02014A0529(01) — LT — 01.01.2019 — 002.002
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos (OL L 161 2014.5.29, p. 3) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
ES IR UKRAINOS ASOCIACIJOS KOMITETO PREKYBOS KLAUSIMAIS SPRENDIMAS Nr. 1/2018 2018 m. gegužės 14 d. |
L 175 |
1 |
11.7.2018 |
|
ES IR UKRAINOS PREKYBOS SUDĖTIES ASOCIACIJOS KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2/2018 2018 m. gegužės 14 d. |
L 188 |
17 |
25.7.2018 |
|
ES IR UKRAINOS MUITINĖS PAKOMITEČIO SPRENDIMAS Nr. 1/2018 2018 m. lapkričio 21 d. |
L 20 |
40 |
23.1.2019 |
|
ES IR UKRAINOS ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1/2018 2018 m. liepos 2 d. |
L 192 |
36 |
18.7.2019 |
Pataisytas:
Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos
ASOCIACIJOS SUSITARIMAS
PREAMBULĖ
BELGIJOS KARALYSTĖ,
BULGARIJOS RESPUBLIKA,
ČEKIJOS RESPUBLIKA,
DANIJOS KARALYSTĖ,
VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,
ESTIJOS RESPUBLIKA,
AIRIJA,
GRAIKIJOS RESPUBLIKA,
ISPANIJOS KARALYSTĖ,
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,
KROATIJOS RESPUBLIKA,
ITALIJOS RESPUBLIKA,
KIPRO RESPUBLIKA,
LATVIJOS RESPUBLIKA,
LIETUVOS RESPUBLIKA,
LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,
VENGRIJA,
MALTOS RESPUBLIKA,
NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,
AUSTRIJOS RESPUBLIKA,
LENKIJOS RESPUBLIKA,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,
RUMUNIJA,
SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,
SUOMIJOS RESPUBLIKA,
ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,
JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,
Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys (toliau – valstybės narės),
EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga arba ES)
bei
EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA (toliau – Euratomas)
ir
UKRAINA,
toliau – Šalys,
ATSIŽVELGDAMOS į glaudžius Šalių istorinius santykius ir laipsniškai stiprėjančius ryšius, taip pat į Šalių norą plačiu mastu ir naujoviškai stiprinti ir plėsti santykius;
ĮSIPAREIGOJUSIOS palaikyti glaudžius ir ilgalaikius santykius, pagrįstus tokiomis bendromis vertybėmis kaip demokratinių principų, teisinės valstybės, gero valdymo principų laikymasis ir pagarba žmogaus ir pagrindinėms teisėms, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, mažumoms priklausančių asmenų nediskriminavimą ir pagarbą įvairovei, žmogaus orumą ir įsipareigojimą laikytis laisvosios rinkos ekonomikos principų, lengvinančių Ukrainos dalyvavimą įgyvendinant Europos politiką;
PRIPAŽINDAMOS Ukrainą kaip Europos valstybę, kurią su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis sieja bendra istorija bei bendros vertybės ir kuri įsipareigoja šias vertybes propaguoti;
ATKREIPDAMOS DĖMESĮ Į TAI, kad Ukraina didelę svarbą teikia europinei tapatybei;
ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad Ukrainos visuomenė tvirtai pritaria šalies pasirinktai europinei krypčiai;
PATVIRTINDAMOS, kad Europos Sąjunga pripažįsta Ukrainos europinius siekius ir palankiai vertina europinės krypties pasirinkimą, įskaitant pasiryžimą kurti tvirtą ir darnią demokratiją ir rinkos ekonomiką;
PRIPAŽINDAMOS, kad bendros vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, – demokratija, pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principas – taip pat yra esminiai šio susitarimo elementai;
PRIPAŽINDAMOS, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos politinė asociacija ir ekonominė integracija priklausys nuo šio susitarimo įgyvendinimo pažangos, pagarbos bendroms vertybėms srityje pasiektų Ukrainos rezultatų ir konvergencijos su ES politikos, ekonomikos ir teisės srityje pažangos;
ĮSIPAREIGOJUSIOS įgyvendinti visus Jungtinių Tautų Chartijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), visų pirma 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto, atitinkamai 1991 ir 1992 m. Madrido ir Vienos konferencijų baigiamųjų dokumentų, 1990 m. Paryžiaus chartijos dėl naujos Europos, 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir 1950 m. Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus ir nuostatas;
SIEKDAMOS stiprinti tarptautinę taiką ir saugumą, palaikyti veiksmingą daugiašališkumą ir taikiai spręsti ginčus, visų pirma šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaudamos Jungtinėse Tautose (JT), ESBO ir Europos Taryboje;
ĮSIPAREIGOJUSIOS skatinti nepriklausomybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą;
SIEKDAMOS dar glaudžiau suderinti pozicijas abiem pusėms svarbiais dvišaliais, regioniniais ir tarptautiniais klausimais, atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP);
ĮSIPAREIGOJUSIOS dar kartą patvirtinti Šalių tarptautines prievoles, kovoti su masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu ir bendradarbiauti nusiginklavimo ir ginklų kontrolės srityje;
SIEKDAMOS spartinti reformų ir teisės aktų derinimo procesą Ukrainoje ir taip skatinti laipsnišką ekonominę integraciją ir stiprinti politinę asociaciją;
ĮSITIKINUSIOS, kad Ukrainai būtina įgyvendinti politines, socialines ir ekonomines, teisines ir institucines reformas, kurios būtinos siekiant veiksmingai įgyvendinti šį susitarimą, ir tvirtai pasiryžusios remti šias reformas Ukrainoje;
SIEKDAMOS ekonominės integracijos, inter alia, sukurdamos išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE), kuri yra neatskiriama šio susitarimo dalis, laikydamosi teisių ir prievolių, kurias Šalys turi dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), ir užtikrindamos visapusišką reglamentavimo derinimą;
PRIPAŽINDAMOS, kad minėta išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė kartu su platesniu teisės aktų derinimo procesu padės siekti tvirtesnės ekonominės integracijos Europos Sąjungos vidaus rinkoje, kaip numatyta šiame susitarime;
ĮSIPAREIGOJUSIOS sukurti naujas sąlygas, palankias Šalių ekonominiams tarpusavio santykiams, visų pirma prekybai ir investicijoms vystyti ir konkurencijai skatinti, – esminiams ekonomikos pertvarkymo ir modernizavimo veiksniams;
ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje, remiantis Šalių įsipareigojimu įgyvendinti Energijos bendrijos sutartį;
ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti energetinį saugumą, lengvinti tinkamos infrastruktūros plėtotę, didinti rinkos integraciją ir reglamentavimo derinimą su svarbiausiomis ES acquis nuostatomis, skatinti energijos vartojimo efektyvumą, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir užtikrinti aukšto lygio branduolinės saugos ir saugumo standartus;
ĮSIPAREIGOJUSIOS plėtoti dialogą, pagrįstą pagrindiniais solidarumo, abipusio pasitikėjimo, bendros atsakomybės ir partnerystės principais, ir bendradarbiauti migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityje laikydamosi visapusiško požiūrio ir dėmesį skirdamos teisėtai migracijai ir bendradarbiavimui, kuriuo siekiama spręsti nelegalios migracijos ir prekybos žmonėmis klausimus, ir užtikrinamos veiksmingą readmisijos susitarimo įgyvendinimą;
PRIPAŽINDAMOS, kad svarbu tinkamu laiku Ukrainos piliečiams pradėti taikyti bevizį režimą, su sąlyga, kad bus įgyvendintos gerai valdomo ir saugaus judumo sąlygos;
ĮSIPAREIGOJUSIOS kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą bei paklausą ir stiprinti bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje;
ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje ir laikytis darnaus vystymosi ir ekologiškos ekonomikos principų;
SIEKDAMOS stiprinti žmonių tarpusavio ryšius;
ĮSIPAREIGOJUSIOS skatinti tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą;
ĮSIPAREIGOJUSIOS Ukrainos teisės aktus laipsniškai derinti prie Sąjungos teisės aktų laikydamosi šio susitarimo ir veiksmingai juos įgyvendinti;
ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad šiuo susitarimu nebus daromas poveikis galimiems ES ir Ukrainos tarpusavio santykių pokyčiams ateityje;
PATVIRTINDAMOS, kad į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo V antraštinės dalies III dalies taikymo sritį patenkančios šio susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Airijai privalomos ne kaip Europos Sąjungos daliai, o kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija kartu praneštų Ukrainai, kad Jungtinei Karalystei arba Airijai jos privalomos kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Jei Jungtinė Karalystė ir (arba) Airija pagal Protokolo Nr. 21 4a straipsnį arba prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 10 straipsnį nebėra saistomos kaip Europos Sąjungos dalys, Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija nedelsdamos praneša Ukrainai apie bet kokį pozicijos pasikeitimą; tokiu atveju šio susitarimo nuostatos joms taikomos kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų Sutarčių pridėtą protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos,
SUSITARĖ:
1 straipsnis
Tikslai
Šios asociacijos tikslai:
skatinti laipsnišką Šalių suartėjimą, grindžiamą bendromis vertybėmis ir glaudžiais bei ypatingais ryšiais, ir stiprinti Ukrainos asociaciją su ES įgyvendinama politika ir dalyvavimą programose bei agentūrų veikloje;
sukurti tinkamas sąlygas sustiprintam politiniam dialogui visose abiem pusėm svarbiose srityse;
skatinti, išsaugoti ir stiprinti taiką ir stabilumą regione ir tarptautiniu mastu, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos bei 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto principų ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos nustatytų tikslų;
sukurti sąlygas glaudesniems ekonominiams ir prekybos santykiams, siekiant laipsniškos Ukrainos integracijos į ES vidaus rinką, įskaitant išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukūrimą, kaip nurodyta šio susitarimo IV antraštinėje dalyje (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), ir remti Ukrainos pastangas galutinai pereiti prie veikiančios rinkos ekonomikos, inter alia, laipsniškai derinant jos teisės aktus su Sąjungos teisės aktais;
stiprinti bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityse siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms;
sukurti glaudesnio bendradarbiavimo kitose abiem pusėm svarbiose srityse sąlygas.
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRIEJI PRINCIPAI
2 straipsnis
Pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip nustatyta visų pirma 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos bei kituose svarbiuose žmogaus teisių dokumentuose, pvz., Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ir teisinės valstybės principo laikymasis yra Šalių vidaus ir išorės politikos pagrindas ir esminiai šio susitarimo elementai. Skatinimas laikytis suvereniteto, teritorinio vientisumo, sienų neliečiamumo bei nepriklausomybės principų ir kova su masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu taip pat laikomi esminiais šio susitarimo elementais.
3 straipsnis
Šalys pripažįsta, kad jų santykiai grindžiami laisvosios rinkos ekonomikos principais. Teisinės valstybės ir gero valdymo principų laikymasis, kova su korupcija, kova su įvairaus pavidalo tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, darnaus vystymosi ir veiksmingo daugiašališkumo skatinimas yra svarbiausia stiprinant Šalių tarpusavio santykius.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
POLITINIS DIALOGAS IR REFORMOS, POLITINĖ ASOCIACIJA, BENDRADARBIAVIMAS IR KONVERGENCIJA UŽSIENIO BEI SAUGUMO POLITIKOS SRITYSE
4 straipsnis
Politinio dialogo tikslai
Politinio dialogo tikslai:
stiprinti politinę asociaciją ir siekti didesnės politinių klausimų ir saugumo politikos konvergencijos ir veiksmingumo;
skatinti tarptautinį stabilumą ir saugumą, pagrįstą veiksmingu daugiašališkumu;
stiprinti Šalių bendradarbiavimą ir dialogą tarptautinio saugumo ir krizių valdymo srityse, visų pirma siekiant spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius ir šalinti pagrindines grėsmes;
skatinti į rezultatus orientuotą praktinį Šalių bendradarbiavimą siekiant taikos, saugumo ir stabilumo Europos žemyne;
skatinti griežčiau laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principų, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, mažumoms priklausančių asmenų nediskriminavimą ir pagarbą įvairovei, ir padėti stiprinti vidaus politines reformas;
plėtoti Šalių dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje;
skatinti laikytis nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo ir sienų neliečiamumo principų.
5 straipsnis
Politinio dialogo forumas
Politinis dialogas taip pat palaikomas šiais būdais:
rengiant reguliarius Europos Sąjungos ir Ukrainos politinių vadovų, Politinio ir saugumo komiteto ir ekspertų lygmens posėdžius, taip pat posėdžius dėl konkrečių regionų ir klausimų;
visiškai ir laiku pasinaudojant visais diplomatiniais ir kariniais Šalių kanalais, įskaitant atitinkamus asmenis ryšiams trečiosiose šalyse, taip pat Jungtinėse Tautose, ESBO ir kituose tarptautiniuose forumuose;
rengiant reguliarius Šalių aukšto lygmens pareigūnų ir karinių institucijų ekspertų posėdžius;
bet kokiais kitais būdais, įskaitant ekspertų lygmens posėdžius, kurie padėtų gerinti ir stiprinti šį dialogą.
6 straipsnis
Dialogas ir bendradarbiavimas vidaus reformų srityje
Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad jų vidaus politika būtų grindžiama Šalims bendrais principais, visų pirma demokratinių institucijų stabilumu ir veiksmingumu, teisinės valstybės principu, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, visų pirma kaip nurodyta šio susitarimo 14 straipsnyje.
7 straipsnis
Užsienio ir saugumo politika
8 straipsnis
Tarptautinis baudžiamasis teismas
Šalys bendradarbiauja skatindamos taiką ir tarptautinį teisingumą ir ratifikuoja bei įgyvendina 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą ir susijusius dokumentus.
9 straipsnis
Regioninis stabilumas
10 straipsnis
Konfliktų prevencija, krizių valdymas ir karinis bei technologinis bendradarbiavimas
11 straipsnis
Masinio naikinimo ginklų neplatinimas
Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų, susijusių medžiagų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:
imdamosi priemonių, kad pasirašytų ir ratifikuotų visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prireikus prie jų prisijungtų ir juos visiškai įgyvendintų;
toliau tobulindamos nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kad būtų užtikrinta veiksminga su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksporto ir tranzito kontrolė, įskaitant dvejopo naudojimo technologijų ir prekių galutinio vartojimo kontrolę, ir veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės pažeidimus.
12 straipsnis
Nusiginklavimas, ginklų kontrolė, ginklų eksporto kontrolė ir kova su neteisėta prekyba ginklais
Šalys toliau bendradarbiauja nusiginklavimo srityje, taip pat mažina nereikalingų šaulių ir lengvųjų ginklų atsargas, sprendžia apleistų ir nesprogusių sprogmenų poveikio gyventojams ir aplinkai problemas, kaip nurodyta šio susitarimo V antraštinės dalies 6 skyriuje (Aplinka). Bendradarbiaujant nusiginklavimo srityje taip pat atliekama ginklų kontrolė, ginklų eksporto kontrolė ir kovojama su ginklų, įskaitant šaulių ir lengvųjų ginklų, neteisėta prekyba. Šalys skatina visuotinai prisijungti prie atitinkamų tarptautinių dokumentų ir jų laikytis, siekia užtikrinti jų veiksmingumą, be kita ko, įgyvendindamos atitinkamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.
13 straipsnis
Kova su terorizmu
Šalys susitaria kartu veikti dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis siekdamos užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti laikydamosi tarptautinės teisės, tarptautinių žmogaus teisių standartų ir pabėgėlių bei humanitarinės teisės.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS
14 straipsnis
Teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms
Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, Šalys ypatingą dėmesį skiria teisinės valstybės principams konsoliduoti ir institucijoms stiprinti visų lygių administravimo srityse apskritai, bet visų pirma teisėsaugos ir teisingumo administravimo srityse. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama stiprinti teismų sistemą, didinti jos veiksmingumą, užtikrinti jos nepriklausomumą bei nešališkumą ir kovoti su korupcija. Bendradarbiaujant teisingumo, laisvės ir saugumo srityse vadovaujamasi pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.
15 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
Šalys susitaria bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta tinkamo lygmens asmens duomenų apsauga laikantis aukščiausių Europos ir tarptautinių standartų, įskaitant atitinkamus Europos Tarybos dokumentus. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje, inter alia, gali apimti keitimąsi informacija ir ekspertais.
16 straipsnis
Bendradarbiavimas migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse
Laikantis susijusių galiojančių Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų, bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama:
tam, kad būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, siekiama aktyviai išnaudoti galimybes šioje srityje bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir tarptautiniuose forumuose;
tam, kad bendromis pastangomis būtų formuojama veiksminga prevencinė politika, skirta kovoti su neteisėta migracija, neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, įskaitant kovos su neteisėtų žmonių vežėjų ir prekiautojų žmonėmis tinklais ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus;
tam, kad būtų užmegztas visapusiškas dialogas prieglobsčio klausimais, visų pirma susijusiais su praktiniu 1951 m. JT konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ir kitų susijusių tarptautinių dokumentų įgyvendinimu, taip pat kad būtų laikomasi negrąžinimo principo;
leidimo įvažiuoti taisyklėms, asmenų, kuriems leista įvažiuoti, teisėms ir statusui bei teisėtai šalyje gyvenantiems ne jos piliečiams taikomoms vienodoms sąlygoms ir jų integracijos skatinimui;
tam, kad būtų toliau plėtojamos operatyvinės sienų valdymo priemonės;
bendradarbiavimas sienų valdymo srityje, inter alia, gali apimti mokymus, keitimąsi geriausia praktika, įskaitant susijusia su technologiniais aspektais, keitimąsi informacija laikantis galiojančių taisyklių ir prireikus keitimąsi ryšių palaikymo pareigūnais;
šioje srityje Šalys siekia veiksmingai įgyvendinti integruoto sienų valdymo principą;
tam, kad būtų didinamas dokumentų saugumas;
tam, kad būtų formuojama veiksminga grąžinimo politika, įskaitant regioniniu mastu; ir
tam, kad būtų keičiamasi nuomonėmis apie neformalų migrantų užimtumą.
17 straipsnis
Vienodas požiūris į darbuotojus
18 straipsnis
Darbuotojų judumas
Atsižvelgiant į padėtį valstybių narių darbo rinkoje, vadovaujantis valstybių narių ir ES teisės aktais ir galiojančiomis darbuotojų judumo taisyklėmis:
dalyvavimo darbo rinkoje priemonės, kurias valstybės narės pagal dvišalius susitarimus taiko Ukrainos darbuotojams, turėtų būti išsaugotos ir, jei įmanoma, pagerintos;
kitos valstybės narės svarsto galimybę sudaryti panašius susitarimus.
19 straipsnis
Asmenų judėjimas
Šalys užtikrina, kad būtų visiškai įgyvendinti:
2007 m. birželio 18 d. Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl asmenų readmisijos (per to susitarimo 15 straipsniu įsteigtą Jungtinį readmisijos komitetą);
2007 m. birželio 18 d. Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (per to susitarimo 12 straipsniu įsteigtą Jungtinį susitarimo valdymo komitetą).
20 straipsnis
Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas
Šalys bendradarbiauja siekdamos kovoti su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu ir vykdyti jų prevenciją. Siekdamos šio tikslo Šalys stiprina dvišalį ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, įskaitant operatyviniu lygmeniu. Šalys užtikrina atitinkamų tarptautinių standartų, visų pirma nustatytų Finansinių veiksmų darbo grupės, ir Sąjungos nustatytiems lygiaverčių standartų įgyvendinimą.
21 straipsnis
Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais, prekursoriais ir psichotropinėmis medžiagomis
22 straipsnis
Kova su nusikalstamumu ir korupcija
Bendradarbiaujant, inter alia, sprendžiami šie klausimai:
neteisėtas žmonių gabenimas ir prekyba žmonėmis, taip pat šaunamųjų ginklų ir neteisėtų narkotikų kontrabanda ir prekyba;
neteisėta prekyba prekėmis;
ekonominiai nusikaltimai, įskaitant mokesčių srityje;
korupcija tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje;
dokumentų klastojimas;
elektroniniai nusikaltimai.
Šalys stiprina dvišalį, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, įskaitant bendradarbiavimą su Europolu. Šalys toliau plėtoja bendradarbiavimą, inter alia, keisdamosi geriausia praktika, įskaitant tyrimo metodų ir nusikalstamumo mokslinių tyrimų srityse:
keisdamosi informacija pagal taikomas taisykles;
stiprindamos pajėgumus, įskaitant mokymą, ir prireikus keisdamosi darbuotojais;
spręsdamos su liudytojų ir aukų apsauga susijusius klausimus.
23 straipsnis
Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje
Visų pirma Šalys bendradarbiauja keisdamosi:
informacija apie teroristų grupuotes ir jų paramos tinklus;
patirtimi ir informacija apie terorizmo tendencijas, kovos su terorizmu priemones ir metodus, įskaitant technines sritis ir mokymą;
patirtimi terorizmo prevencijos srityje.
Keičiantis informacija visada laikomasi tarptautinės ir nacionalinės teisės.
24 straipsnis
Teisinis bendradarbiavimas
IV
ANTRAŠTINĖ DALIS
PREKYBA IR SU PREKYBA SUSIJĘ KLAUSIMAI
1
SKYRIUS
Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką
1
25 straipsnis
Tikslas
Laikydamosi šio susitarimo nuostatų ir vadovaudamosi 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – 1994 m. GATT susitarimas) XXIV straipsniu, per ne ilgesnį nei 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris prasideda po šio susitarimo įsigaliojimo ( 1 ), Šalys laipsniškai sukuria laisvos prekybos erdvę.
26 straipsnis
Taikymo sritis ir apimtis
2
27 straipsnis
Muito apibrėžtis
Šiame skyriuje muitu laikomas bet koks muitas arba privalomasis mokėjimas, nustatyti importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su jomis susiję, įskaitant nustatytą bet kokio pobūdžio papildomą mokestį ar priemoką, nustatytus tokioms importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su jomis susijusius. Muitu nelaikomi:
privalomasis mokėjimas, lygiavertis vidaus mokesčiui, nustatytam pagal šio susitarimo 32 straipsnį;
muitas, taikomas pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies 2 skyrių (Prekybos teisių gynimo priemonės);
mokesčiai arba kiti privalomieji mokėjimai, nustatyti pagal šio susitarimo 33 straipsnį.
28 straipsnis
Prekių klasifikacija
Prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja Šalys, klasifikacija yra nustatytoji atitinkamoje kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūroje pagal 1983 m. Tarptautinės konvencijos dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos suderintą sistemą (toliau – SS) ir paskesnius jos pakeitimus.
29 straipsnis
Importuojamoms prekėms taikomų muitų panaikinimas
Nedarant poveikio pirmai pastraipai, dėvėtiems drabužiams ir kitiems dėvėtiems gaminiams, kurių Ukrainos muitų kodas 6309 00 00, Ukraina panaikina importo muitus pagal šio susitarimo I-B priede nustatytas sąlygas.
30 straipsnis
Esamos padėties išlaikymas
Nė viena Šalis kitos Šalies teritorijos kilmės prekėms negali padidinti taikomo muito arba nustatyti naujo muito. Tai neprieštarauja nuostatai, pagal kurią bet kuri Šalis gali:
padidinti muitą iki Šalies tvarkaraštyje nustatyto lygio, jei muitas buvo vienašališkai sumažintas; arba
išlaikyti arba padidinti muitą leidus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo institucijai (GSI).
31 straipsnis
Eksporto muitai
32 straipsnis
Eksporto subsidijos ir lygiaverčio poveikio priemonės
33 straipsnis
Mokesčiai ir kiti privalomieji mokėjimai
Pagal 1994 m. GATT VIII straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas kiekviena Šalis užtikrina, kad visi bet kokio pobūdžio mokesčiai ir privalomieji mokėjimai, išskyrus šio susitarimo 27 straipsnyje nurodytus muitus ar kitas priemones, nustatyti importuojamoms arba eksportuojamoms prekėms arba su tuo susiję, neviršytų apytikslių suteiktų paslaugų sąnaudų ir juos nustatant nebūtų netiesiogiai sudaromos palankesnės sąlygos vidaus prekėms arba mokesčių tikslais nebūtų apmokestinamoms importuojamos arba eksportuojamos prekės.
3
34 straipsnis
Nacionalinis režimas
Pagal 1994 m. GATT III straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą. Šiuo tikslu 1994 m. GATT III straipsnis ir jo aiškinamosios pastabos įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.
35 straipsnis
Importo ir eksporto apribojimai
Nė viena Šalis nenustato arba toliau netaiko draudimų, apribojimų ar bet kokių lygiaverčio poveikio priemonių bet kokioms kitos Šalies importuojamoms prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms prekėms, arba prekėms, parduotoms eksportuoti į kitos Šalies teritoriją, nebent šiame susitarime ar pagal 1994 m. GATT XI straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas nustatyta kitaip. Šiuo tikslu 1994 m. GATT XI straipsnis ir jo aiškinamosios pastabos įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.
4
36 straipsnis
Bendrosios išimtys
Nė viena šio susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip neleidžianti bet kuriai Šaliai nustatyti ar įgyvendinti priemones pagal 1994 m. GATT XX ir XXI straipsnius ir jų aiškinamąsias pastabas, kurie įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.
5
37 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo
Šiame straipsnyje „administracinio bendradarbiavimo tiriant pažeidimus ar sukčiavimą muitų srityje nėra“, inter alia, reiškia:
pakartotinį prievolių tikrinti atitinkamo (-ų) produkto (-ų) kilmės statusą nevykdymą;
pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą atlikti paskesnį kilmės įrodymo tikrinimą ir (arba) pranešti jo rezultatus;
pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą leisti surengti administracinio bendradarbiavimo tikrinamuosius vizitus, siekiant įvertinti su nagrinėjamo lengvatinio režimo suteikimu susijusių dokumentų autentiškumą arba informacijos tikslumą.
Šiame straipsnyje minimi pažeidimai arba sukčiavimas gali būti nustatomi, inter alia, kai pagal gautą objektyvią informaciją apie pažeidimus ir sukčiavimą paaiškėja, kad be tinkamo paaiškinimo staiga padaugėja iš kitos Šalies importuojamų prekių ir jų kiekis viršija įprastus tos Šalies gamybos ir eksporto pajėgumus.
Laikinas sustabdymas taikomas šiomis sąlygomis:
Šalis, kuri, remdamasi objektyvia informacija, nustato, kad administracinio bendradarbiavimo nėra ir (arba) kad kita Šalis daro pažeidimus arba sukčiauja, nedelsdama apie tai praneša Prekybos komitetui bei pateikia objektyvią informaciją ir pradeda konsultacijas Prekybos komitete remdamasi visa susijusia informacija ir nustatytaisiais faktais, siekdama abiem Šalims priimtino sprendimo. Vykstant minėtoms konsultacijoms nagrinėjamam (-iems) produktui (-ams) taikomas lengvatinis režimas;
jeigu Šalys pradeda a punkte nurodytas konsultacijas Prekybos komitete ir per 3 mėnesius nuo pirmo Prekybos komiteto posėdžio nesusitaria dėl priimtino sprendimo, atitinkama Šalis gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo nagrinėjamajam (-iesiems) produktui (-ams) taikymą. Apie tokį laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama Prekybos komitetui;
laikinas sustabdymas pagal šį straipsnį taikomas tiek, kiek yra būtina atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti. Kiekvienas laikinas sustabdymas trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Tačiau laikinas sustabdymas gali būti pratęstas. Apie patvirtintą laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama Prekybos komitetui. Dėl laikino sustabdymo reguliariai konsultuojamasi Prekybos komitete, visų pirma siekiant jį panaikinti išnykus jo taikymo sąlygoms.
38 straipsnis
Administracinių klaidų taisymas
Jei kompetentinga institucija, taikydama lengvatinį eksporto režimą, visų pirma taikydama šio susitarimo protokolo „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“ nuostatas, suklysta ir tai turi poveikio importo muitams, tokį poveikį patirianti Šalis gali pareikalauti Prekybos komiteto apsvarstyti galimybę imtis bet kurių tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti.
39 straipsnis
Susitarimai su kitomis šalimis
2
SKYRIUS
Prekybos teisių gynimo priemonės
1
40 straipsnis
Bendrosios nuostatos
41 straipsnis
Skaidrumas
42 straipsnis
Priemonių taikymas
43 straipsnis
Besivystanti šalis
Jeigu taikant Susitarimo dėl apsaugos priemonių 9 straipsnį Ukraina gali būti laikoma besivystančia šalimi ( 3 ), jai netaikomos jokios ES Šalies taikomos apsaugos priemones, jeigu tenkinamos tame susitarimo 9 straipsnyje nustatytos sąlygos.
2
44 straipsnis
Lengviesiems automobiliams taikomos apsaugos priemonės
Ukraina kaip apsaugos priemonę prie tarifų pozicijos 8703 priskiriamiems lengviesiems automobiliams, turintiems ES Šalies kilmės statusą ( 4 ) (toliau – produktas), kaip apibrėžta šio susitarimo 45 straipsnyje, gali taikyti didesnį importo muitą pagal šio skirsnio nuostatas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
jeigu pagal šį susitarimą sumažinus ar panaikinus muitą į Ukrainos teritoriją importuojami tokie dideli produkto kiekiai, matuojant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su gamybos apimtimi šalies viduje, ir tokiomis sąlygomis, kad daro didelę žalą vidaus pramonei, gaminančiai panašų produktą;
jeigu bendras importuojamų produktų kiekis (vienetais) ( 5 ) bet kuriais metais viršija šio susitarimo II priede pateiktame tvarkaraštyje nustatytą ribinį dydį; ir
jeigu bendras į Ukrainą importuojamų produktų kiekis (vienetais) ( 6 ) per paskutinį 12 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi ne anksčiau nei priešpaskutinis mėnuo, kurį Ukraina pakviečia ES Šalį konsultuotis pagal šio straipsnio 5 dalį, viršija ribinį procentinį dydį, nustatytą per tą patį laikotarpį visų Ukrainoje naujai įregistruotų ( 7 ) lengvųjų automobilių Ukrainos tvarkaraštyje, kuris įtrauktas į II priedą.
45 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skirsnyje ir šio susitarimo II priede vartojamų terminų apibrėžtys:
1. |
produktas – tik ES Šalies kilmės lengvieji automobiliai, priskiriami 8703 tarifų pozicijai pagal kilmės taisykles, nustatytas šio susitarimo I protokole „Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo metodų“; |
2. |
didelė žala – suprantama kaip nurodyta Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.1 straipsnio a punkte. Šiuo tikslu Susitarimo dėl apsaugos priemonių 4.1 straipsnio a punktas mutatis mutandis įtraukiamas į šį susitarimą ir yra jo dalis; |
3. |
panašus produktas – produktas, kuris yra identiškas, t. y. visais atžvilgiais toks pat kaip nagrinėjamasis produktas arba, jei tokio produkto nėra, kitas produktas, kuris, nors ir nėra visais atžvilgiais toks pat, bet pasižymi savybėmis, labai panašiomis į nagrinėjamojo produkto savybes; |
4. |
pereinamasis laikotarpis – 10 metų laikotarpis, prasidedantis šio susitarimo įsigaliojimo dieną. Pereinamasis laikotarpis pratęsiamas dar trejiems metams, jeigu nepasibaigus 10-iems metams Ukraina šio susitarimo 465 straipsnyje nurodytam Prekybos komitetui pateikia pagrįstą prašymą ir Prekybos komitetas jį aptaria; |
5. |
pirmi metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis šio susitarimo įsigaliojimo dieną; |
6. |
antri metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus vieniems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
7. |
treti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus dvejiems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
8. |
ketvirti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus trejiems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
9. |
penkti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus ketveriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
10. |
šešti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus penkeriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
11. |
septinti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus šešeriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
12. |
aštunti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus septyneriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
13. |
devinti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus aštuoneriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
14. |
dešimti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus devyneriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
15. |
vienuolikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus dešimt metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
16. |
dvylikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus vienuolikai metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
17. |
trylikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus dvylikai metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
18. |
keturiolikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus trylikai metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos; |
19. |
penkiolikti metai – 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis praėjus keturiolikai metų po šio susitarimo įsigaliojimo dienos. |
3
45 bis straipsnis
Draudimas sumuoti priemones
Tam pačiam produktui tuo pačiu metu nė viena Šalis negali taikyti:
apsaugos priemonės pagal šio skyriaus 2 skirsnį (Lengviesiems automobiliams taikomos apsaugos priemonės); ir
priemonės pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį ir Susitarimą dėl apsaugos priemonių.
4
46 straipsnis
Bendrosios nuostatos
47 straipsnis
Skaidrumas
48 straipsnis
Viešojo intereso apsauga
Antidempingo ar kompensacinių priemonių Šalis negali taikyti tais atvejais, kai remiantis tyrimo metu gauta informacija galima padaryti aiškią išvadą, kad tokių priemonių taikymas neatitinka viešojo intereso. Nustatant viešąjį interesą bendrai įvertinami visi interesai, įskaitant vidaus pramonės, naudotojų, vartotojų ir importuotojų interesus, su sąlyga, kad jie tyrimą atliekančioms institucijoms pateikė susijusią informaciją.
49 straipsnis
Mažesnio muito taisyklė
Jei Šalis nusprendžia nustatyti laikiną arba galutinį antidempingo arba kompensacinį muitą, tokio muito dydis neviršija dempingo arba kompensuotinų subsidijų skirtumo, tačiau turėtų būti mažesnis už tą skirtumą, jei toks mažesnis muitas būtų pakankamas vidaus pramonei daromai žalai pašalinti.
50 straipsnis
Priemonių taikymas ir peržiūros
5
50 bis straipsnis
Konsultacijos
6
51 straipsnis
Dialogas dėl prekybos teisių gynimo priemonių
Dialogu dėl prekybos teisių gynimo priemonių siekiama:
gerinti Šalies žinias ir supratimą apie kitos Šalies prekybos teisių gynimo priemonių teisės aktus, politiką ir praktiką;
nagrinėti, kaip įgyvendinamos šio skyriaus nuostatos;
stiprinti Šalių institucijų, atsakingų už prekybos teisių gynimo priemones, bendradarbiavimą;
aptarti tarptautinio masto pokyčius prekybos apsaugos srityje;
bendradarbiauti bet kokiais kitais prekybos teisių gynimo priemonių klausimais.
7
52 straipsnis
Ginčų sprendimas
Šio susitarimo IV antraštinės dalies 14 skyrius (Ginčų sprendimas) netaikomas šio skyriaus 1, 4, 5, 6 ir 7 skirsniams.
3
SKYRIUS
Techninės prekybos kliūtys
53 straipsnis
Taikymo sritis ir terminai
54 straipsnis
Techninių prekybos kliūčių susitarimo patvirtinimas
Šalys patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi viena kitos atžvilgiu pagal TPK susitarimą, kuris įtrauktas į šį susitarimą ir yra jo dalis.
55 straipsnis
Techninis bendradarbiavimas
Bendradarbiaudamos Šalys siekia nustatyti, plėtoti ir skatinti iniciatyvas, kuriomis lengvinama prekyba, įskaitant, bet ne vien:
stiprinti bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, keičiantis informacija, patirtimi ir duomenimis; taip pat palaikant mokslinį ir techninį bendradarbiavimą, kad būtų tobulinami jų techniniai reglamentai, standartai, bandymai, rinkos priežiūra, sertifikavimas bei akreditavimas ir veiksmingai naudojami reglamentavimo ištekliai;
skatinti ir remti savo atitinkamų valstybinių ir (arba) privačių metrologijos, standartizavimo, bandymų, rinkos priežiūros, sertifikavimo ir akreditavimo organizacijų bendradarbiavimą;
skatinti plėtoti kokybišką standartizavimo, metrologijos, akreditavimo, atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros sistemos infrastruktūrą Ukrainoje;
skatinti Ukrainą dalyvauti susijusių Europos organizacijų veikloje;
ieškoti sprendimų galimoms prekybos kliūtims šalinti;
derinti pozicijas tokiose tarptautinėse prekybos ir už reglamentavimą atsakingose organizacijose kaip PPO ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (toliau – JT EEK).
56 straipsnis
Techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo derinimas
Siekdama 1 dalyje nustatytų tikslų, Ukraina pagal šio susitarimo III priede nustatytą tvarkaraštį:
įtraukia atitinkamas ES acquis nuostatas į savo teisės aktus;
vykdo administracines ir institucines reformas, būtinas šiam susitarimui ir šio susitarimo 57 straipsnyje nurodytam Atitikties vertinimo ir pramonės produktų pripažinimo susitarimui (toliau – AVPPP susitarimas) įgyvendinti; ir
šiam skyriui įgyvendinti sukuria veiksmingą ir skaidrią administracinę sistemą.
57 straipsnis
Atitikties vertinimo ir pramonės produktų pripažinimo susitarimas
58 straipsnis
Žymėjimas ir ženklinimas etiketėmis
Visų pirma dėl privalomo žymėjimo ar ženklinimo etiketėmis Šalys susitaria, kad:
dės visas pastangas mažinti žymėjimo ir ženklinimo etiketėmis reikalavimus, išskyrus tuos reikalavimus, kurie būtini ES acquis šioje srityje priimti, ir žymėjimo ir ženklinimo etiketėmis reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti sveikatą, užtikrinti saugą, apsaugoti aplinką arba kitų pagrįstų viešosios politikos tikslų;
Šalis gali nustatyti žymėjimo arba ženklinimo etiketėmis formą, bet nereikalauja, kad etiketės būtų patvirtintos, registruojamos arba sertifikuojamos; ir
Šalys pasilieka teisę reikalauti, kad ant etikečių ir ženklų informacija būtų pateikiama tam tikra kalba.
4
SKYRIUS
Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės
59 straipsnis
Tikslas
Šiuo skyriumi siekiama lengvinti Šalių tarpusavio prekybą prekėmis, kurioms taikomos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kartu toliau išvardytomis priemonėmis apsaugant žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ir sveikatą:
užtikrinant visapusišką prekybai taikomų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių skaidrumą;
derinant Ukrainos teisės aktus prie ES teisės aktų;
pripažįstant Šalių gyvūnų ir augalų sveikatos statusą ir taikant skirstymo į regionus principą;
nustatant Šalies taikomų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimo mechanizmą;
toliau įgyvendinant SFP susitarimo principus;
nustatant prekybos lengvinimo mechanizmą ir procedūras; ir
gerinant Šalių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių klausimais.
60 straipsnis
Daugiašalės prievolės
Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir prievoles, kurias turi pagal SFP susitarimą.
61 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skyrius taikomas visoms Šalies sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kurios gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį Šalių prekybai, įskaitant šio susitarimo IV priede išvardytas priemones.
62 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
1. |
sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės – SFP susitarimo A priedo 1 dalyje nustatytos priemonės, priklausančios šio skyriaus taikymo sričiai; |
2. |
gyvūnai – sausumos ir vandens gyvūnai, kaip apibrėžta atitinkamai Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse arba Vandens gyvūnų sveikatos kodekse; |
3. |
gyvūniniai produktai – gyvūninės kilmės produktai, įskaitant vandens gyvūnų kilmės produktus, kaip apibrėžta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekse; |
4. |
šalutiniai gyvūniniai produktai, ne maisto produktai – šio susitarimo IV-A priedo 2 (II) dalyje išvardyti produktai; |
5. |
augalai – gyvi augalai ir nurodytos gyvos jų dalys, įskaitant sėklas:
a)
vaisiai botanikos prasme, išskyrus tuos, kurie konservuoti giliai užšaldant;
b)
daržovės, išskyrus tas, kurios konservuotos giliai užšaldant;
c)
gumbavaisiai, gumbasvogūniai, svogūnėliai, šakniastiebiai;
d)
skintos gėlės;
e)
šakos su lapais;
f)
nupjauti medžiai su lapais;
g)
augalų audinių kultūros;
h)
lapai, lapija;
i)
gyvos žiedadulkės;
j)
įskiepiai, auginiai, ūgliai; |
6. |
augaliniai produktai – augalinės kilmės produktai, neperdirbti arba po pirminio paruošimo, jei jie nėra augalai, nurodyti šio susitarimo IV-A priedo 3 dalyje; |
7. |
sėklos – sėklos botanikos prasme, skirtos sodinti; |
8. |
kenksmingieji organizmai – bet kurios augalų, gyvūnų ar ligų sukėlėjų rūšys, padermės arba biotipai, kenkiantys augalams ar augaliniams produktams; |
9. |
saugomos zonos – ES Šalies atveju: zonos, kaip nustatyta 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (toliau – Direktyva 2000/29/EB) 2 straipsnio 1 dalies h punkte ar bet kuriose paskesnėse nuostatose; |
10. |
gyvūnų liga – klinikiniai ar patologiniai infekcijos požymiai gyvūnų organizmuose; |
11. |
vandens gyvūnų liga – klinikinė arba neklinikinė vandens gyvūnų infekcija, kuriai būdingas vienas ar daugiau etiologinių ligų veiksnių, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Vandens gyvūnų sveikatos kodekse; |
12. |
gyvūnų infekcija – padėtis, kai gyvūnai nešioja infekcinės ligos sukėlėją, nesvarbu, ar klinikiniai ar patologiniai infekcijos požymiai pasireiškia ar ne; |
13. |
gyvūnų gerovės standartai – gyvūnų apsaugos standartai, kuriuos parengė ir taiko Šalys, ir kai kuriais atvejais, laikydamosi Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos standartų, priklausančių šio susitarimo taikymo sričiai; |
14. |
tinkamas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis – SFP susitarimo A priedo 5 dalyje apibrėžtas tinkamas sanitarinės ir fitosanitarinės apsaugos lygis; |
15. |
regionas – kalbant apie gyvūnų sveikatą, zonos ar regionai, kaip apibrėžta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Gyvūnų sveikatos kodekse, o akvakultūrų atveju – kaip apibrėžta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Vandens gyvūnų sveikatos kodekse, susitarus, kad, pripažįstant ES Šalies teritoriją kaip vienetą, atsižvelgiama į ES Šalies teritorijos specifiškumą; |
16. |
kenksmingaisiais organizmais neužkrėsta sritis – teritorija, kurioje, remiantis moksliniais įrodymais, neaptinkama konkretaus kenksmingojo organizmo ir kurioje prireikus tokia padėtis oficialiai išlaikoma; |
17. |
skirstymas į regionus – skirstymo į regionus sąvoka, kaip nurodyta SFP susitarimo 6 straipsnyje; |
18. |
siunta – tos pačios rūšies gyvūniniai produktai, nurodyti tame pačiame sertifikate ar dokumente, vieno siuntėjo pervežti ta pačia transporto priemone, o jų kilmės šalis – ta pati eksportuojanti šalis arba tokios šalies teritorijos dalis. Siuntą gali sudaryti viena ar kelios partijos; |
19. |
augalų arba augalinių produktų siunta – tos pačios rūšies augalai, augliniai produktai ir (arba) kiti gaminiai, iš vienos šalies gabenami į kitą šalį, kuriems prireikus taikomas tas pats fitosanitarinis sertifikatas (siuntą gali sudaryti viena ar kelios prekės ar partijos); |
20. |
partija – siuntos dalį sudarančios vienos rūšies prekės, dėl savo sudėties ir kilmės vienodumo laikomos bendra visuma; |
21. |
lygiavertiškumas prekybos tikslais (toliau – lygiavertiškumas) – padėtis, kai importuojanti Šalis eksportuojančios Šalies sanitarines ar fitosanitarines priemones laiko lygiavertėmis, nepaisant to, ar jos skiriasi nuo importuojančioje Šalyje taikomų priemonių, jeigu eksportuojanti Šalis importuojančiai Šaliai objektyviai įrodo, kad jos taikomomis priemonėmis užtikrinamas tinkamas importuojančios Šalies sanitarinės arba fitosanitarinės apsaugos lygis; |
22. |
sektorius – produkto ar produktų kategorijos gamybos ir prekybos struktūra Šalyje; |
23. |
pasektoris – tiksliai apibrėžta ir kontroliuojama sektoriaus dalis; |
24. |
prekės – gyvūnai ir augalai, jų kategorijos arba konkretūs produktai ir kitos prekės, įskaitant šio straipsnio 2–7 dalyse nurodytas prekes, gabenami prekybos ar kitais tikslais; |
25. |
specialus importo leidimas – oficialus išankstinis importuojančios Šalies kompetentingų institucijų leidimas, skirtas atskiram importuotojui, kad jis iš eksportuojančios Šalies galėtų vieną ar daug kartų importuoti kurios nors prekės siuntą arba siuntas pagal šio susitarimo taikymo sritį; |
26. |
darbo dienos – savaitės dienos, išskyrus šeštadienį, sekmadienį ir vienos iš Šalių švenčių dienas; |
27. |
patikra – bet kurio pašarų ir maisto, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės aspekto tyrimas, siekiant įsitikinti, kad tas (-ie) aspektas (-ai) atitinka pašarus ar maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės taisyklių teisinius reikalavimus; |
28. |
augalų sveikatos patikra – oficialus vizualinis augalų, augalinių produktų ar kitų kontroliuojamų prekių įvertinimas, siekiant nustatyti, ar nėra kenksmingųjų organizmų ir (arba) ar laikomasi fitosanitarinių taisyklių; |
29. |
tikrinimas – tyrimo ir objektyvių įrodymų nagrinėjimo būdu atliekamas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar laikomasi konkrečių reikalavimų. |
63 straipsnis
Kompetentingos institucijos
Per šio susitarimo 74 straipsnyje nurodyto Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių valdymo pakomitečio (toliau – SFP pakomitetis) pirmąjį posėdį Šalys viena kitai praneša apie savo kompetentingų institucijų struktūrą, organizaciją ir kompetencijos paskirstymą. Šalys praneša viena kitai apie visus su šiomis kompetentingomis institucijomis, įskaitant ryšių centrus, susijusius pakeitimus.
64 straipsnis
Reglamentavimo derinimas
65 straipsnis
Gyvūnų sveikatos statuso, užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais statuso ir regioninių sąlygų pripažinimas prekybos tikslais
A. Statuso gyvūnų ligų, gyvūnų infekcijų arba kenksmingųjų organizmų atžvilgiu pripažinimas
Gyvūnų ligų ir jų infekcijų (įskaitant zoonozes) atžvilgiu taikomos šios nuostatos:
prekybos tikslais importuojanti Šalis pripažįsta eksportuojančios Šalies ar jos regionų gyvūnų sveikatos statusą šio susitarimo VI-A priede nurodytų gyvūnų ligų atžvilgiu, eksportuojančios Šalies nustatytą pagal šio susitarimo VII priedo A dalį;
jeigu Šalis mano, kad jos teritorija ar regionas turi specialų statusą konkrečios gyvūnų ligos atžvilgiu, išskyrus ligas, nurodytas šio susitarimo VI-A priede, ji gali prašyti tą statusą pripažinti pagal šio susitarimo VII priedo C dalyje išdėstytus kriterijus. Importuojanti Šalis gali prašyti importo garantijų dėl gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų, kurie atitinka Šalių sutartą statusą;
teritorijų ar regionų statusą arba statusą Šalių sektoriuje arba pasektoryje, susijusį su kurios nors gyvūnų ligos, išskyrus ligas, nurodytas šio susitarimo VI-A priede, arba gyvūnų infekcijos paplitimu ar atvejais, ir (arba) susijusią riziką, tam tikrais atvejais, kaip nustatyta Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos, Šalys pripažįsta kaip pagrindą tarpusavio prekybai. Atitinkamais atvejais importuojanti Šalis gali prašyti importo garantijų dėl gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų, kurie atitinka statusą, nustatytą pagal Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos rekomendacijas;
nedarant poveikio šio susitarimo 67, 69 ir 73 straipsniams, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo pagrindžiančios ar papildomos informacijos ar konsultacijų ir (arba) tikrinimo, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti pagal a, b ir c punktus.
Kenksmingųjų organizmų atžvilgiu taikomos šios nuostatos:
prekybos tikslais Šalys pripažįsta savo statusą šio susitarimo VI-B priede nurodytų kenksmingųjų organizmų atžvilgiu;
nedarant poveikio šio susitarimo 67, 69 ir 73 straipsniams, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo pagrindžiančios ar papildomos informacijos ar konsultacijų ir (arba) tikrinimo, kiekviena Šalis nedelsdama imasi būtinų teisinių ir administracinių priemonių, kad būtų leista prekiauti pagal a punktus.
B. Skirstymo į regionus (zonas), kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių ir saugomų zonų pripažinimas
Kalbant apie gyvūnų ligas, pagal šio susitarimo 67 straipsnį eksportuojanti Šalis, siekianti, kad importuojanti Šalis pripažintų jos skirstymo į regionus sprendimą, praneša apie savo priemones, išsamiai paaiškindama ir pagrįsdama duomenis, kuriais remdamasi ji priėmė savo sprendimus. Nedarant poveikio šio susitarimo 68 straipsniui, jeigu importuojanti Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos ar konsultacijų ir (arba) tikrinimo per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, skirstymo į regionus sprendimas, apie kurį buvo pranešta tokia tvarka, laikomas priimtu;
a punkte nurodytos konsultacijos vyksta šio susitarimo 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Importuojanti Šalis papildomą informaciją įvertina per 15 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo. a punkte nurodytas tikrinimas atliekamas pagal šio susitarimo 71 straipsnį per 25 darbo dienas po to, kai buvo gautas prašymas atlikti tikrinimą.
Kalbant apie kenksminguosius organizmus, kiekviena Šalis užtikrina, kad prekiaujant augalais, augaliniais produktais ir kitomis prekėmis būtų tinkamai atsižvelgiama į užkrėtimo kenksmingaisiais organizmais statusą zonoje, kurią kita Šalis pripažįsta saugoma zona arba kenksmingaisiais organizmais neužkrėsta sritimi. Šalis, siekianti, kad kita Šalis pripažintų jos kenksmingaisiais organizmais neužkrėstą sritį, praneša apie priemones ir kitos Šalies prašymu pateikia išsamų paaiškinimą ir duomenis, kuriais pagrindžiamas priemonių nustatymas ir taikymas, remiantis atitinkamais TFPS, kuriuos šalys laiko tinkamais. Nedarant poveikio šio susitarimo 73 straipsniui, jeigu Šalis nepateikia specialaus prieštaravimo ir neprašo papildomos informacijos ar konsultacijų ir (arba) tikrinimo per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo, skirstymo į regionus kenksmingaisiais organizmais neužkrėstų sričių atžvilgiu sprendimas, apie kurį buvo pranešta tokia tvarka, laikomas priimtu;
a punkte nurodytos konsultacijos vyksta šio susitarimo 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Importuojanti Šalis papildomą informaciją įvertina per tris mėnesius nuo tokios informacijos gavimo. a punkte nurodytas patikrinimas atliekamas pagal šio susitarimo 71 straipsnį per 12 mėnesių po to, kai buvo gautas prašymas patikrinti, atsižvelgiant į kenksmingųjų organizmų ir atitinkamo augalo biologines savybes.
C. Skirstymas teritoriniais vienetais
Šalys įsipareigoja dalyvauti tolesnėse diskusijose, kad būtų įgyvendintas skirstymo teritoriniais vienetais principas, nurodytas šio susitarimo XIV priede.
66 straipsnis
Lygiavertiškumo nustatymas
Lygiavertėmis gali būti pripažįstamos:
atskira priemonė; arba
priemonių grupė; ar
tam tikram sektoriui, pasektoriui, prekėms ar prekių kategorijai taikoma sistema.
Importuojanti Šalis gali panaikinti ar sustabdyti lygiavertiškumo pripažinimą vienai iš Šalių pakeitus priemones, darančias poveikį lygiavertiškumui, jeigu laikomasi šių procedūrų:
pagal šio susitarimo 67 straipsnio 2 dalį eksportuojanti Šalis praneša importuojančiai Šaliai apie visus pasiūlymus pakeisti jos priemones, kurių atžvilgiu yra pripažintas priemonių lygiavertiškumas, ir galimą siūlomų priemonių poveikį lygiavertiškumui, kuris buvo pripažintas. Per 30 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo importuojanti Šalis informuoja eksportuojančią Šalį apie tai, ar lygiavertiškumas bus toliau pripažįstamas remiantis siūlomomis priemonėmis, ar ne;
pagal šio susitarimo 67 straipsnio 2 dalį importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie visus pasiūlymus pakeisti jos priemones, kuriomis remiantis buvo pripažintas lygiavertiškumas, ir galimą siūlomų priemonių poveikį lygiavertiškumui, kuris buvo pripažintas. Jeigu importuojanti Šalis lygiavertiškumo nebepripažįsta, Šalys, remdamosi siūlomomis priemonėmis, gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis iš naujo pradedamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas procesas.
Lygiavertiškumo statusas nurodomas šio susitarimo IX priede.
67 straipsnis
Skaidrumas ir keitimasis informacija
Turėtų būti pasiektas būtinas bendradarbiavimo lygmuo, kad būtų lengvinamas teisės aktų perdavimas vienai iš Šalių to paprašius.
Todėl Šalys praneša viena kitai apie ryšių centrus. Šalys taip pat praneša viena kitai apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.
68 straipsnis
Pranešimas, konsultacijos ir ryšių palaikymo lengvinimas
Kiekviena Šalis per dvi darbo dienas raštu praneša kitai Šaliai apie didelį ar reikšmingą pavojų visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai, įskaitant nenumatytus maisto kontrolės atvejus ar situacijas, kai yra akivaizdus didelio poveikio sveikatai pavojus, susijęs su gyvūninių ar augalinių produktų vartojimu, o svarbiausia apie:
visas priemones, darančias poveikį skirstymo į regionus sprendimams, nurodytiems šio susitarimo 65 straipsnyje;
šio susitarimo VI-A priede išvardytas gyvūnų ligas arba jų raidą arba VI-B priedo sąraše apibūdintus kontroliuojamus kenksminguosius organizmus;
epidemiologinės svarbos duomenis arba svarbų susijusį pavojų, kurį kelia į šio susitarimo VI-A priedą ir VI-B priedą neįtrauktos gyvūnų ligos ir kenksmingieji organizmai arba naujos gyvūnų ligos ar kenksmingieji organizmai, ir
visas papildomas priemones, kurios nepatenka į jų atitinkamoms priemonėms, kurių buvo Šalys ėmėsi gyvūnų ligoms ar kenksmingiesiems organizmams kontroliuoti arba likviduoti arba visuomenės arba augalų sveikatai apsaugoti, taikomus pagrindinius reikalavimus bei visus profilaktikos politikos pasikeitimus, įskaitant vakcinacijos politiką.
Raštiški pranešimai perduodami šio susitarimo 67 straipsnio 3 dalyje nurodytiems ryšių centrams;
raštiškas pranešimas – tai pranešimas paštu, faksu ar elektroniniu paštu. Pranešimais keičiasi tik šio susitarimo 67 straipsnio 3 dalyje nurodyti ryšių centrai.
69 straipsnis
Prekybos sąlygos
Bendrosios importo sąlygos
Visoms prekėms, kurioms taikomos šio susitarimo IV-A ir IV-C(2) priedų nuostatos, Šalys susitaria taikyti bendrąsias importo sąlygas. Nedarant poveikio pagal šio susitarimo 65 straipsnį priimtiems sprendimams, importuojančios Šalies importo sąlygos taikomos visai eksportuojančios Šalies teritorijai. Įsigaliojus šiam susitarimui ir laikantis šio susitarimo 67 straipsnio, importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie savo sanitarinius ir fitosanitarinius importo reikalavimus, taikomus šio susitarimo IV-A ir IV-C(2) prieduose nurodytoms prekėms. Ši informacija prireikus apima importuojančios Šalies reikalaujamų oficialių sertifikatų, deklaracijų arba prekybos dokumentų pavyzdžius.
Šalys, pranešdamos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pakeitimus ar siūlomus pakeitimus, laikosi SFP susitarimo nuostatų ir paskesnių sprendimų dėl pranešimo priemonių. Nepažeisdama šio susitarimo 73 straipsnio, importuojanti Šalis, nustatydama 1 dalies a punkte nurodytų pakeistų sąlygų įsigaliojimo datą, atsižvelgia į vežimo laiką iš vienos Šalies į kitą.
Jeigu importuojanti Šalis neįvykdo šių pranešimo reikalavimų, ji toliau priima anksčiau taikytas sąlygas užtikrinantį sertifikatą ar patvirtinimą ne ilgiau kaip 30 dienų po pakeistų importo sąlygų įsigaliojimo.
Importo sąlygos pripažinus lygiavertiškumą
Per 90 dienų nuo sprendimo dėl lygiavertiškumo pripažinimo priėmimo Šalys imasi visų būtinų teisinių ir administracinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimui įgyvendinti, kad tuo pagrindu būtų leista prekiauti šio susitarimo IV-A ir IV-C(2) prieduose nurodytomis prekėmis. Jeigu taikytina, sektoriuose arba pasektoriuose eksportuojančios Šalies atitinkamas sanitarines ir fitosanitarines priemones importuojanti Šalis pripažįsta kaip lygiavertes. Tada oficialaus sertifikato arba oficialaus dokumento, kurio reikalauja importuojanti Šalis, pavyzdys toms prekėms gali būti pakeistas sertifikatu, parengtu pagal šio susitarimo VII.B priedą;
prireikus prekyba prekėmis sektoriuose ar pasektoriuose, kurių atžvilgiu viena ar kelios, bet ne visos priemonės pripažįstamos lygiavertėmis, toliau vykdoma laikantis 1 dalies a punkte nurodytų sąlygų. Eksportuojančiai Šaliai paprašius taikoma šio straipsnio 5 dalis.
Šiam susitarimui įsigaliojus anksčiau nei 2013 m. gruodžio 31 d. nedaromas joks poveikis visapusiško institucijų stiprinimo pagalbai.
Įmonių sąrašas, sąlyginis patvirtinimas
Eksportuojančiai Šaliai paprašius ir pateikus atitinkamas garantijas, šio susitarimo
IV-A priedo 2 dalyje nurodytiems gyvūniniams produktams importuoti importuojanti Šalis laikinai patvirtina šio susitarimo VIII priedo 2.1 dalyje nurodytas perdirbimo įmones, esančias eksportuojančios Šalies teritorijoje, be išankstinės atskirų įmonių patikros. Toks patvirtinimas atitinka šio susitarimo VIII priede nustatytas sąlygas ir nuostatas. Išskyrus atvejus, kai prašoma papildomos informacijos, importuojanti Šalis per 30 darbo dienų nuo atitinkamų garantijų prašymo gavimo imasi būtinų teisinių ir (arba) administracinių priemonių, kad būtų leista prekes importuoti tuo pagrindu.
Įmonių laikinas sąrašas patvirtinamas pagal šio susitarimo VIII priedą.
Dėl 2 dalies a punkte nurodytų gyvūninių produktų importo eksportuojanti Šalis importuojančią Šalį supažindina su importuojančios Šalies reikalavimus atitinkančių įmonių sąrašu.
70 straipsnis
Sertifikavimo procedūra
71 straipsnis
Tikrinimas
Kad būtų išlaikytas pasitikėjimas veiksmingu šio skyriaus nuostatų įgyvendinimu, kiekviena Šalis turi teisę:
pagal šio susitarimo X priedo gaires atlikti visos arba dalies kitos Šalies institucijų kontrolės programos arba kitų priemonių tikrinimą. Tokio tikrinimo išlaidas padengia tikrinimą atliekanti Šalis;
nuo Šalių nustatytinos datos, vienai Šaliai paprašius, gauti iš kitos Šalies informaciją apie visas kitos Šalies kontrolės programas arba jų dalį ir pagal tokią programą atliktos kontrolės rezultatų ataskaitą;
šio susitarimo IV-A ir VI-C(2) prieduose nurodytų prekių laboratorinių tyrimų tikslais, vienos Šalies prašymu dalyvauti periodinėje palyginamųjų bandymų programoje, skirtoje konkretiems bandymams, organizuojamiems kitos Šalies etaloninės laboratorijos. Tokias išlaidas padengia dalyvaujanti Šalis.
72 straipsnis
Importo patikrinimai ir patikros mokesčiai
Nuo tos datos Šalys gali abipusiškai tvirtinti viena kitos tam tikrų prekių kontrolės priemones ir dėl to rečiau atlikti šių prekių importo patikrinimus arba juos pakeisti.
73 straipsnis
Apsaugos priemonės
74 straipsnis
Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SFP) pakomitetis
SFP pakomitetis atlieka šias funkcijas:
stebi šio skyriaus įgyvendinimą, svarsto visus su šiuo skyriumi susijusius klausimus ir nagrinėja visus klausimus, kurie gali kilti jį įgyvendinant;
persvarsto šio skyriaus priedus, ypač atsižvelgdamas į pažangą, pasiektą per konsultacijas ir vykdant šiame skyriuje numatytas procedūras;
atsižvelgdamas į šios dalies b punktu arba kitomis šio skyriaus nuostatomis nustatytą persvarstymą, priima sprendimus, kuriais keičiami šio susitarimo IV–XIV priedai; ir
atsižvelgdamas į šios dalies b punktu nustatytą persvarstymą, teikia nuomones ir rekomendacijas kitoms įstaigoms, kaip nustatyta šio susitarimo Institucinėse, bendrosiose ir baigiamosiose nuostatose.
5
SKYRIUS
Muitinė ir prekybos palengvinimas
75 straipsnis
Tikslai
Šalys pripažįsta muitinės ir prekybos palengvinimo svarbą kintančioje dvišalės prekybos aplinkoje. Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje, siekdamos užtikrinti, kad susiję teisės aktai ir procedūros bei atitinkamų institucijų administraciniai pajėgumai padėtų iš esmės siekti veiksmingos priežiūros tikslų ir remtų teisėtos prekybos palengvinimą.
Šalys pripažįsta, kad didžiausia svarba teiktina teisėtiems viešosios tvarkos tikslams, įskaitant tikslus, susijusius su prekybos palengvinimu, saugumu ir sukčiavimo prevencija, ir subalansuotam požiūriui į juos.
76 straipsnis
Teisės aktai ir procedūros
Šalys susitaria, kad jų atitinkami prekybos ir muitų teisės aktai iš esmės turi būti stabilūs ir visapusiški, ir kad nuostatos ir muitinių procedūros turi būti proporcingos, skaidrios, nuspėjamos, nediskriminacinės, nešališkos ir taikomos vienodai bei veiksmingai ir kad jomis, inter alia, turi būti:
saugoma ir palengvinama teisėta prekyba veiksmingai vykdant teisės aktų reikalavimus ir jų laikantis;
vengiama nereikalingos ar diskriminacinės ekonominių operacijų vykdytojams tenkančios naštos, užkertamas kelias sukčiavimui ir palengvinama ekonominių operacijų vykdytojų, kurie griežtai laikosi reikalavimų, veikla;
muitinės deklaracijoms taikomas bendras administracinis dokumentas;
užtikrinamas didesnis muitinės procedūrų ir pasienyje atliekamų formalumų veiksmingumas, skaidrumas ir supaprastinimas;
taikomi modernūs muitinės darbo metodai, įskaitant rizikos vertinimą, tikrinimo priemones po prekių išleidimo ir bendrovių audito metodus, kad būtų supaprastintos ir palengvintos prekių įvežimo ir išleidimo procedūros;
siekiama sumažinti ekonominių operacijų vykdytojų, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių, sąnaudas ir padidinti nuspėjamumą;
nedarant poveikio objektyvių rizikos vertinimo kriterijų taikymui, užtikrinama, kad reikalavimai ir procedūros, nustatyti importuojamoms, eksportuojamoms ir tranzitu gabenamoms prekėms, būtų taikomi nediskriminuojant;
taikomi muitų ir prekybos srityje taikytini tarptautiniai dokumentai, įskaitant parengtus Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – PMO) (2005 m. PMO pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistema, 1990 m. Laikinojo įvežimo konvencija (Stambulo konvencija), 1983 m. SS konvencija), PPO (pvz., dėl vertinimo), JT (1975 m. TIR konvencija, 1982 m. Tarptautinė prekių pasienio kontrolės derinimo konvencija) ir Europos Komisijos rekomendacijos, pvz., Rekomendacijos dėl muitinės (angl. Customs Blueprints);
taikomos būtinos priemonės, kad būtų atsižvelgta į 1973 m. persvarstytos Kioto konvencijos nuostatas dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo ir kad jos būtų įgyvendintos;
priimti išankstiniai privalomi sprendimai dėl prekių tarifinio klasifikavimo ir kilmės taisyklių. Šalys užtikrina, kad sprendimas galėtų būti atšauktas arba panaikintas tik pranešus susijusiam ekonominių operacijų vykdytojui ir netaikomas atgaline data, išskyrus atvejus, kai sprendimai priimami remiantis pateikta neteisinga arba neišsamia informacija;
įgaliotiems prekybininkams nustatytos ir taikomos supaprastintos procedūros remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais;
nustatytos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad už muitų taisyklių arba procedūrinių reikalavimų pažeidimą skiriamos sankcijos būtų proporcingos ir nediskriminacinės, o jų taikymas nebūtų nepateisinamo ir nepagrįsto vilkinimo priežastimi;
taikomos skaidrios, nediskriminacinės ir proporcingos muitinės tarpininkų licencijavimo taisyklės.
Siekdamos tobulinti darbo metodus bei užtikrinti nediskriminavimą, skaidrumą, veiksmingumą, vientisumą ir atskaitomybę už operacijas, Šalys:
imasi tolesnių veiksmų siekdamos mažinti, paprastinti ir standartizuoti duomenis ir dokumentus, kurių reikalauja muitinės ir kitos įstaigos;
jei įmanoma, paprastina reikalavimus ir formalumus, siekdamos paspartinti prekių išleidimą ir jų muitinį įforminimą;
nustato veiksmingas, greitas ir nediskriminacines procedūras, kuriomis užtikrinama galimybė apskųsti muitinės ir kitų įstaigų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius poveikį muitinei pateiktoms prekėms. Skundų teikimo tvarka turi būti nesudėtinga, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms, o visos išlaidos turi būti pagrįstos ir atitikti skundų teikimo sąnaudas. Šalys taip pat imasi priemonių užtikrinti, kad pateikus skundą dėl sprendimo prekės turėtų būti įprastai išleidžiamos, o muitai gali būti nesumokami, prireikus taikant būtinas apsaugos priemones. Prireikus turėtų būti reikalaujama garantijos, pvz., įkaito ar depozito;
taikydamos priemones, kuriomis atsižvelgiama į atitinkamų tarptautinių šios srities konvencijų ir dokumentų principus, visų pirma PMO 2003 m. patikslintą Arušos deklaraciją ir 2007 m. Europos Komisijos rekomendacijas dėl etikos muitinės srityje (angl. EC Blueprint on Customs ethics), užtikrina, kad būtų laikomasi aukščiausių etikos standartų, visų pirma pasienyje.
Šalys susitaria panaikinti:
visus reikalavimus privaloma tvarka naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis;
visus reikalavimus privaloma tvarka atlikti patikrą prieš išsiuntimą ar patikrą paskirties vietoje.
Tranzitui taikomos nuostatos
Šiame susitarime taikomos tranzito taisyklės ir apibrėžtys, kaip nustatyta PPO nuostatose (1994 m. GATT V straipsnis ar susijusios nuostatos, įskaitant per Dohos raundo derybas dėl prekybos palengvinimo parengtus paaiškinimus ir patobulinimus). Šios nuostatos taip pat taikomos tada, kai prekių tranzitas prasideda arba baigiasi vienos iš Šalių teritorijoje (vidinis tranzitas).
Šalys siekia laipsniškai sujungti atitinkamas muitinio tranzito sistemas, kad Ukraina ateityje dalyvautų bendrojoje tranzito sistemoje, nustatytoje 1987 m. gegužės 20 d. Konvencijoje dėl bendrosios tranzito procedūros.
Šalys užtikrina visų jų teritorijoje esančių susijusių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, kad būtų palengvinamas vežimas tranzitu ir būtų skatinamas bendradarbiavimas tarptautiniu mastu. Šalys taip pat skatina su tranzitu susijusių valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą.
77 straipsnis
Ryšiai su verslo bendruomene
Šalys susitaria:
užtikrinti, kad jų atitinkami teisės aktai ir procedūros bei jų pagrindimas būtų skaidrūs, viešai paskelbti, kiek įmanoma naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Turėtų būti įdiegti konsultacijų mechanizmai ir nustatytas pagrįstos trukmės laikotarpis tarp naujų ar pakeistų nuostatų paskelbimo ir jų įsigaliojimo;
dėl poreikio su prekybos atstovais laiku ir reguliariai konsultuotis dėl teisės aktų pasiūlymų ir procedūrų muitinės ir prekybos klausimais. Šiuo tikslu kiekviena Šalis sukuria tinkamus institucijų ir verslo bendruomenės reguliarių konsultacijų mechanizmus;
viešai skelbti atitinkamus administracinio pobūdžio pranešimus, įskaitant informaciją apie atstovavimo reikalavimus ir įvežimo procedūras, uostų ir pasienio punktų muitinės įstaigų darbo valandas ir darbo tvarką bei informacijos centrus, kuriems galima teikti užklausas;
plėtoti operacijų vykdytojų ir atitinkamų administracijų bendradarbiavimą, taikant nešališkas ir viešai prieinamas procedūras, pvz., susitarimo memorandumus, pagrįstus visų pirma PMO paskelbtais memorandumais;
užtikrinti, kad atitinkami muitinės ir susiję reikalavimai bei procedūros toliau tenkintų teisėtus prekybininkų poreikius, būtų grindžiami geriausia praktika ir jais kuo mažiau būtų ribojama prekyba.
78 straipsnis
Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai
Šalys draudžia administracinius mokesčius, kurių poveikis lygiavertis importo ar eksporto muitams ir privalomiesiems mokėjimams.
Šalys susitaria, kad visų kiekvienos Šalies muitinės taikomų bet kokio pobūdžio mokesčių ir privalomųjų mokėjimų, įskaitant mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, nustatytus už minėtų muitinių vardu kito subjekto atliekamas užduotis, susijusias su importuojamomis ar eksportuojamomis prekėmis, ir nedarant poveikio šio susitarimo IV antraštinės dalies 1 skyriaus (Nacionalinis režimas ir patekimas į prekių rinką) atitinkamiems straipsniams, atžvilgiu:
mokesčiai ir privalomieji mokėjimai gali būti nustatomi tik už deklaranto prašymu ne nustatytomis darbo valandomis ir vietose, kurios nenurodytos muitų teisės aktuose, suteiktas su importu arba eksportu arba su bet kokiais formalumais, kurių reikia tokiam eksportui arba importui, susijusias paslaugas;
mokesčiai ir privalomieji mokėjimai neturi viršyti suteiktos paslaugos sąnaudų;
mokesčiai ir privalomieji mokėjimai neturi būti skaičiuojami ad valorem pagrindu;
informacija apie mokesčius ir privalomuosius mokėjimus turi būti skelbiama. Teikiamai paslaugai nustatytas mokestis ar privalomasis mokėjimas turi būti pagrindžiamas, turi būti nurodoma atsakinga institucija, mokėtini mokesčiai bei privalomieji mokėjimai ir kada ir kokiu būdu juos reikia sumokėti.
Informacija apie mokesčius ir privalomuosius mokėjimus skelbiama naudojantis oficialiai tam skirta priemone ir, jei įmanoma, oficialia svetaine;
nereikalaujama, kad pakeisti mokesčiai ir privalomieji mokėjimai būtų mokami, kol nepaskelbiama su jais susijusi informacija ir nesudaromos sąlygos su ja susipažinti.
79 straipsnis
Muitinis įvertinimas
80 straipsnis
Muitinių bendradarbiavimas
Šalys stiprina bendradarbiavimą siekdamos užtikrinti šiame skyriuje nustatytų tikslų įgyvendinimą, užtikrindamos tinkamą pusiausvyrą tarp paprastinimo bei palengvinimo ir veiksmingos priežiūros bei saugumo. Šiuo tikslu prireikus Šalys kaip lyginamosios analizės priemonę naudoja Europos Komisijos Rekomendacijas dėl muitinės.
Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio skyriaus nuostatų, Šalys, inter alia:
keičiasi informacija apie muitų teisės aktus ir muitinės procedūras;
kuria jungtines su importo, eksporto ir tranzito procedūromis susijusias iniciatyvas ir siekia užtikrinti veiksmingas verslo bendruomenei teikiamas paslaugas;
bendradarbiauja muitinės procedūrų ir kitų prekybos procedūrų automatizavimo srityje;
prireikus keičiasi atitinkama informacija ir duomenimis, užtikrindamos neskelbtinų duomenų konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugą;
keičiasi informacija ir (arba) pradeda konsultacijas siekdamos, kiek įmanoma, tarptautinėse muitinės srityje veikiančiose organizacijose, pvz., PPO, PMO, JT, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje, laikytis bendrų pozicijų;
bendradarbiauja planuodamos ir teikdamos techninę pagalbą, visų pirma susijusią su muitinės ir prekybos lengvinimo reformomis, laikantis atitinkamų šio susitarimo nuostatų;
keičiasi geriausia praktika muitinės operacijų srityje, daugiausia dėmesio skirdamos intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimui, ypač kai tai susiję su produktų klastotėmis;
skatina visų pasienio įstaigų veiklos koordinavimą viduje ir tarpvalstybiniu mastu, kad būtų lengvinami sienos kirtimo procesai ir gerinama priežiūra, kai įmanoma ir tinkama, atsižvelgdamos į bendras pasienio kontrolės priemones;
kai tikslinga ir tinkama, abipusiai pripažįsta įgaliotus prekybininkus ir muitinį tikrinimą. Tokio bendradarbiavimo aprėptį, įgyvendinimą ir praktinę tvarką nustato šio susitarimo 83 straipsnyje nurodytas Muitinės pakomitetis.
81 straipsnis
Savitarpio administracinė pagalba muitinės reikalų srityje
Nepaisydamos šio susitarimo 80 straipsnio Šalių administracijos teikia savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje, vadovaudamosi šio susitarimo II protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje nuostatomis.
82 straipsnis
Techninė pagalba ir pajėgumų stiprinimas
Šalys bendradarbiauja siekdamos teikti techninę pagalbą ir stiprinti pajėgumus, kad būtų įgyvendintos prekybos palengvinimo priemonės ir muitinės reformos.
83 straipsnis
Muitinės pakomitetis
Įsteigiamas Muitinės pakomitetis. Pakomitetis savo veiklos ataskaitą teikia šio susitarimo 465 straipsnio 4 dalyje nustatytos sudėties Asociacijos komitetui. Muitinės pakomitečio funkcijos: reguliariai rengti konsultacijas ir stebėti, kaip įgyvendinamas ir administruojamas šis skyrius, taip pat spręsti klausimus, susijusius su muitinių bendradarbiavimu, tarpvalstybiniu muitinių bendradarbiavimu ir valdymu, technine pagalba, prekių kilmės taisyklėmis, prekybos palengvinimu ir administracine tarpusavio pagalba muitinės veiklos srityje.
Muitinės pakomitetis, inter alia:
prižiūri, kad šio šis skyrius ir šio susitarimo 1 bei 2 protokolai tinkamai funkcionuotų;
sprendžia dėl šio skyriaus ir šio susitarimo 1 bei 2 protokolų nuostatų įgyvendinimo priemonių ir praktinės tvarkos, taip pat dėl keitimosi informacija ir duomenimis, muitinio tikrinimo abipusio pripažinimo, prekybos partnerystės programų ir abipusiai sutartos naudos;
keičiasi nuomonėmis visais bendro intereso klausimais, įskaitant būsimas priemones ir jų įgyvendinimo išteklius;
jeigu tinkama, teikia rekomendacijas; ir
priima savo vidaus darbo tvarkos taisykles.
84 straipsnis
Muitų teisės aktų derinimas
Muitų teisės aktai laipsniškai derinami prie ES muitų teisės aktų, kaip nustatyta ES ir tarptautiniuose standartuose, laikantis šio susitarimo XV priedo.
6
SKYRIUS
Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba
1
85 straipsnis
Tikslas, taikymo sritis ir aprėptis
Nedarant poveikio šio susitarimo III antraštinės dalies (Teisingumas, laisvė ir saugumas) nuostatoms dėl asmenų judėjimo, nė viena šio skyriaus nuostata netrukdo Šaliai taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant tas priemones, kurios reikalingos fizinius asmenis apsaugoti nuo netinkamo elgesio ir tvarkingam jų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad nebūtų panaikinta ar sumažinta bet kurios Šalies pagal šį skyrių gaunama nauda ( 10 ).
86 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
priemonė – bet kokia Šalies taikoma priemonė: teisės aktas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;
Šalies priimtos arba taikomos priemonės – priemonės, kurių imasi:
centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir jos institucijos; ir
nevyriausybinės organizacijos, vykdančios centrinės, regioninės arba vietos valdžios arba jos institucijų suteiktus įgaliojimus;
Šalies fizinis asmuo – ES valstybės narės arba Ukrainos pilietis, kaip nustatyta atitinkamuose teisės aktuose;
juridinis asmuo – bet koks juridinis asmuo, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal galiojančius įstatymus, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patiką, partnerystę, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;
ES Šalies juridinis asmuo arba Ukrainos juridinis asmuo:
juridinis asmuo, įsteigtas pagal atitinkamus Europos Sąjungos valstybės narės arba Ukrainos įstatymus ir turintis registruotą buveinę, pagrindinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Ukrainos teritorijoje.
Jeigu teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Ukrainos teritorijoje šis juridinis asmuo turi tik registruotą buveinę arba pagrindinę administraciją, jis nelaikomas atitinkamai ES Šalies arba Ukrainos juridiniu asmeniu, nebent jo veikla yra susieta faktiniais ir nenutrūkstamais ryšiais su atitinkamai ES Šalies ar Ukrainos ekonomika;
neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ankstesnėje dalyje, laivybos bendrovėms, kurios įsteigtos už ES Šalies arba Ukrainos ribų ir kurias kontroliuoja Europos Sąjungos valstybės narės arba Ukrainos piliečiai, taip pat taikomos šio susitarimo nuostatos, jeigu jų laivai yra registruoti pagal atitinkamus teisės aktus toje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Ukrainoje ir plaukioja su valstybės narės arba Ukrainos vėliava;
Šalies juridinio asmens patronuojamoji įmonė – juridinis asmuo, faktiškai kontroliuojamas kito tos Šalies juridinio asmens ( 11 );
juridinio asmens filialas – teisinio subjektiškumo neturinti įmonė, kuri:
nuolat veikia kaip patronuojančiosios įmonės skyrius;
turi valdymo struktūrą; ir
yra materialiai aprūpinta verslo deryboms su trečiosiomis šalimis vesti; todėl trečiosioms šalims nereikia tiesiogiai kreiptis į patronuojančiąją įmonę, jos gali sudaryti verslo sandorius patronuojamosios įmonės skyriuje, nors ir žino, kad prireikus gali atsirasti teisinis santykis su patronuojančiąja įmone, kurios buveinė yra užsienyje.
įsisteigimas – tai:
ES Šalies arba Ukrainos juridinių asmenų teisė imtis ūkinės veiklos ir ją vykdyti steigiant juridinį asmenį, įskaitant tokio asmens įsigijimą, ir (arba) steigiant filialą arba atstovybę atitinkamai Ukrainoje arba ES Šalyje;
ES Šalies arba Ukrainos fizinių asmenų teisė imtis ūkinės veiklos ir ją vykdyti kaip savarankiškai dirbantiems asmenims ir steigti įmones, ypač bendroves, kurias jie faktiškai kontroliuoja;
investuotojas – bet kuris Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis vykdyti arba vykdantis ūkinę veiklą per įsteigtą įmonę;
ūkinė veikla – pramoninio, komercinio ir profesinio pobūdžio veikla bei amatininkų veikla; ūkinė veikla neapima veiklos, susijusios su oficialių valdžios funkcijų vykdymu;
veikla – ūkinės veiklos vykdymas;
paslaugos – visos bet kokiame sektoriuje teikiamos paslaugos, išskyrus tas, kurios susijusios su oficialių valdžios funkcijų vykdymu;
paslaugos ir kita su oficialių valdžios funkcijų vykdymu susijusi veikla – nekomerciniais tikslais arba nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominių operacijų vykdytojų teikiamos paslaugos arba vykdoma veikla;
paslaugos, kurias teikiant kertama siena, – paslaugos, teikiamos:
iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją;
vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui;
Šalies paslaugų teikėjas – bet koks Šalies fizinis arba juridinis asmuo, kuris siekia teikti arba teikia paslaugą, įskaitant paslaugas per įsteigtą įmonę;
pagrindinis personalas – Šalies juridiniam asmeniui, išskyrus ne pelno organizacijas, dirbantys fiziniai asmenys, atsakingi už įmonės įsteigimą arba tinkamą priežiūrą, administravimą ir veiklą.
Prie pagrindinio personalo priskiriami verslo svečiai, atsakingi už įmonės įsteigimą, ir įmonės viduje perkeliami darbuotojai;
verslo svečiai – aukštesnes pareigas einantys fiziniai asmenys, atsakingi už įmonės įsteigimą. Jie nepalaiko tiesioginių ryšių su visuomene ir negauna atlyginimo iš šaltinio, esančio priimančioje Šalyje;
įmonės viduje perkeliami darbuotojai – bent vienus metus Šalies juridinio asmens pasamdyti arba jo partneriais (išskyrus pagrindinius akcininkus) esantys fiziniai asmenys, kurie yra laikinai perkeliami į įmonę kitos Šalies teritorijoje. Tokie fiziniai asmenys turi priklausyti vienai iš šių kategorijų:
valdytojai:
įmonės direktorių arba akcininkų valdybos ar jos atitikmens vadovaujami ir gaunantys jos nurodymus juridinio asmens darbuotojai, einantys aukštesnes pareigas ir tiesiogiai valdantys įmonę, įskaitant:
specialistai:
juridinio asmens darbuotojai, turintys specialių žinių, susijusių su įmonės gamyba, tyrimams naudojama įranga, technologijomis ar valdymu. Vertinant tokias žinias, atsižvelgiama ne tik į konkrečiai įmonei būdingas žinias, bet ir į tai, ar asmuo turi aukštą kvalifikaciją, susijusią su darbu arba profesija, kuriems reikia konkrečių techninių žinių, įskaitant ir tai, ar asmuo yra akredituotos profesijos atstovas;
absolventai stažuotojai – Šalies juridinio asmens bent vieniems metams pasamdyti fiziniai asmenys, turintys universitetinį išsilavinimą ir laikinai perkeliami į įmonę kitos Šalies teritorijoje karjeros arba verslo metodų mokymo tikslais ( 12 );
verslo paslaugų pardavėjai – fiziniai asmenys, atstovaujantys Šalies paslaugų teikėjui, ketinantys laikinai atvykti į kitos Šalies teritoriją, kad galėtų tartis dėl paslaugų pardavimo arba sudaryti paslaugų pardavimo sutartis paslaugų teikėjo vardu. Jie nepalaiko tiesioginių ryšių su plačiąja visuomene ir negauna atlyginimo iš šaltinio, esančio priimančioje Šalyje;
sutartinių paslaugų teikėjai – fiziniai asmenys, pasamdyti Šalies juridinio asmens, neįsteigusio įmonės kitos Šalies teritorijoje ir sudariusio bona fide sutartį ( 13 ) teikti paslaugas galutiniam vartotojui toje Šalyje, pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, darbuotojai turi laikinai apsistoti toje Šalyje;
nepriklausomi specialistai – fiziniai asmenys, teikiantys paslaugas arba savarankiškai dirbantys Šalies teritorijoje, neįsteigę įmonės kitos Šalies teritorijoje ir sudarę bona fide sutartį (13) teikti paslaugas galutiniam vartotojui toje Šalyje, pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, darbuotojai turi laikinai būti toje Šalyje.
2
87 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas Šalių priimtoms arba toliau galiojančioms priemonėms, kurios taikomos įsisteigimui ( 14 ), susijusiam su bet kokia ūkine veikla, išskyrus:
branduolinių medžiagų kasybą, gamybą ir perdirbimą ( 15 );
ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamybą arba prekybą jais;
audiovizualines paslaugas;
nacionalinį jūrų kabotažą ( 16 ) ir
vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas ( 17 ), reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus:
orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;
oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;
kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas;
antžemines paslaugas;
oro uostų eksploatavimo paslaugas.
88 straipsnis
Nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo režimas
Įsigaliojus šiam susitarimui, Ukraina, laikydamasi šio susitarimo XVI-D priede išvardytų išlygų:
ES Šalies juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis;
Ukrainoje įsteigtų ES Šalies juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis ( 18 ).
Įsigaliojus šiam susitarimui, ES Šalis, laikydamasi šio susitarimo XVI-A priede išvardytų išlygų:
Ukrainos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kuri taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis;
ES Šalyje įsteigtų Ukrainos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba bet kurios trečiosios šalies juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis ( 19 ).
89 straipsnis
Peržiūra
90 straipsnis
Kiti susitarimai
Nė viena šio skyriaus nuostata neribojamos Šalių investuotojų teisės pasinaudoti palankesniu režimu, nustatytu bet kokiu esamu arba būsimu tarptautiniu susitarimu, susijusiu su investicijomis, kurio šalys yra Europos Sąjungos valstybė narė ir Ukraina.
91 straipsnis
Filialams ir atstovybėms taikomos standartinės sąlygos
3
92 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, kurios turi poveikio visiems paslaugų, kurias teikiant kertama siena, sektoriams, išskyrus:
audiovizualines paslaugas ( 21 );
nacionalinį jūrų kabotažą ( 22 ); ir
vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas ( 23 ), reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus:
orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;
oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;
kompiuterinių rezervavimo sistemų (KRS) paslaugas;
antžemines paslaugas;
oro uostų eksploatavimo paslaugas.
93 straipsnis
Patekimas į rinką
Tuose sektoriuose, kur įsipareigota dėl patekimo į rinką, Šalis nei regionuose, nei visos teritorijos mastu netaiko ir nenustato priemonių, kurios, jeigu kitaip nenustatyta šio susitarimo XVI-B ir XVI-E prieduose, yra apibūdinamos kaip:
paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimas tokiomis priemonėmis: kiekybinės kvotos, monopolijos, išimtinę teisę turintys paslaugų teikėjai arba reikalavimas atlikti ekonominių poreikių analizę;
paslaugų teikimo sandorių ar turto bendros vertės ribojimas nustatant kiekybines kvotas ar reikalaujant atlikti ekonominių poreikių analizę;
bendro paslaugų operacijų skaičiaus ribojimas arba bendro paslaugų kiekio, išreikšto nustatytais kiekybiniais vienetais, ribojimas nustatant kvotas arba reikalaujant atlikti ekonominių poreikių analizę.
94 straipsnis
Nacionalinis režimas
95 straipsnis
Įsipareigojimų sąrašai
96 straipsnis
Peržiūra
Siekiant Šalyse laipsniškai liberalizuoti paslaugas, kurias teikiant kertama siena, Prekybos komitetas reguliariai peržiūri šio susitarimo 95 straipsnyje nurodytus įsipareigojimų sąrašus. Atliekant tokią peržiūrą atsižvelgiama į šio susitarimo XVII priede nurodytos ES acquis perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pažangą ir poveikį šalinant Šalių paslaugoms, kurias teikiant kertama siena, likusias kliūtis.
4
97 straipsnis
Taikymo sritis
Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su šio susitarimo 86 straipsnio 17–21 dalyse nustatytų kategorijų fizinių asmenų, teikiančių paslaugas, atvykimu ir laikinu buvimu ( 24 ) jų teritorijoje.
98 straipsnis
Pagrindinis personalas
99 straipsnis
Absolventai stažuotojai
ES Šalies juridiniam asmeniui arba Ukrainos juridiniam asmeniui suteikiama teisė įdarbinti arba leisti jo patronuojamosioms įmonėms, filialams ir atstovybėms, įsteigtoms atitinkamai Ukrainos arba ES Šalies teritorijoje, pagal galiojančius priimančiosios įsisteigimo šalies teisės aktus įdarbinti absolventus stažuotojus, kurie yra atitinkamai Europos Sąjungos valstybių narių arba Ukrainos piliečiai, jeigu juos išimtinai įdarbina juridiniai asmenys, patronuojamosios įmonės, filialai ir atstovybės. Tokiems absolventams stažuotojams leidimas atvykti ir laikinai būti suteikiamas ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.
100 straipsnis
Verslo paslaugų pardavėjai
Abi Šalys verslo paslaugų pardavėjams leidžia atvykti ir laikinai būti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.
101 straipsnis
Sutartinių paslaugų teikėjai
Kiekviena Šalis leidžia, jeigu laikomasi šio straipsnio 3 dalyje ir šio susitarimo XVI-C bei XVI-F prieduose dėl išlygų dėl sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų nustatytų sąlygų, kad sutartinių paslaugų teikėjai teiktų paslaugas jų teritorijoje šiuose sektoriuose:
teisinės paslaugos
apskaitos ir buhalterijos paslaugos
mokesčių konsultacijų paslaugos
architektūros paslaugos, miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos
inžinerijos paslaugos, kompleksinės inžinerijos paslaugos
kompiuterių ir susijusios paslaugos
mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros paslaugos
reklama
valdymo konsultacijų paslaugos
su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos
techninio tikrinimo ir analizės paslaugos
susijusios mokslinių ir techninių konsultacijų paslaugos
įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugos, teikiamos pagal sutartį po pardavimo arba nuomos
vertimo raštu paslaugos
teritorijos žvalgymo darbai
aplinkosaugos paslaugos
kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugos
pramogų paslaugos
Šalių prisiimtiems įsipareigojimams taikomos šios sąlygos:
fiziniai asmenys turi teikti paslaugas kaip juridinio asmens, turinčio ne ilgesnės nei dvylikos mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį, laikini darbuotojai;
į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys turėtų teikti tokias paslaugas kaip juridinio asmens, teikiančio paslaugas bent vienus metus iki prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo, darbuotojai. Be to, fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi turėti bent trejų metų profesinę patirtį ( 25 ) su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;
į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys:
turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią jų atitinkamo lygio žinias ( 26 ), ir
turi turėti profesinę kvalifikaciją, kuomet ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, teisės aktus ar teisinius reikalavimus;
fizinis asmuo neturi gauti kito atlyginimo už kitos Šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, išskyrus fizinį asmenį įdarbinusio juridinio asmens mokamą atlyginimą;
fiziniai asmenys negali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ilgiau nei iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – dvidešimt penkias savaites) per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis;
pagal šio straipsnio nuostatas leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama;
asmenų, kuriems taikoma paslaugų teikimo sutartis, skaičius neturi viršyti skaičiaus, reikalingo sutarčiai įvykdyti, kaip reikalaujama pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, teisės aktus ar kitus teisinius reikalavimus;
kiti diskriminaciniai ribojimai, įskaitant fizinių asmenų skaičiaus ribojimą, taikant reikalavimą atlikti ekonominių poreikių analizę, nurodyti šio susitarimo XVI-C ir XVI-F prieduose dėl išlygų dėl sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų.
102 straipsnis
Nepriklausomi specialistai
Kiekviena Šalis leidžia, jeigu laikomasi šio straipsnio 3 dalyje ir šio susitarimo XVI-C ir XVI-F prieduose dėl išlygų dėl sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų nustatytų sąlygų, kad kitos Šalies nepriklausomi specialistai teiktų paslaugas jų teritorijoje šiuose sektoriuose:
teisinės paslaugos
architektūros paslaugos, miestų planavimo ir kraštovaizdžio architektūros paslaugos
inžinerijos paslaugos ir kompleksinės inžinerijos paslaugos
kompiuterių ir susijusios paslaugos
valdymo konsultacijų paslaugos ir su valdymo konsultacijomis susijusios paslaugos
vertimo raštu paslaugos
Šalių prisiimtiems įsipareigojimams taikomos šios sąlygos:
fiziniai asmenys paslaugas turi teikti laikinai kaip kitoje Šalyje įsisteigę savarankiškai dirbantys asmenys, turintys ne ilgesnės nei dvylikos mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį;
į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi turėti bent šešerių metų profesinę patirtį su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;
į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys:
turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią jų atitinkamo lygio žinias ( 27 ), ir
turi turėti profesinę kvalifikaciją, kuomet ji reikalinga veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus, teisės aktus ar kitus teisinius reikalavimus;
fiziniai asmenys negali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ilgiau nei iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – dvidešimt penkias savaites) per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį arba ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis;
pagal šio straipsnio nuostatas leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje; teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama;
kiti diskriminaciniai ribojimai, įskaitant fizinių asmenų skaičiaus ribojimą, taikant reikalavimą atlikti ekonominių poreikių analizę, nurodyti šio susitarimo XVI-C ir XVI-F prieduose dėl išlygų dėl sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų.
5
1
103 straipsnis
Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
Toliau nurodytos taisyklės taikomos Šalių priemonėms, susijusioms su išduodamomis licencijomis, turinčiomis poveikį:
paslaugoms, kurias teikiant kertama siena;
šio susitarimo 86 straipsnyje nustatytų fizinių ir juridinių asmenų įsisteigimui jų teritorijoje; arba
šio susitarimo 86 straipsnio 17–21 dalyse nustatytų kategorijų fizinių asmenų laikinam buvimui jų teritorijoje.
Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
licencijos išdavimas – procesas, per kurį paslaugos teikėjas arba investuotojas turi imtis veiksmų, kad kompetentinga institucija priimtų sprendimą dėl leidimo teikti paslaugą, įskaitant įmonės steigimą, arba dėl leidimo verstis kita nei paslaugų teikimas ūkine veikla, įskaitant sprendimą tokį leidimą pakeisti arba pratęsti; |
b) |
kompetentinga institucija – centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir institucija arba nevyriausybinė organizacija, turinti centrinės, regioninės arba vietos valdžios arba jos institucijų suteiktus įgaliojimus, priimanti sprendimą dėl licencijos išdavimo; |
c) |
licencijos išdavimo procedūros – siekiant gauti licenciją atliekamos procedūros. |
104 straipsnis
Licencijų išdavimo sąlygos
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai turi būti:
proporcingi teisėtiems viešosios politikos tikslams;
aiškūs ir nedviprasmiški;
objektyvūs;
iš anksto nustatyti;
iš anksto viešai skelbiami;
skaidrūs ir prieinami susipažinti.
105 straipsnis
Licencijų išdavimo procedūros
2
106 straipsnis
Tarpusavio pripažinimas
107 straipsnis
Skaidrumas ir konfidencialios informacijos atskleidimas
3
108 straipsnis
Susitarimas dėl kompiuterių paslaugų
Bazinės paslaugos – visos paslaugos, susijusios su:
konsultavimu dėl kompiuterių ar kompiuterių sistemų, kompiuterių ar kompiuterių sistemų strategija, analize, planavimu, specifikacija, projektavimu, kūrimu, diegimu, taikymu, integravimu, testavimu, derinimu, atnaujinimu, pagalba, technine pagalba arba valdymu; arba
kompiuterių programomis, apibrėžiamomis kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir perduoti informaciją (iš kompiuterių ir į juos), rinkinys, taip pat konsultavimas dėl kompiuterių programų, kompiuterių programų strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pritaikymas, techninė priežiūra, pagalba, techninė pagalba, valdymas arba naudojimas; arba
duomenų tvarkymu, duomenų saugojimu, duomenų prieglobos arba duomenų bazių paslaugomis; arba
biuro technikos ir įrangos, įskaitant kompiuterius, techninės priežiūros ir remonto paslaugomis; arba
klientų darbuotojų mokymo paslaugomis, susijusiomis su kompiuterių programomis, kompiuteriais arba kompiuterių sistemomis, niekur kitur nepriskirtomis.
4
109 straipsnis
Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
Šio skyriaus šiame poskirsnyje ir 2, 3 ir 4 skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
licencija – reguliavimo institucijos individualiam teikėjui išduotas leidimas, kurį būtina turėti prieš pradedant teikti tam tikrą paslaugą; |
b) |
universalioji paslauga – visoje Šalies teritorijoje visiems naudotojams priimtina kaina nuolat teikiama nustatytos kokybės pašto paslauga. |
110 straipsnis
Antikonkurencinių veiksmų pašto ir pasiuntinių sektoriuje prevencija
Nustatomos arba toliau taikomos tinkamos priemonės, kuriomis siekiama teikėjams, kurie, naudodamiesi savo padėtimi rinkoje, atskirai arba kartu gali daryti materialinį poveikį dalyvavimo atitinkamoje pašto ir pasiuntinių paslaugų rinkoje sąlygoms (susijusioms su kainomis ir pasiūla), užkirsti kelią pradėti ar tęsti antikonkurencinius veiksmus.
111 straipsnis
Universaliosios paslaugos
Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokius universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ji nori toliau vykdyti. Tokie įsipareigojimai patys savaime nelaikomi antikonkurenciniais veiksmais, jeigu jie vykdomi skaidriai, nediskriminuojant ir nedarant poveikio konkurencijai, ir jais tų universaliųjų paslaugų teikimas neapsunkinamas labiau, nei būtina pagal Šalies nustatytus reikalavimus.
112 straipsnis
Licencijos
Kai taikomas licencijos reikalavimas, viešai skelbiama ši informacija:
visi licencijų išdavimo kriterijai ir laikotarpis, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl paraiškos išduoti licenciją; ir
licencijų išdavimo sąlygos.
113 straipsnis
Reguliavimo institucijos nepriklausomumas
Reguliavimo institucija turi būti teisiškai atskirta ir nepriklausoma nuo pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų. Reguliavimo institucijos sprendimai ir taikomos procedūros turi būti nešališkos visų rinkos dalyvių atžvilgiu.
114 straipsnis
Reglamentavimo derinimas
5
115 straipsnis
Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
Šiame poskirsnyje ir šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:
elektroninių ryšių paslaugos – paprastai už atlygį teikiamos visos paslaugos, kurias sudaro elektromagnetinių signalų perdavimas ir priėmimas, išskyrus transliavimo paslaugas, ir kurios neapima ūkinės veiklos, susijusios su informacijos turinio perdavimu telekomunikacijų tinklais. Transliavimas apibrėžiamas kaip nepertraukiama perdavimo grandinė, reikalinga televizijos ar radijo programos signalų viešai sklaidai, tačiau neapima atitinkamų sąsajų tarp operatorių;
viešasis ryšių tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kuris visiškai ar daugiausia naudojamas viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti;
elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kitos priemonės, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas, tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti, tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti, ir kabelinės televizijos tinklus, nepaisant perduodamos informacijos pobūdžio;
elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimo institucija – įstaiga arba įstaigos, kuriai (-ioms) pavesta reguliuoti šiame skyriuje minimus elektroninius ryšius;
paslaugos teikėjas laikomas turinčiu didelę įtaką, jei jis vienas ar kartu su kitais paslaugų teikėjais užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir, galiausiai, vartotojų;
sujungimas – fizinis ir (arba) loginis viešųjų ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kito paslaugų teikėjo, sujungimas, kad vieno paslaugų teikėjo elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (arba) ryšiu su kito paslaugų teikėjo paslaugų gavėjais arba kito paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis. Paslaugas gali teikti tos pačios dalyvaujančios šalys ar kitos šalys, turinčios prieigą prie tinklo. Tinklų sujungimas yra viešojo tinklo operatorių užtikrinama speciali prieigos rūšis;
universalioji paslauga – nustatytos kokybės paslaugų, kurios, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti paslaugų gavėjams, rinkinys; paslaugos aprėptį ir teikimo tvarką nustato kiekviena Šalis;
prieiga – laikantis nustatytų sąlygų, išimtiniu ar neišimtiniu pagrindu kitam paslaugų teikėjui teikiamos priemonės ir (arba) paslaugos elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Prieiga, inter alia, apima: prieigą prie tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybes fiksuotuoju ar judriuoju būdu prijungti įrangą (ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine linija); prieigą prie fizinės infrastruktūros, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir antenų stiebus; prieigą prie atitinkamų programinių sistemų, įskaitant veiklos palaikymo sistemas; prieigą prie numerių keitimo ar funkciškai lygiaverčių sistemų; prieigą prie fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, ypač tarptinklinio ryšio tikslui; prieigą prie skaitmeninės televizijos paslaugų sąlyginės prieigos sistemų; prieigą prie virtualiojo tinklo paslaugų;
galutinis paslaugų gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšių paslaugų;
vietinė linija – fizinė linija, jungianti abonento valdoje esantį tinklo galinį tašką su viešojo fiksuoto ryšio tinklo pagrindiniu skirstomuoju stovu ar lygiavertėmis priemonėmis.
116 straipsnis
Reguliavimo institucija
117 straipsnis
Leidimas teikti elektroninių ryšių paslaugas
Kai taikomas licencijos reikalavimas, Šalys užtikrina, kad:
būtų viešai skelbiami visi licencijos išdavimo kriterijai ir pagrįstos trukmės laikotarpis, per kurį priimamas sprendimas dėl paraiškos išduoti licenciją;
motyvai, dėl kurių licencija neišduodama, pareiškėjo prašymu būtų pranešami raštu;
jei išduoti licenciją atsisakyta nepagrįstai, pareiškėjas galėtų kreiptis į apeliacinę įstaigą;
Šalių reikalaujami licencijos išdavimo mokesčiai ( 30 ) neviršytų administracinių sąnaudų, paprastai patiriamų dėl taikomų licencijų tvarkymo, kontrolės ir vykdymo. Licencijų išdavimo mokesčiams už radijo spektro ir numeracijos išteklių naudojimą šios dalies reikalavimai netaikomi.
118 straipsnis
Prieiga ir sujungimas
Šalys užtikrina, kad pagal šio susitarimo 116 straipsnį nustačius, kad atitinkamai rinkai, įskaitant šio susitarimo prieduose nurodytas rinkas, nebūdinga veiksminga konkurencija, reguliavimo institucija paslaugos teikėjui, kuris laikomas turinčiu didelę įtaką rinkoje, galėtų nustatyti vieną arba daugiau su tinklų sujungimu arba prieiga prie jų susijusių prievolių:
nediskriminavimo prievolę, kuria užtikrinama, kad operatorius kitiems paslaugų teikėjams, teikiantiems lygiavertes paslaugas, vienodomis aplinkybėmis taikytų vienodas sąlygas, ir kitiems paslaugų teikėjams tokiomis pačiomis sąlygomis teiktų tokios pačios kokybės paslaugas bei informaciją, kokią jis nustato savo paslaugoms ar savo patronuojamųjų įmonių ar partnerių paslaugoms;
kad būtų laikomasi reikalavimo nediskriminuoti arba kad prireikus būtų užkirstas kelias nesąžiningam kryžminiam subsidijavimui, vertikaliai integruotos bendrovės turi užtikrinti didmeninių kainų ir vidinių sandorių kainodaros skaidrumą. Reguliavimo institucija gali nurodyti, kokį formatą ir kokius apskaitos metodus taikyti;
prievoles, kad būtų tenkinami pagrįsti prašymai dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių bei jų naudojimo, įskaitant atsietąją prieigą prie vietinės linijos, inter alia, tokiais atvejais, kai reguliavimo institucija mano, kad toks atmestas prašymas ar taikomos panašų poveikį turinčios nepagrįstos sąlygos trukdytų atsirasti darniai konkurencingai mažmeninei rinkai arba pažeistų galutinio paslaugų gavėjo interesus;
prievolę didmeniniu pagrindu trečiosioms šalims teikti perpardavimui skirtas paslaugas; suteikti atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų pagrindinių technologijų, kurios yra būtinos paslaugų sąveikumui ar virtualaus tinklo paslaugoms; leisti naudotis bendra vieta ar kitaip bendrai naudotis priemonėmis, įskaitant kabelių kanalus, pastatus ar antenų stiebus; teikti nustatytas paslaugas, būtinas ryšiui tarp galutinių paslaugų naudotojų užtikrinti, įskaitant įrenginius intelektinių tinklų paslaugoms; teikti prieigą prie pagalbinių operacinių sistemų ar panašių programinės įrangos sistemų, kurios būtinos sąžiningai paslaugų konkurencijai užtikrinti; sujungti tinklus ar tinklų priemones.
Reguliavimo institucijos c ir d dalyse nurodytoms prievolėms gali nustatyti sąlygų, įskaitant sąžiningumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo kriterijus;
prievoles, susijusias su sąnaudų padengimu ir kainų kontrole, įskaitant prievoles, kad kainos būtų pagrįstos sąnaudomis, ir prievoles dėl sąnaudų apskaitos sistemų, susijusių su konkrečios rūšies sujungimu ir (arba) prieiga, ir kai rinkos analizė rodo, kad veiksmingos konkurencijos nebuvimas reiškia, jog atitinkamas operatorius gali išlaikyti pernelyg aukštas kainas ar taikyti kainų spaudimą, taip darydamas žalą galutiniams paslaugų gavėjams.
Reguliavimo institucijos atsižvelgia į operatoriaus investicijas ir leidžia jam uždirbti pagrįsto dydžio pelną, atsižvelgiant į susijusią investicijų riziką;
prievolę skelbti reguliavimo institucijos paslaugų teikėjui nustatytus konkrečius įsipareigojimus, nurodant konkrečią produkto ir (arba) paslaugos ir geografinę rinkas. Atnaujinta informacija, jei ji nėra konfidenciali ir ja neatskleidžiamos verslo paslaptys, skelbiama viešai taip, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų lengvai su tokia informacija susipažinti;
skaidrumo prievolę, kuria reikalaujama, kad operatoriai viešai skelbtų tam tikrą informaciją, visų pirma tais atvejais, kai operatorius turi nediskriminavimo prievolę; reguliavimo institucija gali reikalauti, kad operatorius viešai paskelbtų standartinį pasiūlymą, kurio dalys būtų tinkamai atsietos, kad paslaugų teikėjai neturėtų mokėti už priemones, kurios nėra būtinos prašomai paslaugai teikti; į tokį standartinį pasiūlymą taip pat įtraukiamas susijusių siūlymų, pagal rinkos poreikius išskaidytų į atskirus elementus, aprašymas ir susijusios sąlygos, įskaitant kainas.
119 straipsnis
Riboti ištekliai
120 straipsnis
Universaliosios paslaugos
Šalys užtikrina, kad:
paslaugų naudotojai galėtų susipažinti su visų abonentų katalogais ( 31 ), spausdintiniais arba elektroniniais, arba abiejų formatų, ir jie reguliariai, bent kartą per metus, būtų atnaujinami;
a punkte nurodytas paslaugas teikiančios organizacijos kitų organizacijų joms pateiktai informacijai taikytų nediskriminavimo principą.
121 straipsnis
Elektroninių ryšių paslaugos, kurias teikiant kertama siena
Šalys nenustato arba toliau netaiko jokių priemonių, kuriomis ribojamos elektroninių ryšių paslaugos, kurias teikiant kertama siena.
122 straipsnis
Informacijos konfidencialumas
Kiekviena Šalis užtikrina elektroninių ryšių ir susijusių srauto duomenų, perduodamų viešaisiais elektroninių ryšių tinklais ir teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, konfidencialumą neribodamos prekybos paslaugomis.
123 straipsnis
Paslaugų teikėjų ginčai
124 straipsnis
Reglamentavimo derinimas
6
125 straipsnis
Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
Šio skyriaus šiame poskirsnyje ir 2, 3 ir 4 skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
finansinė paslauga – bet kokia finansinio pobūdžio paslauga, kurią siūlo Šalies finansinės paslaugos teikėjas. Finansinės paslaugos apima šių rūšių veiklą:
i)
draudimas ir su draudimu susijusios paslaugos
1.
tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą):
a)
gyvybės;
b)
ne gyvybės;
2.
perdraudimas ir antrinis rizikos perdavimas (retrocesija);
3.
draudimo tarpininkavimas, kaip antai tarpininkavimas ir atstovavimas; ir
4.
su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos.
ii)
bankininkystės ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą):
1.
indėlių ir kitų grąžintinų sumų priėmimas iš klientų;
2.
visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą;
3.
finansinė nuoma;
4.
visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito, mokėjimo ir debeto korteles, kelionės čekius ir banko vekselius;
5.
garantijos ir įsipareigojimai;
6.
prekyba savo arba klientų vardu biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitur šiomis priemonėmis:
a)
pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais ir kt.);
b)
užsienio valiuta;
c)
išvestinėmis priemonėmis, įskaitant ateities ir pasirinkimo sandorius, bet ne vien jais;
d)
valiutos kurso ir palūkanų normų priemonėmis, įskaitant tokius produktus kaip pasikeitimo sandoriai, išankstiniai susitarimai dėl palūkanų normų;
e)
perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais;
f)
kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, įskaitant luitinį auksą;
7.
dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, įskaitant emisijos organizavimą ir platinimą (viešojo arba neviešojo platinimo būdu) su įsipareigojimu išpirkti neišplatintus vertybinius popierius arba be tokio įsipareigojimo, taip pat su tokiomis emisijomis susijusių paslaugų teikimas;
8.
tarpininkavimas pinigų rinkoje;
9.
turto valdymas, kaip antai grynųjų pinigų arba vertybinių popierių valdymas, visos kolektyvinių investicijų valdymo formos, pensijų fondų valdymas, turto apsaugos, depozitoriumo ir patikos paslaugos;
10.
atsiskaitymas už finansinį turtą ir tarpuskaita, įskaitant vertybinius popierius, išvestines priemones bei kitas perleidžiamąsias priemones;
11.
finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusi programinė įranga;
12.
konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos papildomos finansinės paslaugos, susijusios su veikla, išvardyta 1–11 punktuose, įskaitant informaciją apie kreditus ir jų analizę, investicijų ir investicinių portfelių tyrimus bei konsultacijas dėl jų, konsultacijas dėl įsigijimo ir įmonių pertvarkymo bei strategijos; |
b) |
finansinės paslaugos teikėjas – bet koks Šalies fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas. Terminas „finansinių paslaugų teikėjas“ viešojo subjekto neapima; |
c) |
viešasis subjektas – tai:
1.
Šalies vyriausybė, centrinis bankas arba pinigų politiką vykdanti institucija arba Šaliai nuosavybės teise priklausanti arba jos kontroliuojama institucija, kuri daugiausia vykdo vyriausybės pavestas funkcijas arba savo veikla siekia vyriausybės nustatytų tikslų, neįskaitant institucijų, kurios daugiausia teikia finansines paslaugas komercinėmis sąlygomis; arba
2.
privatus subjektas tuo atveju, kai jis atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos funkcijas; |
d) |
nauja finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant paslaugas, susijusias su esamais ir naujais produktais, arba produktų, kurie yra tiekiami kitos Šalies teritorijoje, o ne finansinių paslaugų teikėjo Šalies teritorijoje, pristatymo būdu. |
126 straipsnis
Rizikos ribojimo išlyga
Kiekviena Šalis gali nustatyti arba toliau taikyti priemones rizikos ribojimo sumetimais, įskaitant:
investuotojų, indėlininkų, draudėjų arba finansinių paslaugų teikėją patikėtiniu paskyrusių asmenų apsaugą;
kurios nors Šalies finansų sistemos vientisumo ir stabilumo užtikrinimą.
127 straipsnis
Veiksmingas ir skaidrus reglamentavimas
Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad visiems suinteresuotiesiems asmenims kuo anksčiau būtų pristatyta bet kokia visuotinai taikoma priemonė, kurią Šalis siūlo priimti, kad šie asmenys galėtų pateikti pastabų dėl tos priemonės. Tokia priemonė:
oficialiai paskelbiama; arba
pranešama kita rašytine arba elektronine forma.
Pareiškėjo prašymu atitinkama Šalis pareiškėjui praneša jo paraiškos statusą. Jei atitinkamai Šaliai reikia gauti papildomos informacijos iš pareiškėjo, ji nedelsdama jį apie tai informuoja.
Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad būtų užtikrinta, jog jos teritorijoje būtų įgyvendinti ir taikomi tarptautiniu mastu priimti finansinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo bei priežiūros ir kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu standartai. Tokie tarptautiniu mastu priimti standartai, inter alia, yra Bazelio komiteto „Pagrindinis veiksmingos bankų priežiūros principas“, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos „Pagrindiniai draudimo principai“, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos „Vertybinių popierių reglamentavimo tikslai ir principai“, EBPO susitarimas dėl keitimosi mokesčių srities informacija, Didžiojo dvidešimtuko (G20) „Pranešimas dėl skaidrumo ir dalijimosi informacija mokesčių tikslais“ ir Finansinių veiksmų darbo grupės „Keturiasdešimt rekomendacijų dėl pinigų plovimo“ ir „Devynios specialios rekomendacijos dėl terorizmo finansavimo“.
Šalys taip pat atsižvelgia į Didžiojo septyneto (G7) valstybių finansų ministrų paskelbtus „Dešimt pagrindinių informacijos mainų principų“ ir imasi visų priemonių, kad pabandytų juos taikyti savo dvišaliams ryšiams.
128 straipsnis
Naujos finansinės paslaugos
Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui, įsisteigusiam tos Šalies teritorijoje, teikti bet kokio pobūdžio naują finansinę paslaugą, kurią ta Šalis leistų teikti savo finansinių paslaugų teikėjams panašiomis aplinkybėmis, vadovaudamasi nacionaline teise. Šalis gali nustatyti juridinę paslaugos teikimo formą ir reikalauti leidimo teikti tą finansinę paslaugą. Jei taikomas tokio leidimo reikalavimas, sprendimas priimamas per pagrįstos trukmės laikotarpį ir leidimas gali būti neišduodamas tik dėl šio susitarimo 126 straipsnyje nurodytų motyvų.
129 straipsnis
Duomenų tvarkymas
130 straipsnis
Specialios išimtys
131 straipsnis
Savireguliavimo organizacijos
Tais atvejais, kai Šalis reikalauja, kad kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, norėdami teikti finansines paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Šalies finansinių paslaugų teikėjai, būtų savireguliavimo organizacijų, vertybinių popierių ar ateities sandorių biržos ar rinkos, tarpuskaitos agentūros ar bet kurios kitos organizacijos ar asociacijos nariais ar dalyvautų joje (-ose), arba kai Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia tokioms institucijoms privilegijų ar pranašumų teikiant finansines paslaugas, Šalis užtikrina, kad būtų laikomasi šio susitarimo 88 ir 94 straipsniuose nurodytų prievolių.
132 straipsnis
Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos
Pagal nacionalinį režimą atitinkančias sąlygas kiekviena Šalis leidžia jos teritorijoje įsisteigusiems kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjams naudotis viešųjų subjektų eksploatuojamomis mokėjimo ir tarpuskaitos sistemomis ir oficialiomis finansavimo bei refinansavimo priemonėmis, prieinamomis vykdant įprastinę veiklą. Šiuo straipsniu nesuteikiama teisė naudotis Šalies teikiamomis paskutinio skolinimosi šaltinio priemonėmis.
133 straipsnis
Reglamentavimo derinimas
7
134 straipsnis
Taikymo sritis
Šiame poskirsnyje išdėstomi jūrų transporto paslaugų liberalizavimo pagal šio skyriaus 2, 3 ir 4 skirsnius principai.
135 straipsnis
Tarptautinis jūrų transportas
Šiame šio skyriaus poskirsnyje ir 2, 3 ir 4 skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys:
tarptautinis jūrų transportas – „nuo durų iki durų“ ir daugiarūšio transporto operacijos, t. y. prekių vežimas daugiau kaip vienos rūšies transportu, įskaitant vežimo jūra etapą, su vienu bendru transporto dokumentu ir šiuo tikslu tiesiogiai su kitų rūšių transporto paslaugų teikėjais sudaromos sutartys;
jūrų krovinių tvarkymo paslaugos – krovos bendrovių veikla, įskaitant terminalų operatorių veiklą, bet neįskaitant dokų darbuotojų, kai jų darbas organizuojamas nepriklausomai nuo krovimo ar terminalų operatorių bendrovių, tiesioginės veiklos. Šiai kategorijai priskiriami toliau išvardytos veiklos organizavimas ir priežiūra:
krovinio pakrovimo į laivą arba iškrovimo iš jo;
krovinio pritvirtinimo arba atlaisvinimo;
krovinių priėmimo ir (arba) pristatymo ir saugojimo prieš vežimą arba po iškrovimo;
muitinio įforminimo paslaugos (arba muitinės tarpininkų paslaugos) apima kitos Šalies vardu atliekamus muitinės formalumus, susijusius su krovinių importu, eksportu arba krovinių gabenimu, nesvarbu, ar tokia paslauga yra pagrindinė, ar įprastinė papildoma paslaugos teikėjo veikla;
konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos – konteinerių laikymas uostų teritorijose arba sausumoje pildymo arba tuštinimo, remonto ir pateikimo išsiųsti tikslais;
jūrų transporto tarpininko paslaugos – agento veikla atitinkamoje geografinėje teritorijoje, susijusi su atstovavimu vienos laivybos linijos arba laivybos bendrovės ar kelių laivybos linijų arba laivybos bendrovių verslo interesams toliau nurodytais tikslais:
jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodaros ir pardavimo nuo kainos nustatymo iki sąskaitos faktūros išrašymo, važtaraščių išdavimo bendrovių vardu, būtinų susijusių paslaugų pirkimo ir perpardavimo, dokumentų rengimo ir verslo informacijos teikimo;
laivo įplaukimo į uostą arba prireikus krovinių perėmimo organizavimo bendrovių vardu;
krovinių siuntimo paslaugos – su krovinio siuntėjo vardu atliekamu krovinio siuntimo organizavimu ir stebėjimu susijusi veikla, transporto ir susijusių paslaugų pirkimas, dokumentų rengimas ir verslo informacijos teikimas;
pervežimo paslaugos – tarptautinių krovinių, visų pirma krovinių konteinerių, pirminis ir tolesnis gabenimas tarp Šalies uostų.
Taikydamos šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus principus, Šalys, įsigaliojus šiam susitarimui:
nenustato krovinių dalijimosi tvarkos būsimuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl jūrų transporto paslaugų, įskaitant prekybą sausais ir skystais piltiniais kroviniais bei linijinę prekybą, ir nebetaiko tokios krovinių dalijimosi tvarkos tuo atveju, jei ji yra nustatyta ankstesniuose susitarimuose; ir
panaikina bet kokias administracines, technines ar kitokio pobūdžio priemones, kuriomis galėtų būti netiesiogiai ribojamas arba diskriminuojamas kitos Šalies piliečių arba bendrovių tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimas, arba nuo tokių priemonių susilaiko.
Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikėjams jos teritorijoje leidžia įsteigti įmonę įsisteigimo ir veiklos sąlygomis, kurios yra ne mažiau palankios negu sąlygos, kurias taiko savo arba bet kurios trečiosios šalies paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į tai, kurios sąlygos yra palankesnės. Vadovaudamosi šio skyriaus 2 skirsnio nuostatomis, tokioms įmonėms kiekviena Šalis pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus leidžia kitos Šalies paslaugų teikėjams verstis tokia, bet ne vien, ūkine veikla:
jūrų transporto ir susijusių paslaugų reklama, rinkodara ir pardavimas, palaikant tiesioginį ryšį su klientais nuo kainos nustatymo iki sąskaitų faktūrų išrašymo, savo pačių arba kitų tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikėjų reikmėms ar vardu;
verslo informacijos teikimas bet kokiais būdais, įskaitant kompiuterizuotas informacines sistemas ir elektroninius duomenų mainus (laikantis nediskriminacinių apribojimų telekomunikacijų srityje);
transporto dokumentų, muitinės dokumentų ar kitų su gabenamų prekių kilme ir pobūdžiu susijusių dokumentų rengimas;
savo arba kitų tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikėjų reikmėms arba vardu organizuojamas laivų sustojimas uoste arba siųsti skirtų krovinių priėmimas;
visų rūšių verslo susitarimų sudarymas su vietos lygmeniu įsteigta laivybos agentūra, įskaitant dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale susitarimus ir vietinių darbuotojų arba iš užsienio pagal atitinkamas šio susitarimo nuostatas samdomų darbuotojų paskyrimą;
bet kokių rūšių transporto, įskaitant vidaus vandens kelių, sausumos kelių ir geležinkelių, ir visų rūšių transporto pagalbinių paslaugų, kurios yra reikalingos integruotoms transporto paslaugoms teikti, pirkimą ir naudojimąsi jomis savo pačių ar klientų reikmėms arba jų vardu (ir jų perpardavimą savo klientams);
ūkinei veiklai vykdyti reikalingos įrangos nuosavybės turėjimas.
136 straipsnis
Kelių, geležinkelių ir vidaus vandens kelių transportas
137 straipsnis
Oro transportas
138 straipsnis
Reglamentavimo derinimas
Ukraina pritaiko savo teisės aktus, įskaitant administracines, technines ir kitas taisykles, prie galiojančių tarptautinio jūrų transporto srities ES Šalies teisės aktų taip, kad būtų siekiama liberalizavimo tikslų, būtų užtikrintas abipusis patekimas į Šalių rinkas ir keleivių bei prekių judėjimas. Teisės aktai pradedami derinti šio susitarimo pasirašymo dieną ir derinimas palaipsniui plečiamas visose šio susitarimo XVII priede nurodytose ES acquis srityse.
6
139 straipsnis
Tikslas ir principai
140 straipsnis
Elektroninės prekybos reglamentavimo aspektai
Šalys palaiko dialogą su elektronine prekyba susijusiais reglamentavimo klausimais, kad, inter alia, būtų sprendžiami šie klausimai:
viešai išduotų elektroninių parašų sertifikatų pripažinimas ir sertifikavimo paslaugų, kurias teikiant kertama siena, lengvinimas;
tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybė informacijos perdavimo arba saugojimo atžvilgiu;
neužsakytų elektroninių komercinių pranešimų traktavimas;
elektroninės prekybos naudotojų apsauga;
kiti klausimai, susiję su elektroninės prekybos vystymu.
7
141 straipsnis
Bendrosios išimtys
Atsižvelgiant į reikalavimą, kad tokių priemonių taikymas neturi sudaryti ginčytinos ar nepateisinamos šalių, kuriose vyrauja panašios sąlygos, diskriminacijos arba paslėptų įsisteigimo arba paslaugų, kurias teikiant kertama siena, teikimo apribojimų, nė viena skyriaus nuostata nėra aiškinama kaip draudžianti kuriai nors šaliai patvirtinti ar vykdyti priemones, kurios:
būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti arba viešajai tvarkai palaikyti;
būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;
susijusios su senkančių gamtos išteklių išsaugojimu, jei tokios priemonės yra taikomos kartu su apribojimais šalies investuotojams ar paslaugų teikimo ar vartojimo šalyje apribojimais;
būtinos meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės nacionalinėms vertybėms apsaugoti;
būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio skyriaus nuostatoms neprieštaraujančių įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant nuostatas, susijusias su:
apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba su sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;
asmenų privatumo apsauga tvarkant ir skleidžiant asmens duomenis ir su asmens įrašų ir sąskaitų slaptumo apsauga;
sauga;
neatitinka šio susitarimo 88 straipsnio 1 dalies ir 94 straipsnio, jei taikant skirtingą režimą siekiama užtikrinti, kad būtų veiksmingai ar nešališkai nustatomi tiesioginiai mokesčiai kitos Šalies ūkinei veiklai, investuotojams ar paslaugų teikėjams arba kad tokie mokesčiai būtų surinkti ( 33 ).
142 straipsnis
Mokestinės priemonės
Pagal šio skyriaus nuostatas suteikiamas didžiausio palankumo statusas netaikomas apmokestinimo tvarkai, kurią Šalys taiko arba taikys ateityje, remdamosi Šalių dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimais.
143 straipsnis
Saugumo išimtys
Nė viena šio Susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip:
reikalavimas Šaliai pateikti informaciją, kurios atskleidimas, kaip ji mano, prieštarauja jos esminiams saugumo interesams; arba
kliūtis bet kuriai Šaliai imtis, kaip ji mano, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtų veiksmų, kurie:
susiję su ginklų, šaudmenų ar karo technikos gamyba arba prekyba;
susiję su ūkine veikla, vykdoma siekiant tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpinti karinius objektus;
susiję su daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos; arba
kurių imamasi karo metu ar susidarius kitai ekstremaliai tarptautinių santykių padėčiai; arba
kliūtis bet kuriai Šaliai imtis bet kokių veiksmų, reikalingų įvykdyti prievoles, kurias ji prisiėmė siekdama išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą.
7
SKYRIUS
Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas
144 straipsnis
Einamieji mokėjimai
Šalys įsipareigoja netaikyti jokių apribojimų ir leisti vykdyti mokėjimų balanso einamosios sąskaitos Šalių tarpusavio mokėjimus ir pervedimus laisvai konvertuojama valiuta, remdamosi Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties straipsnių VIII straipsnio nuostatomis.
145 straipsnis
Kapitalo judėjimas
Dėl kitų sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita, po šio susitarimo įsigaliojimo ir nedarant poveikio kitoms šio susitarimo nuostatoms Šalys užtikrina:
laisvą kapitalo, susijusio su komerciniams sandoriams imamais kreditais arba paslaugų teikimu, kuriame dalyvauja vienos iš Šalių rezidentas, judėjimą;
laisvą kapitalo, susijusio su kitos Šalies investuotojų portfelinėmis investicijomis ir finansinėmis paskolomis bei kreditais, judėjimą.
146 straipsnis
Apsaugos priemonės
Nedarant poveikio kitoms šio susitarimo nuostatoms, jeigu išimtinėmis aplinkybėmis mokėjimai ar kapitalo judėjimas tarp Šalių kelia arba gali kelti didelių sunkumų vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse arba Ukrainoje vykdant valiutų kurso politiką arba pinigų politiką ( 35 ), susijusios Šalys gali imtis būtinų apsaugos priemonių dėl kapitalo judėjimo tarp ES Šalies ir Ukrainos ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu tokios priemonės yra būtinos. Apsaugos priemonę nustatanti Šalis kitai Šaliai nedelsdama praneša nustačiusi apsaugos priemonę ir kuo greičiau pateikia jos panaikinimo tvarkaraštį.
147 straipsnis
Lengvinimo ir tolesnio liberalizavimo nuostatos
8
SKYRIUS
Viešieji pirkimai
148 straipsnis
Tikslai
Šalys pripažįsta, kad skaidriomis, nediskriminacinėmis, konkurencingomis ir atviromis viešojo pirkimo taisyklėmis prisidedama prie darnaus ekonomikos vystymosi, ir nustato tikslą siekti veiksmingo, abipusio ir laipsniško savo viešojo pirkimo rinkų atvėrimo.
Šiuo skyriumi numatomas abipusis patekimas į viešųjų pirkimų rinkas remiantis nacionalinio režimo principu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu sudarant viešąsias sutartis ir koncesijas tradiciniuose sektoriuose ir viešųjų paslaugų sektoriuje. Šiame skyriuje numatoma, kad Ukrainos viešųjų pirkimų teisės aktai būtų laipsniškai derinami su ES viešųjų pirkimų acquis, būtų vykdomos institucinės reformos ir kuriama veiksminga viešųjų pirkimų sistema, pagrįsta viešuosius pirkimus ES Šalyje reglamentuojančiais principais, sąlygomis ir terminų apibrėžtimis, kaip nustatyta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/17/EB).
149 straipsnis
Taikymo sritis
Viešojo pirkimo sutarties įvertinė vertė apskaičiuojama remiantis visa mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Taikydama šias ribas Ukraina vertes turi apskaičiuoti ir konvertuoti į nacionalinę valiutą, taikydama savo centrinio banko nustatytą valiutos keitimo kursą.
Šios verčių ribos reguliariai tikslinamos kas dvejus metus, pradedant pirmaisiais lyginiais metais po šio susitarimo įsigaliojimo, remiantis vidutine dienos euro verte, išreikšta specialiomis skolinimosi teisėmis, per 24 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi paskutinę rugpjūčio mėn. dieną, prieš atliekant patikslinimą, kuris įsigalioja nuo sausio 1 d. Taip patikslintos verčių ribos prireikus sumažinamos iki artimiausio tūkstančio eurų. Patikslintas ribas šio susitarimo VII antraštinėje dalyje (Institucinės, bendrosios ir baigiamosios nuostatos) nustatyta tvarka priima Prekybos komitetas.
150 straipsnis
Institucinė sistema
Vykdydama institucijų reformas, Ukraina visų pirma paskiria:
už ekonomikos politiką atsakingą centrinę vykdomąją įstaigą, kuriai pavesta užduotis užtikrinti nuoseklią politiką visose su viešaisiais pirkimais susijusiose srityse. Tokia įstaiga lengvina ir koordinuoja šio skyriaus įgyvendinimą ir vadovauja teisės aktų derinimo procesui;
nešališką ir nepriklausomą įstaigą, kuriai pavesta peržiūrėti perkančiųjų organizacijų arba subjektų sprendimus sudaryti sutartis. „Nepriklausoma“ reiškia valdžios instituciją, kuri yra atskirta nuo visų perkančiųjų organizacijų ir ekonominių operacijų vykdytojų. Turi būti nustatyta galimybė šios įstaigos priimtus sprendimus peržiūrėti teisme.
151 straipsnis
Sutarčių sudarymui taikomi pagrindiniai standartai
Skelbimas
Šalys užtikrina, kad apie visus numatomus viešuosius pirkimus būtų skelbiama tinkamose žiniasklaidos priemonėse pakankamai užtikrinant:
galimybes atverti rinką konkurencijai; ir
galimybes visiems suinteresuotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams tinkamai susipažinti su informacija apie numatomą viešąjį pirkimą prieš sudarant sutartį ir galimybes pareikšti susidomėjimą sudaryti sutartį.
Sutarčių sudarymas
Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, kai tai pateisinama dėl konkrečių sutartyje numatytų aplinkybių, konkursą laimėjusio pareiškėjo gali būti pareikalauta sutarties vykdymo vietoje sukurti tam tikrą verslo infrastruktūrą.
Perkantieji subjektai gali prašyti pasiūlymus pateikti tik kelių pareiškėjų, jeigu:
tai daroma laikantis skaidrumo ir nediskriminavimo principo, ir
atranka grindžiama tik objektyviais veiksniais, pvz., pareiškėjų patirtimi susijusiame sektoriuje, jų įmonės dydžiu ir turima infrastruktūra arba jų techniniais ir profesiniais pajėgumais.
Prašant tik kelių pareiškėjų pateikti pasiūlymus, turėtų būti atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti tinkamą konkurenciją.
Teisminė apsauga
152 straipsnis
Teisės aktų derinimo planavimas
153 straipsnis
Teisės aktų derinimas
154 straipsnis
Patekimas į rinką
155 straipsnis
Informacija
156 straipsnis
Bendradarbiavimas
9
SKYRIUS
Intelektinė nuosavybė
1
157 straipsnis
Tikslai
Šio skyriaus tikslai:
lengvinti inovacinių produktų ir kūrinių gamybą ir pardavimą Šalyse, ir
tinkamai ir veiksmingai saugoti intelektinės nuosavybės teises ir jas užtikrinti.
158 straipsnis
Prievolių pobūdis ir taikymo sritis
159 straipsnis
Technologijų perdavimas
160 straipsnis
Galiojimo pabaiga
Šalys, laikydamosi TRIPS susitarimo nuostatų, laisvai nustato nacionalinį režimą intelektinės nuosavybės teisių galiojimo pasibaigimui.
2
1
161 straipsnis
Taikoma apsauga
Šalys laikosi:
1961 m. Tarptautinės konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (toliau – Romos konvencija) 1–22 straipsnių;
1886 m. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (su paskutiniais 1979 m. pakeitimais) (toliau – Berno konvencija) 1–18 straipsnių;
1996 m. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (toliau – PINO) autorių teisių sutarties (toliau – ATS) 1–14 straipsnių; ir
1996 m. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutarties 1–23 straipsnių.
162 straipsnis
Autorių teisių galiojimo trukmė
163 straipsnis
Kinematografinių ir audiovizualinių kūrinių apsaugos trukmė
164 straipsnis
Gretutinių teisių galiojimo trukmė
165 straipsnis
Anksčiau neišleistų kūrinių apsauga
Asmuo, kuris, pasibaigus autorių teisių apsaugai, pirmą kartą teisėtai išleidžia arba teisėtai viešai paskelbia anksčiau neišleistą kūrinį, turi teisę į tokią pat apsaugą, kokią suteikia autoriui jo turtinės teisės. Šios teisės saugomos 25 metus po pirmojo teisėto išleidimo arba teisėto viešo paskelbimo.
166 straipsnis
Kritikos ir mokslo leidiniai
Šalys taip pat gali saugoti visuomenės nuosavybe tapusių kūrinių kritikos ir mokslo leidinius. Ilgiausias tokių teisių apsaugos terminas yra 30 metų po to, kai leidinys pirmą kartą teisėtai išleidžiamas.
167 straipsnis
Fotografijų apsauga
Fotografijoms, kurios yra paties autoriaus intelektinės kūrybos išraiška ir dėl to laikomos originaliomis, taikoma šio susitarimo 162 straipsnyje numatyta apsauga. Šalys gali numatyti ir kitokių fotografijų apsaugą.
168 straipsnis
Bendradarbiavimas kolektyvinio teisių administravimo klausimais
Šalys pripažįsta, kad būtina sudaryti kolektyvinio teisių administravimo asociacijų susitarimus, siekdamos užtikrinti lengvesnę abipusę prieigą prie turinio ir jo perteikimą tarp Šalių teritorijų, bei užtikrinti abipusišką honorarų, mokamų už kitos Šalies kūrinių arba saugomo turinio naudojimą, perdavimą. Šalys pripažįsta, kad būtina, jog jų kolektyvinio teisių administravimo asociacijos veiktų kuo racionaliau ir kuo skaidriau vykdytų savo užduotis.
169 straipsnis
Įrašymo teisė
170 straipsnis
Transliavimas ir viešas kūrinio paskelbimas
Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) |
transliavimas – garsų ar vaizdų ir garsų ar jų išraiškos viešas perdavimas belaidžio ryšio priemonėmis; toks perdavimas per palydovą; užkoduotų signalų perdavimas tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę atkodavimo priemonėmis arba duoda leidimą jas naudoti; |
b) |
viešas paskelbimas – bet koks atlikimo garsų ar fonogramoje užfiksuotų garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas, išskyrus transliaciją. 3 dalyje viešu skelbimu taip pat vadinamas garsų ar į fonogramą įrašytų garsų išraiškos garsinis viešinimas. |
171 straipsnis
Platinimo teisė
Šalys suteikia išimtinę teisę parduoti ar kitais būdais skelbti šios dalies a–d punktuose nurodytus darbus ar jų kopijas:
atlikėjams – savo atlikimo įrašams;
fonogramų gamintojams – savo fonogramoms;
pirmojo filmo įrašo gamintojams – savo filmų originalams ir kopijoms;
transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašams pagal šio susitarimo 169 straipsnio 3 dalį.
172 straipsnis
Apribojimai
Šalys gali numatyti šio susitarimo 169, 170 ir 171 straipsniuose nurodytų teisių apribojimus, susijusius su:
asmeniniu naudojimu;
trumpų ištraukų naudojimu pateikiant informaciją apie naujausius įvykius;
transliuojančiosios organizacijos turimomis priemonėmis daromu ir savo transliacijoms skirtu trumpalaikiu įrašymu;
naudojimu tik mokymo tikslu arba moksliniams tyrimams.
173 straipsnis
Atgaminimo teisė
Šalys nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma visą arba iš dalies atgaminti:
autoriams – savo kūrinius;
atlikėjams – savo atlikimo įrašus;
fonogramų gamintojams – savo fonogramas;
filmų pirmojo įrašo gamintojams – savo filmų originalus ir kopijas;
transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašus nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar mikrobanginėmis priemonėmis, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.
174 straipsnis
Teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus objektus padaryti viešai prieinamus
Šalys suteikia išimtinę teisę leisti arba uždrausti kūrinius padaryti viešai prieinamus laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku:
atlikėjams – savo atlikimo įrašus;
fonogramų gamintojams – savo fonogramas;
filmų pirmojo įrašo gamintojams – savo filmų originalus ir kopijas;
transliuojančiosioms organizacijoms – savo transliacijų įrašus nepriklausomai nuo to, ar tos transliacijos perduodamos laidais ar mikrobanginėmis priemonėmis, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.
175 straipsnis
Išimtys ir apribojimai
Šalys numato, kad šio susitarimo 173 straipsnyje minėtiems laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai ir kartu – būtina bei svarbi technologinio proceso dalis, kurių vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas:
tarpininkui perduoti tinklu tretiesiems asmenims; arba
teisėtai naudoti
kūrinį ar kitą objektą, ir kurie atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbūs, 173 straipsnyje nustatyta atgaminimo teisė netaikoma.
176 straipsnis
Techninės apsaugos priemonės
Šalys nustato tinkamą teisinę apsaugą, kad nebūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniais tikslais įtaisai, gaminiai ar jų sudedamosios dalys arba nebūtų teikiamos paslaugos:
kurie (-ios) yra skatinami (-os) pirkti, kurie (-ios) reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) techninių priemonių vengimo tikslais; arba
kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą siekiant išvengti veiksmingų techninių priemonių; arba
kurie (-ios) yra pirmiausia suprojektuoti, pagaminti, pritaikyti ar atliekami tam, kad leistų ar padėtų išvengti bet kokių veiksmingų techninių priemonių.
177 straipsnis
Teisių administravimo informacijos apsauga
Šalys nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo kiekvieno asmens, kuris sąmoningai be leidimo atlieka kurį nors iš šių veiksmų:
panaikina arba pakeičia kokią nors elektroninę informaciją apie teisių administravimą;
platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja, viešai skelbia arba padaro viešai prieinamus pagal šį susitarimą saugomus kūrinius ar kitus objektus, kuriuose be leidimo panaikinta arba pakeista elektroninė informacija apie teisių administravimą,
jei toks asmuo žino arba turi pagrindo žinoti, kad tai darydamas jis skatina, leidžia, lengvina ar slepia atitinkamos Šalies teisės aktuose nustatytų autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimą.
Pirma dalis taikoma tik tokiai informacijai, kuri susijusi su kūrinio ar kito 1 poskirsnyje nurodyto objekto kopija arba jų viešu skelbimu.
178 straipsnis
Teisių turėtojai ir nuomos bei panaudos teisių turinys
Šalys turėtų suteikti išimtinę teisę leisti arba uždrausti toliau nurodytų kūrinių arba kitų objektų nuomą ir panaudą:
autoriui – savo kūrinio originalams ir kopijoms;
atlikėjui – savo atlikimo įrašams;
fonogramų gamintojams – savo fonogramoms;
filmų pirmojo įrašo gamintojams – savo filmo originalams ir kopijoms.
179 straipsnis
Neatšaukiama teisė gauti teisingą atlyginimą
180 straipsnis
Kompiuterių programų apsauga
181 straipsnis
Kompiuterių programų autorystė
182 straipsnis
Su kompiuterių programomis susiję apribojimai
Vadovaujantis šio susitarimo 183 ir 184 straipsnių nuostatomis, autoriaus teisių turėtojo išimtinės teisės, kaip nustatyta 181 straipsnyje, apima teisę pačiam arba leisti kitam:
nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kompiuterių programą arba jos dalį. Jei kompiuterių programos įdiegimui, peržiūrėjimui, paleidimui, perdavimui ar saugojimui būtinas toks atgaminimas, tokiems veiksmams reikia gauti autoriaus teisių turėtojo leidimą;
versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiuterių programą bei atgaminti šių veiksmų rezultatus, nedarant poveikio asmens, kuris keičia programą, teisėms;
bet kuria forma viešai platinti ir nuomoti kompiuterių programos originalą arba jos kopijas.
183 straipsnis
Su kompiuterių programomis susijusių apribojimų išimtys
184 straipsnis
Dekompiliavimas
Autoriaus teisių turėtojo leidimas nebūtinas, kai kodo atgaminimas (atkūrimas) ir jo vertimas, kaip nustatyta 182 straipsnio a ir b punktuose, yra būtini, norint gauti informaciją apie tai, kaip užtikrinti savarankiškai sukurtos kompiuterių programos sąveikumą su kitomis programomis, jei laikomasi šių sąlygų:
jei tokius veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo arba kitas teisę naudoti programos kopiją turintis asmuo, arba jų įgaliotas tai atlikti asmuo;
sąveikumui užtikrinti būtina informacija anksčiau nebuvo laisvai prieinama šios dalies a punkte nurodytiems asmenims; ir
tokie veiksmai atliekami tik su tomis originalios programos dalimis, kurios yra būtinos sąveikumui užtikrinti.
Informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, draudžiama:
naudoti kitiems tikslams, o ne savarankiškai sukurtos kompiuterių programos sąveikumui užtikrinti;
perduoti kitiems asmenims, išskyrus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos kompiuterių programos sąveikumui užtikrinti; arba
naudoti kokiai nors savo išraiška iš esmės panašiai kompiuterių programai sukurti, pagaminti ar parduoti, arba kitam veiksmui, kuriuo nedarant poveikio autorių teisėms.
185 straipsnis
Duomenų bazių apsauga
186 straipsnis
Apsaugos objektas
187 straipsnis
Duomenų bazių autorystė
188 straipsnis
Su duomenų bazėmis susiję apribojimai
Duomenų bazės, kuriai taikoma autorių teisių apsauga, autorius turi išskirtinę teisę pats arba leisti:
laikinai arba nuolat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma atgaminti visą duomenų bazę arba jos dalį;
versti, pritaikyti, tvarkyti ir kitaip keisti duomenų bazę;
bet kokia forma viešai platinti duomenų bazes arba jų kopijas;
viešai informuoti apie duomenų bazę, ją rodyti ir demonstruoti;
bet kokiu būdu atgaminti, platinti po b punkte nurodytų veiksmų gautus rezultatus, juos viešai skelbti, rodyti ar demonstruoti.
189 straipsnis
Su duomenų bazėmis susijusių apribojimų išimtys
Šalys turi galimybę numatyti 188 straipsnyje išvardytų teisių išimtis tokiais atvejais:
jeigu neelektroninė duomenų bazė atgaminama asmeniniais tikslais;
jeigu duomenų bazė naudojama tik mokymo ir mokslinių tyrimų iliustracijoms, tiksliai nurodant informacijos šaltinį ir, jei pateisinama, nekomercinį siekiamų tikslų pobūdį;
jeigu duomenų bazė naudojama visuomenės saugumui užtikrinti arba administracinėms ir teisminėms procedūroms;
kai taikomos kitos autorių teisių išimtys, kurias paprastai leidžia kiekviena Šalis, nedarant poveikio a, b ir c punktų nuostatoms.
190 straipsnis
Teisė perparduoti
191 straipsnis
Programų transliavimas per palydovą
Kiekviena Šalis nustato autoriams išimtinę teisę leisti jų autorių teisių saugomus kūrinius viešai perduoti per palydovą.
192 straipsnis
Kabelinė retransliacija
Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje kabeliu retransliuojant kitos Šalies programas, būtų gerbiamos taikomos autorių ir gretutinės teisės ir kad tokia retransliacija būtų vykdoma remiantis individualiomis ar kolektyvinėmis sutartimis, sudarytomis tarp autorių teisių turėtojų, gretutinių teisių turėtojų ir kabelinių tinklų operatorių.
2
193 straipsnis
Registravimo procedūra
Šalys nurodo atsisakymo registruoti prekių ženklą arba įregistravimo negaliojimo pagrindus. Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, jų registracija gali būti pripažinta negaliojančia:
žymenys, negalintys sudaryti prekių ženklo;
neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai;
prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui arba kitoms prekių ar paslaugų savybėms žymėti;
prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų ar nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;
žymenys, kurie yra vien:
forma, kurią lemia pačių prekių pobūdis; arba
prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti; arba
forma, suteikianti prekėms esminę vertę;
prekių ženklai, prieštaraujantys viešajai tvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams;
prekių ženklai, kurie gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;
prekių ženklai, kurių registruoti kompetentingos institucijos nėra davusios sutikimo ir kuriuos pagal Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnį turi būti atsisakyta registruoti arba jie turi būti paskelbti negaliojančiais.
Šalys numato atsisakymo registruoti arba negaliojimo pagrindus, susijusius su prieštaravimu ankstesnėms teisėms. Prekių ženklas neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, jo registracija gali būti pripažinta negaliojančia:
jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui, o prekės arba paslaugos, kurioms prašoma jį įregistruoti arba kurioms jis yra įregistruotas, yra tapačios prekėms arba paslaugoms, kurių ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas;
jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį prekių ženklą arba dėl šiais prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės, įskaitant galimybę jį susieti su ankstesniu prekių ženklu.
194 straipsnis
Plačiai žinomi prekių ženklai
Šalys bendradarbiauja siekdamos veiksmingai apsaugoti plačiai žinomus prekių ženklus, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnyje ir TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
195 straipsnis
Prekių ženklu suteikiamos teisės
Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo prekybos veikloje naudoti:
bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurių prekių ženklas yra įregistruotas;
bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į prekių ženklą ir dėl šiuo prekių ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės, įskaitant galimybę žymenį susieti su prekių ženklu.
196 straipsnis
Prekių ženklu suteikiamų teisių išimtys
Prekių ženklu jo savininkui nesuteikiama teisė uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje naudoti:
savo vardą, pavardę arba adresą;
nuorodas, susijusias su prekių ir teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų savybėmis;
prekių ženklą, kai būtina nurodyti produkto ar paslaugos numatomą paskirtį, visų pirma kaip priedo ar atsarginės dalies, jei jis naudojamas nepažeidžiant sąžiningos praktikos tvarkant pramoninius ar komercinius reikalus.
197 straipsnis
Prekių ženklų naudojimas
Kaip nustatyta 1 dalyje, naudojimas taip pat yra:
prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai;
prekių ženklo tvirtinimas ant prekės ar jos pakuotės tik eksporto tikslais.
198 straipsnis
Panaikinimo pagrindai
Prekių ženklas taip pat gali būti panaikintas, jeigu po jo įregistravimo datos:
dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti;
paties savininko arba su jo sutikimu prekių ženklas buvo naudojamas prekėms arba paslaugoms, kurioms jis įregistruotas, žymėti taip, kad galėjo suklaidinti visuomenę ypač dėl tų prekių arba paslaugų pobūdžio, kokybės ar geografinės kilmės.
199 straipsnis
Dalinis atsisakymas, panaikinimas arba negaliojimas
Jeigu pagrindai, dėl kurių atsisakoma įregistruoti prekių ženklą, panaikinti registraciją ar pripažinti ją negaliojančia, egzistuoja tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms prašoma jį įregistruoti ar jis yra įregistruotas, atsisakymas įregistruoti, registracijos panaikinimas ar pripažinimas negaliojančia taikomas tik toms prekėms ar paslaugoms.
200 straipsnis
Apsaugos taikymo trukmė
Apsauga ES Šalyje ir Ukrainoje taikoma ne trumpiau kaip 10 metų nuo paraiškos pateikimo datos. Teisių turėtojas gali prasitęsti apsaugos terminą tolesniems 10 metų laikotarpiams.
3
201 straipsnis
Poskirsnio taikymo sritis
202 straipsnis
Pripažintos geografinės nuorodos
203 straipsnis
Naujų geografinių nuorodų įtraukimas
204 straipsnis
Geografinių nuorodų apsaugos mastas
Susitarimo XXII-C ir XXII-D prieduose išvardytos geografinės nuorodos, įskaitant pagal šio susitarimo 203 straipsnį papildomai įtraukiamas nuorodas, saugomos nuo:
bet kokio tiesioginio ar netiesioginio saugomo pavadinimo naudojimo komerciniais tikslais panašiems produktams, kurie neatitinka produkto su saugomu pavadinimu specifikacijos, pavadinti arba jeigu taip naudojamasi geru geografinės nuorodos vardu;
bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jei nurodoma tikroji produkto kilmė arba jei saugomas pavadinimas yra išverstas, transkribuotas ar transliteruotas arba prie jo prirašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „pagamintas“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ar kiti panašūs žodžiai;
bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, pateikiamos ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu produktu susijusiuose dokumentuose, ir nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sudaryti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;
bet kokio kitokio naudojimo, dėl kurio vartotojai gali susidaryti klaidingą įspūdį apie tikrąją produkto kilmę.
205 straipsnis
Geografinių nuorodų naudojimo teisė
206 straipsnis
Santykis su prekių ženklais
207 straipsnis
Apsaugos užtikrinimas
Šalys, jų valdžios institucijoms imantis atitinkamų veiksmų, užtikrina, kad būtų taikoma šio susitarimo 204–206 straipsniuose numatyta apsauga, taip pat ir prie muitų sienos. Tokią apsaugą jos taip pat užtikrina suinteresuotosios šalies prašymu.
208 straipsnis
Laikinosios priemonės
Toliau nurodytų ES Šalies geografinių nuorodų apsauga pagal šį susitarimą nedraudžia pereinamuoju 10 metų laikotarpiu po šio susitarimo įsigaliojimo dienos naudoti šias geografines nuorodas tam tikriems Ukrainos kilmės panašiems produktams apibūdinti ir pateikti:
Champagne,
Cognac,
Madeira,
Porto,
Jerez /Xérès/ Sherry,
Calvados,
Grappa,
Anis Português,
Armagnac,
Marsala,
Malaga,
Tokaj.
Toliau nurodytų ES Šalies geografinių nuorodų apsauga pagal šį susitarimą nedraudžia pereinamuoju 7 metų laikotarpiu po šio susitarimo įsigaliojimo dienos naudoti šias geografines nuorodas tam tikriems Ukrainos kilmės panašiems produktams apibūdinti ir pateikti:
Parmigiano Reggiano,
Roquefort,
Feta.
209 straipsnis
Bendrosios taisyklės
210 straipsnis
Bendradarbiavimas ir skaidrumas
211 straipsnis
Geografinių nuorodų pakomitetis
GN pakomitetis taip pat rūpinasi, kad šis poskirsnis tinkamai funkcionuotų, ir gali svarstyti visus su jo įgyvendinimu ir taikymu susijusius klausimus. Komiteto atsakomybės sritys visų pirma yra šios:
iš dalies keisti šio susitarimo XXII-A priedo A dalį, kiek tai susiję su nuorodomis į Šalyse taikomą teisę;
iš dalies keisti šio susitarimo XXII-A priedo B dalį, kiek tai susiję su geografinių nuorodų registravimo ir kontrolės elementais;
iš dalies keisti šio susitarimo XXII-B priedą, kiek tai susiję su kriterijais, kurie turėtų būti įtraukti į prieštaravimo procedūrą;
iš dalies keisti šio susitarimo XXII-C ir XXII-D priedus, kiek tai susiję su geografinėmis nuorodomis;
keistis informacija apie geografinių nuorodų srities teisėkūros ir politikos pokyčius, taip pat apie visus kitus su geografinėmis nuorodomis susijusius abiem pusėms svarbius klausimus;
keistis informacija apie geografines nuorodas siekiant apsvarstyti jų apsaugą pagal šį susitarimą.
4
212 straipsnis
Apibrėžtis
Šiame susitarime:
a) |
dizainas – viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių; |
b) |
gaminys – pramoninės gamybos arba rankų darbo daiktas, taip pat, inter alia, sudėtiniam gaminiui sukonstruoti skirtos surenkamosios dalys, pakuotė, apipavidalinimas, grafiniai simboliai ir spaustuvės šriftai, išskyrus kompiuterių programas; |
c) |
sudėtinis gaminys – gaminys, sudarytas iš daug sudedamųjų dalių, kurias galima pakeisti tą gaminį išardant ir vėl surenkant. |
213 straipsnis
Apsaugos reikalavimai
Dizainas, pritaikytas gaminiui arba įmontuotas į gaminį, kuris yra sudėtinio gaminio sudedamoji dalis, yra laikomas nauju ir turinčiu individualių savybių tiktai:
jeigu ta į sudėtinį gaminį įmontuota sudedamoji dalis yra matoma įprastai naudojant tą gaminį ir
tik tada, kai tos sudedamosios dalies matomos savybės savaime atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus.
Dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas nebuvo paskelbtas viešai:
iki tos datos, kai dizainas, kurį prašoma apsaugoti, buvo pirmą kartą paskelbtas viešai, jei tai yra neregistruotas dizainas;
iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį prašoma apsaugoti, pateikimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotas dizainas.
Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.
Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam naudotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam naudotojui sukelia bet koks kitas viešai paskelbtas dizainas:
iki tos datos, kai dizainas, kurį prašoma apsaugoti, buvo pirmą kartą paskelbtas viešai, jei tai yra neregistruotas dizainas;
iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį prašoma apsaugoti, pateikimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotas dizainas.
Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.
Tačiau dizainas nelaikomas paskelbtu viešai vien dėl to, kad jis buvo atskleistas trečiajam asmeniui išreikštomis arba neišreikštomis konfidencialumo sąlygomis.
Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalis, į dizaino atskleidimą neatsižvelgiama, jeigu dizainas, kurio apsaugos prašoma pagal teisę į registruotą dizainą, buvo paskelbtas viešai:
paties dizainerio, jo teisių perėmėjo arba trečiojo asmens dėl dizainerio ar jo teisių perėmėjo pateiktos informacijos ar atliktų veiksmų; ir
per dvylikos mėnesių laikotarpį iki paraiškos pateikimo datos arba, jei prašoma prioriteto – iki prioriteto datos.
214 straipsnis
Apsaugos taikymo trukmė
215 straipsnis
Registracijos negaliojimas ar atsisakymas registruoti
ES Šalis ir Ukraina gali numatyti, kad dizainą atsisakoma registruoti arba registruotas dizainas paskelbiamas negaliojančiu tik dėl esminių motyvų šiais atvejais:
jeigu dizainas neatitinka šio susitarimo 212 straipsnio a punkte pateiktos apibrėžties;
jeigu jis neatitinka šio susitarimo 213 straipsnio ir 217 straipsnio (3, 4 ir 5 dalių) reikalavimų;
jeigu teismas priima sprendimą, kad teisės turėtojas neturi teisės į dizainą;
jeigu dizainas prieštarauja ankstesniam dizainui, kuris buvo paskelbtas viešai po paraiškos pateikimo datos arba, jeigu prašoma prioriteto – po dizaino prioriteto datos, ir kuriam nuo ankstesnės datos negu minėtoji data užtikrinama apsauga, kurią suteikia registruotas dizainas arba dizaino registracijos paraiška;
jeigu vėlesniame dizaine panaudotas skiriamasis ženklas ir jeigu pagal atitinkamos Šalies teisę, kuria reglamentuojamas tas ženklas, teisių į ženklą turėtojui suteikiama teisė uždrausti taip naudoti ženklą;
jeigu dizainas yra sukurtas be leidimo naudojant atitinkamos Šalies autorių teisės saugomą kūrinį;
jeigu dizainas sukurtas netinkamai naudojant bet kurį iš Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnyje išvardytų dalykų arba tame straipsnyje nenurodytus ženkliukus, emblemas ir herbus, kurie Šalies teritorijoje turi ypatingą reikšmę visuomenei.
Šia dalimi nedaromas poveikis Šalių teisei nustatyti oficialius dizaino taikymo reikalavimus.
216 straipsnis
Suteiktos teisės
Apsaugoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti trečiosioms šalims be jo sutikimo gaminti, siūlyti, pateikti rinkai, importuoti, eksportuoti ar naudoti gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, arba kaupti tokius gaminius minėtais tikslais.
217 straipsnis
Išimtys
Teisėmis, kurias suteikia registruota teisė į dizainą, nesinaudojama:
privatiems ir nekomerciniams veiksmams;
eksperimentiniams veiksmams;
atgaminimo veiksmams citavimo ar mokymo tikslais su sąlyga, kad tokie veiksmai dera su sąžiningos prekybos praktika ir pernelyg netrukdo tuo dizainu įprastai naudotis, ir kad nurodomas šaltinis.
Be to, teisėmis, kurias suteikia registruota teisė į dizainą, nesinaudojama, jeigu tas dizainas naudojamas:
kitoje šalyje registruotų laivų ir orlaivių įrangoje, kai jie laikinai atvyksta į atitinkamos Šalies teritoriją;
į atitinkamą Šalį importuotose atsarginėse dalyse ir prieduose, skirtuose tokių laivų ar orlaivių remontui;
remontuojant tokius laivus ar orlaivius.
218 straipsnis
Ryšys su autorių teisėmis
Šalyje registruotos teisės į dizainą saugomas dizainas pagal šį poskirsnį taip pat gali būti saugomas pagal tos Šalies autorių teisių teisę nuo tos dienos, kai dizainas buvo sukurtas ar išreikštas kokiu nors pavidalu. Kiekviena Šalis nustato apsaugos aprėptį ir jos taikymo sąlygas, taip pat būtiną originalumo laipsnį.
5
219 straipsnis
Patentai ir visuomenės sveikata
220 straipsnis
Papildomos apsaugos liudijimas
221 straipsnis
Biotechnologinių išradimų apsauga
Šiame poskirsnyje:
a) |
biologinė medžiaga – bet kokia medžiaga, turinti genetinės informacijos ir gebanti daugintis arba būti dauginama biologinėje sistemoje; |
b) |
mikrobiologinis būdas – bet koks procesas, į kurį mikrobiologinė medžiaga yra įtraukta, kuris su biologine medžiaga atliekamas arba kurio rezultatas yra mikrobiologinė medžiaga. |
Biologinė medžiaga, išskirta iš natūralios aplinkos arba pagaminta techninio proceso metu, gali būti išradimo objektas, net jeigu ji iki tol egzistavo gamtoje.
Iš žmogaus kūno išskirtas ar kitaip techninio proceso metu gautas elementas, įskaitant geno seką ar jos dalį, gali būti patentuojamas išradimas, net jeigu to elemento struktūra yra tapati natūralaus elemento struktūrai. Geno sekos ar jos dalies pramoninis pritaikomumas privalo būti atskleistas patento paraiškoje.
Toliau išvardyti dalykai nepatentuojami:
augalų ir gyvūnų veislės;
iš esmės biologiniai augalų ir gyvūnų išvedimo būdai;
žmogaus kūnas, bet kuriais jo formavimosi ir raidos etapais, taip pat paprasčiausias vieno iš jo elementų, įskaitant geno seką ar jos dalį, atradimas.
Su augalais ar gyvūnais susiję išradimai gali būti patentuojami, jeigu techninės išradimo galimybės neapsiriboja konkrečia augalo ar gyvūno veisle. Šios dalies b punktu nedaromas poveikis galimybėms patentuoti išradimus, susijusius su mikrobiologiniu ar kitu techniniu procesu ar tokio proceso būdu gautu produktu.
Išradimai, kurių komercinis naudojimas prieštarautų viešajai politikai ar visuomenės dorovei, nepatentuojami; tačiau naudojimas nelaikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar visuomenės dorovei vien dėl to, kad jis draudžiamas įstatymu ar norminiu teisės aktu. Visų pirma nepatentuojami:
žmonių klonavimo būdai;
žmogaus lytinių ląstelių genetinės linijos tapatybės modifikavimo būdai;
žmonių embrionų naudojimas pramoniniais ar komerciniais tikslais;
genetinės gyvūnų tapatybės modifikavimo būdai, kurie gali jiems sukelti kančių, be apčiuopiamos medicininės naudos žmonėms ar gyvūnams, taip pat šiais būdais gauti gyvūnai.
Nukrypstant nuo šio straipsnio 7 ir 8 dalių, kai patento savininkas parduoda ar kitokiu komerciniu būdu perleidžia ūkininkui veislinius gyvulius ar kitokią gyvūnų dauginamąją medžiagą, arba tai padaroma jo sutikimu, tai reiškia, kad jis suteikia ūkininkui teisę naudoti teisinę apsaugą turinčius gyvulius žemės ūkio tikslais. Tai reiškia, kad jis leidžia naudoti gyvūnus ar kitą gyvūnų dauginamąją medžiagą žemės ūkyje, bet ne parduoti netiesiogiai ar tiesiogiai komerciniam veisimui. Nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos mastas ir sąlygos nustatomos nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika.
Šalys numato privalomas abipuses licencijas šiais atvejais:
kai selekcininkas negali gauti augalo veislės teisinės apsaugos ar ja pasinaudoti nepažeisdamas ankstesnio patento, jis už deramą atlyginimą gali prašyti privalomos licencijos dėl neišimtinės teisės naudotis patento saugomu išradimu tiek, kiek tokia licencija reikalinga saugotinai augalo veislei naudoti. Šalys nustato, kad kai tokia licencija suteikiama, patento savininkas pagrįstomis sąlygomis turės teisę gauti abipusę licenciją apsaugotai veislei naudoti;
kai su biotechnologiniu išradimu susijusio patento savininkas negali juo naudotis nepažeisdamas ankstesnės augalo veislės teisinės apsaugos, jis gali prašyti privalomos licencijos dėl neišimtinės teisės už deramą atlyginimą naudoti apsaugotą augalo veislę. Šalys nustato, kad kai tokia licencija suteikiama, augalo veislės teisinės apsaugos savininkas pagrįstomis sąlygomis turės teisę į abipusę licenciją naudoti apsaugotą išradimą.
Paraiškas dėl šio straipsnio11 dalyje nurodytų licencijų teikiantys subjektai privalo įrodyti, kad:
jie nesėkmingai kreipėsi į patento ar augalo veislės teisinės apsaugos savininką, siekdami gauti sutartinę licenciją;
augalo veislė ar išradimas, palyginti su patentuotu išradimu ar apsaugota augalo veisle, yra reikšminga techninė pažanga, duodanti didelę ekonominę naudą.
222 straipsnis
Duomenų, pateiktų siekiant gauti vaisto teikimo rinkai leidimą, apsauga
223 straipsnis
Augalų apsaugos produktų duomenų apsauga
6
224 straipsnis
Apibrėžtis
Šiame poskirsnyje:
a) |
puslaidininkio gaminys – galutinė arba tarpinė forma bet kurio gaminio: kuris sudarytas iš medžiagos, turinčios puslaidininkės medžiagos sluoksnį, turi vieną ar daugiau laidžios, izoliuojamosios ar puslaidininkės medžiagos sluoksnių, sudarančių tam tikrą erdvinį darinį, ir atlieka arba vien tik elektroninę funkciją, arba elektroninę funkciją kartu su kitomis; |
b) |
puslaidininkio gaminio topografija – bet kuriuo būdu fiksuotų arba koduotų piešinių, perteikiančių puslaidininkio gaminio sluoksnių erdvinį išdėstymą visuma; toje visumoje kiekvienas piešinys atitinka puslaidininkio gaminio paviršiaus modelį ar jo dalį bet kuriuo jo gamybos etapu; |
c) |
komercinis naudojimas – pardavimas, nuoma, išperkamoji nuoma ar bet koks kitas komercinio platinimo būdas ar pasiūlymas atlikti šiuos veiksmus. Taikant šio susitarimo 227 straipsnį, komercinis naudojimas nėra naudojimas konfidencialumo sąlygomis, kai negalima platinti trečiosioms šalims. |
225 straipsnis
Apsaugos reikalavimai
226 straipsnis
Išimtinės teisės
Šio susitarimo 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimtinės teisės apima teisę leisti ar drausti šiuos veiksmus:
atgaminti topografiją, jei ji saugoma pagal šio susitarimo 225 straipsnio 2 dalį;
naudoti topografiją ar puslaidininkinį gaminį, pagamintą naudojant topografiją, komerciniais tikslais arba importuoti šiais tikslais.
227 straipsnis
Apsaugos taikymo trukmė
Išimtinės teisės taikomos bent 10 metų nuo tada, kai topografija pirmą kartą bet kur pasaulyje komerciškai panaudota, arba, kai registracija yra išimtinių teisių suteikimo ar tolesnio taikymo sąlyga, – bent 10 metų nuo vienos iš toliau nurodytų datų, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė:
kalendorinių metų, kuriais topografija pirmą kartą bet kur pasaulyje komerciškai panaudota, pabaigos;
kalendorinių metų, kuriais pateikta tinkamai parengta registracijos paraiška, pabaigos.
7
228 straipsnis
Augalų veislės
Šalys bendradarbiauja skatindamos ir stiprindamos augalų veislių teisinę apsaugą pagal 1961 m. Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos su pakeitimais, padarytais 1972 m. lapkričio 10 d., 1978 m. spalio 23 d. ir 1991 m. kovo 19 d. Ženevoje, taip pat taikydamos neprivalomą išimtį dėl selekcininko teisės, kaip nurodyta šios konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje.
229 straipsnis
Genetiniai ištekliai, tradicinės žinios ir folkloras
3
230 straipsnis
Bendrosios prievolės
231 straipsnis
Tinkami pareiškėjai
Šalys pripažįsta, kad teisė prašyti taikyti priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus, nurodytus šiame skirsnyje ir TRIPS sutarties III dalyje, suteikiama:
intelektinės nuosavybės teisių turėtojams pagal taikomų teisės aktų nuostatas;
visiems kitiems asmenims, kuriems leista naudotis tomis teisėmis, visų pirma licencijų turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikomų teisės aktų nuostatas;
profesionalioms teisių gynimo įstaigoms, kurios nuolat pripažįstamos turinčiomis teisę atstovauti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, jei tai leidžiama pagal taikomų teisės aktų nuostatas.
1
232 straipsnis
Autorystės ar nuosavybės prielaida
Šalys pripažįsta, kad taikant šiame susitarime numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo būdus:
tam, kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi ir turėtų teisę pradėti procedūras dėl pažeidimo, jei nėra priešingų įrodymų, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu nurodytas ant kūrinio;
šio straipsnio a punkto nuostata mutatis mutandis taikoma gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu.
233 straipsnis
Įrodymai
234 straipsnis
Įrodymų saugojimo priemonės
235 straipsnis
Teisė į informaciją
Šalys užtikrina, kad vykstant teismo procesui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, atsakydamos į pagrįstą ir proporcingą pareiškėjo prašymą, kompetentingos teisminės institucijos gali nurodyti, kad informaciją apie intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių ar paslaugų kilmę ir platinimo tinklus pateiktų pažeidėjas ir (arba) bet kuris kitas asmuo:
pas kurį aptikta komerciniams tikslams skirtų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;
kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais naudojosi paslaugomis, sukurtomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises;
kuris, kaip nustatyta, komerciniais tikslais teikė paslaugas, naudotas vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės;
arba
kurį šios dalies a, b ar c punktuose nurodytas asmuo nurodė esant susijusį su tokių prekių gamyba, perdirbimu ar platinimu arba tokių paslaugų teikimu.
Prireikus pateikiama ši šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija:
gamintojų, perdirbėjų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių prekių ar paslaugų savininkų ir numatytų didmenininkų ir mažmenininkų vardai, pavardės (pavadinimai) ir adresai;
informacija apie pagamintų, perdirbtų, pristatytų, gautų ar užsakytų prekių kiekį ir už atitinkamas prekes ar paslaugas gautą užmokestį.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio kitoms teisės aktų nuostatoms, pagal kurias:
teisių turėtojui suteikiama teisė gauti išsamesnę informaciją;
reglamentuojamas pagal šį straipsnį pateiktos informacijos naudojimas civiliniame ar baudžiamajame procese;
reglamentuojama atsakomybė už piktnaudžiavimą teise į informaciją;
suteikiama galimybė atsisakyti teikti informaciją, kuri priverstų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį prisipažinti dalyvavus arba, kad jo artimi giminaičiai dalyvavo veikloje, kuria pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, arba
reglamentuojama informacijos šaltinių konfidencialumo apsauga arba asmens duomenų tvarkymas.
236 straipsnis
Laikinosios ir atsargumo priemonės
237 straipsnis
Taisomosios priemonės
238 straipsnis
Draudimai
Šalys užtikrina, kad priėmus teismo sprendimą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, teisminės institucijos galėtų uždrausti pažeidėjui tęsti minėtas teises pažeidžiančią veiklą. Jei numatyta vidaus teisės aktais, nesilaikant draudimo prireikus skiriama nevienkartinė bauda, kad būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis. Be to, Šalys užtikrina, kad teisių turėtojai turėtų galimybę prašyti teismo nustatyti draudimą tarpininkams, kurių paslaugomis trečioji šalis naudojasi intelektinės nuosavybės teisėms pažeisti.
239 straipsnis
Alternatyvios priemonės
Šalys gali nustatyti, kad tinkamais atvejais ir asmens, kuriam turi būti taikomos šio susitarimo 237 ir (arba) 238 straipsniuose numatytos priemonės, prašymu kompetentingos teisminės institucijos gali nurodyti sumokėti nukentėjusiajai šaliai piniginę kompensaciją vietoje šio susitarimo 237 ir (arba) 238 straipsniuose numatytų priemonių, jei tas asmuo pažeidimą padarė netyčia ir ne dėl neatsargumo, jei atitinkamų priemonių taikymas padarytų jam neproporcingos žalos ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiajai šaliai yra pakankama.
240 straipsnis
Žala
Šalys užtikrina, kad nustatydamos žalą teisminės institucijos:
atsižvelgia į visus tinkamus aspektus, kaip antai neigiamas ekonomines pasekmes, įskaitant nukentėjusiosios šalies prarastą pelną, bet kokį pažeidėjo gautą nesąžiningą pelną ir tinkamais atvejais kitus, ne ekonominius veiksnius, kaip antai dėl pažeidimo padarytą moralinę žalą teisių turėtojui; arba
kita nei šios dalies a punkte numatyta galimybė - tinkamais atvejais gali nustatyti vienkartinę žalos atlyginimo sumą, remdamosi tam tikrais veiksniais, pvz., bent autorinio atlyginimo ar honorarų suma ar mokesčiais, kuriuos būtų tekę sumokėti, jei pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkamomis intelektinės nuosavybės teisėmis.
241 straipsnis
Teismo išlaidos
Šalys užtikrina, kad pagrįstas ir proporcingas teismo išlaidas bei kitas išlaidas, kurias patiria laimėjusioji šalis, paprastai dengia pralaimėjusioji šalis, išskyrus jei tai prieštarautų teisingumo principui.
242 straipsnis
Teismo sprendimų skelbimas
Šalys užtikrina, kad pradėjus teismo procesą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, teisminės institucijos, gavusios pareiškėjo prašymą, galėtų nurodyti pažeidėjo lėšomis imtis atitinkamų priemonių su sprendimu susijusiai informacijai skleisti, įskaitant viso sprendimo ar jo dalių atskleidimą ir paskelbimą visuomenei. Šalys gali numatyti kitas papildomas viešinimo priemones, kurios yra tinkamos tam tikromis aplinkybėmis, įskaitant aiškiai pastebimą reklamą.
243 straipsnis
Administracinės procedūros
Tiek, kiek administracine tvarka išnagrinėjus bylos esmę galima nurodyti imtis civilinių teisės gynimo būdų, ta tvarka atitinka principus, iš esmės lygiaverčius susijusioms šio poskirsnio nuostatoms.
2
244 straipsnis
Tarpininkų paslaugų naudojimas
Abi Šalys pripažįsta, kad su pažeidimais susijusiai veiklai atlikti trečiosios šalys gali naudotis tarpininkų paslaugomis. Siekdamos užtikrinti laisvą informacijos paslaugų judėjimą ir tuo pačiu metu užtikrinti intelektinės nuosavybės teises skaitmeninėje aplinkoje, kiekviena Šalis numato šiame poskirsnyje nustatytas priemones, taikytinas tarpininkavimo paslaugų teikėjams. Šis poskirsnis taikomas tik atsakomybei, kuri gali kilti dėl pažeidimų intelektinės nuosavybės teisių, visų pirma autorių teisių, srityje ( 38 ).
245 straipsnis
Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė. Paprastas duomenų perdavimo kanalas
Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už perduodamą informaciją, jei teikėjas:
neinicijuoja perdavimo;
neparenka perduodamos informacijos gavėjo; ir
neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos.
246 straipsnis
Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė. Spartinimas
Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu, Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už tos informacijos automatinį, tarpinį ir laikiną saugojimą, kuris atliekamas tik tam, kad kitiems paslaugų gavėjams, jų prašymu, informacija būtų perduota veiksmingiau, jei:
teikėjas nekeičia informacijos;
teikėjas laikosi prieigos prie informacijos sąlygų;
teikėjas laikosi informacijos atnaujinimo taisyklių, nurodytų pramonėje plačiai pripažintu ir naudojamu būdu;
teikėjas netrukdo teisėtai naudotis technologijomis, kurias pramonė plačiai pripažįsta ir naudoja duomenims apie informacijos naudojimą gauti; ir
teikėjas skubiai imasi priemonių, kad pašalintų jo saugomą informaciją arba panaikintų prieigą prie jos, sužinojęs, kad pradiniame perdavimo šaltinyje informacija iš tinklo pašalinta arba panaikinta prieiga prie jos, arba kad ją pašalinti arba panaikinti prieigą prie jos nurodė teismas arba administracinė institucija.
247 straipsnis
Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė. Priegloba
Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos saugojimas, Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už paslaugų gavėjo prašymu saugomą informaciją, jei:
teikėjas neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją, o, kalbant apie reikalavimus atlyginti žalą, nežino apie faktus ar aplinkybes, iš kurių matyti, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija, arba
teikėjas, gavęs tokių žinių ar apie tai kitaip sužinojęs, nedelsdamas pašalina tą informaciją arba panaikina prieigą prie tos informacijos.
248 straipsnis
Bendrosios stebėsenos prievolės nebuvimas
249 straipsnis
Pereinamasis laikotarpis
Ukraina visiškai įgyvendina šiame poskirsnyje nustatytas prievoles per 18 mėnesių nuo šio susitarimo įsigaliojimo.
3
250 straipsnis
Pasienyje taikomos priemonės
Šioje nuostatoje „prekės, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės“ yra:
suklastotos prekės, būtent:
prekės, įskaitant jų pakuotes, be leidimo pažymėtos prekių ženklu, tapačiu prekių ženklui, tinkamai užregistruotam tokios pat rūšies prekėms, arba prekių ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo užregistruoto prekių ženklo ir kuris dėl to pažeidžia prekių ženklo savininko teises;
bet koks prekių ženklo simbolis (logotipas, etiketė, lipdukas, brošiūra, naudojimo instrukcija ar garantijos dokumentas), netgi jeigu pateikiamas atskirai, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir i papunktyje nurodytos prekės;
pakuotės, ant kurių yra suklastotų prekių ženklai, pateikiamos atskirai, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir i papunktyje nurodytos prekės;
piratinės prekės – prekių kopijos arba prekės, kurių sudėtyje yra prekių kopijos, pagamintos be autorių teisių, gretutinių teisių ar dizaino teisių turėtojo ar jo deramai įgalioto gamybos šalyje asmens sutikimo, nesvarbu ar tos teisės registruotos ar neregistruotos pagal vidaus teisę;
prekės, kurios pagal Šalies, kurios muitinei pateiktas prašymas taikyti muitinės priežiūros priemones, teisės aktus pažeidžia:
patentą;
papildomos apsaugos liudijimą;
augalų veislių teisinę apsaugą;
dizainą;
geografinę nuorodą.
251 straipsnis
Elgesio kodeksai ir bendradarbiavimas teismo medicinos srityje
Šalys skatina:
profesines sąjungas arba profesines asociacijas ar organizacijas kurti elgesio kodeksus, kurių tikslas – padėti užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių vykdymą;
teikti Šalių kompetentingoms institucijoms elgesio kodeksų projektus ir visus tokių elgesio kodeksų taikymo vertinimus.
252 straipsnis
Bendradarbiavimas
Atsižvelgiant į šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) nuostatas ir vadovaujantis VI antraštinės dalies (Finansinis bendradarbiavimas ir nuostatos dėl kovos su sukčiavimu) nuostatomis bendradarbiaujama, be kita ko, šiose srityse (bet neišimtinai):
keitimosi informacija apie teisinę sistemą, susijusią su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis apsaugos ir vykdymo užtikrinimo taisyklėmis; keitimosi ES Šalies ir Ukrainos patirtimi, susijusia su teisėkūros pažanga;
keitimosi ES Šalies ir Ukrainos patirtimi, susijusia su intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimu;
keitimosi patirtimi, susijusia su ES Šalies ir Ukrainos muitinės, policijos, administracinių ir teisminių institucijų atliekamu vykdymo užtikrinimu centriniu ir žemesniu lygiu; koordinavimo, siekiant užkirsti kelią suklastotų prekių eksportui, įskaitant veiksmų koordinavimą su kitomis šalimis;
gebėjimų stiprinimo; darbuotojų mainų ir mokymo;
informacijos apie intelektinės nuosavybės teises platinimo ir sklaidos, inter alia, verslo sluoksniuose ir pilietinei visuomenei; vartotojų ir teisių turėtojų informuotumo didinimo;
institucijų, pvz., intelektinės nuosavybės tarnybų, bendradarbiavimo stiprinimo;
aktyvaus visuomenės informuotumo ir išsilavinimo intelektinės nuosavybės teisių politikos klausimais skatinimo: veiksmingų strategijų rengimo, siekiant nustatyti pagrindines tikslines grupes ir sukurti ryšių programas, kad vartotojai ir žiniasklaida būtų geriau informuoti apie intelektinės nuosavybės pažeidimų poveikį, įskaitant grėsmę sveikatai ir saugai ir ryšį su organizuotu nusikalstamumu.
10
SKYRIUS
Konkurencija
1
253 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
konkurencijos institucija:
ES Šaliai – Europos Komisija; ir
Ukrainai – Ukrainos antimonopolinis komitetas.
konkurencijos teisės aktai:
ES Šaliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101, 102 ir 106 straipsniai, 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimo reglamentas) ir atitinkami jų įgyvendinimo reglamentai bei pakeitimai;
Ukrainai – 2001 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. 2210-III ir jo įgyvendinimo teisės aktai bei pakeitimai. Esant prieštaravimui tarp įstatymo Nr. 2210-III nuostatų ir kitos esminės su konkurencija susijusios nuostatos, Ukraina užtikrina, kad sprendžiant prieštaravimą viršenybę turi įstatymo Nr. 2210-III nuostatos; taip pat
visų pirmiau nurodytų dokumentų pakeitimai, kurie gali būti padaryti po šio susitarimo įsigaliojimo.
Šiame skirsnyje vartojami terminai toliau paaiškinami XXIII priede.
254 straipsnis
Principai
Šalys pripažįsta, kad jų prekybos santykiams svarbi laisva ir neiškraipyta konkurencija. Šalys pripažįsta, kad antikonkurencinė verslo praktika ir sandoriai gali iškreipti tinkamą rinkų veikimą ir apskritai mažinti prekybos liberalizavimo teikiamą naudą. Todėl jos susitaria, kad toliau išvardyti konkurenciją ribojantys veiksmai ir sandoriai, kaip nurodyta jų atitinkamuose konkurencijos teisės aktuose, yra nesuderinami su šiuo susitarimu, jei jie gali turėti poveikio Šalių tarpusavio prekybai:
įmonių asociacijų susitarimai, suderinti veiksmai ir sprendimai, kurių tikslas arba rezultatas – konkurencijos trukdymas, ribojimas, iškraipymas ir esminis sumažinimas bet kurios Šalies teritorijoje;
įmonės ar įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bet kurios Šalies teritorijoje arba
įmonių koncentracijos, kurios lemia monopolizaciją arba iš esmės apriboja konkurenciją rinkoje bet kurios Šalies teritorijoje.
255 straipsnis
Įgyvendinimas
Šalys pripažįsta, kad jų atitinkami konkurencijos teisės aktai turi būti taikomi skaidriai, laiku ir nediskriminuojamai, laikantis proceso sąžiningumo principų ir gerbiant teises į gynybą. Kiekviena Šalis pirmiausia užtikrina, kad:
prieš skirdama sankciją ar taisomąją priemonę bet kuriam fiziniam ar judriniam asmeniui už konkurencijos teisės pažeidimą ir pranešusi atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui savo preliminaras išvadas dėl pažeidimo buvimo, bet kurios Šalies konkurencijos institucija suteiktų tam asmeniui teisę būti išklausytam ir per pagrįstos trukmės laikotarpį pateikti įrodymus, kurie turėtų būti apibrėžti atitinkamuose Šalių konkurencijos teisės aktuose, ir
teismas arba kitas nepriklausomas tribunolas, įsteigtas pagal Šalies teisės aktus, skirtų arba asmens prašymu peržiūrėtų bet kokią tokią sankciją ar taisomąją priemonę.
256 straipsnis
Teisės derinimas ir vykdymo užtikrinimo praktika
Ukraina derina konkurencijos teisės aktus ir vykdymo užtikrinimo praktiką su toliau nurodyta ES acquis:
2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo.
Tvarkaraštis. Reglamento 30 straipsnis įgyvendinamas per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.
2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas).
Tvarkaraštis. Reglamento 1 straipsnis ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalys įgyvendinami per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.
20 straipsnis įgyvendinamas per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.
2010 m. balandžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims.
Tvarkaraštis. Reglamento 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 straipsniai įgyvendinami per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.
2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 772/2004 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo technologijų perdavimo susitarimų kategorijoms.
Tvarkaraštis. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniai įgyvendinami per trejus metus po šio susitarimo įsigaliojimo.
257 straipsnis
Viešosios įmonės ir įmonės, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės
Dėl viešųjų įmonių ir įmonių, kurioms suteiktos specialiosios arba išimtinės teisės:
nė viena Šalis nepriima arba nepalieka galioti priemonių, prieštaraujančių šio susitarimo 254 straipsnyje ir 258 straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams; ir
Šalys užtikrina, kad tokioms įmonėms būtų taikomi šio susitarimo 253 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkurencijos teisės aktai,
jei taikant pirmiau nurodytus konkurencijos teisės aktus ir principus nekliudoma nei teisiškai, nei faktiškai atlikti konkrečių atitinkamoms įmonėms skirtų užduočių.
258 straipsnis
Valstybės monopolija
259 straipsnis
Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas vykdymo užtikrinimo srityje
260 straipsnis
Konsultacijos
261 straipsnis
Su šiuo skirsniu, išskyrus šio susitarimo 256 straipsnį, susijusiems klausimams Šalys negali taikyti ginčų sprendimo procedūros pagal šio susitarimo IV antraštinės dalies 14 skyrių (Ginčų sprendimas).
2
262 straipsnis
Bendrieji principai
Tačiau toliau nurodyta pagalba yra suderinama su tinkamu šio susitarimo funkcionavimu:
socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės;
pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti.
Be to, toliau nurodyta pagalba gali būti laikoma suderinama su tinkamu šio susitarimo funkcionavimu:
pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti;
pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti ( 40 ) arba kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės arba Ukrainos dideliems ekonomikos sutrikimams atitaisyti;
pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji prekybos sąlygų nepaveikia taip, kad prieštarautų Šalių interesams;
pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų nepaveikia taip, kad prieštarautų Šalių interesams;
pagalba, skirta tikslams, kurie numatyti pagal ES horizontaliuosius bendrosios išimties reglamentus ir horizontaliąsias bei sektorių valstybės pagalbos taisykles, ir suteikta pagal juose nustatytas sąlygas;
pagalba investicijoms, kuria siekiama laikytis šio susitarimo V antraštinės dalies 6 skyriaus (Aplinka) XXIX priede išvardytų ES direktyvų privalomų standartų per jose nustatytą įgyvendinimo laikotarpį ir kuri yra susijusi su įrenginių ir įrangos pritaikymu siekiant laikytis naujų reikalavimų, gali būti leidžiama iki 40 proc. bendrųjų tinkamų finansuotų sąnaudų.
Šiame skirsnyje vartojami terminai toliau paaiškinami XXIII priede.
263 straipsnis
Skaidrumas
Šalys užtikrina, kad valdžios institucijų ir valstybinių įmonių finansiniai santykiai būtų skaidrūs, kad būtų aišku:
kokias viešąsias lėšas valdžios institucijos tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., per tarpines valstybines įmones ar finansų įstaigas) skiria atitinkamoms viešosioms įmonėms;
kaip faktiškai panaudojamos šios viešosios lėšos.
Be to, Šalys užtikrina, kad atskirose sąskaitose būtų teisingai parodyta bet kurios įmonės, kuriai Ukraina arba Europos Sąjungos valstybės narės suteikė specialiąją arba išimtinę teisę arba kuriai patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą ir kuri gauna bet kokios formos kompensaciją už tokią paslaugą, finansinė ir organizacinė struktūra, kad būtų aiškūs:
išlaidos ir pajamos, susijusios viena vertus su visais produktais ir paslaugomis, kurių atžvilgiu įmonei suteikta specialioji arba išimtinė teisė, arba visos įmonei patikėtos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, ir kita vertus kiekvienas kitas atskiras produktas arba paslauga, su kuriuo yra susijusi įmonės veikla;
išlaidų ir pajamų priskyrimo įvairioms veiklos rūšims išsamūs metodai. Šie metodai taikomi vadovaujantis priežastingumo, objektyvumo, skaidrumo ir nuoseklumo apskaitos principais pagal tarptautiniu mastu pripažintus apskaitos metodus, pavyzdžiui, veikla pagrįstų išlaidų metodą, ir yra grindžiami patikrintais duomenimis.
264 straipsnis
Aiškinimas
Šalys susitaria taikyti šio susitarimo 262 straipsnį, 263 straipsnio 3 dalį arba 263 straipsnio 4 dalį, aiškinimui naudodamos kriterijus, nustatytus taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106, 107 ir 93 straipsnius, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir atitinkamus antrinius teisės aktus, programas, gaires ir kitus Europos Sąjungoje galiojančius administracinius aktus.
265 straipsnis
Ryšys su PPO
Šiomis nuostatomis nedaromas poveikis Šalių teisei vadovaujantis atitinkamomis PPO nuostatomis taikyti prekybos teisių gynimo priemones arba kitą atitinkamą procedūrą dėl subsidijos arba pradėti ginčų sprendimo procedūrą.
266 straipsnis
Taikymo sritis
Šio skirsnio nuostatos taikomos šio susitarimo IV antraštinės dalies 6 skyriaus (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba) XVI priede išvardytoms prekėms ir paslaugoms, laikantis bendro sprendimo dėl patekimo į rinką, išskyrus subsidijas produktams, kuriems taikomas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 1 priedas, ir kitas subsidijas, kurioms taikomas Susitarimas dėl žemės ūkio.
267 straipsnis
Valstybės pagalbos kontrolės vidaus sistema
Siekdama laikytis šio susitarimo 262–266 straipsniuose nustatytų prievolių:
Ukraina per trejus metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo visų pirma priima nacionalinės teisės aktus dėl valstybės pagalbos ir įsteigia nepriklausomai veikiančią instituciją, kuriai suteikiami šio susitarimo 262 straipsniui visiškai įgyvendinti būtini įgaliojimai. Ši institucija, inter alia, turi įgaliojimus tvirtinti valstybės pagalbos schemas ir individualios pagalbos subsidijas pagal šio susitarimo 262 ir 264 straipsniuose nurodytus kriterijus ir įgaliojimus reikalauti grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą. Bet kuri nauja Ukrainoje suteikta pagalba per vienus metus nuo institucijos įsteigimo datos turi atitikti šio susitarimo 262 ir 264 straipsnių nuostatas.
Prieš įsteigdama 1 dalyje nurodytą instituciją Ukraina per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo sudaro išsamų valstybės pagalbos schemų registrą ir ne vėliau kaip per septynerius metus po šio susitarimo įsigaliojimo tas pagalbos schemas suderina su šio susitarimo 262 ir 264 straipsniuose nurodytais kriterijais.
Taikydamos šio susitarimo 262 straipsnį Šalys pripažįsta, kad per pirmus penkerius metus po šio susitarimo įsigaliojimo bet kokia Ukrainos suteikta valstybės pagalba yra vertinama atsižvelgiant į tai, kad Ukraina laikoma regionu, identišku Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytiems Europos Sąjungos regionams.
Per ketverius metus po šio susitarimo įsigaliojimo Ukraina teikia Europos Komisijai NUTS II lygiu suderintus BVP vienam gyventojui duomenis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija ir Europos Komisija kartu vertina, ar Ukrainos regionai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus ir didžiausią jiems skiriamos pagalbos intensyvumą, siekdamos sudaryti regioninės pagalbos žemėlapį pagal atitinkamas ES gaires.
11
SKYRIUS
Su prekyba susiję energetikos klausimai
268 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje ir nedarant poveikio šio susitarimo IV antraštinės dalies 5 skyriaus (Muitinė ir prekybos lengvinimas) nuostatoms:
1 |
energetikos prekės – gamtinės dujos (SS kodas 27.11), elektros energija (SS kodas 27.16) ir žalia nafta (SS kodas 27.09); |
2. |
pastovioji infrastruktūra – bet koks perdavimo ar skirstymo tinklas, suskystintų gamtinių dujų įrenginys ir saugykla, kaip apibrėžta 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2003/54/EB) ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva 2003/55/EB); |
3. |
tranzitas – energetikos prekių tranzitas naudojantis pastoviąja infrastruktūra arba naftos vamzdynu, kaip aprašyta šio susitarimo IV antraštinės dalies 5 skyriuje (Muitinė ir prekybos lengvinimas); |
4. |
transportavimas – perdavimas ir skirstymas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/54/EB ir Direktyvoje 2003/55/EB, ir naftos gabenimas arba perdavimas vamzdynais; |
5. |
nesankcionuotas pasisavinimas – bet kokia veikla, susijusi su neteisėtu energetikos prekių pasisavinimu iš pastoviosios infrastruktūros. |
269 straipsnis
Vidaus reguliuojamos kainos
270 straipsnis
Dvigubos kainodaros draudimas
271 straipsnis
Muitai ir kiekybiniai apribojimai
272 straipsnis
Tranzitas
Šalys imasi būtinų priemonių, kad palengvintų tranzitą, laikydamosi tranzito laisvės principo, ir pagal 1994 m. GATT V.2, V.4 ir V.5 straipsnius bei 1994 m. Energetikos chartijos sutarties 7.1 ir 7.3 straipsnius, kurie yra įtraukiami į šį susitarimą ir yra neatskiriama jo dalis.
273 straipsnis
Transportavimas
Dėl elektros ir dujų transportavimo, visų pirma dėl trečiosios šalies prieigos prie pastoviosios infrastruktūros Šalys pritaiko savo teisės aktus kaip nurodyta šio susitarimo XXVII priede ir 2005 m. Energijos bendrijos sutartyje, siekdamos užtikrinti, kad tarifai, skelbiami prieš jiems įsigaliojant, pajėgumų paskirstymo procedūros ir visos kitos sąlygos būtų objektyvūs, pagrįsti, skaidrūs ir nediskriminaciniai dėl elektros ar dujų kilmės, nuosavybės ar paskirties.
274 straipsnis
Bendradarbiavimas infrastruktūros srityje
Šalys siekia palengvinti naudojimąsi dujų perdavimo infrastruktūra ir dujų saugyklomis ir atitinkamai tarpusavyje konsultuojasi arba derina veiksmus dėl infrastruktūros plėtros. Šalys bendradarbiauja, spręsdamos klausimus, susijusius su prekyba gamtinėmis dujomis ir tiekimo darnumu bei saugumu.
Siekdama labiau integruoti energetikos prekių rinkas, kiekviena Šalis, rengdama politikos dokumentus dėl paklausos ir pasiūlos scenarijų, tinklų sujungimo, energetikos strategijų ir infrastruktūros plėtros planų, atsižvelgia į kitos Šalies energetikos tinklus ir pajėgumus.
275 straipsnis
Nesankcionuotas energetikos prekių pasisavinimas
Kiekviena Šalis imasi visų būtinų priemonių, kad uždraustų per jos teritoriją vežamų ar tranzitu gabenamų energetikos prekių nesankcionuotą pasisavinimą ir spręstų šį klausimą.
276 straipsnis
Nutrūkimas
Kiekviena Šalis užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriai imtųsi būtinų priemonių, kad:
kuo labiau sumažintų atsitiktinio tranzito ar transportavimo nutrūkimo, sumažėjimo ar sustojimo riziką;
nedelsdami atstatytų įprastą atsitiktinai nutrūkusį, sumažėjusį ar sustojusį tranzitą ar transportavimą.
277 straipsnis
Elektros ir dujų reguliavimo institucija
278 straipsnis
Ryšys su Energijos bendrijos sutartimi
279 straipsnis
Angliavandenilių žvalgymo, paieškos ir gavybos galimybės ir šios veiklos vykdymas
280 straipsnis
Licencijos ir licencijų išdavimo sąlygos
12
SKYRIUS
Skaidrumas
281 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:
1. |
visuotinai taikomos priemonės – įstatymai, kiti teisės aktai, teismų sprendimai, procedūros bei administraciniai visuotinai taikomi sprendimai ir bet kuris kitas bendrojo pobūdžio ar abstraktus dokumentas, aiškinimas ar kitas reikalavimas, galintis turėti įtakos bet kuriam klausimui, kuriam taikomas šis susitarimas. Joms nepriskiriamas konkrečiam asmeniui taikomas nutarimas; |
2. |
suinteresuotasis asmuo – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriam gali būti taikomos teisės ar pareigos pagal visuotinai taikomas priemones, kaip nustatyta šio susitarimo 282 straipsnyje. |
282 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis
283 straipsnis
Skelbimas
Kiekviena Šalis užtikrina, kad:
visuotinai taikomos priemonės būtų nedelsiant paskelbiamos arba kitokiu būdu prieinamos suinteresuotiesiems asmenims susipažinti nediskriminaciniu pagrindu, naudojantis oficialiai paskirtomis sklaidos priemonėmis, o jei tinkama ir įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, tokiu būdu, kad suinteresuotiesiems asmenims ir kitai Šaliai būtų sudarytos galimybės susipažinti su minėtomis priemonėmis;
būtų paaiškintas ir pagrįstas tokios priemonės tikslas; ir
būtų numatyta pakankamai laiko nuo tokios priemonės paskelbimo iki jos įsigaliojimo, nebent tai neįmanoma dėl nepaprastosios padėties.
Kiekviena Šalis:
siekia iš anksto paskelbti visus pasiūlymus priimti arba iš dalies pakeisti bet kurią visuotinai taikomą priemonę, taip pat paaiškinti ir pagrįsti pasiūlymo tikslą;
sudaro tinkamas galimybes suinteresuotiesiems asmenims teikti pastabas dėl tokios siūlomos priemonės ir visų pirma suteikia pakankamai laiko tokioms pastaboms pateikti; ir
siekia atsižvelgti į suinteresuotųjų asmenų pateiktas pastabas dėl tokios siūlomos priemonės.
284 straipsnis
Užklausos ir ryšių centrai
Siekdamos palengvinti Šalių bendravimą visais klausimais, kuriems taikomas šis susitarimas, kiekviena Šalis paskiria ryšių centrą. Bet kurios Šalies prašymu ryšių centras nurodo už tą klausimą atsakingą įstaigą ar pareigūną ir teikia reikiamą paramą, kad palengvintų bendravimą su užklausą pateikusia Šalimi.
Į užklausas gali būti atsakoma tokiomis pagal šį susitarimą nustatytomis priemonėmis.
285 straipsnis
Administraciniai procesai
Kiekviena Šalis visas visuotinai taikomas priemones, nurodytas šio susitarimo 281 straipsnyje, tvarko nuosekliai, nešališkai ir pagrįstai. Todėl taikydama šias priemones kitos Šalies konkretiems asmenims, prekėms, paslaugoms arba įmonėms kiekviena Šalis:
siekia pateikti kitos Šalies suinteresuotiesiems asmenims, kuriems procesas turi tiesioginio poveikio, pagal Šalies procedūras pagrįstą pranešimą apie proceso inicijavimą, kuriame aprašo proceso pobūdį, pateikia teisinės institucijos, kurios jurisdikcijoje procesas inicijuojamas, pareiškimą ir bendrą visų ginčytinų klausimų aprašymą;
prieš bet kokius galutinius administracinius veiksmus sudaro tokiems suinteresuotiesiems asmenims pagrįstą galimybę pateikti faktų ir argumentų jų pozicijoms pagrįsti, jei tai galima padaryti atsižvelgiant į terminą, proceso pobūdį ir viešuosius interesus; ir
užtikrina, kad jos procedūros būtų pagrįstos ir vykdomos remiantis vidaus teise.
286 straipsnis
Peržiūra ir apeliacija
Kiekviena Šalis užtikrina, kad tokiuose teismuose, tribunoluose ar taikant tokias procedūras proceso šalims būtų suteikta teisė:
gauti pagrįstą galimybę paremti ar apginti savo atitinkamas pozicijas; ir
į sprendimą, pagrįstą įrodymais ir pateikta bylos medžiaga, arba, jei to reikalaujama pagal Šalies teisę – administracinės institucijos surinkta bylos medžiaga.
287 straipsnis
Reglamentavimo kokybė ir veiksmingumas bei tarnybinė etika
288 straipsnis
Nediskriminavimas
Kiekviena Šalis kitos Šalies suinteresuotiesiems asmenims taiko tokius pačius skaidrumo standartus, kaip savo Šalies suinteresuotiesiems asmenims.
13
SKYRIUS
Prekyba ir darnus vystymasis
289 straipsnis
Aplinkybės ir tikslai
290 straipsnis
Teisė reguliuoti
291 straipsnis
Daugiašaliai darbo standartai ir susitarimai
Šalys savo teisės aktuose ir praktikoje remia ir įgyvendina tarptautiniu lygmeniu pripažintus pagrindinius darbo standartus, būtent:
laisvę burtis į asociacijas ir veiksmingą kolektyvinių derybų teisės pripažinimą;
visų formų priverstinio arba privalomo darbo panaikinimą;
veiksmingą vaikų darbo panaikinimą; ir
su užimtumu ir profesija susijusios diskriminacijos panaikinimą.
292 straipsnis
Daugiašaliai aplinkos srities susitarimai
293 straipsnis
Prekybai palankus darnus vystymasis
294 straipsnis
Prekyba miškininkystės produktais
Siekdamos skatinti darnų miškų išteklių valdymą Šalys įsipareigoja dirbti kartu, kad būtų geriau įgyvendinami miškų teisės aktai, tobulinamas valdymas ir skatinama prekyba teisėtai ir tausiai gautais miškininkystės produktais.
295 straipsnis
Prekyba žuvininkystės produktais
Atsižvelgdamos į tai, kad svarbu darniai užtikrinti atsakingą žuvų išteklių valdymą ir skatinti gerą prekybos valdymą, Šalys įsipareigoja dirbti kartu ir:
imtis veiksmingų žuvų ir kitų vandens išteklių stebėjimo ir kontrolės priemonių;
užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtų taikytinų išsaugojimo ir kontrolės priemonių, taip pat kad būtų kuo plačiau bendradarbiaujama su regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis ir;
inter alia, nustatyti prekybos priemones dėl kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.
296 straipsnis
Apsaugos lygio užtikrinimas
297 straipsnis
Mokslinė informacija
Šalys pripažįsta, kad rengiant, priimant ir įgyvendinant aplinkos, visuomenės sveikatos ir socialinių sąlygų apsaugai skirtas priemones, turinčias poveikį Šalių tarpusavio prekybai, svarbu atsižvelgti į mokslinę ir techninę informaciją bei atitinkamus tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas.
298 straipsnis
Poveikio darnumui įvertinimas
Šalys įsipareigoja peržiūrėti, stebėti ir vertinti šios antraštinės dalies įgyvendinimo poveikį darniam vystymuisi, pasitelkdamos atitinkamus procesus ir institucijas, taip pat įsteigtas pagal šį susitarimą, pavyzdžiui, vertindamos su prekyba susijusį poveikį darnumui.
299 straipsnis
Pilietinės visuomenės institucijos
300 straipsnis
Institucinės ir stebėsenos priemonės
301 straipsnis
Ekspertų grupė
302 straipsnis
Bendradarbiavimas prekybos ir darnaus vystymosi srityje
Šalys turi dirbti drauge spręsdamos su prekyba susijusius darbo ir aplinkos politikos klausimus, kad pasiektų šio susitarimo tikslus.
14
SKYRIUS ( 43 )
Ginčų sprendimas
303 straipsnis
Tikslas
Šiuo skyriumi siekiama išvengti Šalių tarpusavio ginčų dėl šio susitarimo nuostatų, nurodytų šio susitarimo 304 straipsnyje, taikymo, juos sąžiningai išspręsti ir, jei įmanoma, pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą ( 44 ).
304 straipsnis
Taikymo sritis
Šio skyriaus nuostatos taikomos bet kuriam ginčui dėl šio susitarimo IV antraštinės dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, jei aiškiai nenumatyta kitaip.
305 straipsnis
Konsultacijos
1
306 straipsnis
Arbitražo procedūros inicijavimas
Jei per penkias dienas nuo kolegijos sudarymo dienos Šalys nesusitaria kitaip, arbitražo kolegijos įgaliojimai yra šie:
„nagrinėti prašyme sudaryti arbitražo kolegiją pateiktą klausimą, priimti sprendimus dėl atitinkamos priemonės suderinamumo su šio susitarimo 304 straipsnio nuostatoms ir priimti sprendimą pagal šio susitarimo 310 straipsnį.“
307 straipsnis
Arbitražo kolegijos sudėtis
Jei Šalys susitaria dėl vieno ar daugiau arbitražo kolegijos narių, likusysis (-ieji) narys (-iai) renkami tokia pačia tvarka:
jeigu Šalys susitaria dėl dviejų arbitražo kolegijos narių, likusysis narys renkamas iš asmenų, kuriuos Šalys išrinko pirmininkauti;
jeigu Šalys susitaria dėl vieno arbitražo kolegijos nario, vienas likusysis narys renkamas iš asmenų, pasiūlytų Šalies ieškovės, o kitas iš asmenų, pasiūlytų Šalies atsakovės.
308 straipsnis
Tarpinė kolegijos ataskaita
309 straipsnis
Taikinimas kilus skubiai spręstiniems ginčams dėl energetikos
310 straipsnis
Arbitražo kolegijos sprendimas
2
311 straipsnis
Arbitražo kolegijos sprendimo įgyvendinimas
Kiekviena Šalis imasi priemonių, būtinų arbitražo kolegijos sprendimui sąžiningai įgyvendinti, be to, Šalys turi siekti susitarti dėl laikotarpio, per kurį tas sprendimas turi būti įgyvendintas.
312 straipsnis
Pagrįstos trukmės sprendimo įgyvendinimo laikotarpis
313 straipsnis
Priemonių, kurių imtasi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, peržiūra
314 straipsnis
Taisomosios priemonės kilus skubiai spręstiniems ginčams dėl energetikos
315 straipsnis
Laikinos taisomosios priemonės sprendimo neįgyvendinimo atveju
316 straipsnis
Priemonių, kurių imtasi sprendimui įgyvendinti po prievolių sustabdymo, peržiūra
3
317 straipsnis
Abiem pusėms priimtinas sprendimas
Pagal šį skyrių Šalys bet kuriuo metu gali priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Apie tokį sprendimą jos bendrai praneša Prekybos komitetui ir, kai tinkama, arbitražo kolegijos pirmininkui. Jeigu sprendimą reikia patvirtinti pagal bet kurios Šalies atitinkamas vidaus procedūras, pranešime nurodomas toks reikalavimas ir arbitražo procedūra sustabdoma. Jeigu tokio patvirtinimo nereikia arba kai pranešama, kad tokios vidaus procedūros atliktos, arbitražo procedūra užbaigiama.
318 straipsnis
Darbo tvarkos taisyklės
319 straipsnis
Informacija ir techninės konsultacijos
Bet kuri arbitražo kolegija Šalies prašymu arba savo iniciatyva gali rinkti informaciją iš bet kurio šaltinio, kurį ji laiko tinkamu arbitražo kolegijos darbui, įskaitant ginčo Šalis. Arbitražo kolegija taip pat turi teisę savo nuožiūra prašyti ekspertų nuomonės. Taip gauta informacija turi būti atskleista abiem Šalims ir joms turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas. Pagal šio susitarimo XXIV priede nustatytas darbo tvarkos taisykles Šalyse įsisteigusiems suinteresuotiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims leidžiama arbitražo kolegijai pateikti trumpą amicus curiae informaciją.
320 straipsnis
Aiškinimo taisyklės
Arbitražo kolegija šio susitarimo 304 straipsnyje nurodytas nuostatas aiškina vadovaudamasi įprastomis tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisyklėmis, įskaitant kodifikuotas 1969 m. Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės. Jei prievolė pagal šį susitarimą yra tapati prievolei pagal PPO steigimo sutartį, arbitražo kolegija patvirtina aiškinimą, atitinkantį bet kurį susijusį aiškinimą, nustatytą PPO ginčų sprendimo institucijos (toliau – GSI) sprendimuose. Arbitražo kolegijos sprendimais negali būti nustatyta daugiau ar mažiau teisių ir prievolių nei numatyta šiame susitarime.
321 straipsnis
Arbitražo kolegijos sprendimai
322 straipsnis
Su reglamentavimo derinimu susijusių ginčų sprendimas
4
323 straipsnis
Arbitrai
324 straipsnis
Ryšys su PPO prievolėmis
2 dalyje:
ginčų sprendimo procedūros pagal PPO steigimo sutartį laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti kolegiją pagal PPO steigimo sutarties 2 priede pateikto Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos (toliau – GSS) 6 straipsnį, ir laikomos baigtomis, kai GSI priima kolegijos ataskaitą ir apeliacinės tarybos ataskaitą pagal GSS 16 straipsnį ir 17 straipsnio 14 dalį; ir
ginčų sprendimo procedūros pagal šį skyrių laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti arbitražo kolegiją pagal šio susitarimo 306 straipsnio 1 dalį, ir laikomos baigtomis, kai arbitražo kolegija pateikia savo sprendimą Šalims bei Prekybos komitetui.
325 straipsnis
Terminai
326 straipsnis
Skyriaus keitimas
Prekybos komitetas gali nuspręsti keisti šį skyrių, šio susitarimo XXVI priede nustatytas Arbitražo darbo tvarkos taisykles ir šio susitarimo XXV priede nustatytą arbitražo kolegijų ir tarpininkų elgesio kodeksą.
15
SKYRIUS
Tarpininkavimas
327 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis
1
328 straipsnis
Prašymas pateikti informaciją
329 straipsnis
Procedūros inicijavimas
Šalis gali bet kuriuo metu prašyti Šalių pradėti tarpininkavimo procedūrą. Šis prašymas pateikiamas kitai Šaliai raštu. Prašyme pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų aiškūs prašymą teikiančios Šalies motyvai, ir:
nurodoma konkreti ginčijama priemonė;
nurodomas poveikis, kurį prašymą teikiančios Šalies teigimu, turi arba turės priemonė Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms; ir
paaiškinama, kaip, prašymą teikiančios Šalies nuomone, šis poveikis yra susijęs su priemone.
330 straipsnis
Tarpininko atranka
331 straipsnis
Tarpininkavimo procedūros taisyklės
Procedūra baigiama:
Šalims priėmus abiem pusėms priimtiną sprendimą – jo priėmimo dieną;
po konsultacijų su Šalimis – rašytine tarpininko deklaracija, kurioje nurodoma, kad tolesni tarpininkavimo veiksmai būtų nenaudingi;
rašytine Šalies deklaracija, kuri pateikiama išnagrinėjus abiem pusėms priimtinus sprendimus pagal tarpininkavimo procedūrą ir apsvarsčius visus tarpininko patarimus ir sprendimus; arba
bet kuriuo procedūros metu Šalių abipusiu sutarimu.
2
332 straipsnis
Abiem pusėms priimtino sprendimo įgyvendinimas
Šalių prašymu, tarpininkas Šalims raštu pateikia faktinės ataskaitos projektą, kuriame trumpai aprašoma:
procedūros metu nagrinėjama ginčijama priemonė;
taikytos procedūros; ir
procedūros pabaigoje pasiektas abiem pusėms priimtinas sprendimas, įskaitant galimus tarpinius sprendimus.
Tarpininkas suteikia galimybę šalims per 15 dienų pateikti pastabas dėl ataskaitos projekto. Apsvarstęs per tą terminą šalių pateiktas pastabas tarpininkas per 15 dienų joms raštu pateikia galutinę faktinę ataskaitą. Faktinėje ataskaitoje šis susitarimas neaiškinamas.
3
333 straipsnis
Ryšys su ginčų sprendimo procedūra
Šia tarpininkavimo procedūra negrindžiamos ginčų sprendimo procedūros pagal šį ar kitą susitarimą kilusiems ginčams spręsti. Taikydama šias ginčų sprendimo procedūras Šalis pagrindimui nenaudoja ar neteikia kaip įrodymų kolegijai svarstyti:
per tarpininkavimo procedūrą kitos Šalies išsakytų pozicijų;
to, kad kita Šalis nurodė norinti sutikti su sprendimu dėl priemonės, dėl kurios buvo pradėta tarpininkavimo procedūra; arba
tarpininko pateiktų patarimų ar pasiūlymų.
334 straipsnis
Terminai
Kiekvienas šiame skyriuje nurodytas terminas gali būti pakeistas procedūroje dalyvaujančių Šalių abipusiu sutarimu.
335 straipsnis
Sąnaudos
336 straipsnis
Peržiūra
Praėjus penkeriems metams po šio susitarimo įsigaliojimo Šalys konsultuojasi tarpusavyje dėl poreikio keisti tarpininkavimo procedūrą atsižvelgiant į įgytą patirtį ir atitinkamų PPO priemonių raidą.
V
ANTRAŠTINĖ DALIS
EKONOMINIS IR SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS
1
SKYRIUS
Bendradarbiavimas energetikos srityje, įskaitant branduolinės energetikos klausimus
337 straipsnis
338 straipsnis
Tarpusavio bendradarbiavimas, be kita ko, apima šias sritis:
energetikos strategijų ir politikos įgyvendinimas, prognozių ir scenarijų rengimas ir plėtojimas, statistikos duomenų registravimo sistemos energetikos sektoriuje tobulinimas laiku keičiantis informacija apie energetikos balansus ir energijos srautus pagal tarptautinę praktiką, taip pat infrastruktūros plėtra;
veiksmingų mechanizmų, skirtų galimoms energetikos krizėms solidariai spręsti, sukūrimas;
esamos bendrų interesų energetikos infrastruktūros modernizavimas ir stiprinimas, įskaitant energijos gamybos pajėgumus ir energijos tinklų vientisumą, saugą bei saugumą ir laipsnišką Ukrainos elektros tinklo integravimą į Europos elektros tinklą, taip pat elektros tranzito infrastruktūros visapusiškas atnaujinimas, tarpvalstybinių matavimo sistemų prie Ukrainos išorės sienų įdiegimas, naujos bendrų interesų energetikos infrastruktūros sukūrimas siekiant ekonomiškai ir nekenkiant aplinkai įvairinti energijos tiekimo šaltinius, transportavimo maršrutus ir būdus;
konkurencingų, skaidrių ir nediskriminacinių energetikos rinkų plėtra vykdant reglamentavimo reformas ir derinantis prie ES taisyklių ir standartų;
bendradarbiavimas pagal 2005 m. Energijos bendrijos sutartį;
energijos prekybos, tranzito, paieškos, išgavimo, perdirbimo, gamybos, saugojimo, transportavimo, perdavimo, skirstymo ir rinkodaros arba energetinių medžiagų ir produktų pardavimo ilgalaikio stabilumo ir saugumo didinimas ir stiprinimas abiem pusėms naudingu ir nediskriminaciniu būdu pagal tarptautines taisykles, visų pirma 1994 m. Energetikos chartijos sutartį, PPO steigimo sutartį ir šį susitarimą;
pažanga kuriant patrauklią ir stabilią investicijų aplinką, gerinant institucines, teisines, fiskalines bei kitas sąlygas ir be diskriminacijos skatinant abipuses investicijas į energetikos sektorių;
veiksmingas bendradarbiavimas su Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir kitomis tarptautinėmis finansų organizacijomis ir priemonėmis, siekiant paremti šalių tarpusavio bendradarbiavimą energetikos srityje;
energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo skatinimas, be kita ko, kuriant energijos vartojimo efektyvumą skatinančią politiką ir teisinę bei reglamentavimo sistemas, siekiant esminių pokyčių, atitinkančių ES standartus, įskaitant veiksmingą energijos generavimą, gamybą, transportavimą, skirstymą ir naudojimą, derančius su rinkos mechanizmų veikimu, taip pat veiksmingą energijos naudojimą prietaisuose, apšvietimo įrangoje ir pastatuose;
atsinaujinančiosios energijos naudojimo plėtojimas ir rėmimas ekonomišku ir ekologišku būdu, taip pat alternatyviojo kuro, įskaitant biokuro gamybą, ir bendradarbiavimas reglamentavimo, sertifikavimo ir standartizavimo ir technologinės bei komercinės plėtros srityse;
bendro įgyvendinimo mechanizmo pagal 1997 m. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą skatinimas siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vykdant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos projektus;
mokslinis ir techninis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija siekiant plėtoti ir gerinti energijos gamybos, transportavimo, tiekimo ir galutinio naudojimo technologijas, ypač daug dėmesio skiriant efektyvaus energijos vartojimo ir aplinkai nekenksmingoms technologijoms, įskaitant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, taip pat veiksmingas ir švarias anglies technologijas, laikantis nusistovėjusių principų, inter alia, nustatytų Europos bendrijos ir Ukrainos susitarime dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje;
bendradarbiavimas Europos ir tarptautinėse standartizavimo įstaigose energetikos srityje.
339 straipsnis
Šalys keičiasi informacija ir patirtimi ir atitinkamai remia reglamentavimo reformų procesą, kuris apima anglies sektoriaus (dujinių akmens anglių, koksinių akmens anglių ir lignito) restruktūrizavimą, siekiant padidinti konkurencingumą, kasyklų saugumą bei darbo saugą ir sumažinti poveikį aplinkai, atsižvelgiant į regioninį ir socialinį poveikį. Siekiant didinti veiksmingumą, konkurencingumą ir darnumą turi būti restruktūrizuota visa anglies vertės grandinė, t. y. nuo žvalgymo, gavybos ir apdorojimo iki konversijos ir anglies apdorojimo bei deginimo liekanų tvarkymo. Šis požiūris taikomas ir iš anglies kasyklų, taip pat per naftos ir dujų operacijas, sąvartynuose ir žemės ūkio sektoriuje išmetamo metano surinkimui ir panaudojimui, kaip nustatyta, inter alia, pagal Pasaulinę metano partnerystę, kurioje Šalys yra partnerės.
340 straipsnis
Šalys sukuria išankstinio perspėjimo mechanizmą, kaip nustatyta šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 1 skyriaus (Bendradarbiavimas energetikos srityje, įskaitant branduolinės energetikos klausimus) XXVI priede.
341 straipsnis
Laipsniškas derinimas vykdomas pagal šio susitarimo XXVII priede nustatytą tvarkaraštį.
342 straipsnis
Bendradarbiaujant sprendžiamos problemos, iškilusios po Černobylio avarijos ir po Černobylio branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, visų pirma:
apsaugos įgyvendinimo planas, kurio tikslas paversti sunaikintą 4 bloką (apsaugos objektą) aplinkai nekenksminga sistema;
panaudoto kuro tvarkymas;
teritorijų nukenksminimas;
radioaktyviųjų atliekų tvarkymas;
aplinkos stebėsena;
kitos sritys, dėl kurių gali būti tarpusavyje susitarta, pavyzdžiui, medicininiai, moksliniai, ekonominiai, reglamentavimo, socialiniai ir administraciniai nelaimės padarinių švelninimo pastangų aspektai.
2
SKYRIUS
Makroekonominis bendradarbiavimas
343 straipsnis
ES ir Ukraina palengvina ekonominės reformos procesą, bendradarbiaudamos ir taip stengdamosi geriau suprasti esminius viena kitos ekonomikos bruožus, ekonominės politikos formavimą ir įgyvendinimą rinkos ekonomikos šalyse. Ukraina siekia sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir palaipsniui derinti savo politikos sritis su ES politikos sritimis, vadovaudamasi makroekonominio stabilumo, patikimų viešųjų finansų ir darnaus mokėjimų balanso principais.
344 straipsnis
Siekiant šio susitarimo 343 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys bendradarbiauja tam, kad:
keistųsi informacija apie makroekonominius rezultatus, perspektyvas ir vystymosi strategijas;
kartu nagrinėtų abiem pusėms svarbius ekonominius klausimus, įskaitant ekonominės politikos priemones ir jų įgyvendinimo priemones, kaip antai ekonominių prognozių metodus ir strateginių politinių dokumentų plėtojimą, kad sustiprintų Ukrainos politikos formavimą pagal ES principus ir praktiką;
keistųsi makroekonominės srities praktine patirtimi;
taip pat keistųsi informacija apie Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EEPS) principus ir veikimą.
345 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 2 skyriuje.
3
SKYRIUS
Viešųjų finansų valdymas. biudžeto politika, vidaus kontrolė ir išorės auditas
346 straipsnis
Bendradarbiaujant viešųjų finansų valdymo srityje siekiama užtikrinti biudžeto politikos ir patikimų viešosios vidaus kontrolės ir išorės audito sistemų plėtojimo, vadovaujantis tarptautiniais standartais ir laikantis pagrindinių atskaitomybės, skaidrumo, ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.
347 straipsnis
Šalys keičiasi informacija, patirtimi bei geriausia praktika ir imasi kitų veiksmų, visų pirma toliau nurodytose srityse.
Biudžeto politikos srityje:
plėtoja vidutinės trukmės biudžeto prognozavimo ir planavimo sistemą;
gerina programoms skirtus metodus biudžeto procese ir biudžeto programų įgyvendinimo veiksmingumo ir efektyvumo analizę;
geriau keičiasi informacija ir patirtimi apie biudžeto planavimą ir vykdymą ir valstybės skolą.
Išorės audito srityje:
Viešosios vidaus finansų kontrolės srityje:
Kovos su sukčiavimo srityje:
348 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 3 skyriuje.
4
SKYRIUS
Apmokestinimas
349 straipsnis
Šalys bendradarbiauja, siekdamos stiprinti gerą valdymą mokesčių srityje, kad labiau pagerintų ekonominius santykius, prekybą, investicijas ir sąžiningą konkurenciją.
350 straipsnis
Atsižvelgdamos į šio susitarimo 349 straipsnį Šalys pripažįsta ir įsipareigoja įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, t. y. skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos principus, kurių laikytis valstybės narės įsipareigojo ES lygmeniu. Todėl, nepažeisdamos ES ir valstybių narių kompetencijos, Šalys turi gerinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, palengvinti teisėtų mokestinių pajamų surinkimą ir kurti veiksmingo minėtų principų įgyvendinimo priemones.
351 straipsnis
Šalys taip pat didina ir stiprina bendradarbiavimą, siekdamos gerinti ir plėtoti Ukrainos mokesčių sistemą ir administravimą, be kita ko, gerinti mokesčių surinkimo ir kontrolės gebėjimus, daugiausia dėmesio skiriant pridedamosios vertės mokesčio (PVM) grąžinimo procedūroms, kad įsiskolinimai nesikauptų, mokesčiai būtų veiksmingai renkami ir būtų sustiprinta kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu. Šalys siekia didinti bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi kovos su mokestiniu sukčiavimu, ypač karuseliniu sukčiavimu, srityje.
352 straipsnis
Šalys plėtoja bendradarbiavimą ir derina politiką imdamosi veiksmų prieš sukčiavimą ir akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą ir kovodamos su tuo. Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima laipsnišką tabako produktų akcizų derinimą, kuo labiau atsižvelgiant į regioninius suvaržymus, taip pat palaikant dialogą regioniniu lygmeniu ir vadovaujantis 2003 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Todėl Šalys turi siekti stiprinti bendradarbiavimą atsižvelgdamos į regionines aplinkybes.
353 straipsnis
Apmokestinimo struktūra laipsniškai derinama, kaip nustatyta ES acquis, laikantis šio susitarimo XXVIII priedo nuostatų.
354 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 4 skyriuje.
5
SKYRIUS
Statistika
355 straipsnis
Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą statistikos srityje ir padeda siekti ilgalaikio tikslo – laiku teikti tarptautiniu mastu palyginamus ir patikimus statistinius duomenis. Tikimasi, kad darni, veiksminga ir profesionaliai nepriklausoma nacionalinė statistikos sistema suteiks Ukrainos ir ES piliečiams, įmonėms ir sprendimus priimantiems subjektams svarbios informacijos ir jie galės priimti informacija pagrįstus sprendimus. Nacionalinė statistikos sistema turėtų veikti pagal JT pagrindinius oficialiosios statistikos principus, atsižvelgiant į ES statistikos acquis, įskaitant Europos statistikos praktikos kodeksą, kad nacionalinė statistikos sistema būtų suderinta su Europos normomis ir standartais. Statistikos acquis išdėstomas kasmet atnaujinamame statistinių reikalavimų rinkinyje, kurį Šalys laiko šio susitarimo priedu (XXIX priedas).
356 straipsnis
Bendradarbiaujant siekiama:
toliau stiprinti nacionalinės statistikos sistemos pajėgumus, daugiausia dėmesio skiriant patikimam teisiniam pagrindui, tinkamai duomenų ir metaduomenų sklaidos politikai ir patogiam naudojimui;
laipsniškai derinti Ukrainos statistikos sistemą su Europos statistikos sistema;
glaudžiau priderinti duomenų teikimo nuostatas prie ES, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių ir Europos metodų, įskaitant klasifikatorius, taikymą;
padidinti nacionalinės statistikos sistemos darbuotojų profesinius ir valdymo gebėjimus, kad jie lengviau taikytų ES statistikos standartus ir padėtų plėtoti Ukrainos statistikos sistemą;
tarpusavyje keistis Šalių patirtimi, susijusia su praktinių statistikos žinių vystymu;
skatinti visų statistikos rengimo procesų ir sklaidos bendrą kokybės valdymą.
357 straipsnis
Šalys bendradarbiauja Europos statistikos sistemoje, kurioje Eurostatas yra ES statistikos institucija. Bendradarbiaujama, inter alia, šiose srityse:
gyventojų statistikos, įskaitant gyventojų surašymus;
žemės ūkio statistikos, įskaitant žemės ūkio surašymus ir aplinkos statistiką;
verslo statistikos, įskaitant verslo registrus ir administracinių šaltinių naudojimą statistikos tikslais;
energetikos, įskaitant balansus;
nacionalinių sąskaitų;
užsienio prekybos statistikos;
regioninės statistikos;
visų statistikos rengimo procesų ir sklaidos bendro kokybės valdymo.
358 straipsnis
Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi bei plėtoja bendradarbiavimą, atsižvelgdamos į jau sukauptą patirtį pertvarkant statistikos sistemą pagal įvairias pagalbos programas. Pirmiausia siekiama toliau laipsniškai derintis prie ES statistikos acquis, remiantis nacionaline Ukrainos statistikos sistemos plėtros strategija ir atsižvelgiant į Europos statistikos sistemos plėtojimą. Rengiant statistikos duomenis daugiausia dėmesio skiriama tolesniam atrankinių tyrimų plėtojimui, atsižvelgiant į poreikį sumažinti statistinės atskaitomybės naštą. Duomenys yra svarbūs formuojant ir stebint politiką visose pagrindinėse socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse.
359 straipsnis
Palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 5 skyriuje. Kiek įmanoma, turėtų būti sudarytos galimybės Ukrainai dalyvauti Europos statistikos sistemos veikloje įprastomis trečiųjų šalių dalyvavimo sąlygomis.
6
SKYRIUS
Aplinka
360 straipsnis
Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkos srityje ir prisideda prie ilgalaikio tikslo – užtikrinti darnų vystymąsi ir ekologišką ekonomiką. Tikimasi, kad stipresnė aplinkos apsauga bus naudinga Ukrainos ir ES piliečiams, pavyzdžiui, pagerės visuomenės sveikata, bus saugomi gamtos ištekliai, padidės ekonomikos ir aplinkosaugos veiksmingumas, aplinkos klausimai bus įtraukiami į kitas politikos sritis ir dėl šiuolaikinių technologijų padidės gamyba. Bendradarbiaujama paisant geriausių Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į Šalių tarpusavio priklausomybę aplinkos apsaugos srityje ir į susijusius daugiašalius susitarimus.
361 straipsnis
Bendradarbiaujant siekiama išsaugoti, apsaugoti, pagerinti ir atkurti aplinkos kokybę, apsaugant žmonių sveikatą, apdairiai ir racionaliai naudojant gamtos išteklius ir skatinant tarptautinio lygmens priemones, kuriomis siekiama spręsti regionines ir pasaulines aplinkos problemas, inter alia, šiose srityse:
klimato kaitos;
aplinkos valdymo ir horizontaliųjų klausimų, įskaitant švietimą ir mokymą ir galimybes susipažinti su informacija apie aplinką ir dalyvauti priimant sprendimus;
oro kokybės;
vandens kokybės ir vandens taupymo, įskaitant jūros aplinkos klausimus;
atliekų tvarkymo ir išteklių valdymo;
gamtos apsaugos, įskaitant biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės (ekologinių tinklų) išsaugojimą ir apsaugą;
pramoninės taršos ir pavojų;
cheminių medžiagų;
genetiškai modifikuotų organizmų, įskaitant žemės ūkio sritį;
akustinės taršos;
civilinės saugos, įskaitant gamtinius ir žmogaus sukeltus pavojus;
miestų aplinkos;
aplinkos mokesčių.
362 straipsnis
Šalys, inter alia:
keičiasi informacija ir praktine patirtimi;
vykdo bendrą mokslinių tyrimų veiklą ir keičiasi informacija apie švaresnes technologijas;
rengia nelaimėms ir kitiems nepaprastosios padėties atvejams skirtus veiksmų planus;
vykdo bendrą veiklą regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu, be kita ko, susijusią su daugiašaliais aplinkos susitarimais, kurias Šalys yra ratifikavusios, taip pat bendrą veiklą atitinkamos agentūrose.
363 straipsnis
Ukrainos teisės aktai laipsniškai derinami su ES aplinkos teise ir politika pagal šio susitarimo XXX priedą.
364 straipsnis
Civilinės saugos sektoriuje bendradarbiaujama įgyvendinant konkrečius šios srities Šalių tarpusavio susitarimus, atsižvelgiant į atitinkamas ES ir jos valstybių narių galias ir kompetencijas ir į kiekvienos Šalies teisines procedūras. Bendradarbiaujant, inter alia, siekiama:
palengvinti savitarpio pagalbą neparastosios padėties atvejais;
24 valandas per parą keistis išankstinio perspėjimo pranešimais ir naujausia informacija apie tarpvalstybinius nepaprastosios padėties atvejus, įskaitant prašymus ir siūlymus suteikti pagalbą;
vertinti nelaimių poveikį aplinkai;
kviesti ekspertus į specialius techninius praktinius seminarus ir simpoziumus civilinės saugos klausimais;
konkrečiais atvejais kviesti stebėtojus į specialias ES ir (arba) Ukrainos rengiamas pratybas ir kursus;
stiprinti esamą bendradarbiavimą siekiant veiksmingiausiai panaudoti turimus civilinės saugos gebėjimus.
365 straipsnis
Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant šių tikslų:
rengti bendrą aplinkos strategiją, kuri apimtų planuojamas institucines reformas (ir jų tvarkaraščius), kad būtų užtikrintas aplinkos teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas; paskirstyti aplinkos administravimo kompetencijas nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis; nustatyti sprendimų priėmimo ir sprendimų įgyvendinimo procedūras; nustatyti aplinkos klausimų įtraukimo į kitas politikos sritis skatinimo procedūras; nustatyti būtinus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir peržiūros mechanizmą;
rengti sektorių strategijas, skirtas oro kokybei, vandens kokybei ir vandens taupymui, įskaitant jūros aplinkos klausimus, atliekų tvarkymui ir išteklių valdymui, gamtos apsaugai, pramoninei tarša ir pavojams bei chemikalams; aiškiai nustatyti šių strategijų įgyvendinimo tvarkaraščius ir gaires, administracinę atsakomybę, taip pat kurti finansines investicijų į infrastruktūrą ir technologijas strategijas;
plėtoti ir įgyvendinti kovos su klimato kaita politiką, visų pirma kaip išdėstyta šio susitarimo XXXI priede.
366 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 6 skyriuje.
7
SKYRIUS
Transportas
367 straipsnis
Šalys:
plečia ir stiprina bendradarbiavimą transporto srityje, kad padėtų vystyti darnias transporto sistemas;
skatina veiksmingą ir saugų transportą, taip pat transporto sistemų įvairiarūšiškumą ir sąveikumą;
siekia stiprinti pagrindines transporto jungtis tarp savo teritorijų.
368 straipsnis
Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija ir bendrą veiklą:
369 straipsnis
Bendradarbiaujama, inter alia, šiose srityse:
darnios nacionalinės visų transporto rūšių politikos plėtojimo, visų pirma siekiant užtikrinti veiksmingas ir saugias transporto sistemas ir skatinti įtraukti su transportu susijusius klausimus į kitas politikos sritis;
sektorių strategijų plėtojimo atsižvelgiant į nacionalinę kelių, geležinkelių, vidaus vandens kelių, oro, jūrų ir įvairiarūšio transporto politiką (įskaitant teisinius reikalavimus, taikomus techninės įrangos ir transporto parkų atnaujinimui, kad šie atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus), įskaitant tų strategijų įgyvendinimo tvarkaraščius ir gaires, administracinę atsakomybę ir finansavimo planus;
daugiarūšio transporto tinklų, sujungtų su transeuropiniu transporto tinklu (TEN-T), kūrimo ir infrastruktūros politikos tobulinimo siekiant geriau nustatyti ir vertinti infrastruktūros projektus, susijusius su įvairiomis transporto rūšimis. Finansavimo strategijų, kurios skirtos priežiūrai, pajėgumų suvaržymams ir trūkstamų jungčių infrastruktūrai, rengimo, taip pat privačiojo sektoriaus aktyvumo ir dalyvavimo transporto projektuose skatinimo, kaip nustatyta šio susitarimo XXXIII priede;
prisijungimo prie svarbių tarptautinių transporto organizacijų ir susitarimų, įskaitant procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tarptautiniai transporto susitarimai ir konvencijos būtų griežtai įgyvendinami ir veiksmingai vykdomi;
mokslinio ir techninio bendradarbiavimo bei keitimosi informacija siekiant kurti ir tobulinti technologijas, pavyzdžiui, intelektines transporto sistemas;
skatinimo naudotis intelektinėmis transporto sistemomis ir informacinėmis technologijomis valdant ir eksploatuojant visas transporto rūšis, taip pat paramos įvairiarūšiškumui ir bendradarbiavimui naudojant kosmoso sistemas ir komercines taikmenas, kuriomis palengvinamas transportas.
370 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 7 skyriuje.
8
SKYRIUS
Kosmosas
371 straipsnis
Šalys skatina abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą civilinių kosminių mokslinių tyrimų ir kosmoso taikmenų srityje, ypač šiose srityse:
pasaulinės navigacijos palydovų sistemų;
Žemės stebėjimo ir pasaulinės stebėsenos;
kosmoso mokslo ir tyrinėjimo;
taikomųjų kosmoso technologijų, įskaitant nešančiųjų raketų ir varomąsias technologijas.
372 straipsnis
373 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 8 skyriuje, ir, kai tinkama, koordinuojami veiksmai ir bendradarbiaujama su Europos kosmoso agentūra šiais ir kitais susijusiais klausimais.
9
SKYRIUS
Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje
374 straipsnis
Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje, kad prisidėtų prie mokslo plėtros ir sustiprintų savo mokslines galimybes padėti spręsti nacionalinius ir pasaulinius uždavinius. Stiprindamos savo mokslinių tyrimų gebėjimus ir žmogiškąjį potencialą, Šalys siekia prisidėti prie pažangos įgyjant mokslinių ir technologinių žinių, svarbių darniai ekonominei plėtrai užtikrinti. Dalijantis mokslinėmis žiniomis ir jas telkiant bus padedama didinti Šalių konkurencingumą ir stiprinti jų ekonomikos gebėjimą kurti ir panaudoti žinias naujų produktų ir paslaugų komerciniam pritaikymui. Galiausiai Šalys turi vystyti savo mokslinį potencialą, kad vykdytų pasauliniu mastu prisiimtą atsakomybę ir įsipareigojimus įvairiose srityse, kaip antai su sveikata susiję klausimai, aplinkos apsauga, įskaitant klimato kaitą ir kitus pasaulinius uždavinius.
375 straipsnis
376 straipsnis
Bendradarbiaujama visų pirma:
keičiantis informacija apie mokslo ir technologijų politiką;
dalyvaujant būsimoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrojoje programoje („Horizontas 2020“);
bendrai įgyvendinant mokslines programas ir vykdant mokslinių tyrimų veiklą;
bendrai vykdant mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą, kuria siekiama skatinti mokslo pažangą ir technologijų bei praktinės patirties perdavimą;
rengiant mokymus pagal tyrėjų ir specialistų judumo programą;
rengiant bendrus renginius arba priemones, susijusias su mokslo ir technologine plėtra;
įgyvendinant priemones, kurių tikslas sukurti moksliniams tyrimams ir naujų technologijų taikymui palankias sąlygas ir tinkamai saugoti mokslinių tyrimų rezultatų intelektinės nuosavybės teises;
stiprinant regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma Juodosios jūros regione ir daugiašalėse organizacijose, kaip antai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) ir Didžiajame aštuonete (G8), taip pat pagal daugiašalius susitarimus, pavyzdžiui, 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK);
keičiantis mokslinių tyrimų ir mokslo institucijų valdymo patirtimi, siekiant plėtoti ir gerinti jų gebėjimus vykdyti mokslinius tyrimus ir juose dalyvauti.
377 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 9 skyriuje.
10
SKYRIUS
Pramonės ir įmonių politika
378 straipsnis
Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą pramonės ir įmonių politikos srityje, taip gerindamos verslo aplinką visiems ekonominės veiklos vykdytojams, o ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Didesnis bendradarbiavimas turėtų padėti pagerinti administracinę ir reglamentavimo sistemą tiek Ukrainos, tiek ES įmonėms, veikiančioms Ukrainoje ir ES, ir turėtų būti pagrįstas ES MVĮ ir pramonės politika, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus srities standartus ir praktiką.
379 straipsnis
Siekiant šio susitarimo 378 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys bendradarbiauja tam, kad:
įgyvendintų MVĮ plėtros strategijas pagal Europos mažųjų įmonių chartijos principus ir stebėtų įgyvendinimo procesą teikiant metines ataskaitas ir palaikant dialogą. Taip bendradarbiaujant taip pat turi būti sutelkiamas dėmesys į labai mažas įmones ir amatų įmones, kurios yra labai svarbios ir ES, ir Ukrainos ekonomikai;
keistųsi informacija ir gerąja praktika sukurti geresnes pagrindines sąlygas ir padėtų didinti konkurencingumą. Bendradarbiaujant turi būti atsižvelgiama į struktūrinių pokyčių valdymą (restruktūrizavimą) ir aplinkos bei energetikos klausimus, kaip antai energijos vartojimo efektyvumą ir švaresnę gamybą;
supaprastintų ir racionalizuotų taisykles ir reglamentavimo praktiką, ypač daug dėmesio skiriant keitimuisi gerąja praktika, susijusia su reglamentavimo būdais, įskaitant ES principus;
skatintų inovacijų politikos plėtrą keičiantis informacija ir gerąja praktika, susijusia su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komerciniu pritaikymu (įskaitant paramos priemones technologijomis grindžiamoms naujai įsteigtoms įmonėms), klasterių plėtra ir galimybėmis gauti finansavimą;
skatintų glaudesnius ES ir Ukrainos įmonių ir šių įmonių bei Ukrainos ir ES valdžios institucijų tarpusavio ryšius;
remtų eksporto skatinimo veiklą Ukrainoje;
palengvintų Ukrainos ir ES tam tikrų pramonės sektorių modernizavimą ir restruktūrizavimą.
380 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 10 skyriuje. Jame turi dalyvauti ES ir Ukrainos verslo atstovai.
11
SKYRIUS
Kasyba ir metalai
381 straipsnis
Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą kasybos ir metalų pramonės srityse, siekdamos skatinti tarpusavio supratimą, gerinti verslo aplinką, keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą ne energetikos klausimais, visų pirma susijusiais su metalo rūdų ir pramoninių mineralų kasyba. Taip bendradarbiaujant nedaromas poveikis šio susitarimo 339 straipsnyje nurodytoms nuostatoms dėl anglies.
382 straipsnis
Siekiant šio susitarimo 381 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys bendradarbiauja tam, kad:
keistųsi informacija apie kasybos ir metalų pramonės esamą padėtį;
keistųsi informacija apie ES ir Ukrainos kasybos ir metalų pramonės perspektyvas, susijusias su vartojimu, gamyba ir rinkos prognoze;
keistųsi informacija apie priemones, kurių ėmėsi Šalys, kad palengvintų šių sektorių restruktūrizavimą;
keistųsi informacija ir geriausia praktika, susijusia su Ukrainos ir ES kasybos ir metalų pramonės darniu vystymusi.
12
SKYRIUS
Finansinės paslaugos
383 straipsnis
Pripažindamos, kad norint sukurti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką ir paskatinti Šalių tarpusavio prekybos mainus, reikia veiksmingų finansinių paslaugų taisyklių ir praktikos, Šalys susitaria bendradarbiauti finansinių paslaugų srityje, siekdamos:
padėti pritaikyti finansinių paslaugų reguliavimą pagal atviros rinkos ekonomikos poreikius;
užtikrinti veiksmingą ir tinkamą investuotojų bei kitų finansinių paslaugų vartotojų apsaugą;
užtikrinti pasaulinės finansų sistemos stabilumą ir vientisumą;
skatinti įvairių finansų sistemos veikėjų, įskaitant reguliavimo ir priežiūros institucijas, bendradarbiavimą;
užtikrinti nepriklausomą ir veiksmingą priežiūrą.
384 straipsnis
385 straipsnis
Šalys skatina laipsnišką derinimą su pripažintais tarptautiniais finansinių paslaugų reguliavimo ir priežiūros standartais. Atitinkamos ES finansinių paslaugų srities acquis nuostatos taip pat nurodomos šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 6 skyriuje (Įsisteigimas, prekyba paslaugomis ir elektroninė prekyba).
386 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 12 skyriuje.
13
SKYRIUS
Bendrovių teisė, įmonių valdymas, apskaita ir auditas
387 straipsnis
Pripažindamos, kad siekiant sukurti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką ir paskatinti prekybą, svarbu užtikrinti veiksmingas bendrovių teisės, įmonių valdymo, apskaitos ir audito taisykles ir praktiką, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:
akcininkų, kreditorių ir kitų suinteresuotųjų šalių apsaugos pagal šios srities ES taisykles, išdėstytas šio susitarimo XXXIV priede;
atitinkamų tarptautinių standartų nustatymo nacionaliniu lygmeniu ir laipsniško derinimo su ES apskaitos ir audito teise, kaip išdėstyta šio susitarimo XXXV priede;
tolesnio įmonių valdymo politikos plėtojimo pagal tarptautinius standartus, taip pat laipsniško derinimo su šios srities ES taisyklėmis ir rekomendacijomis, kaip išdėstyta šio susitarimo XXXVI straipsnyje.
388 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 13 skyriuje.
14
SKYRIUS
Informacinė visuomenė
389 straipsnis
Šalys aktyviau bendradarbiauja plėtodamos informacinę visuomenę, kad piliečiai ir įmonės turėtų galimybes plačiai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir gautų geresnės kokybės paslaugas už prieinamą kainą. Taip bendradarbiaujant taip pat turi būti sudarytos lengvesnės sąlygos patekti į elektroninių ryšių paslaugų rinkas, skatinama konkurencija ir investicijos į sektorių.
390 straipsnis
Bendradarbiaujant siekiama įgyvendinti nacionalines informacinės visuomenės strategijas, plėtoti išsamią elektroninių ryšių reglamentavimo sistemą ir didinti Ukrainos dalyvavimą ES IRT mokslinių tyrimų veikloje.
391 straipsnis
Bendradarbiavimo siekiai:
skatinti plačiajuostę prieigą, gerinti tinklų saugumą ir platesnį piliečių, įmonių ir administracijų naudojimąsi IRT tobulinant vietos turinį internete ir kuriant interneto paslaugas, visų pirma e. verslo, e. valdžios, e. sveikatos ir e. mokymosi priemones;
koordinuoti elektroninių ryšių politiką siekiant optimaliai pasinaudoti radijo spektru ir Ukrainos bei ES tinklų sąveika;
stiprinti nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir administracinius gebėjimus siekiant užtikrinti jos gebėjimą imtis tinkamų reguliavimo priemonių ir užtikrinti jos sprendimų bei visų taikytinų taisyklių vykdymą ir garantuoti sąžiningą konkurenciją rinkose. Nacionalinė ryšių reguliavimo institucija turėtų bendradarbiauti su konkurencijos institucija šių rinkų stebėsenos srityje;
skatinti bendrus projektus mokslinių tyrimų informacinių ir ryšių technologijų srityje pagal būsimą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programą („Horizontas 2020“).
392 straipsnis
Šalys keičiasi informacija, geriausia praktika ir patirtimi ir imasi bendrų veiksmų, siekdamos plėtoti visapusišką reglamentavimo sistemą ir užtikrinti, kad ji veiksmingai veiktų ir kad nebūtų iškraipoma konkurencija elektroninių ryšių rinkose.
393 straipsnis
Šalys skatina Ukrainos nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos ir ES nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą.
394 straipsnis
395 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 14 skyriuje.
15
SKYRIUS
Audiovizualinė politika
396 straipsnis
397 straipsnis
Laipsniškas derinimas su audiovizualinės politikos ES teise ir reglamentavimo sistema bei tarptautinėmis priemonėmis visų pirma vykdomas kaip išdėstyta šio susitarimo XXXVII priede.
398 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V ANTRAŠTINĖS DALIES (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 15 skyriuje.
16
SKYRIUS
Turizmas
399 straipsnis
Šalys bendradarbiauja turizmo srityje siekdamos vystyti konkurencingesnę turizmo pramonę, kuri yra ekonomikos augimo ir galios, užimtumo ir užsienio valiutos šaltinis.
400 straipsnis
Dvišalis, regioninis ir Europos lygio bendradarbiavimas būtų pagrįstas šiais principais:
vietos bendruomenių vientisumo ir interesų puoselėjimas, ypač kaimo vietovėse;
kultūros paveldo svarba;
teigiama turizmo ir aplinkos išsaugojimo sąveika.
401 straipsnis
Bendradarbiaujant dėmesys sutelkiamas į šiuos aspektus:
keitimasis informacija, geriausia praktika, patirtimi ir praktinės patirties, be kita ko, susijusios su inovacinėmis technologijomis, perdavimas;
strateginių viešųjų, privačiųjų ir bendruomenių partnerysčių kūrimas siekiant užtikrinti darnų turizmo vystymą;
turizmo produktų ir rinkų, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir institucinių struktūrų skatinimas ir vystymas;
veiksmingos politikos ir strategijų rengimas ir įgyvendinimas, įskaitant atitinkamus teisinius, administracinius ir finansinius aspektus;
mokymas ir gebėjimų stiprinimas turizmo srityje, siekiant gerinti paslaugų teikimo standartus;
turizmo bendruomenių vystymas ir skatinimas.
402 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 16 skyriuje.
17
SKYRIUS
Žemės ūkis ir kaimo plėtra
403 straipsnis
Šalys bendradarbiauja siekdamos skatinti žemės ūkio ir kaimo plėtrą, visų pirma laipsniškai derindamos politikos kryptis ir teisės aktus.
404 straipsnis
Šalys tarpusavyje bendradarbiauja žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje ir, inter alia:
palengvina tarpusavio supratimą apie žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką;
stiprina politikos planavimo vertinimo ir įgyvendinimo administracinius gebėjimus centriniu ir vietiniu lygmenimis;
skatina šiuolaikišką ir darnią žemės ūkio gamybą, kuria atsižvelgiama į aplinką ir gyvūnų gerovę, įskaitant platesnį ekologinės gamybos metodų taikymą ir biotechnologijų naudojimą, inter alia, taikant geriausią šių sričių praktiką;
dalijasi kaimo plėtros politikos žiniomis ir geriausia praktika siekdamos skatinti kaimo bendruomenių ekonominę gerovę;
gerina žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, rinkų veiksmingumą ir skaidrumą ir investicijų sąlygas;
skleidžia žinias mokymo ir informaciniuose renginiuose;
remia inovacijas vykdant mokslinius tyrimus ir skatina žemės ūkio gamintojų neformalų ugdymą;
derina tarptautinėse organizacijose sprendžiamus klausimus;
keičiasi geriausia praktika, susijusia su žemės ūkio politikos ir kaimo vietovių paramos mechanizmais;
skatina žemės ūkio produktų kokybės politiką diegiant produktų standartus, gamybos reikalavimus ir kokybės schemas.
405 straipsnis
Bendradarbiaudamos, kaip pirmiau nurodyta, Šalys, nepažeisdamos šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai), remia laipsnišką derinimą su atitinkama ES teise ir reglamentavimo standartais, visų pirma išdėstytais šio susitarimo XXXVIII priede.
406 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 17 skyriuje.
18
SKYRIUS
Žuvininkystė ir jūrų politika
1
407 straipsnis
408 straipsnis
Šalys imasi bendrų veiksmų, keičiasi informacija ir teikia paramą viena kitai, siekdamos skatinti:
gerą žuvininkystės valdymą ir geriausią praktiką, kad užtikrintų darnų žuvų išteklių išsaugojimą ir valdymą remiantis ekosistemų metodu;
atsakingą žvejybą ir žuvininkystės valdymą pagal darnaus vystymosi principus, kad būtų išsaugota gera žuvų išteklių ir ekosistemų būklė;
bendradarbiavimą regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose.
409 straipsnis
Darydamos nuorodą į šio susitarimo 408 straipsnį ir atsižvelgdamos į geriausias mokslines rekomendacijas Šalys stiprina gyvų žuvų išteklių Juodojoje jūroje valdymo ir išsaugojimo srities bendradarbiavimą ir geriau koordinuoja šią veiklą. Šalys turi skatinti platesnio masto tarptautinį bendradarbiavimą Juodosios jūros regione, siekdamos plėtoti santykius su atitinkama regionine žuvininkystės valdymo organizacija.
410 straipsnis
Šalys turi remti iniciatyvas, kaip antai keitimosi patirtimi ir paramos teikimo, kuriomis siekiama užtikrinti tausios žuvininkystės politikos įgyvendinimą vadovaujantis šios srities ES acquis prioritetinėmis sritimis, įskaitant šias sritis:
gyvų vandens išteklių, žvejybos pastangų ir techninių priemonių valdymas;
žvejybos veiklos tikrinimas ir kontrolė naudojant būtiną stebėjimo įrangą, įskaitant laivų stebėjimo sistemą, taip pat atitinkamų administracinių ir teisminių struktūrų, gebančių taikyti atitinkamas priemones, plėtojimas;
suderintas duomenų apie žvejybos laimikį, iškrovimą, taip pat biologinių ir ekonominių duomenų rinkimas;
žvejybos pajėgumų valdymas, įskaitant veikiantį žvejybos laivyno registrą;
rinkų veiksmingumo gerinimas, visų pirma remiant gamintojų organizacijas, teikiant informaciją vartotojams ir užtikrinant rinkodaros standartus ir atsekamumą;
žuvininkystės sektoriaus struktūrinės politikos vystymas, ypatingą dėmesį skiriant darniam pakrančių bendruomenių vystymuisi.
2
411 straipsnis
Atsižvelgdamos į bendradarbiavimą žuvininkystės, transporto, aplinkos ir kitose su jūra susijusiose politikos srityse Šalys plėtoja bendradarbiavimą integruotos jūrų politikos klausimais, visų pirma:
skatina integruotą požiūrį į jūrų reikalus, gerą valdymą ir keitimąsi geriausia praktika, susijusia su jūrų erdvės naudojimu;
sukuria pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima atskirti konkurencinę žmogaus veiklą ir tos veiklos poveikio jūros aplinkai valdymą, skatinant jūrų erdvės planavimą, kaip priemonę padėti tobulinti sprendimų priėmimą;
skatina pakrantės regionų ir jūrų pramonės, kuri yra ekonomikos augimo ir užimtumo šaltinis, darnią plėtrą, be kita ko, keičiantis geriausia praktika;
skatina strategines jūrų pramonės, tarnybų ir mokslinių institucijų, kurių specializacija yra moksliniai jūrų ir jūrininkystės tyrimai, sąjungas, įskaitant tarpsektorines jūrų sektoriaus subjektų grupes;
siekia gerinti jūrų saugos ir saugumo priemones ir stiprinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį jūrų stebėjimą, kad būtų šalinama didėjanti rizika, susijusi su intensyviu jūrų transportu, laivų išmetamais teršalais, nelaimingais atsitikimais jūroje ir neteisėta veikla jūroje, remiantis Koordinavimo ir informacijos centro Burgase patirtimi;
palaiko nuolatinį dialogą ir skatina įvairius suinteresuotųjų jūrų srities šalių tinklus.
412 straipsnis
Taip bendradarbiaujant:
keičiamasi informacija, geriausia praktika ir patirtimi, ir perduodama jūrų srities praktinė patirtis, be kita ko, susijusi su inovacinėmis technologijomis jūrų sektoriuose;
keičiamasi informacija ir geriausia praktika, susijusia su projektų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimo galimybėmis;
stiprinamas Šalių tarpusavio bendradarbiavimas atitinkamuose tarptautiniuose jūrų srities forumuose.
3
413 straipsnis
Šalys turi palaikyti nuolatinį dialogą klausimais, nurodytais šio susitarimo V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 18 skyriaus 1 ir 2 skirsniuose.
19
SKYRIUS
Dunojus
414 straipsnis
Atsižvelgdamos į Dunojaus baseino tarpvalstybinį pobūdį ir jo istorinę svarbą pakrantės bendruomenėms Šalys:
griežčiau vykdo ES valstybių narių ir Ukrainos prisiimtus tarptautinius navigacijos, žuvininkystės, aplinkos apsaugos, ypač vandens ekosistemų, įsipareigojimus, įskaitant gyvų jūrų išteklių išsaugojimą, kad užtikrintų gerą ekologinę būklę, taip pat kitus svarbius su žmogaus veikla susijusius įsipareigojimus;
prireikus remia dvišalių ir daugiašalių susitarimų ir priemonių plėtojimo iniciatyvas, siekdamos skatinti darnų vystymąsi, ir ypač stengiasi gerbti tradicinį pakrančių bendruomenių gyvenimo būdą ir ekonominę veiklą integruotai naudojantis Dunojaus baseinu.
20
SKYRIUS
Vartotojų apsauga
415 straipsnis
Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir vartotojų apsaugos sistemų tarpusavio suderinamumą.
416 straipsnis
Siekiant šių tikslų visų pirma taip bendradarbiaujama:
skatinama keistis informacija apie vartotojų apsaugos sistemas;
teikiama teisėkūros ir techninių gebėjimų praktinių žinių, siekiant užtikrinti teisės aktų ir rinkos priežiūros sistemų veikimą;
vartotojams teikiama geresnė informacija;
rengiami mokymai veikla administravimo pareigūnams ir vartotojų interesams atstovaujantiems asmenims;
vystomos nepriklausomos vartotojų asociacijos ir skatinama palaikyti vartotojų atstovų tarpusavio ryšius.
417 straipsnis
Ukraina, vengdama kliūčių prekybai, palaipsniui derina savo teisės aktus su ES acquis, kaip nustatyta šio susitarimo XXXIX priede.
418 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 20 skyriuje.
21
SKYRIUS
Bendradarbiavimas užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių srityje
419 straipsnis
Atsižvelgdamos į šio susitarimo IV antraštinės dalies (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai) 13 skyrių (Prekyba ir darnus vystymasis) Šalys stiprina tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos skatinti deramo darbo darbotvarkę, užimtumo politiką, sveikatą ir saugą darbe, socialinį dialogą, socialinę apsaugą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir nediskriminavimą.
420 straipsnis
Bendradarbiaujant šio susitarimo 419 straipsnyje nurodytoje srityje siekiama šių tikslų:
gerinti žmonių gyvenimo kokybę;
spręsti bendrus uždavinius, kaip antai globalizacija ir demografiniai pokyčiai;
siekti sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų su deramomis darbo sąlygomis;
skatinti socialinį sąžiningumą ir teisingumą pertvarkant darbo rinkas;
skatinti darbo rinkų sąlygas, kuriomis būtų derinamas lankstumas ir saugumas;
skatinti aktyvias darbo rinkos priemones ir gerinti užimtumo tarnybų veiksmingumą, kad būtų geriau tenkinami darbo rinkos poreikiai;
skatinti įtraukiąsias darbo rinkas, į kurias būtų integruojami palankių sąlygų neturintys asmenys;
mažinti neoficialią ekonomiką, pertvarkant nedeklaruojamą darbą;
gerinti sveikatos apsaugą ir saugą darbe įvairiomis priemonėmis, kaip antai švietimas ir mokymas sveikatos ir saugos klausimais, prevencinių priemonių skatinimas, didelių avarijų pavojaus prevencija, toksiškų cheminių medžiagų valdymas, keitimasis gerąja patirtimi ir moksliniai tyrimai šioje srityje;
didinti socialinės apsaugos lygį ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kiek tai susiję su jų kokybe, prieinamumu ir finansiniu stabilumu;
mažinti skurdą ir didinti socialinę sanglaudą;
siekti užtikrinti lyčių lygybę ir lygias užimtumo, švietimo, mokymo, ekonomines ir socialines bei sprendimų priėmimo galimybes moterims ir vyrams;
visapusiškai kovoti su diskriminacija;
didinti socialinių partnerių gebėjimus ir skatinti socialinį dialogą.
421 straipsnis
Šalys skatina visų suinteresuotųjų šalių, ypač socialinių partnerių, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimą vykdant Ukrainos politikos reformas ir Šalims tarpusavyje bendradarbiaujant pagal šį susitarimą.
422 straipsnis
Šalys skatina įmonių socialinę atsakomybę, atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, kaip numatyta 2000 m. JT pasauliniame susitarime, 1997 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika, su pakeitimais, padarytais 2006 m., ir 1976 m. EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms su pakeitimais, padarytais 2000 m.
423 straipsnis
Šalys siekia glaudžiau bendradarbiauti užimtumo ir socialinės politikos klausimais visuose atitinkamuose regioniniuose, daugiašaliuose ir tarptautiniuose forumuose ir organizacijose.
424 straipsnis
Ukraina užtikrina laipsnišką derinimą su ES užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių teise, standartais ir praktika, kaip išdėstyta šio susitarimo XL priede.
425 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 21 skyriuje.
22
SKYRIUS
Visuomenės sveikata
426 straipsnis
Šalys plėtoja bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje, kad padidintų visuomenės ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, kuris yra išankstinė darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo sąlyga.
427 straipsnis
Bendradarbiaujama visų pirma šiose srityse:
Ukrainos visuomenės sveikatos sistemos ir jos pajėgumų stiprinimo, visų pirma įgyvendinant reformas, toliau plėtojant pirminės sveikatos priežiūros sistemą ir mokant darbuotojus;
užkrečiamųjų ligų, kaip antai ŽIV/AIDS ir tuberkuliozės prevencijos ir kontrolės, geresnio pasirengimo labai patogeninių ligų protrūkiams ir tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių įgyvendinimo;
neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės keičiantis informacija ir gerąja praktika, skatinant sveiką gyvenimo būdą, imantis veiksmų dėl pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių ir problemų, kaip antai motinos ir vaiko sveikatos, psichikos sveikatos ir priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir tabako, be kita ko, įgyvendinant 2003 m. Tabako kontrolės pagrindų konvenciją;
žmogiškos kilmės medžiagų, kaip antai kraujo, audinių ir ląstelių kokybės ir saugos;
informacijos ir žinių apie sveikatą, įskaitant požiūrį, kad į sveikatos klausimus turėtų būti atsižvelgiama visose politikos srityse.
428 straipsnis
Ukraina laipsniškai derina savo teisės aktus ir praktiką su ES acquis principais, visų pirma dėl užkrečiamųjų ligų, kraujo, audinių ir ląstelių, taip pat tabako. Konkrečių ES acquis nuostatų sąrašas pateikiamas šio susitarimo XLI priede.
429 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 22 skyriuje.
23
SKYRIUS
Švietimas, mokymas ir jaunimas
430 straipsnis
Visiškai paisydamos Šalių atsakomybės už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir kultūrų bei kalbų įvairovę, Šalys skatina bendradarbiavimą švietimo, mokymo ir jaunimo klausimų srityje, kad didintų tarpusavio supratimą, skatintų kultūrų dialogą ir gilintų žinias apie viena kitos kultūrą.
431 straipsnis
Šalys intensyviau bendradarbiauja aukštojo mokslo srityje, visų pirma siekdamos:
pertvarkyti ir modernizuoti aukštojo mokslo sistemas;
skatinti aukštojo mokslo srities konvergenciją pagal Bolonijos procesą;
didinti aukštojo mokslo kokybę ir aktualumą;
stiprinti aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą;
stiprinti aukštojo mokslo institucijų gebėjimus;
didinti studentų ir dėstytojų judumą; dėmesys turi būti skirtas bendradarbiavimui švietimo srityje siekiant palengvinti galimybes siekti aukštojo mokslo.
432 straipsnis
Šalys siekia labiau keistis informacija ir praktine patirtimi, kad paskatintų glaudesnį bendradarbiavimą profesinio rengimo ir mokymo srityje, visų pirma siekdamos:
plėtoti profesinio rengimo ir mokymo ir kvalifikacijos kėlimo visą profesinės veiklos laikotarpį sistemas, reaguojant į besikeičiančios darbo rinkos poreikius;
sukurti nacionalinę sistemą, kurios tikslas – gerinti skaidrumą ir kvalifikacijų pripažinimą ir įgūdžių panaudojimą, kai įmanoma, remiantis ES patirtimi.
433 straipsnis
Šalys nagrinėja galimybę plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą kitose srityse, kaip antai vidurinis lavinimas, nuotolinis mokymasis ir mokymasis visą gyvenimą.
434 straipsnis
Šalys susitaria skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi jaunimo politikos ir neformaliojo jaunimui skirto švietimo srityje, siekdamos:
palengvinti jaunų žmonių integraciją į visuomenę ir skatinti jų aktyvų pilietiškumą ir iniciatyvumą;
padėti jauniems žmonėms įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų ne švietimo sistemoje, pavyzdžiui, dalyvaujant savanoriškoje veikloje, ir pripažinti tokios patirties vertę;
didinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;
skatinti Ukrainos ir ES bei jos valstybių narių jaunimo organizacijų bendradarbiavimą;
skatinti sveiką gyvenimo būdą, ypač sutelkiant dėmesį į jaunimą.
435 straipsnis
Šalys bendradarbiauja atsižvelgdamos į šio susitarimo XLII priede išdėstytas rekomendacijas.
436 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 23 skyriuje.
24
SKYRIUS
Kultūra
437 straipsnis
Šalys įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą kultūros srityje, kad didintų tarpusavio supratimą, puoselėtų kultūrų mainus ir skatintų ES ir Ukrainos meno bei menininkų mainus.
438 straipsnis
Šalys skatina asmenų ir organizacijų, atstovaujančių ES ir Ukrainos organizuotai pilietinei visuomenei ir kultūros institucijoms, kultūrų dialogą.
439 straipsnis
Šalys glaudžiai bendradarbiauja atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) ir Europos Tarybą, inter alia, siekdamos plėtoti kultūrų įvairovę ir saugoti kultūros ir istorinį paveldą ir pripažinti jo vertę.
440 straipsnis
Šalys siekia plėtoti nuolatinį dialogą kultūros politikos klausimais, kad paskatintų ES ir Ukrainos kultūros pramonės vystymąsi. Todėl Šalys tinkamai įgyvendina 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.
25
SKYRIUS
Bendradarbiavimas sporto ir fizinės veiklos srityje
441 straipsnis
Taip bendradarbiaujant visų pirma keičiamasi informacija ir gerąja praktika šiose srityse:
fizinės veiklos ir sporto skatinimo švietimo sistemoje bendradarbiaujant su viešosiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;
dalyvavimo sporto ir fizinėje veikloje, kuria prisidedama prie sveiko gyvenimo būdo ir bendrosios gerovės;
nacionalinių kompetencijos ir kvalifikacijos sistemų sporto sektoriuje vystymo;
palankių sąlygų neturinčių grupių integravimo pasitelkus sportą;
kovos su dopingo vartojimu;
kovos su susitarimais dėl varžybų baigties;
saugumo svarbiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.
442 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 25 skyriuje.
26
SKYRIUS
Pilietinės visuomenės bendradarbiavimas
443 straipsnis
Šalys puoselėja pilietinės visuomenės bendradarbiavimą, siekdamos šių tikslų:
stiprinti ryšius ir skatinti visus ES valstybių narių ir Ukrainos pilietinės visuomenės sektorius tarpusavyje keistis patirtimi;
įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į šio susitarimo įgyvendinimą, įskaitant jo stebėseną, ir į ES ir Ukrainos dvišalių santykių plėtojimą;
ES valstybėse narėse užtikrinti geresnes žinias ir suvokimą apie Ukrainą, įskaitant jos istoriją ir kultūrą;
Ukrainoje užtikrinti geresnes žinias ir suvokimą apie Europos Sąjungą, įskaitant vertybes, kuriomis ji pagrįsta, jos veikimą ir politiką.
444 straipsnis
Šalys skatina abiejų Šalių pilietinės visuomenės suinteresuotųjų šalių dialogą ir bendradarbiavimą, kaip neatsiejamą ES ir Ukrainos santykių dalį, tokiais būdais:
stiprindamos ES valstybių narių ir Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų ryšius ir tarpusavio keitimąsi informacija, visų pirma rengiant profesinius seminarus, mokymo kursus ir kt.;
palengvindamos institucijų stiprinimą ir pilietinės visuomenės organizacijų įtvirtinimą, įskaitant agitavimą, neformalius tinklus, vizitus, praktinius seminarus ir kt.;
sudarydamos galimybes Ukrainos atstovams susipažinti su ES socialinių ir pilietinių partnerių konsultacijų ir dialogo procesu, siekiant įtraukti pilietinę visuomenę į Ukrainos politikos procesą.
445 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 26 skyriuje.
27
SKYRIUS
Tarpvalstybinis ir regioninis bendradarbiavimas
446 straipsnis
Šalys skatina tarpusavio supratimą ir dvišalį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje tokiais klausimais kaip regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo būdai, įskaitant daugiapakopį valdymą ir partnerystę, ypač daug dėmesio skiriant nepalankių vietovių plėtrai ir teritoriniam bendradarbiavimui, tokiu būdu sukuriant ryšių kanalus ir stiprinant nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, socialinių ir ekonominių veikėjų bei pilietinės visuomenės keitimąsi informacija.
447 straipsnis
Šalys remia ir stiprina vietos ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimą tarpvalstybinio ir regioninio bendradarbiavimo procese ir susijusiose valdymo struktūrose, siekdamos labiau bendradarbiauti kuriant palankią teisės aktų sistemą, taikyti ir plėtoti gebėjimų stiprinimo priemones ir skatinti tarpvalstybinių ir regioninių ekonominių ir verslo tinklų stiprinimą.
448 straipsnis
Šalys siekia plėtoti tarpvalstybinius ir regioninius, inter alia, transporto, energetikos, ryšių tinklų, kultūros, švietimo, turizmo, sveikatos ir kitų sričių, kurioms taikomas šis susitarimas, aspektus, turinčius poveikį tarpvalstybiniam ir regioniniam bendradarbiavimui. Visų pirma Šalys skatina tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimą siekiant modernizuoti ir koordinuoti pagalbos tarnybas bei aprūpinti jas įranga.
449 straipsnis
Turi būti palaikomas nuolatinis dialogas klausimais, nurodytais V antraštinės dalies (Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas) 27 skyriuje.
28
SKYRIUS
Dalyvavimas europos sąjungos agentūrų veikloje ir programose
450 straipsnis
Ukrainai leidžiama dalyvauti ES agentūrų, kurios svarbios šio susitarimo įgyvendinimui, veikloje, ir kitų ES agentūrų veikloje, jeigu tai leidžiama pagal jų steigimo taisykles, ir tose steigimo taisyklėse nustatytomis sąlygomis. Ukraina sudaro atskirus susitarimus su ES, kuriais jai leidžiama dalyvauti kiekvienos tokios agentūros veikloje, ir nurodo jos finansinio įnašo dydį.
451 straipsnis
Ukrainai leidžiama dalyvauti visose dabartinėse ir būsimose Sąjungos programose, kuriose Ukraina gali dalyvauti pagal atitinkamas šių programų priėmimo nuostatas. Ukrainos dalyvavimas Sąjungos programoje reglamentuojamas pridedamo III protokolo dėl 2010 m. Europos Sąjungos ir Ukrainos pagrindų susitarimo, kuriuo nustatomi Ukrainos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nuostatomis.
452 straipsnis
ES praneša Ukrainai apie įsteigtas naujas ES agentūras ir naujas Sąjungos programas, taip pat apie pasikeitusias dalyvavimo šio susitarimo 450 ir 451 straipsniuose nurodytose Sąjungos programose ir agentūrų veikloje sąlygas.
VI
ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS IR NUOSTATOS DĖL KOVOS SU SUKČIAVIMU
453 straipsnis
Ukraina gauna finansinę paramą pagal atitinkamus ES finansavimo mechanizmus ir priemones. Tokia finansinė parama turi padėti siekti šio susitarimo tikslų ir būti teikiama pagal tolesnius šio susitarimo straipsnius.
454 straipsnis
Pagrindiniai finansinės paramos principai numatomi atitinkamuose ES reglamentuose dėl finansinių priemonių.
455 straipsnis
ES finansinės paramos prioritetinės sritys, dėl kurių susitaria Šalys, nustatomos atitinkamose orientacinėse programose, atitinkančiose sutartus politikos prioritetus. Šiose orientacinėse programose nustatytomis orientacinėmis sumomis atsižvelgiama į Ukrainos poreikius, sektorių pajėgumus ir reformų pažangą.
456 straipsnis
Kad geriausiai išnaudotų turimus išteklius, Šalys siekia, kad ES pagalba būtų įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant veiksmus su kitomis valstybėmis donorėmis, paramą teikiančiomis organizacijomis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, taip pat laikantis tarptautinių pagalbos veiksmingumo principų.
457 straipsnis
Esminis finansinės paramos teisinis, administracinis ir techninis pagrindas nustatomas pagal atitinkamus Šalių tarpusavio susitarimus.
458 straipsnis
Asociacijos tarybai pranešama apie finansinės paramos teikimo pažangą ir įgyvendinimą ir jos poveikį siekiant šio susitarimo tikslų. Dėl to atitinkamos Šalių įstaigos abipusiai ir nuolatos teikia atitinkamą su stebėsena ir vertinimu susijusią informaciją.
459 straipsnis
VII
ANTRAŠTINĖ DALIS
INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1
SKYRIUS
Institucinė sistema
460 straipsnis
461 straipsnis
462 straipsnis
463 straipsnis
464 straipsnis
465 straipsnis
466 straipsnis
467 straipsnis
468 straipsnis
469 straipsnis
470 straipsnis
2
SKYRIUS
Bendrosios ir baigiamosios nuostatos
471 straipsnis
Teisė kreiptis į teismus ir administracinius organus
Pagal šio susitarimo taikymo sritį kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų teisę be diskriminacijos lyginant su savo piliečiais kreiptis į jos kompetentingus teismus ir administracinius organus, siekdami apginti asmens teises ir nuosavybės teises.
472 straipsnis
Su esminiais saugumo interesais susijusios priemonės
Nė viena šio susitarimo nuostata nedraudžiama Šaliai imtis bet kokių priemonių:
kurias ji laiko būtinomis tam, kad nebūtų atskleista informacija, kuri pakenktų jos esminiams saugumo interesams;
kurios susijusios su ginklų, šaudmenų arba karo medžiagų gamyba ar prekyba arba su gynybai būtinais moksliniais tyrimais, technologine plėtra ar gamyba, jeigu tokiomis priemonėmis nedaromas neigiamas poveikis specialios karinės paskirties neturinčių produktų konkurencijos sąlygoms;
kurias ji laiko esminėmis, kad užtikrintų savo saugumą, jeigu kiltų dideli vidaus neramumai, kurie darytų poveikį viešosios tvarkos palaikymui, jeigu kiltų karas arba rimta tarptautinė įtampa, gręsianti karu, arba kad vykdydama prisiimtas prievoles palaikytų taiką ir tarptautinį saugumą.
473 straipsnis
Nediskriminavimas
Šio susitarimo taikymo srityse ir nedarant poveikio jokioms specialiosioms jo nuostatoms:
Sąjungos ar jos valstybių narių atžvilgiu Ukrainos taikomomis priemonėmis jokiais būdais nediskriminuojamos valstybės narės, jų piliečiai, bendrovės arba įmonės;
Ukrainos atžvilgiu Sąjungos arba jos valstybių narių taikomomis priemonėmis jokiais būdais nediskriminuojami Ukrainos piliečiai, bendrovės arba įmonės.
474 straipsnis
Laipsniškas derinimas
Atsižvelgdama į 1 straipsnyje išdėstytus šio susitarimo tikslus Ukraina turi laipsniškai derinti savo teisės aktus su ES teise, kaip nurodyta šio susitarimo I–XLIV prieduose, remdamasi šio susitarimo IV, V ir VI antraštinėse dalyse nustatytais įsipareigojimais, ir pagal tų priedų nuostatas. Šia nuostata nedaromas poveikis jokiems konkretiems principams ar prievolėms dėl reglamentavimo derinimo pagal šio susitarimo IV antraštinę dalį (Prekyba ir su prekyba susiję klausimai).
475 straipsnis
Stebėsena
476 straipsnis
Prievolių vykdymas
477 straipsnis
Ginčų sprendimas
478 straipsnis
Tinkamos priemonės prievolių nevykdymo atveju
1 ir 2 dalyse nurodytos išimtys taikomos:
Susitarimo denonsavimui, nesankcionuotam bendrosios tarptautinės teisės normomis, arba
atvejams, kai kita Šalis pažeidžia bet kurią iš esminių šio susitarimo nuostatų, nurodytų šio susitarimo 2 straipsnyje.
479 straipsnis
Ryšys su kitais susitarimais
480 straipsnis
Priedai ir protokolai
Šio susitarimo priedai ir protokolai yra sudėtinė jo dalis.
481 straipsnis
Trukmė
482 straipsnis
Šalių apibrėžtis
Šiame susitarime terminu „Šalys“ vadinama Sąjunga ar jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės atsižvelgiant į atitinkamas jų galias, grindžiamas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ir Ukraina. Kai tinkama, jis reiškia Euratomą atsižvelgiant į jo galias pagal Euratomo sutartį.
483 straipsnis
Teritorinis taikymas
Šis susitarimas taikomas teritorijoms, kurioms taikoma Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Ukrainos teritorijai.
484 straipsnis
Susitarimo depozitaras
Šio susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretoriatas.
485 straipsnis
Autentiški tekstai
Šis susitarimas parengiamas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir ukrainiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.
486 straipsnis
Įsigaliojimas ir laikinas taikymas
Laikinas taikymas galioja nuo pirmos antro mėnesio dienos po to, kai depozitarui pateikta:
Съставено в Брюксел на двадесет и първи март две хиляди и четиринадесета година.
Hecho en Bruselas, el veintiuno de marzo de dos mil catorce.
V Bruselu dne dvacátého prvního března dva tisíce čtrnáct.
Udfærdiget i Bruxelles den enogtyvende marts to tusind og fjorten.
Geschehen zu Brüssel am einundzwanzigsten März zweitausendvierzehn.
Kahe tuhande neljateistkümnenda aasta märtsikuu kahekümne esimesel päeval Brüsselis.
'Εγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι μία Μαρτίου δύο χιλιάδες δεκατέσσερα.
Done at Brussels on the twenty first day of March in the year two thousand and fourteen.
Fait à Bruxelles, le vingt et un mars deux mille quatorze.
Sastavljeno u Bruxellesu dvadeset prvog ožujka dvije tisuće četrnaeste.
Fatto a Bruxelles, addì ventuno marzo duemilaquattordici.
Briselē, divi tūkstoši četrpadsmitā gada divdesmit pirmajā martā.
Priimta du tūkstančiai keturioliktų metų kovo dvidešimt pirmą dieną Briuselyje.
Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizennegyedik év március havának huszonegyedik napján.
Magħmul fi Brussell, fil-wieħed u għoxrin jum ta’ Marzu tas-sena elfejn u erbatax.
Gedaan te Brussel, de eenentwintigste maart tweeduizend veertien.
Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego pierwszego marca roku dwa tysiące czternastego.
Feito em Bruxelas, em vinte e um de março de dois mil e catorze.
Întocmit la Bruxelles la douăzeci și unu martie două mii paisprezece.
V Bruseli dvadsiateho prvého marca dvetisícštrnásť.
V Bruslju, dne enaindvajsetega marca leta dva tisoč štirinajst.
Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäensimmäisenä päivänä maaliskuuta vuonna kaksituhattaneljätoista.
Som skedde i Bryssel den tjugoförsta mars tjugohundrafjorton.
Учинено у м. Брюссель двадцять першого березня двi тисячi чотирнадцятого року.
Подписано по отношение на преамбюла, член 1 и дялове I, II и VII на Споразумението.
Firmado por lo que se refiere al preámbulo, el artículo 1 y los títulos I, II y VII del Acuerdo.
Podepsána preambule, článek 1, hlavy I, II a VII dohody.
Undertegnet for så vidt angår præamblen, artikel 1 og afsnit I, II og VII i aftalen.
Unterzeichnet in Bezug auf die Präambel, den Artikel 1 sowie die Titel I, II und VII des Abkommens.
Alla kirjutatud lepingu preambuli, artikli 1 ning I, II ja VII jaotise osas.
Υπεγράφη όσον αφορά το προοίμιο, το άρθρο 1 και τους τίτλους Ι, ΙΙ και VII της Συμφωνίας.
Signed as regards the Preamble, Article 1 and Titles I, II, and VII of the Agreement.
Signé en ce qui concerne le préambule, l'article 1 et les titres I, II et VII de l'accord.
Potpisano što se tiče preambule, članka 1. i glavâ I., II. i VII. Sporazuma.
Firmato per quanto riguarda il preambolo, l'articolo 1 e i titoli I, II e VII dell'accordo.
Parakstīts attiecībā uz nolīguma preambulu, 1. pantu un I, II un VII sadaļu.
Pasirašyta, kiek tai susiję su Susitarimo preambule, 1 straipsniu ir I, II ir VII antraštinėmis dalimis.
A megállapodás a preambulum, az 1. cikk és az I., II. és VII. cím tekintetében aláírva.
Iffirmat fir-rigward tal-Preambolu, l-Artikolu 1 u t-Titoli I, II, u VII tal-Ftehim.
Ondertekend wat betreft de preambule, artikel 1 en de titels I, II en VII van de Overeenkomst.
Podpisano w odniesieniu do preambuły, artykułu 1 oraz tytułu I, II i VII układu.
Assinado no que se refere ao Preâmbulo, ao artigo 1o e aos Títulos I, II e VII do Acordo.
Semnat în ceea ce privește preambulul, articolul 1 și titlurile I, II și VII din acord.
Podpísané, pokiaľ ide o preambulu, článok 1 a hlavy I, II a VII dohody.
Podpisano, kar zadeva preambulo, člen 1 ter naslove I, II in VII Sporazuma.
Allekirjoitettu sopimuksen johdanto-osan, 1 artiklan sekä I, II ja VII osaston osalta.
Undertecknat i fråga om ingressen, artikel 1 och avdelningarna I, II och VII i avtalet.
Пiдписано стосовно Преамбули, Статтi 1 та Роздiлiв I, II i VII Угоди.
Voor het Koninkrijk België
Pour le Royaume de Belgique
Für das Königreich Belgien
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.
Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.
Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.
За Република България
Za Českou republiku