.  
Nustatydamos lygiavertiškumą Šalys laikosi šio straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Eksportuojanti Šalis siekia objektyviai įrodyti lygiavertiškumą, o importuojanti Šalis objektyviai vertina pateiktus įrodymus. Taip pat gali būti atliekama patikra arba tikrinimas.
3.  
Eksportuojančiai Šaliai pateikus prašymą dėl lygiavertiškumo pripažinimo, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, Šalys nedelsdamos ir ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai importuojanti Šalis gavo tokį prašymą, pradeda konsultacijas, kurios vyksta etapais, kaip nustatyta šio susitarimo IX priede. Tačiau, esant daugkartiniams eksportuojančios Šalies prašymams, importuojančios Šalies prašymu Šalys dėl tvarkaraščio susitaria šio susitarimo 74 straipsnyje nurodytame SFP pakomitetyje, kuriame pradedamos ir vykdomos šioje dalyje nurodytos konsultacijos.
4.  
Kai teisės aktai derinami remiantis šio susitarimo 64 straipsnio 3 dalyje nurodytu stebėjimu, tai laikoma Ukrainos prašymu pradėti atitinkamų priemonių lygiavertiškumo pripažinimo procesą, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.
5.  
Jeigu nesusitarta kitaip, importuojanti Šalis baigia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą lygiavertiškumo nustatymą per 360 dienų nuo tada, kai gavo eksportuojančios Šalies prašymą, įskaitant dokumentus, kuriais įrodomas lygiavertiškumas, išskyrus sezoninius augalus, kai yra pateisinama uždelsti vertinimą, kad tinkamu augalų vegetavimo laikotarpiu būtų galima atlikti tikrinimą.
6.  
Importuojanti Šalis nustato lygiavertiškumą augalų, augalinių produktų ir kitų prekių atžvilgiu, prireikus remdamasi susijusiais TFPS.
7.  

Importuojanti Šalis gali panaikinti ar sustabdyti lygiavertiškumo pripažinimą vienai iš Šalių pakeitus priemones, darančias poveikį lygiavertiškumui, jeigu laikomasi šių procedūrų:

a) 

pagal šio susitarimo 67 straipsnio 2 dalį eksportuojanti Šalis praneša importuojančiai Šaliai apie visus pasiūlymus pakeisti jos priemones, kurių atžvilgiu yra pripažintas priemonių lygiavertiškumas, ir galimą siūlomų priemonių poveikį lygiavertiškumui, kuris buvo pripažintas. Per 30 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo importuojanti Šalis informuoja eksportuojančią Šalį apie tai, ar lygiavertiškumas bus toliau pripažįstamas remiantis siūlomomis priemonėmis, ar ne;

b) 

pagal šio susitarimo 67 straipsnio 2 dalį importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie visus pasiūlymus pakeisti jos priemones, kuriomis remiantis buvo pripažintas lygiavertiškumas, ir galimą siūlomų priemonių poveikį lygiavertiškumui, kuris buvo pripažintas. Jeigu importuojanti Šalis lygiavertiškumo nebepripažįsta, Šalys, remdamosi siūlomomis priemonėmis, gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis iš naujo pradedamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas procesas.

8.  
Galutinį sprendimą dėl lygiavertiškumo pripažinimo, sustabdymo arba panaikinimo priima importuojanti Šalis, remdamasi savo administracine ir teisine sistema. Ta Šalis eksportuojančiai Šaliai raštu pateikia išsamų paaiškinimą ir pagrindžiančius duomenis, kuriais remiantis buvo priimti šiame straipsnyje nurodyti sprendimai. Nepripažinus lygiavertiškumo, jį sustabdžius ar panaikinus, importuojanti Šalis nurodo eksportuojančiai Šaliai būtinas sąlygas, kuriomis gali būti iš naujo pradėtas 3 dalyje nurodytas procesas.
9.  
Nedarant poveikio šio susitarimo 73 straipsniui, importuojanti Šalis negali panaikinti arba sustabdyti lygiavertiškumo pripažinimo prieš įsigaliojant kurios nors Šalies siūlomoms naujoms priemonėms.
10.  
Jeigu importuojanti Šalis lygiavertiškumą oficialiai pripažįsta remdamasi konsultacijomis, kaip nurodyta šio susitarimo IX priede, SFP pakomitetis, laikydamasis šio susitarimo 74 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros, skelbia, kad lygiavertiškumas pripažįstamas Šalių tarpusavio prekybos tikslais. Sprendime taip pat numatoma sumažinti fizinius patikrinimus pasienyje, naudoti supaprastintus sertifikatus ir prireikus įmonių išankstinių sąrašų sudarymo procedūras.

Lygiavertiškumo statusas nurodomas šio susitarimo IX priede.

11.  
Suderinus teisės aktus lygiavertiškumas nustatomas tuo pagrindu.

67 straipsnis

Skaidrumas ir keitimasis informacija

1.  
Nedarant poveikio šio susitarimo 68 straipsnio, Šalys bendradarbiauja siekdamos geriau suprasti viena kitos oficialią kontrolės struktūrą ir mechanizmus, kuriuos pasitelkiant taikomos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, ir jomis pasiekiamus rezultatus. Tai padaryti, be kita ko, Šalys gali remdamosi viešai skelbiamomis tarptautinio audito ataskaitomis ir keisdamosi informacija apie tokio audito rezultatus arba prireikus kitokio pobūdžio informacija.
2.  
Derinant teisės aktus, kaip nurodyta šio susitarimo 64 straipsnyje, arba nustatant lygiavertiškumą, kaip nurodyta šio susitarimo 66 straipsnyje, Šalys praneša viena kitai apie susijusios srities teisės aktų pakeitimus ir kitus procedūrinius pakeitimus.
3.  
Šiuo tikslu ES Šalis iš anksto praneša Ukrainai apie ES Šalies teisės aktų pakeitimus, kad Ukraina galėtų apsvarstyti galimybę atitinkamai iš dalies pakeisti savo teisės aktus.

Turėtų būti pasiektas būtinas bendradarbiavimo lygmuo, kad būtų lengvinamas teisės aktų perdavimas vienai iš Šalių to paprašius.

Todėl Šalys praneša viena kitai apie ryšių centrus. Šalys taip pat praneša viena kitai apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.

68 straipsnis

Pranešimas, konsultacijos ir ryšių palaikymo lengvinimas

1.  

Kiekviena Šalis per dvi darbo dienas raštu praneša kitai Šaliai apie didelį ar reikšmingą pavojų visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai, įskaitant nenumatytus maisto kontrolės atvejus ar situacijas, kai yra akivaizdus didelio poveikio sveikatai pavojus, susijęs su gyvūninių ar augalinių produktų vartojimu, o svarbiausia apie:

a) 

visas priemones, darančias poveikį skirstymo į regionus sprendimams, nurodytiems šio susitarimo 65 straipsnyje;

b) 

šio susitarimo VI-A priede išvardytas gyvūnų ligas arba jų raidą arba VI-B priedo sąraše apibūdintus kontroliuojamus kenksminguosius organizmus;

c) 

epidemiologinės svarbos duomenis arba svarbų susijusį pavojų, kurį kelia į šio susitarimo VI-A priedą ir VI-B priedą neįtrauktos gyvūnų ligos ir kenksmingieji organizmai arba naujos gyvūnų ligos ar kenksmingieji organizmai, ir

d) 

visas papildomas priemones, kurios nepatenka į jų atitinkamoms priemonėms, kurių buvo Šalys ėmėsi gyvūnų ligoms ar kenksmingiesiems organizmams kontroliuoti arba likviduoti arba visuomenės arba augalų sveikatai apsaugoti, taikomus pagrindinius reikalavimus bei visus profilaktikos politikos pasikeitimus, įskaitant vakcinacijos politiką.

2.  
a) 

Raštiški pranešimai perduodami šio susitarimo 67 straipsnio 3 dalyje nurodytiems ryšių centrams;

b) 

raštiškas pranešimas – tai pranešimas paštu, faksu ar elektroniniu paštu. Pranešimais keičiasi tik šio susitarimo 67 straipsnio 3 dalyje nurodyti ryšių centrai.

3.  
Jeigu kuriai nors Šaliai didelį susirūpinimą kelia pavojus visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai, Šalies prašymu konsultacijos dėl tokios padėties pradedamos kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per 15 darbo dienų. Esant tokiai padėčiai, kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad būtų pateikta visa informacija, kad būtų išvengta prekybos trikdymo ir būtų pasiektas abipusiai priimtinas sprendimas, atsižvelgiant į visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatos apsaugą.
4.  
Šalies prašymu konsultacijos gyvūnų gerovės klausimais rengiamos kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per 20 darbo dienų nuo pranešimo dienos. Tokiais atvejais kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad pateiktų visą prašomą informaciją.
5.  
Šaliai paprašius, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos konsultacijos vyksta rengiant vaizdo ar garso konferencijas. Prašančioji Šalis užtikrina, kad būtų parengti konsultacijų protokolai, kuriuos Šalys oficialiai patvirtina. Tvirtinant protokolus taikoma šio susitarimo 67 straipsnio 3 dalis.
6.  
Veterinarinės ir (arba) fitosanitarinės nepaprastosios padėties atvejais bendrai taikoma ankstyvojo perspėjimo sistema ir išankstinio perspėjimo mechanizmas bus įdiegti Ukrainai įgyvendinus būtinus šios srities teisės aktus ir sudarius tinkamo tokių mechanizmų veikimo vietoje sąlygas.

69 straipsnis

Prekybos sąlygos

1.  

Bendrosios importo sąlygos

a) 

Visoms prekėms, kurioms taikomos šio susitarimo IV-A ir IV-C(2) priedų nuostatos, Šalys susitaria taikyti bendrąsias importo sąlygas. Nedarant poveikio pagal šio susitarimo 65 straipsnį priimtiems sprendimams, importuojančios Šalies importo sąlygos taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai. Įsigaliojus šiam susitarimui ir laikantis šio susitarimo 67 straipsnio, importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie savo sanitarinius ir fitosanitarinius importo reikalavimus, taikomus šio susitarimo IV-A ir IV-C(2) prieduose nurodytoms prekėms. Ši informacija prireikus apima importuojančios Šalies reikalaujamų oficialių sertifikatų, deklaracijų arba prekybos dokumentų pavyzdžius.

b) 
i) 

Šalys, pranešdamos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pakeitimus ar siūlomus pakeitimus, laikosi SFP susitarimo nuostatų ir paskesnių sprendimų dėl pranešimo priemonių. Nepažeisdama šio susitarimo 73 straipsnio, importuojanti Šalis, nustatydama 1 dalies a punkte nurodytų pakeistų sąlygų įsigaliojimo datą, atsižvelgia į vežimo laiką iš vienos Šalies į kitą.

ii) 

Jeigu importuojanti Šalis neįvykdo šių pranešimo reikalavimų, ji toliau priima anksčiau taikytas sąlygas užtikrinantį sertifikatą ar patvirtinimą ne ilgiau kaip 30 dienų po pakeistų importo sąlygų įsigaliojimo.

2.  

Importo sąlygos pripažinus lygiavertiškumą

a) 

Per 90 dienų nuo sprendimo dėl lygiavertiškumo pripažinimo priėmimo Šalys imasi visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimui įgyvendinti, kad tuo pagrindu būtų leista prekiauti šio susitarimo IV-A ir IV-C(2) prieduose nurodytomis prekėmis. Jeigu taikytina, sektoriuose arba pasektoriuose eksportuojančios Šalies atitinkamas sanitarines ir fitosanitarines priemones importuojanti Šalis pripažįsta kaip lygiavertes. Tada oficialaus sertifikato arba oficialaus dokumento, kurio reikalauja importuojanti Šalis, pavyzdys toms prekėms gali būti pakeistas sertifikatu, parengtu pagal šio susitarimo VII.B priedą;

b) 

prireikus prekyba prekėmis sektoriuose ar pasektoriuose, kurių atžvilgiu viena ar kelios, bet ne visos priemonės pripažįstamos lygiavertėmis, toliau vykdoma laikantis 1 dalies a punkte nurodytų sąlygų. Eksportuojančiai Šaliai paprašius taikoma šio straipsnio 5 dalis.

3.  
Nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos šio susitarimo IV-A ir IV-C(2) prieduose nurodytoms prekėms netaikomas importo leidimas.

Šiam susitarimui įsigaliojus anksčiau nei 2013 m. gruodžio 31 d. nedaromas joks poveikis visapusiško institucijų stiprinimo pagalbai.

4.  
Dėl sąlygų, darančių poveikį prekybai 1 dalies 1 punkte nurodytomis prekėmis, eksportuojančios Šalies prašymu Šalys pradeda konsultacijas SFP pakomitetyje laikydamosi šio susitarimo 74 straipsnio, kad būtų susitarta dėl importuojančios Šalies taikytinų alternatyvių arba papildomų importo sąlygų. Kai kuriais atvejais, tokios alternatyvios ar papildomos importo sąlygos gali būti pagrįstos eksportuojančios Šalies priemonėmis, kurias importuojanti Šalis pripažino lygiavertėmis. Susitarus, importuojanti Šalis per 90 dienų nuo SFP pakomitečio sprendimo imasi būtinų teisinių ir (arba) administracinių priemonių, kad būtų leista importuoti tuo pagrindu.
5.  

Įmonių sąrašas, sąlyginis patvirtinimas

a) 

Eksportuojančiai Šaliai paprašius ir pateikus atitinkamas garantijas, šio susitarimo

IV-A priedo 2 dalyje nurodytiems gyvūniniams produktams importuoti importuojanti Šalis laikinai patvirtina šio susitarimo VIII priedo 2.1 dalyje nurodytas perdirbimo įmones, esančias eksportuojančios Šalies teritorijoje, be išankstinės atskirų įmonių patikros. Toks patvirtinimas atitinka šio susitarimo VIII priede nustatytas sąlygas ir nuostatas. Išskyrus atvejus, kai prašoma papildomos informacijos, importuojanti Šalis per 30 darbo dienų nuo atitinkamų garantijų prašymo gavimo imasi būtinų teisinių ir (arba) administracinių priemonių, kad būtų leista prekes importuoti tuo pagrindu.

Įmonių laikinas sąrašas patvirtinamas pagal šio susitarimo VIII priedą.

b) 

Dėl 2 dalies a punkte nurodytų gyvūninių produktų importo eksportuojanti Šalis importuojančią Šalį supažindina su importuojančios Šalies reikalavimus atitinkančių įmonių sąrašu.

6.  
Viena Šalis kitos Šalies prašymu pateikia būtiną paaiškinimus ir duomenis, kuriais pagrindžiami į šio straipsnio taikymo sritį patenkantys sprendimai.

70 straipsnis

Sertifikavimo procedūra

1.  
Rengdamos sertifikavimo procedūras ir išduodamos sertifikatus ir oficialius dokumentus, Šalys susitaria dėl šio susitarimo XII priede nustatytų principų.
2.  
Šio susitarimo 74 straipsnyje nurodytas SFP pakomitetis gali susitarti dėl taisyklių, taikytinų elektroninio sertifikavimo, sertifikatų panaikinimo ar pakeitimo atveju.
3.  
Derindamos teisės aktus, kaip nurodyta šio susitarimo 64 straipsnyje, Šalys prireikus susitaria dėl bendrų sertifikatų pavyzdžių.

71 straipsnis

Tikrinimas

1.  

Kad būtų išlaikytas pasitikėjimas veiksmingu šio skyriaus nuostatų įgyvendinimu, kiekviena Šalis turi teisę:

a) 

pagal šio susitarimo X priedo gaires atlikti visos arba dalies kitos Šalies institucijų kontrolės programos arba kitų priemonių tikrinimą. Tokio tikrinimo išlaidas padengia tikrinimą atliekanti Šalis;

b) 

nuo Šalių nustatytinos datos, vienai Šaliai paprašius, gauti iš kitos Šalies informaciją apie visas kitos Šalies kontrolės programas arba jų dalį ir pagal tokią programą atliktos kontrolės rezultatų ataskaitą;

c) 

šio susitarimo IV-A ir VI-C(2) prieduose nurodytų prekių laboratorinių tyrimų tikslais, vienos Šalies prašymu dalyvauti periodinėje palyginamųjų bandymų programoje, skirtoje konkretiems bandymams, organizuojamiems kitos Šalies etaloninės laboratorijos. Tokias išlaidas padengia dalyvaujanti Šalis.

2.  
Bet kuri Šalis gali pasidalyti tikrinimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies a punkte, rezultatais su trečiosiomis šalimis ir juos viešai paskelbti, jeigu to reikalaujama bet kuriai Šaliai taikomomis nuostatomis. Dalijantis rezultatais arba juos skelbiant atitinkamai taikomos bet kuriai Šaliai taikytinos konfidencialumo nuostatos.
3.  
Šio susitarimo 74 straipsnyje nurodytas SFP pakomitetis sprendimu gali pakeisti šio susitarimo X priedą deramai atsižvelgdamas į susijusį tarptautinių organizacijų atliktą darbą.
4.  
Į tikrinimo rezultatus Šalis arba Šalys gali atsižvelgti įgyvendindama (-os) šio susitarimo 64, 66 ir 72 straipsniuose nurodytas priemones.

72 straipsnis

Importo patikrinimai ir patikros mokesčiai

1.  
Šalys susitaria, kad importo patikrinimai importuojančiai Šaliai importuojant siuntas iš eksportuojančios Šalies atliekami laikantis šio susitarimo XI priedo A dalyje nustatytų principų. Šių patikrinimų rezultatai gali padėti vykdyti šio susitarimo 71 straipsnyje nurodytą tikrinimo procesą.
2.  
Kiekvienos Šalies atliekamų fizinių importo patikrinimų dažnumas yra nustatytas šio susitarimo XI priedo B dalyje. Bet kuri Šalis patikrinimų dažnumą gali pakeisti neviršydama savo kompetencijos ir laikydamasi savo vidaus teisės aktų bei atsižvelgdama į pažangą, padarytą pagal šio susitarimo 64, 66 ir 69 straipsnius, arba atsižvelgdama į tikrinimus, konsultacijas ar kitas šiame susitarime numatytas priemones. Šio susitarimo 74 straipsnyje nurodytas SFP pakomitetis priima sprendimą atitinkamai iš dalies pakeisti šio susitarimo XI priedo B dalį.
3.  
Patikros mokesčiai gali padengti tik išlaidas, kurias kompetentinga institucija patyrė atlikdama importo patikrinimus. Mokesčių dydis nustatomas remiantis kitais mokesčiais, nustatytais už panašių vidaus produktų patikrą.
4.  
Importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies prašymu ją informuoja apie visus pakeitimus, įskaitant motyvus, dėl kurių padaryti šie pakeitimai, susiję su priemonėmis, darančiomis poveikį importo patikrinimams ir patikros mokesčiams, bei visus kitus svarbius tokių patikrinimų administracinės tvarkos pakeitimus.
5.  
Nuo šio susitarimo 74 straipsnyje nurodyto SFP pakomitečio nustatytinos datos Šalys gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis jos tvirtintų viena kitos 71 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas kontrolės priemones, kad priderintų ir, kai taikytina, abipusiškai sumažintų šio susitarimo 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių fizinių importo patikrinimų dažnumą.

Nuo tos datos Šalys gali abipusiškai tvirtinti viena kitos tam tikrų prekių kontrolės priemones ir dėl to rečiau atlikti šių prekių importo patikrinimus arba juos pakeisti.

6.  
Importo patikrinimų priderinimo patvirtinimo sąlygos į šio susitarimo XI priedą įtraukiamos laikantis šio susitarimo 74 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros.

73 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.  
Jeigu importuojanti Šalis savo teritorijoje pradeda taikyti priemones, kad būtų kontroliuojamas bet kuris šaltinis, galintis kelti didelę grėsmę arba pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, eksportuojanti Šalis, nedarydama poveikio šio straipsnio 2 daliai, imasi lygiaverčių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiai grėsmei ar pavojui atsirasti importuojančios Šalies teritorijoje.
2.  
Importuojanti Šalis, atsižvelgdama į didelį pavojų visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai, gali imtis laikinųjų priemonių, būtinų visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai apsaugoti. Vežant siuntas iš vienos Šalies į kitą, importuojanti Šalis ieško tinkamiausio ir proporcingiausio sprendimo, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo.
3.  
Pagal šio straipsnio 2 dalį priemones nustatanti Šalis apie jas praneša kitai Šaliai ne vėliau nei viena darbo diena po priemonių nustatymo dienos. Bet kurios iš Šalių prašymu, laikydamosi šio susitarimo 68 straipsnio 3 dalies, Šalys pradeda konsultacijas dėl padėties per 15 darbo dienų po pranešimo. Šalys deramai atsižvelgia į visą per tokias konsultacijas pateiktą informaciją ir deda visas pastangas, kad būtų išvengta nereikalingo prekybos trikdymo, kai tinkama, atsižvelgdamos į šio susitarimo 68 straipsnio 3 dalyje nustatytų konsultacijų rezultatus.

74 straipsnis

Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SFP) pakomitetis

1.  
Įsteigiamas Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių pakomitetis (SFP pakomitetis). SFP pakomitetis posėdį surengia per 3 mėnesius po šio susitarimo įsigaliojimo, o po to – bet kurios iš Šalių prašymu arba bent kartą per metus. Jeigu Šalys susitaria, SFP pakomitečio posėdžiai gali vykti rengiant vaizdo ar garso konferencijas. SFP pakomitetis klausimus gali spręsti ir ne posėdžiuose, neakivaizdžiai.
2.  

SFP pakomitetis atlieka šias funkcijas:

a) 

stebi šio skyriaus įgyvendinimą, svarsto visus su šiuo skyriumi susijusius klausimus ir nagrinėja visus klausimus, kurie gali kilti jį įgyvendinant;

b) 

persvarsto šio skyriaus priedus, ypač atsižvelgdamas į pažangą, pasiektą per konsultacijas ir vykdant šiame skyriuje numatytas procedūras;

c) 

atsižvelgdamas į šios dalies b punktu arba kitomis šio skyriaus nuostatomis nustatytą persvarstymą, priima sprendimus, kuriais keičiami šio susitarimo IV–XIV priedai; ir

d) 

atsižvelgdamas į šios dalies b punktu nustatytą persvarstymą, teikia nuomones ir rekomendacijas kitoms įstaigoms, kaip nustatyta šio susitarimo Institucinėse, bendrosiose ir baigiamosiose nuostatose.

3.  
Šalys susitaria prireikus sukurti technines darbo grupes, sudarytas iš Šalių atstovų specialistų, kurioms pavedama nustatyti ir spręsti techninius bei mokslinius klausimus, kylančius dėl šio skyriaus taikymo. Jeigu reikalingos papildomos praktinės žinios, Šalys gali sukurti ad hoc grupes, įskaitant mokslines grupes. Tokių ad hoc grupių nariai nebūtinai turi būti Šalių atstovai.
4.  
SFP pakomitetis reguliariai praneša pagal šio susitarimo 465 straipsnį įsteigtam Prekybos komitetui apie savo veiklą ir sprendimus, priimtus jo kompetencijai priklausančiose srityse.
5.  
SFP pakomitetis pirmajame posėdyje patvirtina savo darbo tvarką.
6.  
Visus SFP pakomitečio arba bet kokios jo įsteigtos grupės sprendimus, rekomendacijas, ataskaitas arba kitus dokumentus, susijusius su importo leidimais, keitimusi informacija, skaidrumu, skirstymo į regionus pripažinimu, lygiavertiškumu, alternatyviomis priemonėmis ir bet kokiais kitais klausimais, kuriems taikomos 2 ir 3 dalys, Šalys priima bendru sutarimu.



5

SKYRIUS

Muitinė ir prekybos palengvinimas

75 straipsnis

Tikslai

Šalys pripažįsta muitinės ir prekybos palengvinimo svarbą kintančioje dvišalės prekybos aplinkoje. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, siekdamos užtikrinti, kad susiję teisės aktai ir procedūros bei atitinkamų institucijų administraciniai pajėgumai padėtų iš esmės siekti veiksmingos priežiūros tikslų ir remtų teisėtos prekybos palengvinimą.

Šalys pripažįsta, kad didžiausia svarba teiktina teisėtiems viešosios tvarkos tikslams, įskaitant tikslus, susijusius su prekybos palengvinimu, saugumu ir sukčiavimo prevencija, ir subalansuotam požiūriui į juos.

76 straipsnis

Teisės aktai ir procedūros

1.  

Šalys susitaria, kad jų atitinkami prekybos ir muitų teisės aktai iš esmės turi būti stabilūs ir visapusiški, ir kad nuostatos ir muitinių procedūros turi būti proporcingos, skaidrios, nuspėjamos, nediskriminacinės, nešališkos ir taikomos vienodai bei veiksmingai ir kad jomis, inter alia, turi būti:

a) 

saugoma ir palengvinama teisėta prekyba veiksmingai vykdant teisės aktų reikalavimus ir jų laikantis;

b) 

vengiama nereikalingos ar diskriminacinės ekonominių operacijų vykdytojams tenkančios naštos, užkertamas kelias sukčiavimui ir palengvinama ekonominių operacijų vykdytojų, kurie griežtai laikosi reikalavimų, veikla;

c) 

muitinės deklaracijoms taikomas bendras administracinis dokumentas;

d) 

užtikrinamas didesnis muitinės procedūrų ir pasienyje atliekamų formalumų veiksmingumas, skaidrumas ir supaprastinimas;

e) 

taikomi modernūs muitinės darbo metodai, įskaitant rizikos vertinimą, tikrinimo priemones po prekių išleidimo ir bendrovių audito metodus, kad būtų supaprastintos ir palengvintos prekių įvežimo ir išleidimo procedūros;

f) 

siekiama sumažinti ekonominių operacijų vykdytojų, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių, sąnaudas ir padidinti nuspėjamumą;

g) 

nedarant poveikio objektyvių rizikos vertinimo kriterijų taikymui, užtikrinama, kad reikalavimai ir procedūros, nustatyti importuojamoms, eksportuojamoms ir tranzitu gabenamoms prekėms, būtų taikomi nediskriminuojant;

h) 

taikomi muitų ir prekybos srityje taikytini tarptautiniai dokumentai, įskaitant parengtus Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – PMO) (2005 m. PMO pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistema, 1990 m. Laikinojo įvežimo konvencija (Stambulo konvencija), 1983 m. SS konvencija), PPO (pvz., dėl vertinimo), JT (1975 m. TIR konvencija, 1982 m. Tarptautinė prekių pasienio kontrolės derinimo konvencija) ir Europos Komisijos rekomendacijos, pvz., Rekomendacijos dėl muitinės (angl. Customs Blueprints);

i) 

taikomos būtinos priemonės, kad būtų atsižvelgta į 1973 m. persvarstytos Kioto konvencijos nuostatas dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo ir kad jos būtų įgyvendintos;

j) 

priimti išankstiniai privalomi sprendimai dėl prekių tarifinio klasifikavimo ir kilmės taisyklių. Šalys užtikrina, kad sprendimas galėtų būti atšauktas arba panaikintas tik pranešus susijusiam ekonominių operacijų vykdytojui ir netaikomas atgaline data, išskyrus atvejus, kai sprendimai priimami remiantis pateikta neteisinga arba neišsamia informacija;

k) 

įgaliotiems prekybininkams nustatytos ir taikomos supaprastintos procedūros remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;

l) 

nustatytos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad už muitų taisyklių arba procedūrinių reikalavimų pažeidimą skiriamos sankcijos būtų proporcingos ir nediskriminacinės, o jų taikymas nebūtų nepateisinamo ir nepagrįsto vilkinimo priežastimi;

m) 

taikomos skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos muitinės tarpininkų licencijavimo taisyklės.

2.  

Siekdamos tobulinti darbo metodus bei užtikrinti nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atskaitomybę už operacijas, Šalys:

a) 

imasi tolesnių veiksmų siekdamos mažinti, paprastinti ir standartizuoti duomenis ir dokumentus, kurių reikalauja muitinės ir kitos įstaigos;

b) 

jei įmanoma, paprastina reikalavimus ir formalumus, siekdamos paspartinti prekių išleidimą ir jų muitinį įforminimą;

c) 

nustato veiksmingas, greitas ir nediskriminacines procedūras, kuriomis užtikrinama galimybė apskųsti muitinės ir kitų įstaigų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius poveikį muitinei pateiktoms prekėms. Skundų teikimo tvarka turi būti nesudėtinga, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms, o visos išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti skundų teikimo sąnaudas. Šalys taip pat imasi priemonių užtikrinti, kad pateikus skundą dėl sprendimo prekės turėtų būti įprastai išleidžiamos, o muitai gali būti nesumokami, prireikus taikant būtinas apsaugos priemones. Prireikus turėtų būti reikalaujama garantijos, pvz., įkaito ar depozito;

d) 

taikydamos priemones, kuriomis atsižvelgiama į atitinkamų tarptautinių šios srities konvencijų ir dokumentų principus, visų pirma PMO 2003 m. patikslintą Arušos deklaraciją ir 2007 m. Europos Komisijos rekomendacijas dėl etikos muitinės srityje (angl. EC Blueprint on Customs ethics), užtikrina, kad būtų laikomasi aukščiausių etikos standartų, visų pirma pasienyje.

3.  

Šalys susitaria panaikinti:

a) 

visus reikalavimus privaloma tvarka naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis;

b) 

visus reikalavimus privaloma tvarka atlikti patikrą prieš išsiuntimą ar patikrą paskirties vietoje.

4.  

Tranzitui taikomos nuostatos

a) 

Šiame susitarime taikomos tranzito taisyklės ir apibrėžtys, kaip nustatyta PPO nuostatose (1994 m. GATT V straipsnis ar susijusios nuostatos, įskaitant per Dohos raundo derybas dėl prekybos palengvinimo parengtus paaiškinimus ir patobulinimus). Šios nuostatos taip pat taikomos tada, kai prekių tranzitas prasideda arba baigiasi vienos iš Šalių teritorijoje (vidinis tranzitas).

b) 

Šalys siekia laipsniškai sujungti atitinkamas muitinio tranzito sistemas, kad Ukraina ateityje dalyvautų bendrojoje tranzito sistemoje, nustatytoje 1987 m. gegužės 20 d. Konvencijoje dėl bendrosios tranzito procedūros.

c) 

Šalys užtikrina visų jų teritorijoje esančių susijusių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, kad būtų palengvinamas vežimas tranzitu ir būtų skatinamas bendradarbiavimas tarptautiniu mastu. Šalys taip pat skatina su tranzitu susijusių valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą.

77 straipsnis

Ryšiai su verslo bendruomene

Šalys susitaria:

a) 

užtikrinti, kad jų atitinkami teisės aktai ir procedūros bei jų pagrindimas būtų skaidrūs, viešai paskelbti, kiek įmanoma naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Turėtų būti įdiegti konsultacijų mechanizmai ir nustatytas pagrįstos trukmės laikotarpis tarp naujų ar pakeistų nuostatų paskelbimo ir jų įsigaliojimo;

b) 

dėl poreikio su prekybos atstovais laiku ir reguliariai konsultuotis dėl teisės aktų pasiūlymų ir procedūrų muitinės ir prekybos klausimais. Šiuo tikslu kiekviena Šalis sukuria tinkamus institucijų ir verslo bendruomenės reguliarių konsultacijų mechanizmus;

c) 

viešai skelbti atitinkamus administracinio pobūdžio pranešimus, įskaitant informaciją apie atstovavimo reikalavimus ir įvežimo procedūras, uostų ir pasienio punktų muitinės įstaigų darbo valandas ir darbo tvarką bei informacijos centrus, kuriems galima teikti užklausas;

d) 

plėtoti operacijų vykdytojų ir atitinkamų administracijų bendradarbiavimą, taikant nešališkas ir viešai prieinamas procedūras, pvz., susitarimo memorandumus, pagrįstus visų pirma PMO paskelbtais memorandumais;

e) 

užtikrinti, kad atitinkami muitinės ir susiję reikalavimai bei procedūros toliau tenkintų teisėtus prekybininkų poreikius, būtų grindžiami geriausia praktika ir jais kuo mažiau būtų ribojama prekyba.

78 straipsnis

Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai

Šalys draudžia administracinius mokesčius, kurių poveikis lygiavertis importo ar eksporto muitams ir privalomiesiems mokėjimams.

Šalys susitaria, kad visų kiekvienos Šalies muitinės taikomų bet kokio pobūdžio mokesčių ir privalomųjų mokėjimų, įskaitant mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, nustatytus už minėtų muitinių vardu kito subjekto atliekamas užduotis, susijusias su importuojamomis ar eksportuojamomis prekėmis, ir nedarant poveikio šio susitarimo IV antraštinės dalies 1 skyriaus (Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką) atitinkamiems straipsniams, atžvilgiu:

a) 

mokesčiai ir privalomieji mokėjimai gali būti nustatomi tik už deklaranto prašymu ne nustatytomis darbo valandomis ir vietose, kurios nenurodytos muitų teisės aktuose, suteiktas su importu arba eksportu arba su bet kokiais formalumais, kurių reikia tokiam eksportui arba importui, susijusias paslaugas;

b) 

mokesčiai ir privalomieji mokėjimai neturi viršyti suteiktos paslaugos sąnaudų;

c) 

mokesčiai ir privalomieji mokėjimai neturi būti skaičiuojami ad valorem pagrindu;

d) 

informacija apie mokesčius ir privalomuosius mokėjimus turi būti skelbiama. Teikiamai paslaugai nustatytas mokestis ar privalomasis mokėjimas turi būti pagrindžiamas, turi būti nurodoma atsakinga institucija, mokėtini mokesčiai bei privalomieji mokėjimai ir kada ir kokiu būdu juos reikia sumokėti.

Informacija apie mokesčius ir privalomuosius mokėjimus skelbiama naudojantis oficialiai tam skirta priemone ir, jei įmanoma, oficialia svetaine;

e) 

nereikalaujama, kad pakeisti mokesčiai ir privalomieji mokėjimai būtų mokami, kol nepaskelbiama su jais susijusi informacija ir nesudaromos sąlygos su ja susipažinti.

79 straipsnis

Muitinis įvertinimas

1.  
Šalių tarpusavio prekybai taikomos muitinio įvertinimo taisyklės nustatomos pagal susitarimą dėl 1994 m. GATT susitarimo VII straipsnio įgyvendinimo, įtrauktą į PPO susitarimo 1A priedą, įskaitant visus paskesnius pakeitimus. Minėto susitarimo nuostatos įtraukiamos į šį susitarimą ir yra jo dalis. Minimalios muitinės vertės nenaudojamos.
2.  
Šalys bendradarbiaudamos siekia bendro požiūrio į klausimus, susijusius su muitiniu įvertinimu.

80 straipsnis

Muitinių bendradarbiavimas

Šalys stiprina bendradarbiavimą siekdamos užtikrinti šiame skyriuje nustatytų tikslų įgyvendinimą, užtikrindamos tinkamą pusiausvyrą tarp paprastinimo bei palengvinimo ir veiksmingos priežiūros bei saugumo. Šiuo tikslu prireikus Šalys kaip lyginamosios analizės priemonę naudoja Europos Komisijos Rekomendacijas dėl muitinės.

Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio skyriaus nuostatų, Šalys, inter alia:

a) 

keičiasi informacija apie muitų teisės aktus ir muitinės procedūras;

b) 

kuria jungtines su importo, eksporto ir tranzito procedūromis susijusias iniciatyvas ir siekia užtikrinti veiksmingas verslo bendruomenei teikiamas paslaugas;

c) 

bendradarbiauja muitinės procedūrų ir kitų prekybos procedūrų automatizavimo srityje;

d) 

prireikus keičiasi atitinkama informacija ir duomenimis, užtikrindamos neskelbtinų duomenų konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugą;

e) 

keičiasi informacija ir (arba) pradeda konsultacijas siekdamos, kiek įmanoma, tarptautinėse muitinės srityje veikiančiose organizacijose, pvz., PPO, PMO, JT, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje, laikytis bendrų pozicijų;

f) 

bendradarbiauja planuodamos ir teikdamos techninę pagalbą, visų pirma susijusią su muitinės ir prekybos lengvinimo reformomis, laikantis atitinkamų šio susitarimo nuostatų;

g) 

keičiasi geriausia praktika muitinės operacijų srityje, daugiausia dėmesio skirdamos intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui, ypač kai tai susiję su produktų klastotėmis;

h) 

skatina visų pasienio įstaigų veiklos koordinavimą viduje ir tarpvalstybiniu mastu, kad būtų lengvinami sienos kirtimo procesai ir gerinama priežiūra, kai įmanoma ir tinkama, atsižvelgdamos į bendras pasienio kontrolės priemones;

i) 

kai tikslinga ir tinkama, abipusiai pripažįsta įgaliotus prekybininkus ir muitinį tikrinimą. Tokio bendradarbiavimo aprėptį, įgyvendinimą ir praktinę tvarką nustato šio susitarimo 83 straipsnyje nurodytas Muitinės pakomitetis.

81 straipsnis

Savitarpio administracinė pagalba muitinės reikalų srityje

Nepaisydamos šio susitarimo 80 straipsnio Šalių administracijos teikia savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje, vadovaudamosi šio susitarimo II protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje nuostatomis.

82 straipsnis

Techninė pagalba ir pajėgumų stiprinimas

Šalys bendradarbiauja siekdamos teikti techninę pagalbą ir stiprinti pajėgumus, kad būtų įgyvendintos prekybos palengvinimo priemonės ir muitinės reformos.

83 straipsnis

Muitinės pakomitetis

Įsteigiamas Muitinės pakomitetis. Pakomitetis savo veiklos ataskaitą teikia šio susitarimo 465 straipsnio 4 dalyje nustatytos sudėties Asociacijos komitetui. Muitinės pakomitečio funkcijos: reguliariai rengti konsultacijas ir stebėti, kaip įgyvendinamas ir administruojamas šis skyrius, taip pat spręsti klausimus, susijusius su muitinių bendradarbiavimu, tarpvalstybiniu muitinių bendradarbiavimu ir valdymu, technine pagalba, prekių kilmės taisyklėmis, prekybos palengvinimu ir administracine tarpusavio pagalba muitinės veiklos srityje.

Muitinės pakomitetis, inter alia:

a) 

prižiūri, kad šio šis skyrius ir šio susitarimo 1 bei 2 protokolai tinkamai funkcionuotų;

b) 

sprendžia dėl šio skyriaus ir šio susitarimo 1 bei 2 protokolų nuostatų įgyvendinimo priemonių ir praktinės tvarkos, taip pat dėl keitimosi informacija ir duomenimis, muitinio tikrinimo abipusio pripažinimo, prekybos partnerystės programų ir abipusiai sutartos naudos;

c) 

keičiasi nuomonėmis visais bendro intereso klausimais, įskaitant būsimas priemones ir jų įgyvendinimo išteklius;

d) 

jeigu tinkama, teikia rekomendacijas; ir

e) 

priima savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

84 straipsnis

Muitų teisės aktų derinimas

Muitų teisės aktai laipsniškai derinami prie ES muitų teisės aktų, kaip nustatyta ES ir tarptautiniuose standartuose, laikantis šio susitarimo XV priedo.



6

SKYRIUS

Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba



1

Skirsnis

Bendrosios nuostatos

85 straipsnis

Tikslas, taikymo sritis ir aprėptis

1.  
Šalys, dar kartą patvirtindamos atitinkamas savo teises ir prievoles, kurias turi pagal PPO susitarimą, nustato laipsniškam įsisteigimo ir prekybos paslaugomis liberalizavimui ir bendradarbiavimui elektroninės prekybos srityje būtinas taisykles.
2.  
Viešasis pirkimas reglamentuojamas šio susitarimo IV antraštinės dalies 8 skyriumi (Viešasis pirkimas) ir laikoma, kad nė viena šio skyriaus nuostata nenustatoma jokia prievolė, susijusi su viešuoju pirkimu.
3.  
Subsidijos reglamentuojamos šio susitarimo IV antraštinės dalies 10 skyriumi (Konkurencija) ir šio skyriaus nuostatos Šalių teikiamoms subsidijoms netaikomos.
4.  
Kiekviena Šalis išlaiko teisę reguliuoti ir priimti naujus teisės aktus teisėtiems politikos tikslams įgyvendinti su sąlyga, kad jie atitinka šį skyrių.
5.  
Šis skyrius netaikomas priemonėms, kurios turi poveikio Šalyje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, nuolatine gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.

Nedarant poveikio šio susitarimo III antraštinės dalies (Teisingumas, laisvė ir saugumas) nuostatoms dėl asmenų judėjimo, nė viena šio skyriaus nuostata netrukdo Šaliai taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant tas priemones, kurios reikalingos fizinius asmenis apsaugoti nuo netinkamo elgesio ir tvarkingam jų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad nebūtų panaikinta ar sumažinta bet kurios Šalies pagal šį skyrių gaunama nauda ( 10 ).

86 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. 

priemonė – bet kokia Šalies taikoma priemonė: teisės aktas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;

2. 

Šalies priimtos arba taikomos priemonės – priemonės, kurių imasi:

a) 

centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir jos institucijos; ir

b) 

nevyriausybinės organizacijos, vykdančios centrinės, regioninės arba vietos valdžios arba jos institucijų suteiktus įgaliojimus;

3. 

Šalies fizinis asmuo – ES valstybės narės arba Ukrainos pilietis, kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose;

4. 

juridinis asmuo – bet koks juridinis asmuo, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal galiojančius įstatymus, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patiką, partnerystę, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;

5. 

ES Šalies juridinis asmuo arba Ukrainos juridinis asmuo:

juridinis asmuo, įsteigtas pagal atitinkamus Europos Sąjungos valstybės narės arba Ukrainos įstatymus ir turintis registruotą buveinę, pagrindinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Ukrainos teritorijoje.

Jeigu teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Ukrainos teritorijoje šis juridinis asmuo turi tik registruotą buveinę arba pagrindinę administraciją, jis nelaikomas atitinkamai ES Šalies arba Ukrainos juridiniu asmeniu, nebent jo veikla yra susieta faktiniais ir nenutrūkstamais ryšiais su atitinkamai ES Šalies ar Ukrainos ekonomika;

6. 

neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankstesnėje dalyje, laivybos bendrovėms, kurios įsteigtos už ES Šalies arba Ukrainos ribų ir kurias kontroliuoja Europos Sąjungos valstybės narės arba Ukrainos piliečiai, taip pat taikomos šio susitarimo nuostatos, jeigu jų laivai yra registruoti pagal atitinkamus teisės aktus toje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Ukrainoje ir plaukioja su valstybės narės arba Ukrainos vėliava;

7. 

Šalies juridinio asmens patronuojamoji įmonė – juridinis asmuo, faktiškai kontroliuojamas kito tos Šalies juridinio asmens ( 11 );

8. 

juridinio asmens filialas – teisinio subjektiškumo neturinti įmonė, kuri:

a) 

nuolat veikia kaip patronuojančiosios įmonės skyrius;

b) 

turi valdymo struktūrą; ir

c) 

yra materialiai aprūpinta verslo deryboms su trečiosiomis šalimis vesti; todėl trečiosioms šalims nereikia tiesiogiai kreiptis į patronuojančiąją įmonę, jos gali sudaryti verslo sandorius patronuojamosios įmonės skyriuje, nors ir žino, kad prireikus gali atsirasti teisinis santykis su patronuojančiąja įmone, kurios buveinė yra užsienyje.

9. 

įsisteigimas – tai:

a) 

ES Šalies arba Ukrainos juridinių asmenų teisė imtis ūkinės veiklos ir ją vykdyti steigiant juridinį asmenį, įskaitant tokio asmens įsigijimą, ir (arba) steigiant filialą arba atstovybę atitinkamai Ukrainoje arba ES Šalyje;

b) 

ES Šalies arba Ukrainos fizinių asmenų teisė imtis ūkinės veiklos ir ją vykdyti kaip savarankiškai dirbantiems asmenims ir steigti įmones, ypač bendroves, kurias jie faktiškai kontroliuoja;

10. 

investuotojas – bet kuris Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis vykdyti arba vykdantis ūkinę veiklą per įsteigtą įmonę;

11. 

ūkinė veikla – pramoninio, komercinio ir profesinio pobūdžio veikla bei amatininkų veikla; ūkinė veikla neapima veiklos, susijusios su oficialių valdžios funkcijų vykdymu;

12. 

veikla – ūkinės veiklos vykdymas;

13. 

paslaugos – visos bet kokiame sektoriuje teikiamos paslaugos, išskyrus tas, kurios susijusios su oficialių valdžios funkcijų vykdymu;

14. 

paslaugos ir kita su oficialių valdžios funkcijų vykdymu susijusi veikla – nekomerciniais tikslais arba nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominių operacijų vykdytojų teikiamos paslaugos arba vykdoma veikla;

15. 

paslaugos, kurias teikiant kertama siena, – paslaugos, teikiamos:

a) 

iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją;

b) 

vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui;

16. 

Šalies paslaugų teikėjas – bet koks Šalies fizinis arba juridinis asmuo, kuris siekia teikti arba teikia paslaugą, įskaitant paslaugas per įsteigtą įmonę;

17. 

pagrindinis personalas – Šalies juridiniam asmeniui, išskyrus ne pelno organizacijas, dirbantys fiziniai asmenys, atsakingi už įmonės įsteigimą arba tinkamą priežiūrą, administravimą ir veiklą.

Prie pagrindinio personalo priskiriami verslo svečiai, atsakingi už įmonės įsteigimą, ir įmonės viduje perkeliami darbuotojai;

a) 

verslo svečiai – aukštesnes pareigas einantys fiziniai asmenys, atsakingi už įmonės įsteigimą. Jie nepalaiko tiesioginių ryšių su visuomene ir negauna atlyginimo iš šaltinio, esančio priimančioje Šalyje;

b) 

įmonės viduje perkeliami darbuotojai – bent vienus metus Šalies juridinio asmens pasamdyti arba jo partneriais (išskyrus pagrindinius akcininkus) esantys fiziniai asmenys, kurie yra laikinai perkeliami į įmonę kitos Šalies teritorijoje. Tokie fiziniai asmenys turi priklausyti vienai iš šių kategorijų:

i) 

valdytojai:

įmonės direktorių arba akcininkų valdybos ar jos atitikmens vadovaujami ir gaunantys jos nurodymus juridinio asmens darbuotojai, einantys aukštesnes pareigas ir tiesiogiai valdantys įmonę, įskaitant:

— 
vadovaujančius įmonei, jos skyriui ar padaliniui;
— 
prižiūrinčius ir kontroliuojančius kitų priežiūrą atliekančių darbuotojų, specialistų ar administracijos darbuotojų darbą;
— 
turinčius įgaliojimus savarankiškai įdarbinti ir atleisti darbuotojus, rekomenduoti įdarbinti ir atleisti darbuotojus arba atlikti kitus susijusius veiksmus;
ii) 

specialistai:

juridinio asmens darbuotojai, turintys specialių žinių, susijusių su įmonės gamyba, tyrimams naudojama įranga, technologijomis ar valdymu. Vertinant tokias žinias, atsižvelgiama ne tik į konkrečiai įmonei būdingas žinias, bet ir į tai, ar asmuo turi aukštą kvalifikaciją, susijusią su darbu arba profesija, kuriems reikia konkrečių techninių žinių, įskaitant ir tai, ar asmuo yra akredituotos profesijos atstovas;

18. 

absolventai stažuotojai – Šalies juridinio asmens bent vieniems metams pasamdyti fiziniai asmenys, turintys universitetinį išsilavinimą ir laikinai perkeliami į įmonę kitos Šalies teritorijoje karjeros arba verslo metodų mokymo tikslais ( 12 );

19. 

verslo paslaugų pardavėjai – fiziniai asmenys, atstovaujantys Šalies paslaugų teikėjui, ketinantys laikinai atvykti į kitos Šalies teritoriją, kad galėtų tartis dėl paslaugų pardavimo arba sudaryti paslaugų pardavimo sutartis paslaugų teikėjo vardu. Jie nepalaiko tiesioginių ryšių su plačiąja visuomene ir negauna atlyginimo iš šaltinio, esančio priimančioje Šalyje;

20. 

sutartinių paslaugų teikėjai – fiziniai asmenys, pasamdyti Šalies juridinio asmens, neįsteigusio įmonės kitos Šalies teritorijoje ir sudariusio bona fide sutartį ( 13 ) teikti paslaugas galutiniam vartotojui toje Šalyje, pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, darbuotojai turi laikinai apsistoti toje Šalyje;

21. 

nepriklausomi specialistai – fiziniai asmenys, teikiantys paslaugas arba savarankiškai dirbantys Šalies teritorijoje, neįsteigę įmonės kitos Šalies teritorijoje ir sudarę bona fide sutartį (13)  teikti paslaugas galutiniam vartotojui toje Šalyje, pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, darbuotojai turi laikinai būti toje Šalyje.



2

Skirsnis

Įsisteigimas

87 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių priimtoms arba toliau galiojančioms priemonėms, kurios taikomos įsisteigimui ( 14 ), susijusiam su bet kokia ūkine veikla, išskyrus:

a) 

branduolinių medžiagų kasybą, gamybą ir perdirbimą ( 15 );

b) 

ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamybą arba prekybą jais;

c) 

audiovizualines paslaugas;

d) 

nacionalinį jūrų kabotažą ( 16 ) ir

e) 

vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas ( 17 ), reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus:

i) 

orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;

ii) 

oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;

iii) 

kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas;

iv) 

antžemines paslaugas;

v) 

oro uostų eksploatavimo paslaugas.

88 straipsnis

Nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo režimas

1.  

Įsigaliojus šiam susitarimui, Ukraina, laikydamasi šio susitarimo XVI-D priede išvardytų išlygų:

i) 

ES Šalies juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis;

ii) 

Ukrainoje įsteigtų ES Šalies juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis ( 18 ).

2.  

Įsigaliojus šiam susitarimui, ES Šalis, laikydamasi šio susitarimo XVI-A priede išvardytų išlygų:

i) 

Ukrainos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kuri taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis;

ii) 

ES Šalyje įsteigtų Ukrainos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis ( 19 ).

3.  
Taikydamos šio susitarimo XVI-A ir XVI-D prieduose išvardytas išlygas, Šalys nepriima jokių naujų taisyklių ar priemonių, kuriomis jų teritorijoje ES Šalies arba Ukrainos juridiniai asmenys būtų diskriminuojami įsisteigimo atžvilgiu, o jau įsisteigusios bendrovės – veiklos atžvilgiu, palyginti su jų juridiniais asmenimis.

89 straipsnis

Peržiūra

1.  
Siekdamos laipsniškai liberalizuoti įsisteigimo sąlygas ir laikydamosi įsipareigojimų, kuriuos jos turi pagal tarptautinius susitarimus, Šalys reguliariai peržiūri su įsisteigimu susijusią teisinę sistemą ( 20 ) ir įsisteigimo sąlygas.
2.  
Atlikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą peržiūrą, Šalys įvertina visas susidariusias įsisteigimo kliūtis ir pradeda derybas dėl tokių kliūčių pašalinimo, siekdamos išplėsti šio skyriaus nuostatas ir įtraukti investicijų apsaugos nuostatas ir nuostatas dėl investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo procedūrų.

90 straipsnis

Kiti susitarimai

Nė viena šio skyriaus nuostata neribojamos Šalių investuotojų teisės pasinaudoti palankesniu režimu, nustatytu bet kokiu esamu arba būsimu tarptautiniu susitarimu, susijusiu su investicijomis, kurio šalys yra Europos Sąjungos valstybė narė ir Ukraina.

91 straipsnis

Filialams ir atstovybėms taikomos standartinės sąlygos

1.  
Šio susitarimo 88 straipsnio nuostatomis Šaliai nedraudžiama taikyti specialių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas kitos Šalies juridinių asmenų, kurie nėra įregistruoti pirmos Šalies teritorijoje, filialų ir atstovybių įsisteigimas ir veikla jos teritorijoje, ir kurios nustatomos dėl teisinių arba techninių tokių filialų ir atstovybių skirtumų, palyginti su jos teritorijoje įregistruotų įmonių filialais ir atstovybėmis, arba – finansinių paslaugų atžvilgiu – rizikos ribojimo sumetimais.
2.  
Taikomos sąlygos neturi skirtis labiau nei būtina dėl minėtų teisinių arba techninių skirtumų, arba – finansinių paslaugų atveju – rizikos ribojimo sumetimais.



3

Skirsnis

Paslaugos, kurias teikiant kertama siena

92 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, kurios turi poveikio visiems paslaugų, kurias teikiant kertama siena, sektoriams, išskyrus:

a) 

audiovizualines paslaugas ( 21 );

b) 

nacionalinį jūrų kabotažą ( 22 ); ir

c) 

vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas ( 23 ), reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus:

i) 

orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;

ii) 

oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;

iii) 

kompiuterinių rezervavimo sistemų (KRS) paslaugas;

iv) 

antžemines paslaugas;

v) 

oro uostų eksploatavimo paslaugas.

93 straipsnis

Patekimas į rinką

1.  
Kai į rinką patenkama teikiant paslaugas, kurias teikiant kertama siena, kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kaip nurodyta pagal konkrečius įsipareigojimus, pateiktus šio susitarimo XVI-B ir XVI-E prieduose.
2.  

Tuose sektoriuose, kur įsipareigota dėl patekimo į rinką, Šalis nei regionuose, nei visos teritorijos mastu netaiko ir nenustato priemonių, kurios, jeigu kitaip nenustatyta šio susitarimo XVI-B ir XVI-E prieduose, yra apibūdinamos kaip:

a) 

paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimas tokiomis priemonėmis: kiekybinės kvotos, monopolijos, išimtinę teisę turintys paslaugų teikėjai arba reikalavimas atlikti ekonominių poreikių analizę;

b) 

paslaugų teikimo sandorių ar turto bendros vertės ribojimas nustatant kiekybines kvotas ar reikalaujant atlikti ekonominių poreikių analizę;

c) 

bendro paslaugų operacijų skaičiaus ribojimas arba bendro paslaugų kiekio, išreikšto nustatytais kiekybiniais vienetais, ribojimas nustatant kvotas arba reikalaujant atlikti ekonominių poreikių analizę.

94 straipsnis

Nacionalinis režimas

1.  
Tuose sektoriuose, kuriuose taikomi į šio susitarimo XVI-B ir XVI-E priedus įtraukti įsipareigojimai dėl patekimo į rinką ir kuriuose taikomos tuose prieduose nurodytos sąlygos ir reikalavimai, taikydamos priemones, kurios turi poveikio paslaugoms, kurias teikiant kertama siena, Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko panašioms jų pačių paslaugoms ir paslaugų teikėjams.
2.  
Šalis gali įvykdyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimą kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams nustatydama režimą, kuris yra formaliai lygiavertis jos pačios panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams taikomam režimui arba formaliai skirtingas.
3.  
Formaliai lygiavertis ar formaliai skirtingas režimas laikomi mažiau palankiais, jeigu jais keičiamos konkurencijos sąlygos kurios nors Šalies paslaugų arba paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies panašiomis paslaugomis arba paslaugų teikėjais.
4.  
Pagal šį straipsnį prisiimti konkretūs įsipareigojimai nėra aiškinami kaip reikalavimas, kad Šalis kompensuotų neišvengiamą nepalankią konkurencinę padėtį, kuri atsiranda dėl atitinkamos paslaugos ar paslaugos teikėjo užsieninio statuso.

95 straipsnis

Įsipareigojimų sąrašai

1.  
Sektoriai, kuriuos remdamosi šiuo skyriumi liberalizavo Šalys, taip pat tuose sektoriuose kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams išlygų forma taikomi patekimo į rinką bei nacionalinio režimo apribojimai yra nurodyti šio susitarimo XVI-B ir XVI-E prieduose pateiktuose įsipareigojimų sąrašuose.
2.  
Nedarant poveikio Šalių teisėms ir prievolėms, kurias jos turi arba gali ateityje turėti pagal 1989 m. Europos Tarybos Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ir 1992 m. Europos konvenciją dėl bendros kino filmų gamybos, į šio susitarimo XVI-B ir XVI-E prieduose pateiktus įsipareigojimų sąrašus su audiovizualinėmis paslaugomis susiję įsipareigojimai neįtraukti.

96 straipsnis

Peržiūra

Siekiant Šalyse laipsniškai liberalizuoti paslaugas, kurias teikiant kertama siena, Prekybos komitetas reguliariai peržiūri šio susitarimo 95 straipsnyje nurodytus įsipareigojimų sąrašus. Atliekant tokią peržiūrą atsižvelgiama į šio susitarimo XVII priede nurodytos ES acquis perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pažangą ir poveikį šalinant Šalių paslaugoms, kurias teikiant kertama siena, likusias kliūtis.



4

Skirsnis

Laikinas fizinių asmenų atvykimas verslo reikalais

97 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su šio susitarimo 86 straipsnio 17–21 dalyse nustatytų kategorijų fizinių asmenų, teikiančių paslaugas, atvykimu ir laikinu buvimu ( 24 ) jų teritorijoje.

98 straipsnis

Pagrindinis personalas

1.  
ES Šalies juridiniam asmeniui arba Ukrainos juridiniam asmeniui suteikiama teisė įdarbinti arba leisti jos patronuojamosioms įmonėms, filialams ir atstovybėms, įsteigtoms atitinkamai Ukrainos arba ES Šalies teritorijoje, pagal galiojančius priimančiosios įsisteigimo šalies teisės aktus įdarbinti darbuotojus, kurie yra atitinkamai Europos Sąjungos valstybių narių arba Ukrainos piliečiai, jei tie darbuotojai yra pagrindinis personalas, kaip apibrėžta šio susitarimo 86 straipsnyje, ir juos išimtinai įdarbina juridiniai asmenys, patronuojamosios įmonės, filialai ir atstovybės. Tokiems darbuotojams leidimai gyventi ir dirbti išduodami tik tokio įdarbinimo laikotarpiui. Tokiems darbuotojams leidimas atvykti ir laikinai būti suteikiamas ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.
2.  
Į ES Šalies arba Ukrainos teritoriją atvykti ir joje laikinai būti atitinkamai Ukrainos ir ES Šalies fiziniams asmenims leidžiama, kai jie yra juridinių asmenų atstovai ir verslo svečiai, kaip nustatyta šio susitarimo 86 straipsnio 17 dalies a punkte. Nepaisant šio susitarimo 1 dalies, verslo svečiai gali atvykti ir laikinai būti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.

99 straipsnis

Absolventai stažuotojai

ES Šalies juridiniam asmeniui arba Ukrainos juridiniam asmeniui suteikiama teisė įdarbinti arba leisti jo patronuojamosioms įmonėms, filialams ir atstovybėms, įsteigtoms atitinkamai Ukrainos arba ES Šalies teritorijoje, pagal galiojančius priimančiosios įsisteigimo šalies teisės aktus įdarbinti absolventus stažuotojus, kurie yra atitinkamai Europos Sąjungos valstybių narių arba Ukrainos piliečiai, jeigu juos išimtinai įdarbina juridiniai asmenys, patronuojamosios įmonės, filialai ir atstovybės. Tokiems absolventams stažuotojams leidimas atvykti ir laikinai būti suteikiamas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

100 straipsnis

Verslo paslaugų pardavėjai

Abi Šalys verslo paslaugų pardavėjams leidžia atvykti ir laikinai būti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.

101 straipsnis

Sutartinių paslaugų teikėjai

1.  
Šalys dar kartą patvirtina savo prievoles, kurias turi dėl įsipareigojimų pagal 1994 m. Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (toliau – GATS), susijusius su sutartinių paslaugų teikėjų atvykimu ir laikinu buvimu.
2.  

Kiekviena Šalis leidžia, jeigu laikomasi šio straipsnio 3 dalyje ir šio susitarimo XVI-C bei XVI-F prieduose dėl išlygų dėl sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų nustatytų sąlygų, kad sutartinių paslaugų teikėjai teiktų paslaugas jų teritorijoje šiuose sektoriuose:

a) 

teisinės paslaugos

b) 

apskaitos ir buhalterijos paslaugos

c) 

mokesčių konsultacijų paslaugos

d) 

architektūros paslaugos, miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos

e) 

inžinerijos paslaugos, kompleksinės inžinerijos paslaugos

f) 

kompiuterių ir susijusios paslaugos

g) 

mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos

h) 

reklama

i) 

valdymo konsultacijų paslaugos

j) 

su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos

k) 

techninio tikrinimo ir analizės paslaugos

l) 

susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos

m) 

įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugos, teikiamos pagal sutartį po pardavimo arba nuomos

n) 

vertimo raštu paslaugos

o) 

teritorijos žvalgymo darbai

p) 

aplinkosaugos paslaugos

q) 

kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugos

r) 

pramogų paslaugos

3.  

Šalių prisiimtiems įsipareigojimams taikomos šios sąlygos:

a) 

fiziniai asmenys turi teikti paslaugas kaip juridinio asmens, turinčio ne ilgesnės nei dvylikos mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį, laikini darbuotojai;

b) 

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys turėtų teikti tokias paslaugas kaip juridinio asmens, teikiančio paslaugas bent vienus metus iki prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo, darbuotojai. Be to, fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi turėti bent trejų metų profesinę patirtį ( 25 ) su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;

c) 

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys:

i) 

turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią jų atitinkamo lygio žinias ( 26 ), ir

ii) 

turi turėti profesinę kvalifikaciją, kuomet ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, teisės aktus ar teisinius reikalavimus;

d) 

fizinis asmuo neturi gauti kito atlyginimo už kitos Šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, išskyrus fizinį asmenį įdarbinusio juridinio asmens mokamą atlyginimą;

e) 

fiziniai asmenys negali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ilgiau nei iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – dvidešimt penkias savaites) per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis;

f) 

pagal šio straipsnio nuostatas leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama;

g) 

asmenų, kuriems taikoma paslaugų teikimo sutartis, skaičius neturi viršyti skaičiaus, reikalingo sutarčiai įvykdyti, kaip reikalaujama pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, teisės aktus ar kitus teisinius reikalavimus;

h) 

kiti diskriminaciniai ribojimai, įskaitant fizinių asmenų skaičiaus ribojimą, taikant reikalavimą atlikti ekonominių poreikių analizę, nurodyti šio susitarimo XVI-C ir XVI-F prieduose dėl išlygų dėl sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų.

102 straipsnis

Nepriklausomi specialistai

1.  
Šalys dar kartą patvirtina savo prievoles, kurias turi dėl įsipareigojimų pagal GATS, susijusius su nepriklausomų specialistų atvykimu ir laikinu buvimu.
2.  

Kiekviena Šalis leidžia, jeigu laikomasi šio straipsnio 3 dalyje ir šio susitarimo XVI-C ir XVI-F prieduose dėl išlygų dėl sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų nustatytų sąlygų, kad kitos Šalies nepriklausomi specialistai teiktų paslaugas jų teritorijoje šiuose sektoriuose:

a) 

teisinės paslaugos

b) 

architektūros paslaugos, miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos

c) 

inžinerijos paslaugos ir kompleksinės inžinerijos paslaugos

d) 

kompiuterių ir susijusios paslaugos

e) 

valdymo konsultacijų paslaugos ir su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos

f) 

vertimo raštu paslaugos

3.  

Šalių prisiimtiems įsipareigojimams taikomos šios sąlygos:

a) 

fiziniai asmenys paslaugas turi teikti laikinai kaip kitoje Šalyje įsisteigę savarankiškai dirbantys asmenys, turintys ne ilgesnės nei dvylikos mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį;

b) 

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi turėti bent šešerių metų profesinę patirtį su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;

c) 

į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys:

i) 

turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią jų atitinkamo lygio žinias ( 27 ), ir

ii) 

turi turėti profesinę kvalifikaciją, kuomet ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, teisės aktus ar kitus teisinius reikalavimus;

d) 

fiziniai asmenys negali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ilgiau nei iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – dvidešimt penkias savaites) per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis;

e) 

pagal šio straipsnio nuostatas leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje; teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama;

f) 

kiti diskriminaciniai ribojimai, įskaitant fizinių asmenų skaičiaus ribojimą, taikant reikalavimą atlikti ekonominių poreikių analizę, nurodyti šio susitarimo XVI-C ir XVI-F prieduose dėl išlygų dėl sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų.



5

Skirsnis

Reglamentavimo sistema



1

Poskirsnis

Reglamentavimas šalies viduje

103 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.  

Toliau nurodytos taisyklės taikomos Šalių priemonėms, susijusioms su išduodamomis licencijomis, turinčiomis poveikį:

a) 

paslaugoms, kurias teikiant kertama siena;

b) 

šio susitarimo 86 straipsnyje nustatytų fizinių ir juridinių asmenų įsisteigimui jų teritorijoje; arba

c) 

šio susitarimo 86 straipsnio 17–21 dalyse nustatytų kategorijų fizinių asmenų laikinam buvimui jų teritorijoje.

2.  
Kalbant apie paslaugas, kurias teikiant kertama siena, šios taisyklės taikomos tik tiems sektoriams, kuriuose Šalys prisiėmė konkrečių įsipareigojimų ir tiek, kiek jie taikomi. Kalbant apie įsisteigimą, šios taisyklės netaikomos sektoriams, jeigu jiems šio susitarimo XVI-A ir XVI-D prieduose nustatytos išlygos. Kalbant apie laikiną fizinių asmenų buvimą, šios taisyklės netaikomos sektoriams, jeigu jiems šio susitarimo XVI-C ir XVI-F prieduose nustatytos išlygos.
3.  
Šios taisyklės netaikomos priemonėms, jeigu jos laikomos apribojimais, kuriems taikomi tvarkaraščiai pagal šio susitarimo 88, 93 ir 94 straipsnius.
4.  

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

licencijos išdavimas – procesas, per kurį paslaugos teikėjas arba investuotojas turi imtis veiksmų, kad kompetentinga institucija priimtų sprendimą dėl leidimo teikti paslaugą, įskaitant įmonės steigimą, arba dėl leidimo verstis kita nei paslaugų teikimas ūkine veikla, įskaitant sprendimą tokį leidimą pakeisti arba pratęsti;

b)

kompetentinga institucija – centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir institucija arba nevyriausybinė organizacija, turinti centrinės, regioninės arba vietos valdžios arba jos institucijų suteiktus įgaliojimus, priimanti sprendimą dėl licencijos išdavimo;

c)

licencijos išdavimo procedūros – siekiant gauti licenciją atliekamos procedūros.

104 straipsnis

Licencijų išdavimo sąlygos

1.  
Licencijų išdavimo tvarka grindžiama kriterijais, kuriais kompetentingoms institucijoms neleidžiama šališkai naudotis vertinimo įgaliojimais.
2.  

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai turi būti:

a) 

proporcingi teisėtiems viešosios politikos tikslams;

b) 

aiškūs ir nedviprasmiški;

c) 

objektyvūs;

d) 

iš anksto nustatyti;

e) 

iš anksto viešai skelbiami;

f) 

skaidrūs ir prieinami susipažinti.

3.  
Licencija išduodama iš karto po to, kai tinkamai patikrinus nustatoma, kad tenkinamos licencijos išdavimo sąlygos.
4.  
Šio skyriaus nuostatoms taikomas šio susitarimo 286 straipsnis.
5.  
Jei išduodamų licencijų vykdyti tam tikrą veiklą skaičius yra ribotas dėl gamtos išteklių arba techninių pajėgumų stokos, Šalys potencialiems kandidatams taiko nešališką ir skaidrią atrankos procedūrą, visų pirma tinkamai paskelbdamos apie procedūros pradžią, eigą ir pabaigą.
6.  
Atsižvelgdamos į šio straipsnio nuostatas, Šalys, nustatydamos atrankos procedūros taisykles, gali atsižvelgti į teisėtus viešosios politikos tikslus, įskaitant sveikatos, saugumo, aplinkos apsaugos ir kultūrinio paveldo išsaugojimo aspektus.

105 straipsnis

Licencijų išdavimo procedūros

1.  
Licencijų išdavimo procedūros ir formalumai turi būti aiškūs, skelbiami iš anksto ir jais pareiškėjams suteikiama garantija, kad jų paraiška bus išnagrinėta objektyviai ir nešališkai.
2.  
Licencijų išdavimo procedūros ir formalumai turi būti kuo paprastesni ir neturi pernelyg apsunkinti ar vėlinti paslaugos teikimo. Visi pareiškėjo mokėtini licencijų išdavimo mokesčiai ( 28 ) turi būti pagrįsti ir proporcingi susijusių licencijų išdavimo procedūrų sąnaudoms.
3.  
Licencijų išdavimo procedūromis ir formalumais pareiškėjams suteikiama garantija, kad jų paraiška bus išnagrinėta per pagrįstos trukmės laikotarpį, kuris skelbiamas iš anksto. Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti tik nuo tada, kai kompetentingos institucijos gauna visus dokumentus. Kai tai pateisinama dėl klausimo sudėtingumo, kompetentinga institucija šį laikotarpį gali pratęsti pagrįstos trukmės laikotarpiu. Laikotarpio pratęsimas ir pratęsto laikotarpio trukmė tinkamai pagrindžiami ir apie tai pranešama pareiškėjui prieš pasibaigiant pirminiam laikotarpiui.
4.  
Jeigu paraiška nėra išsami, pareiškėjui kuo greičiau pranešama, kad būtina pateikti papildomus dokumentus. Tokiu atveju kompetentingos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį gali sustabdyti, kol bus gauti visi reikalingi dokumentai.
5.  
Jeigu paraiška atmetama, pareiškėjui turėtų būti apie tai nedelsiant pranešta. Pareiškėjui paprašius paprastai jam pranešamos paraiškos atmetimo motyvai ir nurodomas laikotarpis, per kurį sprendimą galima apskųsti.



2

Poskirsnis

Visuotinai taikomos nuostatos

106 straipsnis

Tarpusavio pripažinimas

1.  
Nė viena šio skyriaus nuostata neužkertamas kelias Šaliai reikalauti, kad fiziniai asmenys turėtų reikiamą su veiklos sektoriumi susijusią kvalifikaciją ir (arba) profesinę patirtį, kurią reikalaujama turėti teritorijoje, kurioje teikiama paslauga.
2.  
Šalys skatina jų teritorijose veikiančias atitinkamas profesines organizacijas Prekybos komitetui teikti rekomendacijas dėl tarpusavio pripažinimo, kad investuotojai ir paslaugų teikėjai galėtų visapusiškai arba iš dalies laikytis kriterijų, kuriuos kiekviena Šalis taiko investuotojų ir paslaugų, visų pirma specialistų paslaugų, teikėjų leidimų ir licencijų išdavimui, veiklai ir sertifikavimui.
3.  
Prekybos komitetas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytą rekomendaciją, per pagrįstos trukmės laikotarpį ją apsvarsto ir sprendžia, ar ji atitinka šį susitarimą.
4.  
Jeigu laikantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros nustatoma, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta rekomendacija atitinka šį susitarimą, ir jeigu iš esmės susiję Šalių teisės aktai yra pakankamai suderinti, Šalys, siekdamos atsižvelgti į šią rekomendaciją, tarpininkaujant kompetentingoms valdžios institucijoms derasi siekdamos susitarti dėl reikalavimų, kvalifikacijų, licencijų ir kitų nuostatų tarpusavio pripažinimo.
5.  
Visi tokie susitarimai turi atitikti susijusias PPO susitarimo nuostatas, ypač GATS VII straipsnį.

107 straipsnis

Skaidrumas ir konfidencialios informacijos atskleidimas

1.  
Kiekviena Šalis nedelsdama reaguoja į kitos Šalies prašymus suteikti konkrečios informacijos apie jų visuotinai taikomas priemones arba tarptautinius susitarimus, susijusius su šiuo susitarimu arba turinčius jam poveikio. Kiekviena Šalis taip pat įsteigia vieną arba daugiau informacijos centrų, kurie, kai to paprašoma, kitos Šalies investuotojams ir paslaugų teikėjams teikia konkrečią informaciją visais šiais klausimais. Per tris mėnesius po šio susitarimo įsigaliojimo Šalys vienai kitai praneša apie savo informacijos centrus. Informacijos centrai neprivalo būti įstatymų ir kitų teisės aktų depozitarai.
2.  
Nė viena šio susitarimo nuostata nereikalaujama, kad Šalis teiktų konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų vykdyti įstatymus ar kitaip prieštarautų viešajam interesui ar pakenktų bet kurios konkrečios valstybinės ar privačios įmonės teisėtiems komerciniams interesams.



3

Poskirsnis

Kompiuterių paslaugos

108 straipsnis

Susitarimas dėl kompiuterių paslaugų

1.  
Jeigu prekyba kompiuterių paslaugomis yra liberalizuojama pagal šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsnius ir atsižvelgiant į tai, kad kompiuterių ir panašiomis paslaugomis naudojamasi teikiant kitas paslaugas elektroninėmis ir kitomis priemonėmis, Šalys atskiria paslaugas, kurios reikalingos kitoms paslaugoms teikti, ir elektroniniu būdu teikiamas turinio arba pagrindines paslaugas, kad pastarosios nebūtų laikomos kompiuterių ir susijusiomis paslaugomis, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje.
2.  
Kompiuterių ir susijusios paslaugos reiškia paslaugas, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų gamybinių visų ūkinės veiklos sričių klasifikatoriaus 84 skyriuje, įskaitant bazines paslaugas ir bazinių paslaugų funkcijas arba derinius, nepriklausomai nuo to, ar jos teikiamos tinklu, įskaitant internetą.

Bazinės paslaugos – visos paslaugos, susijusios su:

a) 

konsultavimu dėl kompiuterių ar kompiuterių sistemų, kompiuterių ar kompiuterių sistemų strategija, analize, planavimu, specifikacija, projektavimu, kūrimu, diegimu, taikymu, integravimu, testavimu, derinimu, atnaujinimu, pagalba, technine pagalba arba valdymu; arba

b) 

kompiuterių programomis, apibrėžiamomis kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir perduoti informaciją (iš kompiuterių ir į juos), rinkinys, taip pat konsultavimas dėl kompiuterių programų, kompiuterių programų strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pritaikymas, techninė priežiūra, pagalba, techninė pagalba, valdymas arba naudojimas; arba

c) 

duomenų tvarkymu, duomenų saugojimu, duomenų prieglobos arba duomenų bazių paslaugomis; arba

d) 

biuro technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterius, techninės priežiūros ir remonto paslaugomis; arba

e) 

klientų darbuotojų mokymo paslaugomis, susijusiomis su kompiuterių programomis, kompiuteriais arba kompiuterių sistemomis, niekur kitur nepriskirtomis.



4

Poskirsnis

Pašto ir pasiuntinių paslaugos

109 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.  
Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms pašto ir pasiuntinių paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsnius, principai.
2.  

Šio skyriaus šiame poskirsnyje ir 2, 3 ir 4 skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

licencija – reguliavimo institucijos individualiam teikėjui išduotas leidimas, kurį būtina turėti prieš pradedant teikti tam tikrą paslaugą;

b)

universalioji paslauga – visoje Šalies teritorijoje visiems naudotojams priimtina kaina nuolat teikiama nustatytos kokybės pašto paslauga.

110 straipsnis

Antikonkurencinių veiksmų pašto ir pasiuntinių sektoriuje prevencija

Nustatomos arba toliau taikomos tinkamos priemonės, kuriomis siekiama teikėjams, kurie, naudodamiesi savo padėtimi rinkoje, atskirai arba kartu gali daryti materialinį poveikį dalyvavimo atitinkamoje pašto ir pasiuntinių paslaugų rinkoje sąlygoms (susijusioms su kainomis ir pasiūla), užkirsti kelią pradėti ar tęsti antikonkurencinius veiksmus.

111 straipsnis

Universaliosios paslaugos

Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokius universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ji nori toliau vykdyti. Tokie įsipareigojimai patys savaime nelaikomi antikonkurenciniais veiksmais, jeigu jie vykdomi skaidriai, nediskriminuojant ir nedarant poveikio konkurencijai, ir jais tų universaliųjų paslaugų teikimas neapsunkinamas labiau, nei būtina pagal Šalies nustatytus reikalavimus.

112 straipsnis

Licencijos

1.  
Praėjus trejiems metams po šio susitarimo įsigaliojimo, licencijos gali būti reikalaujama tik teikti tas paslaugas, kurios priskiriamos prie universaliųjų paslaugų.
2.  

Kai taikomas licencijos reikalavimas, viešai skelbiama ši informacija:

a) 

visi licencijų išdavimo kriterijai ir laikotarpis, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl paraiškos išduoti licenciją; ir

b) 

licencijų išdavimo sąlygos.

3.  
Motyvai, dėl kurių licencija neišduodama, pareiškėjui paprašius pranešami raštu; kiekvienos Šalies nepriklausoma įstaiga nustato apeliacijos procedūrą. Tokia procedūra turi būti skaidri, nediskriminacinė ir pagrįsta objektyviais kriterijais.

113 straipsnis

Reguliavimo institucijos nepriklausomumas

Reguliavimo institucija turi būti teisiškai atskirta ir nepriklausoma nuo pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų. Reguliavimo institucijos sprendimai ir taikomos procedūros turi būti nešališkos visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

114 straipsnis

Reglamentavimo derinimas

1.  
Šalys pripažįsta, kad svarbu dabartinius Ukrainos teisės aktus derinti prie Europos Sąjungos teisės aktų. Ukraina užtikrina, kad jos dabartiniai ir būsimi teisės aktai palaipsniui būtų suderinti su ES acquis.
2.  
Teisės aktai pradedami derinti šio susitarimo pasirašymo dieną ir derinimas palaipsniui plečiamas visose šio susitarimo XVII priede nurodytose ES acquis srityse.



5

Poskirsnis

Elektroniniai ryšiai

115 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.  
Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms elektroninių ryšių paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsnius, išskyrus transliavimo paslaugas, principai.
2.  

Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:

a) 

elektroninių ryšių paslaugos – paprastai už atlygį teikiamos visos paslaugos, kurias sudaro elektromagnetinių signalų perdavimas ir priėmimas, išskyrus transliavimo paslaugas, ir kurios neapima ūkinės veiklos, susijusios su informacijos turinio perdavimu telekomunikacijų tinklais. Transliavimas apibrėžiamas kaip nepertraukiama perdavimo grandinė, reikalinga televizijos ar radijo programos signalų viešai sklaidai, tačiau neapima atitinkamų sąsajų tarp operatorių;

b) 

viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti;

c) 

elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kitos priemonės, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti, tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti, ir kabelinės televizijos tinklus, nepaisant perduodamos informacijos pobūdžio;

d) 

elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimo institucija – įstaiga arba įstaigos, kuriai (-ioms) pavesta reguliuoti šiame skyriuje minimus elektroninius ryšius;

e) 

paslaugos teikėjas laikomas turinčiu didelę įtaką, jei jis vienas ar kartu su kitais paslaugų teikėjais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų;

f) 

sujungimas – fizinis ir (arba) loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kito paslaugų teikėjo, sujungimas, kad vieno paslaugų teikėjo elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito paslaugų teikėjo paslaugų gavėjais arba kito paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis. Paslaugas gali teikti tos pačios dalyvaujančios šalys ar kitos šalys, turinčios prieigą prie tinklo. Tinklų sujungimas yra viešojo tinklo operatorių užtikrinama speciali prieigos rūšis;

g) 

universalioji paslauga – nustatytos kokybės paslaugų, kurios, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti paslaugų gavėjams, rinkinys; paslaugos aprėptį ir teikimo tvarką nustato kiekviena Šalis;

h) 

prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu kitam paslaugų teikėjui teikiamos priemonės ir (arba) paslaugos elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Prieiga, inter alia, apima: prieigą prie tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine linija); prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir antenų stiebus; prieigą prie atitinkamų programinių sistemų, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; prieigą prie numerių keitimo ar funkciškai lygiaverčių sistemų; prieigą prie fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui; prieigą prie skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų; prieigą prie virtualiojo tinklo paslaugų;

i) 

galutinis paslaugų gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų;

j) 

vietinė linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu ar lygiavertėmis priemonėmis.

116 straipsnis

Reguliavimo institucija

1.  
Šalys užtikrina, kad elektroninių ryšių paslaugų reguliavimo institucijos būtų teisiškai atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo elektroninių ryšių paslaugų teikėjų. Jeigu Šaliai nuosavybės teise priklauso paslaugų teikėjai, teikiantys viešųjų ryšių tinklus ar paslaugas, arba ji juos kontroliuoja, tokia Šalis užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir valdymu.
2.  
Šalys užtikrina, kad reguliavimo institucijai būtų suteikti tinkami sektoriaus reguliavimo įgaliojimai. Reguliavimo institucijos uždaviniai skelbiami viešai, lengvai prieinama ir aiškia forma, ypač jei tie uždaviniai pavesti daugiau nei vienai institucijai.
3.  
Šalys užtikrina, kad reguliavimo institucijų sprendimai ir taikomos procedūros būtų nešališkos ir skaidrios visų rinkos dalyvių atžvilgiu.
4.  
Reguliavimo institucijai suteikiami įgaliojimai atlikti orientacinio atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų sąrašo, įtraukto į šio susitarimo priedus ( 29 ), analizę. Pagal šio susitarimo 118 straipsnį spręsdama, ar nustatyti, toliau taikyti, keisti ar panaikinti prievoles, remdamasi rinkos analize reguliavimo institucija nustato, ar atitinkamai rinkai būdinga veiksminga konkurencija.
5.  
Jei reguliavimo institucija prieina prie išvados, kad tam tikrai rinkai veiksminga konkurencija nebūdinga, ji nustato paslaugų teikėjus, turinčius didelę įtaką toje rinkoje, ir jiems nustato, toliau taiko ar keičia šio susitarimo 118 straipsnyje nurodytas konkrečias reguliavimo prievoles. Jeigu reguliavimo institucija prieina prie išvados, kad rinkai būdinga veiksminga konkurencija, ji šio susitarimo 118 straipsnyje nurodytų reguliavimo prievolių nenustato ar toliau netaiko.
6.  
Šalys užtikrina, kad paslaugos teikėjas, kuriam reguliavimo institucijos sprendimas daro poveikį, turėtų teisę apskųsti tokį sprendimą apeliacinei institucijai, kuri yra nepriklausoma nuo su sprendimu susijusių šalių. Šalys užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į bylos esmę. Kol nagrinėjamas toks skundas, galioja reguliavimo institucijos sprendimas, nebent apeliacinė institucija nusprendžia kitaip. Jei apeliacinė įstaiga nėra teisminė institucija, jos sprendimo motyvai visuomet pateikiami raštu ir jos sprendimus peržiūri nešališka ir nepriklausoma teisminė institucija. Apeliacinių įstaigų priimti sprendimai turi būti vykdomi veiksmingai.
7.  
Šalys užtikrina, kad kai reguliavimo institucijos ketina imtis priemonių, susijusių su bet kuriomis šio poskirsnio nuostatomis ir turinčių didelį poveikį atitinkamai rinkai, suinteresuotosioms šalims būtų suteikiama galimybė per pagrįstos trukmės laikotarpį pateikti pastabas dėl priemonės projekto. Reguliavimo institucijos skelbia konsultacijų tvarką. Išskyrus atvejus, kai informacija yra konfidenciali, konsultacijų rezultatai skelbiami viešai.
8.  
Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, pateiktų visą informaciją, įskaitant finansinę informaciją, kuri būtina tam, kad reguliavimo institucijos galėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio poskirsnio nuostatų arba pagal šį poskirsnį priimtų sprendimų. Gavę prašymą, paslaugų teikėjai informaciją pateikia greitai, laikydamiesi terminų ir taip išsamiai, kaip nurodo reguliavimo institucija. Reguliavimo institucijos prašoma informacija turi būti proporcinga jos vykdomoms užduotims. Reguliavimo institucija pagrindžia informacijos prašymą.

117 straipsnis

Leidimas teikti elektroninių ryšių paslaugas

1.  
Šalys užtikrina, kad norint teikti paslaugas, kai įmanoma, pakaktų tik apie tai pranešti ir (arba) atlikti registraciją.
2.  
Šalys užtikrina, kad sprendžiant numerių ir dažnių suteikimo klausimus būtų galima reikalauti turėti licenciją. Tokių licencijų išdavimo sąlygos skelbiamos viešai.
3.  

Kai taikomas licencijos reikalavimas, Šalys užtikrina, kad:

a) 

būtų viešai skelbiami visi licencijos išdavimo kriterijai ir pagrįstos trukmės laikotarpis, per kurį priimamas sprendimas dėl paraiškos išduoti licenciją;

b) 

motyvai, dėl kurių licencija neišduodama, pareiškėjo prašymu būtų pranešami raštu;

c) 

jei išduoti licenciją atsisakyta nepagrįstai, pareiškėjas galėtų kreiptis į apeliacinę įstaigą;

d) 

Šalių reikalaujami licencijos išdavimo mokesčiai ( 30 ) neviršytų administracinių sąnaudų, paprastai patiriamų dėl taikomų licencijų tvarkymo, kontrolės ir vykdymo. Licencijų išdavimo mokesčiams už radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimą šios dalies reikalavimai netaikomi.

118 straipsnis

Prieiga ir sujungimas

1.  
Šalys užtikrina, kad visi paslaugų teikėjai, kuriems leidžiama teikti elektroninių ryšių paslaugas, turėtų teisę ir prievolę derėtis dėl tinklų sujungimo su kitais viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjais. Dėl tinklų sujungimo susiję juridiniai asmenys turėtų dalyvauti komercinėse derybose.
2.  
Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjai, derybose dėl tinklų sujungimo iš kito paslaugų teikėjo gavę informacijos, ją naudotų tik tais tikslais, kuriais ji buvo pateikta, ir visuomet užtikrintų perduotos arba saugomos informacijos konfidencialumą.
3.  

Šalys užtikrina, kad pagal šio susitarimo 116 straipsnį nustačius, kad atitinkamai rinkai, įskaitant šio susitarimo prieduose nurodytas rinkas, nebūdinga veiksminga konkurencija, reguliavimo institucija paslaugos teikėjui, kuris laikomas turinčiu didelę įtaką rinkoje, galėtų nustatyti vieną arba daugiau su tinklų sujungimu arba prieiga prie jų susijusių prievolių:

a) 

nediskriminavimo prievolę, kuria užtikrinama, kad operatorius kitiems paslaugų teikėjams, teikiantiems lygiavertes paslaugas, vienodomis aplinkybėmis taikytų vienodas sąlygas, ir kitiems paslaugų teikėjams tokiomis pačiomis sąlygomis teiktų tokios pačios kokybės paslaugas bei informaciją, kokią jis nustato savo paslaugoms ar savo patronuojamųjų įmonių ar partnerių paslaugoms;

b) 

kad būtų laikomasi reikalavimo nediskriminuoti arba kad prireikus būtų užkirstas kelias nesąžiningam kryžminiam subsidijavimui, vertikaliai integruotos bendrovės turi užtikrinti didmeninių kainų ir vidinių sandorių kainodaros skaidrumą. Reguliavimo institucija gali nurodyti, kokį formatą ir kokius apskaitos metodus taikyti;

c) 

prievoles, kad būtų tenkinami pagrįsti prašymai dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių bei jų naudojimo, įskaitant atsietąją prieigą prie vietinės linijos, inter alia, tokiais atvejais, kai reguliavimo institucija mano, kad toks atmestas prašymas ar taikomos panašų poveikį turinčios nepagrįstos sąlygos trukdytų atsirasti darniai konkurencingai mažmeninei rinkai arba pažeistų galutinio paslaugų gavėjo interesus;

d) 

prievolę didmeniniu pagrindu trečiosioms šalims teikti perpardavimui skirtas paslaugas; suteikti atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų pagrindinių technologijų, kurios yra būtinos paslaugų sąveikumui ar virtualaus tinklo paslaugoms; leisti naudotis bendra vieta ar kitaip bendrai naudotis priemonėmis, įskaitant kabelių kanalus, pastatus ar antenų stiebus; teikti nustatytas paslaugas, būtinas ryšiui tarp galutinių paslaugų naudotojų užtikrinti, įskaitant įrenginius intelektinių tinklų paslaugoms; teikti prieigą prie pagalbinių operacinių sistemų ar panašių programinės įrangos sistemų, kurios būtinos sąžiningai paslaugų konkurencijai užtikrinti; sujungti tinklus ar tinklų priemones.

Reguliavimo institucijos c ir d dalyse nurodytoms prievolėms gali nustatyti sąlygų, įskaitant sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo kriterijus;

e) 

prievoles, susijusias su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant prievoles, kad kainos būtų pagrįstos sąnaudomis, ir prievoles dėl sąnaudų apskaitos sistemų, susijusių su konkrečios rūšies sujungimu ir (arba) prieiga, ir kai rinkos analizė rodo, kad veiksmingos konkurencijos nebuvimas reiškia, jog atitinkamas operatorius gali išlaikyti pernelyg aukštas kainas ar taikyti kainų spaudimą, taip darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams.

Reguliavimo institucijos atsižvelgia į operatoriaus investicijas ir leidžia jam uždirbti pagrįsto dydžio pelną, atsižvelgiant į susijusią investicijų riziką;

f) 

prievolę skelbti reguliavimo institucijos paslaugų teikėjui nustatytus konkrečius įsipareigojimus, nurodant konkrečią produkto ir (arba) paslaugos ir geografinę rinkas. Atnaujinta informacija, jei ji nėra konfidenciali ir ja neatskleidžiamos verslo paslaptys, skelbiama viešai taip, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų lengvai su tokia informacija susipažinti;

g) 

skaidrumo prievolę, kuria reikalaujama, kad operatoriai viešai skelbtų tam tikrą informaciją, visų pirma tais atvejais, kai operatorius turi nediskriminavimo prievolę; reguliavimo institucija gali reikalauti, kad operatorius viešai paskelbtų standartinį pasiūlymą, kurio dalys būtų tinkamai atsietos, kad paslaugų teikėjai neturėtų mokėti už priemones, kurios nėra būtinos prašomai paslaugai teikti; į tokį standartinį pasiūlymą taip pat įtraukiamas susijusių siūlymų, pagal rinkos poreikius išskaidytų į atskirus elementus, aprašymas ir susijusios sąlygos, įskaitant kainas.

4.  
Šalys užtikrina, kad paslaugos teikėjas, prašantis tinklų sujungimo su didelę įtaką turinčiu paslaugų teikėju, galėtų kreiptis bet kuriuo metu arba praėjus priimtinam viešai paskelbtam laikui į nepriklausomą nacionalinę įstaigą, kuri gali būti šio susitarimo 115 straipsnio d punkte nurodyta reguliavimo institucija, dėl ginčų, susijusių su prieigos prie tinklų ir jų sujungimo sąlygomis.

119 straipsnis

Riboti ištekliai

1.  
Šalys užtikrina, kad bet kokios ribotų išteklių, įskaitant dažnius, numerius ir panaudos teises, paskirstymo ir naudojimo procedūros būtų vykdomos laikantis objektyvumo, proporcingumo, savalaikiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Informacija apie paskirtas dažnio juostas skelbiama viešai, bet nėra reikalaujama detaliai nurodyti konkrečioms vyriausybės reikmėms skirtus dažnius.
2.  
Kad spektras būtų veiksmingai ir efektyviai naudojamas, Šalys užtikrina veiksmingą radijo dažnių, reikalingų telekomunikacijų paslaugoms teikti, valdymą savo teritorijoje. Kai tam tikrų dažnių paklausa viršija pasiūlą, laikomasi tinkamų ir skaidrių tokių dažnių skyrimo procedūrų, kad jie būtų optimaliai naudojami ir būtų lengvinamas konkurencijai plėtojimas.
3.  
Šalys užtikrina, kad nacionalinių numeracijos išteklių skyrimo ir nacionalinių numeracijos planų valdymo užduotys būtų pavestos reguliavimo institucijai.
4.  
Jeigu viešosios ar vietos valdžios institucijoms nuosavybės teise priklauso paslaugų teikėjai, eksploatuojantys viešųjų ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, arba tokios institucijos juos kontroliuoja, turi būti užtikrinta, kad panaudos teisių suteikimo funkcija būtų veiksmingai faktiškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teisėmis ar kontrole.

120 straipsnis

Universaliosios paslaugos

1.  
Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokius universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ji nori toliau taikyti.
2.  
Tokie įsipareigojimai patys savaime nėra laikomi konkurencijai kenkiančiais veiksmais, jei taikomi skaidriai, objektyviai ir nediskriminuojant. Administruojant tokius įsipareigojimus nedaromas poveikis konkurencijai ir tokių universaliųjų paslaugų teikimas neapsunkinamas labiau nei to reikia pagal kiekvienos Šalies nustatytus reikalavimus.
3.  
Šalys užtikrina, kad visi paslaugų teikėjai būtų laikomi tinkamais teikti universaliąsias paslaugas ir nė vienas teikėjas nebūtų a priori atmestas. Paslaugų teikėjas skiriamas pasitelkiant veiksmingą, skaidrų, objektyvų ir nediskriminacinį mechanizmą. Jei reikia, Šalys įvertina, ar universaliųjų paslaugų teikimas nepagrįstai neapsunkina organizacijos (-ų), kuriai (-ioms) paskirta teikti universaliąsias paslaugas. Tuo atveju, kai grindžiama tokiais skaičiavimais, ir įvertinant rinkos naudą, jei tokia yra, kurią gauna tokias universaliąsias paslaugas siūlanti organizacija, reguliavimo institucijos nustato, ar susijusiam (-iems) paslaugų teikėjui (-ams) turi būti taikomas kompensavimo mechanizmas, arba ar turėtų būti dalijamasi grynosiomis sąnaudomis, susidarančiomis dėl universaliųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų.
4.  

Šalys užtikrina, kad:

a) 

paslaugų naudotojai galėtų susipažinti su visų abonentų katalogais ( 31 ), spausdintiniais arba elektroniniais, arba abiejų formatų, ir jie reguliariai, bent kartą per metus, būtų atnaujinami;

b) 

a punkte nurodytas paslaugas teikiančios organizacijos kitų organizacijų joms pateiktai informacijai taikytų nediskriminavimo principą.

121 straipsnis

Elektroninių ryšių paslaugos, kurias teikiant kertama siena

Šalys nenustato arba toliau netaiko jokių priemonių, kuriomis ribojamos elektroninių ryšių paslaugos, kurias teikiant kertama siena.

122 straipsnis

Informacijos konfidencialumas

Kiekviena Šalis užtikrina elektroninių ryšių ir susijusių srauto duomenų, perduodamų viešaisiais elektroninių ryšių tinklais ir teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, konfidencialumą neribodamos prekybos paslaugomis.

123 straipsnis

Paslaugų teikėjų ginčai

1.  
Jei kyla elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų ginčas, susijęs su šiame skyriuje nurodytomis teisėmis ir prievolėmis, Šalys užtikrina, kad susijusi reguliavimo institucija bet kurios ginčo šalies prašymu kuo greičiau ir ne vėliau kaip per keturis mėnesius paskelbtų privalomą vykdyti ginčo sprendimą.
2.  
Reguliavimo institucijos sprendimas skelbiamas viešai atsižvelgiant į verslo informacijos slaptumo reikalavimus. Suinteresuotosioms šalims pateikiami išsamūs sprendimo motyvai.
3.  
Kai toks ginčas susijęs su paslaugomis, kurias teikiant kertama siena, susijusios reguliavimo institucijos bendromis pastangomis priima sprendimą dėl ginčo.

124 straipsnis

Reglamentavimo derinimas

1.  
Šalys pripažįsta, kad svarbu dabartinius Ukrainos teisės aktus derinti prie Europos Sąjungos teisės aktų. Ukraina užtikrina, kad jos dabartiniai ir būsimi teisės aktai palaipsniui būtų suderinti su ES acquis.
2.  
Teisės aktai pradedami derinti šio susitarimo pasirašymo dieną ir derinamas palaipsniui plečiamas visose šio susitarimo XVII priede nurodytose ES acquis srityse.



6

Poskirsnis

Finansinės paslaugos

125 straipsnis

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.  
Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms finansinėms paslaugoms, liberalizuotoms pagal šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsnius, principai.
2.  

Šio skyriaus šiame poskirsnyje ir 2, 3 ir 4 skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

finansinė paslauga –

bet kokia finansinio pobūdžio paslauga, kurią siūlo Šalies finansinės paslaugos teikėjas. Finansinės paslaugos apima šių rūšių veiklą:

i) 

draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos

1. 

tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą):

a) 

gyvybės;

b) 

ne gyvybės;

2. 

perdraudimas ir antrinis rizikos perdavimas (retrocesija);

3. 

draudimo tarpininkavimas, kaip antai tarpininkavimas ir atstovavimas; ir

4. 

su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos.

ii) 

bankininkystės ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą):

1. 

indėlių ir kitų grąžintinų sumų priėmimas iš klientų;

2. 

visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą;

3. 

finansinė nuoma;

4. 

visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito, mokėjimo ir debeto korteles, kelionės čekius ir banko vekselius;

5. 

garantijos ir įsipareigojimai;

6. 

prekyba savo arba klientų vardu biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitur šiomis priemonėmis:

a) 

pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais ir kt.);

b) 

užsienio valiuta;

c) 

išvestinėmis priemonėmis, įskaitant ateities ir pasirinkimo sandorius, bet ne vien jais;

d) 

valiutos kurso ir palūkanų normų priemonėmis, įskaitant tokius produktus kaip pasikeitimo sandoriai, išankstiniai susitarimai dėl palūkanų normų;

e) 

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais;

f) 

kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, įskaitant luitinį auksą;

7. 

dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, įskaitant emisijos organizavimą ir platinimą (viešojo arba neviešojo platinimo būdu) su įsipareigojimu išpirkti neišplatintus vertybinius popierius arba be tokio įsipareigojimo, taip pat su tokiomis emisijomis susijusių paslaugų teikimas;

8. 

tarpininkavimas pinigų rinkoje;

9. 

turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba vertybinių popierių valdymas, visos kolektyvinių investicijų valdymo formos, pensijų fondų valdymas, turto apsaugos, depozitoriumo ir patikos paslaugos;

10. 

atsiskaitymas už finansinį turtą ir tarpuskaita, įskaitant vertybinius popierius, išvestines priemones bei kitas perleidžiamąsias priemones;

11. 

finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusi programinė įranga;

12. 

konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos papildomos finansinės paslaugos, susijusios su veikla, išvardyta 1–11 punktuose, įskaitant informaciją apie kreditus ir jų analizę, investicijų ir investicinių portfelių tyrimus bei konsultacijas dėl jų, konsultacijas dėl įsigijimo ir įmonių pertvarkymo bei strategijos;

b)

finansinės paslaugos teikėjas – bet koks Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas. Terminas „finansinių paslaugų teikėjas“ viešojo subjekto neapima;

c)

viešasis subjektas –

tai:

1. 

Šalies vyriausybė, centrinis bankas arba pinigų politiką vykdanti institucija arba Šaliai nuosavybės teise priklausanti arba jos kontroliuojama institucija, kuri daugiausia vykdo vyriausybės pavestas funkcijas arba savo veikla siekia vyriausybės nustatytų tikslų, neįskaitant institucijų, kurios daugiausia teikia finansines paslaugas komercinėmis sąlygomis; arba

2. 

privatus subjektas tuo atveju, kai jis atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos funkcijas;

d)

nauja finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant paslaugas, susijusias su esamais ir naujais produktais, arba produktų, kurie yra tiekiami kitos Šalies teritorijoje, o ne finansinių paslaugų teikėjo Šalies teritorijoje, pristatymo būdu.

126 straipsnis

Rizikos ribojimo išlyga

1.  

Kiekviena Šalis gali nustatyti arba toliau taikyti priemones rizikos ribojimo sumetimais, įskaitant:

a) 

investuotojų, indėlininkų, draudėjų arba finansinių paslaugų teikėją patikėtiniu paskyrusių asmenų apsaugą;

b) 

kurios nors Šalies finansų sistemos vientisumo ir stabilumo užtikrinimą.

2.  
Šiomis priemonėmis neturi būti sukuriama didesnė našta, nei būtina tikslui pasiekti, ir nediskriminuojami kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, palyginti su savo panašiais finansinių paslaugų teikėjais.
3.  
Nė viena šio susitarimo nuostata neaiškinama taip, kad Šalies būtų reikalaujama atskleisti informaciją, susijusią su atskirų klientų reikalais ir sąskaitomis, arba viešųjų subjektų turimą slaptą arba nuosavybės teise priklausančią informaciją.
4.  
Nepažeisdama kitų rizikos ribojimo priemonių, taikomų prekybai finansinėmis paslaugomis, kurias teikiant kertama siena, Šalis gali reikalauti, kad būtų registruojami kitos Šalies finansinių paslaugų, kurias teikiant kertama siena, teikėjai ir finansinės priemonės.

127 straipsnis

Veiksmingas ir skaidrus reglamentavimas

1.  

Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad visiems suinteresuotiesiems asmenims kuo anksčiau būtų pristatyta bet kokia visuotinai taikoma priemonė, kurią Šalis siūlo priimti, kad šie asmenys galėtų pateikti pastabų dėl tos priemonės. Tokia priemonė:

a) 

oficialiai paskelbiama; arba

b) 

pranešama kita rašytine arba elektronine forma.

2.  
Kiekviena Šalis suinteresuotiesiems asmenims nurodo paraiškų, susijusių su finansinių paslaugų teikimu, pildymo reikalavimus.

Pareiškėjo prašymu atitinkama Šalis pareiškėjui praneša jo paraiškos statusą. Jei atitinkamai Šaliai reikia gauti papildomos informacijos iš pareiškėjo, ji nedelsdama jį apie tai informuoja.

Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad būtų užtikrinta, jog jos teritorijoje būtų įgyvendinti ir taikomi tarptautiniu mastu priimti finansinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo bei priežiūros ir kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu standartai. Tokie tarptautiniu mastu priimti standartai, inter alia, yra Bazelio komiteto „Pagrindinis veiksmingos bankų priežiūros principas“, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos „Pagrindiniai draudimo principai“, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos „Vertybinių popierių reglamentavimo tikslai ir principai“, EBPO susitarimas dėl keitimosi mokesčių srities informacija, Didžiojo dvidešimtuko (G20) „Pranešimas dėl skaidrumo ir dalijimosi informacija mokesčių tikslais“ ir Finansinių veiksmų darbo grupės „Keturiasdešimt rekomendacijų dėl pinigų plovimo“ ir „Devynios specialios rekomendacijos dėl terorizmo finansavimo“.

Šalys taip pat atsižvelgia į Didžiojo septyneto (G7) valstybių finansų ministrų paskelbtus „Dešimt pagrindinių informacijos mainų principų“ ir imasi visų priemonių, kad pabandytų juos taikyti savo dvišaliams ryšiams.

128 straipsnis

Naujos finansinės paslaugos

Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui, įsisteigusiam tos Šalies teritorijoje, teikti bet kokio pobūdžio naują finansinę paslaugą, kurią ta Šalis leistų teikti savo finansinių paslaugų teikėjams panašiomis aplinkybėmis, vadovaudamasi nacionaline teise. Šalis gali nustatyti juridinę paslaugos teikimo formą ir reikalauti leidimo teikti tą finansinę paslaugą. Jei taikomas tokio leidimo reikalavimas, sprendimas priimamas per pagrįstos trukmės laikotarpį ir leidimas gali būti neišduodamas tik dėl šio susitarimo 126 straipsnyje nurodytų motyvų.

129 straipsnis

Duomenų tvarkymas

1.  
Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui į jos teritoriją ir iš jos perduoti informaciją elektronine ar kitokia forma duomenims tvarkyti, jei vykdydamas įprastą veiklą finansinių paslaugų teikėjas turi tvarkyti tokius duomenis.
2.  
Kiekviena Šalis nustato tinkamas privatumo, pagrindinių teisių ir asmenų laisvės apsaugos priemones, ypač teikiant asmens duomenis.

130 straipsnis

Specialios išimtys

1.  
Nė viena šio skyriaus nuostata nėra aiškinama kaip užkertanti kelią Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise vykdyti veiklą arba teikti paslaugas, kurios sudaro senatvės pensijos sistemos arba socialinės apsaugos teisinės sistemos dalį, išskyrus atvejus, kai šią veiklą gali vykdyti, kaip numatyta Šalies vidaus teisės aktais, finansinių paslaugų teikėjai, konkuruodami su viešaisiais subjektais arba privačiomis institucijomis.
2.  
Nė viena šio susitarimo nuostata nėra taikoma centrinio banko arba pinigų politiką vykdančios institucijos ar kito viešojo subjekto, vykdančio pinigų arba valiutos kursų politiką, veiklai.
3.  
Nė viena šio skyriaus nuostata nėra aiškinama kaip užkertanti kelią Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise vykdyti veiklą arba teikti paslaugas Šalies arba jos viešųjų subjektų vardu, su jų teikiama garantija arba naudojantis jų finansiniais ištekliais.

131 straipsnis

Savireguliavimo organizacijos

Tais atvejais, kai Šalis reikalauja, kad kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, norėdami teikti finansines paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Šalies finansinių paslaugų teikėjai, būtų savireguliavimo organizacijų, vertybinių popierių ar ateities sandorių biržos ar rinkos, tarpuskaitos agentūros ar bet kurios kitos organizacijos ar asociacijos nariais ar dalyvautų joje (-ose), arba kai Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia tokioms institucijoms privilegijų ar pranašumų teikiant finansines paslaugas, Šalis užtikrina, kad būtų laikomasi šio susitarimo 88 ir 94 straipsniuose nurodytų prievolių.

132 straipsnis

Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos

Pagal nacionalinį režimą atitinkančias sąlygas kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusiems kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjams naudotis viešųjų subjektų eksploatuojamomis mokėjimo ir tarpuskaitos sistemomis ir oficialiomis finansavimo bei refinansavimo priemonėmis, prieinamomis vykdant įprastinę veiklą. Šiuo straipsniu nesuteikiama teisė naudotis Šalies teikiamomis paskutinio skolinimosi šaltinio priemonėmis.

133 straipsnis

Reglamentavimo derinimas

1.  
Šalys pripažįsta, kad svarbu dabartinius Ukrainos teisės aktus derinti prie Europos Sąjungos teisės aktų. Ukraina užtikrina, kad jos dabartiniai ir būsimi teisės aktai palaipsniui būtų suderinti su ES acquis.
2.  
Teisės aktai pradedami derinti šio susitarimo pasirašymo dieną ir palaipsniui derinimas plečiamas visose šio susitarimo XVII priede nurodytose ES acquis srityse.



7

Poskirsnis

Transporto paslaugos

134 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame poskirsnyje išdėstomi jūrų transporto paslaugų liberalizavimo pagal šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsnius principai.

135 straipsnis

Tarptautinis jūrų transportas

1.  
Šis susitarimas taikomas tarptautiniam jūrų transportui tarp Ukrainos bei Europos Sąjungos valstybių narių uostų ir tarp Europos Sąjungos valstybių narių uostų. Jis taip pat taikomas prekybai, vykdomai tarp Ukrainos ir trečiųjų šalių uostų ir tarp Europos Sąjungos valstybių narių uostų ir trečiųjų šalių uostų.
2.  
Šis susitarimas netaikomas vidaus jūrų transportui tarp Ukrainos uostų arba tarp atskirų Europos Sąjungos valstybių narių uostų. Nepaisant pirmesnio sakinio, įrangos, pvz., tuščių konteinerių, kurie nėra už užmokestį gabenami kaip krovinys, perkėlimas iš vieno Ukrainos uosto į kitą arba iš vieno Europos Sąjungos valstybės narės uosto į kitą laikomas tarptautinio jūrų transporto dalimi.
3.  

Šiame šio skyriaus poskirsnyje ir 2, 3 ir 4 skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:

a) 

tarptautinis jūrų transportas – „nuo durų iki durų“ ir daugiarūšio transporto operacijos, t. y. prekių vežimas daugiau kaip vienos rūšies transportu, įskaitant vežimo jūra etapą, su vienu bendru transporto dokumentu ir šiuo tikslu tiesiogiai su kitų rūšių transporto paslaugų teikėjais sudaromos sutartys;

b) 

jūrų krovinių tvarkymo paslaugos – krovos bendrovių veikla, įskaitant terminalų operatorių veiklą, bet neįskaitant dokų darbuotojų, kai jų darbas organizuojamas nepriklausomai nuo krovimo ar terminalų operatorių bendrovių, tiesioginės veiklos. Šiai kategorijai priskiriami toliau išvardytos veiklos organizavimas ir priežiūra:

i) 

krovinio pakrovimo į laivą arba iškrovimo iš jo;

ii) 

krovinio pritvirtinimo arba atlaisvinimo;

iii) 

krovinių priėmimo ir (arba) pristatymo ir saugojimo prieš vežimą arba po iškrovimo;

c) 

muitinio įforminimo paslaugos (arba muitinės tarpininkų paslaugos) apima kitos Šalies vardu atliekamus muitinės formalumus, susijusius su krovinių importu, eksportu arba krovinių gabenimu, nesvarbu, ar tokia paslauga yra pagrindinė, ar įprastinė papildoma paslaugos teikėjo veikla;

d) 

konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos – konteinerių laikymas uostų teritorijose arba sausumoje pildymo arba tuštinimo, remonto ir pateikimo išsiųsti tikslais;

e) 

jūrų transporto tarpininko paslaugos – agento veikla atitinkamoje geografinėje teritorijoje, susijusi su atstovavimu vienos laivybos linijos arba laivybos bendrovės ar kelių laivybos linijų arba laivybos bendrovių verslo interesams toliau nurodytais tikslais:

i) 

jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodaros ir pardavimo nuo kainos nustatymo iki sąskaitos faktūros išrašymo, važtaraščių išdavimo bendrovių vardu, būtinų susijusių paslaugų pirkimo ir perpardavimo, dokumentų rengimo ir verslo informacijos teikimo;

ii) 

laivo įplaukimo į uostą arba prireikus krovinių perėmimo organizavimo bendrovių vardu;

f) 

krovinių siuntimo paslaugos – su krovinio siuntėjo vardu atliekamu krovinio siuntimo organizavimu ir stebėjimu susijusi veikla, transporto ir susijusių paslaugų pirkimas, dokumentų rengimas ir verslo informacijos teikimas;

g) 

pervežimo paslaugos – tarptautinių krovinių, visų pirma krovinių konteinerių, pirminis ir tolesnis gabenimas tarp Šalies uostų.

4.  
Kiekviena Šalis laivams, plaukiojantiems su kitos Šalies vėliava arba eksploatuojamiems kitos Šalies paslaugų teikėjų, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko savo ar bet kurios trečiosios šalies laivams, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis, kuris apima, inter alia, patekimą į uostus, naudojimąsi uostų infrastruktūra ir uostų paslaugomis, naudojimąsi papildomomis jūrų transporto paslaugomis ( 32 ), taip pat susijusius mokesčius ir rinkliavas, muitinės įrenginius, laivo prieplaukų ir įrenginių suteikimą kroviniui pakrauti ir iškrauti.
5.  
Šalys veiksmingai taiko neribojamo patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir prekybą principą komercinėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis.
6.  

Taikydamos šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus principus, Šalys, įsigaliojus šiam susitarimui:

a) 

nenustato krovinių dalijimosi tvarkos būsimuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl jūrų transporto paslaugų, įskaitant prekybą sausais ir skystais piltiniais kroviniais bei linijinę prekybą, ir nebetaiko tokios krovinių dalijimosi tvarkos tuo atveju, jei ji yra nustatyta ankstesniuose susitarimuose; ir

b) 

panaikina bet kokias administracines, technines ar kitokio pobūdžio priemones, kuriomis galėtų būti netiesiogiai ribojamas arba diskriminuojamas kitos Šalies piliečių arba bendrovių tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimas, arba nuo tokių priemonių susilaiko.

7.  

Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikėjams jos teritorijoje leidžia įsteigti įmonę įsisteigimo ir veiklos sąlygomis, kurios yra ne mažiau palankios negu sąlygos, kurias taiko savo arba bet kurios trečiosios šalies paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į tai, kurios sąlygos yra palankesnės. Vadovaudamosi šio skyriaus 2 skirsnio nuostatomis, tokioms įmonėms kiekviena Šalis pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus leidžia kitos Šalies paslaugų teikėjams verstis tokia, bet ne vien, ūkine veikla:

a) 

jūrų transporto ir susijusių paslaugų reklama, rinkodara ir pardavimas, palaikant tiesioginį ryšį su klientais nuo kainos nustatymo iki sąskaitų faktūrų išrašymo, savo pačių arba kitų tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikėjų reikmėms ar vardu;

b) 

verslo informacijos teikimas bet kokiais būdais, įskaitant kompiuterizuotas informacines sistemas ir elektroninius duomenų mainus (laikantis nediskriminacinių apribojimų telekomunikacijų srityje);

c) 

transporto dokumentų, muitinės dokumentų ar kitų su gabenamų prekių kilme ir pobūdžiu susijusių dokumentų rengimas;

d) 

savo arba kitų tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikėjų reikmėms arba vardu organizuojamas laivų sustojimas uoste arba siųsti skirtų krovinių priėmimas;

e) 

visų rūšių verslo susitarimų sudarymas su vietos lygmeniu įsteigta laivybos agentūra, įskaitant dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale susitarimus ir vietinių darbuotojų arba iš užsienio pagal atitinkamas šio susitarimo nuostatas samdomų darbuotojų paskyrimą;

f) 

bet kokių rūšių transporto, įskaitant vidaus vandens kelių, sausumos kelių ir geležinkelių, ir visų rūšių transporto pagalbinių paslaugų, kurios yra reikalingos integruotoms transporto paslaugoms teikti, pirkimą ir naudojimąsi jomis savo pačių ar klientų reikmėms arba jų vardu (ir jų perpardavimą savo klientams);

g) 

ūkinei veiklai vykdyti reikalingos įrangos nuosavybės turėjimas.

8.  
Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams remdamasi pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis uostuose teikia šias paslaugas: pilotažą, pagalbos velkant paslaugas, aprūpinimą produktais, kuru ir vandeniu, šiukšlių surinkimą ir atliekų balasto šalinimą, uosto kapitono paslaugas, navigacinę pagalbą, pakrantės paslaugas, būtinas laivams eksploatuoti, įskaitant aprūpinimą ryšiais, vandeniu ir elektra, skubaus remonto paslaugas, stovėjimo vietos, prieplaukos ir švartavimo paslaugas.
9.  
Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams leidžia teikti tarptautinio jūrų transporto paslaugas, apimančias vežimo jūra etapą kitos Šalies vidaus vandens keliais.
10.  
Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams nediskriminaciniu pagrindu ir susijusių bendrovių sutartomis sąlygomis leidžia naudotis pervežimo paslaugomis, kurias tarp Ukrainos uostų arba tarp atskirų Europos Sąjungos valstybių narių uostų teikia kitoje Šalyje registruoti tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikėjai.
11.  
Šis susitarimas nedaro poveikio Ukrainos ir Europos Sąjungos valstybių narių sudarytų jūrų transporto susitarimų taikymui į šio susitarimo taikymo sritį nepatenkančiose srityse. Jeigu šio susitarimo nuostatos tam tikrose srityse yra mažiau palankios negu esamų atskirų Europos Sąjungos valstybių narių ir Ukrainos sudarytų susitarimų nuostatos, nedarant poveikio ES Šalies prievolėms ir atsižvelgiant į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, taikomos palankesnės nuostatos. Šio susitarimo nuostatos pakeičia anksčiau Europos Sąjungos valstybių narių ir Ukrainos sudarytų dvišalių susitarimų nuostatas, jei pastarosios neatitinka šio susitarimo nuostatų, išskyrus pirmesniame sakinyje nurodytus atvejus, arba yra joms tapačios. Toliau taikomos esamų dvišalių susitarimų nuostatos, kurios nepatenka į šio susitarimo taikymo sritį.

136 straipsnis

Kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transportas

1.  
Siekiant užtikrinti prie abipusių komercinių poreikių pritaikytą Šalių transporto suderintą vystymąsi ir laipsnišką liberalizavimą, abipusio patekimo į kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transporto rinką sąlygos nustatomos galimuose būsimuose specialiuose susitarimuose dėl kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transporto.
2.  
Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo Šalys nesiima jokių veiksmų, dėl kurių atsirastų daugiau Šalių abipusio patekimo į rinką apribojimų, palyginti su padėtimi iki šio susitarimo įsigaliojimo.
3.  
Toliau taikomos esamų dvišalių susitarimų nuostatos, kurios nepatenka į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų galimų būsimų susitarimų taikymo sritį.

137 straipsnis

Oro transportas

1.  
Siekiant užtikrinti prie abipusių komercinių poreikių pritaikytą Šalių transporto suderintą vystymąsi ir laipsnišką liberalizavimą, abipusio patekimo į oro transporto rinką sąlygos turėtų būti nustatomos pagal ES ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimą (BAES).
2.  
Prieš sudarydamos BAES Šalys netaiko jokių priemonių arba veiksmų, kurie, palyginti su padėtimi iki šio susitarimo įsigaliojimo, yra labiau ribojamieji arba diskriminaciniai.

138 straipsnis

Reglamentavimo derinimas

Ukraina pritaiko savo teisės aktus, įskaitant administracines, technines ir kitas taisykles, prie galiojančių tarptautinio jūrų transporto srities ES Šalies teisės aktų taip, kad būtų siekiama liberalizavimo tikslų, būtų užtikrintas abipusis patekimas į Šalių rinkas ir keleivių bei prekių judėjimas. Teisės aktai pradedami derinti šio susitarimo pasirašymo dieną ir derinimas palaipsniui plečiamas visose šio susitarimo XVII priede nurodytose ES acquis srityse.



6

Skirsnis

Elektroninė prekyba

139 straipsnis

Tikslas ir principai

1.  
Šalys, pripažindamos, kad elektronine prekyba plečiamos daugelio sektorių prekybos galimybės, susitaria skatinti tarpusavio elektroninės prekybos vystymą, ypač bendradarbiaudamos šiame skyriuje nurodytais su elektronine prekyba susijusiais klausimais.
2.  
Šalys susitaria, kad siekiant užtikrinti elektroninės prekybos naudotojų pasitikėjimą, elektroninės prekybos vystymas turi visiškai atitikti aukščiausius tarptautinius duomenų apsaugos standartus.
3.  
Šalys susitaria, kad perdavimas elektroninėmis priemonėmis laikomas paslaugų, kurioms negali būti taikomi muitai, teikimu, kaip nustatyta šio skyriaus 3 skirsnyje (Paslaugos, kurias teikiant kertama siena).

140 straipsnis

Elektroninės prekybos reglamentavimo aspektai

1.  

Šalys palaiko dialogą su elektronine prekyba susijusiais reglamentavimo klausimais, kad, inter alia, būtų sprendžiami šie klausimai:

a) 

viešai išduotų elektroninių parašų sertifikatų pripažinimas ir sertifikavimo paslaugų, kurias teikiant kertama siena, lengvinimas;

b) 

tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybė informacijos perdavimo arba saugojimo atžvilgiu;

c) 

neužsakytų elektroninių komercinių pranešimų traktavimas;

d) 

elektroninės prekybos naudotojų apsauga;

e) 

kiti klausimai, susiję su elektroninės prekybos vystymu.

2.  
Toks bendradarbiavimas gali vykti keičiantis informacija apie atitinkamus Šalių teisės aktus, susijusius su šiais klausimais, ir apie tokių teisės aktų įgyvendinimą.



7

Skirsnis

Išimtys

141 straipsnis

Bendrosios išimtys

1  
Nedarant poveikio šio susitarimo 472 straipsnyje išdėstytoms bendrosioms išimtims, šio skyriaus ir šio susitarimo XVI-A, XVI-B, XVI-C, XVI-D, XVI-E, XVI-F ir XVII priedų nuostatoms taikomos šiame straipsnyje nustatytos išimtys.
2.  

Atsižvelgiant į reikalavimą, kad tokių priemonių taikymas neturi sudaryti ginčytinos ar nepateisinamos šalių, kuriose vyrauja panašios sąlygos, diskriminacijos arba paslėptų įsisteigimo arba paslaugų, kurias teikiant kertama siena, teikimo apribojimų, nė viena skyriaus nuostata nėra aiškinama kaip draudžianti kuriai nors šaliai patvirtinti ar vykdyti priemones, kurios:

a) 

būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti arba viešajai tvarkai palaikyti;

b) 

būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;

c) 

susijusios su senkančių gamtos išteklių išsaugojimu, jei tokios priemonės yra taikomos kartu su apribojimais šalies investuotojams ar paslaugų teikimo ar vartojimo šalyje apribojimais;

d) 

būtinos meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės nacionalinėms vertybėms apsaugoti;

e) 

būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio skyriaus nuostatoms neprieštaraujančių įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant nuostatas, susijusias su:

i) 

apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;

ii) 

asmenų privatumo apsauga tvarkant ir skleidžiant asmens duomenis ir su asmens įrašų ir sąskaitų slaptumo apsauga;

iii) 

sauga;

f) 

neatitinka šio susitarimo 88 straipsnio 1 dalies ir 94 straipsnio, jei taikant skirtingą režimą siekiama užtikrinti, kad būtų veiksmingai ar nešališkai nustatomi tiesioginiai mokesčiai kitos Šalies ūkinei veiklai, investuotojams ar paslaugų teikėjams arba kad tokie mokesčiai būtų surinkti ( 33 ).

3.  
Šio skyriaus ir šio susitarimo XVI-A, XVI-B, XVI-C, XVI-D, XVI-E, XVI-F ir XVII priedų nuostatos netaikomos atitinkamoms Šalių socialinės apsaugos sistemoms arba tokiai kiekvienos Šalies teritorijoje vykdomai veiklai, kuri net ir laikinai yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

142 straipsnis

Mokestinės priemonės

Pagal šio skyriaus nuostatas suteikiamas didžiausio palankumo statusas netaikomas apmokestinimo tvarkai, kurią Šalys taiko arba taikys ateityje, remdamosi Šalių dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimais.

143 straipsnis

Saugumo išimtys

1.  

Nė viena šio Susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip:

a) 

reikalavimas Šaliai pateikti informaciją, kurios atskleidimas, kaip ji mano, prieštarauja jos esminiams saugumo interesams; arba

b) 

kliūtis bet kuriai Šaliai imtis, kaip ji mano, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtų veiksmų, kurie:

i) 

susiję su ginklų, šaudmenų ar karo technikos gamyba arba prekyba;

ii) 

susiję su ūkine veikla, vykdoma siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpinti karinius objektus;

iii) 

susiję su daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos; arba

iv) 

kurių imamasi karo metu ar susidarius kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai; arba

c) 

kliūtis bet kuriai Šaliai imtis bet kokių veiksmų, reikalingų įvykdyti prievoles, kurias ji prisiėmė siekdama išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą.



7

SKYRIUS

Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas

144 straipsnis

Einamieji mokėjimai

Šalys įsipareigoja netaikyti jokių apribojimų ir leisti vykdyti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos Šalių tarpusavio mokėjimus ir pervedimus laisvai konvertuojama valiuta, remdamosi Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties straipsnių VIII straipsnio nuostatomis.

145 straipsnis

Kapitalo judėjimas

1.  
Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita, po šio susitarimo įsigaliojimo Šalys įsipareigoja užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis ( 34 ), atliekamomis pagal priimančios šalies teisės aktus, su investicijomis, atliekamomis pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies 6 skyriaus (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba) nuostatas, ir su tokio kapitalo bei su juo susijusio pelno likvidavimu ar repatrijavimu.
2.  

Dėl kitų sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita, po šio susitarimo įsigaliojimo ir nedarant poveikio kitoms šio susitarimo nuostatoms Šalys užtikrina:

a) 

laisvą kapitalo, susijusio su komerciniams sandoriams imamais kreditais arba paslaugų teikimu, kuriame dalyvauja vienos iš Šalių rezidentas, judėjimą;

b) 

laisvą kapitalo, susijusio su kitos Šalies investuotojų portfelinėmis investicijomis ir finansinėmis paskolomis bei kreditais, judėjimą.

3.  
Prieš pradedant taikyti vidaus rinkos režimą finansinėms paslaugoms, kaip nustatyta šio susitarimo XVII priedo 4 straipsnio 3 dalyje, Ukraina įsipareigoja užbaigti sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita, liberalizavimą, lygiavertį ES Šalies liberalizavimui. Prekybos komitetas, prieš priimdamas sprendimą dėl vidaus režimo taikymo finansinėms paslaugoms, turi gauti teigiamą Ukrainos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas kapitalo judėjimas, jų įgyvendinimo ir nuolatinio vykdymo, remiantis šio susitarimo XVII priedo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytais principais, vertinimą.
4.  
Nedarant poveikio kitoms šio susitarimo nuostatoms, Šalys nenustato jokių naujų apribojimų ES Šalies ir Ukrainos rezidentų kapitalo judėjimui bei einamiesiems mokėjimams ir negriežtinta galiojančių susitarimų.

146 straipsnis

Apsaugos priemonės

Nedarant poveikio kitoms šio susitarimo nuostatoms, jeigu išimtinėmis aplinkybėmis mokėjimai ar kapitalo judėjimas tarp Šalių kelia arba gali kelti didelių sunkumų vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse arba Ukrainoje vykdant valiutų kurso politiką arba pinigų politiką ( 35 ), susijusios Šalys gali imtis būtinų apsaugos priemonių dėl kapitalo judėjimo tarp ES Šalies ir Ukrainos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu tokios priemonės yra būtinos. Apsaugos priemonę nustatanti Šalis kitai Šaliai nedelsdama praneša nustačiusi apsaugos priemonę ir kuo greičiau pateikia jos panaikinimo tvarkaraštį.

147 straipsnis

Lengvinimo ir tolesnio liberalizavimo nuostatos

1.  
Šalys konsultuojasi tarpusavyje siekdamos lengvinti kapitalo judėjimą tarp Šalių, kad būtų siekiama šio susitarimo tikslų.
2.  
Per pirmuosius ketverius metus po šio susitarimo įsigaliojimo Šalys imasi priemonių, kuriomis sukuriamos reikiamos sąlygos, kad laisvo kapitalo judėjimui toliau laipsniškai būtų taikomos ES Šalies taisyklės.
3.  
Iki penktųjų metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos pabaigos Prekybos komitetas peržiūri priimtas priemones ir nustato tolesnio liberalizavimo tvarką.



8

SKYRIUS

Viešieji pirkimai

148 straipsnis

Tikslai

Šalys pripažįsta, kad skaidriomis, nediskriminacinėmis, konkurencingomis ir atviromis viešojo pirkimo taisyklėmis prisidedama prie darnaus ekonomikos vystymosi, ir nustato tikslą siekti veiksmingo, abipusio ir laipsniško savo viešojo pirkimo rinkų atvėrimo.

Šiuo skyriumi numatomas abipusis patekimas į viešųjų pirkimų rinkas remiantis nacionalinio režimo principu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu sudarant viešąsias sutartis ir koncesijas tradiciniuose sektoriuose ir viešųjų paslaugų sektoriuje. Šiame skyriuje numatoma, kad Ukrainos viešųjų pirkimų teisės aktai būtų laipsniškai derinami su ES viešųjų pirkimų acquis, būtų vykdomos institucinės reformos ir kuriama veiksminga viešųjų pirkimų sistema, pagrįsta viešuosius pirkimus ES Šalyje reglamentuojančiais principais, sąlygomis ir terminų apibrėžtimis, kaip nustatyta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/17/EB).

149 straipsnis

Taikymo sritis

1.  
Šis skyrius taikomas viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimų sutartims, taip pat viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimų sutartims viešųjų paslaugų sektoriuje ir darbų bei paslaugų koncesijoms.
2.  
Šis skyrius taikomas visoms perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, kurie atitinka ES viešųjų pirkimų acquis apibrėžtis (toliau – perkantieji subjektai). Šis skyrius taip pat taikomas viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms ir viešųjų paslaugų srityje veikiančioms viešosioms įmonėms, pvz., valstybinėms įstaigoms, vykdančioms atitinkamą veiklą, ir privačioms įmonėms, turinčioms specialias ir išimtines teises vykdyti veiklą viešųjų paslaugų srityje.
3.  
Šis skyrius taikomas sutartims, kurių vertė viršija XXI-P priede nustatytas ribas.

Viešojo pirkimo sutarties įvertinė vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Taikydama šias ribas Ukraina vertes turi apskaičiuoti ir konvertuoti į nacionalinę valiutą, taikydama savo centrinio banko nustatytą valiutos keitimo kursą.

Šios verčių ribos reguliariai tikslinamos kas dvejus metus, pradedant pirmaisiais lyginiais metais po šio susitarimo įsigaliojimo, remiantis vidutine dienos euro verte, išreikšta specialiomis skolinimosi teisėmis, per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi paskutinę rugpjūčio mėn. dieną, prieš atliekant patikslinimą, kuris įsigalioja nuo sausio 1 d. Taip patikslintos verčių ribos prireikus sumažinamos iki artimiausio tūkstančio eurų. Patikslintas ribas šio susitarimo VII antraštinėje dalyje (Institucinės, bendrosios ir baigiamosios nuostatos) nustatyta tvarka priima Prekybos komitetas.

150 straipsnis

Institucinė sistema

1.  
Šalys nustato arba toliau taiko tinkamą institucinę sistemą ir mechanizmus, kurie būtini deramam viešojo pirkimo sistemos veikimui ir atitinkamų principų įgyvendinimui.
2.  

Vykdydama institucijų reformas, Ukraina visų pirma paskiria:

a) 

už ekonomikos politiką atsakingą centrinę vykdomąją įstaigą, kuriai pavesta užduotis užtikrinti nuoseklią politiką visose su viešaisiais pirkimais susijusiose srityse. Tokia įstaiga lengvina ir koordinuoja šio skyriaus įgyvendinimą ir vadovauja teisės aktų derinimo procesui;

b) 

nešališką ir nepriklausomą įstaigą, kuriai pavesta peržiūrėti perkančiųjų organizacijų arba subjektų sprendimus sudaryti sutartis. „Nepriklausoma“ reiškia valdžios instituciją, kuri yra atskirta nuo visų perkančiųjų organizacijų ir ekonominių operacijų vykdytojų. Turi būti nustatyta galimybė šios įstaigos priimtus sprendimus peržiūrėti teisme.

3.  
Šalys užtikrina, kad skundus nagrinėjančios institucijos priimti sprendimai būtų veiksmingai vykdomi.

151 straipsnis

Sutarčių sudarymui taikomi pagrindiniai standartai

1.  
Ne vėliau kaip po šešių mėnesių po šio susitarimo įsigaliojimo sudarydamos sutartis Šalys laikosi šio straipsnio 2–15 dalyse nustatytų pagrindinių standartų. Šie pagrindiniai standartai tiesiogiai pagrįsti viešojo pirkimo taisyklėmis ir principais, kaip nustatyta ES viešųjų pirkimų acquis, įskaitant nediskriminavimo, vienodų sąlygų, skaidrumo ir proporcingumo principus.

Skelbimas

2.  

Šalys užtikrina, kad apie visus numatomus viešuosius pirkimus būtų skelbiama tinkamose žiniasklaidos priemonėse pakankamai užtikrinant:

a) 

galimybes atverti rinką konkurencijai; ir

b) 

galimybes visiems suinteresuotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams tinkamai susipažinti su informacija apie numatomą viešąjį pirkimą prieš sudarant sutartį ir galimybes pareikšti susidomėjimą sudaryti sutartį.

3.  
Skelbimas turi atitikti sutarties ekonominį interesą, aktualų ekonominių operacijų vykdytojams.
4.  
Skelbime nurodoma bent svarbiausia informacija apie sutartį, kuri bus sudaryta, kokybiniai atrankos kriterijai, sutarties sudarymo būdas, sutarties sudarymo kriterijai ir bet kokia kita papildoma informacija, pagrįstai reikalinga ekonominių operacijų vykdytojams, kad jie nuspręstų, ar pareikšti susidomėjimą sudaryti sutartį.

Sutarčių sudarymas

5.  
Visos sutartys sudaromos laikantis skaidrių ir nešališkų sutarčių sudarymo procedūrų, kuriomis užkertamas kelias korupcijai. Nešališkumas pirmiausia užtikrinamas nediskriminaciniu būdu aprašant sutarties dalyką, sudarant vienodas sąlygas visiems ekonominių operacijų vykdytojams, nustatant tinkamus terminus ir laikantis skaidraus bei objektyvaus požiūrio.
6.  
Aprašydami reikalaujamo darbo, prekių ar paslaugos ypatumus, perkantieji subjektai naudoja bendro pobūdžio savybių ir funkcijų aprašymus ir taiko tarptautinius, europinius ar nacionalinius standartus.
7.  
Reikalaujamo darbo, prekių ar paslaugos savybių aprašyme neturėtų būti nurodomi konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklai, patentai, rūšys ar konkreti kilmė ar gamyba, nebent tai pateisinama sutarties dalyku ir prie tokio nurodymo pridedama frazė „arba lygiavertis“. Pirmenybė teikiama bendro pobūdžio savybių ar funkcijų aprašymams.
8.  
Perkantieji subjektai nenustato sąlygų, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojami kitos Šalies ekonominių operacijų vykdytojai, pvz., reikalavimo, kad sutartį norintys sudaryti ekonominių operacijų vykdytojai būtų įsteigti toje pačioje šalyje, regione ar teritorijoje kaip ir perkantysis subjektas.

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, kai tai pateisinama dėl konkrečių sutartyje numatytų aplinkybių, konkursą laimėjusio pareiškėjo gali būti pareikalauta sutarties vykdymo vietoje sukurti tam tikrą verslo infrastruktūrą.

9.  
Terminai kvietimui pareikšti susidomėjimą ir teikti pasiūlymus turi būti pakankami, kad kitos Šalies ekonominių operacijų vykdytojai spėtų tinkamai įvertinti konkurso medžiagą ir parengti pasiūlymą.
10.  
Visi dalyviai turi iš anksto žinoti taikomas taisykles, atrankos kriterijus ir sutarties sudarymo kriterijus. Šios taisyklės vienodai taikomos visiems dalyviams.
11.  

Perkantieji subjektai gali prašyti pasiūlymus pateikti tik kelių pareiškėjų, jeigu:

a) 

tai daroma laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principo, ir

b) 

atranka grindžiama tik objektyviais veiksniais, pvz., pareiškėjų patirtimi susijusiame sektoriuje, jų įmonės dydžiu ir turima infrastruktūra arba jų techniniais ir profesiniais pajėgumais.

Prašant tik kelių pareiškėjų pateikti pasiūlymus, turėtų būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti tinkamą konkurenciją.

12.  
Perkantieji subjektai derybų procedūras gali naudoti tik išimtiniais nustatytais atvejais, kai tokios procedūros naudojimas veiksmingai neiškreipia konkurencijos.
13.  
Perkantieji subjektai kvalifikacijos vertinimo sistemas gali naudoti tik su sąlyga, kad kvalifikuotų subjektų sąrašas būtų sudaromas laikantis pakankamai išreklamuotos, skaidrios bei atviros procedūros. Į tokių sistemų taikymo sritį patenkančios sutartys taip pat sudaromos laikantis nediskriminavimo principo.
14.  
Šalys užtikrina, kad sutartys su pareiškėju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba pasiūliusiu mažiausią kainą, būtų sudaromos skaidriai ir remiantis iš anksto nustatytais ir paskelbtais konkurso kriterijais ir procedūrinėmis taisyklėmis. Galutiniai sprendimai nedelsiant pranešami visiems pareiškėjams. Pareiškėjo, kurio pasiūlymas atmestas, prašymu turi būti pateikti išsamiai paaiškinti motyvai, kad sprendimą būtų galima peržiūrėti.

Teisminė apsauga

15.  
Šalys užtikrina, kad asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas sudaryti konkrečią sutartį ir kuris dėl tariamo pažeidimo patyrė arba gali patirti žalą, turėtų teisę pasinaudoti veiksminga, nešališka teismine apsauga bet kokio perkančiojo subjekto sprendimo, susijusio su tokios sutarties sudarymu, atžvilgiu. Per tokią peržiūrą ar ją užbaigus priimti sprendimai skelbiami taip, kad būtų informuoti visi suinteresuoti ekonominių operacijų vykdytojai.

152 straipsnis

Teisės aktų derinimo planavimas

1.  
Prieš pradėdama derinti teisės aktus, Ukraina Prekybos komitetui pateikia išsamų šio skyriaus įgyvendinimo veiksmų planą, į kurį įtraukia tvarkaraščius ir gaires, kuriose turėtų būti nustatytos visos su teisės aktų derinimu ir institucijų pajėgumų stiprinimu susijusios reformos. Šis veiksmų planas turi atitikti šio susitarimo XXI-A priede nustatytus etapus ir tvarkaraščius.
2.  
Į veiksmų planą įtraukiami visi su reformomis susiję klausimai ir viešųjų pirkimų veiklos vykdymo bendra teisinė sistema, visų pirma: viešojo pirkimo sutartis, sutartis viešųjų paslaugų sektoriuje, viešųjų darbų koncesijas ir peržiūros procedūras reglamentuojančių teisės aktų derinimas; visų lygmenų administracinių pajėgumų, įskaitant peržiūros įstaigų ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų, stiprinimas.
3.  
Prekybos komitetui pateikus palankią nuomonę, šis veiksmų planas laikomas šio skyriaus įgyvendinimo orientaciniu dokumentu. Sąjunga kuo labiau padeda Ukrainai įgyvendinti veiksmų planą.

153 straipsnis

Teisės aktų derinimas

1.  
Ukraina užtikrina, kad jos dabartiniai ir būsimi viešojo pirkimo teisės aktai būtų laipsniškai suderinti su ES viešojo pirkimo acquis.
2.  
Teisės aktai derinami nuosekliais etapais, kaip nustatyta šio susitarimo XXI-A, XXI-B–XXI-E, XXI-G, XXI-H ir XXI-J prieduose. Šio susitarimo XXI-F ir XXI-I prieduose nustatyti neprivalomi elementai, kurių neprivaloma perkelti į nacionalinę teisę, o šio susitarimo XXI-K–XXI-N prieduose nustatyti ES acquis elementai, kurie į teisės aktų derinimo sritį nepatenka. Per šį procesą tinkamai atsižvelgiama į susijusią Europos Teisingumo Teismo praktiką ir Europos Komisijos priimtas įgyvendinimo priemones, prireikus – į visus per šį laikotarpį padarytus ES acquis pakeitimus. Kiekvieno etapo įgyvendinimą vertina Prekybos komitetas ir jam parengus palankų vertinimą, atitinkamai užtikrinamas abipusis patekimas į rinką, kaip nustatyta šio susitarimo XXI-A priede. Europos Komisija nedelsdama praneša Ukrainai apie visus ES acquis pakeitimus. Ji tinkamai konsultuoja ir teikia techninę pagalbą, kad pakeitimai būtų tinkamai įgyvendinami.
3.  
Šalys susitaria, kad Prekybos komitetas paskesnio etapo vertinimą pradeda tik tada, kai įgyvendinamos ir pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką patvirtinamos visos ankstesniam etapui užbaigti reikalingos priemonės.
4.  
Šalys užtikrina, kad viešojo pirkimo aspektams ir sritims, kurie nepatenka į šio straipsnio taikymo sritį, būtų taikomi skaidrumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principai, kaip nustatyta šio susitarimo 151 straipsnyje.

154 straipsnis

Patekimas į rinką

1.  
Šalys susitaria laipsniškai ir vienu metu veiksmingai ir abipusiai atverti savo rinkas. Derinant teisės aktus abipusiai suteikiamos galimybės patekti į rinką susiejamos su šio proceso pažanga, kaip nustatyta šio susitarimo XXI-A priede.
2.  
Sprendimas pereiti į kitą rinkos atvėrimo etapą grindžiamas priimtų teisės aktų ir jų praktinio įgyvendinimo kokybės vertinimu. Tokį vertinimą reguliariai atlieka Prekybos komitetas.
3.  
Jeigu Šalis pagal šio susitarimo XXI-A priedą atvėrė savo viešųjų pirkimų rinką kitai Šaliai, ES Šalis suteikia Ukrainos bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos įsisteigusios ES Šalies teritorijoje, ar ne, teisę dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose pagal ES viešųjų pirkimų taisykles ir taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko ES Šalies bendrovėms; Ukraina suteikia ES Šalies bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos įsisteigusios Ukrainos teritorijoje, ar ne, teisę dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose pagal nacionalines pirkimo taisykles ir taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko Ukrainos bendrovėms.
4.  
Užbaigus paskutinį teisės aktų derinimo etapą, Šalys svarsto galimybę abipusiai atverti viešojo pirkimo rinkas ir leisti sudaryti viešųjų pirkimų sutartis, kurių vertės ribos yra mažesnės už nurodytas šio susitarimo 149 straipsnio 3 dalyje.
5.  
Suomija toliau laikosi savo pozicijos Alando salų atžvilgiu.

155 straipsnis

Informacija

1.  
Šalys užtikrina, kad perkantieji subjektai ir ekonominių operacijų vykdytojai būtų tinkamai informuoti apie viešųjų pirkimų procedūras ir kad būtų paskelbti visi susiję teisės aktai ir administraciniai nutarimai.
2.  
Šalys užtikrina veiksmingą informacijos apie dalyvavimo konkursuose galimybes sklaidą.

156 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.  
Šalys stiprina bendradarbiavimą keisdamosi patirtimi ir informacija, susijusia su geriausia praktika ir reglamentavimo sistemomis.
2.  
ES Šalis lengvina šio skyriaus įgyvendinimą ir prireikus teikia techninę pagalbą. Remiantis šio susitarimo VI antraštinės dalies (Finansinis bendradarbiavimas ir nuostatos dėl kovos su sukčiavimu) nuostatomis dėl finansinio bendradarbiavimo, konkretūs sprendimai dėl finansinės paramos priimami taikant susijusius ES finansavimo mechanizmus ir priemones.
3.  
Šio susitarimo XXI-O priede pateiktas orientacinis bendradarbiavimo sričių sąrašas.



9

SKYRIUS

Intelektinė nuosavybė



1

Skirsnis

Bendrosios nuostatos

157 straipsnis

Tikslai

Šio skyriaus tikslai:

a) 

lengvinti inovacinių produktų ir kūrinių gamybą ir pardavimą Šalyse, ir

b) 

tinkamai ir veiksmingai saugoti intelektinės nuosavybės teises ir jas užtikrinti.

158 straipsnis

Prievolių pobūdis ir taikymo sritis

1.  
Šalys užtikrina tinkamą ir veiksmingą tarptautinių sutarčių dėl intelektinės nuosavybės, kurių šalys jos yra, ir Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau - TRIPS susitarimas), kuris išdėstytas PPO susitarimo 1C priede, įgyvendinimą. Šio skyriaus nuostatomis papildomos ir konkrečiai išdėstomos Šalių teisės ir prievolės, kurias jos turi pagal TRIPS susitarimą ir kitas tarptautines intelektinės nuosavybės srities sutartis.
2.  
Šiame susitarime intelektinės nuosavybės teisės aprėpia autorių teises, taip pat kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teises, gretutines teises, su patentais susijusias teises, įskaitant biotechnologijų išradimų patentus, prekių ženklus, prekių pavadinimus, jei jie saugomi išimtinių nuosavybės teisių pagal atitinkamą nacionalinę teisę, dizainą, integrinių grandynų dizainą (topografiją), geografines nuorodas, įskaitant kilmės vietos nuorodas, kilmės vietos pavadinimus, augalų rūšis, komercinių paslapčių apsaugą ir apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta 1967 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija) 10a straipsnyje.

159 straipsnis

Technologijų perdavimas

1.  
Šalys susitaria keistis nuomonėmis ir informacija apie vidaus ir tarptautinę praktiką ir politiką, turinčias poveikio technologijų perdavimui. Tai apima savanoriškai taikomas priemones, kuriomis lengvinami informacijos srautai, įmonių partnerystė, licencijų išdavimas ir subrangos susitarimai. Ypatingas dėmesys skiriamas sąlygoms, būtinoms kuriant tinkamą ir technologijų perdavimui palankią aplinką technologijas perimančiose šalyse, įskaitant su teisine sistema ir žmogiškojo kapitalo vystymu susijusius klausimus.
2.  
Šalys užtikrina intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisėtų interesų apsaugą.

160 straipsnis

Galiojimo pabaiga

Šalys, laikydamosi TRIPS susitarimo nuostatų, laisvai nustato nacionalinį režimą intelektinės nuosavybės teisių galiojimo pasibaigimui.



2

Skirsnis

Intelektinės nuosavybės teisių standartai



1

Poskirsnis

Autorių teisės ir gretutinės teisės

161 straipsnis

Taikoma apsauga

Šalys laikosi:

a) 

1961 m. Tarptautinės konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (toliau – Romos konvencija) 1–22 straipsnių;

b) 

1886 m. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (su paskutiniais 1979 m. pakeitimais) (toliau – Berno konvencija) 1–18 straipsnių;

c) 

1996 m. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau – PINO) autorių teisių sutarties (toliau – ATS) 1–14 straipsnių; ir

d) 

1996 m. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties 1–23 straipsnių.

162 straipsnis

Autorių teisių galiojimo trukmė

1.  
Literatūros ar meno kūrinio autoriaus teisės, kaip nustatyta Berno konvencijos 2 straipsniu, galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties nepriklausomai nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos.
2.  
Tuo atveju, kai kūrinys sukurtas bendraautorystės pagrindu, 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo paskutinio bendraautorio mirties datos.
3.  
Anonimiškai ar naudojant slapyvardį paskelbtų kūrinių apsaugos terminas yra 70 metų po kūrinio teisėto viešo paskelbimo. Tačiau jeigu autoriaus pasirinktas slapyvardis nekelia abejonių dėl jo tapatybės arba jis savo tikrąjį vardą atskleidžia per pirmame sakinyje nurodytą laikotarpį, taikomas 1 dalyje nurodytas apsaugos terminas.
4.  
Jeigu kūrinys išleidžiamas atskirais tomais, dalimis, laidomis, leidiniais ar epizodais, o apsaugos terminas turi būti skaičiuojamas nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos, tai šis terminas skaičiuojamas kiekvienam tokiam vienetui atskirai.
5.  
Tie kūriniai, kuriems netaikomi apsaugos terminai, prasidedantys po autoriaus ar autorių mirties, ir kurie per 70 metų po jų sukūrimo nebuvo teisėtai viešai paskelbti, yra nebesaugomi.

163 straipsnis

Kinematografinių ir audiovizualinių kūrinių apsaugos trukmė

1.  
Kinematografijos arba audiovizualinio kūrinio pagrindinis režisierius yra laikomas jo autoriumi arba vienu iš autorių. Šalys turi teisę nuspręsti, ką pripažinti kitais bendraautoriais.
2.  
Kinematografijos ar audiovizualinių kūrinių apsaugos laikotarpis pasibaigia praėjus ne mažiau kaip 70 metų po paskutinio asmens, priklausančio konkrečiai grupei, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, mirties. Šiai grupei priklauso bent šie asmenys: pagrindinis režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius ir muzikos, specialiai sukurtos kinematografijos ar audiovizualiniam kūriniui, autorius.

164 straipsnis

Gretutinių teisių galiojimo trukmė

1.  
Atlikėjų teisės saugomos ne mažiau kaip 50 metų po atlikimo datos. Tačiau jei per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas šio atlikimo įrašas, šių teisių galiojimas baigiasi praėjus ne mažiau kaip 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio paskelbimo atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.
2.  
Fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po įrašo dienos. Tačiau jei per šį laikotarpį fonograma buvo teisėtai išleista, minėtos teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po pirmo teisėto išleidimo. Jei per pirmame sakinyje minėtą laikotarpį fonograma nebuvo išleista ir jei per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, minėtos teisės nustoja galioti praėjus 50 metų po pirmo teisėto viešo paskelbimo datos.
3.  
Filmo pirmojo įrašo gamintojo teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po to įrašo datos. Tačiau jei per šį laikotarpį filmas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai pateikiamas, teisių galiojimas baigiasi praėjus ne mažiau kaip 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio pateikimo atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau. Terminas „filmas“ reiškia kinematografijos arba audiovizualinį kūrinį arba judančius vaizdus, lydimus ar nelydimus garso.
4.  
Transliuojančiųjų organizacijų teisės nustoja galioti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po pirmojo transliacijos perdavimo, nepriklausomai nuo to, ar ši transliacija perduota laidais, ar mikrobanginėmis priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliu ar palydoviniu ryšiu.

165 straipsnis

Anksčiau neišleistų kūrinių apsauga

Asmuo, kuris, pasibaigus autorių teisių apsaugai, pirmą kartą teisėtai išleidžia arba teisėtai viešai paskelbia anksčiau neišleistą kūrinį, turi teisę į tokią pat apsaugą, kokią suteikia autoriui jo turtinės teisės. Šios teisės saugomos 25 metus po pirmojo teisėto išleidimo arba teisėto viešo paskelbimo.

166 straipsnis

Kritikos ir mokslo leidiniai

Šalys taip pat gali saugoti visuomenės nuosavybe tapusių kūrinių kritikos ir mokslo leidinius. Ilgiausias tokių teisių apsaugos terminas yra 30 metų po to, kai leidinys pirmą kartą teisėtai išleidžiamas.

167 straipsnis

Fotografijų apsauga

Fotografijoms, kurios yra paties autoriaus intelektinės kūrybos išraiška ir dėl to laikomos originaliomis, taikoma šio susitarimo 162 straipsnyje numatyta apsauga. Šalys gali numatyti ir kitokių fotografijų apsaugą.

168 straipsnis

Bendradarbiavimas kolektyvinio teisių administravimo klausimais

Šalys pripažįsta, kad būtina sudaryti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų susitarimus, siekdamos užtikrinti lengvesnę abipusę prieigą prie turinio ir jo perteikimą tarp Šalių teritorijų, bei užtikrinti abipusišką honorarų, mokamų už kitos Šalies kūrinių arba saugomo turinio naudojimą, perdavimą. Šalys pripažįsta, kad būtina, jog jų kolektyvinio teisių administravimo asociacijos veiktų kuo racionaliau ir kuo skaidriau vykdytų savo užduotis.

169 straipsnis

Įrašymo teisė

1.  
Šiame straipsnyje įrašymas reiškia garsų ir vaizdų arba jų išraiškos įrašymą, kuris prietaiso pagalba gali būti suvokiamas, atgaminamas arba perduodamas.
2.  
Šalys suteikia atlikėjams išimtinę teisę leisti arba uždrausti įrašyti jų atlikimą.
3.  
Šalys suteikia transliuojančiosioms organizacijoms išimtinę teisę leisti arba uždrausti įrašyti jų transliacijas, nepriklausomai nuo to, ar minėtos transliacijos perduodamos laidais ar mikrobanginėmis priemonėmis, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.
4.  
Kabelinio perdavimo skirstytojas neturi 2 dalyje numatytos teisės, jeigu jis tik retransliuoja transliuojančiųjų organizacijų transliacijas.

170 straipsnis

Transliavimas ir viešas kūrinio paskelbimas

1.  

Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

transliavimas – garsų ar vaizdų ir garsų ar jų išraiškos viešas perdavimas belaidžio ryšio priemonėmis; toks perdavimas per palydovą; užkoduotų signalų perdavimas tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę atkodavimo priemonėmis arba duoda leidimą jas naudoti;

b)

viešas paskelbimas – bet koks atlikimo garsų ar fonogramoje užfiksuotų garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas, išskyrus transliaciją. 3 dalyje viešu skelbimu taip pat vadinamas garsų ar į fonogramą įrašytų garsų išraiškos garsinis viešinimas.

2.  
Šalys suteikia atlikėjams išimtinę teisę leisti arba uždrausti transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis ir viešai skelbti jų atlikimus, išskyrus tuos atvejus, kai toks atlikimas jau yra transliuojamas atlikimas arba kai jis pagaminamas iš įrašo.
3.  
Šalys atlikėjams ir fonogramų gamintojams suteikia teisę gauti tinkamą vienkartinį atlygį, jei fonograma išleidžiama prekybos tikslais arba jei tokia atgaminta fonograma naudojama transliuoti belaidžio ryšio priemonėmis arba viešai, ir užtikrina, kad toks atlyginimas būtų paskirstytas atitinkamiems atlikėjams ir fonogramos gamintojams. Jeigu atlikėjai ir fonogramų gamintojai tarpusavyje nesusitaria dėl atlyginimo pasidalinimo, Šalys gali nustatyti atlyginimo padalijimo sąlygas.
4.  
Šalys suteikia transliuojančiosioms organizacijoms išimtinę teisę leisti arba uždrausti retransliuoti jų laidas bevielio ryšio priemonėmis, taip pat viešai skelbti jų transliacijas, jeigu tai daroma viešai prieinamose vietose už įėjimo mokestį.

171 straipsnis

Platinimo teisė

1.  
Šalys nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį viešą jų kūrinių originalo ar jo kopijų platinimą parduodant ar kitais būdais.
2.  

Šalys suteikia išimtinę teisę parduoti ar kitais būdais skelbti šios dalies a–d punktuose nurodytus darbus ar jų kopijas:

a) 

atlikėjams – savo atlikimo įrašams;

b) 

fonogramų gamintojams – savo fonogramoms;

c) 

pirmojo filmo įrašo gamintojams – savo filmų originalams ir kopijoms;

d) 

transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašams pagal šio susitarimo 169 straipsnio 3 dalį.

172 straipsnis

Apribojimai

1.  

Šalys gali numatyti šio susitarimo 169, 170 ir 171 straipsniuose nurodytų teisių apribojimus, susijusius su:

a) 

asmeniniu naudojimu;

b) 

trumpų ištraukų naudojimu pateikiant informaciją apie naujausius įvykius;

c) 

transliuojančiosios organizacijos turimomis priemonėmis daromu ir savo transliacijoms skirtu trumpalaikiu įrašymu;

d) 

naudojimu tik mokymo tikslu arba moksliniams tyrimams.

2.  
Nepaisant 1 dalies, Šalys gali numatyti vienodus apribojimus tiek atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir pirmųjų filmų įrašų gamintojų apsaugai, tiek autorių teisių į literatūros bei meno kūrinius apsaugai. Vis dėlto, privalomos licencijos gali būti numatytos tik tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja Romos konvencijai.
3.  
Apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kuriais neprieštaraujama įprastiniam objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai.

173 straipsnis

Atgaminimo teisė

Šalys nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma visą arba iš dalies atgaminti:

a) 

autoriams – savo kūrinius;

b) 

atlikėjams – savo atlikimo įrašus;

c) 

fonogramų gamintojams – savo fonogramas;

d) 

filmų pirmojo įrašo gamintojams – savo filmų originalus ir kopijas;

e) 

transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašus nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar mikrobanginėmis priemonėmis, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.

174 straipsnis

Teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus objektus padaryti viešai prieinamus

1.  
Šalys suteikia autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
2.  

Šalys suteikia išimtinę teisę leisti arba uždrausti kūrinius padaryti viešai prieinamus laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku:

a) 

atlikėjams – savo atlikimo įrašus;

b) 

fonogramų gamintojams – savo fonogramas;

c) 

filmų pirmojo įrašo gamintojams – savo filmų originalus ir kopijas;

d) 

transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašus nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduodamos laidais ar mikrobanginėmis priemonėmis, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.

3.  
Abi Šalys susitaria, kad 1 ir 2 dalyse nurodytos teisės nenustoja galioti dėl jokio šiame straipsnyje nustatyto viešo paskelbimo ar padarymo viešai prieinamu veiksmo.

175 straipsnis

Išimtys ir apribojimai

1.  

Šalys numato, kad šio susitarimo 173 straipsnyje minėtiems laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai ir kartu – būtina bei svarbi technologinio proceso dalis, kurių vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas:

a) 

tarpininkui perduoti tinklu tretiesiems asmenims; arba

b) 

teisėtai naudoti

kūrinį ar kitą objektą, ir kurie atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbūs, 173 straipsnyje nustatyta atgaminimo teisė netaikoma.

2.  
Tais atvejais, kai Šalys 173 straipsnyje nurodytai atgaminimo teisei nustato išimtį ar apribojimą, jos gali panašiai nustatyti išimtį ar apribojimą ir 171 straipsnio 1 dalyje nurodytai platinimo teisei tokiu mastu, kurį pateisina leidžiamo atgaminimo tikslas.
3.  
Šio susitarimo 173 ir 174 straipsniuose nustatytas teisių išimtis ir apribojimus Šalys taiko tik tam tikrais specialiais atvejais, kuriais neprieštaraujama įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžiami teisėti teisių turėtojų interesai.

176 straipsnis

Techninės apsaugos priemonės

1.  
Šalys nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų techninių priemonių vengimo, kurį atitinkamas asmuo vykdo žinodamas ar turėdamas pagrindo žinoti, kad jis to tikslo siekia.
2.  

Šalys nustato tinkamą teisinę apsaugą, kad nebūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniais tikslais įtaisai, gaminiai ar jų sudedamosios dalys arba nebūtų teikiamos paslaugos:

a) 

kurie (-ios) yra skatinami (-os) pirkti, kurie (-ios) reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) techninių priemonių vengimo tikslais; arba

b) 

kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą siekiant išvengti veiksmingų techninių priemonių; arba

c) 

kurie (-ios) yra pirmiausia suprojektuoti, pagaminti, pritaikyti ar atliekami tam, kad leistų ar padėtų išvengti bet kokių veiksmingų techninių priemonių.

3.  
Šiame skirsnyje terminas „techninės priemonės“ – bet kokia technologija, įtaisas ar sudedamoji dalis, kurių įprasta naudojimo paskirtis yra užkirsti kelią veiksmams, atliekamiems su kūriniais ar kitais objektais, kurių neleidžia kiekvienos Šalies teisės aktuose numatytų autorių teisių ar teisių, gretutinių autorių teisėms, turėtojai, arba tokius veiksmus riboti. Techninės priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo kūrinio ar kito objekto naudojimą teisių turėtojas kontroliuoja taikydamas prieigos kontrolės arba apsaugos procesą, pvz., kodavimą, elementų perstatymą arba kitą kūrinio ar objekto transformaciją arba kopijų kontrolės mechanizmą, užtikrinantį siekiamą apsaugą.
4.  
Kai Šalys numato šio susitarimo 172 ir 175 straipsniuose nustatytų teisių apribojimus, jos taip pat gali užtikrinti, kad teisių turėtojai kurios nors nustatytos išimties ar apribojimo naudos gavėjui sudarytų sąlygas pasinaudoti ta išimtimi ar apribojimu tokiu mastu, kokio reikia, kad turėtų naudos iš tos išimties ar apribojimo, ir kai naudos gavėjas turi teisėtą prieigą prie atitinkamo saugomo kūrinio ar objekto.
5.  
Šio susitarimo 175 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos kūriniams ar kitiems objektams, padarytiems viešai prieinamais sutartinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad visuomenė gali juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

177 straipsnis

Teisių administravimo informacijos apsauga

1.  

Šalys nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo kiekvieno asmens, kuris sąmoningai be leidimo atlieka kurį nors iš šių veiksmų:

a) 

panaikina arba pakeičia kokią nors elektroninę informaciją apie teisių administravimą;

b) 

platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja, viešai skelbia arba padaro viešai prieinamus pagal šį susitarimą saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuose be leidimo panaikinta arba pakeista elektroninė informacija apie teisių administravimą,

jei toks asmuo žino arba turi pagrindo žinoti, kad tai darydamas jis skatina, leidžia, lengvina ar slepia atitinkamos Šalies teisės aktuose nustatytų autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimą.

2.  
Šiame susitarime terminas „teisių administravimo informacija“ reiškia bet kokią informaciją, pateiktą teisių turėtojų, pagal kurią identifikuojamas kūrinys ar kitas 1 poskirsnyje nurodytas objektas, autorius arba bet kuris kitas teisių turėtojas, arba informaciją apie kūrinio ar kito objekto naudojimo sąlygas ir visus numerius arba kodus, kuriais nurodoma ši informacija.

Pirma dalis taikoma tik tokiai informacijai, kuri susijusi su kūrinio ar kito 1 poskirsnyje nurodyto objekto kopija arba jų viešu skelbimu.

178 straipsnis

Teisių turėtojai ir nuomos bei panaudos teisių turinys

1.  

Šalys turėtų suteikti išimtinę teisę leisti arba uždrausti toliau nurodytų kūrinių arba kitų objektų nuomą ir panaudą:

a) 

autoriui – savo kūrinio originalams ir kopijoms;

b) 

atlikėjui – savo atlikimo įrašams;

c) 

fonogramų gamintojams – savo fonogramoms;

d) 

filmų pirmojo įrašo gamintojams – savo filmo originalams ir kopijoms.

2.  
Šios nuostatos netaikomos nuomos ir panaudos teisėms, susijusioms su pastatais ir taikomojo meno kūriniais.
3.  
Šalys gali nukrypti nuo 1 dalyje numatytos išimtinės viešos panaudos teisės, jeigu atlyginimas už panaudą mokamas bent jau autoriams. Atsižvelgdamos į savus kultūros rėmimo tikslus, Šalys turi teisę pačios nustatyti tokio atlyginimo dydį.
4.  
Jeigu Šalys netaiko šio susitarimo šiame straipsnyje nurodytos išimtinės panaudos teisės fonogramoms, filmams ir kompiuterių programoms, jos numato atlyginimą bent jau autoriams.
5.  
Šalys gali atleisti tam tikrų kategorijų įstaigas nuo 3 ir 4 dalyse nurodyto atlyginimo mokėjimo.

179 straipsnis

Neatšaukiama teisė gauti teisingą atlyginimą

1.  
Jei autorius arba atlikėjas yra perdavęs arba suteikęs fonogramos arba filmo originalo ar kopijos nuomos teisę fonogramos ar filmo prodiuseriui, tas autorius arba atlikėjas išsaugo teisę gauti teisingą atlyginimą už nuomą.
2.  
Autoriai arba atlikėjai negali atsisakyti teisės gauti teisingo atlyginimo už nuomą.
3.  
Teisės gauti teisingą atlyginimą administravimas gali būti patikėtas autoriams arba atlikėjams atstovaujančioms kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms.
4.  
Šalys gali nuspręsti, ar kolektyvinio teisių administravimo asociacijoms galima pavesti teisės gauti teisingą atlyginimą užtikrinimo funkciją ir nustatyti jos ribas, taip pat numatyti, iš ko tokio atlyginimo galima pareikalauti arba jį atsiimti.

180 straipsnis

Kompiuterių programų apsauga

1.  
Šalys kompiuterių programoms taiko tokią autorių teisių apsaugą kaip ir literatūros kūriniams, kaip nustatyta Berno konvencijoje. Šioje nuostatoje terminas „kompiuterių programos“ apima ir parengiamąją projektinę medžiagą.
2.  
Šiame susitarime numatyta apsauga taikoma bet kokios išraiškos kompiuterių programai. Pagal šį susitarimą autorių teisių apsauga netaikoma idėjoms ir principams, kuriais pagrįsti kompiuterių programos elementai, įskaitant elementus, kuriais pagrįstos jos sąsajos.
3.  
Kompiuterių programai taikoma apsauga, jei ji yra originali ta prasme, kad tai – paties autoriaus intelekto kūrinys. Teisei į apsaugą nustatyti netaikomi jokie kiti kriterijai.

181 straipsnis

Kompiuterių programų autorystė

1.  
Kompiuterių programos autorius – tai fizinis asmuo arba fizinių asmenų, kurie sukūrė programą, grupė, arba, jei Šalies įstatymai leidžia, juridinis asmuo, kuriam pagal tokius įstatymus suteikiamos autoriaus teisės.
2.  
Jei kompiuterių programą yra sukūrusi fizinių asmenų grupė bendrai, išimtinės teisės priklauso bendrai.
3.  
Kai Šalies įstatymais pripažįstami kolektyviniai kūriniai, asmuo, kuris pagal Šalies įstatymus laikomas kūrinį sukūrusiu asmeniu, yra laikomas jo autoriumi.
4.  
Jei kompiuterių programą sukuria darbuotojas, atlikdamas savo tarnybines pareigas arba vykdydamas tarnybinę užduotį, tik darbdavys turi išimtinę teisę naudotis visomis turtinėmis taip sukurtos programos teisėmis, nebent sutartyje numatyta kitaip.

182 straipsnis

Su kompiuterių programomis susiję apribojimai

Vadovaujantis šio susitarimo 183 ir 184 straipsnių nuostatomis, autoriaus teisių turėtojo išimtinės teisės, kaip nustatyta 181 straipsnyje, apima teisę pačiam arba leisti kitam:

a) 

nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kompiuterių programą arba jos dalį. Jei kompiuterių programos įdiegimui, peržiūrėjimui, paleidimui, perdavimui ar saugojimui būtinas toks atgaminimas, tokiems veiksmams reikia gauti autoriaus teisių turėtojo leidimą;

b) 

versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterių programą bei atgaminti šių veiksmų rezultatus, nedarant poveikio asmens, kuris keičia programą, teisėms;

c) 

bet kuria forma viešai platinti ir nuomoti kompiuterių programos originalą arba jos kopijas.

183 straipsnis

Su kompiuterių programomis susijusių apribojimų išimtys

1.  
Jei nėra konkrečių sutartinių nuostatų, šio susitarimo 182 straipsnio a ir b punktuose nurodytiems veiksmams nereikia autoriaus teisių turėtojo leidimo, kai tokie veiksmai yra būtini tam, kad kompiuterių programą teisėtai įsigijęs asmuo galėtų ją naudoti pagal paskirtį ir taisyti jos klaidas.
2.  
Asmeniui, turinčiam teisę naudoti kompiuterių programą, sutartimi negalima drausti pasidaryti laikinos kopijos, jei tai būtina tokiam naudojimui.
3.  
Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programos kopiją, turi teisę be autoriaus teisių turėtojo leidimo išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip veikia programa, kad galėtų nustatyti idėjas ir principus, kuriais pagrįsti programos elementai, jei toks asmuo tai daro teisėtai įdiegdamas, peržiūrėdamas, paleisdamas, perduodamas arba išsaugodamas programą.

184 straipsnis

Dekompiliavimas

1.  

Autoriaus teisių turėtojo leidimas nebūtinas, kai kodo atgaminimas (atkūrimas) ir jo vertimas, kaip nustatyta 182 straipsnio a ir b punktuose, yra būtini, norint gauti informaciją apie tai, kaip užtikrinti savarankiškai sukurtos kompiuterių programos sąveikumą su kitomis programomis, jei laikomasi šių sąlygų:

a) 

jei tokius veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo arba kitas teisę naudoti programos kopiją turintis asmuo, arba jų įgaliotas tai atlikti asmuo;

b) 

sąveikumui užtikrinti būtina informacija anksčiau nebuvo laisvai prieinama šios dalies a punkte nurodytiems asmenims; ir

c) 

tokie veiksmai atliekami tik su tomis originalios programos dalimis, kurios yra būtinos sąveikumui užtikrinti.

2.  

Informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiama:

a) 

naudoti kitiems tikslams, o ne savarankiškai sukurtos kompiuterių programos sąveikumui užtikrinti;

b) 

perduoti kitiems asmenims, išskyrus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos kompiuterių programos sąveikumui užtikrinti; arba

c) 

naudoti kokiai nors savo išraiška iš esmės panašiai kompiuterių programai sukurti, pagaminti ar parduoti, arba kitam veiksmui, kuriuo nedarant poveikio autorių teisėms.

3.  
Remiantis Berno konvencijos nuostatomis, šis straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad jį taikant būtų nepagrįstai pažeisti teisėti teisių turėtojo interesai arba nebūtų galima normaliai naudotis kompiuterių programa.

185 straipsnis

Duomenų bazių apsauga

1.  
Šiame susitarime terminas „duomenų bazė“ reiškia pavienių darbų, duomenų ar kitokios metodiškai arba sistemingai sutvarkytos ir individualiai elektroniniu arba kitokiu būdu prieinamos medžiagos rinkinius.
2.  
Šiuo susitarimu reglamentuojama apsauga netaikoma kompiuterių programoms, naudojamoms elektroniniu būdu pasiekiamoms duomenų bazėms sudaryti arba eksploatuoti.

186 straipsnis

Apsaugos objektas

1.  
Pagal 1 poskirsnį duomenų bazės, kurios pagal duomenų parinkimą ir išdėstymą, yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, yra saugomos autorių teisių. Teisei į apsaugą nustatyti netaikomi jokie kiti kriterijai.
2.  
1 poskirsnyje nustatyta duomenų bazių autorių teisių apsauga netaikoma jų turiniui ir nedaro poveikio jokioms kitoms su turiniu susijusioms teisėms.

187 straipsnis

Duomenų bazių autorystė

1.  
Duomenų bazės autoriumi laikomas ją sukūręs fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė, arba, jei tokia galimybė numatyta Šalių teisės aktuose, juridinis asmuo, teisės aktais prilygintas teisių turėtojui.
2.  
Jeigu Šalių teisės aktais pripažįstami kolektyvinai darbai, turtinės teisės priklauso autoriaus teises turinčiam asmeniui.
3.  
Jeigu duomenų bazę bendrai kūrė fizinių asmenų grupė, išimtinės teisės taip pat bendrai priklauso visai grupei.

188 straipsnis

Su duomenų bazėmis susiję apribojimai

Duomenų bazės, kuriai taikoma autorių teisių apsauga, autorius turi išskirtinę teisę pats arba leisti:

a) 

laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą duomenų bazę arba jos dalį;

b) 

versti, pritaikyti, tvarkyti ir kitaip keisti duomenų bazę;

c) 

bet kokia forma viešai platinti duomenų bazes arba jų kopijas;

d) 

viešai informuoti apie duomenų bazę, ją rodyti ir demonstruoti;

e) 

bet kokiu būdu atgaminti, platinti po b punkte nurodytų veiksmų gautus rezultatus, juos viešai skelbti, rodyti ar demonstruoti.

189 straipsnis

Su duomenų bazėmis susijusių apribojimų išimtys

1.  
Jeigu teisėtas duomenų bazės arba jos kopijos naudotojas atlieka bet kuriuos šio susitarimo 188 straipsnyje išvardytus veiksmus, kad galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo naudotis, jam duomenų bazės autoriaus leidimas nebūtinas. Jeigu teisėtas naudotojas turi leidimą naudotis tik duomenų bazės dalimi, ši nuostata taip pat taikoma tik atitinkamai duomenų bazės daliai.
2.  

Šalys turi galimybę numatyti 188 straipsnyje išvardytų teisių išimtis tokiais atvejais:

a) 

jeigu neelektroninė duomenų bazė atgaminama asmeniniais tikslais;

b) 

jeigu duomenų bazė naudojama tik mokymo ir mokslinių tyrimų iliustracijoms, tiksliai nurodant informacijos šaltinį ir, jei pateisinama, nekomercinį siekiamų tikslų pobūdį;

c) 

jeigu duomenų bazė naudojama visuomenės saugumui užtikrinti arba administracinėms ir teisminėms procedūroms;

d) 

kai taikomos kitos autorių teisių išimtys, kurias paprastai leidžia kiekviena Šalis, nedarant poveikio a, b ir c punktų nuostatoms.

3.  
Remiantis Berno konvencijos nuostatomis, šis straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad jo taikymas nepagrįstai pažeistų teisėtus teisių turėtojo interesus arba neleistų normaliai naudotis duomenų baze.

190 straipsnis

Teisė perparduoti

1.  
Originalaus meno kūrinio autoriui Šalys numato perpardavimo teisę, apibrėžiamą kaip neatimamą teisę, kurios negalima atsisakyti, net iš anksto, gauti autorinį atlyginimą pardavimo kainos, gautos už kiekvieną kūrinio perpardavimą po to, kai pats autorius pirmą kartą perleidžia kūrinį, pagrindu.
2.  
1 dalyje nurodyta teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose dalyvauja pardavėjai, pirkėjai arba meno rinkos specialistai tarpininkai, tokie kaip dailės salonai, meno galerijos ir bendrai bet kokie prekiautojai meno kūriniais.
3.  
Vadovaudamosi savo teisės aktais, Šalys gali numatyti, kad 1 dalyje nurodyta teisė netaikoma perpardavimo veiksmams, kai pardavėjas kūrinį tiesiogiai įsigijo iš autoriaus mažiau nei prieš trejus metus iki perpardavimo ir kai perpardavimo kaina neviršija tam tikros minimalios sumos.
4.  
Autorinį atlyginimą moka pardavėjas. Šalys gali numatyti, kad vienas iš 2 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, kuris nėra pirkėjas, atskirai arba kartu su pardavėju yra atsakingas už autorinio atlyginimo sumokėjimą.

191 straipsnis

Programų transliavimas per palydovą

Kiekviena Šalis nustato autoriams išimtinę teisę leisti jų autorių teisių saugomus kūrinius viešai perduoti per palydovą.

192 straipsnis

Kabelinė retransliacija

Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje kabeliu retransliuojant kitos Šalies programas, būtų gerbiamos taikomos autorių ir gretutinės teisės ir kad tokia retransliacija būtų vykdoma remiantis individualiomis ar kolektyvinėmis sutartimis, sudarytomis tarp autorių teisių turėtojų, gretutinių teisių turėtojų ir kabelinių tinklų operatorių.



2

Poskirsnis

Prekių ženklai

193 straipsnis

Registravimo procedūra

1.  
ES Šalis ir Ukraina nustato prekių ženklų registravimo sistemą, pagal kurią atitinkama prekių ženklų administravimo institucija priima sprendimą atsisakyti registruoti atitinkamą prekės ženklą tik tinkamai jį pagrindusi. Atsisakymo motyvai pareiškėjui pateikiami raštu ir pareiškėjas turi galimybę užginčyti tokį atsisakymą ir kreiptis dėl galutinio atsisakymo į teismines institucijas. ES Šalis ir Ukraina taip pat sudaro galimybę prieštarauti dėl paraiškų registruoti prekės ženklą. Prieštaravimo procedūra pagrįsta rungimosi principu. ES Šalis ir Ukraina sudaro galimybes naudotis vieša elektronine prekių ženklų paraiškų ir prekių ženklų registravimo duomenų baze.
2.  

Šalys nurodo atsisakymo registruoti prekių ženklą arba įregistravimo negaliojimo pagrindus. Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, jų registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

a) 

žymenys, negalintys sudaryti prekių ženklo;

b) 

neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai;

c) 

prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui arba kitoms prekių ar paslaugų savybėms žymėti;

d) 

prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų ar nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;

e) 

žymenys, kurie yra vien:

i) 

forma, kurią lemia pačių prekių pobūdis; arba

ii) 

prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti; arba

iii) 

forma, suteikianti prekėms esminę vertę;

f) 

prekių ženklai, prieštaraujantys viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams;

g) 

prekių ženklai, kurie gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;

h) 

prekių ženklai, kurių registruoti kompetentingos institucijos nėra davusios sutikimo ir kuriuos pagal Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnį turi būti atsisakyta registruoti arba jie turi būti paskelbti negaliojančiais.

3.  

Šalys numato atsisakymo registruoti arba negaliojimo pagrindus, susijusius su prieštaravimu ankstesnėms teisėms. Prekių ženklas neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, jo registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

a) 

jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui, o prekės arba paslaugos, kurioms prašoma jį įregistruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios prekėms arba paslaugoms, kurių ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas;

b) 

jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį prekių ženklą arba dėl šiais prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės, įskaitant galimybę jį susieti su ankstesniu prekių ženklu.

4.  
Šalys taip pat gali numatyti kitus atsisakymo registruoti arba negaliojimo pagrindus, susijusius su prieštaravimu ankstesnėms teisėms.

194 straipsnis

Plačiai žinomi prekių ženklai

Šalys bendradarbiauja siekdamos veiksmingai apsaugoti plačiai žinomus prekių ženklus, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnyje ir TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

195 straipsnis

Prekių ženklu suteikiamos teisės

Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo prekybos veikloje naudoti:

a) 

bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurių prekių ženklas yra įregistruotas;

b) 

bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į prekių ženklą ir dėl šiuo prekių ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės, įskaitant galimybę žymenį susieti su prekių ženklu.

196 straipsnis

Prekių ženklu suteikiamų teisių išimtys

1.  
Kaip ribotą išimtį prekių ženklu suteikiamoms teisėms Šalys numato tinkamą aprašymų naudojimą, įskaitant geografines nuorodas, su sąlyga, kad atsižvelgta į teisėtus prekių ženklo teisių turėtojo ir trečiųjų šalių interesus. Tokiomis pačiomis sąlygomis Šalys gali numatyti kitas ribotas išimtis.
2.  

Prekių ženklu jo savininkui nesuteikiama teisė uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje naudoti:

a) 

savo vardą, pavardę arba adresą;

b) 

nuorodas, susijusias su prekių ir teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų savybėmis;

c) 

prekių ženklą, kai būtina nurodyti produkto ar paslaugos numatomą paskirtį, visų pirma kaip priedo ar atsarginės dalies, jei jis naudojamas nepažeidžiant sąžiningos praktikos tvarkant pramoninius ar komercinius reikalus.

3.  
Prekių ženklu jo savininkui nesuteikiama teisė uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje naudotis ankstesne teise, kuri taikoma tik tam tikroje vietovėje, jeigu tokia teisė pripažįstama atitinkamų Šalių įstatymais ir jei ji taikoma tik toje teritorijoje, kurioje ji yra pripažįstama.

197 straipsnis

Prekių ženklų naudojimas

1.  
Jeigu per penkerius metus po registravimo procedūros pabaigos savininkas nepradėjo faktiškai naudoti prekių ženklo prekėms arba paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas atitinkamoje teritorijoje, žymėti arba jeigu toks naudojimas buvo sustabdytas penkerius metus iš eilės, prekių ženklui taikomos šiame poskirsnyje numatytos sankcijos, išskyrus atvejus, kada jis buvo nenaudojamas dėl tinkamų priežasčių.
2.  

Kaip nustatyta 1 dalyje, naudojimas taip pat yra:

a) 

prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai;

b) 

prekių ženklo tvirtinimas ant prekės ar jos pakuotės tik eksporto tikslais.

3.  
Jeigu prekių ženklas naudojamas turint jo savininko arba asmens, kuris įgaliotas naudoti kolektyvinį, garantinį ar sertifikavimo ženklą, sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats savininkas, kaip nustatyta 1 dalyje.

198 straipsnis

Panaikinimo pagrindai

1.  
Šalys nustato, kad prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus iš eilės jis nebuvo faktiškai naudojamas atitinkamoje teritorijoje prekėms arba paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti; tačiau niekas negali reikalauti, kad būtų panaikintos savininko teisės į prekių ženklą, jeigu laikotarpiu nuo penkerių metų laikotarpio pabaigos iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo prekių ženklo naudojimas faktiškai pradėtas arba atnaujintas; neatsižvelgiama į naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo, kuris prasidėjo ne anksčiau nei pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui, jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs apie galimą prašymo panaikinti registraciją pateikimą.
2.  

Prekių ženklas taip pat gali būti panaikintas, jeigu po jo įregistravimo datos:

a) 

dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti;

b) 

paties savininko arba su jo sutikimu prekių ženklas buvo naudojamas prekėms arba paslaugoms, kurioms jis įregistruotas, žymėti taip, kad galėjo suklaidinti visuomenę ypač dėl tų prekių arba paslaugų pobūdžio, kokybės ar geografinės kilmės.

199 straipsnis

Dalinis atsisakymas, panaikinimas arba negaliojimas

Jeigu pagrindai, dėl kurių atsisakoma įregistruoti prekių ženklą, panaikinti registraciją ar pripažinti ją negaliojančia, egzistuoja tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms prašoma jį įregistruoti ar jis yra įregistruotas, atsisakymas įregistruoti, registracijos panaikinimas ar pripažinimas negaliojančia taikomas tik toms prekėms ar paslaugoms.

200 straipsnis

Apsaugos taikymo trukmė

Apsauga ES Šalyje ir Ukrainoje taikoma ne trumpiau kaip 10 metų nuo paraiškos pateikimo datos. Teisių turėtojas gali prasitęsti apsaugos terminą tolesniems 10 metų laikotarpiams.



3

Poskirsnis

Geografinės nuorodos

201 straipsnis

Poskirsnio taikymo sritis

1.  
Šis poskirsnis taikomas geografinių nuorodų, kurių kilmės vieta – Šalių teritorijos, pripažinimui ir apsaugai.
2.  
Šis susitarimas taikomas Šalies geografinėms nuorodoms, kurias turi apsaugoti kita Šalis, tik jeigu joms taikomi šio susitarimo 202 straipsnyje nurodyti teisės aktai.

202 straipsnis

Pripažintos geografinės nuorodos

1.  
Išnagrinėjusi šio susitarimo XXII-A priedo A dalyje nurodytus Ukrainos teisės aktus ES Šalis daro išvadą, kad šie teisės aktai atitinka šio susitarimo XXII-A priedo B dalyje išdėstytus elementus.
2.  
Išnagrinėjusi šio susitarimo XXII-A priedo A dalyje nurodytus ES Šalies teisės aktus Ukraina daro išvadą, kad šie teisės aktai atitinka šio susitarimo XXII-A priedo B dalyje išdėstytus elementus.
3.  
Baigusi pagal šio susitarimo XXII-B priede nustatytus kriterijus vykdomą prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjusi šio susitarimo XXII-C priede išvardytas ES Šalies žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografines nuorodas ir šio susitarimo XXII-D priede išvardytas ES Šalies vynų, aromatizuotų vynų ir spiritinių gėrimų, kurie ES Šalyje įregistruoti pagal 2 dalyje nurodytus teisės aktus, geografines nuorodas, Ukraina toms geografinėms nuorodoms suteikia šiame poskirsnyje nustatyto lygio apsaugą.
4.  
Baigusi pagal šio susitarimo XXII-B priede nustatytus kriterijus vykdomą prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjusi šio susitarimo XXII-D priede išvardytas Ukrainos vynų, aromatizuotų vynų ir spiritinių gėrimų, kurie Ukrainoje įregistruoti pagal 1 dalyje nurodytus teisės aktus, geografines nuorodas, ES Šalis toms geografinėms nuorodoms suteikia šiame poskirsnyje nustatyto lygio apsaugą.

203 straipsnis

Naujų geografinių nuorodų įtraukimas

1  
Šalys susitaria dėl galimybės baigus prieštaravimo procedūrą ir išnagrinėjus geografines nuorodas, kaip nurodyta šio susitarimo 202 straipsnio 3 ir 4 dalyse, jei minėtų veiksmų rezultatas tenkina abi Šalis, šio susitarimo 211 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka į šio susitarimo XXII-C ir XXII-D priedus įtraukti naujas saugotinas geografines nuorodas.
2.  
Šalis neprivalo kaip geografinės nuorodos saugoti pavadinimo, kuris sutampa su augalo ar gyvūno veislės pavadinimu arba yra į jį labai panašus, ir todėl vartotojas galėtų susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

204 straipsnis

Geografinių nuorodų apsaugos mastas

1.  

Susitarimo XXII-C ir XXII-D prieduose išvardytos geografinės nuorodos, įskaitant pagal šio susitarimo 203 straipsnį papildomai įtraukiamas nuorodas, saugomos nuo:

a) 

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio saugomo pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais panašiems produktams, kurie neatitinka produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos, pavadinti arba jeigu taip naudojamasi geru geografinės nuorodos vardu;

b) 

bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produkto kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas, transkribuotas ar transliteruotas arba prie jo prirašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai;

c) 

bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, pateikiamos ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sudaryti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

d) 

bet kokio kitokio naudojimo, dėl kurio vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.

2.  
Saugomos geografinės nuorodos netampa bendrinėmis Šalių teritorijoje.
3.  
Kai geografinės nuorodos visiškai arba iš dalies sutampa, apsauga teikiama kiekvienai iš jų, jei tos nuorodos yra naudojamos sąžiningai, deramai atsižvelgiant į vietos bei tradicinę vartoseną ir į tai, ar šitaip iš tikrųjų neklaidinami vartotojai. Nepažeisdamos TRIPS sutarties 23 straipsnio, Šalys bendrai sprendžia, kokios turėtų būti praktinės naudojimo sąlygos, kuriomis sutampančios geografinės nuorodos skiriamos viena nuo kitos, ir drauge atsižvelgia į poreikį atitinkamiems gamintojams užtikrinti lygias teises ir į tai, kad nebūtų klaidinami vartotojai. Homonimiškas pavadinimas, kurį perskaitęs vartotojas gali klaidingai manyti, kad produktas kilęs iš kitos teritorijos, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas tiksliai atitinka tikrą teritorijos, regiono ar vietos, iš kurios kilęs tas produktas, pavadinimą.
4.  
Jei Šalis per derybas su trečiąja šalimi siūlo apsaugą tos trečiosios šalies geografinei nuorodai, kuri yra kitos Šalies geografinės nuorodos homonimas, pastarajai apie tai pranešama ir suteikiama galimybė pateikti pastabas prieš suteikiant tokiam pavadinimui apsaugą.
5.  
Nė viena šio susitarimo nuostata neįpareigoja Šalies saugoti kitos Šalies geografinės nuorodos, kuri nesaugoma arba nebesaugoma savo kilmės šalyje. Jei geografinei nuorodai kilmės šalyje apsauga nebetaikoma, Šalys apie tai praneša viena kitai. Pranešama pagal šio susitarimo 211 straipsnio 3 dalį.
6.  
Nė viena šio susitarimo nuostata nedaromas poveikis asmenų teisėms prekiaujant naudoti savo arba savo verslo pirmtako asmenvardį, išskyrus atvejus, kai vartojant tokį asmenvardį klaidinami vartotojai.

205 straipsnis

Geografinių nuorodų naudojimo teisė

1.  
Bet kuris subjektas gali komerciniais tikslais naudoti pagal šį susitarimą saugomą pavadinimą atitinkamą produkto specifikaciją atitinkantiems žemės ūkio produktams, maisto produktams, vynams, aromatizuotiems vynams ar spiritiniams gėrimams.
2.  
Kai geografinė nuoroda tampa saugoma pagal šį susitarimą, tokį saugomą pavadinimą turi būti leidžiama vartoti neregistruojant vartotojų ir netaikant papildomų mokesčių.

206 straipsnis

Santykis su prekių ženklais

1.  
Šalys atsisako registruoti prekių ženklą arba jį pripažįsta negaliojančiu, jei jis susijęs su bet kuria iš šio susitarimo 204 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir panašių produktų saugoma geografine nuoroda ir jei paraiška įregistruoti tą prekių ženklą pateikta po to, kai pateikta paraiška įregistruoti geografinę nuorodą jos atitinkamoje teritorijoje.
2.  
Šio susitarimo 202 straipsnyje nurodytų geografinių nuorodų apsaugos paraiškos data laikoma šio susitarimo įsigaliojimo data.
3.  
Paraiškos įregistruoti šio susitarimo 203 straipsnyje nurodytas geografines nuorodas data laikoma prašymo teikti geografinės nuorodos apsaugą perdavimo kitai Šaliai data.
4.  
Šalys nėra įpareigotos suteikti geografinės nuorodos apsaugos pagal šio susitarimo 203 straipsnį, jei suteikus tokią apsaugą dėl prekių ženklo gero vardo ir žinomumo vartotojai būtų klaidinami dėl tikrosios produkto tapatybės.
5.  
Nedarydamos poveikio šio straipsnio 4 daliai, Šalys suteikia geografinių nuorodų apsaugą ir tada, kai egzistuoja ankstesnis prekių ženklas. Ankstesnis prekių ženklas – tai bet kurioje iš šio susitarimo 204 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų naudojamas prekių ženklas, kurio registravimo paraiška pateikta, kuris yra įregistruotas arba kurio naudojimas yra nusistovėjęs (jei tokia galimybė numatyta atitinkamais teisės aktais) vienos iš Šalių teritorijoje iki dienos, kurią kita Šalis pateikia geografinės nuorodos apsaugos paraišką pagal šį susitarimą. Toks prekių ženklas gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas nepaisant geografinės nuorodos apsaugos, jei pagal Šalių teisės aktus, kuriais reglamentuojami prekių ženklai, nėra pagrindo tą prekių ženklą pripažinti negaliojančiu ar panaikinti.

207 straipsnis

Apsaugos užtikrinimas

Šalys, jų valdžios institucijoms imantis atitinkamų veiksmų, užtikrina, kad būtų taikoma šio susitarimo 204–206 straipsniuose numatyta apsauga, taip pat ir prie muitų sienos. Tokią apsaugą jos taip pat užtikrina suinteresuotosios šalies prašymu.

208 straipsnis

Laikinosios priemonės

1  
Produktai, kurie buvo pagaminti arba paženklinti pagal nacionalinę teisę iki šio susitarimo įsigaliojimo, tačiau kurie neatitinka šio susitarimo reikalavimų, gali būti parduodami tol, kol baigsis atsargos.
2.  
Produktai, kurie buvo pagaminti arba paženklinti pagal vidaus teisę šio straipsnio 3 ir 4 dalyse išvardytomis geografinėmis nuorodomis po šio susitarimo įsigaliojimo ir prieš pasibaigiant 3 ir 4 dalyse nurodytiems terminams, tačiau kurie neatitinka šio susitarimo reikalavimų, gali būti parduodami produkto kilmės Šalies teritorijoje tol, kol baigsis atsargos.
3.  

Toliau nurodytų ES Šalies geografinių nuorodų apsauga pagal šį susitarimą nedraudžia pereinamuoju 10 metų laikotarpiu po šio susitarimo įsigaliojimo dienos naudoti šias geografines nuorodas tam tikriems Ukrainos kilmės panašiems produktams apibūdinti ir pateikti:

a) 

Champagne,

b) 

Cognac,

c) 

Madeira,

d) 

Porto,

e) 

Jerez /Xérès/ Sherry,

f) 

Calvados,

g) 

Grappa,

h) 

Anis Português,

i) 

Armagnac,

j) 

Marsala,

k) 

Malaga,

l) 

Tokaj.

4.  

Toliau nurodytų ES Šalies geografinių nuorodų apsauga pagal šį susitarimą nedraudžia pereinamuoju 7 metų laikotarpiu po šio susitarimo įsigaliojimo dienos naudoti šias geografines nuorodas tam tikriems Ukrainos kilmės panašiems produktams apibūdinti ir pateikti:

a) 

Parmigiano Reggiano,

b) 

Roquefort,

c) 

Feta.

209 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.  
Šio susitarimo 202 ir 203 straipsniuose nurodyti produktai importuojami, eksportuojami ir jais prekiaujama laikantis Šalies, kurios rinkai produktai teikiami, teritorijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.
2.  
Visus su registruotų geografinių nuorodų specifikacijomis susijusius klausimus sprendžia pagal 211 straipsnį įsteigtas Geografinių nuorodų pakomitetis.
3.  
Pagal šį susitarimą saugomų geografinių nuorodų registraciją gali panaikinti tik produkto kilmės Šalis.
4.  
Šiame poskirsnyje nurodytos produktų specifikacijos ir visi jų pakeitimai patvirtinami produkto kilmės Šalies valdžios institucijų.

210 straipsnis

Bendradarbiavimas ir skaidrumas

1.  
Šalys tiesiogiai arba per Geografinių nuorodų pakomitetį, įsteigtą pagal šio susitarimo 211 straipsnį, palaiko ryšius visais klausimais, susijusiais su šio susitarimo įgyvendinimu ir funkcionavimu. Visų pirma, Šalis gali prašyti kitos Šalies informacijos apie produktų specifikacijas ir jų pakeitimus, taip pat kontrolės klausimams skirtus ryšių centrus.
2.  
Kiekviena Šalis gali viešai skelbti produktų specifikacijas arba jų santrauką ir kontrolės klausimams skirtus ryšių centrus, susijusius su kitos Šalies geografinėmis nuorodomis, kurios saugomos pagal šį susitarimą.

211 straipsnis

Geografinių nuorodų pakomitetis

1.  
Įsteigiamas Geografinių nuorodų pakomitetis (toliau – GN pakomitetis). Jis dėl savo veiklos atsiskaito pagal šio susitarimo 465 straipsnio 4 dalį sudarytos sudėties Asociacijos komitetui. GN pakomitetį sudaro ES ir Ukrainos atstovai, jo paskirtis – stebėti, kaip įgyvendinamas šis susitarimas, ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei dialogą geografinių nuorodų klausimais.
2.  
GN pakomitetis sprendimus priima bendru sutarimu. Jis nustato savo darbo tvarkos taisykles. Jis renkasi bet kurios Šalies prašymu pakaitomis Europos Sąjungoje ir Ukrainoje, o jo posėdžių laiką, vietą ir posėdžiavimo būdą (tai gali būti ir vaizdo konferencija) bendrai nustato Šalys, tačiau ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo datos.
3.  

GN pakomitetis taip pat rūpinasi, kad šis poskirsnis tinkamai funkcionuotų, ir gali svarstyti visus su jo įgyvendinimu ir taikymu susijusius klausimus. Komiteto atsakomybės sritys visų pirma yra šios:

a) 

iš dalies keisti šio susitarimo XXII-A priedo A dalį, kiek tai susiję su nuorodomis į Šalyse taikomą teisę;

b) 

iš dalies keisti šio susitarimo XXII-A priedo B dalį, kiek tai susiję su geografinių nuorodų registravimo ir kontrolės elementais;

c) 

iš dalies keisti šio susitarimo XXII-B priedą, kiek tai susiję su kriterijais, kurie turėtų būti įtraukti į prieštaravimo procedūrą;

d) 

iš dalies keisti šio susitarimo XXII-C ir XXII-D priedus, kiek tai susiję su geografinėmis nuorodomis;

e) 

keistis informacija apie geografinių nuorodų srities teisėkūros ir politikos pokyčius, taip pat apie visus kitus su geografinėmis nuorodomis susijusius abiem pusėms svarbius klausimus;

f) 

keistis informacija apie geografines nuorodas siekiant apsvarstyti jų apsaugą pagal šį susitarimą.



4

Poskirsnis

Dizainas

212 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame susitarime:

a)

dizainas – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių;

b)

gaminys – pramoninės gamybos arba rankų darbo daiktas, taip pat, inter alia, sudėtiniam gaminiui sukonstruoti skirtos surenkamosios dalys, pakuotė, apipavidalinimas, grafiniai simboliai ir spaustuvės šriftai, išskyrus kompiuterių programas;

c)

sudėtinis gaminys – gaminys, sudarytas iš daug sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl surenkant.

213 straipsnis

Apsaugos reikalavimai

1.  
ES Šalis ir Ukraina numato nepriklausomai sukurto naujo ir turinčio individualių savybių dizaino apsaugą.
2.  

Dizainas, pritaikytas gaminiui arba įmontuotas į gaminį, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir turinčiu individualių savybių tiktai:

a) 

jeigu ta į sudėtinį gaminį įmontuota sudedamoji dalis yra matoma įprastai naudojant tą gaminį ir

b) 

tik tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės savaime atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus.

3.  

Dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas nebuvo paskelbtas viešai:

a) 

iki tos datos, kai dizainas, kurį prašoma apsaugoti, buvo pirmą kartą paskelbtas viešai, jei tai yra neregistruotas dizainas;

b) 

iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį prašoma apsaugoti, pateikimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotas dizainas.

Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.

4.  

Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam naudotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam naudotojui sukelia bet koks kitas viešai paskelbtas dizainas:

a) 

iki tos datos, kai dizainas, kurį prašoma apsaugoti, buvo pirmą kartą paskelbtas viešai, jei tai yra neregistruotas dizainas;

b) 

iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį prašoma apsaugoti, pateikimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotas dizainas.

Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.

5.  
Dizainas saugomas jį įregistravus ir jo savininkams suteikiamos išimtinės teisės pagal šio straipsnio nuostatas. Neregistruotu paviešintu dizainu suteikiamos tokios pačios išimtinės teisės, tačiau tik tuo atveju, jei užginčijamas saugomo dizaino kopijavimas.
6.  
Dizainas laikomas paskelbtu viešai, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas prekyboje ar kitaip atskleistas, išskyrus tuos atvejus, kai šie įvykiai iki paraiškos įregistruoti dizainą pateikimo datos, arba prašant prioriteto – iki prioriteto datos negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi atitinkamos srities specialistams, veikiantiems teritorijoje, kurioje prašoma apsaugos. Neregistruoto dizaino apsaugos atveju dizainas laikomas paskelbtu viešai, jeigu jis paskelbtas, eksponuotas, naudotas prekyboje arba kitaip atskleistas taip, kad šie įvykiai galėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi atitinkamos srities specialistams, veikiantiems teritorijoje, kurioje prašoma apsaugos.

Tačiau dizainas nelaikomas paskelbtu viešai vien dėl to, kad jis buvo atskleistas trečiajam asmeniui išreikštomis arba neišreikštomis konfidencialumo sąlygomis.

7.  

Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalis, į dizaino atskleidimą neatsižvelgiama, jeigu dizainas, kurio apsaugos prašoma pagal teisę į registruotą dizainą, buvo paskelbtas viešai:

a) 

paties dizainerio, jo teisių perėmėjo arba trečiojo asmens dėl dizainerio ar jo teisių perėmėjo pateiktos informacijos ar atliktų veiksmų; ir

b) 

per dvylikos mėnesių laikotarpį iki paraiškos pateikimo datos arba, jei prašoma prioriteto – iki prioriteto datos.

8.  
Šio straipsnio 7 dalis taip pat taikoma, jei dizainas buvo paskelbtas viešai dėl piktnaudžiavimo dizainerio ar jo teisių perėmėjo atžvilgiu.

214 straipsnis

Apsaugos taikymo trukmė

1.  
Dizainą įregistravus, jis ES Šalyje ir Ukrainoje saugomas ne trumpiau kaip penkerius metus. Teisių turėtojas gali pratęsti apsaugos taikymą penkerių metų laikotarpiui vieną kartą arba kelis kartus, tačiau ne daugiau kaip iki 25 metų nuo paraiškos pateikimo datos.
2.  
Neregistruotas dizainas saugomas ES Šalyje ir Ukrainoje ne trumpiau kaip trejus metus nuo tos datos, kai dizainas paskelbiamas viešai vienos iš Šalių teritorijoje.

215 straipsnis

Registracijos negaliojimas ar atsisakymas registruoti

1.  

ES Šalis ir Ukraina gali numatyti, kad dizainą atsisakoma registruoti arba registruotas dizainas paskelbiamas negaliojančiu tik dėl esminių motyvų šiais atvejais:

a) 

jeigu dizainas neatitinka šio susitarimo 212 straipsnio a punkte pateiktos apibrėžties;

b) 

jeigu jis neatitinka šio susitarimo 213 straipsnio ir 217 straipsnio (3, 4 ir 5 dalių) reikalavimų;

c) 

jeigu teismas priima sprendimą, kad teisės turėtojas neturi teisės į dizainą;

d) 

jeigu dizainas prieštarauja ankstesniam dizainui, kuris buvo paskelbtas viešai po paraiškos pateikimo datos arba, jeigu prašoma prioriteto – po dizaino prioriteto datos, ir kuriam nuo ankstesnės datos negu minėtoji data užtikrinama apsauga, kurią suteikia registruotas dizainas arba dizaino registracijos paraiška;

e) 

jeigu vėlesniame dizaine panaudotas skiriamasis ženklas ir jeigu pagal atitinkamos Šalies teisę, kuria reglamentuojamas tas ženklas, teisių į ženklą turėtojui suteikiama teisė uždrausti taip naudoti ženklą;

f) 

jeigu dizainas yra sukurtas be leidimo naudojant atitinkamos Šalies autorių teisės saugomą kūrinį;

g) 

jeigu dizainas sukurtas netinkamai naudojant bet kurį iš Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnyje išvardytų dalykų arba tame straipsnyje nenurodytus ženkliukus, emblemas ir herbus, kurie Šalies teritorijoje turi ypatingą reikšmę visuomenei.

Šia dalimi nedaromas poveikis Šalių teisei nustatyti oficialius dizaino taikymo reikalavimus.

2.  
Kaip negaliojimo alternatyvą Šalis gali nustatyti, kad dizaino, kuris dėl šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų priežasčių gali būti pripažintas negaliojančiu, naudojimas gali būti apribotas.

216 straipsnis

Suteiktos teisės

Apsaugoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti trečiosioms šalims be jo sutikimo gaminti, siūlyti, pateikti rinkai, importuoti, eksportuoti ar naudoti gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, arba kaupti tokius gaminius minėtais tikslais.

217 straipsnis

Išimtys

1.  

Teisėmis, kurias suteikia registruota teisė į dizainą, nesinaudojama:

a) 

privatiems ir nekomerciniams veiksmams;

b) 

eksperimentiniams veiksmams;

c) 

atgaminimo veiksmams citavimo ar mokymo tikslais su sąlyga, kad tokie veiksmai dera su sąžiningos prekybos praktika ir pernelyg netrukdo tuo dizainu įprastai naudotis, ir kad nurodomas šaltinis.

2.  

Be to, teisėmis, kurias suteikia registruota teisė į dizainą, nesinaudojama, jeigu tas dizainas naudojamas:

a) 

kitoje šalyje registruotų laivų ir orlaivių įrangoje, kai jie laikinai atvyksta į atitinkamos Šalies teritoriją;

b) 

į atitinkamą Šalį importuotose atsarginėse dalyse ir prieduose, skirtuose tokių laivų ar orlaivių remontui;

c) 

remontuojant tokius laivus ar orlaivius.

3.  
Teisė į dizainą negalioja, jei gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija.
4.  
Teisė į dizainą negalioja gaminio išvaizdos savybėms, jeigu jos turi būti būtinai atkurtos tikslios formos ir matmenų, kad gaminys, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, galėtų būti mechaniškai sujungtas su kitu gaminiu arba į jį, aplink jį ar prie jo padėtas, kad kiekvienas gaminys galėtų atlikti savo funkciją.
5.  
Teisė į dizainą negalioja, jei dizainas prieštarauja viešajai tvarkai ar pripažintiems moralės principams.

218 straipsnis

Ryšys su autorių teisėmis

Šalyje registruotos teisės į dizainą saugomas dizainas pagal šį poskirsnį taip pat gali būti saugomas pagal tos Šalies autorių teisių teisę nuo tos dienos, kai dizainas buvo sukurtas ar išreikštas kokiu nors pavidalu. Kiekviena Šalis nustato apsaugos aprėptį ir jos taikymo sąlygas, taip pat būtiną originalumo laipsnį.



5

Poskirsnis

Patentai

219 straipsnis

Patentai ir visuomenės sveikata

1.  
Šalys pripažįsta 2001 m. lapkričio 14 d. PPO ministrų konferencijos priimtos Deklaracijos dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos (toliau – Dohos deklaracija) svarbą. Aiškindamos ir įgyvendindamos šiame skyriuje nustatytas teises ir prievoles Šalys užtikrina atitiktį Dohos deklaracijai.
2.  
Šalys prisideda prie 2003 m. rugpjūčio 30 d. PPO Generalinės tarybos sprendimo dėl Dohos deklaracijos 6 straipsnio įgyvendinimo ir laikosi šio sprendimo.

220 straipsnis

Papildomos apsaugos liudijimas

1.  
Šalys pripažįsta, kad prieš teikiant jų rinkoms vaistus ir augalų apsaugos produktus, kurie jų atitinkamoje teritorijoje yra saugomi pagal patentą, gali reikėti atlikti administracinę leidimų išdavimo procedūrą. Jos pripažįsta, kad dėl laikotarpio nuo patento paraiškos pateikimo iki pirmo leidimo tiekti produktą jų atitinkamai rinkai, kaip šiuo tikslu apibrėžta atitinkamame teisės akte, gali sutrumpėti veiksmingos patentu suteiktos apsaugos laikotarpis.
2.  
Vaistams ir augalų apsaugos produktams, kurie saugomi pagal patentą ir kuriems taikyta administracinė leidimų išdavimo procedūra, Šalys numato papildomą apsaugos laikotarpį, kuris yra 1 dalyje nurodytas laikotarpis, sutrumpintas penkeriais metais.
3.  
Vaistų, dėl kurių atlikti pediatriniai tyrimai, ir tų tyrimų rezultatai įtraukti į informaciją apie produktą, atveju Šalys papildomai šešiais mėnesiais pratęsia šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsaugos laikotarpį.

221 straipsnis

Biotechnologinių išradimų apsauga

1.  
Šalys nacionaline patentų teise saugo biotechnologinius išradimus. Jeigu reikia, jos pritaiko savo nacionalinę patentų teisę atsižvelgdamos į šio susitarimo nuostatas. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Šalių prievolėms pagal tarptautinius susitarimus, visų pirma TRIPS sutartį ir 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją.
2.  

Šiame poskirsnyje:

a)

biologinė medžiaga – bet kokia medžiaga, turinti genetinės informacijos ir gebanti daugintis arba būti dauginama biologinėje sistemoje;

b)

mikrobiologinis būdas – bet koks procesas, į kurį mikrobiologinė medžiaga yra įtraukta, kuris su biologine medžiaga atliekamas arba kurio rezultatas yra mikrobiologinė medžiaga.

3.  
Šiame susitarime: nauji, išradimo lygio ir pramonėje pritaikomi išradimai gali būti patentuojami, net jei jie susiję su produktu, kurį sudaro ar kurio sudėtyje yra biologinė medžiaga, arba su būdu, kuriuo biologinė medžiaga gaunama, apdorojama ar naudojama.

Biologinė medžiaga, išskirta iš natūralios aplinkos arba pagaminta techninio proceso metu, gali būti išradimo objektas, net jeigu ji iki tol egzistavo gamtoje.

Iš žmogaus kūno išskirtas ar kitaip techninio proceso metu gautas elementas, įskaitant geno seką ar jos dalį, gali būti patentuojamas išradimas, net jeigu to elemento struktūra yra tapati natūralaus elemento struktūrai. Geno sekos ar jos dalies pramoninis pritaikomumas privalo būti atskleistas patento paraiškoje.

4.  

Toliau išvardyti dalykai nepatentuojami:

a) 

augalų ir gyvūnų veislės;

b) 

iš esmės biologiniai augalų ir gyvūnų išvedimo būdai;

c) 

žmogaus kūnas, bet kuriais jo formavimosi ir raidos etapais, taip pat paprasčiausias vieno iš jo elementų, įskaitant geno seką ar jos dalį, atradimas.

Su augalais ar gyvūnais susiję išradimai gali būti patentuojami, jeigu techninės išradimo galimybės neapsiriboja konkrečia augalo ar gyvūno veisle. Šios dalies b punktu nedaromas poveikis galimybėms patentuoti išradimus, susijusius su mikrobiologiniu ar kitu techniniu procesu ar tokio proceso būdu gautu produktu.

5.  

Išradimai, kurių komercinis naudojimas prieštarautų viešajai politikai ar visuomenės dorovei, nepatentuojami; tačiau naudojimas nelaikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar visuomenės dorovei vien dėl to, kad jis draudžiamas įstatymu ar norminiu teisės aktu. Visų pirma nepatentuojami:

a) 

žmonių klonavimo būdai;

b) 

žmogaus lytinių ląstelių genetinės linijos tapatybės modifikavimo būdai;

c) 

žmonių embrionų naudojimas pramoniniais ar komerciniais tikslais;

d) 

genetinės gyvūnų tapatybės modifikavimo būdai, kurie gali jiems sukelti kančių, be apčiuopiamos medicininės naudos žmonėms ar gyvūnams, taip pat šiais būdais gauti gyvūnai.

6.  
Išrastai biologinei medžiagai, pasižyminčiai specifiniais požymiais, patentu suteikiama apsauga taikoma ir iš tos biologinės medžiagos veisimo ar dauginimo būdu gautai bet kuriai biologinei medžiagai, kuri yra tokios pačios ar panašios formos ir turi tokius pačius požymius.
7.  
Išrastam būdui, kuriuo galima gauti specifinius požymius turinčią biologinę medžiagą, patentu suteikiama apsauga taikoma ir tiesiogiai tuo būdu gautai biologinei medžiagai ir iš tos tiesiogiai gautos biologinės medžiagos veisimo ar dauginimo būdu gautai bet kuriai kitai biologinei medžiagai, kuri yra tokios pačios ar panašios formos ir turi tokius pačius požymius.
8.  
Produktui, kurio sudėtyje yra genetinės informacijos ar kurį sudaro genetinė informacija, patentu suteikiama apsauga taikoma ir bet kuriai medžiagai, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalies c punkte, kurios sudėtyje yra tas produktas ir savo funkcijas atliekanti genetinė informacija.
9.  
Šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyta apsauga netaikoma biologinei medžiagai, veisimo ar dauginimo būdu gautai iš kitos biologinės medžiagos, kurią patento savininkas pateikė ar leido pateikti Šalių teritorijos rinkai, jei dauginimas ar veisimas yra neišvengiamas panaudojimo, dėl kurio biologinė medžiaga buvo pateikta rinkai, rezultatas, su sąlyga, kad gauta medžiaga vėliau nėra naudojama kitam veisimui ar dauginimui.
10.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 7 ir 8 dalių, kai patento savininkas parduoda ar kitokiu komerciniu būdu perleidžia ūkininkui augalų dauginamąją medžiagą, arba tai padaroma jo sutikimu, tai reiškia, kad jis suteikia ūkininkui teisę naudoti savo derliaus produktą veisimo ir dauginimo tikslais savo ūkyje. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos mastas ir sąlygos atitinka Šalių nacionaliniuose įstatymuose, norminiuose teisės aktuose ir praktikoje dėl augalų veislių teisinės apsaugos numatytas sąlygas.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 7 ir 8 dalių, kai patento savininkas parduoda ar kitokiu komerciniu būdu perleidžia ūkininkui veislinius gyvulius ar kitokią gyvūnų dauginamąją medžiagą, arba tai padaroma jo sutikimu, tai reiškia, kad jis suteikia ūkininkui teisę naudoti teisinę apsaugą turinčius gyvulius žemės ūkio tikslais. Tai reiškia, kad jis leidžia naudoti gyvūnus ar kitą gyvūnų dauginamąją medžiagą žemės ūkyje, bet ne parduoti netiesiogiai ar tiesiogiai komerciniam veisimui. Nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos mastas ir sąlygos nustatomos nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika.

11.  

Šalys numato privalomas abipuses licencijas šiais atvejais:

a) 

kai selekcininkas negali gauti augalo veislės teisinės apsaugos ar ja pasinaudoti nepažeisdamas ankstesnio patento, jis už deramą atlyginimą gali prašyti privalomos licencijos dėl neišimtinės teisės naudotis patento saugomu išradimu tiek, kiek tokia licencija reikalinga saugotinai augalo veislei naudoti. Šalys nustato, kad kai tokia licencija suteikiama, patento savininkas pagrįstomis sąlygomis turės teisę gauti abipusę licenciją apsaugotai veislei naudoti;

b) 

kai su biotechnologiniu išradimu susijusio patento savininkas negali juo naudotis nepažeisdamas ankstesnės augalo veislės teisinės apsaugos, jis gali prašyti privalomos licencijos dėl neišimtinės teisės už deramą atlyginimą naudoti apsaugotą augalo veislę. Šalys nustato, kad kai tokia licencija suteikiama, augalo veislės teisinės apsaugos savininkas pagrįstomis sąlygomis turės teisę į abipusę licenciją naudoti apsaugotą išradimą.

12.  

Paraiškas dėl šio straipsnio11 dalyje nurodytų licencijų teikiantys subjektai privalo įrodyti, kad:

a) 

jie nesėkmingai kreipėsi į patento ar augalo veislės teisinės apsaugos savininką, siekdami gauti sutartinę licenciją;

b) 

augalo veislė ar išradimas, palyginti su patentuotu išradimu ar apsaugota augalo veisle, yra reikšminga techninė pažanga, duodanti didelę ekonominę naudą.

222 straipsnis

Duomenų, pateiktų siekiant gauti vaisto teikimo rinkai leidimą, apsauga

1.  
Šalys įgyvendina visapusišką sistemą, kad užtikrintų duomenų, pateiktų vaisto teikimo rinkai leidimui gauti, konfidencialumą, ir užtikrina, kad tokie duomenys nebūtų atskleisti ir jais nebūtų remiamasi.
2.  
Tuo tikslu, kai Šalys, prieš suteikdamos vaisto rinkodaros leidimą, reikalauja pateikti bandymų duomenis ar tyrimus, susijusius su tokio vaisto sauga ir veiksmingumu, Šalis bent penkerius metus nuo pirmo tos Šalies išduoto leidimo neleidžia kitiems pareiškėjams prekiauti tuo pačiu ar panašiu produktu, remdamasi vaisto rinkodaros leidimu, suteiktu pareiškėjui, kuris pateikė bandymų duomenis ar tyrimus, nebent bandymų duomenis ir tyrimus pateikęs pareiškėjas su tuo sutinka. Per tokį laikotarpį bandymų duomenys ar tyrimai, pateikti dėl pirmo leidimo, nenaudojami bet kurio vėlesnio pareiškėjo, siekiančio gauti vaisto teikimo rinkai leidimą, naudai, nebent pirmasis pareiškėjas su tuo sutinka.
3.  
Ukraina įsipareigoja derinti savo teisės aktus dėl vaistų duomenų apsaugos su ES teisės aktais iki datos, kurią turi nustatyti Prekybos komitetas.

223 straipsnis

Augalų apsaugos produktų duomenų apsauga

1.  
Prieš leisdamos teikti rinkai augalų apsaugos produktus, Šalys nustato saugos ir veiksmingumo reikalavimus.
2.  
Šalys pripažįsta, kad bandymo ar tyrimo ataskaitos, pateiktos pirmą kartą siekiant gauti augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimą, turėtojas turi laikiną teisę. Per tą laikotarpį bandymo ar tyrimo ataskaita nenaudojama kito asmens, siekiančio gauti augalų apsaugos produkto rinkodaros leidimą, naudai, nebent pirmasis turėtojas aiškiai sutinka. Ši teisė toliau vadinama duomenų apsauga.
3.  
Šalys nustato, kokias sąlygas turi tenkinti bandymo ar tyrimo ataskaita.
4.  
Duomenų apsaugos laikotarpis neturėtų būti trumpesnis nei 10 metų, pradedant nuo pirmojo atitinkamoje Šalyje išduoto leidimo išdavimo datos. Šalys gali nuspręsti pratęsti apsaugos laikotarpį nedidelės rizikos augalų apsaugos produktams. Tokiu atveju laikotarpis gali būti pratęstas iki 13 metų.
5.  
Šalys gali nuspręsti, kad tie laikotarpiai pratęsiami kiekvienam retesnio naudojimo ( 36 ) leidimo pratęsimui. Tokiu atveju bendras duomenų apsaugos laikotarpis jokiais atvejais negali viršyti 13 metų arba 15 metų, jei tai nedidelės rizikos augalų apsaugos produktas.
6.  
Bandymui arba tyrimui taip pat taikoma apsauga, jei jis buvo būtinas atnaujinant ar peržiūrint leidimą. Tokiais atvejais duomenų apsaugos laikotarpis yra 30 mėnesių.
7.  
Šalys turi nustatyti taisykles, kuriomis siekiama išvengti bandymų su stuburiniais gyvūnais dubliavimo. Pareiškėjas, ketinantis atlikti bandymus ar tyrimus su stuburiniais gyvūnais, imasi būtinų priemonių, kad patikrintų, ar tokie bandymai ir tyrimai jau nebuvo atlikti ar pradėti.
8.  
Naujas pareiškėjas ir atitinkamų leidimų turėtojas ar turėtojai siekia visais būdais užtikrinti, kad būtų keičiamasi informacija apie bandymus ir tyrimus su stuburiniais gyvūnais. Keitimosi bandymų ir tyrimų ataskaitomis išlaidos nustatomos sąžiningai, skaidriai ir nediskriminuojant. Naujas pareiškėjas privalo apmokėti tik dalį tos informacijos, kurią privalo pateikti, kad patenkintų leidimo reikalavimus, išlaidų.
9.  
Kai naujas pareiškėjas ir atitinkamų augalų apsaugos produktų leidimų turėtojas ar turėtojai negali pasiekti susitarimo dėl keitimosi bandymų ir tyrimų su stuburiniais gyvūnais ataskaitomis, naujas pareiškėjas apie tai praneša Šaliai.
10.  
Nepavykus susitarti atitinkamai Šaliai neužkertamas kelias naudoti bandymų ir tyrimų su stuburiniais gyvūnais ataskaitų naujo pareiškėjo paraiškos tikslais.
11.  
Atitinkamo leidimo turėtojas ar turėtojai gali reikalauti, kad naujas pareiškėjas deramai apmokėtų dalį jo (jų) patirtų išlaidų. Atitinkama Šalis gali nurodyti susijusioms šalims išspręsti klausimą oficialaus ir privalomo arbitražo tvarka pagal nacionalinę teisę.



6

Poskirsnis

Puslaidininkių gaminių topografija

224 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame poskirsnyje:

a)

puslaidininkio gaminys –

galutinė arba tarpinė forma bet kurio gaminio:

kuris sudarytas iš medžiagos, turinčios puslaidininkės medžiagos sluoksnį, turi vieną ar daugiau laidžios, izoliuojamosios ar puslaidininkės medžiagos sluoksnių, sudarančių tam tikrą erdvinį darinį, ir atlieka arba vien tik elektroninę funkciją, arba elektroninę funkciją kartu su kitomis;

b)

puslaidininkio gaminio topografija –

bet kuriuo būdu fiksuotų arba koduotų piešinių,

perteikiančių puslaidininkio gaminio sluoksnių erdvinį išdėstymą visuma; toje visumoje kiekvienas piešinys atitinka puslaidininkio gaminio paviršiaus modelį ar jo dalį bet kuriuo jo gamybos etapu;

c)

komercinis naudojimas – pardavimas, nuoma, išperkamoji nuoma ar bet koks kitas komercinio platinimo būdas ar pasiūlymas atlikti šiuos veiksmus. Taikant šio susitarimo 227 straipsnį, komercinis naudojimas nėra naudojimas konfidencialumo sąlygomis, kai negalima platinti trečiosioms šalims.

225 straipsnis

Apsaugos reikalavimai

1.  
Šalys apsaugo puslaidininkių gaminių topografijas priimdamos teisės aktų nuostatas, kuriomis suteikiamos išimtinės teisės pagal šio straipsnio nuostatas.
2.  
Šalys numato puslaidininkių topografijos apsaugą, jei topografija atitinka šias sąlygas: yra paties kūrėjo intelektinės veiklos rezultatas ir nėra paplitusi puslaidininkių pramonėje. Kai puslaidininkių gaminių topografiją sudaro puslaidininkių pramonėje paplitę elementai, ji apsaugoma tik tiek, kiek tokių elementų derinys kaip visuma atitinka pirmiau nurodytas sąlygas.

226 straipsnis

Išimtinės teisės

1.  

Šio susitarimo 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtinės teisės apima teisę leisti ar drausti šiuos veiksmus:

a) 

atgaminti topografiją, jei ji saugoma pagal šio susitarimo 225 straipsnio 2 dalį;

b) 

naudoti topografiją ar puslaidininkinį gaminį, pagamintą naudojant topografiją, komerciniais tikslais arba importuoti šiais tikslais.

2.  
Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos išimtinės teisės netaikomos, kai atgaminamos topografiją sudarančios koncepcijos, procesai, sistemos ar metodai arba pati topografija jų analizės, vertinimo ar mokymo tikslais.
3  
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtinės teisės netaikomos jokiam tokiam veiksmui, susijusiam su topografija, kuri atitinka šio susitarimo 225 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir yra sukurta kitos topografijos analizės ir įvertinimo pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindu.
4.  
Išimtinės teisės leisti ar drausti šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus veiksmus netaikomos jokiam tokio pobūdžio veiksmui, padarytam po to, kai topografija ar puslaidininkis gaminys teisėtai pateiktas rinkai.

227 straipsnis

Apsaugos taikymo trukmė

Išimtinės teisės taikomos bent 10 metų nuo tada, kai topografija pirmą kartą bet kur pasaulyje komerciškai panaudota, arba, kai registracija yra išimtinių teisių suteikimo ar tolesnio taikymo sąlyga, – bent 10 metų nuo vienos iš toliau nurodytų datų, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė:

a) 

kalendorinių metų, kuriais topografija pirmą kartą bet kur pasaulyje komerciškai panaudota, pabaigos;

b) 

kalendorinių metų, kuriais pateikta tinkamai parengta registracijos paraiška, pabaigos.



7

Poskirsnis

Kitos nuostatos

228 straipsnis

Augalų veislės

Šalys bendradarbiauja skatindamos ir stiprindamos augalų veislių teisinę apsaugą pagal 1961 m. Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos su pakeitimais, padarytais 1972 m. lapkričio 10 d., 1978 m. spalio 23 d. ir 1991 m. kovo 19 d. Ženevoje, taip pat taikydamos neprivalomą išimtį dėl selekcininko teisės, kaip nurodyta šios konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje.

229 straipsnis

Genetiniai ištekliai, tradicinės žinios ir folkloras

1.  
Laikydamosi savo vidaus teisės aktų Šalys gerbia, saugo ir puoselėja čiabuvių ir vietos bendruomenių žinias, inovacijas ir praktiką, atspindinčias tradicinį gyvenimo būdą, kuris svarbus biologinės įvairovės apsaugai ir tausiam naudojimui užtikrinti, padeda plačiau jas taikyti patiems tų žinių, inovacijų ir praktikos savininkams pritariant ir dalyvaujant, taip pat skatina teisingą naudojimąsi privalumais, kuriuos teikia tų žinių, inovacijų ir praktikos taikymas.
2.  
Šalys pripažįsta, kad pagal nacionalinės teisės aktus svarbu imtis tinkamų priemonių tradicinėms žinioms išsaugoti, ir susitaria toliau plėtoti tarptautiniu lygmeniu priimtus tradicinių žinių teisinės apsaugos sui generis modelius.
3.  
Šalys susitaria, kad šio poskirsnio ir Biologinės įvairovės konvencijos nuostatos dėl intelektinės nuosavybės įgyvendinamos bendromis pastangomis.
4.  
Šalys susitaria reguliariai keistis nuomonėmis ir informacija, susijusia su atitinkamomis daugiašalėmis diskusijomis.



3

Skirsnis

Intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas

230 straipsnis

Bendrosios prievolės

1.  
Abi Šalys patvirtina savo įsipareigojimus pagal TRIPS sutartį, ypač jos III dalį, ir numato tolesnes papildomas priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus, kurių reikia intelektinės nuosavybės teisių vykdymui užtikrinti ( 37 ). Šios priemonės, procedūros ir teisių gynimo būdai yra sąžiningi ir teisingi ir nėra be reikalo sudėtingi ar brangūs, taip pat nėra nepagrįstai ribojami ar nepateisinamai vilkinami.
2.  
Šios priemonės ir teisių gynimo būdai yra veiksmingi, proporcingi bei atgrasomi ir taikomi taip, kad nebūtų sukuriamos kliūtys teisėtai prekybai ir kad būtų numatomos apsaugos priemonės prieš piktnaudžiavimą tomis priemonėmis ir teisių gynimo būdais.

231 straipsnis

Tinkami pareiškėjai

1.  

Šalys pripažįsta, kad teisė prašyti taikyti priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus, nurodytus šiame skirsnyje ir TRIPS sutarties III dalyje, suteikiama:

a) 

intelektinės nuosavybės teisių turėtojams pagal taikomų teisės aktų nuostatas;

b) 

visiems kitiems asmenims, kuriems leista naudotis tomis teisėmis, visų pirma licencijų turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikomų teisės aktų nuostatas;

c) 

profesionalioms teisių gynimo įstaigoms, kurios nuolat pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikomų teisės aktų nuostatas.

2.  
Šalys gali pripažinti, kad teisė prašyti taikyti priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus, nurodytus šiame skirsnyje ir TRIPS sutarties III dalyje, suteikiama intelektinės nuosavybės teisių kolektyvinio administravimo įstaigoms, kurios nuolat pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikomų teisės aktų nuostatas ir remiantis taikomų teisės aktų nuostatomis.



1

Poskirsnis

Civilinės priemonės, procedūros ir teisių gynimo būdai

232 straipsnis

Autorystės ar nuosavybės prielaida

Šalys pripažįsta, kad taikant šiame susitarime numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus:

a) 

tam, kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi ir turėtų teisę pradėti procedūras dėl pažeidimo, jei nėra priešingų įrodymų, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu nurodytas ant kūrinio;

b) 

šio straipsnio a punkto nuostata mutatis mutandis taikoma gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu.

233 straipsnis

Įrodymai

1.  
Jei šalis pateikė pagrįstai prieinamus įrodymus, kurių pakanka jos teiginiams paremti, ir pagrįsdama tuos teiginius nurodė įrodymus, kuriuos tvarko atsakovas, Šalių teisminės institucijos turi yra įgaliotos nurodyti atsakovui pateikti šiuos įrodymus, laikantis sąlygų, kuriomis užtikrinama konfidencialios informacijos apsauga.
2.  
Tomis pačios sąlygomis, jei intelektinės nuosavybės teisė pažeidžiama komerciniu mastu, Šalys imasi būtinų priemonių, kad kompetentingos teisminės institucijos galėtų, esant būtinybei ir gavusios prašymą, nurodyti joms pateikti bankininkystės, finansinius ar komercinius dokumentus, kuriuos tvarko atsakovas, laikantis konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų.

234 straipsnis

Įrodymų saugojimo priemonės

1.  
Šalys užtikrina, kad, dar prieš pradėdamos tirti bylos aplinkybes, kompetentingos teisminės institucijos, gavusios šalies prašymą, kuriame pateikti pagrįstai prieinami įrodymai, pagrindžiantys teiginius, kad intelektinės nuosavybės teisės buvo arba netrukus bus pažeistos, galėtų nurodyti imtis neatidėliotinų ir veiksmingų laikinųjų priemonių, kad laikantis konfidencialios informacijos apsaugos nuostatų būtų išsaugoti atitinkami įrodymai, susiję su įtariamu pažeidimu. Tokios priemonės gali būti: išsamus aprašymas imant mėginius arba jų neimant, arba prekių, pagamintų tariamai pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, ir tinkamais atvejais, jų gamybai ir (arba) platinimui reikalingų medžiagų ir priemonių bei susijusių dokumentų fizinis konfiskavimas. Tokių priemonių prireikus imamasi neišklausius kitos šalies, ypač jei uždelsus teisės turėtojui gali būti padaryta neatitaisoma žala arba jei yra akivaizdi rizika, kad įrodymai gali būti sunaikinti.
2.  
Jeigu pareiškėjas per pagrįstą laikotarpį neiškelia bylos, kurioje kompetentinga teisminė institucija priimama sprendimą dėl esmės, Šalys, atsakovo prašymu, užtikrina, kad įrodymų saugojimo priemonės atšaukiamos ar kitaip nustoja galioti, nedarant poveikio žalai, kurią gali būti prašoma atlyginti.

235 straipsnis

Teisė į informaciją

1.  

Šalys užtikrina, kad vykstant teismo procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, atsakydamos į pagrįstą ir proporcingą pareiškėjo prašymą, kompetentingos teisminės institucijos gali nurodyti, kad informaciją apie intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių ar paslaugų kilmę ir platinimo tinklus pateiktų pažeidėjas ir (arba) bet kuris kitas asmuo:

a) 

pas kurį aptikta komerciniams tikslams skirtų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

b) 

kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais naudojosi paslaugomis, sukurtomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;

c) 

kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais teikė paslaugas, naudotas vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;

arba

d) 

kurį šios dalies a, b ar c punktuose nurodytas asmuo nurodė esant susijusį su tokių prekių gamyba, perdirbimu ar platinimu arba tokių paslaugų teikimu.

2.  

Prireikus pateikiama ši šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija:

a) 

gamintojų, perdirbėjų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių prekių ar paslaugų savininkų ir numatytų didmenininkų ir mažmenininkų vardai, pavardės (pavadinimai) ir adresai;

b) 

informacija apie pagamintų, perdirbtų, pristatytų, gautų ar užsakytų prekių kiekį ir už atitinkamas prekes ar paslaugas gautą užmokestį.

3.  

Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio kitoms teisės aktų nuostatoms, pagal kurias:

a) 

teisių turėtojui suteikiama teisė gauti išsamesnę informaciją;

b) 

reglamentuojamas pagal šį straipsnį pateiktos informacijos naudojimas civiliniame ar baudžiamajame procese;

c) 

reglamentuojama atsakomybė už piktnaudžiavimą teise į informaciją;

d) 

suteikiama galimybė atsisakyti teikti informaciją, kuri priverstų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį prisipažinti dalyvavus arba, kad jo artimi giminaičiai dalyvavo veikloje, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arba

e) 

reglamentuojama informacijos šaltinių konfidencialumo apsauga arba asmens duomenų tvarkymas.

236 straipsnis

Laikinosios ir atsargumo priemonės

1.  
Šalys užtikrina, kad teisminės institucijos pareiškėjo prašymu galėtų priimti laikiną teismo draudimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią gresiančiam intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, arba laikinai uždrausti toliau vykdyti įtariamą teisės pažeidimą ir prireikus nustatyti nevienkartines baudas, jei tai numatyta vidaus teisės aktuose, arba, jei teisė toliau pažeidžiama, numatyti garantijas, kuriomis būtų užtikrinama kompensacija teisių turėtojui. Tokiomis pačiomis sąlygomis gali būti priimtas laikinas teismo draudimas tarpininkui, kurio paslaugomis trečioji šalis naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.
2.  
Laikinas teismo draudimas taip pat gali būti nustatytas siekiant konfiskuoti prekes, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, arba sustabdyti jų tiekimą, kad jos nepatektų į prekybos srautus ar jais nejudėtų.
3.  
Jei pažeidimas padarytas komerciniais tikslais, Šalys užtikrina, kad pareiškėjui įrodžius, jog susiklostė žalai atlyginti galimai nepalankios aplinkybės, teisminės institucijos galėtų nurodyti imtis atsargumo priemonių ir areštuoti įtariamo pažeidėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant banko sąskaitų ir kito turto įšaldymą. Todėl kompetentingos institucijos gali nurodyti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti joms tinkamas sąlygas susipažinti su atitinkama informacija.
4.  
Šalys užtikrina, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos laikinosios priemonės atitinkamais atvejais gali būti taikomos neišklausius atsakovo, visų pirma, kai dėl bet kokio delsimo būtų padaryta neatitaisoma žala teisių turėtojui. Tokiu atveju Šalims apie tai pranešama nedelsiant ir ne vėliau kaip įgyvendinus priemones. Peržiūra, įskaitant teisę būti išklausytam, taikoma atsakovo prašymu, siekiant per pagrįstos trukmės laikotarpį po pranešimo apie priemones nuspręsti, ar priemonės turėtų būti pakeistos, atšauktos ar patvirtintos.
5.  
Jeigu pareiškėjas per pagrįstos trukmės laikotarpį neiškelia bylos, kurioje kompetentinga teisminė institucija priimama sprendimą dėl esmės, Šalys užtikrina, kad šio straipsnio1, 2 ir 3 dalyse nurodytos laikinosios priemonės atsakovo prašymu būtų atšauktos arba kitaip nustotų galioti.
6.  
Kai laikinosios priemonės atšaukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl kokio nors pareiškėjo veiksmo ar neveikimo, arba jei vėliau paaiškėja, kad intelektinės nuosavybės teisės nebuvo pažeistos ar nebuvo grėsmės, kad jos bus pažeistos, teisminės institucijos yra įgaliotos nurodyti, kad atsakovo prašymu pareiškėjas atsakovui kompensuotų bet kokią šiomis priemonėmis sukeltą žalą.

237 straipsnis

Taisomosios priemonės

1.  
Šalys užtikrina, kad kompetentingos teisminės institucijos pareiškėjo prašymu ir nepažeisdamos teisių turėtojo, kurio teisės buvo pažeistos, teisės į žalos atlyginimą, ir be jokios kompensacijos galėtų nurodyti atšaukti, galutinai pašalinti iš prekybos srautų arba sunaikinti prekes, kuriomis, kaip nustatyta, pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Jei tinkama, kompetentingos teisminės institucijos taip pat gali nurodyti sunaikinti medžiagas ir priemones, iš esmės naudotas tokioms prekėms sukurti arba gaminti.
2.  
Teisminės institucijos nurodo, kad tos priemonės būtų taikomos pažeidėjo lėšomis, nebent dėl tam tikrų priežasčių nurodoma kitaip.

238 straipsnis

Draudimai

Šalys užtikrina, kad priėmus teismo sprendimą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, teisminės institucijos galėtų uždrausti pažeidėjui tęsti minėtas teises pažeidžiančią veiklą. Jei numatyta vidaus teisės aktais, nesilaikant draudimo prireikus skiriama nevienkartinė bauda, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis. Be to, Šalys užtikrina, kad teisių turėtojai turėtų galimybę prašyti teismo nustatyti draudimą tarpininkams, kurių paslaugomis trečioji šalis naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.

239 straipsnis

Alternatyvios priemonės

Šalys gali nustatyti, kad tinkamais atvejais ir asmens, kuriam turi būti taikomos šio susitarimo 237 ir (arba) 238 straipsniuose numatytos priemonės, prašymu kompetentingos teisminės institucijos gali nurodyti sumokėti nukentėjusiajai šaliai piniginę kompensaciją vietoje šio susitarimo 237 ir (arba) 238 straipsniuose numatytų priemonių, jei tas asmuo pažeidimą padarė netyčia ir ne dėl neatsargumo, jei atitinkamų priemonių taikymas padarytų jam neproporcingos žalos ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiajai šaliai yra pakankama.

240 straipsnis

Žala

1.  

Šalys užtikrina, kad nustatydamos žalą teisminės institucijos:

a) 

atsižvelgia į visus tinkamus aspektus, kaip antai neigiamas ekonomines pasekmes, įskaitant nukentėjusiosios šalies prarastą pelną, bet kokį pažeidėjo gautą nesąžiningą pelną ir tinkamais atvejais kitus, ne ekonominius veiksnius, kaip antai dėl pažeidimo padarytą moralinę žalą teisių turėtojui; arba

b) 

kita nei šios dalies a punkte numatyta galimybė - tinkamais atvejais gali nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tam tikrais veiksniais, pvz., bent autorinio atlyginimo ar honorarų suma ar mokesčiais, kuriuos būtų tekę sumokėti, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis.

2.  
Jei pažeidėjas nežinojo arba neturėjo pagrįstų priežasčių žinoti, kad vykdė teises pažeidžiančią veiklą, Šalys gali nustatyti, kad teisminės institucijos gali nurodyti kompensuoti negautą pelną arba atlyginti žalą, kuri gali būti nustatyta iš anksto.

241 straipsnis

Teismo išlaidos

Šalys užtikrina, kad pagrįstas ir proporcingas teismo išlaidas bei kitas išlaidas, kurias patiria laimėjusioji šalis, paprastai dengia pralaimėjusioji šalis, išskyrus jei tai prieštarautų teisingumo principui.

242 straipsnis

Teismo sprendimų skelbimas

Šalys užtikrina, kad pradėjus teismo procesą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, teisminės institucijos, gavusios pareiškėjo prašymą, galėtų nurodyti pažeidėjo lėšomis imtis atitinkamų priemonių su sprendimu susijusiai informacijai skleisti, įskaitant viso sprendimo ar jo dalių atskleidimą ir paskelbimą visuomenei. Šalys gali numatyti kitas papildomas viešinimo priemones, kurios yra tinkamos tam tikromis aplinkybėmis, įskaitant aiškiai pastebimą reklamą.

243 straipsnis

Administracinės procedūros

Tiek, kiek administracine tvarka išnagrinėjus bylos esmę galima nurodyti imtis civilinių teisės gynimo būdų, ta tvarka atitinka principus, iš esmės lygiaverčius susijusioms šio poskirsnio nuostatoms.



2

Poskirsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė

244 straipsnis

Tarpininkų paslaugų naudojimas

Abi Šalys pripažįsta, kad su pažeidimais susijusiai veiklai atlikti trečiosios šalys gali naudotis tarpininkų paslaugomis. Siekdamos užtikrinti laisvą informacijos paslaugų judėjimą ir tuo pačiu metu užtikrinti intelektinės nuosavybės teises skaitmeninėje aplinkoje, kiekviena Šalis numato šiame poskirsnyje nustatytas priemones, taikytinas tarpininkavimo paslaugų teikėjams. Šis poskirsnis taikomas tik atsakomybei, kuri gali kilti dėl pažeidimų intelektinės nuosavybės teisių, visų pirma autorių teisių, srityje ( 38 ).

245 straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė. Paprastas duomenų perdavimo kanalas

1.  

Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už perduodamą informaciją, jei teikėjas:

a) 

neinicijuoja perdavimo;

b) 

neparenka perduodamos informacijos gavėjo; ir

c) 

neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos.

2  
Perdavimo ir prieigos suteikimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, aprėpia automatinį, tarpinį ir trumpalaikį perduodamos informacijos saugojimą, jei tai daroma tik siekiant perduoti tą informaciją ryšių tinklu ir tik tuo atveju, kai informacija nėra saugoma ilgiau nei pagrįstai būtina jai perduoti.
3  
Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią.

246 straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė. Spartinimas

1  

Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu, Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už tos informacijos automatinį, tarpinį ir laikiną saugojimą, kuris atliekamas tik tam, kad kitiems paslaugų gavėjams, jų prašymu, informacija būtų perduota veiksmingiau, jei:

a) 

teikėjas nekeičia informacijos;

b) 

teikėjas laikosi prieigos prie informacijos sąlygų;

c) 

teikėjas laikosi informacijos atnaujinimo taisyklių, nurodytų pramonėje plačiai pripažintu ir naudojamu būdu;

d) 

teikėjas netrukdo teisėtai naudotis technologijomis, kurias pramonė plačiai pripažįsta ir naudoja duomenims apie informacijos naudojimą gauti; ir

e) 

teikėjas skubiai imasi priemonių, kad pašalintų jo saugomą informaciją arba panaikintų prieigą prie jos, sužinojęs, kad pradiniame perdavimo šaltinyje informacija iš tinklo pašalinta arba panaikinta prieiga prie jos, arba kad ją pašalinti arba panaikinti prieigą prie jos nurodė teismas arba administracinė institucija.

2.  
Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią.

247 straipsnis

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė. Priegloba

1.  

Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos saugojimas, Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už paslaugų gavėjo prašymu saugomą informaciją, jei:

a) 

teikėjas neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją, o, kalbant apie reikalavimus atlyginti žalą, nežino apie faktus ar aplinkybes, iš kurių matyti, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija, arba

b) 

teikėjas, gavęs tokių žinių ar apie tai kitaip sužinojęs, nedelsdamas pašalina tą informaciją arba panaikina prieigą prie tos informacijos.

2.  
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, kai paslaugų gavėjas veikia teikėjo įgaliotas arba jo kontroliuojamas.
3.  
Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis Šalių teisinėmis sistemomis reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią, juo taip pat nedaromas poveikis Šalių galimybei nustatyti procedūras, kurios taikomos informacijos pašalinimui ar prieigos panaikinimui.

248 straipsnis

Bendrosios stebėsenos prievolės nebuvimas

1.  
Šalys šio susitarimo 245, 246 ir 247 straipsniuose nurodytiems paslaugų teikėjams nenustato nei bendrosios prievolės stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendrosios prievolės aktyviai domėtis neteisėtą veiklą rodančiais faktais ar aplinkybėmis.
2.  
Šalys informacinės visuomenės paslaugų teikėjams gali nustatyti prievoles nedelsiant pranešti kompetentingoms valdžios institucijoms apie vykdomą tariamą neteisėtą veiklą arba jų paslaugų gavėjų pateiktą informaciją arba kompetentingų institucijų prašymu joms pranešti apie informaciją, iš kurios galima nustatyti jų paslaugų gavėjus, su kuriais sudaryti saugojimo susitarimai.

249 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis

Ukraina visiškai įgyvendina šiame poskirsnyje nustatytas prievoles per 18 mėnesių nuo šio susitarimo įsigaliojimo.



3

Poskirsnis

Kitos nuostatos

250 straipsnis

Pasienyje taikomos priemonės

1.  

Šioje nuostatoje „prekės, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės“ yra:

a) 

suklastotos prekės, būtent:

i) 

prekės, įskaitant jų pakuotes, be leidimo pažymėtos prekių ženklu, tapačiu prekių ženklui, tinkamai užregistruotam tokios pat rūšies prekėms, arba prekių ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo užregistruoto prekių ženklo ir kuris dėl to pažeidžia prekių ženklo savininko teises;

ii) 

bet koks prekių ženklo simbolis (logotipas, etiketė, lipdukas, brošiūra, naudojimo instrukcija ar garantijos dokumentas), netgi jeigu pateikiamas atskirai, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir i papunktyje nurodytos prekės;

iii) 

pakuotės, ant kurių yra suklastotų prekių ženklai, pateikiamos atskirai, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir i papunktyje nurodytos prekės;

b) 

piratinės prekės – prekių kopijos arba prekės, kurių sudėtyje yra prekių kopijos, pagamintos be autorių teisių, gretutinių teisių ar dizaino teisių turėtojo ar jo deramai įgalioto gamybos šalyje asmens sutikimo, nesvarbu ar tos teisės registruotos ar neregistruotos pagal vidaus teisę;

c) 

prekės, kurios pagal Šalies, kurios muitinei pateiktas prašymas taikyti muitinės priežiūros priemones, teisės aktus pažeidžia:

i) 

patentą;

ii) 

papildomos apsaugos liudijimą;

iii) 

augalų veislių teisinę apsaugą;

iv) 

dizainą;

v) 

geografinę nuorodą.

2.  
Jei šiame poskirsnyje nenumatyta kitaip, Šalys nustato tvarką ( 39 ), pagal kurią teisių turėtojas, turėdamas pagrįstų priežasčių įtarti, kad prekės, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, yra importuojamos, eksportuojamos, reeksportuojamos, atvežamos į muitinės zoną ar iš jos išvežamos, joms taikoma sąlyginio neapmokestinimo procedūra, jos įvežamos į laisvąją zoną arba padedamos į laisvąjį sandėlį, gali pateikti kompetentingoms administracinėms ar teisminėms institucijoms rašytinį prašymą, kad muitinės sustabdytų tokių prekių išleidimą į laisvą apyvartą arba tokias prekes areštuotų.
3.  
Šalys nustato, kad jei vykdydamos veiklą muitinės, prieš teisių turėtojui pateikiant paraišką arba ją patenkinus, turi pakankamai priežasčių įtarti, kad prekėmis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, jos gali sustabdyti prekių išleidimą arba sulaikyti prekes, kad teisių turėtojas galėtų pateikti paraišką imtis priemonių pagal pirmesnę dalį.
4.  
Visos pagal TRIPS sutarties III dalies 4 skirsnį nustatytos su importuotoju susijusios teisės ar pareigos taip pat taikomos prekių eksportuotojui arba jų turėtojui.
5.  
Šalys bendradarbiauja, siekdamos teikti techninę pagalbą ir stiprinti gebėjimus, kad būtų įgyvendinamas šis straipsnis.
6.  
Ukraina visiškai įgyvendina šiame straipsnyje nustatytą prievolę per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

251 straipsnis

Elgesio kodeksai ir bendradarbiavimas teismo medicinos srityje

Šalys skatina:

a) 

profesines sąjungas arba profesines asociacijas ar organizacijas kurti elgesio kodeksus, kurių tikslas – padėti užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymą;

b) 

teikti Šalių kompetentingoms institucijoms elgesio kodeksų projektus ir visus tokių elgesio kodeksų taikymo vertinimus.

252 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.  
Šalys susitaria bendradarbiauti, remdamos pagal šį straipsnį prisiimtų įsipareigojimų ir nustatytų prievolių įgyvendinimą.
2.  

Atsižvelgiant į šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) nuostatas ir vadovaujantis VI antraštinės dalies (Finansinis bendradarbiavimas ir nuostatos dėl kovos su sukčiavimu) nuostatomis bendradarbiaujama, be kita ko, šiose srityse (bet neišimtinai):

a) 

keitimosi informacija apie teisinę sistemą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis apsaugos ir vykdymo užtikrinimo taisyklėmis; keitimosi ES Šalies ir Ukrainos patirtimi, susijusia su teisėkūros pažanga;

b) 

keitimosi ES Šalies ir Ukrainos patirtimi, susijusia su intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimu;

c) 

keitimosi patirtimi, susijusia su ES Šalies ir Ukrainos muitinės, policijos, administracinių ir teisminių institucijų atliekamu vykdymo užtikrinimu centriniu ir žemesniu lygiu; koordinavimo, siekiant užkirsti kelią suklastotų prekių eksportui, įskaitant veiksmų koordinavimą su kitomis šalimis;

d) 

gebėjimų stiprinimo; darbuotojų mainų ir mokymo;

e) 

informacijos apie intelektinės nuosavybės teises platinimo ir sklaidos, inter alia, verslo sluoksniuose ir pilietinei visuomenei; vartotojų ir teisių turėtojų informuotumo didinimo;

f) 

institucijų, pvz., intelektinės nuosavybės tarnybų, bendradarbiavimo stiprinimo;

g) 

aktyvaus visuomenės informuotumo ir išsilavinimo intelektinės nuosavybės teisių politikos klausimais skatinimo: veiksmingų strategijų rengimo, siekiant nustatyti pagrindines tikslines grupes ir sukurti ryšių programas, kad vartotojai ir žiniasklaida būtų geriau informuoti apie intelektinės nuosavybės pažeidimų poveikį, įskaitant grėsmę sveikatai ir saugai ir ryšį su organizuotu nusikalstamumu.

3.  
Nedarydamos poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims ir jas papildydamos Šalys susitaria palaikyti veiksmingą dialogą intelektinės nuosavybės klausimais (toliau – dialogas IN klausimais) ir jo rezultatus perduoti Prekybos komitetui, siekdamos nagrinėti temas, susijusias su šiam skyriui priskiriamų intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir jų gynimu, ir visas kitas susijusias temas.



10

SKYRIUS

Konkurencija



1

Skirsnis

Antimonopolinė ir susijungimų politika

253 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. 

konkurencijos institucija:

a) 

ES Šaliai – Europos Komisija; ir

b) 

Ukrainai – Ukrainos antimonopolinis komitetas.

2. 

konkurencijos teisės aktai:

a) 

ES Šaliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 ir 106 straipsniai, 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimo reglamentas) ir atitinkami jų įgyvendinimo reglamentai bei pakeitimai;

b) 

Ukrainai – 2001 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. 2210-III ir jo įgyvendinimo teisės aktai bei pakeitimai. Esant prieštaravimui tarp įstatymo Nr. 2210-III nuostatų ir kitos esminės su konkurencija susijusios nuostatos, Ukraina užtikrina, kad sprendžiant prieštaravimą viršenybę turi įstatymo Nr. 2210-III nuostatos; taip pat

c) 

visų pirmiau nurodytų dokumentų pakeitimai, kurie gali būti padaryti po šio susitarimo įsigaliojimo.

3. 

Šiame skirsnyje vartojami terminai toliau paaiškinami XXIII priede.

254 straipsnis

Principai

Šalys pripažįsta, kad jų prekybos santykiams svarbi laisva ir neiškraipyta konkurencija. Šalys pripažįsta, kad antikonkurencinė verslo praktika ir sandoriai gali iškreipti tinkamą rinkų veikimą ir apskritai mažinti prekybos liberalizavimo teikiamą naudą. Todėl jos susitaria, kad toliau išvardyti konkurenciją ribojantys veiksmai ir sandoriai, kaip nurodyta jų atitinkamuose konkurencijos teisės aktuose, yra nesuderinami su šiuo susitarimu, jei jie gali turėti poveikio Šalių tarpusavio prekybai:

a) 

įmonių asociacijų susitarimai, suderinti veiksmai ir sprendimai, kurių tikslas arba rezultatas – konkurencijos trukdymas, ribojimas, iškraipymas ir esminis sumažinimas bet kurios Šalies teritorijoje;

b) 

įmonės ar įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bet kurios Šalies teritorijoje arba

c) 

įmonių koncentracijos, kurios lemia monopolizaciją arba iš esmės apriboja konkurenciją rinkoje bet kurios Šalies teritorijoje.

255 straipsnis

Įgyvendinimas

1.  
ES Šalis ir Ukraina toliau taiko konkurencijos teisės aktus, kuriais veiksmingai sprendžiamas 254 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytų veiksmų ir sandorių klausimas.
2.  
Šalys užtikrina, kad veiktų institucijos, atsakingos už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų konkurencijos teisės aktų veiksmingą įgyvendinimą, ir kad jos būtų tinkamai tam aprūpintos.
3.  

Šalys pripažįsta, kad jų atitinkami konkurencijos teisės aktai turi būti taikomi skaidriai, laiku ir nediskriminuojamai, laikantis proceso sąžiningumo principų ir gerbiant teises į gynybą. Kiekviena Šalis pirmiausia užtikrina, kad:

a) 

prieš skirdama sankciją ar taisomąją priemonę bet kuriam fiziniam ar judriniam asmeniui už konkurencijos teisės pažeidimą ir pranešusi atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui savo preliminaras išvadas dėl pažeidimo buvimo, bet kurios Šalies konkurencijos institucija suteiktų tam asmeniui teisę būti išklausytam ir per pagrįstos trukmės laikotarpį pateikti įrodymus, kurie turėtų būti apibrėžti atitinkamuose Šalių konkurencijos teisės aktuose, ir

b) 

teismas arba kitas nepriklausomas tribunolas, įsteigtas pagal Šalies teisės aktus, skirtų arba asmens prašymu peržiūrėtų bet kokią tokią sankciją ar taisomąją priemonę.

4.  
Šalies prašymu kiekviena Šalis kitai Šaliai pateikia viešą informaciją apie konkurencijos teisės aktų įgyvendinimo veiksmus ir teisės aktus, susijusius su šiame skirsnyje numatytomis prievolėmis.
5.  
Konkurencijos institucija priima ir skelbia dokumentą, kuriame paaiškinami principai, naudojami nustatant bet kurias pinigines sankcijas už konkurencijos teisės aktų pažeidimus.
6.  
Konkurencijos institucija priima ir skelbia dokumentą, kuriame paaiškinami principai, naudojami vertinant horizontaliuosius susijungimus.

256 straipsnis

Teisės derinimas ir vykdymo užtikrinimo praktika

Ukraina derina konkurencijos teisės aktus ir vykdymo užtikrinimo praktiką su toliau nurodyta ES acquis:

1. 

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo.

Tvarkaraštis. Reglamento 30 straipsnis įgyvendinamas per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.

2. 

2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas).

Tvarkaraštis. Reglamento 1 straipsnis ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalys įgyvendinami per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.

20 straipsnis įgyvendinamas per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.

3. 

2010 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims.

Tvarkaraštis. Reglamento 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 straipsniai įgyvendinami per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.

4. 

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 772/2004 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo technologijų perdavimo susitarimų kategorijoms.

Tvarkaraštis. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniai įgyvendinami per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.

257 straipsnis

Viešosios įmonės ir įmonės, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės

1.  

Dėl viešųjų įmonių ir įmonių, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės:

a) 

nė viena Šalis nepriima arba nepalieka galioti priemonių, prieštaraujančių šio susitarimo 254 straipsnyje ir 258 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams; ir

b) 

Šalys užtikrina, kad tokioms įmonėms būtų taikomi šio susitarimo 253 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkurencijos teisės aktai,

jei taikant pirmiau nurodytus konkurencijos teisės aktus ir principus nekliudoma nei teisiškai, nei faktiškai atlikti konkrečių atitinkamoms įmonėms skirtų užduočių.

2.  
Nė viena pirmesnės dalies nuostata nėra aiškinama taip, kad ja būtų užkertamas kelias Šaliai steigti ar turėti viešąją įmonę, suteikti įmonėms specialiąsias ar išimtines teises ar tokias teises toliau taikyti.

258 straipsnis

Valstybės monopolija

1.  
Kiekviena Šalis per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo koreguoja komercinio pobūdžio valstybės monopolijas, kad užtikrintų, jog nėra jokių diskriminacinių priemonių, susijusių su sąlygomis, kuriomis Šalių fiziniai ir juridiniai asmenys įsigyja ir parduoda prekes.
2.  
Nė viena šio straipsnio nuostata nedaromas poveikis Šalių teisėms ir prievolėms, nustatytoms šio susitarimo IV antraštinės dalies 8 skyriuje „Viešieji pirkimai“.
3.  
Nė viena 1 dalies nuostata nėra aiškinama taip, kad ja būtų užkertamas kelias Šaliai steigti ar turėti valstybės monopoliją.

259 straipsnis

Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje

1.  
Šalys pripažįsta jų atitinkamų konkurencijos institucijų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo svarbą, kad būtų toliau stiprinamas veiksmingas konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimas ir įgyvendinami šio susitarimo tikslai, skatinant konkurenciją ir mažinant antikonkurencinės verslo praktikos ar antikonkurencinių sandorių mastą.
2.  
Todėl Šalies konkurencijos institucija gali pranešti kitos Šalies konkurencijos institucijai norą bendradarbiauti vykdymo užtikrinimo srityje. Taip bendradarbiaujant Šalims netrukdoma priimti savarankiškus sprendimus.
3.  
Siekdamos padėti veiksmingai taikyti atitinkamus konkurencijos teisės aktus Šalių konkurencijos institucijos gali keistis informacija, įskaitant informaciją apie teisės aktus ir vykdymo užtikrinimo veiksmus, paisydamos atitinkamų savo teisės aktų nustatytų ribų ir atsižvelgdamos į savo esminius interesus.

260 straipsnis

Konsultacijos

1.  
Kiekviena Šalis kitos Šalies prašymu pradeda konsultacijas dėl kitos Šalies pateiktų nusiskundimų, siekdama stiprinti tarpusavio supratimą arba spręsti konkrečius klausimus, kurie kyla taikant šį skirsnį. Prašančioji Šalis nurodo, kokį poveikį konkretus klausimas daro Šalių tarpusavio prekybai.
2.  
Bet kurios Šalies prašymu Šalys nedelsdamos aptaria visus klausimus, kurie kyla aiškinant arba taikant šį skirsnį.
3.  
Kad būtų lengviau aptarti konsultacijoms skirtą klausimą, kiekviena Šalis stengiasi pateikti kitai Šaliai svarbią nekonfidencialią informaciją, paisydama atitinkamų savo teisės aktų nustatytų ribų ir atsižvelgdama į savo esminius interesus.

261 straipsnis

Su šiuo skirsniu, išskyrus šio susitarimo 256 straipsnį, susijusiems klausimams Šalys negali taikyti ginčų sprendimo procedūros pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies 14 skyrių (Ginčų sprendimas).



2

Skirsnis

Valstybės pagalba

262 straipsnis

Bendrieji principai

1.  
Bet kokia Ukrainos ar Europos Sąjungos valstybės narės pasitelkiant valstybės išteklius suteikta pagalba, kuria palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija, yra nesuderinama su tinkamu šio susitarimo funkcionavimu, jeigu ji daro poveikį Šalių tarpusavio prekybai.
2.  

Tačiau toliau nurodyta pagalba yra suderinama su tinkamu šio susitarimo funkcionavimu:

a) 

socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės;

b) 

pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti.

3.  

Be to, toliau nurodyta pagalba gali būti laikoma suderinama su tinkamu šio susitarimo funkcionavimu:

a) 

pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti;

b) 

pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti ( 40 ) arba kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės arba Ukrainos dideliems ekonomikos sutrikimams atitaisyti;

c) 

pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji prekybos sąlygų nepaveikia taip, kad prieštarautų Šalių interesams;

d) 

pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų nepaveikia taip, kad prieštarautų Šalių interesams;

e) 

pagalba, skirta tikslams, kurie numatyti pagal ES horizontaliuosius bendrosios išimties reglamentus ir horizontaliąsias bei sektorių valstybės pagalbos taisykles, ir suteikta pagal juose nustatytas sąlygas;

f) 

pagalba investicijoms, kuria siekiama laikytis šio susitarimo V antraštinės dalies 6 skyriaus (Aplinka) XXIX priede išvardytų ES direktyvų privalomų standartų per jose nustatytą įgyvendinimo laikotarpį ir kuri yra susijusi su įrenginių ir įrangos pritaikymu siekiant laikytis naujų reikalavimų, gali būti leidžiama iki 40 proc. bendrųjų tinkamų finansuotų sąnaudų.

4.  
Įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms taikomos šiame skirsnyje nustatytos taisyklės, jeigu taikant šias taisykles nei teisiškai, nei faktiškai nekliudoma atlikti konkrečių joms skirtų užduočių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Šalių interesams.

Šiame skirsnyje vartojami terminai toliau paaiškinami XXIII priede.

263 straipsnis

Skaidrumas

1.  
Kiekviena Šalis užtikrina skaidrumą valstybės pagalbos teikimo srityje. Dėl to kiekviena Šalis kasmet praneša kitai Šaliai apie valstybės pagalbos, kuri gali turėti poveikio Šalių tarpusavio prekybai, bendrą sumą, rūšis ir paskirstymą sektoriams. Tokiuose pranešimuose turėtų būti nurodyta informacija apie pagalbos tikslą, formą, sumą arba biudžetą, pagalbą teikiančią instituciją ir, jei įmanoma, pagalbos gavėją. Taikant šį straipsnį nereikia pranešti apie pagalbą, kuri per trejų metų laikotarpį neviršija 200 000  EUR ribos įmonei. Laikoma, kad toks pranešimas pateiktas, jei iki kitų kalendorinių metų gruodžio 31 d. jis nusiunčiamas kitai Šaliai arba paskelbiamas viešoje interneto svetainėje.
2.  
Šalies prašymu kita Šalis pateikia išsamesnę informaciją apie visas valstybės pagalbos schemas ir konkrečius individualius valstybės pagalbos atvejus, darančius poveikį Šalių tarpusavio prekybai. Šalys keičiasi šia informacija, atsižvelgdamos į profesinio ir verslo konfidencialumo reikalavimais nustatytus apribojimus.
3.  

Šalys užtikrina, kad valdžios institucijų ir valstybinių įmonių finansiniai santykiai būtų skaidrūs, kad būtų aišku:

a) 

kokias viešąsias lėšas valdžios institucijos tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., per tarpines valstybines įmones ar finansų įstaigas) skiria atitinkamoms viešosioms įmonėms;

b) 

kaip faktiškai panaudojamos šios viešosios lėšos.

4.  

Be to, Šalys užtikrina, kad atskirose sąskaitose būtų teisingai parodyta bet kurios įmonės, kuriai Ukraina arba Europos Sąjungos valstybės narės suteikė specialiąją arba išimtinę teisę arba kuriai patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą ir kuri gauna bet kokios formos kompensaciją už tokią paslaugą, finansinė ir organizacinė struktūra, kad būtų aiškūs:

a) 

išlaidos ir pajamos, susijusios viena vertus su visais produktais ir paslaugomis, kurių atžvilgiu įmonei suteikta specialioji arba išimtinė teisė, arba visos įmonei patikėtos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, ir kita vertus kiekvienas kitas atskiras produktas arba paslauga, su kuriuo yra susijusi įmonės veikla;

b) 

išlaidų ir pajamų priskyrimo įvairioms veiklos rūšims išsamūs metodai. Šie metodai taikomi vadovaujantis priežastingumo, objektyvumo, skaidrumo ir nuoseklumo apskaitos principais pagal tarptautiniu mastu pripažintus apskaitos metodus, pavyzdžiui, veikla pagrįstų išlaidų metodą, ir yra grindžiami patikrintais duomenimis.

5.  
Kiekviena Šalis per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo užtikrina, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos.

264 straipsnis

Aiškinimas

Šalys susitaria taikyti šio susitarimo 262 straipsnį, 263 straipsnio 3 dalį arba 263 straipsnio 4 dalį, aiškinimui naudodamos kriterijus, nustatytus taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106, 107 ir 93 straipsnius, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir atitinkamus antrinius teisės aktus, programas, gaires ir kitus Europos Sąjungoje galiojančius administracinius aktus.

265 straipsnis

Ryšys su PPO

Šiomis nuostatomis nedaromas poveikis Šalių teisei vadovaujantis atitinkamomis PPO nuostatomis taikyti prekybos teisių gynimo priemones arba kitą atitinkamą procedūrą dėl subsidijos arba pradėti ginčų sprendimo procedūrą.

266 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skirsnio nuostatos taikomos šio susitarimo IV antraštinės dalies 6 skyriaus (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba) XVI priede išvardytoms prekėms ir paslaugoms, laikantis bendro sprendimo dėl patekimo į rinką, išskyrus subsidijas produktams, kuriems taikomas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 1 priedas, ir kitas subsidijas, kurioms taikomas Susitarimas dėl žemės ūkio.

267 straipsnis

Valstybės pagalbos kontrolės vidaus sistema

Siekdama laikytis šio susitarimo 262–266 straipsniuose nustatytų prievolių:

1. 

Ukraina per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo visų pirma priima nacionalinės teisės aktus dėl valstybės pagalbos ir įsteigia nepriklausomai veikiančią instituciją, kuriai suteikiami šio susitarimo 262 straipsniui visiškai įgyvendinti būtini įgaliojimai. Ši institucija, inter alia, turi įgaliojimus tvirtinti valstybės pagalbos schemas ir individualios pagalbos subsidijas pagal šio susitarimo 262 ir 264 straipsniuose nurodytus kriterijus ir įgaliojimus reikalauti grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą. Bet kuri nauja Ukrainoje suteikta pagalba per vienus metus nuo institucijos įsteigimo datos turi atitikti šio susitarimo 262 ir 264 straipsnių nuostatas.

2. 

Prieš įsteigdama 1 dalyje nurodytą instituciją Ukraina per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudaro išsamų valstybės pagalbos schemų registrą ir ne vėliau kaip per septynerius metus po šio susitarimo įsigaliojimo tas pagalbos schemas suderina su šio susitarimo 262 ir 264 straipsniuose nurodytais kriterijais.

3. 
a) 

Taikydamos šio susitarimo 262 straipsnį Šalys pripažįsta, kad per pirmus penkerius metus po šio susitarimo įsigaliojimo bet kokia Ukrainos suteikta valstybės pagalba yra vertinama atsižvelgiant į tai, kad Ukraina laikoma regionu, identišku Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytiems Europos Sąjungos regionams.

b) 

Per ketverius metus po šio susitarimo įsigaliojimo Ukraina teikia Europos Komisijai NUTS II lygiu suderintus BVP vienam gyventojui duomenis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija ir Europos Komisija kartu vertina, ar Ukrainos regionai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus ir didžiausią jiems skiriamos pagalbos intensyvumą, siekdamos sudaryti regioninės pagalbos žemėlapį pagal atitinkamas ES gaires.



11

SKYRIUS

Su prekyba susiję energetikos klausimai

268 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje ir nedarant poveikio šio susitarimo IV antraštinės dalies 5 skyriaus (Muitinė ir prekybos lengvinimas) nuostatoms:

1

energetikos prekės – gamtinės dujos (SS kodas 27.11), elektros energija (SS kodas 27.16) ir žalia nafta (SS kodas 27.09);

2.

pastovioji infrastruktūra – bet koks perdavimo ar skirstymo tinklas, suskystintų gamtinių dujų įrenginys ir saugykla, kaip apibrėžta 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2003/54/EB) ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2003/55/EB);

3.

tranzitas – energetikos prekių tranzitas naudojantis pastoviąja infrastruktūra arba naftos vamzdynu, kaip aprašyta šio susitarimo IV antraštinės dalies 5 skyriuje (Muitinė ir prekybos lengvinimas);

4.

transportavimas – perdavimas ir skirstymas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/54/EB ir Direktyvoje 2003/55/EB, ir naftos gabenimas arba perdavimas vamzdynais;

5.

nesankcionuotas pasisavinimas – bet kokia veikla, susijusi su neteisėtu energetikos prekių pasisavinimu iš pastoviosios infrastruktūros.

269 straipsnis

Vidaus reguliuojamos kainos

1.  
Dujų ir elektros tiekimo pramonės vartotojams kainos nustatomos tik pagal pasiūlą ir paklausą.
2.  
Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų Šalys gali dėl visuotinių ekonominių interesų ( 41 ) nustatyti įmonėms prievolę, susijusią su dujų ir elektros tiekimo kaina (toliau – reguliuojama kaina).
3.  
Šalys užtikrina, kad ši prievolė būtų aiškiai apibrėžta, skaidri, proporcinga, nediskriminacinė, patikrinama ir ribotos trukmės. Taikydamos šią prievolę Šalys taip pat užtikrina vienodas galimybes kitoms įmonėms pasiekti vartotojus.
4.  
Kai dujų ir elektros pardavimo vidaus rinkoje kaina reguliuojama, atitinkama Šalis užtikrina, kad reguliuojamos kainos apskaičiavimo metodika būtų paskelbta prieš įsigaliojant reguliuojamai kainai.

270 straipsnis

Dvigubos kainodaros draudimas

1.  
Nepažeisdamos galimybės nustatyti vidaus reguliuojamų kainų pagal šio susitarimo 269 straipsnio 2 ir 3 dalis, nei kuri nors Šalis, nei jos reguliavimo institucija nepriima ar toliau netaiko priemonės, lemiančios didesnę energetikos prekių eksporto į kitą Šalį kainą, palyginti su kaina, taikoma toms pačioms prekėms, kai jos skirtos vidaus vartojimui.
2.  
Eksportuojanti Šalis kitos Šalies prašymu pateikia įrodymus, kad skirtinga tų pačių energetikos prekių, parduodamų vidaus rinkoje ir skirtų eksportui, kaina atsirado ne dėl priemonės, kuri draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį.

271 straipsnis

Muitai ir kiekybiniai apribojimai

1.  
Šalims draudžiama taikyti abipusius energetikos prekių importo ir eksporto muitus bei kiekybinius apribojimus ir kitas lygiavertį poveikį turinčias priemones. Šis draudimas galioja ir fiskalinio pobūdžio muitams.
2.  
1 dalimi neužkertamas kelias taikyti kiekybinius apribojimus arba lygiavertį poveikį turinčias priemones, jei jos pateisinamos dėl viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos arba dėl pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos. Tačiau tokie apribojimai ar priemonės nėra savavališkos Šalių tarpusavio prekybos diskriminacijos arba užslėpto jos apribojimo būdas.

272 straipsnis

Tranzitas

Šalys imasi būtinų priemonių, kad palengvintų tranzitą, laikydamosi tranzito laisvės principo, ir pagal 1994 m. GATT V.2, V.4 ir V.5 straipsnius bei 1994 m. Energetikos chartijos sutarties 7.1 ir 7.3 straipsnius, kurie yra įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.

273 straipsnis

Transportavimas

Dėl elektros ir dujų transportavimo, visų pirma dėl trečiosios šalies prieigos prie pastoviosios infrastruktūros Šalys pritaiko savo teisės aktus kaip nurodyta šio susitarimo XXVII priede ir 2005 m. Energijos bendrijos sutartyje, siekdamos užtikrinti, kad tarifai, skelbiami prieš jiems įsigaliojant, pajėgumų paskirstymo procedūros ir visos kitos sąlygos būtų objektyvūs, pagrįsti, skaidrūs ir nediskriminaciniai dėl elektros ar dujų kilmės, nuosavybės ar paskirties.

274 straipsnis

Bendradarbiavimas infrastruktūros srityje

Šalys siekia palengvinti naudojimąsi dujų perdavimo infrastruktūra ir dujų saugyklomis ir atitinkamai tarpusavyje konsultuojasi arba derina veiksmus dėl infrastruktūros plėtros. Šalys bendradarbiauja, spręsdamos klausimus, susijusius su prekyba gamtinėmis dujomis ir tiekimo darnumu bei saugumu.

Siekdama labiau integruoti energetikos prekių rinkas, kiekviena Šalis, rengdama politikos dokumentus dėl paklausos ir pasiūlos scenarijų, tinklų sujungimo, energetikos strategijų ir infrastruktūros plėtros planų, atsižvelgia į kitos Šalies energetikos tinklus ir pajėgumus.

275 straipsnis

Nesankcionuotas energetikos prekių pasisavinimas

Kiekviena Šalis imasi visų būtinų priemonių, kad uždraustų per jos teritoriją vežamų ar tranzitu gabenamų energetikos prekių nesankcionuotą pasisavinimą ir spręstų šį klausimą.

276 straipsnis

Nutrūkimas

1.  

Kiekviena Šalis užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai imtųsi būtinų priemonių, kad:

a) 

kuo labiau sumažintų atsitiktinio tranzito ar transportavimo nutrūkimo, sumažėjimo ar sustojimo riziką;

b) 

nedelsdami atstatytų įprastą atsitiktinai nutrūkusį, sumažėjusį ar sustojusį tranzitą ar transportavimą.

2.  
Šalis, per kurios teritoriją vežamos tranzitu ar transportuojamos energetikos prekės, kilus ginčui dėl bet kokio klausimo, susijusio su Šalimis arba vienu ar daugiau subjektų, priklausančių vienos iš Šalių kontrolei ar jurisdikcijai, nenutraukia arba nesumažina vykdomo energetikos prekių transportavimo arba tranzito, neleidžia bet kuriam subjektui, priklausančiam jos kontrolei ar jurisdikcijai, įskaitant valstybines prekybos įmones, nutraukti ar sumažinti vykdomą energetikos prekių transportavimą arba tranzitą arba nenurodo bet kuriam jos jurisdikcijai priklausančiam subjektui nutraukti arba sumažinti vykdomą energetikos prekių transportavimą arba tranzitą, išskyrus atvejus, kai tai konkrečiai numatyta sutartyje ar kitame susitarime, kuris taikomas tam tranzitui arba transportavimui iki ginčų sprendimo procedūros pabaigos pagal atitinkamą sutartį.
3.  
Šalys susitaria, kad Šalis nelaikoma atsakinga už nutraukimą ar sumažinimą pagal šį straipsnį, jeigu ta Šalis dėl veiksmų, priskirtinų trečiajai šaliai ar trečiosios šalies kontrolei ar jurisdikcijai priklausančiam subjektui, negali tiekti, vežti tranzitu arba transportuoti energetikos prekių.

277 straipsnis

Elektros ir dujų reguliavimo institucija

1.  
Reguliavimo institucija yra teisiškai atskiriama ir funkciškai nepriklausoma nuo bet kurio viešojo ar privačiojo subjekto ir turi pakankamai galių veiksmingai konkurencijai ir rinkos veikimui užtikrinti.
2.  
Reguliavimo institucijos sprendimai ir jos taikomos procedūros nešališkos visų rinkos dalyvių atžvilgiu.
3.  
Su reguliavimo institucijos sprendimu susijęs operatorius turi teisę pateikti apeliaciją dėl tokio sprendimo apeliacinei įstaigai, kuri yra nepriklausoma nuo susijusių šalių. Jei apeliacinė įstaiga nėra teisminio pobūdžio, visuomet raštu pateikiami jos sprendimo motyvai ir jos sprendimus peržiūri nešališka ir nepriklausoma teisminė institucija. Veiksmingai užtikrinamas apeliacinių įstaigų priimtų sprendimų vykdymas.

278 straipsnis

Ryšys su Energijos bendrijos sutartimi

1.  
Kilus konfliktui tarp šio skirsnio nuostatų ir 2005 m. Energijos bendrijos sutarties nuostatų arba ES teisės aktų, taikomų pagal 2005 m. Energijos bendrijos sutartį, nuostatų, viršenybę turi 2005 m. Energijos bendrijos sutarties nuostatos arba atitinkamų ES teisės aktų, taikomų pagal 2005 m. Energijos bendrijos sutartį, nuostatos.
2.  
Įgyvendinant šį skirsnį pirmenybė teikiama teisės aktų arba kitų aktų, derančių su 2005 m. Energijos bendrijos sutartimi arba pagrįstų teisės aktais, taikomais šiame sektoriuje ES, priėmimui. Kilus ginčui dėl šio skirsnio laikoma, kad šiuos kriterijus atitinkantys teisės aktai ar kiti aktai dera su šiuo skirsniu. Vertinant, ar teisės aktai ar kiti aktai atitinka šiuos kriterijus, atsižvelgiama į bet kurį susijusį pagal 2005 m. Energijos bendrijos sutarties 91 straipsnį priimtą sprendimą.
3.  
Nė viena Šalis nesinaudoja šio susitarimo ginčų sprendimo nuostatomis, kad pareikštų įtarimą dėl Energijos bendrijos sutarties nuostatų pažeidimo.

279 straipsnis

Angliavandenilių žvalgymo, paieškos ir gavybos galimybės ir šios veiklos vykdymas

1.  
Kiekviena Šalis ( 42 ) pagal tarptautinę teisę, įskaitant 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, turi visišką suverenitetą dėl angliavandenilių išteklių, esančių jos teritorijoje ir salynų bei teritoriniuose vandenyse, taip pat suverenias teises angliavandenilių išteklių, esančių jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir žemyniniame šelfe, paieškos ir eksploatavimo tikslais.
2.  
Kiekviena Šalis išlaiko teisę nustatyti sritis savo teritorijoje, taip pat savo salynų bei teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir žemyniniame šelfe, kuriose galima vykdyti angliavandenilių žvalgymo, paieškos ir gavybos veiklą.
3.  
Kai tokioje srityje leidžiama vykdyti šią veiklą, kiekviena Šalis užtikrina, kad subjektams būtų taikomos vienodos sąlygos dėl galimybių vykdyti šią veiklą ir jos vykdymo.
4.  
Kiekviena Šalis gali reikalauti subjekto, kuriam suteiktas leidimas vykdyti angliavandenilių žvalgymo, paieškos ir gavybos veiklą, sumokėti finansinį įnašą arba įnašą angliavandeniliais. Išsami tokio įnašo mokėjimo tvarka nustatoma nedarant poveikio subjektų valdymo procesui ir sprendimų priėmimui.

280 straipsnis

Licencijos ir licencijų išdavimo sąlygos

1.  
Šalys imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad licencijos, kuriomis subjektui suteikiama teisė savo vardu ir atsakomybe žvalgyti arba ieškoti angliavandenilių arba juos išgauti geografinėje srityje, būtų išduodamos paskelbta tvarka, ir būtų skelbiamas pranešimas pakviesti suinteresuotuosius pareiškėjus teikti paraiškas.
2.  
Pranešime nurodoma licencijos rūšis, atitinkama geografinė sritis ar jos dalis ir siūloma licencijos išdavimo data arba terminas.
3.  
Licencijų išdavimo sąlygoms ir licencijų išdavimo leidimo procedūrai taikomi šio susitarimo 104 ir 105 straipsniai.



12

SKYRIUS

Skaidrumas

281 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

visuotinai taikomos priemonės – įstatymai, kiti teisės aktai, teismų sprendimai, procedūros bei administraciniai visuotinai taikomi sprendimai ir bet kuris kitas bendrojo pobūdžio ar abstraktus dokumentas, aiškinimas ar kitas reikalavimas, galintis turėti įtakos bet kuriam klausimui, kuriam taikomas šis susitarimas. Joms nepriskiriamas konkrečiam asmeniui taikomas nutarimas;

2.

suinteresuotasis asmuo – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriam gali būti taikomos teisės ar pareigos pagal visuotinai taikomas priemones, kaip nustatyta šio susitarimo 282 straipsnyje.

282 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.  
Žinodamos poveikį, kurį atitinkamos reglamentavimo sąlygos gali turėti tarpusavio prekybai, Šalys nustato arba toliau taiko veiksmingas ir nuspėjamas reglamentavimo sąlygas jų teritorijoje veikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams, ypač mažiems, tinkamai atsižvelgdamos į teisinio tikrumo ir proporcingumo reikalavimus.
2.  
Šiame susitarime Šalys, patvirtindamos savo atitinkamus įsipareigojimus pagal PPO steigimo sutartį, pateikia išaiškinimus ir nustato patobulintas skaidrumo, konsultacijų ir geresnio visuotinai taikomų priemonių administravimo sąlygas, kiek tai gali turėti poveikio bet kuriam klausimui, kuriam taikomas šis susitarimas.

283 straipsnis

Skelbimas

1.  

Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a) 

visuotinai taikomos priemonės būtų nedelsiant paskelbiamos arba kitokiu būdu prieinamos suinteresuotiesiems asmenims susipažinti nediskriminaciniu pagrindu, naudojantis oficialiai paskirtomis sklaidos priemonėmis, o jei tinkama ir įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, tokiu būdu, kad suinteresuotiesiems asmenims ir kitai Šaliai būtų sudarytos galimybės susipažinti su minėtomis priemonėmis;

b) 

būtų paaiškintas ir pagrįstas tokios priemonės tikslas; ir

c) 

būtų numatyta pakankamai laiko nuo tokios priemonės paskelbimo iki jos įsigaliojimo, nebent tai neįmanoma dėl nepaprastosios padėties.

2.  

Kiekviena Šalis:

a) 

siekia iš anksto paskelbti visus pasiūlymus priimti arba iš dalies pakeisti bet kurią visuotinai taikomą priemonę, taip pat paaiškinti ir pagrįsti pasiūlymo tikslą;

b) 

sudaro tinkamas galimybes suinteresuotiesiems asmenims teikti pastabas dėl tokios siūlomos priemonės ir visų pirma suteikia pakankamai laiko tokioms pastaboms pateikti; ir

c) 

siekia atsižvelgti į suinteresuotųjų asmenų pateiktas pastabas dėl tokios siūlomos priemonės.

284 straipsnis

Užklausos ir ryšių centrai

1.  
Kiekviena Šalis toliau taiko arba nustato tinkamas priemones, skirtas atsakyti į suinteresuotųjų asmenų užklausas dėl visų siūlomų arba galiojančių visuotinai taikomų priemonių ir dėl jų bendrojo taikymo.

Siekdamos palengvinti Šalių bendravimą visais klausimais, kuriems taikomas šis susitarimas, kiekviena Šalis paskiria ryšių centrą. Bet kurios Šalies prašymu ryšių centras nurodo už tą klausimą atsakingą įstaigą ar pareigūną ir teikia reikiamą paramą, kad palengvintų bendravimą su užklausą pateikusia Šalimi.

Į užklausas gali būti atsakoma tokiomis pagal šį susitarimą nustatytomis priemonėmis.

2.  
Šalys pripažįsta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas atsakymas pateikiamas tik dėl informacijos ir negali būti galutinis arba teisiškai privalomas, nebent pagal Šalių vidaus įstatymus ir kitus teisės aktus numatyta kitaip.
3.  
Šalies prašymu kita Šalis nedelsdama pateikia informaciją ir atsako į klausimus dėl bet kurios faktinės ar siūlomos visuotinai taikomos priemonės, kuri, užklausą pateikusios Šalies nuomone, gali turėti poveikį šio susitarimo įgyvendinimui, nesvarbu, ar užklausą pateikusiai Šaliai anksčiau buvo pranešta apie minėtą priemonę.
4.  
Kiekviena Šalis toliau taiko arba nustato tinkamas priemones, skirtas suinteresuotiesiems asmenims, kurių užduotis siekti veiksmingai išspręsti kitos Šalies suinteresuotųjų asmenų problemas, galinčias kilti taikant visuotinai taikomas priemones ir administracinius procesus, nurodytus šio susitarimo 285 straipsnyje. Tokios priemonės turėtų būti lengvai prieinamos, nustatytos trukmės, orientuotos į rezultatą ir skaidrios. Jomis nedaromas poveikis jokioms Šalių nustatytoms ar taikomos apeliacijos ar peržiūros procedūros. Be to, jomis nedaromas poveikis Šalių teisėms ir prievolėms pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies 14 skyrių (Ginčų sprendimas) ir 15 skyrių (Tarpininkavimas).

285 straipsnis

Administraciniai procesai

Kiekviena Šalis visas visuotinai taikomas priemones, nurodytas šio susitarimo 281 straipsnyje, tvarko nuosekliai, nešališkai ir pagrįstai. Todėl taikydama šias priemones kitos Šalies konkretiems asmenims, prekėms, paslaugoms arba įmonėms kiekviena Šalis:

a) 

siekia pateikti kitos Šalies suinteresuotiesiems asmenims, kuriems procesas turi tiesioginio poveikio, pagal Šalies procedūras pagrįstą pranešimą apie proceso inicijavimą, kuriame aprašo proceso pobūdį, pateikia teisinės institucijos, kurios jurisdikcijoje procesas inicijuojamas, pareiškimą ir bendrą visų ginčytinų klausimų aprašymą;

b) 

prieš bet kokius galutinius administracinius veiksmus sudaro tokiems suinteresuotiesiems asmenims pagrįstą galimybę pateikti faktų ir argumentų jų pozicijoms pagrįsti, jei tai galima padaryti atsižvelgiant į terminą, proceso pobūdį ir viešuosius interesus; ir

c) 

užtikrina, kad jos procedūros būtų pagrįstos ir vykdomos remiantis vidaus teise.

286 straipsnis

Peržiūra ir apeliacija

1.  
Kiekviena Šalis paskiria teismus arba kitus nepriklausomus tribunolus, įskaitant, kai tinkama, kvaziteismus arba administracinius teismus ar jais toliau naudojasi, arba nustato ar toliau taiko procedūras, kad būtų greitai peržiūrimas ir prireikus koreguojamas galutinis administracinis veiksmas srityse, kurioms taikomas šis susitarimas. Tokie teismai, tribunolai arba procedūros yra nešališki ir nepriklausomi nuo įstaigos arba institucijos, kuriai pavesta užtikrinti administracinių reikalavimų vykdymą, ir neturi jokių svarbių interesų, susijusių su klausimo sprendimo rezultatu.
2.  

Kiekviena Šalis užtikrina, kad tokiuose teismuose, tribunoluose ar taikant tokias procedūras proceso šalims būtų suteikta teisė:

a) 

gauti pagrįstą galimybę paremti ar apginti savo atitinkamas pozicijas; ir

b) 

į sprendimą, pagrįstą įrodymais ir pateikta bylos medžiaga, arba, jei to reikalaujama pagal Šalies teisę – administracinės institucijos surinkta bylos medžiaga.

3.  
Jei pagal Šalies vidaus teisę numatyta apeliacija ar tolesnė peržiūra, kiekviena Šalis užtikrina, kad tokį sprendimą įgyvendina įstaiga arba institucija, kompetentinga nagrinėjamo administracinio veiksmo atžvilgiu; tokiu sprendimu reglamentuojama įstaigos arba institucijos praktika.

287 straipsnis

Reglamentavimo kokybė ir veiksmingumas bei tarnybinė etika

1.  
Šalys susitaria bendradarbiauti skatindamos reglamentavimo kokybę ir veiksmingumą, taip pat keisdamosi informacija ir geriausia patirtimi, susijusia su atitinkama jų reguliavimo reformos praktika ir reguliavimo poveikio vertinimais.
2.  
Šalys pritaria tarnybinės etikos principams ir susitaria bendradarbiauti skatindamos jų taikymą, taip pat keisdamosi informacija ir gerąja patirtimi.

288 straipsnis

Nediskriminavimas

Kiekviena Šalis kitos Šalies suinteresuotiesiems asmenims taiko tokius pačius skaidrumo standartus, kaip savo Šalies suinteresuotiesiems asmenims.



13

SKYRIUS

Prekyba ir darnus vystymasis

289 straipsnis

Aplinkybės ir tikslai

1.  
Šalys prisimena 1992 m. 21-ąją Aplinkos ir plėtros darbotvarkę, 2002 m. Johanesburgo darnaus vystymosi įgyvendinimo planą ir tarptautiniu mastu priimtas politines užimtumo ir socialinės politikos sričių darbotvarkes, visų pirma Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) Deramo darbo darbotvarkę ir 2006 m. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtą ministrų deklaraciją dėl visiško užimtumo ir deramo darbo. Šalys patvirtina įsipareigojimą skatinti tarptautinės prekybos plėtrą siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi tikslo ir užtikrinti, kad šis tikslas būtų įtrauktas ir atsispindėtų įvairiuose jų prekybos santykių lygmenyse.
2.  
Dėl to Šalys pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti ne tik į savo gyventojų, bet ir į būsimų kartų ekonominius, socialinius ir aplinkos interesus ir užtikrina, kad ekonominė plėtra, aplinkos politika ir socialinė politika viena kita papildytų.

290 straipsnis

Teisė reguliuoti

1.  
Pripažindamos kiekvienos Šalies teisę nustatyti ir reguliuoti savo aplinkos ir darbo vidaus apsaugos lygį ir darnaus vystymosi politiką, laikantis atitinkamų tarptautiniu mastu pripažintų principų ir susitarimų, ir priimti ar atitinkamai keisti savo teisės aktus, Šalys užtikrina, kad jų teisės aktuose būtų numatytas aukštas aplinkos ir darbo apsaugos lygis, ir siekia tuos teisės aktus nuolatos tobulinti.
2.  
Siekdama šiame straipsnyje nurodytų tikslų, Ukraina derina savo įstatymus, norminius teisės aktus ir administracinę praktiką su ES acquis.

291 straipsnis

Daugiašaliai darbo standartai ir susitarimai

1.  
Šalys pripažįsta, kad visiškas ir našus užimtumas ir deramas darbas visiems yra labai svarbūs prekybai globalizacijos sąlygomis. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus skatinti prekybos vystymą taip, kad būtų prisidėta prie visiško ir našaus užimtumo ir deramo darbo visiems, įskaitant vyrus, moteris ir jaunimą.
2.  

Šalys savo teisės aktuose ir praktikoje remia ir įgyvendina tarptautiniu lygmeniu pripažintus pagrindinius darbo standartus, būtent:

a) 

laisvę burtis į asociacijas ir veiksmingą kolektyvinių derybų teisės pripažinimą;

b) 

visų formų priverstinio arba privalomo darbo panaikinimą;

c) 

veiksmingą vaikų darbo panaikinimą; ir

d) 

su užimtumu ir profesija susijusios diskriminacijos panaikinimą.

3.  
Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti pagrindines ir prioritetines TDO konvencijas, kurias jos yra ratifikavusios, ir 1998 m. TDO pagrindinių darbo teisių ir principų deklaraciją. Šalys taip pat turi apsvarstyti galimybę ratifikuoti ir įgyvendinti kitas TDO konvencijos, kurias TDO laiko moderniomis.
4.  
Šalys pabrėžia, kad darbo standartai neturėtų būti naudojami protekcionistinės prekybos tikslais. Šalys pažymi, kad jokiais būdais neturėtų būti atsižvelgiama į jų lyginamąjį pranašumą.

292 straipsnis

Daugiašaliai aplinkos srities susitarimai

1.  
Šalys pripažįsta, kad tarptautinis aplinkos valdymas ir susitarimai yra vertinga tarptautinės bendruomenės reagavimo į pasaulines arba regionines aplinkos problemas priemonė.
2.  
Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą teisės aktuose ir praktikoje veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkos srities susitarimus, kurių šalys jos yra.
3.  
Nė viena šio susitarimo nuostata neribojamos Šalies teisės priimti ar toliau taikyti priemones, skirtas daugiašaliams aplinkos srities susitarimams, kurių Šalis ji yra, įgyvendinti. Šios priemonės netaikomos taip, kad Šalys galėtų savavališkai ar nepagrįstai diskriminuoti viena kitą ar netiesiogiai riboti prekybą.
4.  
Šalys užtikrina, kad aplinkos politika būtų pagrįsta atsargumo principu, prevencinių veiksmų principu, principu, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisyta prie taršos šaltinių, ir principu „teršėjas moka“.
5.  
Šalys bendradarbiauja, siekdamos skatinti apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius laikantis darnaus vystymosi tikslo ir sustiprinti Šalių tarpusavio prekybos ir aplinkos politikos bei praktikos ryšius.

293 straipsnis

Prekybai palankus darnus vystymasis

1.  
Šalys dar kartą patvirtina, kad prekyba turėtų skatinti visų krypčių darnų vystymąsi. Šalys pripažįsta, kad pagrindiniai darbo standartai ir deramas darbas gali būti labai naudingi ekonomikos veiksmingumui, inovacijoms bei našumui, ir pabrėžia privalumus, kuriuos teikia labiau suderinta prekybos ir užimtumo bei socialinė politika.
2.  
Šalys siekia palengvinti ir skatinti prekybą aplinkos srities prekėmis, paslaugomis ir technologijomis, tausia atsinaujinančiąja energija ir energiją tausojančiais produktais bei paslaugomis ir ekologinio ženklo prekėmis, ir tiesiogines užsienio investicijas į šias prekes, paslaugas ir technologijas, taip pat spręsdamos su netarifinėmis kliūtimis susijusius klausimus.
3.  
Šalys siekia palengvinti prekybą produktais, kuriais prisidedama prie darnaus vystymosi, įskaitant produktus, kuriems taikomos įvairios schemos, kaip antai sąžiningos ir etiškos prekybos schema, ir produktus, kuriais paisoma įmonių socialinės atsakomybės ir atskaitomybės principų.

294 straipsnis

Prekyba miškininkystės produktais

Siekdamos skatinti darnų miškų išteklių valdymą Šalys įsipareigoja dirbti kartu, kad būtų geriau įgyvendinami miškų teisės aktai, tobulinamas valdymas ir skatinama prekyba teisėtai ir tausiai gautais miškininkystės produktais.

295 straipsnis

Prekyba žuvininkystės produktais

Atsižvelgdamos į tai, kad svarbu darniai užtikrinti atsakingą žuvų išteklių valdymą ir skatinti gerą prekybos valdymą, Šalys įsipareigoja dirbti kartu ir:

a) 

imtis veiksmingų žuvų ir kitų vandens išteklių stebėjimo ir kontrolės priemonių;

b) 

užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtų taikytinų išsaugojimo ir kontrolės priemonių, taip pat kad būtų kuo plačiau bendradarbiaujama su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis ir;

c) 

inter alia, nustatyti prekybos priemones dėl kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

296 straipsnis

Apsaugos lygio užtikrinimas

1.  
Šalis, vykdydama Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms poveikio turinčią nuolatinę ar pasikartojančią veiklą arba jos nevykdydama, bet kuriuo atveju užtikrina veiksmingą aplinkos srities ir darbo teisės aktų įgyvendinimą.
2.  
Šalis nesusilpnina ir nesumažina jos teisės aktais numatyto aplinkos ar darbo apsaugos lygio, kad skatintų prekybą ar investicijas, atsisakydama įstatymų, kitų teisės aktų ar standartų ar nukrypdama nuo jų, arba siūlydama jų atsisakyti ar nuo jų nukrypti ir taip pakenkti Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms.

297 straipsnis

Mokslinė informacija

Šalys pripažįsta, kad rengiant, priimant ir įgyvendinant aplinkos, visuomenės sveikatos ir socialinių sąlygų apsaugai skirtas priemones, turinčias poveikį Šalių tarpusavio prekybai, svarbu atsižvelgti į mokslinę ir techninę informaciją bei atitinkamus tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas.

298 straipsnis

Poveikio darnumui įvertinimas

Šalys įsipareigoja peržiūrėti, stebėti ir vertinti šios antraštinės dalies įgyvendinimo poveikį darniam vystymuisi, pasitelkdamos atitinkamus procesus ir institucijas, taip pat įsteigtas pagal šį susitarimą, pavyzdžiui, vertindamos su prekyba susijusį poveikį darnumui.

299 straipsnis

Pilietinės visuomenės institucijos

1.  
Kiekviena Šalis paskiria ir sušaukia naują arba esamą darnaus vystymosi klausimų patarėjų grupę, kuri konsultuoja dėl šio skyriaus įgyvendinimo.
2.  
Patarėjų grupę sudaro nepriklausomos pilietinei visuomenei atstovaujančios organizacijos, vienodai atstovaujančios darbdavių ir darbuotojų organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitoms susijusioms suinteresuotosioms šalims.
3.  
Kiekvienos Šalies patarėjų grupės nariai renkasi į Pilietinės visuomenės forumą ir diskutuoja apie darnaus vystymosi aspektus, susijusius su Šalių tarpusavio prekybos santykiais. Pilietinės visuomenės forumas renkasi vieną kartą per metus, nebent Šalys susitaria kitaip. Ne vėliau kaip per vienus metus po šio susitarimo įsigaliojimo Šalys susitaria dėl Pilietinės visuomenės forumo veikimo.
4.  
Pilietinės visuomenės forumo dialogu nedaromas poveikis Pilietinės visuomenės platformos, įsteigtos pagal šio susitarimo 469 straipsnį, vaidmeniui keičiantis nuomonėmis apie bet kokį su šio susitarimo įgyvendinimu susijusį klausimą.
5.  
Šalys informuoja Pilietinės visuomenės forumą apie šio skyriaus įgyvendinimo pažangą. Pilietinės visuomenės forumo požiūrį, nuomones ar pasiūlymus galima pateikti Šalims tiesiogiai arba per patarėjų grupes.

300 straipsnis

Institucinės ir stebėsenos priemonės

1.  
Įsteigiamas Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis. Jis dėl savo veiklos atsiskaito pagal šio susitarimo 465 straipsnio 4 dalį sudarytos sudėties Asociacijos komitetui. Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetį sudaro kiekvienos Šalies administracinių institucijų vyresnieji pareigūnai. Jis prižiūri šio skyriaus įgyvendinimą, įskaitant stebėsenos ir poveikio vertinimo rezultatus, ir sąžiningai aptaria bet kurias dėl šio skyriaus taikymo kylančias problemas. Jis nustato savo darbo tvarkos taisykles. Jis pirmą kartą posėdžiauja pirmaisiais metais nuo šio susitarimo įsigaliojimo, o vėliau – bent kartą per metus.
2.  
Siekdamos palengvinti Šalių tarpusavio bendravimą bet kuriais klausimais, kuriems taikomas šis skyrius, kiekviena Šalis savo administracijoje paskiria ryšių centrą.
3.  
Šalys gali stebėti priemonių, kurioms taikomas šis skyrius, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pažangą. Šalis gali paprašyti kitos Šalies pateikti konkrečią ir pagrįstą informaciją apie šio skyriaus įgyvendinimo rezultatus.
4.  
Šalis gali prašyti pradėti konsultacijas su kita Šalimi dėl bet kurio su šiuo skyriumi susijusio klausimo, pateikdama rašytinį prašymą kitos Šalies ryšių centrui. Šalys susitaria atitinkamais kanalais skubiai konsultuotis bet kurios Šalies prašymu.
5.  
Šalys deda visas pastangas, kad priimtų abiem pusėms priimtiną klausimo sprendimą, ir gali kreiptis konsultacijos, informacijos ar pagalbos į bet kurį asmenį ar įstaigą, kuriuos jos laiko tinkamais, kad visapusiškai išnagrinėtų klausimą. Šalys atsižvelgia į TDO ar atitinkamų daugiašalių aplinkos organizacijų ar įstaigų, kurių šalys jos yra, veiklą.
6.  
Jei per konsultacijas Šalims klausimo išspręsti nepavyksta, bet kuri Šalis gali pateikti rašytinį prašymą kitos Šalies ryšių centrui sušaukti Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdį klausimui nagrinėti. Jis posėdžiauja nedelsiant ir siekia susitarti dėl klausimo sprendimo, kai tinkama, konsultuodamasis su vyriausybiniais ir nevyriausybiniais ekspertais. Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio sprendimas skelbiamas viešai, nebent jis nusprendžia kitaip.
7.  
Visiems dėl šio skyriaus iškilusiems klausimams spręsti Šalys taiko tik šio susitarimo 300 ir 301 straipsniuose numatytas procedūras.

301 straipsnis

Ekspertų grupė

1.  
Jei Šalys nesusitaria kitaip, praėjus 90 dienų nuo prašymo rengti konsultacijas pagal šio susitarimo 300 straipsnio 4 dalį pateikimo dienos Šalis gali prašyti sušaukti ekspertų grupės posėdį, siekdama išspręsti klausimą, kurio per vyriausybines konsultacijas nepavyko patenkinamai išnagrinėti. Per 30 dienų nuo Šalies prašymo sušaukti ekspertų grupės posėdį pateikimo bet kurios Šalies prašymu gali būti sušauktas Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio posėdis klausimui aptarti. Šalys gali teikti informaciją grupei. Grupė gali kreiptis informacijos arba konsultacijos į bet kurią Šalį, patarėjų grupę (-es) arba tarptautines organizacijas. Ekspertų grupės posėdis surengiamas per 60 dienų nuo Šalies prašymo pateikimo datos.
2.  
Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka išrinkta grupė dalijasi savo praktine patirtimi įgyvendinant šį skyrių. Jei Šalys nesusitaria kitaip, grupė per 90 dienų nuo paskutinio eksperto išrinkimo pateikia Šalims ataskaitą. Šalys deda visas pastangas, kad suderintų grupės pastabas ar rekomendacijas dėl šio skyriaus įgyvendinimo. Grupės rekomendacijų įgyvendinimą stebi Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis. Su grupės ataskaita gali susipažinti Šalių patarėjų grupė (-ės). Dėl konfidencialios informacijos ir darbo tvarkos taisyklių atitinkamai taikomi šio susitarimo IV antraštinės dalies 14 skyriaus (Ginčų sprendimas) XXIV priede nustatyti principai.
3.  
Įsigaliojus šiam susitarimui Šalys susitaria dėl ne mažiau kaip 15 šio skyriaus klausimais kompetentingų asmenų sąrašo, iš kurio ne mažiau kaip penki asmenys turi būti ne Šalių piliečiai, kurie pirmininkaus grupei. Ekspertai nepriklauso nei nuo vienos Šalies ar patarėjų grupei (-ėms) priklausančių organizacijų, nėra su jomis susiję ir nevykdo jų nurodymų. Kiekviena Šalis per 50 dienų nuo Šalies prašymo sudaryti grupę gavimo datos iš ekspertų sąrašo išsirenka vieną ekspertą. Jei Šalis per nurodytą laikotarpį neišsirenka savo eksperto, kita Šalis iš ekspertų sąrašo išrenka Šalies, kuri neišsirinko eksperto, pilietį. Du išrinkti ekspertai susitaria dėl pirmininko, kuris išrenkamas iš ekspertų, kurie nėra Šalių piliečiai, sąrašo.

302 straipsnis

Bendradarbiavimas prekybos ir darnaus vystymosi srityje

Šalys turi dirbti drauge spręsdamos su prekyba susijusius darbo ir aplinkos politikos klausimus, kad pasiektų šio susitarimo tikslus.



14

SKYRIUS ( 43 )

Ginčų sprendimas

303 straipsnis

Tikslas

Šiuo skyriumi siekiama išvengti Šalių tarpusavio ginčų dėl šio susitarimo nuostatų, nurodytų šio susitarimo 304 straipsnyje, taikymo, juos sąžiningai išspręsti ir, jei įmanoma, pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą ( 44 ).

304 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos bet kuriam ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, jei aiškiai nenumatyta kitaip.

305 straipsnis

Konsultacijos

1.  
Šalys siekia išspręsti visus ginčus dėl šio susitarimo 304 straipsnyje nurodytų nuostatų aiškinimo ir taikymo, sąžiningai surengdamos konsultacijas, kad rastų abiem pusėms priimtiną sprendimą.
2.  
Šalis kreipiasi dėl konsultacijų, pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai ir nusiųsdama jo kopiją Prekybos komitetui, ir nurodo ginčijamą priemonę bei šio susitarimo 304 straipsnyje nurodytas šio susitarimo nuostatas, kurios, jos nuomone, yra taikytinos.
3.  
Konsultacijos surengiamos per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos ir vyksta Šalies atsakovės teritorijoje, nebent Šalys susitaria kitaip. Konsultacijos laikomos pasibaigusiomis praėjus 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nebent abi Šalys sutinka tęsti konsultacijas. Visa konsultacijų metu atskleista konfidenciali informacija lieka konfidenciali.
4.  
Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, konsultacijos surengiamos per 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir laikomos pasibaigusiomis praėjus 15 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
5.  
Kai konsultacijos susijusios su energetikos prekių transportavimu tinklais ir, vienos Šalies manymu, ginčą būtina išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų, naftos ar elektros transportavimo tarp Ukrainos ir ES Šalies visiško ar dalinio nutraukimo, tos konsultacijos surengiamos per tris dienas nuo prašymo pateikimo dienos ir laikomos užbaigtomis praėjus trim dienoms nuo prašymo pateikimo dienos, nebent abi Šalys sutaria tęsti konsultacijas. Visa konsultacijų metu atskleista konfidenciali informacija lieka konfidenciali.
6.  
Jei konsultacijos nesurengiamos per atitinkamai šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą laikotarpį arba jei konsultacijos baigtos ir nerastas abiem pusėms priimtinas sprendimas, Šalis ieškovė gali pateikti prašymą sudaryti arbitražo kolegiją pagal šio susitarimo 306 straipsnį.



1

Skirsnis

Arbitražo procedūra

306 straipsnis

Arbitražo procedūros inicijavimas

1.  
Jei Šalims nepavyko išspręsti ginčo per konsultacijas, kaip numatyta šio susitarimo 305 straipsnyje, Šalis ieškovė gali pateikti prašymą sudaryti arbitražo kolegiją.
2.  
Raštiškas prašymas sudaryti arbitražo kolegiją pateikiamas Šaliai atsakovei ir Prekybos komitetui. Šalis ieškovė prašyme nurodo konkrečią ginčijamą priemonę ir pateikia trumpą skundo teisinio pagrindo santrauką, kurios pakanka problemai aiškiai aprašyti. Jeigu Šalis ieškovė prašo sudaryti nestandartinių įgaliojimų kolegiją, rašytiniame prašyme pateikiamas siūlomas specialių įgaliojimų aprašymas.
3.  

Jei per penkias dienas nuo kolegijos sudarymo dienos Šalys nesusitaria kitaip, arbitražo kolegijos įgaliojimai yra šie:

„nagrinėti prašyme sudaryti arbitražo kolegiją pateiktą klausimą, priimti sprendimus dėl atitinkamos priemonės suderinamumo su šio susitarimo 304 straipsnio nuostatoms ir priimti sprendimą pagal šio susitarimo 310 straipsnį.“

307 straipsnis

Arbitražo kolegijos sudėtis

1.  
Arbitražo kolegiją sudaro trys arbitrai.
2.  
Per 10 dienų nuo prašymo sudaryti arbitražo kolegiją pateikimo Prekybos komitetui Šalys konsultuojasi, siekdamos susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties.
3.  
Šalims nepavykus susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį, bet kuri Šalis gali prašyti Prekybos komiteto pirmininko arba jo atstovo burtų keliu išrinkti visus tris narius iš pagal šio susitarimo 323 straipsnį sudaryto taikytino sąrašo: vieną narį iš asmenų, pasiūlytų Šalies ieškovės, vieną narį iš asmenų, pasiūlytų Šalies atsakovės, ir vieną narį iš asmenų, kuriuos Šalys išrinko pirmininkauti.
4.  

Jei Šalys susitaria dėl vieno ar daugiau arbitražo kolegijos narių, likusysis (-ieji) narys (-iai) renkami tokia pačia tvarka:

a) 

jeigu Šalys susitaria dėl dviejų arbitražo kolegijos narių, likusysis narys renkamas iš asmenų, kuriuos Šalys išrinko pirmininkauti;

b) 

jeigu Šalys susitaria dėl vieno arbitražo kolegijos nario, vienas likusysis narys renkamas iš asmenų, pasiūlytų Šalies ieškovės, o kitas iš asmenų, pasiūlytų Šalies atsakovės.

5.  
Prekybos komiteto pirmininkas ar jo atstovas parenka arbitrus per penkias dienas nuo 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo. Kiekvienos Šalies atstovas turi teisę dalyvauti per atranką.
6.  
Arbitražo kolegijos sudarymo diena yra diena, kai baigiama atrankos procedūra.
7.  
Jeigu nė vienas šio susitarimo 323 straipsnyje numatytas sąrašas nėra sudarytas tuo metu, kai pagal šio straipsnio 3 dalį pateikiamas prašymas, trys arbitrai išrenkami burtų keliu iš asmenų, kuriuos oficialiai pasiūlė viena arba abi Šalys.
8.  
Kilus ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, vienos Šalies manymu, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų ar naftos transportavimo ar elektros perdavimo tarp Ukrainos ir ES Šalies visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, taikoma šio straipsnio 3 dalis, nesinaudojant šio straipsnio 2 dalimi, o šio straipsnio 5 dalyje numatytas laikotarpis yra dvi dienos.

308 straipsnis

Tarpinė kolegijos ataskaita

1.  
Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo arbitražo kolegija pateikia Šalims tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstomi nustatyti faktai, atitinkamų nuostatų taikomumas, pagrindžiamos išvados ir teikiamos rekomendacijos. Jei, arbitražo kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas privalo raštu pranešti apie tai Šalims ir Prekybos komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti tarpinę ataskaitą. Tarpinė ataskaita jokiu būdu negali būti pateikta vėliau nei per 120 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos.
2.  
Bet kuri Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės ataskaitos aspektus ne vėliau nei per 14 dienų nuo jos pateikimo.
3.  
Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad pateiktų tarpinę ataskaitą, o bet kuri Šalis gali arbitražo kolegijai pateikti rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per pusę atitinkamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto laikotarpio.
4.  
Kilus ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai), kurį, vienos Šalies manymu, reikia išspręsti nedelsiant dėl gamtinių dujų ar naftos transportavimo ar elektros perdavimo tarp Ukrainos ir ES Šalies visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, tarpinė ataskaita pateikiama praėjus 20 dienų ir bet koks prašymas pagal 2 dalį pateikiamas per penkias dienas nuo rašytinės ataskaitos paskelbimo. Arbitražo kolegija taip pat gali nuspręsti neteikti tarpinės ataskaitos.
5.  
Išnagrinėjusi rašytines Šalių pastabas dėl tarpinės ataskaitos arbitražo kolegija gali pataisyti ataskaitą ir nagrinėti klausimą toliau, jei mano, kad to reikia. Į arbitražo kolegijos galutinio sprendimo išvadas įtraukiama diskusija dėl tarpinės peržiūros etapu pateiktų argumentų.

309 straipsnis

Taikinimas kilus skubiai spręstiniems ginčams dėl energetikos

1.  
Dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai) kilus ginčui, kurį, vienos Šalies manymu, reikia išspręsti skubiai dėl gamtinių dujų ar naftos transportavimo ar elektros perdavimo tarp Ukrainos ir ES Šalies visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, bet kuri Šalis, pateikdama prašymą kolegijai, gali prašyti kolegijos pirmininko būti taikintoju dėl bet kurio su ginču susijusio klausimo.
2.  
Taikintojas siekia rasti bendrą ginčo sprendimą arba susitarti dėl tvarkos tokiam sprendimui pasiekti. Jeigu per 15 dienų nuo paskyrimo taikintojui nepavyksta pasiekti tokio susitarimo, jis rekomenduoja ginčo sprendimą arba tvarką tokiam sprendimui pasiekti, ir nustato sąlygas, kurių reikia laikytis nuo nustatytos dienos, kurią jis nustato, kol ginčas išsprendžiamas.
3.  
Šalys ir Šalių kontrolei ar jurisdikcijai priklausantys subjektai tris mėnesius nuo taikintojo sprendimo dienos arba iki ginčo išsprendimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri ankstesnė, laikosi pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų rekomendacijų dėl sąlygų.
4.  
Taikintojas laikosi Arbitrų elgesio kodekso.

310 straipsnis

Arbitražo kolegijos sprendimas

1.  
Arbitražo kolegija praneša savo sprendimą Šalims ir Prekybos komitetui per 120 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos. Jei, arbitražo kolegijos manymu, ji negali laikytis šio termino, arbitražo kolegijos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims ir Prekybos komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina užbaigti darbą. Sprendimas jokiu būdu negali būti paskelbtas vėliau nei praėjus 150 dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos.
2.  
Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad sprendimas būtų praneštas per 60 dienų nuo jos sudarymo dienos. Sprendimas jokiu būdu negali būti paskelbtas vėliau nei praėjus 75 dienoms nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos. Arbitražo kolegija gali per 10 dienų nuo jos sudarymo pateikti preliminarų sprendimą, ar atvejis vertinamas kaip skubus.
3.  
Dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai) kilus ginčui, kurį, vienos Šalies manymu, reikia išspręsti skubiai dėl gamtinių dujų ar naftos transportavimo ar elektros perdavimo tarp Ukrainos ir ES Šalies visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, arbitražo kolegija praneša savo sprendimą per 40 dienų nuo jos sudarymo.



2

Skirsnis

Sprendimo įgyvendinimas

311 straipsnis

Arbitražo kolegijos sprendimo įgyvendinimas

Kiekviena Šalis imasi priemonių, būtinų arbitražo kolegijos sprendimui sąžiningai įgyvendinti, be to, Šalys turi siekti susitarti dėl laikotarpio, per kurį tas sprendimas turi būti įgyvendintas.

312 straipsnis

Pagrįstos trukmės sprendimo įgyvendinimo laikotarpis

1.  
Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo Šalims apie arbitražo kolegijos sprendimą, Šalis atsakovė Šaliai ieškovei ir Prekybos komitetui nurodo laikotarpį, kurio, jos manymu, jai reikia sprendimui įgyvendinti (toliau – pagrįstos trukmės laikotarpis).
2.  
Šalims nesusitarus dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, Šalis ieškovė per 20 dienų nuo pranešimo, pateikto pagal šio straipsnio 1 dalį, raštu paprašo pirmosios arbitražo kolegijos nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpį. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama kitai Šaliai ir Prekybos komitetui. Arbitražo kolegija praneša savo sprendimą Šalims ir Prekybos komitetui per 20 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
3.  
Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, taikoma šio susitarimo 307 straipsnyje nustatyta tvarka. Terminas sprendimui pranešti yra 35 dienos nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.
4.  
Šalis atsakovė turi pranešti raštu Šaliai ieškovei apie arbitražo kolegijos sprendimo įgyvendinimo pažangą ne vėliau kaip likus mėnesiui iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos.
5.  
Pagrįstos trukmės laikotarpis gali būti pratęstas Šalių abipusiu sutarimu.

313 straipsnis

Priemonių, kurių imtasi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, peržiūra

1.  
Iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir Prekybos komitetui apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti.
2.  
Jei Šalys nesutaria dėl bet kurios priemonės, apie kurią pranešta pagal šio straipsnio 1 dalį, buvimo arba jos atitikties šiam susitarimui, Šalis ieškovė gali pateikti rašytinį prašymą pirmajai arbitražo kolegijai priimti sprendimą šiuo klausimu. Tokiame prašyme nurodoma konkreti ginčijama priemonė ir susitarimo nuostatos, su kuriomis ta priemonė laikoma nesuderinama, taip, kad skundo teisinis pagrindas būtų aiškus. Arbitražo kolegija praneša savo sprendimą per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
3.  
Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, taikoma šio susitarimo 307 straipsnyje nustatyta tvarka. Terminas sprendimui pranešti yra 60 dienos nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

314 straipsnis

Taisomosios priemonės kilus skubiai spręstiniems ginčams dėl energetikos

1.  
Dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies 11 skyriaus (Su prekyba susiję energetikos klausimai) kilus ginčui, kurį, vienos Šalies manymu, reikia išspręsti skubiai dėl gamtinių dujų ar naftos transportavimo ar elektros perdavimo tarp Ukrainos ir ES Šalies visiško ar dalinio nutraukimo arba jo grėsmės, taikomos toliau nurodytos konkrečios nuostatos dėl taisomųjų priemonių.
2.  
Nukrypdama nuo šio susitarimo 311, 312, ir 313 straipsnių, Šalis ieškovė gali sustabdyti prievolių, kurias ji turi pagal šį susitarimą, vykdymą, mastu, lygiaverčiu žalai, susijusiai su panaikinimu arba sumažinimu, kurią sukėlė Šalis, nesugebėjusi laikytis kolegijos išvadų per 15 dienų nuo paskelbimo. Šis sustabdymas gali įsigalioti iš karto. Toks sustabdymas gali galioti ne ilgiau kaip tris mėnesius, nebent Šalis atsakovė nesilaikė kolegijos ataskaitos išvadų.
3.  
Jeigu Šalis atsakovė ginčija teiginį, kad ji nesilaikė ataskaitos išvadų, arba ginčija sustabdymo mastą dėl išvadų nesilaikymo, ji gali pradėti procesą pagal šio susitarimo 315 arba 316 straipsnį, kuris išnagrinėjamas skubos tvarka. Šaliai ieškovei nurodoma panaikinti arba pakoreguoti sustabdymą tik tada, kai kolegija priima sprendimą dėl klausimo, ir ji gali taikyti sustabdymą, kol vyksta procesas.

315 straipsnis

Laikinos taisomosios priemonės sprendimo neįgyvendinimo atveju

1.  
Jei Šalis atsakovė iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos nepraneša apie jokią priemonę, kurios imtasi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, arba jei arbitražo kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal šio susitarimo 313 straipsnio 1 dalį, neatitinka Šalies prievolių pagal 304 straipsnyje nurodytas šio susitarimo nuostatas, Šalis atsakovė Šalies ieškovės prašymu pateikia pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos.
2.  
Jei dėl kompensacijos nesutariama per 30 dienų nuo pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos arba nuo arbitražo kolegijos sprendimo pranešimo pagal šio susitarimo 313 straipsnį dėl priemonės neatitikimo 304 straipsnyje nurodytoms šio susitarimo nuostatoms, Šalis ieškovė įgyja teisę, apie tai pranešusi Šaliai atsakovei ir Prekybos komitetui, sustabdyti prievolių, kurias ji turi pagal bet kurią skyriaus dėl laisvosios prekybos erdvės nuostatą, vykdymą mastu, lygiaverčiu dėl pažeidimo atsiradusiai panaikinimo arba sumažinimo žalai. Šalis ieškovė gali sustabdyti prievoles bet kuriuo metu praėjus 10 dienų nuo pranešimo dienos, jei Šalis atsakovė nepaprašė taikyti arbitražo procedūros pagal šio straipsnio 4 dalį.
3.  
Sustabdydama prievolių vykdymą Šalis ieškovė gali padidinti tarifų normas iki kitiems PPO nariams taikomo normų lygio prekybos apimčiai, nustatomai taip, kad prekybos apimtis, ją padauginus iš tarifų normų padidėjimo, būtų lygiavertė dėl pažeidimo atsiradusios panaikinimo arba sumažinimo žalos vertei.
4.  
Jei Šalis atsakovė mano, kad sustabdymo mastas neatitinka dėl pažeidimo atsiradusios panaikinimo arba sumažinimo žalos masto, ji gali raštu paprašyti pirmosios arbitražo kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu. Iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto 10 dienų laikotarpio pabaigos apie tokį prašymą pranešama Šaliai ieškovei ir Prekybos komitetui. Arbitražo kolegija praneša sprendimą dėl prievolių sustabdymo masto lygio Šalims ir Prekybos komitetui per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Prievolių vykdymas nesustabdomas, kol arbitražo kolegija nepraneša sprendimo; sustabdymas turi atitikti arbitražo kolegijos sprendimą.
5.  
Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, taikoma šio susitarimo 307 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiais atvejais laikotarpis sprendimui pranešti yra 45 dienos nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.
6.  
Prievolės sustabdomos laikinai ir sustabdymas taikomas tik tol, kol bet kuri šio susitarimo 304 straipsnyje nurodytų nuostatų neatitinkanti priemonė yra atšaukiama arba iš dalies pakeičiama taip, kad atitiktų Susitarimo 304 straipsnyje nurodytas nuostatas, kaip nustatyta 316 straipsnyje, arba kol Šalys susitaria išspręsti ginčą.

316 straipsnis

Priemonių, kurių imtasi sprendimui įgyvendinti po prievolių sustabdymo, peržiūra

1.  
Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir Prekybos komitetui apie bet kokią priemonę, kurios ji ėmėsi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, ir apie savo prašymą nutraukti Šalies ieškovės taikomą prievolių sustabdymą.
2.  
Jei Šalys per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo dienos nesusitaria, ar priėmusi priemonę, apie kurią pranešta, Šalis atsakovė laikosi šio susitarimo 304 straipsnyje nurodytų nuostatų, Šalis ieškovė gali raštu paprašyti pirmosios arbitražo kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama Šaliai atsakovei ir Prekybos komitetui. Arbitražo kolegijos sprendimas Šalims ir Prekybos komitetui pranešamas per 45 dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Jei arbitražo kolegija nusprendžia, kad Šalis atsakovė laikosi šio susitarimo, arba jeigu Šalis ieškovė per 45 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo nepaprašo pirmosios arbitražo kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu, prievolių sustabdymas nutraukiamas per 15 dienų nuo arbitražo kolegijos sprendimo dienos arba 45 dienų laikotarpio pabaigos.
3.  
Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, taikoma šio susitarimo 307 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju laikotarpis sprendimui pranešti yra 60 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.



3

Skirsnis

Bendros nuostatos

317 straipsnis

Abiem pusėms priimtinas sprendimas

Pagal šį skyrių Šalys bet kuriuo metu gali priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Apie tokį sprendimą jos bendrai praneša Prekybos komitetui ir, kai tinkama, arbitražo kolegijos pirmininkui. Jeigu sprendimą reikia patvirtinti pagal bet kurios Šalies atitinkamas vidaus procedūras, pranešime nurodomas toks reikalavimas ir arbitražo procedūra sustabdoma. Jeigu tokio patvirtinimo nereikia arba kai pranešama, kad tokios vidaus procedūros atliktos, arbitražo procedūra užbaigiama.

318 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1.  
Šiame skyriuje nurodytoms ginčų sprendimo procedūroms taikomos šio susitarimo XXIV priede nustatytos darbo tvarkos taisyklės.
2.  
Visi arbitražo kolegijos posėdžiai pagal šio susitarimo XXIV priede nustatytas darbo tvarkos taisykles yra vieši.

319 straipsnis

Informacija ir techninės konsultacijos

Bet kuri arbitražo kolegija Šalies prašymu arba savo iniciatyva gali rinkti informaciją iš bet kurio šaltinio, kurį ji laiko tinkamu arbitražo kolegijos darbui, įskaitant ginčo Šalis. Arbitražo kolegija taip pat turi teisę savo nuožiūra prašyti ekspertų nuomonės. Taip gauta informacija turi būti atskleista abiem Šalims ir joms turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas. Pagal šio susitarimo XXIV priede nustatytas darbo tvarkos taisykles Šalyse įsisteigusiems suinteresuotiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims leidžiama arbitražo kolegijai pateikti trumpą amicus curiae informaciją.

320 straipsnis

Aiškinimo taisyklės

Arbitražo kolegija šio susitarimo 304 straipsnyje nurodytas nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisyklėmis, įskaitant kodifikuotas 1969 m. Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės. Jei prievolė pagal šį susitarimą yra tapati prievolei pagal PPO steigimo sutartį, arbitražo kolegija patvirtina aiškinimą, atitinkantį bet kurį susijusį aiškinimą, nustatytą PPO ginčų sprendimo institucijos (toliau – GSI) sprendimuose. Arbitražo kolegijos sprendimais negali būti nustatyta daugiau ar mažiau teisių ir prievolių nei numatyta šiame susitarime.

321 straipsnis

Arbitražo kolegijos sprendimai

1.  
Arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad visi sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo negalima priimti bendru sutarimu, sprendimas dėl svarstomo klausimo priimamas balsų dauguma. Tačiau jokiais atvejais neskelbiamos atskiros arbitrų nuomonės.
2.  
Bet kuris arbitražo kolegijos sprendimas yra privalomas Šalims, juo nenustatoma jokių teisių ar prievolių fiziniams ar juridiniams asmenims. Sprendime nurodomi nustatyti faktai, atitinkamų šio susitarimo nuostatų taikomumas ir pagrindžiami kolegijos nustatyti faktai ir išvados. Prekybos komitetas viešai skelbia visus arbitražo kolegijos sprendimus, išskyrus tuos atvejus, kai jis nusprendžia kitaip.

322 straipsnis

Su reglamentavimo derinimu susijusių ginčų sprendimas

1.  
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma ginčams dėl šio susitarimo 3 skyriaus (Techninės prekybos kliūtys), 4 skyriaus (Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės), 5 skyriaus (Muitinė ir prekybos lengvinimas), 6 skyriaus (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba), 8 skyriaus (Viešieji pirkimai) arba 10 skyriaus (Konkurencija) nuostatos, susijusios su reglamentavimo derinimu, arba nuostatos, kuria Šaliai kitu būdu darant nuorodą į ES teisės nuostatą nustatoma tam tikra prievolė, aiškinimo arba taikymo.
2.  
Kai ginčo metu iškyla klausimas dėl 1 dalyje nurodytos ES teisės nuostatos aiškinimo, arbitražo kolegija šio klausimo nesprendžia, o kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų dėl jo sprendimą. Tokiais atvejais arbitražo kolegijos sprendimams taikomi terminai sustabdomi, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priima sprendimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai arbitražo kolegijai yra privalomi.



4

Skirsnis

Bendrosios nuostatos

323 straipsnis

Arbitrai

1.  
Prekybos komitetas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po šio susitarimo įsigaliojimo sudaro 15 asmenų, pageidaujančių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą. Kiekviena Šalis pasiūlo penkis asmenis būti arbitrais. Abi Šalys taip pat išrenka penkis asmenis, kurie nėra nė vienos iš Šalių piliečiai, arbitražo kolegijos pirmininko pareigoms eiti. Prekybos komitetas užtikrina, kad sąraše visuomet būtų tiek asmenų, kiek nurodyta.
2.  
Iš sąrašo, nustatyto pagal šio straipsnio 1 dalį, sudaromos arbitražo kolegijos pagal šio susitarimo 307 straipsnį. Jas sudaro arbitrai, turintys specialiųjų teisės ir tarptautinės prekybos žinių arba patirties.
3.  
Visi arbitrai, paskirti dirbti arbitražo kolegijoje, yra nepriklausomi, dalyvauja kaip individualūs asmenys ir nevykdo jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų, neturi ryšių su nė vienos iš Šalių vyriausybėmis ir laikosi šio susitarimo XXV priede nustatyto elgesio kodekso.

324 straipsnis

Ryšys su PPO prievolėmis

1.  
Su ginčų sprendimu susijusios šio skyriaus nuostatos taikomos nedarant poveikio jokiems galimiems veiksmams, susijusiems su PPO, įskaitant ginčų sprendimo veiksmus.
2.  
Tačiau jei Šalis pradėjo ginčo dėl tam tikros priemonės sprendimo procedūrą pagal šio susitarimo 306 straipsnio 1 dalį arba pagal PPO steigimo sutartį, ji negali pradėti ginčų sprendimo procedūros dėl tos pačios priemonės kitoje instancijoje, kol nebus baigta pirmoji procedūra. Be to, Šalis nesikreipia į dvi instancijas, siekdama žalos dėl prievolės, kuri yra tokia pati ir pagal šį susitarimą, ir pagal PPO steigimo sutartį, atlyginimo. Tokiu atveju, inicijavus ginčų sprendimo procedūrą, Šalis neteikia kitai instancijai prašymo atlyginti žalą dėl tapačios prievolės, nustatytos kitame susitarime, nebent pasirinktai instancijai dėl procedūrinių ar jurisdikcijos priežasčių nepavyktų priimti sprendimo dėl prašymo atlyginti žalą dėl minėtos prievolės.
3.  

2 dalyje:

a) 

ginčų sprendimo procedūros pagal PPO steigimo sutartį laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti kolegiją pagal PPO steigimo sutarties 2 priede pateikto Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos (toliau – GSS) 6 straipsnį, ir laikomos baigtomis, kai GSI priima kolegijos ataskaitą ir apeliacinės tarybos ataskaitą pagal GSS 16 straipsnį ir 17 straipsnio 14 dalį; ir

b) 

ginčų sprendimo procedūros pagal šį skyrių laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti arbitražo kolegiją pagal šio susitarimo 306 straipsnio 1 dalį, ir laikomos baigtomis, kai arbitražo kolegija pateikia savo sprendimą Šalims bei Prekybos komitetui.

4.  
Nė viena šio skyriaus nuostata netrukdoma Šaliai sustabdyti prievolių, kurias sustabdyti leido GSI. PPO steigimo sutartis netaikoma siekiant sutrukdyti Šaliai sustabdyti prievolių vykdymą pagal šį skyrių.

325 straipsnis

Terminai

1.  
Visi šiame skyriuje nustatyti terminai, įskaitant terminą, per kurį arbitražo kolegija turi pranešti savo sprendimus, skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo pirmos dienos po veiksmo ar fakto, kuriam jie nustatyti.
2.  
Kiekvienas šiame skyriuje nurodytas terminas gali būti pratęstas Šalių abipusiu susitarimu.

326 straipsnis

Skyriaus keitimas

Prekybos komitetas gali nuspręsti keisti šį skyrių, šio susitarimo XXVI priede nustatytas Arbitražo darbo tvarkos taisykles ir šio susitarimo XXV priede nustatytą arbitražo kolegijų ir tarpininkų elgesio kodeksą.



15

SKYRIUS

Tarpininkavimas

327 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.  
Šiuo skyriumi siekiama padėti rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą laikantis išsamios ir greitos procedūros ir padedant tarpininkui.
2.  
Šis skyrius taikomas bet kuriai priemonei, kuriai taikomas šio susitarimo IV antraštinės dalies 1 skyrius (Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką) ir kuri daro neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai.
3.  
Šis skyrius netaikomas priemonėms, kurioms taikomas šio susitarimo 6 skyrius (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba), 7 skyrius (Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas), 8 skyrius (Viešieji pirkimai), 9 skyrius (Intelektinė nuosavybė) ir 13 skyrius (Prekyba ir darnus vystymasis). Tinkamai apsvarstęs Prekybos komitetas gali nuspręsti, kad ši procedūra turėtų būti taikoma bet kuriam iš šių sektorių.



1

Skirsnis

Tarpininkavimo taikymo procedūra

328 straipsnis

Prašymas pateikti informaciją

1.  
Prieš inicijuodama tarpininkavimo procedūrą Šalis gali bet kuriuo metu paprašyti informacijos apie priemonę, darančią neigiamą poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms. Šalis, kuriai pateikiamas toks prašymas, per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia atsakymą su pastabomis apie prašyme nurodytą informaciją. Kai įmanoma, prašymas ir atsakymas pateikiami raštu.
2.  
Jeigu atsakymą teikianti Šalis mano, kad praktiškai neįmanoma pateikti atsakymo per 20 dienų, ji informuoja prašančią Šalį apie vėlavimo priežastis ir nurodo trumpiausią laikotarpį, per kurį ji galės pateikti atsakymą.

329 straipsnis

Procedūros inicijavimas

1.  

Šalis gali bet kuriuo metu prašyti Šalių pradėti tarpininkavimo procedūrą. Šis prašymas pateikiamas kitai Šaliai raštu. Prašyme pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų aiškūs prašymą teikiančios Šalies motyvai, ir:

a) 

nurodoma konkreti ginčijama priemonė;

b) 

nurodomas poveikis, kurį prašymą teikiančios Šalies teigimu, turi arba turės priemonė Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms; ir

c) 

paaiškinama, kaip, prašymą teikiančios Šalies nuomone, šis poveikis yra susijęs su priemone.

2.  
Šalis, kuriai adresuojamas toks prašymas, palankiai jį apsvarsto ir jį priima arba atmeta raštu per 10 dienų nuo jo gavimo.

330 straipsnis

Tarpininko atranka

1.  
Pradėjusios tarpininkavimo procedūrą Šalys siekia susitarti dėl tarpininko ne vėliau kaip per 15 dienų nuo atsakymo į prašymą gavimo.
2.  
Jeigu Šalys per nustatytą terminą negali susitarti dėl tarpininko, bet kuri Šalis gali prašyti Prekybos komiteto pirmininko arba jo atstovo burtų keliu išrinkti tarpininką iš sąrašo, nustatyto pagal šio susitarimo 323 straipsnį. Abiejų ginčo Šalių atstovai iš anksto pakviečiami dalyvauti traukiant burtus. Bet kuriuo atveju burtų traukimas vykdomas esant tai (toms) Šaliai (-ims), kurios dalyvauja.
3.  
Prekybos komiteto pirmininkas ar jo atstovas parenka tarpininką per penkias darbo dienas nuo 2 dalyje nurodyto bet kurios Šalies prašymo pateikimo.
4.  
Jei šio susitarimo 323 straipsnyje nurodytas sąrašas nėra sudarytas tuo metu, kai pagal šio straipsnio 2 dalį pateikiamas prašymas, tarpininkas išrenkamas burtų keliu iš asmenų, kuriuos oficialiai pasiūlė viena arba abi Šalys.
5.  
Šalys gali susitarti, kad tarpininkas būtų vienos iš Šalių pilietis.
6.  
Tarpininkas nešališkai ir skaidriai padeda Šalims išsiaiškinti su priemone susijusius klausimus ir jos galimą poveikį prekybai ir pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Šio susitarimo XXV priede nustatytas elgesio kodeksas taikomas tarpininkams, kaip numatyta tame kodekse. Šio susitarimo XXIV priede nustatytų darbo tvarkos taisyklių 3–7 taisyklės (pranešimai) ir 41–46 taisyklės (vertimas ir terminų apskaičiavimas) taip pat taikomos mutatis mutandis.

331 straipsnis

Tarpininkavimo procedūros taisyklės

1.  
Per 10 dienų nuo tarpininko paskyrimo tarpininkavimo procedūrą pradėjusi Šalis raštu pateikia tarpininkui ir kitai Šaliai išsamų problemos aprašymą, visų pirma apibūdina ginčijamos priemonės veikimą ir poveikį prekybai. Per 20 dienų nuo šios informacijos pristatymo kita Šalis gali raštu pateikti savo pastabas dėl problemos aprašymo. Aprašydama ar teikdama pastabas bet kuri Šalis gali pateikti bet kokią, jos nuomone, svarbią informaciją.
2.  
Tarpininkas gali nuspręsti dėl tinkamiausio būdo išaiškinti su atitinkama priemone susijusius klausimus ir jos galimą poveikį prekybai. Visų pirma tarpininkas gali rengti Šalių susitikimus, konsultuotis su Šalimis kartu ar atskirai, prašyti atitinkamų ekspertų ir suinteresuotųjų šalių pagalbos arba konsultacijų ir teikti papildomą Šalių prašomą paramą. Tačiau prieš prašydamas atitinkamų ekspertų ir suinteresuotųjų šalių pagalbos arba konsultacijų tarpininkas konsultuojasi su Šalimis.
3.  
Tarpininkas gali patarti arba pasiūlyti Šalims apsvarstyti sprendimą, kurį jos gali priimti arba atmesti, arba susitarti dėl kito sprendimo. Tačiau tarpininkas nepataria ir neteikia pastabų dėl ginčijamos priemonės atitikties šiam susitarimui.
4.  
Tarpininkavimo procedūra vyksta Šalies, kuriai pateiktas prašymas, teritorijoje arba, bendru sutarimu, bet kokioje kitoje vietoje ar kitomis priemonėmis.
5.  
Šalys stengiasi pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą per 60 dienų nuo tarpininko paskyrimo. Kol galutinis sprendimas nepriimtas, Šalys gali svarstyti galimus laikinus sprendimus, ypač jeigu priemonė susijusi su gendančiomis prekėmis.
6.  
Sprendimas gali būti priimtas Prekybos komiteto sprendimu. Bet kuri Šalis gali nurodyti, kad toks sprendimas priimamas su sąlyga, kad užbaigtos būtinos vidaus procedūros. Bendru sutarimu priimti sprendimai skelbiami viešai. Tačiau viešai paskelbtoje versijoje negali būti informacijos, kurią Šalis laiko konfidencialia.
7.  

Procedūra baigiama:

a) 

Šalims priėmus abiem pusėms priimtiną sprendimą – jo priėmimo dieną;

b) 

po konsultacijų su Šalimis – rašytine tarpininko deklaracija, kurioje nurodoma, kad tolesni tarpininkavimo veiksmai būtų nenaudingi;

c) 

rašytine Šalies deklaracija, kuri pateikiama išnagrinėjus abiem pusėms priimtinus sprendimus pagal tarpininkavimo procedūrą ir apsvarsčius visus tarpininko patarimus ir sprendimus; arba

d) 

bet kuriuo procedūros metu Šalių abipusiu sutarimu.



2

Skirsnis

Įgyvendinimas

332 straipsnis

Abiem pusėms priimtino sprendimo įgyvendinimas

1.  
Šalims sutikus su sprendimu jos imasi visų reikiamų priemonių abiem pusėms priimtinam sprendimui įgyvendinti per sutartą terminą.
2.  
Įgyvendinančioji Šalis raštu praneša kitai Šaliai apie bet kokius veiksmus ar priemones, kurių imtasi abiem pusėms priimtinam sprendimui įgyvendinti.
3.  

Šalių prašymu, tarpininkas Šalims raštu pateikia faktinės ataskaitos projektą, kuriame trumpai aprašoma:

a) 

procedūros metu nagrinėjama ginčijama priemonė;

b) 

taikytos procedūros; ir

c) 

procedūros pabaigoje pasiektas abiem pusėms priimtinas sprendimas, įskaitant galimus tarpinius sprendimus.

Tarpininkas suteikia galimybę šalims per 15 dienų pateikti pastabas dėl ataskaitos projekto. Apsvarstęs per tą terminą šalių pateiktas pastabas tarpininkas per 15 dienų joms raštu pateikia galutinę faktinę ataskaitą. Faktinėje ataskaitoje šis susitarimas neaiškinamas.



3

Skirsnis

Bendrosios nuostatos

333 straipsnis

Ryšys su ginčų sprendimo procedūra

1.  

Šia tarpininkavimo procedūra negrindžiamos ginčų sprendimo procedūros pagal šį ar kitą susitarimą kilusiems ginčams spręsti. Taikydama šias ginčų sprendimo procedūras Šalis pagrindimui nenaudoja ar neteikia kaip įrodymų kolegijai svarstyti:

a) 

per tarpininkavimo procedūrą kitos Šalies išsakytų pozicijų;

b) 

to, kad kita Šalis nurodė norinti sutikti su sprendimu dėl priemonės, dėl kurios buvo pradėta tarpininkavimo procedūra; arba

c) 

tarpininko pateiktų patarimų ar pasiūlymų.

2.  
Tarpininkavimu nedaromas poveikis Šalių teisėms ir prievolėms pagal ginčų sprendimo nuostatas.
3.  
Jeigu Šalys nesusitaria kitaip ir nedarant poveikio šio susitarimo 331 straipsnio 6 daliai, visi procedūros etapai, įskaitant patarimus ar pasiūlytus sprendimus, yra konfidencialūs. Tačiau bet kuri Šalis gali paviešinti, kad vyksta tarpininkavimo procedūra.

334 straipsnis

Terminai

Kiekvienas šiame skyriuje nurodytas terminas gali būti pakeistas procedūroje dalyvaujančių Šalių abipusiu sutarimu.

335 straipsnis

Sąnaudos

1.  
Šalys padengia savo sąnaudas, susijusias su dalyvavimu tarpininkavimo procedūroje.
2.  
Šalys bendrai ir vienodai pasidalija išlaidas, susijusias su organizaciniais dalykais, įskaitant tarpininko atlyginimą ir išlaidas, bet kokio tarpininko padėjėjo paslaugas ir su vertimu susijusias sąnaudas, jeigu Šalys negali susitarti dėl bendros kalbos. Tarpininkui atlyginama pagal šio susitarimo XXIV priedo 8 dalyje arbitražo kolegijos pirmininkui numatytą tvarką.

336 straipsnis

Peržiūra

Praėjus penkeriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo Šalys konsultuojasi tarpusavyje dėl poreikio keisti tarpininkavimo procedūrą atsižvelgiant į įgytą patirtį ir atitinkamų PPO priemonių raidą.



V

ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINIS IR SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS



1

SKYRIUS

Bendradarbiavimas energetikos srityje, įskaitant branduolinės energetikos klausimus

337 straipsnis

1.  
Šalys susitaria toliau ir intensyviau bendradarbiauti energetikos srityje, kad padidintų energijos tiekimo saugumą, konkurencingumą ir darnumą, kuris būtinas ekonomikos augimui skatinti ir rinkos integracijos pažangai padaryti, be kita ko, vykdydamos laipsnišką derinimą energetikos sektoriuje ir palaikydamos regioninį energetikos srities bendradarbiavimą. Bendradarbiaujant reglamentavimo srityje atsižvelgiama į poreikį užtikrinti atitinkamus su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, įskaitant vartotojų informavimą ir apsaugą nuo nesąžiningos pardavimo praktikos ir galimybes vartotojams, įskaitant pažeidžiamiausius piliečius, gauti energiją už prieinamą kainą.
2.  
Toks bendradarbiavimas grindžiamas visapusiška partneryste ir abipusio intereso, abipusiškumo, skaidrumo bei nuspėjamumo principais ir dera su rinkos ekonomika, 1994 m. Energetikos chartijos sutartimi, Susitarimo memorandumu dėl bendradarbiavimo energetikos srityje ir kitais daugiašaliais ir susijusiais dvišaliais susitarimais.

338 straipsnis

Tarpusavio bendradarbiavimas, be kita ko, apima šias sritis:

a) 

energetikos strategijų ir politikos įgyvendinimas, prognozių ir scenarijų rengimas ir plėtojimas, statistikos duomenų registravimo sistemos energetikos sektoriuje tobulinimas laiku keičiantis informacija apie energetikos balansus ir energijos srautus pagal tarptautinę praktiką, taip pat infrastruktūros plėtra;

b) 

veiksmingų mechanizmų, skirtų galimoms energetikos krizėms solidariai spręsti, sukūrimas;

c) 

esamos bendrų interesų energetikos infrastruktūros modernizavimas ir stiprinimas, įskaitant energijos gamybos pajėgumus ir energijos tinklų vientisumą, saugą bei saugumą ir laipsnišką Ukrainos elektros tinklo integravimą į Europos elektros tinklą, taip pat elektros tranzito infrastruktūros visapusiškas atnaujinimas, tarpvalstybinių matavimo sistemų prie Ukrainos išorės sienų įdiegimas, naujos bendrų interesų energetikos infrastruktūros sukūrimas siekiant ekonomiškai ir nekenkiant aplinkai įvairinti energijos tiekimo šaltinius, transportavimo maršrutus ir būdus;

d) 

konkurencingų, skaidrių ir nediskriminacinių energetikos rinkų plėtra vykdant reglamentavimo reformas ir derinantis prie ES taisyklių ir standartų;

e) 

bendradarbiavimas pagal 2005 m. Energijos bendrijos sutartį;

f) 

energijos prekybos, tranzito, paieškos, išgavimo, perdirbimo, gamybos, saugojimo, transportavimo, perdavimo, skirstymo ir rinkodaros arba energetinių medžiagų ir produktų pardavimo ilgalaikio stabilumo ir saugumo didinimas ir stiprinimas abiem pusėms naudingu ir nediskriminaciniu būdu pagal tarptautines taisykles, visų pirma 1994 m. Energetikos chartijos sutartį, PPO steigimo sutartį ir šį susitarimą;

g) 

pažanga kuriant patrauklią ir stabilią investicijų aplinką, gerinant institucines, teisines, fiskalines bei kitas sąlygas ir be diskriminacijos skatinant abipuses investicijas į energetikos sektorių;

h) 

veiksmingas bendradarbiavimas su Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir kitomis tarptautinėmis finansų organizacijomis ir priemonėmis, siekiant paremti šalių tarpusavio bendradarbiavimą energetikos srityje;

i) 

energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo skatinimas, be kita ko, kuriant energijos vartojimo efektyvumą skatinančią politiką ir teisinę bei reglamentavimo sistemas, siekiant esminių pokyčių, atitinkančių ES standartus, įskaitant veiksmingą energijos generavimą, gamybą, transportavimą, skirstymą ir naudojimą, derančius su rinkos mechanizmų veikimu, taip pat veiksmingą energijos naudojimą prietaisuose, apšvietimo įrangoje ir pastatuose;

j) 

atsinaujinančiosios energijos naudojimo plėtojimas ir rėmimas ekonomišku ir ekologišku būdu, taip pat alternatyviojo kuro, įskaitant biokuro gamybą, ir bendradarbiavimas reglamentavimo, sertifikavimo ir standartizavimo ir technologinės bei komercinės plėtros srityse;

k) 

bendro įgyvendinimo mechanizmo pagal 1997 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą skatinimas siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vykdant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos projektus;

l) 

mokslinis ir techninis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija siekiant plėtoti ir gerinti energijos gamybos, transportavimo, tiekimo ir galutinio naudojimo technologijas, ypač daug dėmesio skiriant efektyvaus energijos vartojimo ir aplinkai nekenksmingoms technologijoms, įskaitant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, taip pat veiksmingas ir švarias anglies technologijas, laikantis nusistovėjusių principų, inter alia, nustatytų Europos bendrijos ir Ukrainos susitarime dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje;

m) 

bendradarbiavimas Europos ir tarptautinėse standartizavimo įstaigose energetikos srityje.

339 straipsnis

Šalys keičiasi informacija ir patirtimi ir atitinkamai remia reglamentavimo reformų procesą, kuris apima anglies sektoriaus (dujinių akmens anglių, koksinių akmens anglių ir lignito) restruktūrizavimą, siekiant padidinti konkurencingumą, kasyklų saugumą bei darbo saugą ir sumažinti poveikį aplinkai, atsižvelgiant į regioninį ir socialinį poveikį. Siekiant didinti veiksmingumą, konkurencingumą ir darnumą turi būti restruktūrizuota visa anglies vertės grandinė, t. y. nuo žvalgymo, gavybos ir apdorojimo iki konversijos ir anglies apdorojimo bei deginimo liekanų tvarkymo. Šis požiūris taikomas ir iš anglies kasyklų, taip pat per naftos ir dujų operacijas, sąvartynuose ir žemės ūkio sektoriuje išmetamo metano surinkimui ir panaudojimui, kaip nustatyta, inter alia, pagal Pasaulinę metano partnerystę, kurioje Šalys yra partnerės.

340 straipsnis

Šalys sukuria išankstinio perspėjimo mechanizmą, kaip nustatyta šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 1 skyriaus (Bendradarbiavimas energetikos srityje, įskaitant branduolinės energetikos klausimus) XXVI priede.

341 straipsnis

Laipsniškas derinimas vykdomas pagal šio susitarimo XXVII priede nustatytą tvarkaraštį.

342 straipsnis

1.  
Civilinės branduolinės energetikos sektoriuje bendradarbiaujama įgyvendinant konkrečius šios srities susitarimus, kuriuos Šalys yra sudariusios ar ketina sudaryti, atsižvelgiant į atitinkamas ES ir jos valstybių narių arba Europos atominės energijos bendrijos (EURATOM) ir jos valstybių narių galias ir kompetencijas ir kiekvienos Šalies teisines procedūras.
2.  
Taip bendradarbiaujant užtikrinamas didesnis branduolinės saugos lygis, švarus ir taikus branduolinės energijos naudojimas, aprėpiant visą civilinę branduolinės energijos veiklą ir visus kuro ciklo etapus, įskaitant branduolinių medžiagų gamybą ir prekybą jomis, branduolinės energijos saugos ir saugumo aspektus ir avarinę parengtį, taip pat su sveikata ir aplinka susijusius klausimus bei neplatinimą. Šiomis aplinkybėmis bendradarbiavimas taip pat apima tolesnį politikos ir teisinės bei reglamentavimo sistemų plėtojimą remiantis ES teisės aktais ir praktika, taip pat Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) standartais. Šalys skatina civilinius branduolinės saugos ir saugumo mokslinius tyrimus, įskaitant bendrus mokslinius tyrimus ir plėtros veiklą ir mokslininkų mokymą bei judumą.
3.  

Bendradarbiaujant sprendžiamos problemos, iškilusios po Černobylio avarijos ir po Černobylio branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, visų pirma:

a) 

apsaugos įgyvendinimo planas, kurio tikslas paversti sunaikintą 4 bloką (apsaugos objektą) aplinkai nekenksminga sistema;

b) 

panaudoto kuro tvarkymas;

c) 

teritorijų nukenksminimas;

d) 

radioaktyviųjų atliekų tvarkymas;

e) 

aplinkos stebėsena;

f) 

kitos sritys, dėl kurių gali būti tarpusavyje susitarta, pavyzdžiui, medicininiai, moksliniai, ekonominiai, reglamentavimo, socialiniai ir administraciniai nelaimės padarinių švelninimo pastangų aspektai.



2

SKYRIUS

Makroekonominis bendradarbiavimas

343 straipsnis

ES ir Ukraina palengvina ekonominės reformos procesą, bendradarbiaudamos ir taip stengdamosi geriau suprasti esminius viena kitos ekonomikos bruožus, ekonominės politikos formavimą ir įgyvendinimą rinkos ekonomikos šalyse. Ukraina siekia sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir palaipsniui derinti savo politikos sritis su ES politikos sritimis, vadovaudamasi makroekonominio stabilumo, patikimų viešųjų finansų ir darnaus mokėjimų balanso principais.

344 straipsnis

Siekiant šio susitarimo 343 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys bendradarbiauja tam, kad:

a) 

keistųsi informacija apie makroekonominius rezultatus, perspektyvas ir vystymosi strategijas;

b) 

kartu nagrinėtų abiem pusėms svarbius ekonominius klausimus, įskaitant ekonominės politikos priemones ir jų įgyvendinimo priemones, kaip antai ekonominių prognozių metodus ir strateginių politinių dokumentų plėtojimą, kad sustiprintų Ukrainos politikos formavimą pagal ES principus ir praktiką;

c) 

keistųsi makroekonominės srities praktine patirtimi;

d) 

taip pat keistųsi informacija apie Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EEPS) principus ir veikimą.

345 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 2 skyriuje.



3

SKYRIUS

Viešųjų finansų valdymas. biudžeto politika, vidaus kontrolė ir išorės auditas

346 straipsnis

Bendradarbiaujant viešųjų finansų valdymo srityje siekiama užtikrinti biudžeto politikos ir patikimų viešosios vidaus kontrolės ir išorės audito sistemų plėtojimo, vadovaujantis tarptautiniais standartais ir laikantis pagrindinių atskaitomybės, skaidrumo, ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.

347 straipsnis

Šalys keičiasi informacija, patirtimi bei geriausia praktika ir imasi kitų veiksmų, visų pirma toliau nurodytose srityse.

1. 

Biudžeto politikos srityje:

a) 

plėtoja vidutinės trukmės biudžeto prognozavimo ir planavimo sistemą;

b) 

gerina programoms skirtus metodus biudžeto procese ir biudžeto programų įgyvendinimo veiksmingumo ir efektyvumo analizę;

c) 

geriau keičiasi informacija ir patirtimi apie biudžeto planavimą ir vykdymą ir valstybės skolą.

2. 

Išorės audito srityje:

— 
įgyvendina Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartus ir metodus, taip pat keičiasi geriausia ES praktika viešųjų finansų išorės kontrolės ir audito srityje, ypač atsižvelgdamos į Šalių atitinkamų institucijų nepriklausomumą;
3. 

Viešosios vidaus finansų kontrolės srityje:

— 
toliau plėtoja viešosios vidaus finansų kontrolės sistemą ir ją derina su tarptautiniu mastu priimtais standartais (Vidaus auditorių instituto (VAI), Tarptautinė buhalterių federacijos (IFAC), INTOSAI) ir metodika, taip pat geriausia ES vidaus kontrolės ir vidaus audito valstybės įstaigose praktika.
4. 

Kovos su sukčiavimo srityje:

— 
tobulina kovos su sukčiavimu ir korupcija ir jų prevencijos metodus srityse, nurodytose šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 3 skyriuje, įskaitant atitinkamų administracinių įstaigų bendradarbiavimą.

348 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 3 skyriuje.



4

SKYRIUS

Apmokestinimas

349 straipsnis

Šalys bendradarbiauja, siekdamos stiprinti gerą valdymą mokesčių srityje, kad labiau pagerintų ekonominius santykius, prekybą, investicijas ir sąžiningą konkurenciją.

350 straipsnis

Atsižvelgdamos į šio susitarimo 349 straipsnį Šalys pripažįsta ir įsipareigoja įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, t. y. skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos principus, kurių laikytis valstybės narės įsipareigojo ES lygmeniu. Todėl, nepažeisdamos ES ir valstybių narių kompetencijos, Šalys turi gerinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, palengvinti teisėtų mokestinių pajamų surinkimą ir kurti veiksmingo minėtų principų įgyvendinimo priemones.

351 straipsnis

Šalys taip pat didina ir stiprina bendradarbiavimą, siekdamos gerinti ir plėtoti Ukrainos mokesčių sistemą ir administravimą, be kita ko, gerinti mokesčių surinkimo ir kontrolės gebėjimus, daugiausia dėmesio skiriant pridedamosios vertės mokesčio (PVM) grąžinimo procedūroms, kad įsiskolinimai nesikauptų, mokesčiai būtų veiksmingai renkami ir būtų sustiprinta kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu. Šalys siekia didinti bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi kovos su mokestiniu sukčiavimu, ypač karuseliniu sukčiavimu, srityje.

352 straipsnis

Šalys plėtoja bendradarbiavimą ir derina politiką imdamosi veiksmų prieš sukčiavimą ir akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir kovodamos su tuo. Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima laipsnišką tabako produktų akcizų derinimą, kuo labiau atsižvelgiant į regioninius suvaržymus, taip pat palaikant dialogą regioniniu lygmeniu ir vadovaujantis 2003 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Todėl Šalys turi siekti stiprinti bendradarbiavimą atsižvelgdamos į regionines aplinkybes.

353 straipsnis

Apmokestinimo struktūra laipsniškai derinama, kaip nustatyta ES acquis, laikantis šio susitarimo XXVIII priedo nuostatų.

354 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 4 skyriuje.



5

SKYRIUS

Statistika

355 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą statistikos srityje ir padeda siekti ilgalaikio tikslo – laiku teikti tarptautiniu mastu palyginamus ir patikimus statistinius duomenis. Tikimasi, kad darni, veiksminga ir profesionaliai nepriklausoma nacionalinė statistikos sistema suteiks Ukrainos ir ES piliečiams, įmonėms ir sprendimus priimantiems subjektams svarbios informacijos ir jie galės priimti informacija pagrįstus sprendimus. Nacionalinė statistikos sistema turėtų veikti pagal JT pagrindinius oficialiosios statistikos principus, atsižvelgiant į ES statistikos acquis, įskaitant Europos statistikos praktikos kodeksą, kad nacionalinė statistikos sistema būtų suderinta su Europos normomis ir standartais. Statistikos acquis išdėstomas kasmet atnaujinamame statistinių reikalavimų rinkinyje, kurį Šalys laiko šio susitarimo priedu (XXIX priedas).

356 straipsnis

Bendradarbiaujant siekiama:

a) 

toliau stiprinti nacionalinės statistikos sistemos pajėgumus, daugiausia dėmesio skiriant patikimam teisiniam pagrindui, tinkamai duomenų ir metaduomenų sklaidos politikai ir patogiam naudojimui;

b) 

laipsniškai derinti Ukrainos statistikos sistemą su Europos statistikos sistema;

c) 

glaudžiau priderinti duomenų teikimo nuostatas prie ES, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių ir Europos metodų, įskaitant klasifikatorius, taikymą;

d) 

padidinti nacionalinės statistikos sistemos darbuotojų profesinius ir valdymo gebėjimus, kad jie lengviau taikytų ES statistikos standartus ir padėtų plėtoti Ukrainos statistikos sistemą;

e) 

tarpusavyje keistis Šalių patirtimi, susijusia su praktinių statistikos žinių vystymu;

f) 

skatinti visų statistikos rengimo procesų ir sklaidos bendrą kokybės valdymą.

357 straipsnis

Šalys bendradarbiauja Europos statistikos sistemoje, kurioje Eurostatas yra ES statistikos institucija. Bendradarbiaujama, inter alia, šiose srityse:

a) 

gyventojų statistikos, įskaitant gyventojų surašymus;

b) 

žemės ūkio statistikos, įskaitant žemės ūkio surašymus ir aplinkos statistiką;

c) 

verslo statistikos, įskaitant verslo registrus ir administracinių šaltinių naudojimą statistikos tikslais;

d) 

energetikos, įskaitant balansus;

e) 

nacionalinių sąskaitų;

f) 

užsienio prekybos statistikos;

g) 

regioninės statistikos;

h) 

visų statistikos rengimo procesų ir sklaidos bendro kokybės valdymo.

358 straipsnis

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi bei plėtoja bendradarbiavimą, atsižvelgdamos į jau sukauptą patirtį pertvarkant statistikos sistemą pagal įvairias pagalbos programas. Pirmiausia siekiama toliau laipsniškai derintis prie ES statistikos acquis, remiantis nacionaline Ukrainos statistikos sistemos plėtros strategija ir atsižvelgiant į Europos statistikos sistemos plėtojimą. Rengiant statistikos duomenis daugiausia dėmesio skiriama tolesniam atrankinių tyrimų plėtojimui, atsižvelgiant į poreikį sumažinti statistinės atskaitomybės naštą. Duomenys yra svarbūs formuojant ir stebint politiką visose pagrindinėse socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse.

359 straipsnis

Palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 5 skyriuje. Kiek įmanoma, turėtų būti sudarytos galimybės Ukrainai dalyvauti Europos statistikos sistemos veikloje įprastomis trečiųjų šalių dalyvavimo sąlygomis.



6

SKYRIUS

Aplinka

360 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkos srityje ir prisideda prie ilgalaikio tikslo – užtikrinti darnų vystymąsi ir ekologišką ekonomiką. Tikimasi, kad stipresnė aplinkos apsauga bus naudinga Ukrainos ir ES piliečiams, pavyzdžiui, pagerės visuomenės sveikata, bus saugomi gamtos ištekliai, padidės ekonomikos ir aplinkosaugos veiksmingumas, aplinkos klausimai bus įtraukiami į kitas politikos sritis ir dėl šiuolaikinių technologijų padidės gamyba. Bendradarbiaujama paisant geriausių Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į Šalių tarpusavio priklausomybę aplinkos apsaugos srityje ir į susijusius daugiašalius susitarimus.

361 straipsnis

Bendradarbiaujant siekiama išsaugoti, apsaugoti, pagerinti ir atkurti aplinkos kokybę, apsaugant žmonių sveikatą, apdairiai ir racionaliai naudojant gamtos išteklius ir skatinant tarptautinio lygmens priemones, kuriomis siekiama spręsti regionines ir pasaulines aplinkos problemas, inter alia, šiose srityse:

a) 

klimato kaitos;

b) 

aplinkos valdymo ir horizontaliųjų klausimų, įskaitant švietimą ir mokymą ir galimybes susipažinti su informacija apie aplinką ir dalyvauti priimant sprendimus;

c) 

oro kokybės;

d) 

vandens kokybės ir vandens taupymo, įskaitant jūros aplinkos klausimus;

e) 

atliekų tvarkymo ir išteklių valdymo;

f) 

gamtos apsaugos, įskaitant biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės (ekologinių tinklų) išsaugojimą ir apsaugą;

g) 

pramoninės taršos ir pavojų;

h) 

cheminių medžiagų;

i) 

genetiškai modifikuotų organizmų, įskaitant žemės ūkio sritį;

j) 

akustinės taršos;

k) 

civilinės saugos, įskaitant gamtinius ir žmogaus sukeltus pavojus;

l) 

miestų aplinkos;

m) 

aplinkos mokesčių.

362 straipsnis

1.  

Šalys, inter alia:

a) 

keičiasi informacija ir praktine patirtimi;

b) 

vykdo bendrą mokslinių tyrimų veiklą ir keičiasi informacija apie švaresnes technologijas;

c) 

rengia nelaimėms ir kitiems nepaprastosios padėties atvejams skirtus veiksmų planus;

d) 

vykdo bendrą veiklą regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu, be kita ko, susijusią su daugiašaliais aplinkos susitarimais, kurias Šalys yra ratifikavusios, taip pat bendrą veiklą atitinkamos agentūrose.

2.  
Šalys ypač daug dėmesio skiria tarpvalstybiniams klausimams.

363 straipsnis

Ukrainos teisės aktai laipsniškai derinami su ES aplinkos teise ir politika pagal šio susitarimo XXX priedą.

364 straipsnis

Civilinės saugos sektoriuje bendradarbiaujama įgyvendinant konkrečius šios srities Šalių tarpusavio susitarimus, atsižvelgiant į atitinkamas ES ir jos valstybių narių galias ir kompetencijas ir į kiekvienos Šalies teisines procedūras. Bendradarbiaujant, inter alia, siekiama:

a) 

palengvinti savitarpio pagalbą neparastosios padėties atvejais;

b) 

24 valandas per parą keistis išankstinio perspėjimo pranešimais ir naujausia informacija apie tarpvalstybinius nepaprastosios padėties atvejus, įskaitant prašymus ir siūlymus suteikti pagalbą;

c) 

vertinti nelaimių poveikį aplinkai;

d) 

kviesti ekspertus į specialius techninius praktinius seminarus ir simpoziumus civilinės saugos klausimais;

e) 

konkrečiais atvejais kviesti stebėtojus į specialias ES ir (arba) Ukrainos rengiamas pratybas ir kursus;

f) 

stiprinti esamą bendradarbiavimą siekiant veiksmingiausiai panaudoti turimus civilinės saugos gebėjimus.

365 straipsnis

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant šių tikslų:

a) 

rengti bendrą aplinkos strategiją, kuri apimtų planuojamas institucines reformas (ir jų tvarkaraščius), kad būtų užtikrintas aplinkos teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas; paskirstyti aplinkos administravimo kompetencijas nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis; nustatyti sprendimų priėmimo ir sprendimų įgyvendinimo procedūras; nustatyti aplinkos klausimų įtraukimo į kitas politikos sritis skatinimo procedūras; nustatyti būtinus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir peržiūros mechanizmą;

b) 

rengti sektorių strategijas, skirtas oro kokybei, vandens kokybei ir vandens taupymui, įskaitant jūros aplinkos klausimus, atliekų tvarkymui ir išteklių valdymui, gamtos apsaugai, pramoninei tarša ir pavojams bei chemikalams; aiškiai nustatyti šių strategijų įgyvendinimo tvarkaraščius ir gaires, administracinę atsakomybę, taip pat kurti finansines investicijų į infrastruktūrą ir technologijas strategijas;

c) 

plėtoti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita politiką, visų pirma kaip išdėstyta šio susitarimo XXXI priede.

366 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 6 skyriuje.



7

SKYRIUS

Transportas

367 straipsnis

Šalys:

a) 

plečia ir stiprina bendradarbiavimą transporto srityje, kad padėtų vystyti darnias transporto sistemas;

b) 

skatina veiksmingą ir saugų transportą, taip pat transporto sistemų įvairiarūšiškumą ir sąveikumą;

c) 

siekia stiprinti pagrindines transporto jungtis tarp savo teritorijų.

368 straipsnis

1.  
Šalys bendradarbiauja, kad būtų lengviau restruktūrizuoti ir modernizuoti Ukrainos transporto sektorių, ir laipsniškai jį derinti su veiklos standartais ir politika, kurie palyginami su galiojančiais ES, ir visų pirma įgyvendina šio susitarimo XXXII priede išdėstytas priemones ir nedaro poveikio prievolėms, pagrįstoms konkrečiais Šalių transporto srities tarpusavio susitarimais. Įgyvendinant šias priemones neprieštaraujama Šalių teisėms ir prievolėms pagal tarptautinius susitarimus, kuriuos jos yra sudariusios, taip pat jų dalyvavimui tarptautinėse organizacijose.
2.  
Bendradarbiaujant taip pat siekiama gerinti keleivių ir prekių judėjimą, didinti transporto srautų tarp Ukrainos, ES ir trečiųjų regiono šalių sklandumą, panaikinant administracines, technines, tarpvalstybines ir kitas kliūtis, gerinant transporto tinklus ir atnaujinant infrastruktūrą, visų pirma pagrindinėse Šalis jungiančiose ašyse. Bendradarbiaujant taip pat imamasi veiksmų sienų kirtimui palengvinti.
3.  

Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija ir bendrą veiklą:

— 
regioniniu lygmeniu, visų pirma atsižvelgiant į ir įtraukiant pažangą, padarytą pagal įvairius regioninio bendradarbiavimo transporto srityje susitarimus, kaip antai Rytų partnerystės transporto grupę, transporto koridorių Europa–Kaukazas–Azija (TRACECA), Baku procesą ir kitas transporto iniciatyvas;
— 
tarptautiniu lygmeniu įvairiose ES transporto agentūrose, atsižvelgiant į tarptautines transporto organizacijas ir tarptautinius susitarimus bei konvencijas, kurias Šalys yra ratifikavusios.

369 straipsnis

Bendradarbiaujama, inter alia, šiose srityse:

a) 

darnios nacionalinės visų transporto rūšių politikos plėtojimo, visų pirma siekiant užtikrinti veiksmingas ir saugias transporto sistemas ir skatinti įtraukti su transportu susijusius klausimus į kitas politikos sritis;

b) 

sektorių strategijų plėtojimo atsižvelgiant į nacionalinę kelių, geležinkelių, vidaus vandens kelių, oro, jūrų ir įvairiarūšio transporto politiką (įskaitant teisinius reikalavimus, taikomus techninės įrangos ir transporto parkų atnaujinimui, kad šie atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus), įskaitant tų strategijų įgyvendinimo tvarkaraščius ir gaires, administracinę atsakomybę ir finansavimo planus;

c) 

daugiarūšio transporto tinklų, sujungtų su transeuropiniu transporto tinklu (TEN-T), kūrimo ir infrastruktūros politikos tobulinimo siekiant geriau nustatyti ir vertinti infrastruktūros projektus, susijusius su įvairiomis transporto rūšimis. Finansavimo strategijų, kurios skirtos priežiūrai, pajėgumų suvaržymams ir trūkstamų jungčių infrastruktūrai, rengimo, taip pat privačiojo sektoriaus aktyvumo ir dalyvavimo transporto projektuose skatinimo, kaip nustatyta šio susitarimo XXXIII priede;

d) 

prisijungimo prie svarbių tarptautinių transporto organizacijų ir susitarimų, įskaitant procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tarptautiniai transporto susitarimai ir konvencijos būtų griežtai įgyvendinami ir veiksmingai vykdomi;

e) 

mokslinio ir techninio bendradarbiavimo bei keitimosi informacija siekiant kurti ir tobulinti technologijas, pavyzdžiui, intelektines transporto sistemas;

f) 

skatinimo naudotis intelektinėmis transporto sistemomis ir informacinėmis technologijomis valdant ir eksploatuojant visas transporto rūšis, taip pat paramos įvairiarūšiškumui ir bendradarbiavimui naudojant kosmoso sistemas ir komercines taikmenas, kuriomis palengvinamas transportas.

370 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 7 skyriuje.



8

SKYRIUS

Kosmosas

371 straipsnis

1.  

Šalys skatina abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą civilinių kosminių mokslinių tyrimų ir kosmoso taikmenų srityje, ypač šiose srityse:

a) 

pasaulinės navigacijos palydovų sistemų;

b) 

Žemės stebėjimo ir pasaulinės stebėsenos;

c) 

kosmoso mokslo ir tyrinėjimo;

d) 

taikomųjų kosmoso technologijų, įskaitant nešančiųjų raketų ir varomąsias technologijas.

2.  
Šalys skatina ir remia keitimąsi patirtimi, susijusia su kosmoso politika, administravimu ir teisiniais aspektais, taip pat su pramonės restruktūrizavimu ir kosminių technologijų komerciniu pritaikymu.

372 straipsnis

1.  
Bendradarbiaujant keičiamasi informacija apie viena kitos politiką ir programas bei atitinkamas galimybes bendradarbiauti bei vykdyti bendrus projektus, įskaitant Ukrainos subjektų dalyvavimą būsimos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos („Horizontas 2020“) atitinkamose kosmoso ir transporto teminėse programose.
2.  
Šalys skatina ir remia mokslininkų mainus ir atitinkamų tinklų kūrimą.
3.  
Bendradarbiaujant taip pat gali būti keičiamasi patirtimi, susijusia su kosminių mokslinių tyrimų ir mokslo institucijų valdymu, sudaromos moksliniams tyrimams ir naujų technologijų taikymui palankios sąlygos ir užtikrinama tinkama intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsauga.

373 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 8 skyriuje, ir, kai tinkama, koordinuojami veiksmai ir bendradarbiaujama su Europos kosmoso agentūra šiais ir kitais susijusiais klausimais.



9

SKYRIUS

Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje

374 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje, kad prisidėtų prie mokslo plėtros ir sustiprintų savo mokslines galimybes padėti spręsti nacionalinius ir pasaulinius uždavinius. Stiprindamos savo mokslinių tyrimų gebėjimus ir žmogiškąjį potencialą, Šalys siekia prisidėti prie pažangos įgyjant mokslinių ir technologinių žinių, svarbių darniai ekonominei plėtrai užtikrinti. Dalijantis mokslinėmis žiniomis ir jas telkiant bus padedama didinti Šalių konkurencingumą ir stiprinti jų ekonomikos gebėjimą kurti ir panaudoti žinias naujų produktų ir paslaugų komerciniam pritaikymui. Galiausiai Šalys turi vystyti savo mokslinį potencialą, kad vykdytų pasauliniu mastu prisiimtą atsakomybę ir įsipareigojimus įvairiose srityse, kaip antai su sveikata susiję klausimai, aplinkos apsauga, įskaitant klimato kaitą ir kitus pasaulinius uždavinius.

375 straipsnis

1.  
Taip bendradarbiaujant atsižvelgiama į esamą oficialų bendradarbiavimo pagrindą, padėtą Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimu dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, taip pat į Ukrainos tikslą laipsniškai derintis prie ES mokslo ir technologijų politikos ir teisės aktų.
2.  
Bendradarbiaudamos Šalys siekia palengvinti Ukrainos dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų erdvėje.
3.  
Taip bendradarbiaujant Ukrainai padedama reformuoti ir pertvarkyti savo mokslo valdymo sistemą bei mokslinių tyrimų institucijas (įskaitant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros gebėjimų stiprinimą), siekiant remti konkurencingos ekonomikos ir žinių visuomenės vystymąsi.

376 straipsnis

Bendradarbiaujama visų pirma:

a) 

keičiantis informacija apie mokslo ir technologijų politiką;

b) 

dalyvaujant būsimoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrojoje programoje („Horizontas 2020“);

c) 

bendrai įgyvendinant mokslines programas ir vykdant mokslinių tyrimų veiklą;

d) 

bendrai vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, kuria siekiama skatinti mokslo pažangą ir technologijų bei praktinės patirties perdavimą;

e) 

rengiant mokymus pagal tyrėjų ir specialistų judumo programą;

f) 

rengiant bendrus renginius arba priemones, susijusias su mokslo ir technologine plėtra;

g) 

įgyvendinant priemones, kurių tikslas sukurti moksliniams tyrimams ir naujų technologijų taikymui palankias sąlygas ir tinkamai saugoti mokslinių tyrimų rezultatų intelektinės nuosavybės teises;

h) 

stiprinant regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma Juodosios jūros regione ir daugiašalėse organizacijose, kaip antai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir Didžiajame aštuonete (G8), taip pat pagal daugiašalius susitarimus, pavyzdžiui, 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK);

i) 

keičiantis mokslinių tyrimų ir mokslo institucijų valdymo patirtimi, siekiant plėtoti ir gerinti jų gebėjimus vykdyti mokslinius tyrimus ir juose dalyvauti.

377 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 9 skyriuje.



10

SKYRIUS

Pramonės ir įmonių politika

378 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą pramonės ir įmonių politikos srityje, taip gerindamos verslo aplinką visiems ekonominės veiklos vykdytojams, o ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Didesnis bendradarbiavimas turėtų padėti pagerinti administracinę ir reglamentavimo sistemą tiek Ukrainos, tiek ES įmonėms, veikiančioms Ukrainoje ir ES, ir turėtų būti pagrįstas ES MVĮ ir pramonės politika, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus srities standartus ir praktiką.

379 straipsnis

Siekiant šio susitarimo 378 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys bendradarbiauja tam, kad:

a) 

įgyvendintų MVĮ plėtros strategijas pagal Europos mažųjų įmonių chartijos principus ir stebėtų įgyvendinimo procesą teikiant metines ataskaitas ir palaikant dialogą. Taip bendradarbiaujant taip pat turi būti sutelkiamas dėmesys į labai mažas įmones ir amatų įmones, kurios yra labai svarbios ir ES, ir Ukrainos ekonomikai;

b) 

keistųsi informacija ir gerąja praktika sukurti geresnes pagrindines sąlygas ir padėtų didinti konkurencingumą. Bendradarbiaujant turi būti atsižvelgiama į struktūrinių pokyčių valdymą (restruktūrizavimą) ir aplinkos bei energetikos klausimus, kaip antai energijos vartojimo efektyvumą ir švaresnę gamybą;

c) 

supaprastintų ir racionalizuotų taisykles ir reglamentavimo praktiką, ypač daug dėmesio skiriant keitimuisi gerąja praktika, susijusia su reglamentavimo būdais, įskaitant ES principus;

d) 

skatintų inovacijų politikos plėtrą keičiantis informacija ir gerąja praktika, susijusia su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komerciniu pritaikymu (įskaitant paramos priemones technologijomis grindžiamoms naujai įsteigtoms įmonėms), klasterių plėtra ir galimybėmis gauti finansavimą;

e) 

skatintų glaudesnius ES ir Ukrainos įmonių ir šių įmonių bei Ukrainos ir ES valdžios institucijų tarpusavio ryšius;

f) 

remtų eksporto skatinimo veiklą Ukrainoje;

g) 

palengvintų Ukrainos ir ES tam tikrų pramonės sektorių modernizavimą ir restruktūrizavimą.

380 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 10 skyriuje. Jame turi dalyvauti ES ir Ukrainos verslo atstovai.



11

SKYRIUS

Kasyba ir metalai

381 straipsnis

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą kasybos ir metalų pramonės srityse, siekdamos skatinti tarpusavio supratimą, gerinti verslo aplinką, keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą ne energetikos klausimais, visų pirma susijusiais su metalo rūdų ir pramoninių mineralų kasyba. Taip bendradarbiaujant nedaromas poveikis šio susitarimo 339 straipsnyje nurodytoms nuostatoms dėl anglies.

382 straipsnis

Siekiant šio susitarimo 381 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys bendradarbiauja tam, kad:

a) 

keistųsi informacija apie kasybos ir metalų pramonės esamą padėtį;

b) 

keistųsi informacija apie ES ir Ukrainos kasybos ir metalų pramonės perspektyvas, susijusias su vartojimu, gamyba ir rinkos prognoze;

c) 

keistųsi informacija apie priemones, kurių ėmėsi Šalys, kad palengvintų šių sektorių restruktūrizavimą;

d) 

keistųsi informacija ir geriausia praktika, susijusia su Ukrainos ir ES kasybos ir metalų pramonės darniu vystymusi.



12

SKYRIUS

Finansinės paslaugos

383 straipsnis

Pripažindamos, kad norint sukurti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką ir paskatinti Šalių tarpusavio prekybos mainus, reikia veiksmingų finansinių paslaugų taisyklių ir praktikos, Šalys susitaria bendradarbiauti finansinių paslaugų srityje, siekdamos:

a) 

padėti pritaikyti finansinių paslaugų reguliavimą pagal atviros rinkos ekonomikos poreikius;

b) 

užtikrinti veiksmingą ir tinkamą investuotojų bei kitų finansinių paslaugų vartotojų apsaugą;

c) 

užtikrinti pasaulinės finansų sistemos stabilumą ir vientisumą;

d) 

skatinti įvairių finansų sistemos veikėjų, įskaitant reguliavimo ir priežiūros institucijas, bendradarbiavimą;

e) 

užtikrinti nepriklausomą ir veiksmingą priežiūrą.

384 straipsnis

1.  
Šalys skatina atitinkamas reguliavimo ir priežiūros institucijas bendradarbiauti, pavyzdžiui, keistis informacija, dalytis praktine patirtimi, susijusia su finansų rinkomis, ir taikyti kitas panašias priemones.
2.  
Ypač daug dėmesio skiriama tokių institucijų administracinių gebėjimų plėtojimui, inter alia, darbuotojų mainams ir bendram mokymui.

385 straipsnis

Šalys skatina laipsnišką derinimą su pripažintais tarptautiniais finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros standartais. Atitinkamos ES finansinių paslaugų srities acquis nuostatos taip pat nurodomos šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 6 skyriuje (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba).

386 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 12 skyriuje.



13

SKYRIUS

Bendrovių teisė, įmonių valdymas, apskaita ir auditas

387 straipsnis

1.  

Pripažindamos, kad siekiant sukurti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką ir paskatinti prekybą, svarbu užtikrinti veiksmingas bendrovių teisės, įmonių valdymo, apskaitos ir audito taisykles ir praktiką, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a) 

akcininkų, kreditorių ir kitų suinteresuotųjų šalių apsaugos pagal šios srities ES taisykles, išdėstytas šio susitarimo XXXIV priede;

b) 

atitinkamų tarptautinių standartų nustatymo nacionaliniu lygmeniu ir laipsniško derinimo su ES apskaitos ir audito teise, kaip išdėstyta šio susitarimo XXXV priede;

c) 

tolesnio įmonių valdymo politikos plėtojimo pagal tarptautinius standartus, taip pat laipsniško derinimo su šios srities ES taisyklėmis ir rekomendacijomis, kaip išdėstyta šio susitarimo XXXVI straipsnyje.

2.  
Šalys turi siekti dalytis informacija ir praktine patirtimi, susijusia su esamomis sistemomis ir svarbiais (naujais) šių sričių pokyčiais. Be to, Šalys turi siekti gerinti Ukrainos nacionalinio registro ir ES valstybių narių įmonių registrų keitimąsi informacija.

388 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 13 skyriuje.



14

SKYRIUS

Informacinė visuomenė

389 straipsnis

Šalys aktyviau bendradarbiauja plėtodamos informacinę visuomenę, kad piliečiai ir įmonės turėtų galimybes plačiai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir gautų geresnės kokybės paslaugas už prieinamą kainą. Taip bendradarbiaujant taip pat turi būti sudarytos lengvesnės sąlygos patekti į elektroninių ryšių paslaugų rinkas, skatinama konkurencija ir investicijos į sektorių.

390 straipsnis

Bendradarbiaujant siekiama įgyvendinti nacionalines informacinės visuomenės strategijas, plėtoti išsamią elektroninių ryšių reglamentavimo sistemą ir didinti Ukrainos dalyvavimą ES IRT mokslinių tyrimų veikloje.

391 straipsnis

Bendradarbiavimo siekiai:

a) 

skatinti plačiajuostę prieigą, gerinti tinklų saugumą ir platesnį piliečių, įmonių ir administracijų naudojimąsi IRT tobulinant vietos turinį internete ir kuriant interneto paslaugas, visų pirma e. verslo, e. valdžios, e. sveikatos ir e. mokymosi priemones;

b) 

koordinuoti elektroninių ryšių politiką siekiant optimaliai pasinaudoti radijo spektru ir Ukrainos bei ES tinklų sąveika;

c) 

stiprinti nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir administracinius gebėjimus siekiant užtikrinti jos gebėjimą imtis tinkamų reguliavimo priemonių ir užtikrinti jos sprendimų bei visų taikytinų taisyklių vykdymą ir garantuoti sąžiningą konkurenciją rinkose. Nacionalinė ryšių reguliavimo institucija turėtų bendradarbiauti su konkurencijos institucija šių rinkų stebėsenos srityje;

d) 

skatinti bendrus projektus mokslinių tyrimų informacinių ir ryšių technologijų srityje pagal būsimą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programą („Horizontas 2020“).

392 straipsnis

Šalys keičiasi informacija, geriausia praktika ir patirtimi ir imasi bendrų veiksmų, siekdamos plėtoti visapusišką reglamentavimo sistemą ir užtikrinti, kad ji veiksmingai veiktų ir kad nebūtų iškraipoma konkurencija elektroninių ryšių rinkose.

393 straipsnis

Šalys skatina Ukrainos nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos ir ES nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą.

394 straipsnis

1.  
Šalys skatina laipsnišką derinimą su ES teise ir reglamentavimo sistema informacinės visuomenės ir elektroninių ryšių srityje.
2.  
Atitinkamos nuostatos ir ES informacinės visuomenės ir elektroninių ryšių srities acquis yra nurodytas šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 6 skyriaus (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba) XVII-3 priedėlyje (Telekomunikacijų paslaugoms taikytinos taisyklės).

395 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 14 skyriuje.



15

SKYRIUS

Audiovizualinė politika

396 straipsnis

1.  
Šalys bendradarbiauja skatindamos audiovizualinę pramonę Europoje ir ragindamos bendrai kurti kino ir televizijos produkciją.
2.  
Bendradarbiavimas gali apimti, inter alia, žurnalistų ir kitų spaudos ir elektroninės žiniasklaidos profesionalų mokymo programas bei priemones, taip pat paramą (viešajai ir privačiajai) žiniasklaidai, siekiant stiprinti jos nepriklausomumą, profesionalumą ir ryšius su kita Europos žiniasklaida, laikantis Europos standartų, įskaitant Europos Tarybos standartus.

397 straipsnis

Laipsniškas derinimas su audiovizualinės politikos ES teise ir reglamentavimo sistema bei tarptautinėmis priemonėmis visų pirma vykdomas kaip išdėstyta šio susitarimo XXXVII priede.

398 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V ANTRAŠTINĖS DALIES (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 15 skyriuje.



16

SKYRIUS

Turizmas

399 straipsnis

Šalys bendradarbiauja turizmo srityje siekdamos vystyti konkurencingesnę turizmo pramonę, kuri yra ekonomikos augimo ir galios, užimtumo ir užsienio valiutos šaltinis.

400 straipsnis

1.  

Dvišalis, regioninis ir Europos lygio bendradarbiavimas būtų pagrįstas šiais principais:

a) 

vietos bendruomenių vientisumo ir interesų puoselėjimas, ypač kaimo vietovėse;

b) 

kultūros paveldo svarba;

c) 

teigiama turizmo ir aplinkos išsaugojimo sąveika.

2.  
Atitinkamos su kelionių organizatoriaus susijusios nuostatos yra nurodytos šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 6 skyriuje (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba). Atitinkamos nuostatos, susijusios su asmenų judėjimu, yra nurodytos šio susitarimo 19 straipsnyje.

401 straipsnis

Bendradarbiaujant dėmesys sutelkiamas į šiuos aspektus:

a) 

keitimasis informacija, geriausia praktika, patirtimi ir praktinės patirties, be kita ko, susijusios su inovacinėmis technologijomis, perdavimas;

b) 

strateginių viešųjų, privačiųjų ir bendruomenių partnerysčių kūrimas siekiant užtikrinti darnų turizmo vystymą;

c) 

turizmo produktų ir rinkų, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir institucinių struktūrų skatinimas ir vystymas;

d) 

veiksmingos politikos ir strategijų rengimas ir įgyvendinimas, įskaitant atitinkamus teisinius, administracinius ir finansinius aspektus;

e) 

mokymas ir gebėjimų stiprinimas turizmo srityje, siekiant gerinti paslaugų teikimo standartus;

f) 

turizmo bendruomenių vystymas ir skatinimas.

402 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 16 skyriuje.



17

SKYRIUS

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

403 straipsnis

Šalys bendradarbiauja siekdamos skatinti žemės ūkio ir kaimo plėtrą, visų pirma laipsniškai derindamos politikos kryptis ir teisės aktus.

404 straipsnis

Šalys tarpusavyje bendradarbiauja žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje ir, inter alia:

a) 

palengvina tarpusavio supratimą apie žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką;

b) 

stiprina politikos planavimo vertinimo ir įgyvendinimo administracinius gebėjimus centriniu ir vietiniu lygmenimis;

c) 

skatina šiuolaikišką ir darnią žemės ūkio gamybą, kuria atsižvelgiama į aplinką ir gyvūnų gerovę, įskaitant platesnį ekologinės gamybos metodų taikymą ir biotechnologijų naudojimą, inter alia, taikant geriausią šių sričių praktiką;

d) 

dalijasi kaimo plėtros politikos žiniomis ir geriausia praktika siekdamos skatinti kaimo bendruomenių ekonominę gerovę;

e) 

gerina žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, rinkų veiksmingumą ir skaidrumą ir investicijų sąlygas;

f) 

skleidžia žinias mokymo ir informaciniuose renginiuose;

g) 

remia inovacijas vykdant mokslinius tyrimus ir skatina žemės ūkio gamintojų neformalų ugdymą;

h) 

derina tarptautinėse organizacijose sprendžiamus klausimus;

i) 

keičiasi geriausia praktika, susijusia su žemės ūkio politikos ir kaimo vietovių paramos mechanizmais;

j) 

skatina žemės ūkio produktų kokybės politiką diegiant produktų standartus, gamybos reikalavimus ir kokybės schemas.

405 straipsnis

Bendradarbiaudamos, kaip pirmiau nurodyta, Šalys, nepažeisdamos šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), remia laipsnišką derinimą su atitinkama ES teise ir reglamentavimo standartais, visų pirma išdėstytais šio susitarimo XXXVIII priede.

406 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 17 skyriuje.



18

SKYRIUS

Žuvininkystė ir jūrų politika



1

Skirsnis

Žuvininkystės politika

407 straipsnis

1.  
Šalys bendradarbiauja abiem pusėms naudingais bendro intereso žuvininkystės sektoriaus klausimais, įskaitant gyvų vandens išteklių išsaugojimą ir valdymą, tikrinimą ir kontrolę, duomenų rinkimą ir kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.
2.  
Taip bendradarbiaudamos Šalys laikosi tarptautinių prievolių, susijusių su gyvų vandens išteklių valdymu ir išsaugojimu.

408 straipsnis

Šalys imasi bendrų veiksmų, keičiasi informacija ir teikia paramą viena kitai, siekdamos skatinti:

a) 

gerą žuvininkystės valdymą ir geriausią praktiką, kad užtikrintų darnų žuvų išteklių išsaugojimą ir valdymą remiantis ekosistemų metodu;

b) 

atsakingą žvejybą ir žuvininkystės valdymą pagal darnaus vystymosi principus, kad būtų išsaugota gera žuvų išteklių ir ekosistemų būklė;

c) 

bendradarbiavimą regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose.

409 straipsnis

Darydamos nuorodą į šio susitarimo 408 straipsnį ir atsižvelgdamos į geriausias mokslines rekomendacijas Šalys stiprina gyvų žuvų išteklių Juodojoje jūroje valdymo ir išsaugojimo srities bendradarbiavimą ir geriau koordinuoja šią veiklą. Šalys turi skatinti platesnio masto tarptautinį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione, siekdamos plėtoti santykius su atitinkama regionine žuvininkystės valdymo organizacija.

410 straipsnis

Šalys turi remti iniciatyvas, kaip antai keitimosi patirtimi ir paramos teikimo, kuriomis siekiama užtikrinti tausios žuvininkystės politikos įgyvendinimą vadovaujantis šios srities ES acquis prioritetinėmis sritimis, įskaitant šias sritis:

a) 

gyvų vandens išteklių, žvejybos pastangų ir techninių priemonių valdymas;

b) 

žvejybos veiklos tikrinimas ir kontrolė naudojant būtiną stebėjimo įrangą, įskaitant laivų stebėjimo sistemą, taip pat atitinkamų administracinių ir teisminių struktūrų, gebančių taikyti atitinkamas priemones, plėtojimas;

c) 

suderintas duomenų apie žvejybos laimikį, iškrovimą, taip pat biologinių ir ekonominių duomenų rinkimas;

d) 

žvejybos pajėgumų valdymas, įskaitant veikiantį žvejybos laivyno registrą;

e) 

rinkų veiksmingumo gerinimas, visų pirma remiant gamintojų organizacijas, teikiant informaciją vartotojams ir užtikrinant rinkodaros standartus ir atsekamumą;

f) 

žuvininkystės sektoriaus struktūrinės politikos vystymas, ypatingą dėmesį skiriant darniam pakrančių bendruomenių vystymuisi.



2

Skirsnis

Jūrų politika

411 straipsnis

Atsižvelgdamos į bendradarbiavimą žuvininkystės, transporto, aplinkos ir kitose su jūra susijusiose politikos srityse Šalys plėtoja bendradarbiavimą integruotos jūrų politikos klausimais, visų pirma:

a) 

skatina integruotą požiūrį į jūrų reikalus, gerą valdymą ir keitimąsi geriausia praktika, susijusia su jūrų erdvės naudojimu;

b) 

sukuria pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima atskirti konkurencinę žmogaus veiklą ir tos veiklos poveikio jūros aplinkai valdymą, skatinant jūrų erdvės planavimą, kaip priemonę padėti tobulinti sprendimų priėmimą;

c) 

skatina pakrantės regionų ir jūrų pramonės, kuri yra ekonomikos augimo ir užimtumo šaltinis, darnią plėtrą, be kita ko, keičiantis geriausia praktika;

d) 

skatina strategines jūrų pramonės, tarnybų ir mokslinių institucijų, kurių specializacija yra moksliniai jūrų ir jūrininkystės tyrimai, sąjungas, įskaitant tarpsektorines jūrų sektoriaus subjektų grupes;

e) 

siekia gerinti jūrų saugos ir saugumo priemones ir stiprinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį jūrų stebėjimą, kad būtų šalinama didėjanti rizika, susijusi su intensyviu jūrų transportu, laivų išmetamais teršalais, nelaimingais atsitikimais jūroje ir neteisėta veikla jūroje, remiantis Koordinavimo ir informacijos centro Burgase patirtimi;

f) 

palaiko nuolatinį dialogą ir skatina įvairius suinteresuotųjų jūrų srities šalių tinklus.

412 straipsnis

Taip bendradarbiaujant:

a) 

keičiamasi informacija, geriausia praktika ir patirtimi, ir perduodama jūrų srities praktinė patirtis, be kita ko, susijusi su inovacinėmis technologijomis jūrų sektoriuose;

b) 

keičiamasi informacija ir geriausia praktika, susijusia su projektų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimo galimybėmis;

c) 

stiprinamas Šalių tarpusavio bendradarbiavimas atitinkamuose tarptautiniuose jūrų srities forumuose.



3

Skirsnis

Nuolatinis dialogas žuvininkystės ir jūrų politikos klausimais

413 straipsnis

Šalys turi palaikyti nuolatinį dialogą klausimais, nurodytais šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 18 skyriaus 1 ir 2 skirsniuose.



19

SKYRIUS

Dunojus

414 straipsnis

Atsižvelgdamos į Dunojaus baseino tarpvalstybinį pobūdį ir jo istorinę svarbą pakrantės bendruomenėms Šalys:

a) 

griežčiau vykdo ES valstybių narių ir Ukrainos prisiimtus tarptautinius navigacijos, žuvininkystės, aplinkos apsaugos, ypač vandens ekosistemų, įsipareigojimus, įskaitant gyvų jūrų išteklių išsaugojimą, kad užtikrintų gerą ekologinę būklę, taip pat kitus svarbius su žmogaus veikla susijusius įsipareigojimus;

b) 

prireikus remia dvišalių ir daugiašalių susitarimų ir priemonių plėtojimo iniciatyvas, siekdamos skatinti darnų vystymąsi, ir ypač stengiasi gerbti tradicinį pakrančių bendruomenių gyvenimo būdą ir ekonominę veiklą integruotai naudojantis Dunojaus baseinu.



20

SKYRIUS

Vartotojų apsauga

415 straipsnis

Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir vartotojų apsaugos sistemų tarpusavio suderinamumą.

416 straipsnis

Siekiant šių tikslų visų pirma taip bendradarbiaujama:

a) 

skatinama keistis informacija apie vartotojų apsaugos sistemas;

b) 

teikiama teisėkūros ir techninių gebėjimų praktinių žinių, siekiant užtikrinti teisės aktų ir rinkos priežiūros sistemų veikimą;

c) 

vartotojams teikiama geresnė informacija;

d) 

rengiami mokymai veikla administravimo pareigūnams ir vartotojų interesams atstovaujantiems asmenims;

e) 

vystomos nepriklausomos vartotojų asociacijos ir skatinama palaikyti vartotojų atstovų tarpusavio ryšius.

417 straipsnis

Ukraina, vengdama kliūčių prekybai, palaipsniui derina savo teisės aktus su ES acquis, kaip nustatyta šio susitarimo XXXIX priede.

418 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 20 skyriuje.



21

SKYRIUS

Bendradarbiavimas užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių srityje

419 straipsnis

Atsižvelgdamos į šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 13 skyrių (Prekyba ir darnus vystymasis) Šalys stiprina tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos skatinti deramo darbo darbotvarkę, užimtumo politiką, sveikatą ir saugą darbe, socialinį dialogą, socialinę apsaugą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir nediskriminavimą.

420 straipsnis

Bendradarbiaujant šio susitarimo 419 straipsnyje nurodytoje srityje siekiama šių tikslų:

a) 

gerinti žmonių gyvenimo kokybę;

b) 

spręsti bendrus uždavinius, kaip antai globalizacija ir demografiniai pokyčiai;

c) 

siekti sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų su deramomis darbo sąlygomis;

d) 

skatinti socialinį sąžiningumą ir teisingumą pertvarkant darbo rinkas;

e) 

skatinti darbo rinkų sąlygas, kuriomis būtų derinamas lankstumas ir saugumas;

f) 

skatinti aktyvias darbo rinkos priemones ir gerinti užimtumo tarnybų veiksmingumą, kad būtų geriau tenkinami darbo rinkos poreikiai;

g) 

skatinti įtraukiąsias darbo rinkas, į kurias būtų integruojami palankių sąlygų neturintys asmenys;

h) 

mažinti neoficialią ekonomiką, pertvarkant nedeklaruojamą darbą;

i) 

gerinti sveikatos apsaugą ir saugą darbe įvairiomis priemonėmis, kaip antai švietimas ir mokymas sveikatos ir saugos klausimais, prevencinių priemonių skatinimas, didelių avarijų pavojaus prevencija, toksiškų cheminių medžiagų valdymas, keitimasis gerąja patirtimi ir moksliniai tyrimai šioje srityje;

j) 

didinti socialinės apsaugos lygį ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kiek tai susiję su jų kokybe, prieinamumu ir finansiniu stabilumu;

k) 

mažinti skurdą ir didinti socialinę sanglaudą;

l) 

siekti užtikrinti lyčių lygybę ir lygias užimtumo, švietimo, mokymo, ekonomines ir socialines bei sprendimų priėmimo galimybes moterims ir vyrams;

m) 

visapusiškai kovoti su diskriminacija;

n) 

didinti socialinių partnerių gebėjimus ir skatinti socialinį dialogą.

421 straipsnis

Šalys skatina visų suinteresuotųjų šalių, ypač socialinių partnerių, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimą vykdant Ukrainos politikos reformas ir Šalims tarpusavyje bendradarbiaujant pagal šį susitarimą.

422 straipsnis

Šalys skatina įmonių socialinę atsakomybę, atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, kaip numatyta 2000 m. JT pasauliniame susitarime, 1997 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika, su pakeitimais, padarytais 2006 m., ir 1976 m. EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms su pakeitimais, padarytais 2000 m.

423 straipsnis

Šalys siekia glaudžiau bendradarbiauti užimtumo ir socialinės politikos klausimais visuose atitinkamuose regioniniuose, daugiašaliuose ir tarptautiniuose forumuose ir organizacijose.

424 straipsnis

Ukraina užtikrina laipsnišką derinimą su ES užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių teise, standartais ir praktika, kaip išdėstyta šio susitarimo XL priede.

425 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 21 skyriuje.



22

SKYRIUS

Visuomenės sveikata

426 straipsnis

Šalys plėtoja bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje, kad padidintų visuomenės ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, kuris yra išankstinė darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo sąlyga.

427 straipsnis

1.  

Bendradarbiaujama visų pirma šiose srityse:

a) 

Ukrainos visuomenės sveikatos sistemos ir jos pajėgumų stiprinimo, visų pirma įgyvendinant reformas, toliau plėtojant pirminės sveikatos priežiūros sistemą ir mokant darbuotojus;

b) 

užkrečiamųjų ligų, kaip antai ŽIV/AIDS ir tuberkuliozės prevencijos ir kontrolės, geresnio pasirengimo labai patogeninių ligų protrūkiams ir tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių įgyvendinimo;

c) 

neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės keičiantis informacija ir gerąja praktika, skatinant sveiką gyvenimo būdą, imantis veiksmų dėl pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių ir problemų, kaip antai motinos ir vaiko sveikatos, psichikos sveikatos ir priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir tabako, be kita ko, įgyvendinant 2003 m. Tabako kontrolės pagrindų konvenciją;

d) 

žmogiškos kilmės medžiagų, kaip antai kraujo, audinių ir ląstelių kokybės ir saugos;

e) 

informacijos ir žinių apie sveikatą, įskaitant požiūrį, kad į sveikatos klausimus turėtų būti atsižvelgiama visose politikos srityse.

2.  
Todėl Šalys keičiasi duomenimis ir geriausia praktika, ir imasi bendrų veiksmų, be kita ko, atsižvelgdamos į sveikatos klausimus visose politikos srityse ir laipsniškai integruodamos Ukrainą į Europos visuomenės sveikatos tinklus.

428 straipsnis

Ukraina laipsniškai derina savo teisės aktus ir praktiką su ES acquis principais, visų pirma dėl užkrečiamųjų ligų, kraujo, audinių ir ląstelių, taip pat tabako. Konkrečių ES acquis nuostatų sąrašas pateikiamas šio susitarimo XLI priede.

429 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 22 skyriuje.



23

SKYRIUS

Švietimas, mokymas ir jaunimas

430 straipsnis

Visiškai paisydamos Šalių atsakomybės už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir kultūrų bei kalbų įvairovę, Šalys skatina bendradarbiavimą švietimo, mokymo ir jaunimo klausimų srityje, kad didintų tarpusavio supratimą, skatintų kultūrų dialogą ir gilintų žinias apie viena kitos kultūrą.

431 straipsnis

Šalys intensyviau bendradarbiauja aukštojo mokslo srityje, visų pirma siekdamos:

a) 

pertvarkyti ir modernizuoti aukštojo mokslo sistemas;

b) 

skatinti aukštojo mokslo srities konvergenciją pagal Bolonijos procesą;

c) 

didinti aukštojo mokslo kokybę ir aktualumą;

d) 

stiprinti aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą;

e) 

stiprinti aukštojo mokslo institucijų gebėjimus;

f) 

didinti studentų ir dėstytojų judumą; dėmesys turi būti skirtas bendradarbiavimui švietimo srityje siekiant palengvinti galimybes siekti aukštojo mokslo.

432 straipsnis

Šalys siekia labiau keistis informacija ir praktine patirtimi, kad paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje, visų pirma siekdamos:

a) 

plėtoti profesinio rengimo ir mokymo ir kvalifikacijos kėlimo visą profesinės veiklos laikotarpį sistemas, reaguojant į besikeičiančios darbo rinkos poreikius;

b) 

sukurti nacionalinę sistemą, kurios tikslas – gerinti skaidrumą ir kvalifikacijų pripažinimą ir įgūdžių panaudojimą, kai įmanoma, remiantis ES patirtimi.

433 straipsnis

Šalys nagrinėja galimybę plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą kitose srityse, kaip antai vidurinis lavinimas, nuotolinis mokymasis ir mokymasis visą gyvenimą.

434 straipsnis

Šalys susitaria skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi jaunimo politikos ir neformaliojo jaunimui skirto švietimo srityje, siekdamos:

a) 

palengvinti jaunų žmonių integraciją į visuomenę ir skatinti jų aktyvų pilietiškumą ir iniciatyvumą;

b) 

padėti jauniems žmonėms įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų ne švietimo sistemoje, pavyzdžiui, dalyvaujant savanoriškoje veikloje, ir pripažinti tokios patirties vertę;

c) 

didinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

d) 

skatinti Ukrainos ir ES bei jos valstybių narių jaunimo organizacijų bendradarbiavimą;

e) 

skatinti sveiką gyvenimo būdą, ypač sutelkiant dėmesį į jaunimą.

435 straipsnis

Šalys bendradarbiauja atsižvelgdamos į šio susitarimo XLII priede išdėstytas rekomendacijas.

436 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 23 skyriuje.



24

SKYRIUS

Kultūra

437 straipsnis

Šalys įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą kultūros srityje, kad didintų tarpusavio supratimą, puoselėtų kultūrų mainus ir skatintų ES ir Ukrainos meno bei menininkų mainus.

438 straipsnis

Šalys skatina asmenų ir organizacijų, atstovaujančių ES ir Ukrainos organizuotai pilietinei visuomenei ir kultūros institucijoms, kultūrų dialogą.

439 straipsnis

Šalys glaudžiai bendradarbiauja atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) ir Europos Tarybą, inter alia, siekdamos plėtoti kultūrų įvairovę ir saugoti kultūros ir istorinį paveldą ir pripažinti jo vertę.

440 straipsnis

Šalys siekia plėtoti nuolatinį dialogą kultūros politikos klausimais, kad paskatintų ES ir Ukrainos kultūros pramonės vystymąsi. Todėl Šalys tinkamai įgyvendina 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.



25

SKYRIUS

Bendradarbiavimas sporto ir fizinės veiklos srityje

441 straipsnis

1.  
Šalys bendradarbiauja sporto ir fizinės veiklos srityje, kad padėtų formuoti visų amžiaus grupių sveiką gyvenimo būdą, skatintų sporto socialines funkcijas ir šviečiamąją vertę, ir kovotų su sportui kylančiomis grėsmėmis, pavyzdžiui, dopingu, susitarimais dėl varžybų baigties, rasizmu ir smurtu.
2.  

Taip bendradarbiaujant visų pirma keičiamasi informacija ir gerąja praktika šiose srityse:

a) 

fizinės veiklos ir sporto skatinimo švietimo sistemoje bendradarbiaujant su viešosiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

b) 

dalyvavimo sporto ir fizinėje veikloje, kuria prisidedama prie sveiko gyvenimo būdo ir bendrosios gerovės;

c) 

nacionalinių kompetencijos ir kvalifikacijos sistemų sporto sektoriuje vystymo;

d) 

palankių sąlygų neturinčių grupių integravimo pasitelkus sportą;

e) 

kovos su dopingo vartojimu;

f) 

kovos su susitarimais dėl varžybų baigties;

g) 

saugumo svarbiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.

442 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 25 skyriuje.



26

SKYRIUS

Pilietinės visuomenės bendradarbiavimas

443 straipsnis

Šalys puoselėja pilietinės visuomenės bendradarbiavimą, siekdamos šių tikslų:

a) 

stiprinti ryšius ir skatinti visus ES valstybių narių ir Ukrainos pilietinės visuomenės sektorius tarpusavyje keistis patirtimi;

b) 

įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į šio susitarimo įgyvendinimą, įskaitant jo stebėseną, ir į ES ir Ukrainos dvišalių santykių plėtojimą;

c) 

ES valstybėse narėse užtikrinti geresnes žinias ir suvokimą apie Ukrainą, įskaitant jos istoriją ir kultūrą;

d) 

Ukrainoje užtikrinti geresnes žinias ir suvokimą apie Europos Sąjungą, įskaitant vertybes, kuriomis ji pagrįsta, jos veikimą ir politiką.

444 straipsnis

Šalys skatina abiejų Šalių pilietinės visuomenės suinteresuotųjų šalių dialogą ir bendradarbiavimą, kaip neatsiejamą ES ir Ukrainos santykių dalį, tokiais būdais:

a) 

stiprindamos ES valstybių narių ir Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų ryšius ir tarpusavio keitimąsi informacija, visų pirma rengiant profesinius seminarus, mokymo kursus ir kt.;

b) 

palengvindamos institucijų stiprinimą ir pilietinės visuomenės organizacijų įtvirtinimą, įskaitant agitavimą, neformalius tinklus, vizitus, praktinius seminarus ir kt.;

c) 

sudarydamos galimybes Ukrainos atstovams susipažinti su ES socialinių ir pilietinių partnerių konsultacijų ir dialogo procesu, siekiant įtraukti pilietinę visuomenę į Ukrainos politikos procesą.

445 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 26 skyriuje.



27

SKYRIUS

Tarpvalstybinis ir regioninis bendradarbiavimas

446 straipsnis

Šalys skatina tarpusavio supratimą ir dvišalį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje tokiais klausimais kaip regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo būdai, įskaitant daugiapakopį valdymą ir partnerystę, ypač daug dėmesio skiriant nepalankių vietovių plėtrai ir teritoriniam bendradarbiavimui, tokiu būdu sukuriant ryšių kanalus ir stiprinant nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, socialinių ir ekonominių veikėjų bei pilietinės visuomenės keitimąsi informacija.

447 straipsnis

Šalys remia ir stiprina vietos ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimą tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo procese ir susijusiose valdymo struktūrose, siekdamos labiau bendradarbiauti kuriant palankią teisės aktų sistemą, taikyti ir plėtoti gebėjimų stiprinimo priemones ir skatinti tarpvalstybinių ir regioninių ekonominių ir verslo tinklų stiprinimą.

448 straipsnis

Šalys siekia plėtoti tarpvalstybinius ir regioninius, inter alia, transporto, energetikos, ryšių tinklų, kultūros, švietimo, turizmo, sveikatos ir kitų sričių, kurioms taikomas šis susitarimas, aspektus, turinčius poveikį tarpvalstybiniam ir regioniniam bendradarbiavimui. Visų pirma Šalys skatina tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimą siekiant modernizuoti ir koordinuoti pagalbos tarnybas bei aprūpinti jas įranga.

449 straipsnis

Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 27 skyriuje.



28

SKYRIUS

Dalyvavimas europos sąjungos agentūrų veikloje ir programose

450 straipsnis

Ukrainai leidžiama dalyvauti ES agentūrų, kurios svarbios šio susitarimo įgyvendinimui, veikloje, ir kitų ES agentūrų veikloje, jeigu tai leidžiama pagal jų steigimo taisykles, ir tose steigimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis. Ukraina sudaro atskirus susitarimus su ES, kuriais jai leidžiama dalyvauti kiekvienos tokios agentūros veikloje, ir nurodo jos finansinio įnašo dydį.

451 straipsnis

Ukrainai leidžiama dalyvauti visose dabartinėse ir būsimose Sąjungos programose, kuriose Ukraina gali dalyvauti pagal atitinkamas šių programų priėmimo nuostatas. Ukrainos dalyvavimas Sąjungos programoje reglamentuojamas pridedamo III protokolo dėl 2010 m. Europos Sąjungos ir Ukrainos pagrindų susitarimo, kuriuo nustatomi Ukrainos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nuostatomis.

452 straipsnis

ES praneša Ukrainai apie įsteigtas naujas ES agentūras ir naujas Sąjungos programas, taip pat apie pasikeitusias dalyvavimo šio susitarimo 450 ir 451 straipsniuose nurodytose Sąjungos programose ir agentūrų veikloje sąlygas.



VI

ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS IR NUOSTATOS DĖL KOVOS SU SUKČIAVIMU

453 straipsnis

Ukraina gauna finansinę paramą pagal atitinkamus ES finansavimo mechanizmus ir priemones. Tokia finansinė parama turi padėti siekti šio susitarimo tikslų ir būti teikiama pagal tolesnius šio susitarimo straipsnius.

454 straipsnis

Pagrindiniai finansinės paramos principai numatomi atitinkamuose ES reglamentuose dėl finansinių priemonių.

455 straipsnis

ES finansinės paramos prioritetinės sritys, dėl kurių susitaria Šalys, nustatomos atitinkamose orientacinėse programose, atitinkančiose sutartus politikos prioritetus. Šiose orientacinėse programose nustatytomis orientacinėmis sumomis atsižvelgiama į Ukrainos poreikius, sektorių pajėgumus ir reformų pažangą.

456 straipsnis

Kad geriausiai išnaudotų turimus išteklius, Šalys siekia, kad ES pagalba būtų įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant veiksmus su kitomis valstybėmis donorėmis, paramą teikiančiomis organizacijomis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, taip pat laikantis tarptautinių pagalbos veiksmingumo principų.

457 straipsnis

Esminis finansinės paramos teisinis, administracinis ir techninis pagrindas nustatomas pagal atitinkamus Šalių tarpusavio susitarimus.

458 straipsnis

Asociacijos tarybai pranešama apie finansinės paramos teikimo pažangą ir įgyvendinimą ir jos poveikį siekiant šio susitarimo tikslų. Dėl to atitinkamos Šalių įstaigos abipusiai ir nuolatos teikia atitinkamą su stebėsena ir vertinimu susijusią informaciją.

459 straipsnis

1.  
Šalys įgyvendina paramą laikydamosi patikimo finansų valdymo principų ir bendradarbiauja užtikrindamos ES ir Ukrainos finansinių interesų apsaugą, kaip išdėstyta šio susitarimo XLIII priede. Šalys imasi veiksmingų sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonių, inter alia, šio susitarimo reglamentuojamose srityse teikdamos abipusę administracinę ir teisinę pagalbą.
2.  
Todėl Ukraina taip pat laipsniškai derina savo teisės aktus pagal šio susitarimo XLIV priede išdėstytas nuostatas.
3.  
Šio susitarimo XLIII priedas taikomas bet kuriam paskesniam susitarimui arba finansinei priemonei, kurią sudarys Šalys, ir bet kuriai kitai finansinei priemonei, su kuria Ukraina gali būti asocijuota, nedarant poveikio bet kurioms kitoms papildomoms sąlygoms, taikomoms auditui, patikrinimams vietoje, patikroms, kontrolės ir kovos su sukčiavimu priemonėms, pavyzdžiui, inter alia, kurias vykdo Europos kovos su sukčiavimo tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai.



VII

ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS



1

SKYRIUS

Institucinė sistema

460 straipsnis

1.  
Aukščiausio lygio Šalių politinis ir strateginis dialogas palaikomas aukščiausiojo lygio susitikimuose. Aukščiausiojo lygio susitikimai paprastai vyksta kartą per metus. Aukščiausiojo lygio susitikimuose teikiamos bendros šio susitarimo įgyvendinimo gairės ir sudaroma galimybė aptarti bet kokius abiem pusėms svarbius dvišalius ar tarptautinius klausimus.
2.  
Ministrų lygmeniu nuolatinis politinis ir strateginis dialogas palaikomas Asociacijos taryboje, įsteigtoje pagal šio susitarimo 461 straipsnį, ir abipusiu sutarimu rengiant reguliarius Šalių atstovų susitikimus.

461 straipsnis

1.  
Įsteigiama Asociacijos taryba. Ji prižiūri ir stebi, kaip taikomas ir įgyvendinamas šis susitarimas, ir atsižvelgdama į jo tikslus periodiškai peržiūri, kaip susitarimas funkcionuoja.
2.  
Asociacijos taryba reguliariai, bent kartą per metus ir kai būtina pagal aplinkybes, renkasi ministrų lygmeniu. Asociacijos taryba abipusiu sutarimu renkasi bet kokios reikiamos sudėties.
3.  
Asociacijos taryba ne tik prižiūri ir stebi, kaip taikomas šis susitarimas, bet ir nagrinėja bet kokius svarbius klausimus, kylančius dėl šio susitarimo, ir bet kokius kitus abiem pusėms svarbius dvišalius ar tarptautinius klausimus.

462 straipsnis

1.  
Asociacijos tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai, Europos Komisijos nariai ir Ukrainos Vyriausybės nariai.
2.  
Asociacijos taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.
3.  
Asociacijos tarybai paeiliui pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Ukrainos atstovas.
4.  
Kai tinkama, ir abipusiu sutarimu kiti organai stebėtojų teisėmis dalyvauja Asociacijos tarybos darbe.

463 straipsnis

1.  
Siekiant šio susitarimo tikslų Asociacijos taryba įgaliojama priimti šio susitarimo taikymo sričiai priklausančius sprendimus jame numatytais atvejais. Tokie sprendimai privalomi Šalims ir jos imasi tinkamų priemonių, be kita ko, jei būtina, konkrečių veiksmų pagal šį susitarimą įsteigtuose specialiuosiuose organuose, kad įgyvendintų priimtus sprendimus. Asociacijos taryba taip pat gali teikti rekomendacijas. Ji priima savo sprendimus ir rekomendacijas Šalių susitarimu po to, kai užbaigiamos atitinkamos vidaus procedūros.
2.  
Laikydamasi šiame susitarime nustatyto tikslo laipsniškai derinti Ukrainos teisės aktus su Sąjungos teisės aktais, Asociacijos taryba turi būti forumas, kuriame keičiamasi informacija apie rengiamus ir galiojančius Europos Sąjungos ir Ukrainos teisės aktus ir apie įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir reikalavimų laikymosi priemones.
3.  
Šiuo tikslu Asociacijos taryba gali atnaujinti arba iš dalies keisti šio susitarimo priedus, atsižvelgdama į ES teisės raidą ir taikomus standartus, nustatytus tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Šalys laiko svarbiais, nepažeisdama konkrečių šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuostatų.

464 straipsnis

1.  
Įsteigiamas Asociacijos komitetas. Jis padeda Asociacijos tarybai vykdyti savo pareigas. Šia nuostata nedaromas poveikis įvairių forumų atsakomybei palaikyti politinį dialogą, kaip išdėstyta šio susitarimo 5 straipsnyje.
2.  
Asociacijos komitetą sudaro Šalių atstovai, kurie paprastai yra vyresnieji valstybės tarnautojai.
3.  
Asociacijos komitetui paeiliui pirmininkauja Sąjungos atstovas ir Ukrainos atstovas.

465 straipsnis

1.  
Asociacijos taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato Asociacijos komiteto, kuris, be kita ko, atsakingas už Asociacijos tarybos susitikimų rengimą, pareigas ir funkcijas. Asociacijos komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.
2.  
Asociacijos taryba gali perduoti Asociacijos komitetui bet kokius savo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą priimti privalomus vykdyti sprendimus.
3.  
Asociacijos komitetas turi įgaliojimą priimti sprendimus šiame susitarime numatytais atvejais ir tose srityse, kuriose Asociacijos taryba jam perdavė įgaliojimus. Sprendimai Šalims privalomi, jos imasi tinkamų jų įgyvendinimo priemonių. Asociacijos komitetas priima sprendimus Šalių susitarimu.
4.  
Asociacijos komitetas posėdžiauja konkrečios sudėties ir sprendžia visus klausimus, susijusius su šio susitarimo IV antraštine dalimi (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Šios sudėties Asociacijos komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

466 straipsnis

1.  
Asociacijos komitetui padeda pagal šį susitarimą įsteigti pakomitečiai.
2.  
Asociacijos taryba gali nuspręsti įsteigti bet kokius šio susitarimo įgyvendinimui būtinus specialiuosius, konkrečioms sritims skirtus komitetus ar organus ir nustatyti tokių organų sudėtį, pareigas ir funkcijas. Be to, tokie specialieji komitetai ir organai gali rengti diskusijas bet kokiu klausimu, kurį jie laiko svarbiu, nepažeisdami konkrečių šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) nuostatų.
3.  
Asociacijos komitetas taip pat gali įsteigti pakomitečius, kad įvertintų pažanga, padarytą per nuolatinius šio susitarimo V antraštinėje dalyje (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) nurodytus dialogus.
4.  
Pakomitečiai turi galių priimti sprendimus šiame susitarime numatytais atvejais. Laikydamiesi reikalavimų, jie reguliariai atsiskaito dėl savo veiklos Asociacijos komitetui.
5.  
Pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį įsteigti pakomitečiai pakankamai iš anksto praneša pagal 465 straipsnio 4 dalį sudarytos sudėties Asociacijos komitetui prekybos klausimais apie savo posėdžių datą ir darbotvarkę. Jie dėl savo veiklos atsiskaito per kiekvieną įprastą pagal šio susitarimo 465 straipsnio 4 dalį sudarytos sudėties Asociacijos komiteto prekybos klausimais posėdį.
6.  
Pakomitečių buvimas neužkerta kelio nė vienai Šaliai tiesiogiai kreiptis į Asociacijos komitetą, įsteigtą pagal šio susitarimo 464 straipsnį, taip pat skirtą prekybos klausimams.

467 straipsnis

1.  
Įsteigiamas Parlamentinis asociacijos komitetas. Jame susitinka ir nuomonėmis keičiasi Europos Parlamento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai. Posėdžių periodiškumą nustato pats komitetas.
2.  
Parlamentinį asociacijos komitetą sudaro Europos Parlamento nariai ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai.
3.  
Parlamentinis asociacijos komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.
4.  
Parlamentiniam asociacijos komitetui paeiliui pirmininkauja Europos Parlamento atstovas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovas pagal komiteto darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

468 straipsnis

1.  
Parlamentinis asociacijos komitetas gali prašyti Asociacijos tarybos svarbios informacijos dėl šio susitarimo įgyvendinimo ir Asociacijos taryba suteikia komitetui prašomą informaciją.
2.  
Parlamentiniam asociacijos komitetui pranešama apie Asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas.
3.  
Parlamentinis asociacijos komitetas gali teikti rekomendacijas Asociacijos tarybai.
4.  
Parlamentinis asociacijos komitetas gali įsteigti parlamentinius asociacijos pakomitečius.

469 straipsnis

1.  
Šalys taip pat turi skatinti reguliarius pilietinės visuomenės susitikimus, kad ją informuotų apie šio susitarimo įgyvendinimą ir gautų tam būtinos informacijos.
2.  
Įsteigiama Pilietinės visuomenės platforma. Ją sudaro ir joje susitinka bei keičiasi nuomonėmis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovai. Pilietinės visuomenės platformos posėdžių periodiškumą nustato pati platforma.
3.  
Pilietinės visuomenės platforma nustato savo darbo tvarkos taisykles.
4.  
Pilietinės visuomenės platformai paeiliui pirmininkauja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovas ir Ukrainos pilietinės visuomenės atstovai pagal jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

470 straipsnis

1.  
Pilietinės visuomenės platformai pranešama apie Asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas.
2.  
Pilietinės visuomenės platforma gali teikti rekomendacijas Asociacijos tarybai.
3.  
Asociacijos komitetas ir Parlamentinis asociacijos komitetas palaiko reguliarius ryšius su Pilietinės visuomenės platformos atstovais, kad sužinotų jos nuomonę apie tai, kaip pasiekti šio susitarimo tikslus.



2

SKYRIUS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

471 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus ir administracinius organus

Pagal šio susitarimo taikymo sritį kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų teisę be diskriminacijos lyginant su savo piliečiais kreiptis į jos kompetentingus teismus ir administracinius organus, siekdami apginti asmens teises ir nuosavybės teises.

472 straipsnis

Su esminiais saugumo interesais susijusios priemonės

Nė viena šio susitarimo nuostata nedraudžiama Šaliai imtis bet kokių priemonių:

a) 

kurias ji laiko būtinomis tam, kad nebūtų atskleista informacija, kuri pakenktų jos esminiams saugumo interesams;

b) 

kurios susijusios su ginklų, šaudmenų arba karo medžiagų gamyba ar prekyba arba su gynybai būtinais moksliniais tyrimais, technologine plėtra ar gamyba, jeigu tokiomis priemonėmis nedaromas neigiamas poveikis specialios karinės paskirties neturinčių produktų konkurencijos sąlygoms;

c) 

kurias ji laiko esminėmis, kad užtikrintų savo saugumą, jeigu kiltų dideli vidaus neramumai, kurie darytų poveikį viešosios tvarkos palaikymui, jeigu kiltų karas arba rimta tarptautinė įtampa, gręsianti karu, arba kad vykdydama prisiimtas prievoles palaikytų taiką ir tarptautinį saugumą.

473 straipsnis

Nediskriminavimas

1.  

Šio susitarimo taikymo srityse ir nedarant poveikio jokioms specialiosioms jo nuostatoms:

a) 

Sąjungos ar jos valstybių narių atžvilgiu Ukrainos taikomomis priemonėmis jokiais būdais nediskriminuojamos valstybės narės, jų piliečiai, bendrovės arba įmonės;

b) 

Ukrainos atžvilgiu Sąjungos arba jos valstybių narių taikomomis priemonėmis jokiais būdais nediskriminuojami Ukrainos piliečiai, bendrovės arba įmonės.

2.  
1 dalies nuostatomis nedaromas poveikis Šalių teisei taikyti atitinkamas fiskalinės teisės aktų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurių padėtis dėl jų gyvenamosios vietos nėra vienoda.

474 straipsnis

Laipsniškas derinimas

Atsižvelgdama į 1 straipsnyje išdėstytus šio susitarimo tikslus Ukraina turi laipsniškai derinti savo teisės aktus su ES teise, kaip nurodyta šio susitarimo I–XLIV prieduose, remdamasi šio susitarimo IV, V ir VI antraštinėse dalyse nustatytais įsipareigojimais, ir pagal tų priedų nuostatas. Šia nuostata nedaromas poveikis jokiems konkretiems principams ar prievolėms dėl reglamentavimo derinimo pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).

475 straipsnis

Stebėsena

1.  
Stebėsena – tai nuolatinis į šio susitarimo taikymo sritį patenkančių priemonių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pažangos vertinimas.
2.  
Stebėsena taip pat apima vertinimą, kaip Ukrainos teisė derinama su ES teise, kaip apibrėžta šiame susitarime, įskaitant įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo aspektus. Toks vertinimas gali būti atliekamas pavieniui arba jį gali kartu atlikti sutarusios abi Šalys. Kad vertinti būtų lengviau, Ukraina praneša ES apie derinimo pažangą, kai tinkama iki šiame susitarime nurodytų pereinamųjų laikotarpių dėl ES teisės aktų pabaigos. Ataskaitų teikimo ir vertinimo procesas, įskaitant vertinimo tvarką ir dažnumą, turi būti vykdomas atsižvelgiant į specialią šiame susitarime arba pagal šį susitarimą įsteigtų institucinių organų sprendimuose nustatytą tvarką.
3.  
Stebėsena gali būti vykdoma per komandiruotes vietoje, kuriose dalyvauja ES institucijos, įstaigos ir agentūros, nevyriausybinės organizacijos, priežiūros institucijos, nepriklausomi ekspertai ir kiti subjektai pagal poreikius.
4.  
Stebėsenos rezultatai, įskaitant derinimo vertinimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, aptariami visuose atitinkamuose pagal šį susitarimą įsteigtuose organuose. Tokie organai gali priimti bendras rekomendacijas, dėl kurių sutaria vieningai ir kurios pateikiamos Asociacijos tarybai.
5.  
Jeigu Šalys sutaria, kad pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) numatytos priemonės įgyvendintos ir jų vykdymas užtikrintas, Asociacijos taryba pagal šio susitarimo 463 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus sutinka dėl tolesnio rinkos atvėrimo, kaip apibrėžta šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).
6.  
Šio straipsnio 4 dalyje nurodytai bendrai rekomendacijai, kuri teikiama Asociacijos tarybai, arba, kai tokios rekomendacijos nepavyksta parengti, šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) apibrėžta ginčų sprendimo procedūra netaikoma. Atitinkamo institucinio organo priimtam sprendimui arba, kai tokio sprendimo nepavyksta priimti, šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) apibrėžta ginčų sprendimo procedūra netaikoma.

476 straipsnis

Prievolių vykdymas

1.  
Šalys imasi visų bendrųjų ar konkrečių priemonių, reikalingų prievolėms pagal šį susitarimą vykdyti. Jos užtikrina, kad būtų pasiekti šiame susitarime išdėstyti tikslai.
2.  
Šalys susitaria atitinkamais kanalais skubiai konsultuotis bet kurios Šalies prašymu, kad aptartų bet kokį su šio susitarimo aiškinimu, įgyvendinimu arba sąžiningu taikymu susijusį klausimą ir kitus svarbius Šalių tarpusavio santykių aspektus.
3.  
Kiekviena Šalis pagal šio susitarimo 477 straipsnį kreipiasi į Asociacijos tarybą dėl bet kokio ginčo, susijusio su šio susitarimo aiškinimu, įgyvendinimu arba sąžiningu taikymu. Asociacijos taryba gali išspręsti ginčą priimdama privalomą vykdyti sprendimą.

477 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.  
Kilus Šalių tarpusavio ginčui dėl šio susitarimo aiškinimo, įgyvendinimo arba sąžiningo taikymo, Šalis pateikia kitai Šaliai ir Asociacijos tarybai oficialų prašymą, kad būtų išspręstas ginčytinas klausimas. Išimties tvarka ginčai dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) aiškinimo, įgyvendinimo arba sąžiningo taikymo išimtinai reglamentuojami šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 14 skyriumi (Ginčų sprendimas).
2.  
Šalys sprendžia ginčą sąžiningai konsultuodamosi Asociacijos taryboje ir kituose atitinkamuose organuose nurodytuose šio susitarimo 461, 465, ir 466 straipsniuose, stengdamosi kuo greičiau pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
3.  
Šalys pateikia Asociacijos tarybai ir kitiems susijusiems organams visą informaciją, kurios reikia, kad padėtis būtų tinkamai išnagrinėta.
4.  
Neišsprendus ginčo, jis svarstomas per kiekvieną Asociacijos tarybos posėdį. Ginčas laikomas išspręstu Asociacijos tarybai priėmus privalomą vykdyti sprendimą, kuriuo siekiama išspręsti klausimą, kaip numatyta šio susitarimo 476 straipsnio 3 dalyje, arba jai paskelbus, kad ginčas baigtas. Konsultacijos dėl ginčo taip pat gali vykti bet kuriame Asociacijos komiteto arba bet kurio kito šio susitarimo 461, 465 ir 466 straipsniuose nurodyto atitinkamo organo posėdyje Šalių susitarimu arba vienai iš Šalių paprašius. Konsultacijos taip pat gali vykti raštu.
5.  
Visa konsultacijų metu atskleista informacija lieka konfidenciali.

478 straipsnis

Tinkamos priemonės prievolių nevykdymo atveju

1.  
Šalis gali imtis tinkamų priemonių, jeigu atitinkamas klausimas neišsprendžiamas per tris mėnesius nuo oficialaus prašymo išspręsti ginčą pagal šio susitarimo 477 straipsnį datos ir jeigu skundą pateikusi Šalis toliau mano, kad kita Šalis neįvykdė prievolės pagal šį susitarimą. Trijų mėnesių konsultacijų laikotarpio reikalavimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems išimtiniams atvejams.
2.  
Renkantis tinkamas priemones pirmenybė teikiama toms priemonėms, kuriomis mažiausiai trikdomas šio susitarimo funkcionavimas. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tokios priemonės negali būti šiame susitarime numatytų teisių ir prievolių sustabdymas, minėtas šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai). Apie šias priemones nedelsiant pranešama Asociacijos tarybai, dėl jų konsultuojamasi pagal 476 straipsnio 2 dalį ir jai taikoma ginčų sprendimo procedūra pagal šio susitarimo šio susitarimo 476 straipsnio 3 dalį ir 477 straipsnį.
3.  

1 ir 2 dalyse nurodytos išimtys taikomos:

a) 

Susitarimo denonsavimui, nesankcionuotam bendrosios tarptautinės teisės normomis, arba

b) 

atvejams, kai kita Šalis pažeidžia bet kurią iš esminių šio susitarimo nuostatų, nurodytų šio susitarimo 2 straipsnyje.

479 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1.  
Panaikinamas 1994 m. birželio 14 d. Liuksemburge pasirašytas ir 1998 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Europos Bendrijų bei jos valstybių narių ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ir jo protokolai.
2.  
Minėtas susitarimas pakeičiamas šiuo Asociacijos susitarimu. Nuorodos į minėtą susitarimą visuose kituose Šalių susitarimuose laikomos nuorodomis į šį susitarimą.
3.  
Kol asmenims ir ekonominės veiklos vykdytojams pagal šį susitarimą nesuteikiamos lygiavertės teisės, šiuo susitarimu nedaromas joks poveikis jų teisėms, suteiktoms pagal esamus vienai arba daugiau valstybių narių ir Ukrainai privalomus susitarimus.
4.  
Esami konkrečių bendradarbiavimo sričių, patenkančių į šio susitarimo taikymo sritį, susitarimai laikomi bendrų dvišalių santykių, kurie reglamentuojami šiuo susitarimu, ir bendros institucinės sistemos dalimi.
5.  
Šalys gali papildyti šį susitarimą sudarydamos konkrečius susitarimus bet kurioje srityje, kuriai taikomas šis susitarimas. Tokie konkretūs susitarimai yra neatsiejama bendrų dvišalių santykių, kurie reglamentuojami šiuo susitarimu, ir bendros institucinės sistemos dalis.
6.  
Nedarant poveikio atitinkamoms Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms, nei šiuo susitarimu, nei pagal jį vykdomais veiksmais nedaromas joks poveikis valstybių narių galioms pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Ukraina ar, kai tinkama, sudaryti su Ukraina naujus bendradarbiavimo susitarimus.

480 straipsnis

Priedai ir protokolai

Šio susitarimo priedai ir protokolai yra sudėtinė jo dalis.

481 straipsnis

Trukmė

1.  
Šis susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui. Šalys numato per penkerius metus po šio susitarimo įsigaliojimo ar bet kuriuo kitu metu abipusiu Šalių sutarimu visapusiškai peržiūrėti, kaip siekiama šio susitarimo tikslų.
2.  
Bet kuri Šalis gali denonsuoti šį susitarimą apie tai pranešusi kitai Šaliai. Šis susitarimas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo gavimo datos.

482 straipsnis

Šalių apibrėžtis

Šiame susitarime terminu „Šalys“ vadinama Sąjunga ar jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės atsižvelgiant į atitinkamas jų galias, grindžiamas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ir Ukraina. Kai tinkama, jis reiškia Euratomą atsižvelgiant į jo galias pagal Euratomo sutartį.

483 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Ukrainos teritorijai.

484 straipsnis

Susitarimo depozitaras

Šio susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretoriatas.

485 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis susitarimas parengiamas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir ukrainiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

486 straipsnis

Įsigaliojimas ir laikinas taikymas

1.  
Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį susitarimą laikydamosi joms įprastos tvarkos. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui.
2.  
Šis susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai deponuotas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.
3.  
Nepaisydamos 2 dalies, Sąjunga ir Ukraina susitaria laikinai taikyti Sąjungos nurodytas šio susitarimo dalis, kaip išdėstyta šio straipsnio 4 dalyje, laikydamosi atitinkamų savo vidaus procedūrų ir taikomų teisės aktų.
4.  

Laikinas taikymas galioja nuo pirmos antro mėnesio dienos po to, kai depozitarui pateikta:

— 
Sąjungos pranešimas, kad baigtos šiam tikslui reikalingos procedūros, ir nurodomos laikinai taikomos šio susitarimo dalys; ir
— 
Ukrainos ratifikavimo dokumento deponavimas pagal jos procedūras ir taikomus teisės aktus.
5.  
Atitinkamų šio susitarimo nuostatų tikslais, įskaitant atitinkamus priedus ir protokolus, bet kokia nuoroda tokiose nuostatose į šio susitarimo įsigaliojimo dieną suprantama kaip diena, nuo kurios šis susitarimas laikinai taikomas pagal šio straipsnio 3 dalį.
6.  
Laikino taikymo laikotarpiu toliau taikomos 1994 m. birželio 14 d. Liuksemburge pasirašyto ir 1998 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Europos Bendrijų bei jos valstybių narių ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos, jeigu joms netaikomas šio susitarimo laikinas taikymas.
7.  
Bet kuri Šalis gali pateikti depozitarui rašytinį pranešimą apie savo ketinimą nutraukti laikiną šio susitarimo taikymą. Laikinas susitarimo taikymas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams nuo tada, kai depozitaras gauna tokį pranešimą.

Съставено в Брюксел на двадесет и първи март две хиляди и четиринадесета година.

Hecho en Bruselas, el veintiuno de marzo de dos mil catorce.

V Bruselu dne dvacátého prvního března dva tisíce čtrnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den enogtyvende marts to tusind og fjorten.

Geschehen zu Brüssel am einundzwanzigsten März zweitausendvierzehn.

Kahe tuhande neljateistkümnenda aasta märtsikuu kahekümne esimesel päeval Brüsselis.

'Εγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι μία Μαρτίου δύο χιλιάδες δεκατέσσερα.

Done at Brussels on the twenty first day of March in the year two thousand and fourteen.

Fait à Bruxelles, le vingt et un mars deux mille quatorze.

Sastavljeno u Bruxellesu dvadeset prvog ožujka dvije tisuće četrnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì ventuno marzo duemilaquattordici.

Briselē, divi tūkstoši četrpadsmitā gada divdesmit pirmajā martā.

Priimta du tūkstančiai keturioliktų metų kovo dvidešimt pirmą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizennegyedik év március havának huszonegyedik napján.

Magħmul fi Brussell, fil-wieħed u għoxrin jum ta’ Marzu tas-sena elfejn u erbatax.

Gedaan te Brussel, de eenentwintigste maart tweeduizend veertien.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego pierwszego marca roku dwa tysiące czternastego.

Feito em Bruxelas, em vinte e um de março de dois mil e catorze.

Întocmit la Bruxelles la douăzeci și unu martie două mii paisprezece.

V Bruseli dvadsiateho prvého marca dvetisícštrnásť.

V Bruslju, dne enaindvajsetega marca leta dva tisoč štirinajst.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäensimmäisenä päivänä maaliskuuta vuonna kaksituhattaneljätoista.

Som skedde i Bryssel den tjugoförsta mars tjugohundrafjorton.

Учинено у м. Брюссель двадцять першого березня двi тисячi чотирнадцятого року.

Подписано по отношение на преамбюла, член 1 и дялове I, II и VII на Споразумението.

Firmado por lo que se refiere al preámbulo, el artículo 1 y los títulos I, II y VII del Acuerdo.

Podepsána preambule, článek 1, hlavy I, II a VII dohody.

Undertegnet for så vidt angår præamblen, artikel 1 og afsnit I, II og VII i aftalen.

Unterzeichnet in Bezug auf die Präambel, den Artikel 1 sowie die Titel I, II und VII des Abkommens.

Alla kirjutatud lepingu preambuli, artikli 1 ning I, II ja VII jaotise osas.

Υπεγράφη όσον αφορά το προοίμιο, το άρθρο 1 και τους τίτλους Ι, ΙΙ και VII της Συμφωνίας.

Signed as regards the Preamble, Article 1 and Titles I, II, and VII of the Agreement.

Signé en ce qui concerne le préambule, l'article 1 et les titres I, II et VII de l'accord.

Potpisano što se tiče preambule, članka 1. i glavâ I., II. i VII. Sporazuma.

Firmato per quanto riguarda il preambolo, l'articolo 1 e i titoli I, II e VII dell'accordo.

Parakstīts attiecībā uz nolīguma preambulu, 1. pantu un I, II un VII sadaļu.

Pasirašyta, kiek tai susiję su Susitarimo preambule, 1 straipsniu ir I, II ir VII antraštinėmis dalimis.

A megállapodás a preambulum, az 1. cikk és az I., II. és VII. cím tekintetében aláírva.

Iffirmat fir-rigward tal-Preambolu, l-Artikolu 1 u t-Titoli I, II, u VII tal-Ftehim.

Ondertekend wat betreft de preambule, artikel 1 en de titels I, II en VII van de Overeenkomst.

Podpisano w odniesieniu do preambuły, artykułu 1 oraz tytułu I, II i VII układu.

Assinado no que se refere ao Preâmbulo, ao artigo 1o e aos Títulos I, II e VII do Acordo.

Semnat în ceea ce privește preambulul, articolul 1 și titlurile I, II și VII din acord.

Podpísané, pokiaľ ide o preambulu, článok 1 a hlavy I, II a VII dohody.

Podpisano, kar zadeva preambulo, člen 1 ter naslove I, II in VII Sporazuma.

Allekirjoitettu sopimuksen johdanto-osan, 1 artiklan sekä I, II ja VII osaston osalta.

Undertecknat i fråga om ingressen, artikel 1 och avdelningarna I, II och VII i avtalet.

Пiдписано стосовно Преамбули, Статтi 1 та Роздiлiв I, II i VII Угоди.

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

signatory

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Република България

signatory

Za Českou republiku