iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytos SMK automatizuotos eksporto sistemos įdiegimo datos tais atvejais, kai naudojamos šio reglamento B priedo A1, A2, B1, B4 ir C1 skiltys;

iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytos SMK specialiųjų procedūrų elektroninės sistemos 1 komponento įdiegimo datos tais atvejais, kai naudojamos šio reglamento B priedo B2 ir B3 skiltys;

iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytos SMK naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos 5 etapo įdiegimo datos tais atvejais, kai naudojama šio reglamento B priedo D1 skiltis;

iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytos SMK Sąjungos prekių statuso įrodymo sistemos 1 etapo įdiegimo datos tais atvejais, kai naudojama šio reglamento B priedo E1 skiltis;

iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytos SMK importo kontrolės sistemos 2 versijos įdiegimo datos tais atvejais, kai naudojamos šio reglamento B priedo F20 ir F30 skiltys, ir pranešimo apie orlaivių maršruto nukreipimą atveju;

iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytos SMK importo kontrolės sistemos 3 versijos įdiegimo datos tais atvejais, kai naudojamos šio reglamento B priedo F10, F50 ir F51 skiltys, ir pranešimo apie jūrų laivų maršruto nukreipimą atveju;

iki Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede nurodytų nacionalinių importo sistemų sunaujovinimo tais atvejais, kai naudojamos šio reglamento B priedo H1–H4 ir I1 skiltys.

visoms procedūroms bendri duomenų reikalavimai:

Specialieji laikinojo įvežimo perdirbti duomenų reikalavimai:

Sąjungos muitų teritorijoje pateikdamas muitinės deklaraciją, kuri nėra:

Sąjungos muitų teritorijoje arba trečiojoje šalyje pateikdamas išvežimo arba įvežimo bendrąją deklaraciją, kai Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies sudarytame susitarime dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių numatyta naudoti ES elektroninę sistemą;

Sąjungos muitų teritorijoje pateikdamas laikinojo saugojimo deklaraciją;

vykdydamas vežėjo, vežančio prekes jūrų, vidaus vandenų arba oro transportu, veiklą;

vykdydamas vežėjo, prisijungusio prie muitinės sistemos ir pareiškusio norą gauti visus muitų teisės aktuose, susijusiuose su įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimu arba taisymu, numatytus pranešimus, veiklą;

prašydamas įregistruoti ir patvirtinti Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą.

toks registravimas būtinas pagal Sąjungos arba valstybės narės teisės aktus;

asmuo vykdo operacijas, kurias vykdant pagal A arba B priedą būtina nurodyti EORI kodą.

registruotojo asmens prašymu;

kai muitinė žino, kad registruotasis asmuo nutraukė veiklą, kuriai reikalinga registracija.

jei to reikia su prašymu susijusiai procedūrai taikyti, pareiškėjas yra registruotas pagal Kodekso 9 straipsnį;

jei to reikia su prašymu susijusiai procedūrai taikyti, pareiškėjas yra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje;

prašymas pateiktas muitinei, paskirtai priimti prašymus valstybėje narėje, kurioje veikia kompetentinga muitinė, nurodyta Kodekso 22 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje;

prašymas nėra susijęs su anksčiau tuo pačiu tikslu priimtu ir tam pačiam pareiškėjui adresuotu sprendimu, kuris per vienus metus iki prašymo pateikimo buvo pripažintas negaliojančiu arba atšauktas dėl to, kad pareiškėjas neįvykdė tuo sprendimu nustatytos pareigos.

kai pakeičiami sprendimui įtakos turintys atitinkami Sąjungos teisės aktai;

kai to reikia dėl vykdomos stebėsenos rezultatų;

kai to reikia gavus informacijos iš sprendimo adresato pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį arba iš kitų institucijų.

tos muitinės vertinimu, gali būti pakankamai priežasčių sprendimą pripažinti negaliojančiu, atšaukti ar iš dalies pakeisti, tačiau ji kol kas neturi visos informacijos, reikalingos sprendimui dėl pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio pakeitimo priimti;

tos muitinės vertinimu, sprendimo sąlygos nevykdomos arba sprendimo adresatas nesilaiko tuo sprendimu nustatytų pareigų, todėl derėtų sprendimo adresatui duoti laiko imtis priemonių, kad būtų užtikrintas sąlygų arba pareigų laikymasis;

sustabdyti sprendimo galiojimą prašo sprendimo adresatas, nes jis laikinai negali vykdyti sprendime nustatytų sąlygų arba laikytis jame nustatytų pareigų.

sustabdymas atšaukiamas, kadangi 16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais atvejais nėra priežasčių sprendimą pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti pagal Kodekso 23 straipsnio 3 dalį, 27 ar 28 straipsnį, todėl šiuo atveju sprendimo galiojimo sustabdymas pasibaigia atšaukimo dieną;

sustabdymas atšaukiamas, kadangi 16 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais sprendimo adresatas ėmėsi muitinę, kompetentingą priimti sprendimą, tenkinančių reikalingų priemonių, kuriomis buvo užtikrintas sprendime nustatytų sąlygų arba pareigų laikymasis, todėl šiuo atveju sprendimo galiojimo sustabdymas pasibaigia atšaukimo dieną;

sprendimas, kurio galiojimas sustabdytas, pripažįstamas negaliojančiu, atšaukiamas arba iš dalies pakeičiamas, todėl šiuo atveju sprendimo galiojimo sustabdymas pasibaigia pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio pakeitimo dieną.

komponentai, be kurių negali būti užtikrintas tinkamas išleistos į laisvą apyvartą įrangos, mechanizmų, aparatų ar transporto priemonių veikimas; ir

būdingos toms prekėms;

skirtos jų įprastai techninei priežiūrai ir kuriomis keičiamos sugadintos ar nebepataisomos tos pačios rūšies dalys.

energijos ir kuro;

įrangos ir įrenginių;

mechanizmų ir įrankių;

medžiagų, kurios neįeina į galutinę prekių sudėtį ir nėra tam skirtos.

grąžinami produktai yra tie patys, kurie buvo eksportuoti;

su jais nebuvo atlikta jokių kitų operacijų, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai produktų būklei išlaikyti, kol jie yra laikomi toje šalyje arba eksportuojami.

mineraliniai produktai, išgauti iš jos žemės gelmių arba jūros dugno;

joje išauginti arba surinkti augalai ir augaliniai produktai;

joje atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai;

produktai, gauti iš joje užaugintų gyvų gyvūnų;

produktai, pagaminti paskerdus joje atsivestus ir užaugintus gyvūnus;

produktai, gauti iš joje vykdomos medžioklės ar žvejybos;

akvakultūros produktai iš joje gimusių ir užaugintų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų;

jūrų žvejybos ir kiti produktai, išgauti iš jūros jos laivais už teritorinės jūros ribų;

produktai, pagaminti jos žvejybos produktų perdirbimo laivuose tik iš h punkte nurodytų produktų;

joje surinkti naudoti gaminiai, tinkami tik žaliavoms atgauti;

joje vykdomos gamybos atliekos ir laužas;

produktai, išgauti iš jūros dugno arba podugnio, esančių už jos teritorinės jūros ribų, jei ji turi išimtinę teisę juos eksploatuoti;

prekės, joje pagamintos tik iš a–l punktuose nurodytų produktų.

yra registruoti lengvatomis besinaudojančioje šalyje arba valstybėje narėje;

plaukioja su lengvatomis besinaudojančios šalies arba valstybės narės vėliava;

atitinka vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

operacijų, kuriomis užtikrinama, kad produktai išliktų geros būklės juos vežant ir saugant;

pakuočių išardymo ir surinkimo;

plovimo, valymo; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių dangų nuvalymo;

tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių lyginimo arba presavimo;

paprastų dažymo ir poliravimo operacijų;

ryžių lukštenimo ir dalinio ar visiško malimo; grūdų ir ryžių poliravimo ir glazūravimo;

cukraus dažymo ar aromatizavimo arba cukraus gabalėlių formavimo operacijų; dalinio arba visiško cukraus kristalų malimo;

vaisių, riešutų ir daržovių lupimo, kauliukų išėmimo ir lukštenimo;

galandimo, paprasto šlifavimo arba paprasto pjaustymo;

sijojimo, atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo (įskaitant rinkinių sudarymą);

paprasto išpilstymo į butelius, skardines, flakonus, dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimo ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų;

ženklų, etikečių, logotipų ir kitų panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimo ar spausdinimo ant produktų ar jų pakuočių;

paprasto vienos ar kelių rūšių produktų sumaišymo; cukraus sumaišymo su bet kokia medžiaga;

paprasto vandens pridėjimo arba produktų praskiedimo, dehidratacijos arba denatūracijos;

paprasto gaminio surinkimo iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba produktų išardymo į dalis;

gyvūnų skerdimo;

dviejų ar daugiau operacijų, išvardytų a–p punktuose, derinio.

15 % produkto masės, jei produktai priskiriami Suderintos sistemos 2 ir 4–24 skirsniams, išskyrus 16 skirsniui priskiriamus žuvininkystės gaminius;

15 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos), jei tai yra kiti produktai, išskyrus Suderintos sistemos 50–63 skirsniams priskiriamus produktus, kuriems taikomi 22-03 priedo I dalies 6 ir 7 pastabose minimi leistinieji nuokrypiai.

I grupė. Brunėjus, Filipinai, Indonezija, Kambodža, Laosas, Malaizija, Mianmaras/Birma, Tailandas, Vietnamas;

II grupė. Bolivija, Ekvadoras, Gvatemala, Hondūras, Kolumbija, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Peru, Salvadoras, Venesuela;

III grupė. Bangladešas, Butanas, Indija, Maldyvai, Nepalas, Pakistanas, Šri Lanka;

IV grupė. Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus.

eksportuojant produktus į Sąjungą kumuliacijos grupės šalys yra lengvatomis besinaudojančios šalys, kurių atžvilgiu pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 nebuvo laikinai atšaukti lengvatiniai susitarimai;

taikant regioninę kumuliaciją tarp regioninės grupės šalių, laikomasi 2 poskirsnyje nustatytų kilmės taisyklių;

regioninės grupės šalys įsipareigoja:

atitinkamos regioninės grupės sekretoriatas arba kita kompetentinga jungtinė institucija, atstovaujanti visiems atitinkamos regioninės grupės nariams, praneša Komisijai apie c punkte nurodytus įsipareigojimus.

visoms kumuliaciją taikančioms šalims Sąjungoje taikoma ne ta pati muitų tarifų lengvata ir

taikant kumuliaciją, atitinkamoms medžiagoms taikomas muitų tarifų režimas būtų palankesnis už režimą, kuris joms būtų taikomas eksportuojant tiesiogiai į Sąjungą.

2 dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų ir

minėtą regioninę kumuliaciją taikysiančios šalys įsipareigoja ir bendrai praneša Komisijai apie savo įsipareigojimą:

kumuliaciją taikančios šalys yra įsipareigojusios laikytis šio poskirsnio, 2 poskirsnio ir visų kitų nuostatų, susijusių su kilmės taisyklių įgyvendinimu, arba užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, prireikus teikti pagalbą administracinio bendradarbiavimo klausimais, siekiant užtikrinti teisingą šio poskirsnio ir 2 poskirsnio nuostatų įgyvendinimą tiek Sąjungos, tiek viena kitos atžvilgiu;

atitinkama lengvatomis besinaudojanti šalis praneša Komisijai apie a punkte nurodytą įsipareigojimą.

tik toje lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje gauti produktai, kaip apibrėžta 60 straipsnyje;

toje lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje gauti produktai, kuriems gaminti naudoti kiti nei a punkte nurodyti produktai, jeigu šie produktai buvo pakankamai perdirbti ir apdoroti, kaip apibrėžta 61 straipsnyje.

mineraliniai produktai, išgauti iš jų žemės gelmių arba jūros dugno;

jose surinkti augaliniai produktai;

jose atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai;

produktai, gauti iš jose užaugintų gyvų gyvūnų;

produktai, pagaminti paskerdus jose atsivestus ir užaugintus gyvūnus;

produktai, gauti iš jose vykdomos medžioklės ar žvejybos;

jūrų žvejybos ir kiti produktai, išgauti iš jūros jų laivais už teritorinių jūrų ribų;

produktai, pagaminti jų žvejybos produktų perdirbimo laivuose tik iš g punkte nurodytų produktų;

jose surinkti naudoti gaminiai, tinkami tik žaliavoms atgauti;

jose vykdomos gamybos atliekos ir laužas;

produktai, išgauti iš jūros dugno arba podugnio, esančių už jų teritorinių jūrų ribų, jei lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija arba ES valstybė narė turi išimtinę teisę juos eksploatuoti;

prekės, jose pagamintos tik iš a–k punktuose nurodytų produktų.

jie yra registruoti lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje arba valstybėje narėje;

jie plaukioja su lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybės narės vėliava;

bent 50 % jų nuosavybės teise priklauso lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybių narių piliečiams arba įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra toje lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje arba vienoje iš valstybių narių ir kurios vadovas arba vadovai, direktorių valdybos arba stebėtojų tarybos pirmininkas ir dauguma tokių valdybų ar tarybų narių yra tos lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybės narės piliečiai, be to, įmonių atveju, ne mažiau kaip pusė kapitalo priklauso tai lengvatomis besinaudojančiai šaliai ar teritorijai arba valstybėms narėms ar tos lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybių narių įstaigoms ar piliečiams;

laivo ir žvejybos produktų perdirbimo laivo kapitonas ir laivo komanda yra lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybių narių piliečiai;

bent 75 % jų įgulos yra lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos arba valstybių narių piliečiai.

operacijų, kuriomis užtikrinama, kad produktai išliktų geros būklės juos vežant ir saugant;

pakuočių išardymo ir surinkimo;

plovimo, valymo; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių dangų nuvalymo;

tekstilės medžiagų ir tekstilės dirbinių lyginimo ar presavimo;

paprastų dažymo ir poliravimo operacijų;

grūdų ar ryžių lukštenimo, dalinio ar visiško balinimo, poliravimo ir glazūravimo;

cukraus dažymo ar aromatizavimo arba cukraus gabalėlių formavimo operacijų; dalinio arba visiško cukraus malimo;

vaisių, riešutų ir daržovių lupimo, kauliukų išėmimo ir lukštenimo;

galandimo, paprasto šlifavimo arba paprasto pjaustymo;

sijojimo, atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo (įskaitant rinkinių sudarymą);

paprasto išpilstymo į butelius, skardines, flakonus, dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimo ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų;

ženklų, etikečių, logotipų ir kitų panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimo ar spausdinimo ant produktų ar jų pakuočių;

paprasto vienos ar kelių rūšių produktų sumaišymo; cukraus sumaišymo su bet kokia medžiaga;

paprasto vandens pridėjimo arba produktų praskiedimo, dehidratacijos arba denatūracijos;

paprasto gaminio surinkimo iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba produktų išardymo į dalis;

gyvūnų skerdimo;

dviejų ar daugiau operacijų, išvardytų a–p punktuose, derinio.

produktai, nevežami per kitos šalies teritoriją;

produktai, sudarantys vieną atskirą siuntą, vežamą per šalių, kurios nėra lengvatomis besinaudojančios šalys ar teritorijos arba Sąjunga, teritoriją, kurie prireikus tose šalyse perkraunami ar laikinai sandėliuojami, jeigu juos prižiūri tranzito arba sandėliavimo šalies muitinė ir jeigu su jais neatliekamos jokios operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar kurią nors kitą operaciją, skirtą gerai jų būklei išlaikyti;

produktai, kurie be sustojimo transportuojami vamzdynais šalies, kuri nėra eksportuojanti lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija arba Sąjunga, teritorijoje.

bendrasis transporto dokumentas, su kuriuo prekės vežamos iš eksportuojančios šalies per tranzito šalį;

tranzito šalies muitinės išduotas sertifikatas, kuriame:

jei šių dokumentų nėra, pateikiami kiti patvirtinamieji dokumentai.

eksportuotojas išsiuntė šiuos produktus iš lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos tiesiai į šalį, kurioje organizuojama paroda, ir ten juos eksponavo;

tas eksportuotojas produktus pardavė ar kitaip perleido asmeniui Sąjungoje;

vykstant parodai ar iškart po jos produktai buvo siunčiami į Sąjungą tokios būklės kaip ir siunčiant į parodą;

į parodą išsiųsti produktai nebuvo naudojami jokiems kitiems tikslams, išskyrus jų demonstravimą parodoje.

kai atliekant perdirbimo operacijas gaunami tik vienos rūšies perdirbtieji produktai;

kai atliekant perdirbimo operacijas gaunami skirtingų rūšių perdirbtieji produktai ir visos prekių, kurioms įforminta ta procedūra, sudedamosios dalys ir komponentai yra kiekviename iš šių perdirbtųjų produktų.

procentinį dydį, kurį perdirbtieji produktai, dėl kurių atsirado skola muitinei, sudaro visame tos pačios rūšies perdirbtųjų produktų, gautų atlikus perdirbimo operaciją, kiekyje;

procentinį dydį, kurį atitinka visas, nepriklausomai nuo skolos muitinei atsiradimo, tos pačios rūšies perdirbtųjų produktų kiekis, palyginti su visu perdirbtųjų produktų, gautų atlikus perdirbimo operaciją, kiekiu.

galėjo būti suteiktas leidimas prekėms įforminti galutinio vartojimo procedūrą ir

muitinės deklaracijos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti priėmimo metu atleidimo nuo muito arba sumažintos muito normos taikymo dėl tikslinės šių prekių paskirties sąlygos būtų buvusios įvykdytos.

atitinkamo leidimo turėtojas tiesiogiai arba netiesiogiai importuoja perdirbtuosius produktus, gautus taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, per vienų metų laikotarpį nuo jų reeksporto;

muitinės deklaracijos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti priėmimo metu joms būtų pritaikyta žemės ūkio ar prekybos politikos priemonė, laikinas arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė ar papildomas muitas dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti;

pagal 166 straipsnį nereikėjo atlikti ekonominių sąlygų tikrinimo.

hipotekos, žemės įkeitimo, nekilnojamojo turto įkeitimo ar kitų teisių, laikomų atitinkančių teises, susijusias su nekilnojamuoju turtu, sukūrimas;

ieškinio perdavimas, prekių, vertybinių popierių ar reikalavimų arba tam tikros taupomojo banko knygelės užstatymas, atsisakant arba neatsisakant teisių į juos, arba įtraukimas į nacionalinių skolų registrą;

bendra sutartinė atsakomybė, kurią už visą skolos sumą prisiima trečioji šalis, tuo tikslu patvirtinta muitinės, arba įsakomojo vekselio, kurio apmokėjimą garantuoja ši trečioji šalis, pateikimas;

piniginis užstatas arba jam lygiavertėmis laikomos mokėjimo priemonės ne eurais arba ne valstybės, kurioje reikalaujama garantijos, valiuta;

dalyvavimas sumokant įmoką į bendrą garantijų sistemą, kurią administruoja muitinė.

pareiškėjas naudoja apskaitos sistemą, atitinkančią toje valstybėje narėje, kurioje laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendruosius apskaitos principus ir patogią audito metodais pagrįstam muitiniam tikrinimui, apskaitos sistemoje archyvuodamas duomenis taip, kad audito seka būtų įmanoma juos atsekti nuo momento, kai duomenys įrašomi į bylą;

pareiškėjas turi administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo rūšį ir dydį bei tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdo vidaus kontrolę, leidžiančią užkirsti kelią klaidoms, jas išaiškinti ir ištaisyti bei užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams ir juos išaiškinti;

pareiškėjui nėra taikoma bankroto procedūra;

per paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su muitų, kitų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, renkamų už prekių importą ar eksportą arba su jais susijusių, mokėjimu;

pareiškėjas, remdamasis paskutinių trejų metų iki prašymo pateikimo apskaitos registrais ir informacija, pagrindžia, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera jo pareigoms ir įsipareigojimams, atitinkantiems jo verslo rūšį ir dydį, įvykdyti, įskaitant tai, kad jis neturi neigiamo grynojo turto, išskyrus atvejus, kai šis neigiamas grynasis turtas gali būti padengtas.

pareiškėjas naudoja apskaitos sistemą, atitinkančią toje valstybėje narėje, kurioje laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendruosius apskaitos principus ir patogią audito metodais pagrįstam muitiniam tikrinimui, apskaitos sistemoje archyvuodamas duomenis taip, kad audito seka būtų įmanoma juos atsekti nuo momento, kai duomenys įrašomi į bylą;

pareiškėjas turi administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo rūšį ir dydį bei tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdo vidaus kontrolę, leidžiančią užkirsti kelią klaidoms, jas išaiškinti ir ištaisyti bei užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams ir juos išaiškinti;

pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams būtų pateikti nurodymai informuoti muitinę kiekvieną sykį, kai išaiškinami reikalavimų laikymosi sunkumai, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus procedūrą;

pareiškėjui nėra taikoma bankroto procedūra;

per paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su muitų, kitų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, renkamų už prekių importą ar eksportą arba su jais susijusių, mokėjimu;

pareiškėjas, remdamasis paskutinių trejų metų iki prašymo pateikimo apskaitos registrais ir informacija, pagrindžia, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera jo pareigoms ir įsipareigojimams, atitinkantiems jo verslo rūšį ir dydį, įvykdyti, įskaitant tai, kad jis neturi neigiamo grynojo turto, išskyrus atvejus, kai šis neigiamas grynasis turtas gali būti padengtas.

pareiškėjas naudoja apskaitos sistemą, atitinkančią toje valstybėje narėje, kurioje laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendruosius apskaitos principus ir patogią audito metodais pagrįstam muitiniam tikrinimui, apskaitos sistemoje archyvuodamas duomenis taip, kad audito seka būtų įmanoma juos atsekti nuo momento, kai duomenys įrašomi į bylą;

pareiškėjas suteikia muitinei fizinę prieigą prie savo apskaitos sistemų ir, atitinkamais atvejais, prie savo prekybos ir transporto registrų;

pareiškėjas turi logistikos sistemą, kuri identifikuoja prekes kaip Sąjungos arba ne Sąjungos prekes ir prireikus rodo jų buvimo vietą;

pareiškėjas turi administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo rūšį ir dydį bei tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdo vidaus kontrolę, leidžiančią užkirsti kelią klaidoms, jas išaiškinti ir ištaisyti bei užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams ir juos išaiškinti;

atitinkamais atvejais pareiškėjas taiko priimtinas naudojimosi licencijomis ir leidimais, suteiktais taikant prekybos politikos priemones arba susijusiais su prekyba žemės ūkio produktais, procedūras;

pareiškėjas taiko priimtinas apskaitos registrų ir informacijos saugojimo bei apsaugos nuo informacijos praradimo procedūras;

pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams būtų pateikti nurodymai informuoti muitinę kiekvieną sykį, kai išaiškinami reikalavimų laikymosi sunkumai, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus procedūrą;

pareiškėjas taiko deramas saugumo priemones savo kompiuterinei sistemai apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir savo dokumentams saugiai laikyti;

pareiškėjui nėra taikoma bankroto procedūra;

per paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su muitų, kitų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, renkamų už prekių importą ar eksportą arba su jais susijusių, mokėjimu;

pareiškėjas, remdamasis paskutinių trejų metų iki prašymo pateikimo apskaitos registrais ir informacija, pagrindžia, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera jo pareigoms ir įsipareigojimams, atitinkantiems jo verslo rūšį ir dydį, įvykdyti, įskaitant tai, kad jis neturi neigiamo grynojo turto, išskyrus atvejus, kai šis neigiamas grynasis turtas gali būti padengtas.

kai prašymas atsisakyti išieškoti skolą yra pateiktas pagal Kodekso 118, 119 arba 120 straipsnį, tikėtina, kad atitinkamame straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos;

kai prašymas atsisakyti išieškoti skolą yra pateiktas pagal Kodekso 117 straipsnį, tikėtina, kad tame straipsnyje ir 45 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

pagal Kodekso 79 straipsnio 3 dalies b arba c punktą nustatytas dar bent vienas kitas skolininkas;

apie atitinkamą importo arba eksporto muito sumą a punkte nurodytam skolininkui pranešta pagal Kodekso 102 straipsnį;

asmuo, nurodytas Kodekso 79 straipsnio 3 dalies a punkte, nelaikomas skolininku pagal Kodekso 79 straipsnio 3 dalies b arba c punktą ir jo veiksmuose nepastebėta apgaulės ar akivaizdaus aplaidumo požymių.

garantija už visą atitinkamą importo arba eksporto muito sumą jau yra pateikta ir garantas nebuvo atleistas nuo savo įsipareigojimų;

atlikus dokumentais pagrįstą įvertinimą nustatoma, kad dėl reikalavimo pateikti garantiją skolininkas greičiausiai patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį nagrinėja faktų ir teisės normų požiūriu tapatų arba panašų atvejį, sprendimo dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priėmimo terminas gali būti pratęstas laikotarpiu, kuris baigiasi ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo dienos;

jei sprendimas dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priklauso nuo prašymo atlikti paskesnį lengvatinės kilmės įrodymo, surašyto pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 109, 110 ar 125 straipsnį arba pagal atitinkamą lengvatinį susitarimą, tikrinimą nagrinėjimo baigties, sprendimo dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priėmimo terminas gali būti pratęstas laikotarpiu, per kurį atliekamas tikrinimas, nurodytas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 109, 110 ar 125 straipsnyje arba atitinkamame lengvatiniame susitarime, ir bet kuriuo atveju ne daugiau kaip 15 mėnesių nuo prašymo išsiuntimo dienos ir

jei sprendimas dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priklauso nuo konsultavimosi procedūros, kuria siekiama Sąjungos lygmeniu užtikrinti teisingą ir vienodą atitinkamų prekių tarifinį klasifikavimą arba kilmės nustatymą, vykdomos pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 23 straipsnio 2 dalį, sprendimo dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti priėmimo terminas gali būti pratęstas laikotarpiu, kuris baigiasi ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo Komisijos pranešimo apie PTI ir PKI sprendimų priėmimo laikino sustabdymo, numatyto to įgyvendinimo reglamento 23 straipsnio 3 dalyje, atšaukimą.

bylos santrauka;

išsami informacija, iš kurios matyti, kad Kodekso 119 arba 120 straipsnyje nurodytos sąlygos įvykdytos;

1 dalyje nurodytas pareiškimas arba valstybės narės pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad laikoma, jog atitinkamas asmuo su byla susipažino ir papildomos informacijos neturi.

byla yra akivaizdžiai neišsami, nes joje nėra jokio pagrindo tam, kad ji būtų perduota svarstyti Komisijai;

pagal Kodekso 116 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą byla neturėjo būti pateikta Komisijai;

Komisijai tebenagrinėjant bylą, valstybė narė Komisijai pateikia naujos informacijos, dėl kurios iš esmės keičiasi bylos faktų pateikimas arba teisinis vertinimas.

į Sąjungos muitų teritoriją įvežtoms prekėms, kurioms taikoma muitinės priežiūra siekiant nustatyti jų muitinį statusą;

laikinai saugomoms prekėms;

prekėms, kurioms įforminta viena iš specialiųjų procedūrų, išskyrus vidinio tranzito, laikinojo išvežimo perdirbti ir galutinio vartojimo procedūras;

jūrų žvejybos produktams, sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivais Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančiuose vandenyse, išskyrus trečiosios šalies teritorinius vandenis, kurie įvežami į Sąjungos muitų teritoriją, kaip nustatyta 129 straipsnyje;

prekėms, gautoms tame žvejybos laive arba Sąjungos žvejybos produktų perdirbimo laive iš d punkte nurodytų produktų, kurias gaminant galėjo būti panaudoti kiti Sąjungos prekių muitinį statusą turintys produktai ir kurios įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, kaip nustatyta 129 straipsnyje;

jūrų žvejybos produktams ir kitiems produktams, su trečiosios šalies vėliava plaukiojančių laivų išgautiems arba sužvejotiems Sąjungos muitų teritorijoje.

kai prekės, pakrautos arba perkrautos Sąjungos oro uoste išsiųsti į kitą Sąjungos oro uostą, vežamos oro transportu be sustojimo už Sąjungos muitų teritorijos ribų, su sąlyga, kad jos vežamos su vienu valstybėje narėje surašytu transporto dokumentu;

kai prekės jūrų transportu vežamos iš vieno Sąjungos uosto į kitą reguliariąja laivybos linija, kurią leista steigti pagal 120 straipsnį;

kai geležinkelių transportu vežamos prekės gabenamos per trečiąją šalį, kuri yra Konvencijos dėl bendros tranzito procedūros susitariančioji šalis, su vienu valstybėje narėje surašytu transporto dokumentu ir tokia galimybė numatyta tarptautiniame susitarime.

kai prekės vežamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš tos teritorijos jūrų ar oro transportu be sustojimo už tos teritorijos ribų;

kai prekės, jų neperkraunant, vežamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą per Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančią teritoriją su vienu valstybėje narėje surašytu transporto dokumentu;

kai prekės iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą vežamos per Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančią teritoriją su vienu valstybėje narėje surašytu transporto dokumentu ir ne Sąjungos muitų teritorijoje perkraunamos į kitą transporto priemonę nei ta, į kurią jos iš pradžių buvo pakrautos. Jei už Sąjungos muitų teritorijos ribų surašomas naujas transporto dokumentas, vėl įvežant prekes į Sąjungą užtikrinamas pirminio vieno transporto dokumento prieinamumas muitinei;

kai valstybėje narėje įregistruotos variklinės kelių transporto priemonės laikinai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos ir vėl į ją įvežamos;

kai pakuotės, padėklai ir kiti panašūs įrenginiai, išskyrus konteinerius, priklausantys Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusiam asmeniui, naudojami gabenant prekes, kurios laikinai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos ir vėl į ją įvežamos;

kai keleivio bagaže gabenamos nekomercinės paskirties prekės laikinai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos ir vėl į ją įvežamos.

laivybos bendrovė yra įsisteigusi Sąjungos muitų teritorijoje;

ji atitinka Kodekso 39 straipsnio a punkte nustatytą kriterijų;

ji įsipareigoja muitinei, kompetentingai priimti sprendimą, pranešti 121 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją po to, kai leidimas bus suteiktas, ir

ji įsipareigoja, kad reguliariosios laivybos linijos laivai pakeliui neįplauks į Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančioje teritorijoje esančius uostus arba Sąjungos uosto laisvąją zoną ir neperkraus prekių jūroje.

reguliariajai laivybos linijai priskirtų laivų pavadinimus;

uostą, kuriame prasideda laivo reguliariosios laivybos linijos maršrutas;

uostus, į kuriuos pakeliui įplaukia laivai.

prašymų duomenis;

reguliariųjų laivybos linijų leidimus ir, atitinkamais atvejais, duomenis apie jų pakeitimus ar atšaukimą;

uostų, į kuriuos įplaukia laivai, pavadinimus ir linijai priskirtų laivų pavadinimus;

visą kitą svarbią informaciją.

su prekėmis susijusia sąskaita faktūra;

su prekėmis susijusiu transporto dokumentu.

laivybos bendrovės pavadinimas ir tikslus adresas;

laivo pavadinimas;

pakrovimo vieta ir data;

iškrovimo vieta.

T2L arba T2LF, neteikiant prašymo patvirtinti;

muitinį prekių manifestą, neteikiant kompetentingai muitinės įstaigai prašymo patvirtinti ir užregistruoti įrodymą.

pareiškėjas yra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje;

pareiškėjas reguliariai išduoda Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymus arba kompetentinga muitinės įstaiga žino, kad jis gali įvykdyti Kodekse ir šiame reglamente nustatytas su tų įrodymų naudojimu susijusias pareigas;

pareiškėjas atitinka Kodekso 39 straipsnio a, b ir d punktuose nustatytus kriterijus;

kompetentinga muitinės įstaiga mano galėsianti vykdyti pareiškėjo išduodamų Sąjungos statuso įrodymų priežiūrą ir atlikti tikrinimą nedėdama neproporcingų administracinių pastangų.

sąlygos, kuriomis užtikrinamas apskaitos registrų prieinamumas muitinei atliekant tikrinimą ir jų saugojimas ne trumpiau kaip trejus metus;

būdas, kuriuo įgaliotasis išdavėjas pagrindžia, kad įrodymai buvo tinkamai panaudoti;

įgaliotajam išdavėjui nustatytas kompetentingos muitinės įstaigos informavimo, kad ji iki prekių išsiuntimo galėtų atlikti būtiną tikrinimą, laikotarpis ir būdas;

atitinkamas asmuo nėra padaręs reikšmingų arba kartotinių muitų ar mokesčių teisės aktų pažeidimų;

kompetentinga muitinė gali vykdyti procedūros taikymo priežiūrą ir atlikti tikrinimą be administracinių pastangų, kurios būtų neproporcingos atitinkamo asmens reikalavimams,

atitinkamas asmuo tvarko apskaitos registrus taip, kad muitinė galėtų atlikti veiksmingą tikrinimą, ir

►C3  atitinkamas asmuo reguliariai išduoda Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą arba jo kompetentinga muitinė žino, kad jis gali įvykdyti teisines su tų įrodymų naudojimu susijusias pareigas. ◄

muitinės įstaiga, paskirta atsakinga už išankstinį atitinkamiems dokumentams surašyti naudojamų T2L arba T2LF blankų autentiškumo patvirtinimą, reikalingą 128b straipsnio 1 daliai taikyti;

būdas, kuriuo įgaliotasis išdavėjas patvirtina, kad blankai buvo tinkamai panaudoti;

prekių kategorijos arba jų gabenimo atvejai, kuriems taikomos išimtys;

laikotarpis, per kurį įgaliotasis išdavėjas informuoja kompetentingą muitinės įstaigą, kad ji iki prekių išsiuntimo galėtų atlikti būtiną tikrinimą, ir informavimo būdas;

informacija, kad atitinkamų komercinių dokumentų pirmoje pusėje arba T2L ar T2LF dokumentui surašyti naudojamų blankų ir, kai taikoma, jų papildomų lapų pirmoje pusėje, langelyje „C. Išvykimo muitinės įstaiga“:

ne vėliau kaip prekių išsiuntimo metu įgaliotasis išdavėjas užpildo ir pasirašo blanką. Be to, jis T2L arba T2LF dokumento langelyje „D. Išvykimo muitinės įstaigos atliekamas tikrinimas“ arba aiškiai matomoje naudojamo komercinio dokumento vietoje įrašo kompetentingos muitinės įstaigos pavadinimą, dokumento užpildymo datą ir vieną iš šių patvirtinimo įrašų:

jos yra įsisteigusios Sąjungoje;

jos reguliariai išduoda Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą arba jų muitinė žino, kad jos gali įvykdyti teisines su tų įrodymų naudojimu susijusias pareigas;

jos nėra padariusios reikšmingų arba kartotinių muitų ar mokesčių teisės aktų pažeidimų;

informacijai tarp Sąjungos muitų teritorijoje esančių išvykimo ir paskirties uostų perduoti jos naudoja elektronines informacijos mainų sistemas;

jos vykdo daug reisų tarp valstybių narių pripažintais maršrutais.

muitinė gali vykdyti procedūros taikymo priežiūrą ir atlikti tikrinimą be administracinių pastangų, kurios būtų neproporcingos atitinkamo asmens reikalavimams, ir

atitinkami asmenys tvarko apskaitos registrus taip, kad muitinė galėtų atlikti veiksmingą tikrinimą.

išvykimo uostui skirtas manifestas elektronine informacijos mainų sistema perduodamas paskirties uostui;

laivybos bendrovė į manifestą įrašo 126a straipsnyje nurodytą informaciją;

elektronine duomenų mainų sistema perduotas manifestas (duomenų mainų manifestas) pateikiamas išvykimo uosto muitinei ne vėliau kaip kitą darbo dieną po laivo išvykimo ir, bet kuriuo atveju, prieš laivui atvykstant į paskirties uostą. Jeigu muitinė neturi prieigos prie muitinės patvirtintos informacijos sistemos, kurioje yra duomenų mainų manifestas, ji gali pareikalauti pateikti atspausdintą duomenų mainų manifestą;

duomenų mainų manifestas pateikiamas paskirties uosto muitinei. Jeigu muitinė neturi prieigos prie muitinės patvirtintos informacijos sistemos, kurioje yra duomenų mainų manifestas, ji gali pareikalauti pateikti atspausdintą duomenų mainų manifestą.

laivybos bendrovė praneša muitinei apie visus pažeidimus ir neatitikimus;

paskirties uosto muitinė apie visus pažeidimus ir neatitikimus kuo skubiau praneša išvykimo uosto muitinei ir leidimą išdavusiai muitinei.

vieta, kurioje žvejybos produktai buvo sužvejoti ir pagal kurią, vadovaujantis 129 straipsniu, galima nustatyti, ar produktai arba prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą;

jūrų žvejybos produktai (pavadinimas ir rūšis) ir jų bruto masė (kg);

prekių, gautų iš b punkte nurodytų jūrų žvejybos produktų, rūšis, aprašyta taip, kad jas būtų įmanoma suklasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, ir jų bruto masė (kg).

tos šalies arba teritorijos muitinės patvirtinimas;

produktų ir prekių atvežimo į tą šalį ar teritoriją ir išvežimo iš jos datos;

transporto priemonė, naudota produktams ir prekėms persiųsti į Sąjungos muitų teritoriją;

a punkte nurodytos muitinės adresas.

Kodekso V antraštinės dalies 2, 3 ir 4 skyriai;

Kodekso VIII antraštinės dalies 2 ir 3 skyriai;

šio reglamento V antraštinės dalies 2 ir 3 skyriai;

šio reglamento VIII antraštinės dalies 2 ir 3 skyriai.

nekomercinio pobūdžio prekių:

keleivių asmeniniame bagaže vežamų komercinio pobūdžio prekių, jei jų vertė neviršija 1 000  EUR, o jų neto masė neviršija 1 000  kg;

produktų, Sąjungos ūkininkų gautų trečiojoje šalyje esančiose ūkiuose, ir žvejybos, žuvų auginimo ir medžioklės produktų, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 35–38 straipsnius atleidžiami nuo muitų;

sėklų, trąšų ir dirvos bei pasėlių priežiūros produktų, kuriuos importuoja trečiųjų šalių žemės ūkio produktų gamintojai, ketindami juos naudoti su tomis šalimis besiribojančiuose ūkiuose, ir kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 39 ir 40 straipsnius atleidžiami nuo muitų.

208–216 straipsniuose nurodytų padėklų, konteinerių bei transporto priemonių ir tiems padėklams, konteineriams bei transporto priemonėms skirtų atsarginių dalių, reikmenų ir įrangos;

219 straipsnyje nurodytų keleivių asmeninių daiktų ir sporto reikmėms skirtų prekių;

jūreivių gerovės reikmenų, naudojamų tarptautiniais jūrų maršrutais plaukiojančiuose laivuose, kaip nurodyta 220 straipsnio a punkte;

222 straipsnyje nurodytos medicinos, chirurgijos ir laboratorinės įrangos;

223 straipsnyje nurodytų gyvūnų, jei juos ketinama pervaryti į naujas ganyklas ar ganyti arba jei jie skirti darbui atlikti ar naudoti kaip transporto priemonė;

224 straipsnio a punkte nurodytos įrangos;

instrumentų ir aparatų, būtinų gydytojams, kurie teikia pagalbą organų transplantacijos laukiantiems ligoniams, ir atitinkančių 226 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

nelaimės atveju teikiamos pagalbos siuntų, susijusių su priemonėmis, kurių imamasi nelaimės ar panašių situacijų, turinčių poveikį Sąjungos muitų teritorijoje, padariniams švelninti;

nešiojamųjų muzikos instrumentų, kuriuos laikinai įveža keleiviai ir kurie skirti naudoti kaip profesinė įranga;

taros, kuri importuojama pripildyta arba tuščia ir numatoma reeksportuoti tuščia arba pripildyta, pažymėtos nuolatiniais, neištrinamais žymenimis, rodančiais Sąjungos arba ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusio asmens tapatybę;

taroje įdėtų arba prie jos pritvirtintų krovinių saugumo ir sekimo įtaisų;

radijo ir televizijos laidų rengimo ir transliacijos įrangos ir specialiai radijo ir televizijos laidoms rengti ir transliuoti pritaikytų transporto priemonių ir jų įrangos, kurias importuoja valstybinės arba privačios organizacijos, įsisteigusios ne Sąjungos muitų teritorijoje ir patvirtintos leidimą laikinai įvežti tokią įrangą ir transporto priemones suteikiančios muitinės įstaigos;

kitų prekių, jeigu leidžia muitinė.

nekomercinio pobūdžio prekių;

komercinio pobūdžio prekių, jei jų vertė neviršija 1 000  EUR, o jų neto masė neviršija 1 000  kg;

Sąjungos muitų teritorijoje registruotų transporto priemonių, kurias numatoma reimportuoti, ir toms transporto priemonėms skirtų atsarginių dalių, reikmenų ir įrangos;

naminių gyvūnų, eksportuojamų perkeliant žemės ūkio veiklą iš Sąjungos į trečiąją šalį, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 115 straipsnį atleidžiami nuo muito;

žemės ūkio produktų gamintojų, ūkininkaujančių Sąjungoje esančiuose ūkiuose, gautų produktų, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 116, 117 ir 118 straipsnius atleidžiami nuo muito;

žemės ūkio produktų gamintojų eksportuojamų sėklų, skirtų naudoti trečiosiose šalyse esančiuose ūkiuose, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 119 ir 120 straipsnius atleidžiamos nuo muito;

su eksportuojamais gyvūnais vežamų pašarų, kurie pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 121 straipsnį atleidžiami nuo muito.

137 straipsnyje nurodytos prekės;

keleivių vežami nešiojamieji muzikos instrumentai;

korespondencija;

pašto arba skubiose siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR ir kurios neapmokestinamos eksporto muitu;

skubos atvejais – organai ir kiti žmogaus ar gyvūnų audiniai arba žmogaus kraujas, tinkami nuolatiniam persodinimui, implantavimui ar perpylimui;

prekės, kurioms įforminta NATO 302-oji forma arba ES 302-oji forma.

vykimas per žaliąjį arba užrašu „deklaruojamų daiktų nėra“ pažymėtą kanalą, jeigu muitinės įstaigoje taikoma dviejų kanalų sistema;

vykimas per muitinės įstaigą, kurioje netaikoma dviejų kanalų sistema;

priekinio keleivinės transporto priemonės stiklo pažymėjimas lipduku „deklaruojamų daiktų nėra“ arba apvaliu muitinės deklaracijos ženklu, jeigu tokia galimybė numatyta nacionalinėse nuostatose;

pats prekių vežimo per Sąjungos muitų teritorijos sieną veiksmas bet kuriuo iš šių atvejų:

▼M13

šio veiksmo naudojimas ir pašto paslaugų teikėjo pateikiami duomenys yra priimtini muitinei;

PVM nėra deklaruojamas nei pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatytą specialią schemą, taikomą nuotolinei prekybai iš trečiųjų šalių ar trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis, nei pagal tos direktyvos XII antraštinės dalies 7 skyriuje nustatytą specialią importo PVM deklaravimo ir mokėjimo tvarką;

prekės yra atleistos nuo importo muito pagal Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 23 straipsnio 1 dalį arba 25 straipsnio 1 dalį;

siunta vežama su CN22 deklaracija arba CN23 deklaracija.

išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies d punktą neapmokestinamos importo PVM ir, jei taikoma, gabenamos pagal Direktyvos 2008/118/EB 17 straipsnį pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą;

reimportuojant ir kartu išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurios pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies d punktą neapmokestinamos importo PVM ir, jei taikoma, gabenamos pagal Direktyvos 2008/118/EB 17 straipsnį pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.

jų vertė neviršija 1 000 EUR;

joms netaikomi draudimai ir apribojimai.

pareiškėjas atitinka Kodekso 39 straipsnio a punkte nustatytą kriterijų;

kai taikytina, pareiškėjas taiko priimtinas licencijų ir leidimų, suteiktų taikant prekybos politikos priemones arba susijusius su prekyba žemės ūkio produktais, tvarkymo procedūras;

pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams būtų pateikti nurodymai informuoti muitinę kiekvieną sykį, kai išaiškinami reikalavimų laikymosi sunkumai, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus procedūrą;

kai taikytina, pareiškėjas taiko priimtinas importo ir eksporto licencijų, susijusių su draudimais ir apribojimais, tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, naudojamas prekėms, kurioms taikomi draudimai ar apribojimai, atskirti nuo kitų prekių, ir tų draudimų ir apribojimų laikymosi užtikrinimo priemones.

Jei skola muitinei neatsiranda, laikotarpis, per kurį turi būti pateikta papildoma deklaracija, negali viršyti 30 dienų nuo prekių išleidimo.

Tinkamai pagrįstais atvejais muitinė gali leisti 1, 3 arba 3a dalyje nurodytą papildomą deklaraciją pateikti per ilgesnį laikotarpį. Tas laikotarpis neturi viršyti 120 dienų nuo prekių išleidimo. Išskirtiniais tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su prekių muitine verte, tas laikotarpis gali būti pratęstas dar ilgesniam laikui, tačiau negali viršyti dvejų metų nuo prekių išleidimo.

prašymas pateikiamas per 90 dienų po deklaracijos priėmimo dienos;

prekės nėra naudojamos su muitinės procedūra, kuriai įforminti jos būtų deklaruotos, jei nebūtų padaryta klaida, nesuderinamu būdu;

teikiant klaidingą deklaraciją buvo tenkinamos muitinės procedūros, kuriai įforminti jos būtų deklaruotos, jei nebūtų padaryta klaida, sąlygos;

pateikta muitinės deklaracija, kuriai skirta ta muitinės procedūra, kuriai įforminti prekės būtų deklaruotos, jei nebūtų padaryta klaida.

prašymas pateikiamas per 90 dienų po deklaracijos priėmimo dienos;

per klaidą deklaruotos prekės buvo naudojamos tik taip, kaip leidžiama, kai jos būna pirminio pavidalo, ir joms sugrąžintas pirminis pavidalas;

per klaidą deklaruotų prekių ir prekių, kurias deklarantas ketino deklaruoti, įforminimas priklauso tos pačios muitinės įstaigos kompetencijai;

prekės turi būti deklaruojamos tai pačiai muitinės procedūrai įforminti, kaip ir per klaidą deklaruotos prekės.

prašymas pateikiamas per 90 dienų po muitinės deklaracijos priėmimo dienos;

prekės eksportuotos grąžinti pirminio tiekėjo adresu ar kitu to tiekėjo nurodytu adresu.

jeigu prekės, išleistos eksportuoti, reeksportuoti arba laikinai išvežti perdirbti, nebuvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos;

jeigu Sąjungos prekės per klaidą buvo deklaruotos ne Sąjungos prekėms taikomai muitinės procedūrai įforminti, o jų kaip Sąjungos prekių muitinis statusas vėliau buvo įrodytas pateikiant T2L, T2LF arba muitinį prekių manifestą;

jeigu prekės per klaidą buvo deklaruotos pateikiant daugiau kaip vieną muitinės deklaraciją;

jei pagal Kodekso 211 straipsnio 2 dalį suteiktas atgaline data taikomas leidimas;

jei pagal Kodekso 237 straipsnio 2 dalį Sąjungos prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, bet ji toms prekėms daugiau nebegali būti įforminta pagal Kodekso 237 straipsnio 2 dalį;

jei prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą ir muitinei priimtinu būdu pateikiami įrodymai, kad prekės nebuvo naudotos ar suvartotos Sąjungos muitų teritorijoje, su sąlyga, kad:

deklarantas pateikia eksporto muitinės įstaigai arba, jei prekės laikinai išvežamos perdirbti, įforminimo muitinės įstaigai įrodymus, kad prekės nebuvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos;

jei muitinės deklaracija surašyta popieriuje, deklarantas eksporto muitinės įstaigai arba, jei prekės laikinai išvežamos perdirbti, įforminimo muitinės įstaigai grąžina visus muitinės deklaracijos egzempliorius ir visus kitus dokumentus, kurie jam buvo išduoti priimant deklaraciją;

deklarantas pateikia eksporto muitinės įstaigai įrodymus, kad visos grąžinamosios išmokos ir kitos pinigų sumos arba finansinė nauda, gautos eksportuojant atitinkamas prekes, buvo grąžintos arba kad kompetentingos institucijos ėmėsi priemonių užtikrinti, kad šios pinigų sumos nebūtų išmokėtos;

deklarantas laikosi visų kitų su prekėmis susijusių jam taikomų pareigų;

visi patikslinimai, padaryti su muitinės deklaracija pateiktoje eksporto licencijoje, panaikinami.

išleidimu į laisvą apyvartą;

muitiniu sandėliavimu;

laikinuoju įvežimu;

galutiniu vartojimu;

laikinuoju įvežimu perdirbti;

laikinuoju išvežimu perdirbti;

eksportu;

reeksportu.

išleidimu į laisvą apyvartą;

muitiniu sandėliavimu;

laikinuoju įvežimu;

galutiniu vartojimu;

laikinuoju įvežimu perdirbti;

laikinuoju išvežimu perdirbti;

eksportu ir reeksportu.

prekėms, kurios pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies d punktą neapmokestinamos PVM ir, jei taikoma, kurioms taikomų akcizų mokėjimas laikinai atidedamas pagal Direktyvos 2008/118/EB 17 straipsnį, išleisti į laisvą apyvartą;

prekėms, kurios pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies d punktą neapmokestinamos PVM ir, jei taikoma, kurioms taikomų akcizų mokėjimas laikinai atidedamas pagal Direktyvos 2008/118/EB 17 straipsnį, reimportuoti ir išleisti į laisvą apyvartą.

atleidžiama nuo pareigos pateikti išankstinę išvežimo deklaraciją pagal Kodekso 263 straipsnio 2 dalį;

eksporto muitinės įstaiga yra ir išvežimo muitinės įstaiga arba jei eksporto muitinės įstaiga ir išvežimo muitinės įstaiga susitarė, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama, kad išvežant prekes būtų taikoma muitinės priežiūra.

pagal tas priemones išmokėtos grąžinamosios išmokos ar kitos sumos buvo grąžintos, kompetentingos institucijos ėmėsi būtinų veiksmų, kad būtų sustabdytas pagal tas priemones už tas prekes mokėtinų sumų mokėjimas, arba buvo panaikinta kita gauta finansinė nauda;

prekėms buvo taikoma viena iš šių situacijų:

jos deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą Sąjungos muitų teritorijoje įforminti per 12 mėnesių nuo muitinės formalumų, susijusių su tų prekių eksportu, užbaigimo dienos arba vėliau, kai deramai pagrįstais atvejais tai leidžia reimportuojančios valstybės narės muitinė.

prekės buvo grąžintos į Sąjungos muitų teritoriją po to, kai dar nepristatytos gavėjui prekės arba jas vežusios transporto priemonės sugedo arba buvo sugadintos;

prekės, iš pradžių eksportuotos kaip skirtos vartoti arba parduoti prekybos mugėje ar kitomis panašiomis aplinkybėmis, nebuvo taip suvartotos ar parduotos;

prekės negalėjo būti pristatytos gavėjui dėl jo fizinio ar teisinio nesugebėjimo laikytis sutarties, pagal kurią prekės buvo eksportuotos;

prekės dėl gamtinių, politinių ar socialinių kliūčių negalėjo būti pristatytos gavėjui arba pasiekė jį po sutartyje nustatytos pristatymo dienos;

vaisiai ir daržovės, kuriems taikomos bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo nuostatos, buvo eksportuoti ir išsiųsti konsignaciniam pardavimui atlikti, bet nebuvo parduoti paskirties šalies rinkoje.

kai prekėms turi būti įforminama laikinojo įvežimo procedūra, išskyrus 236 straipsnio b punkte nuodytus atvejus, kuriais muitinė reikalauja pateikti nustatytos formos prašymą;

kai prekėms turi būti įforminta galutinio vartojimo procedūra ir pareiškėjas ketina prekes naudoti tik pagal numatytą galutinio vartojimo paskirtį;

kai prekėms, išskyrus išvardytąsias 71-02 priede, turi būti įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra;

kai prekėms, išskyrus išvardytąsias 71-02 priede, turi būti įforminama laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;

jei buvo suteiktas leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą ir pakaitos produktai turi būti išleisti į laisvą apyvartą taikant standartinio prekių pakeitimo sistemą, kuri nėra įtraukta į tą leidimą;

jei perdirbtieji produktai turi būti išleisti į laisvą apyvartą po laikinojo išvežimo perdirbti, o perdirbimo operacija atlikta su nekomercinio pobūdžio prekėmis;

jei 71-02 priede išvardytoms prekėms, kurių muitinė vertė neviršija 150 000 EUR, jau yra arba turi būti įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra ir tos prekės dėl išimtinių ir tinkamai pagrįstų aplinkybių turi būti sunaikintos muitinei prižiūrint.

kai teikiama supaprastinta deklaracija;

kai atliekamas centralizuotas muitinis įforminimas;

kai prekės įtraukiamos į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus;

kai prašoma suteikti leidimą (išskyrus leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą), taikytiną daugiau kaip vienoje valstybėje narėje;

kai prašoma leisti naudoti ekvivalentiškas prekes pagal Kodekso 223 straipsnį;

kai kompetentinga muitinė praneša deklarantui, kad reikia atlikti ekonominių sąlygų tikrinimą pagal Kodekso 211 straipsnio 6 dalį;

kai prašoma suteikti leidimą atgaline data pagal Kodekso 211 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies e arba f punkte.

išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos, teikiamos žodžiu pagal 135 straipsnį;

laikinojo įvežimo arba reeksporto muitinės deklaracijos, teikiamos žodžiu pagal 136 straipsnį;

laikinojo įvežimo muitinės deklaracijos arba reeksporto deklaracijos, kurios pagal 139 straipsnį laikomos pateiktomis pagal 141 straipsnį.

knygelė buvo išduota ATA konvencijos arba Stambulo konvencijos susitariančiojoje šalyje ir ją patvirtino bei už ją garantavo asociacija, priklausanti garantijų grandinei, kaip apibrėžta Stambulo konvencijos A priedo 1 straipsnio d punkte;

knygelė yra susijusi su prekėmis ir naudojimo paskirtimi, kurioms taikoma konvencija, pagal kurią knygelė buvo išduota;

knygelė yra patvirtinta muitinės;

knygelė galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje.

kai importo muito suma apskaičiuojama pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį, esama įrodymų, kad gali būti padarytas neigiamas poveikis esminiams Sąjungos gamintojų interesams, ir atvejis nenurodytas167 straipsnio 1 dalies a–f punktuose;

kai importo muito suma apskaičiuojama pagal Kodekso 85 straipsnį, prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, būtų taikoma žemės ūkio ar prekybos politikos priemonė, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, ir kai atvejis nenurodytas 167 straipsnio 1 dalies h, i, m arba p punktuose;

kai importo muito suma apskaičiuojama pagal Kodekso 85 straipsnį, prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, būtų netaikoma žemės ūkio ar prekybos politikos priemonė, laikinas arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė arba papildomas muitas, susidarantis dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, esama įrodymų, kad esminiams Sąjungos gamintojų interesams gali būti daromas neigiamas poveikis, ir atvejis nenurodytas 167 straipsnio 1 dalies g–s punktuose.

prekių, nenurodytų 71–02 priede, perdirbimu;

remontu;

prekių, teisė disponuoti kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai suteikta leidimo turėtojui, perdirbimu pagal specifikacijas ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusio asmens interesais, paprastai apmokant tik perdirbimo išlaidas;

kietųjų kviečių perdirbimu į tešlos gaminius;

laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimu prekėms neviršijant kiekio, nustatyto remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 510/2014 ( 13 ) 18 straipsnyje nurodyta pusiausvyra;

71-02 priede išvardytų prekių perdirbimu bet kuriuo iš šių atvejų:

prekių perdirbimu siekiant užtikrinti jų atitiktį išleidimo į laisvą apyvartą techniniams reikalavimams;

nekomercinio pobūdžio prekių perdirbimu;

pagal ankstesnį leidimą, kuris buvo suteiktas atlikus ekonominių sąlygų tikrinimą, gautų prekių perdirbimu;

palmių aliejaus kietųjų ir skystųjų frakcijų, kokosų aliejaus ir jo skystųjų frakcijų, palmių branduolių aliejaus ir jo skystųjų frakcijų, atalių aliejaus arba ricinos aliejaus perdirbimu į produktus, kurie nėra skirti maisto sektoriui;

prekių perdirbimu į produktus, skirtus įmontuoti arba naudoti orlaiviuose, kuriems išduotas oficialus išleidimo pažymėjimas (EASA 1 forma) arba lygiavertis pažymėjimas, nurodyti Tarybos reglamento (ES) 2018/581 ( 14 ) 2 straipsnyje;

prekių perdirbimu į produktus, kuriems taikomas autonominis tam tikrų ginklų ir karinės įrangos importo muitų sustabdymas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 150/2003 ( 15 );

prekių perdirbimu į pavyzdžius;

elektroninių komponentų, detalių, sąrankų arba bet kurių kitų medžiagų perdirbimu į informacinių technologijų produktus;

prekių, kurioms priskiriami KN kodai 2707 arba 2710 , perdirbimu į produktus, kuriems priskiriami KN kodai 2707 , 2710 arba 2902 ;

prekių pavertimu atliekomis ir laužu, naikinimu, detalių ar komponentų išėmimu;

denatūravimu;

įprastinėmis prekių tvarkymo operacijomis, nurodytomis Kodekso 220 straipsnyje;

kai bendra prekių, kurioms priskiriamas tas pats aštuonženklis KN kodas ir kurioms norima įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, vertė vienam pareiškėjui per vienus kalendorinius metus kiekvienu aštuonženkliu KN kodu žymimų prekių, kurioms taikomas 71-02 priedas, atveju neviršija 150 000  EUR, o kitų prekių atveju – 300 000  EUR, išskyrus atvejus, kai prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, būtų taikomas laikinas arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė arba papildomas muitas, susidarantis dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, jei tos prekės būtų deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti.

Sąjungos muitų teritorijoje visiškai negaminamos panašios prekės;

tokių prekių nepakanka numatytoms perdirbimo operacijoms atlikti;

panašios Sąjungos prekės negali būti pateikiamos pareiškėjui laiku, kad būtų galima atlikti siūlomą prekybos operaciją, nors prašymas buvo pateiktas laiku.

prekės, kurių gamybos etapas yra tolimesnis nei ne Sąjungos prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, jei esminė šių ekvivalentiškų prekių perdirbimo dalis atliekama leidimo turėtojo įmonėje arba įmonėje, kurioje operacija atliekama jo interesais;

prekių remonto atveju – naujos prekės vietoj naudotų prekių arba prekės, kurių būklė geresnė nei ne Sąjungos prekių, kurioms įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra;

prekės, kurių techninės charakteristikos panašios į prekių, kurias jos pakeičia, jei joms priskiriamas tas pats aštuonženklis Kombinuotosios nomenklatūros kodas ir jei jos yra tos pačios prekinės kokybės.

vykdyti 181 straipsnyje nurodytus standartizuotus informacijos mainus (INF), išskyrus atvejus, kai muitinės susitaria dėl kitokių elektroninių informacijos mainų priemonių;

leidimo turėtojo pareiga prižiūrinčiai muitinės įstaigai pateikti 71-05 priedo A skirsnyje nurodytą informaciją;

nurodyti atitinkamą INF numerį, jei teikiamos šios deklaracijos ar pranešimai:

jei taikoma, nuoroda į leidimą, kurio reikia norint prekėms įforminti specialiąją procedūrą;

MRN arba, jei jis nesuteiktas, bet kuris kitas numeris arba kodas, pagal kurį identifikuojamos muitinės deklaracijos, kurias pateikus prekėms įforminta specialioji procedūra, ir, kai ši procedūra buvo pripažinta įvykdyta pagal Kodekso 215 straipsnio 1 dalį, informacija apie tai, kokiu būdu ši procedūra pripažinta įvykdyta;

duomenys, pagal kuriuos galima aiškiai identifikuoti muitinės dokumentus (išskyrus muitinės deklaracijas), kitus dokumentus, susijusius su specialiosios procedūros įforminimu prekėms, ir kitus dokumentus, susijusius su atitinkamu procedūros pripažinimu įvykdyta;

ženklai, identifikavimo numeriai, pakuočių skaičius ir rūšis, prekių kiekis ir įprastinis komercinis arba techninis prekių aprašymas ir, jei taikoma, prekėms identifikuoti būtini konteinerio identifikavimo ženklai;

prekių buvimo vieta ir informacija apie bet kokį jų gabenimą;

prekių muitinis statusas;

duomenys apie įprastines prekių tvarkymo operacijas ir, kai taikoma, tų įprastinių prekių tvarkymo operacijų nulemtas naujas tarifinis prekių klasifikavimas;

laikinojo įvežimo arba galutinio vartojimo duomenys;

laikinojo įvežimo arba išvežimo perdirbti duomenys, įskaitant informaciją apie perdirbimo pobūdį;

kai taikoma Kodekso 86 straipsnio 1 dalis, saugojimo arba įprastinių tvarkymo operacijų sąnaudos;

išeiga arba, prireikus, jos apskaičiavimo metodas;

duomenys, būtini, kad būtų galima atlikti ekvivalentiškų prekių naudojimo pagal Kodekso 223 straipsnį muitinės priežiūrą ir tikrinimą;

kai reikalaujama atskirai apskaityti prekes, informacija apie prekių rūšį, muitinį statusą ir, jei taikoma, prekių kilmę;

238 straipsnyje nurodytais laikinojo įvežimo atvejais duomenys, kurių reikalaujama pagal tą straipsnį;

241 straipsnyje nurodytais laikinojo įvežimo perdirbti atvejais duomenys, kurių reikalaujama pagal tą straipsnį;

jei taikoma, duomenys apie teisių ir pareigų perleidimą pagal Kodekso 218 straipsnį;

kai apskaitos registrai nėra pagrindinių muitinei reikalingų apskaitos registrų dalis, nuoroda į tuos pagrindinius muitinei reikalingus apskaitos registrus;

papildoma informacija konkrečiais atvejais, kai dėl pagrįstų priežasčių to reikalauja muitinė.

duomenys, pagal kuriuos identifikuojami į laisvąsias zonas įvežamų arba iš jų išvežamų prekių transporto dokumentai;

duomenys apie prekių, kurioms išleidimo į laisvą apyvartą arba laikinojo įvežimo atvejais netaikomas importo muitas arba priemonės, nustatytos pagal bendrosios žemės ūkio arba prekybos politikos kryptis, naudojimą arba vartojimą vadovaujantis Kodekso 247 straipsnio 2 dalimi.

tarp skirtingų tame pačiame leidime nustatytų sandėlių;

iš įforminimo muitinės įstaigos į sandėlius arba

iš sandėlio į išvežimo muitinės įstaigą arba bet kurią muitinės įstaigą, nurodytą leidime taikyti specialiąją procedūrą, kaip nurodyta Kodekso 211 straipsnio 1 dalyje, įgaliotą išleisti prekes kitai muitinės procedūrai taikyti arba priimti reeksporto deklaraciją, teikiamą specialiajai procedūrai pripažinti įvykdyta.

laikinuoju įvežimu perdirbti EX/IM ar laikinuoju išvežimu perdirbti EX/IM, susijusiu su viena ar daugiau valstybių narių;

laikinuoju įvežimu perdirbti IM/EX ar laikinuoju išvežimu perdirbti IM/EX, susijusiu su daugiau kaip viena valstybe nare.

pareiškėjas yra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje;

pareiškėjas deklaruoja, kad jis reguliariai gaus prekes, gabenamas atliekant TIR operaciją;

pareiškėjas atitinka Kodekso 39 straipsnio a, b ir d punktuose nustatytus kriterijus.

buvo atlikti Sąjungos prekių eksporto muitinės formalumai, kad jas eksportuojant į trečiąsias šalis pagal bendrąją žemės ūkio politiką būtų skiriamos grąžinamosios išmokos;

Sąjungos prekės paimtos iš intervencinių atsargų, joms taikomos jų naudojimo ir (arba) paskirties tikrinimo priemonės ir jas eksportuojant į trečiąsias šalis pagal bendrąją žemės ūkio politiką buvo atlikti muitinės formalumai;

Sąjungos prekės atitinka importo muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti reikalavimus pagal Kodekso 118 straipsnio 1 dalį.

pareiškėjas yra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje;

pareiškėjas deklaruoja, kad jis reguliariai naudosis Sąjungos tranzito priemonėmis;

pareiškėjas atitinka Kodekso 39 straipsnio a, b ir d punktuose nustatytus kriterijus.