Briuselis, 2022 05 19

COM(2022) 234 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė


   1.    Įvadas

Veiksmingos teisingumo sistemos yra būtinos tam, kad būtų taikomos ir užtikrinamos ES teisės normos, būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir būtų gerbiamos kitos ES pamatinės ir jos valstybėms narėms bendros vertybės. Nacionaliniai teismai, taikydami ES teisę, atlieka ES teismų funkcijas. Būtent jie pirmiausia užtikrina, kad būtų veiksmingai ginamos ES teisėje įtvirtintos teisės ir vykdomos joje nustatytos pareigos (Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnis).

Be to, veiksmingos teisingumo sistemos itin svarbios tam, kad būtų užtikrinamas tarpusavio pasitikėjimas, geresnis investavimo klimatas ir ilgalaikio ekonomikos augimo tvarumas. Dėl šios priežasties nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumo, kokybės ir nepriklausomumo didinimas ir toliau yra vienas iš Europos semestro – ES metinio ekonominės politikos koordinavimo ciklo – prioritetų. 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje( 1 ), kurioje nustatyti ekonomikos ir užimtumo politikos prioritetai, patvirtinama, kad veiksmingos teisingumo sistemos ir valstybių narių verslo aplinka yra tarpusavyje susijusios. Tinkamai veikiančios, visiškai nepriklausomos teisingumo sistemos gali padaryti teigiamą poveikį investavimui ir yra svarbios investicijų apsaugai, tad padeda didinti našumą ir konkurencingumą. Jos yra svarbios ir tada, kai reikia užtikrinti veiksmingą sutarčių ir administracinių sprendimų vykdymą kitose valstybėse ar spręsti ginčus, o tai labai svarbu bendrosios rinkos veikimui ( 2 ).

Tokiomis aplinkybėmis ES teisingumo rezultatų suvestinėje pateikiama metinė įvairių rodiklių apžvalga, kurioje ypač daug dėmesio skiriama pagrindiniams veiksmingų teisingumo sistemų parametrams:

·veiksmingumui;

·kokybei;

·nepriklausomumui.

2022 m. rezultatų suvestinėje išsamiau aptariami visų trijų aspektų rodikliai, įskaitant teisingumo prieinamumą neįgaliesiems ir teisingumo sistemų skaitmenizaciją, kuri atliko svarbų vaidmenį užtikrinant teismų veikimą COVID-19 pandemijos metu ir apskritai skatinant teisingumo sistemų veiksmingumą ir prieinamumą ( 3 ).Šioje rezultatų suvestinėje daugiau dėmesio skiriama verslo matmeniui pagal visus tris aspektus: įtraukiama naujų duomenų apie administravimo veiksmingumą, teisines apsaugos priemones, susijusias su administraciniais sprendimais, taip pat pasitikėjimą investicijų apsauga. Galiausiai, 2022 m. rezultatų suvestinėje pirmą kartą parodomas COVID-19 pandemijos poveikis teisingumo sistemų veiksmingumui.

 Europos teisinės valstybės mechanizmas –

Kaip paskelbta Pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse, Komisija sukūrė visapusišką Europos teisinės valstybės mechanizmą, kad galėtų dar atidžiau stebėti padėtį valstybėse narėse. Teisinės valstybės mechanizmas veikia kaip prevencinė priemonė, padedanti gilinti dialogą ir bendrą teisinės valstybės problemų supratimą. Naujojo mechanizmo pagrindas yra metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, kurioje pateikiama apibendrinta informacija apie svarbiausius – ir teigiamus, ir neigiamus – valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje įvykusius pokyčius. 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita paskelbta 2021 m. liepos 20 d. ir parengta remiantis įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant ES teisingumo rezultatų suvestinę( 4 ). Be to, kaip Pirmininkė U. von der Leyen pranešė savo 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, į 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą bus įtraukta rekomendacijų valstybėms narėms. 2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė taip pat labiau išplėtota atsižvelgiant į papildomos lyginamosios informacijos poreikį, nustatytą rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, siekiant padėti rengti būsimas metines teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas.

Kas yra ES teisingumo rezultatų suvestinė?

ES teisingumo rezultatų suvestinė – metinė lyginamoji informacinė priemonė, kuria ES ir valstybėms narėms siekiama padėti užtikrinti didesnį savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą pateikiant objektyvius, patikimus ir palyginamus duomenis apie tam tikrus rodiklius, svarbius vertinant teisingumo sistemų i) veiksmingumą, ii) kokybę ir iii) nepriklausomumą visose valstybėse narėse. Rezultatų suvestinė nėra bendra reitingavimo sistema, veikiau tai visų valstybių narių teisingumo sistemų veikimo apžvalga remiantis visoms valstybėms narėms bendrais ir aktualiais rodikliais.

Rezultatų suvestine neskatinama jokia konkretaus tipo teisingumo sistema ir visos valstybės narės vertinamos vienodai.

Kad ir koks būtų nacionalinės teisingumo sistemos modelis ar teisės tradicija, kuria ji pagrįsta, esminiai veiksmingos teisingumo sistemos parametrai yra veiksmingumas, kokybė ir nepriklausomumas. Su šiais trimis parametrais susiję duomenys turėtų būti nagrinėjami kartu, nes visi trys jie dažnai būna tarpusavyje susiję (iniciatyvos, kuriomis siekiama patobulinti vieną iš jų, gali paveikti kitą elementą).

Rezultatų suvestinėje daugiausia pateikiami rodikliai dėl civilinių, komercinių ir administracinių bylų, taip pat (kai yra duomenų) dėl tam tikrų baudžiamųjų bylų (t. y. pinigų plovimo bylų, nagrinėjamų pirmosios instancijos teismuose), – taip remiamos valstybių narių pastangos kurti efektyvesnę investicijoms, verslui bei piliečiams palankią aplinką. Rezultatų suvestinė yra lyginamoji priemonė, nuolat tobulinama palaikant dialogą su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu ( 5 ). Jos paskirtis – nustatyti esminius veiksmingos teisingumo sistemos parametrus ir pateikti aktualius metinius duomenis.

Kokia yra ES teisingumo rezultatų suvestinės sudarymo metodika?

Rezultatų suvestinei sudaryti naudojami įvairūs informacijos šaltiniai. Daugelį kiekybinių duomenų teikia Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ), su kuria Komisija yra sudariusi sutartį dėl specialaus kasmetinio tyrimo. Tai yra 2012–2020 m. laikotarpio duomenys, kuriuos valstybės narės teikė pagal CEPEJ metodiką. Tyrime taip pat pateikiama išsamių pastabų ir sudaromos konkrečių šalių informacijos suvestinės, kuriose geriau atskleidžiamos aplinkybės. Į jas reikėtų atsižvelgti nagrinėjant diagramose pateiktus duomenis ( 6 ).

Iš CEPEJ surinktų duomenų apie proceso trukmę matyti, kokia yra bylų nagrinėjimo trukmė, t. y. apskaičiuotoji teismo proceso trukmė (remiantis dar neišnagrinėtų ir išspręstų bylų skaičiaus santykiu). Iš duomenų apie tai, kiek veiksmingai teismai ir administracinės institucijos taiko ES teisę konkrečiose srityse, matyti, kokia yra vidutinė proceso trukmė, apskaičiuota remiantis faktine teismo bylų nagrinėjimo trukme. Pažymėtina, kad įvairiose valstybės narės vietovėse, visų pirma miestų centruose, kur dėl vykdomos komercinės veiklos gaunamų bylų skaičius gali būti didesnis, teismo proceso trukmė gali labai skirtis.

Kiti 2012–2021 m. laikotarpio duomenų šaltiniai: nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupė ( 7 ), Europos teismų tarybų tinklas (ENCJ) ( 8 ), ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (NPSJC) ( 9 ), ES valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija (ACA-Europe) ( 10 ), Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (CCBE) ( 11 ), Europos konkurencijos tinklas (EKT) ( 12 ), Ryšių komitetas (COCOM) ( 13 ), Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras ( 14 ), Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas (BVAS tinklas) ( 15 ), kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupė (EGMLTF) ( 16 ), Eurostatas ( 17 ) ir Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT) ( 18 ).

Ilgainiui rezultatų suvestinės rengimo metodika buvo dar patobulinta glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe, visų pirma pasitelkiant (kasmet atnaujinamą) klausimyną ir renkant duomenis apie tam tikrus teisingumo sistemų veikimo aspektus.

Toliau didėja duomenų, ypač apie teisingumo sistemų veiksmingumo rodiklius, prieinamumas, nes daugelis valstybių narių investavo į savo pajėgumus rengti geresnę teisingumo statistiką. Kai tebėra su duomenų rinkimu ar teikimu susijusių sunkumų, taip yra dėl statistinių pajėgumų trūkumo arba dėl to, kad nacionalinės kategorijos, pagal kurias renkami duomenys, tiksliai neatitinka rengiant rezultatų suvestinę naudojamų duomenų kategorijų. Atvejų, kai duomenų spraga atsirado dėl nepakankamos nacionalinių institucijų suteiktos informacijos, buvo labai mažai. Komisija toliau ragina valstybes nares šalinti tokias duomenų spragas.

Kaip ES teisingumo rezultatų suvestine prisidedama prie Europos semestro veiklos ir kaip ji siejasi su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP)?

Rezultatų suvestinėje pateikiama duomenų, svarbių vertinant nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą, kokybę ir nepriklausomumą. Taip siekiama padėti valstybėms narėms didinti savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą. Rezultatų suvestinėje palyginama informacija apie teisingumo sistemas, todėl yra lengviau nustatyti geriausią praktiką ir trūkumus, taip pat stebėti kylančius sunkumus ir daromą pažangą. Įgyvendinant Europos semestrą ir palaikant dvišalį dialogą su nacionalinėmis institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, atliekami konkrečių šalių vertinimai. Jeigu nustatytas trūkumas makroekonominiu požiūriu yra reikšmingas, remdamasi Europos semestro analize, Komisija gali pasiūlyti Tarybai priimti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl nacionalinių teisingumo sistemų gerinimo konkrečiose valstybėse narėse ( 19 ). Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – EGADP) bus prieinama daugiau kaip 670 mlrd. EUR lėšų, teikiamų paskolomis ir negrąžintina finansine parama, iš kurių kiekviena valstybė narė turės ne mažiau kaip 20 proc. skirti skaitmeninei pertvarkai. EGADP teikia galimybę vykdyti su nacionalinėmis teisingumo sistemomis susijusias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir sustiprinti nacionalines pastangas greičiau užbaigti teisingumo sistemų skaitmeninę pertvarką. Išmokos valstybėms narėms pagal rezultatais grindžiamą EGADP priklauso nuo nustatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo. Todėl šiomis aplinkybėmis Komisija turi nuolat vertinti, ar tikėtina, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai bus tinkamai įgyvendinami veiksmingai sprendžiant visus ar didelę dalį uždavinių, nurodytų atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, ar kituose susijusiuose per Europos semestrą priimtuose Komisijos dokumentuose nustatytų uždavinių ( 20 ).

Kodėl veiksmingos teisingumo sistemos yra svarbios kuriant investicijoms palankią verslo aplinką?

Veiksmingos teisingumo sistemos, kuriomis įtvirtinamas teisinės valstybės principas, turi teigiamą ekonominį poveikį; tai ypač aktualu įgyvendinant Europos semestrą ir EGADP. Kai teismų sistemose garantuojamas teisių įgyvendinimas, didėja tikimybė, kad kreditoriai teiks paskolas, įmonės įgyja daugiau pasitikėjimo ir yra atgrasomos nuo oportunistinio elgesio, sumažinamos sandorių sąnaudos ir labiau tikėtina, kad novatoriškos įmonės investuos. Veiksminga teisingumo sistema iš tiesų yra būtina tvariam ekonomikos augimui. Ji gali pagerinti verslo aplinką, skatinti inovacijas, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, užtikrinti mokestines pajamas ir remti ekonomikos augimą. Gerai veikiančių nacionalinių teisingumo sistemų nauda ekonomikai patvirtinama įvairiuose tyrimuose ir akademinėje literatūroje, be kita ko, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ( 21 ), Europos Centrinio Banko (ECB) ( 22 ), Europos teismų tarybų tinklo ( 23 ), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ( 24 ), Pasaulio ekonomikos forumo ( 25 ) ir Pasaulio banko ( 26 ) šaltiniuose.

Per vieną iš atliktų tyrimų nustatyta, kad jei teismo proceso trukmė sutrumpėtų 1 proc. (skaičiuojant pagal bylų nagrinėjimo trukmę ( 27 )), gali paspartėti kai kurių įmonių skaičiaus augimas ( 28 ), ir kad 1 proc. didesnė įmonių, vertinančių teisingumo sistemą kaip nepriklausomą, dalis siejama su didesne įmonių apyvarta ir didesniu našumo augimu ( 29 ). Per kitą tyrimą nustatyta, kad yra teigiama koreliacija tarp to, kaip vertinamas teismų nepriklausomumas, ir tiesioginių užsienio investicijų srautų ( 30 ). 

Be to, keliuose tyrimuose pabrėžta nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumo svarba įmonėms. Pavyzdžiui, 93 proc. vienoje iš apklausų dalyvavusių didelių bendrovių atsakė, kad jos sistemiškai ir nuolat peržiūri, kaip tose valstybėse, kuriose jos ketina investuoti, laikomasi teisinės valstybės principo (įskaitant teismų nepriklausomumą) ( 31 ). Beveik pusė kitoje apklausoje dalyvavusių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atsakė, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių jos nepradėjo teismo proceso dėl intelektinės nuosavybės teisių (INT) pažeidimų, buvo teismo proceso išlaidos ir tai, kad teismo procesas truktų pernelyg ilgai ( 32 ). Komisijos komunikatuose dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo ( 33 ) ir bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo veiksmų plano ( 34 ) taip pat pateikta įžvalgų dėl veiksmingų teisingumo sistemų svarbos bendrosios rinkos veikimui, ypač verslui.

Kaip Komisija teikdama techninę paramą remia gerų teisingumo reformų įgyvendinimą?

Valstybės narės gali naudotis Komisijos technine parama, kurią teikia Struktūrinių reformų rėmimo generalinis direktoratas (DG REFORM) pagal techninės paramos priemonę (TPP) ( 35 ), kurios 2021–2027 m. laikotarpio bendras biudžetas yra 864,4 mln. EUR. Nuo 2021 m. pagal TPP remiami su teisingumo sistemos veiksmingumu tiesiogiai susiję projektai, pvz., apimantys teisingumo sistemų skaitmenizaciją, teismų žemėlapių pertvarkymą ar galimybių kreiptis į teismą gerinimą. Be to, TPP papildo dėl COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių Komisijos siūlomas priemones ir konkrečiai EGADP, nes pagal ją valstybėms narėms gali būti padedama rengti ir įgyvendinti jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai apima, be kita ko, veiksmus, susijusius su teisingumo veiksmingumo didinimu: teisingumo sistemos skaitmenizacija, susikaupusių bylų mažinimu, teismų ir bylų valdymo gerinimu.

Kaip teisingumo sistemų veiksmingumas remiamas pagal Teisingumo programą?

Pagal Teisingumo programą, kurios bendras 2021–2027 m. laikotarpio biudžetas yra 305 mln. EUR, remiama teisinės valstybės principu grindžiamos Europos teisingumo erdvės tolesnė plėtra; tai apima teisingumo sistemos nepriklausomumo, kokybės ir veiksmingumo gerinimą, remiantis tarpusavio pripažinimu, tarpusavio pasitikėjimu ir teisminiu bendradarbiavimu. 2021 m. maždaug 45,3 mln. EUR lėšų skirta finansuoti projektams ir kitai veiklai pagal tris konkrečius šios programos tikslus:

·12,2 mln. EUR skirta siekiant skatinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir prisidėti prie veiksmingo ir nuoseklaus ES priemonių taikymo ir vykdymo užtikrinimo, taip pat padėti valstybėms narėms prisijungti prie sistemos ECRIS-TCN;

·17,7 mln. EUR skirta siekiant remti teisingumo srities specialistų mokymą ES civilinės, baudžiamosios ir pagrindinių teisių teisės, valstybių narių teisinių sistemų ir teisinės valstybės klausimais;

·15,4 mln. EUR skirta siekiant remti skaitmeninių priemonių kūrimą ir naudojimą (taip papildant Skaitmeninės Europos programą), taip pat Europos e. teisingumo portalo priežiūrą ir plėtrą.

Kodėl Komisija stebi nacionalinių teisingumo sistemų skaitmenizaciją?

Teisingumo sistemų skaitmenizacija yra svarbi siekiant didinti teisingumo sistemų veiksmingumą, ir tai yra labai efektyvi priemonė gerinant ir palengvinant galimybes kreiptis į teismą. COVID-19 pandemija išryškino šios srities modernizavimo reformų spartinimo valstybėse narėse poreikį.

Nuo 2013 m. į ES teisingumo rezultatų suvestinę įtraukiama tam tikra lyginamoji informacija apie teisingumo sistemų skaitmenizaciją valstybėse narėse, pavyzdžiui, kiek tai susiję su teismų sprendimų prieinamumu internetu arba ieškinių teikimu ir tolesniais veiksmais internetu.

2020 m. gruodžio mėn. priimtame Komisijos komunikate „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“ ( 36 ) pateikta strategija siekiant gerinti galimybes kreiptis į teismą ir teisingumo sistemų veiksmingumą naudojant technologijas. Kaip nurodyta šiame komunikate, nuo 2021 m. į ES teisingumo rezultatų suvestinę įtraukiami keli papildomi rodikliai. Taip siekiama užtikrinti visapusiškesnę ir tinkamu laiku vykdomą kruopščią pažangos sričių ir uždavinių valstybėse narėse, joms dedant pastangas skaitmeninti savo teisingumo sistemas, stebėseną.

2.    Aplinkybės: teisingumo reformų raida 2021 m.

2021 m. daug valstybių narių toliau stengėsi didinti savo teisingumo sistemų veiksmingumą. 1 diagramoje pateikta atnaujinta patvirtintų ir suplanuotų priemonių keliose savo teisingumo sistemų reformas vykdančių valstybių narių teisingumo sistemų srityse apžvalga.

1 diagrama. Su teisingumo sistemomis susijusi teisėkūros ir reguliavimo veikla 2021 m. (kiekvienoje valstybėje narėje patvirtintos priemonės ir svarstomos iniciatyvos) (šaltinis – Europos Komisija ( 37 )) 2021 m. daugelis valstybių narių, kuriose buvo vykdoma arba planuojama daug teisėkūros veiklos, ir toliau ypač daug dėmesio skyrė procesinei teisei. Taip pat reikšmingų veiksmų imtasi pertvarkant teisėjų statusą ir teisininkams taikomas taisykles. Keliose valstybėse narėse buvo priimami teisės aktai, kuriais reglamentuojamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas jų teisingumo sistemose. 2021 m. buvo tęsiamos ankstesnių metų pastangos imtis priemonių dėl teismų administravimo. Kai kurios valstybės narės savo teisingumo sistemose jau aktyviai naudoja arba planuoja pradėti naudoti dirbtinį intelektą. Apžvalgos rezultatai patvirtina, jog teisingumo reformoms įvykdyti reikia laiko, – kartais nuo pirmo pranešimo apie reformas iki reikiamų teisėkūros ir reguliavimo priemonių patvirtinimo ir jų konkretaus įgyvendinimo praeina keleri metai.

Dėl COVID-19 pandemijos taip pat atsirado naujų sunkumų, kurie išryškino teisingumo sistemos skaitmenizacijos reformų spartinimo svarbą. Šiomis aplinkybėmis kelios valstybės narės priėmė naujas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti sklandų teismų veikimą, kartu garantuojant tolesnes galimybes visiems lengvai kreiptis į teismą, visų pirma tuo tikslu pakeičiant proceso taisykles. ES valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija (ACA-Europe) parengė klausimyną dėl COVID-19 pandemijos poveikio aukščiausiųjų teismų profesinei veiklai. Respondentai buvo aukščiausieji administraciniai teismai, taip pat aukščiausieji teismai (ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklo (NPSJC) nariai). Nenagrinėjant esminių priemonių, kurių imtasi dėl COVID-19 pandemijos, 2 diagramoje pateikta atnaujinta valstybių narių patvirtintų procesinės teisės pakeitimų, kuriais siekiama palengvinti teismų atliekamas teismines funkcijas (naujais teisės aktais, aukščiausiųjų teismų sprendimais, teismų darbo taisyklėmis ar taikoma praktika), apžvalga.

2 diagrama. Aukščiausiųjų teismų procesinių taisyklių pakeitimai dėl COVID-19 pandemijos (šaltinis – ACA-Europe ir NPSJC ( 38 ))

 (*) Duomenys apima laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. Diagramoje kiekvienai valstybei narei skirtame kairiajame stulpelyje parodyta aukščiausiųjų teismų praktika, o dešiniajame stulpelyje – aukščiausiųjų administracinių teismų praktika (stulpelis, pažymėtas raide A). Valstybės narės išdėstytos savo geografinių pavadinimų originalo kalba abėcėlės tvarka. BE: Raad van State / Conseil d’Etat (Valstybės Taryba) ir Hof van Cassatie / Cour de Cassation (Aukščiausiasis Teismas). BG: Върховен административен съд (Aukščiausiasis administracinis teismas). CZ: Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas) ir Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas). DE: Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas). EE: Riikohus (Aukščiausiasis Teismas). IE: Chúirt Uachtarach (Aukščiausiasis Teismas). EL: Συμβούλιο της Επικρατείας (Valstybės Taryba). ES: Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas). FR: Conseil d’Etat (Valstybės Taryba), Cour de Cassation (Aukščiausiasis Teismas). HR: Visoki upravni (Aukščiausiasis administracinis teismas). IT: Consiglio de Stato (Valstybės Taryba). CY: Aukščiausiasis Teismas. LV: Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas). LT: Vyriausiasis Administracinis Teismas. LU: Cour administrative (Administracinis teismas), Cour de Cassation (Aukščiausiasis Teismas). HU: Kúria (Aukščiausiasis Teismas). MT: Apeliacinis teismas. NL: Hoge Raad (Aukščiausiasis Teismas), Centrale Raad van Beroep (aukščiausiasis administracinis socialinių bylų teismas), Raad van State (Valstybės Taryba). AT: Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas), Personalsenat (aukštesniojo teismo speciali vertinimo taryba), Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas). PL: Naczelny Sąd Administracyjny (Aukščiausiasis administracinis teismas). PT: Supremo Tribunal Administrativo (Aukščiausiasis administracinis teismas). RO: Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Teismas). SI: Vrhovno sodišče (Aukščiausiasis Teismas). SK: Najvyšší súd (Aukščiausiasis Teismas). FI: Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas). SE: Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas). Nėra duomenų iš: BG: Върховен касационен съд (Aukščiausiasis Teismas); HR: Vrhovni sud (Aukščiausiasis Teismas); IT: Corte Suprema di Cassazione (Aukščiausiasis Teismas); SE: Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas).



3.    2022 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės pagrindinės išvados

Pagrindiniai veiksmingos teisingumo sistemos parametrai yra veiksmingumas, kokybė ir nepriklausomumas; rezultatų suvestinėje pateikiami visų šių trijų parametrų rodikliai.

3.1. Teisingumo sistemų veiksmingumas

Rezultatų suvestinėje pateikiami rodikliai, pagal kuriuos vertinamas proceso veiksmingumas bendrose civilinių, komercinių ir administracinių bylų srityse, taip pat konkrečiose srityse, kuriose administracinės institucijos ir teismai taiko ES teisę ( 39 ).

2020 m. su veiksmingumu susijusiems rodikliams, visų pirma gaunamų bylų skaičiui, bylų išnagrinėjimo rodikliui ir nagrinėjimo trukmei, įtakos turėjo ypatingos aplinkybės dėl COVID-19 pandemijos visoje ES; įvairias valstybes nares tai paveikė skirtingai (pvz., laiko ar padarinių sunkumo atžvilgiu)( 40 ).

3.1.1. Gaunamų bylų skaičiaus pokyčiai

Nacionalinėse teisingumo sistemose gaunamų bylų skaičius sumažėjo keliose valstybėse narėse, palyginti su praėjusiais metais, tačiau kitose valstybėse narėse padidėjo arba liko nepakitęs. Apskritai šis skaičius įvairiose valstybėse narėse tebėra labai skirtingas (3 diagrama). Tai rodo, kaip svarbu ir toliau skirti dėmesį gaunamų bylų skaičiaus pokyčiams, siekiant užtikrinti teisingumo sistemų veiksmingumą.

3 diagrama. Gaunamų civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų skaičius 2012 ir 2018–2020 m. (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas ( 41 ))

(*) Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visas civilines ir komercines ginčo ir ne ginčo bylas, ne ginčo žemės kadastro ir įmonių registro bylas, kitas registro bylas, kitas ne ginčo bylas, administracinės teisės bylas ir kitas nebaudžiamąsias bylas.

4 diagrama. Gaunamų civilinių ir komercinių ginčo bylų skaičius 2012 ir 2018–2020 m. (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką civilinės ir komercinės ginčo bylos yra susijusios su šalių ginčais, pavyzdžiui, dėl sutarčių. Civilinės ir komercinės ne ginčo bylos yra susijusios su neginčytinais procesiniais veiksmais, pvz., neginčytinais mokėjimo pavedimais. EL ir SK padaryta metodikos pakeitimų. Į NL duomenis įtrauktos ne ginčo bylos.

5 diagrama. Gaunamų administracinių bylų skaičius 2012 ir 2018–2020 m. (*) (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką administracinės teisės bylos yra susijusios su fizinių asmenų ginčais su vietos, regioninės ar nacionalinės valdžios institucijomis. DK ir IE: administracinės bylos atskirai neregistruojamos. RO: 2018 m. kai kurios administracinės procedūros pripažintos neteisminėmis. EL, SK ir SE atlikta metodikos pakeitimų. SE: migracijos bylos priskirtos prie administracinių bylų (taikoma atgaline tvarka 2017 m.).

 

3.1.2. Bendrieji duomenys apie veiksmingumą

Teismo proceso veiksmingumas plačiose civilinių, komercinių ir administracinės teisės bylų srityse apibūdinamas šiais rodikliais: i) numatoma proceso trukme (bylų nagrinėjimo trukme), ii) bylų išnagrinėjimo rodikliu ir iii) neišnagrinėtų bylų skaičiumi.

 Įvertinta proceso trukmė –

Proceso trukmė yra apytikriai įvertintas laikotarpis (dienomis), kurio reikia bylai išspręsti teisme, t. y. per kokį laikotarpį teisme priimamas pirmosios instancijos sprendimas. Bylų nagrinėjimo trukmės rodiklis yra neišspręstų bylų skaičius, padalytas iš išspręstų bylų skaičiaus metų pabaigoje ir padaugintas iš 365 (dienų) ( 42 ). Apskaičiuotas dydis parodo, kiek mažiausiai laiko teismui reikės bylai išspręsti, jeigu kitos darbo sąlygos nesikeis. Kuo vertė didesnė, tuo didesnė tikimybė, kad teismo sprendimui priimti reikės daugiau laiko. Diagramose daugiausia pateikti pirmosios instancijos teismų proceso duomenys ir, kai yra, palyginti 2012, 2018, 2019 ir 2020 m. duomenys ( 43 ). 8 ir 10 diagramose parodyta bylų nagrinėjimo trukmė 2020 m. civilinėse ir komercinėse ginčo bylose ir administracinėse bylose, nagrinėtose visų instancijų teismuose, o 24 diagramoje parodyta vidutinė proceso trukmė pinigų plovimo bylose, nagrinėtose pirmosios instancijos teismuose.

6 diagrama. Įvertinta civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų nagrinėjimo trukmė 2012 ir 2018–2020 m. (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)

(*) Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visas civilines ir komercines ginčo ir ne ginčo bylas, ne ginčo žemės kadastro ir įmonių registro bylas, kitas registro bylas, kitas ne ginčo bylas, administracinės teisės bylas ir kitas nebaudžiamąsias bylas. SK: atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir (iki 2016 m.) SK: duomenys apie neišnagrinėtas bylas apima visų instancijų teismų bylas. LV: skaičiai labai sumažėjo dėl teismų sistemos reformos ir dėl to, kad informacinėje sistemoje buvo atliktas klaidų patikrinimas ir duomenys ištaisyti.

7 diagrama. Įvertinta civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teismuose 2012 ir 2018–2020 m. (*) (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis – CEPEJ tyrimas)