1.   Šis Susitarimas grindžiamas Kotonu susitarimo pagrindiniais principais, esminiais ir pagrindiniais veiksniais, išdėstytais atitinkamai Kotonu susitarimo 2 ir 9 straipsniuose. Šis Susitarimas grindžiamas Kotonu susitarimo, PPBS bei ankstesnių AKR ir EB susitarimų dėl regioninio bendradarbiavimo ir integracijos bei ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo pasiekimais.

2.   Šis Susitarimas įgyvendinamas taip, kad, remiantis 110 ir 111 straipsniais, papildytų ir abipusiai sustiprintų Kotonu susitarimą ir PPBS.

3.   Šalys susitaria bendradarbiauti, įgyvendindamos šį Susitarimą ir nuosekliai atsižvelgdamos į vystymosi politiką ir regionų integracijos programas, kurias įgyvendina ar gali įgyvendinti PAVB EPS valstybės.

4.   Šalys susitaria bendradarbiauti, kad įvykdytų savo įsipareigojimus bei prievoles ir sudarytų PAVB EPS valstybėms palankias sąlygas stiprinti pajėgumus, būtinus šiam Susitarimui įgyvendinti.

1.   Šalys pripažįsta, kad regionų integracija yra sudėtinė jų partnerystės dalis ir veiksminga priemonė šio Susitarimo tikslams siekti.

2.   Šalys dar kartą patvirtina, kad PAVB EPS valstybių regionų ir subregioninė integracija yra svarbi priemonė, kuria galima sudaryti geresnes ekonomines galimybes, stiprinti politinį stabilumą ir siekti veiksmingai integruoti besivystančias valstybes į pasaulio ekonomiką.

3.   Visų pirma Šalys remia integracijos procesą, pagrįstą PAMS susitarimu, PAVB sutartimi ir 2000 m. liepos 11 d. priimtu Afrikos Sąjungos steigiamuoju aktu, taip pat su šiuo procesu susijusią vystymosi politiką bei politinius tikslus. Šalys siekia įgyvendinti šį Susitarimą taip, kad šios priemonės remtų viena kitą, atsižvelgiant į atitinkamą išsivystymo lygį, poreikius, geografines aplinkybes ir darnaus vystymosi strategijas.

1.   Šalys įsipareigoja nuolatos stebėti šio Susitarimo įgyvendinimą ir poveikį, imdamosi tinkamų priemonių ir nustatydamos tinkamą laiką, pasitelkdamos atitinkamus dalyvavimu pagrįstus procesus ir institucijas, taip pat įsteigtas šiuo Susitarimu, ir taip užtikrinti, kad būtų pasiekti šio Susitarimo tikslai, jis būtų tinkamai įgyvendinamas ir jo nauda piliečiams, visų pirma labiausiai pažeidžiamoms grupėms, būtų kuo didesnė.

2.   Šalys įsipareigoja nedelsdamos konsultuotis tarpusavyje dėl visų su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusių klausimų.

1.   Šalys prisimena 1992 m. Aplinkos ir vystymosi 21-ąją darbotvarkę, 1998 m. TDO pagrindinių darbo principų ir teisių deklaraciją, 2002 m. Johanesburgo darnaus vystymosi įgyvendinimo planą, 2006 m. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtą ministrų deklaraciją dėl visiško užimtumo ir deramo darbo, 2008 m. TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo sąžiningos globalizacijos tikslais ir 2012 m. JT konferencijos darnaus vystymosi klausimais baigiamąjį dokumentą „Ateitis, kurios norime“.

2.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios skatinti tarptautinės prekybos plėtrą taip, kad padėtų siekti darnaus vystymosi tikslo atsižvelgiant į tris jo veiksnius (ekonominį vystymąsi, socialinį vystymąsi ir aplinkos apsaugą) esamų ir būsimų kartų gerovei, ir sieks užtikrinti, kad šis tikslas būtų įtrauktas į visus jų prekybos santykių lygmenis ir juose atsispindėtų.

3.   Šio skyriaus nuostatoms, išskyrus 7 straipsnį, netaikomos III dalies nuostatos.

1.   Šalys dar kartą patvirtina, kad darnaus vystymosi tikslas turi būti taikomas ir įtraukiamas į jų ekonominę partnerystę visais lygmenimis, vykdant svarbiausius įsipareigojimus, išdėstytus Kotonu susitarimo 1, 2 ir 9 straipsniuose, ypač bendrą įsipareigojimą mažinti ir galiausiai visiškai panaikinti skurdą, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus.

2.   Šalys susitaria atsižvelgti į šį tikslą sudarydamos šį Susitarimą ir įsipareigoja:

3.   Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti, siekiant į žmones orientuoto darnaus vystymosi.

1.   Šalys pripažįsta, kad tarptautinis aplinkos valdymas ir susitarimai yra vertinga tarptautinės bendruomenės reagavimo į pasaulines arba regionines aplinkos problemas priemonė, o deramas darbas visiems yra pagrindinis visų šalių darnaus vystymosi elementas ir prioritetinis tarptautinio bendradarbiavimo tikslas.

2.   Atsižvelgdamos į Kotonu susitarimą, ypač jo 49 ir 50 straipsnius, pagal šį straipsnį Šalys dar kartą patvirtinta savo teises ir įsipareigojimus įgyvendinti savo prievoles laikydamosi daugiašalių aplinkos srities susitarimų (toliau – DAS) ir Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijų, kurias jos atitinkamai ratifikavo.

1.   Šalys pripažįsta viena kitos teisę nustatyti vidaus aplinkos ir darbo apsaugos lygį ir atitinkamai priimti arba keisti savo atitinkamus teisės aktus ir politiką, nuosekliai laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir susitarimų, prie kurių jos yra prisijungusios.

2.   Šalys dar kartą patvirtina vidaus darbo ir aplinkos srities teisės aktų suteikiamos apsaugos svarbą.

3.   Pripažindamos, kad netinkama skatinti prekybą ar investicijas mažinant ar silpninant vidaus darbo ir aplinkos apsaugos lygį, Šalys šiuo tikslu nenukrypsta nuo savo aplinkos ir darbo srities teisės aktų ir nesiliauja veiksmingai užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.

1.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios stiprinti prekybos ir investicijų ekonominį, socialinį ir su aplinka susijusį vaidmenį siekiant darnaus vystymosi tikslo.

2.   Šalis gali prašyti pradėti konsultacijas su kita Šalimi dėl bet kurio su šiuo skyriumi susijusio klausimo, kreipdamasi į Prekybos ir vystymosi komitetą.

3.   Šalių dialogas ir bendradarbiavimas šio skyriaus klausimais vyksta per Prekybos ir vystymosi komitetą, tačiau gali dalyvauti ir kitos susijusios valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai.

1.   Šalys pripažįsta, kad siekiant šio Susitarimo tikslų svarbu bendradarbiauti su prekyba susijusiais aplinkos ir darbo politikos aspektais.

2.   Šalys gali keistis informacija ir dalytis patirtimi, susijusiomis su jų veiksmais, kuriais skatinama, kad prekybos ir socialiniai bei aplinkos tikslai derėtų tarpusavyje ir vienas kitą papildytų, ir stiprina dialogą bei bendradarbiavimą darnaus vystymosi klausimais, galinčiais kilti prekybos santykių srityje.

3.   Atsižvelgiant į 1 ir 2 dalis, Šalys gali bendradarbiauti, inter alia, šiose srityse:

1.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti, siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą ir remti PAVB EPS valstybių prekybos ir vystymosi strategijas, vykstant bendram PAVB regionų integracijos procesui. Šis bendradarbiavimas gali būti tiek finansinis, tiek nefinansinis.

2.   Šalys pripažįsta, kad vystomasis bendradarbiavimas yra esminis jų partnerystės aspektas ir pagrindinis veiksnys siekiant 1 straipsnyje nustatytų šio Susitarimo tikslų. Vystomasis finansinis bendradarbiavimas, kuriuo siekiama regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir integracijos, kaip nustatyta Kotonu susitarime, įgyvendinamas taip, kad būtų remiamos ir skatinamos PAVB EPS valstybių pastangos siekti tikslų ir kuo labiau didinti numatomą šio Susitarimo naudą. Bendradarbiavimo ir techninės pagalbos sritys nurodytos šiame Susitarime. Bendradarbiavimas įgyvendinamas pagal šiame straipsnyje išdėstytas taisykles. Šios taisyklės nuolatos persvarstomos ir atitinkamai peržiūrimos pagal Susitarimo 116 straipsnį.

3.   ES (1) finansavimas, susijęs su PAVB EPS valstybių ir ES vystomuoju bendradarbiavimu įgyvendinant šį Susitarimą, teikiamas laikantis taisyklių ir atitinkamų Kotonu susitarime nustatytų procedūrų, visų pirma Europos plėtros fondo (toliau – EPF) programavimo procedūrų, ir pagal atitinkamų priemonių, finansuojamų iš bendrojo Sąjungos biudžeto, sistemą. Todėl pirmenybė teikiama šio Susitarimo įgyvendinimo rėmimui.

4.   Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigoja, įgyvendindamos savo vystomąją politiką ir taikydamos atitinkamas priemones, kartu remti vystomojo bendradarbiavimo veiklą, kuria siekiama regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir integracijos bei įgyvendinti šį Susitarimą PAVB EPS valstybėse ir regionų lygmeniu, laikydamosi papildomumo ir pagalbos veiksmingumo principų, tokių kaip išdėstyti 2005 m. Paryžiaus deklaracijoje dėl pagalbos veiksmingumo ir 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkėje.

5.   Šalys pripažįsta, kad šiam Susitarimui įgyvendinti ir visiškai pasinaudoti jo nauda reikės tinkamų išteklių. Todėl Šalys bendradarbiauja, sudarydamos PAVB EPS valstybėms sąlygas pasinaudoti kitomis finansinėmis priemonėmis ir padeda kitiems paramos teikėjams, norintiems toliau remti PAVB EPS valstybių pastangas siekti šio Susitarimo tikslų.

6.   Šalys pritaria, kad regioninio vystymosi finansavimo priemonės, pvz., EPS fondas, būtų naudingos, norint veiksmingai nukreipti vystymuisi skirtus finansinius išteklius ir įgyvendinti su EPS susijusias priemones. ES sutinka remti regiono pastangas sukurti tokią priemonę. ES prisidės prie fondo po to, kai bus atliktas auditas, kurio rezultatai bus patenkinami.

1.   Šiam Susitarimui įgyvendinti, atsižvelgdamos į PAVB EPS valstybių vystymosi politiką, Šalys susitaria, kad plėtojant prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą pirmenybė teikiama šiame ir 14 straipsniuose išvardytoms sritims.

2.   Bendradarbiavimo prekybos prekėmis tikslas – didinti prekybą prekėmis ir PAVB EPS valstybių prekybos pajėgumą, be kita ko, laipsniškai naikinant tarifus ir muitus pagal šiame Susitarime nustatytus liberalizavimo įsipareigojimus, tinkamai įgyvendinant kilmės taisykles, prekybos apsaugos priemones, netarifines priemones, sanitarijos bei fitosanitarijos (toliau – SFS) standartus bei technines prekybos kliūtis (toliau – TPK), sprendžiant su netarifinėmis priemonėmis susijusius klausimus ir skatinant muitines bendradarbiauti, lengvinti prekybą.

3.   Bendradarbiavimo pasiūlos konkurencingumo srityje tikslas – didinti PAVB EPS valstybių konkurencingumą ir naikinti pasiūlos apribojimus nacionaliniu, institucijų ir, visų pirma, bendrovių lygmenimis. Taip bendradarbiaujama, be kitų sričių, gamybos, technologijų vystymo ir naujovių, rinkodaros, finansavimo, platinimo, transporto, ekonomikos pagrindo įvairinimo, privataus sektoriaus vystymo, prekybos ir verslo sąlygų gerinimo ir paramos žemės ūkio, žuvininkystės, pramonės ir paslaugų sektorių mažosioms ir vidutinėms įmonėms srityse.

4.   Bendradarbiavimo verslo stiprinimo infrastruktūros srityje tikslas – kurti konkurencingas sąlygas verslui stiprinti, pvz., informacinių ir ryšių technologijų, transporto ir energetikos srityse.

5.   Šalys susitaria bendradarbiauti, plėtodamos ir didindamos prekybą paslaugomis, kaip nustatyta 73 straipsnyje.

6.   Šalys susitaria bendradarbiauti, plėtodamos ir tobulindamos su prekyba susijusius aspektus, kaip nustatyta 8–11, 16–19 bei 73 ir 74 straipsniuose.

7.   Bendradarbiavimo prekybos duomenų srityje tikslas – gerinti PAVB EPS valstybių pajėgumus prekybos duomenų rinkimo, tyrimo ir sklaidos srityse.

8.   Bendradarbiavimo stiprinant EPS institucinius pajėgumus tikslas – remti EPS įgyvendinimo valdymo institucines struktūras, stiprinti prekybos derybų ir prekybos politikos pajėgumus, bendradarbiaujant su atitinkamomis institucinės sistemomis, sukurtomis pagal PAVB sutartį ir PAMS susitarimą arba atitinkamose PAVB EPS valstybėse.

1.   Šalys pripažįsta, kad laipsniškai atsisakant muitų ar juos mažinant, kaip numatyta šiame Susitarime, gali būti paveiktos PAVB EPS valstybių mokestinės pajamos, ir susitaria bendradarbiauti šiais klausimais.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti pagal 12 straipsnį, visų pirma dėl:

3.   Šalys pripažįsta, kad tarifų mažinimas ypač paveiks Lesoto mokestines pajamas ir sutinka taikydamos 12 straipsnį visų pirma atkreipti dėmesį į Lesoto padėtį.

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimus pagal Kotonu susitarimo 46 straipsnį ir savo teises, prievoles ir lankstumo priemones, kaip nustatyta Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties IC priede pateiktoje Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis).

2.   Šalys susitaria sudaryti ir užtikrinti tinkamą, veiksmingą ir nediskriminacinę intelektinės nuosavybės teisių (toliau – INT) apsaugą ir nustatyti priemones šioms teisėms įgyvendinti ir apsaugoti jas nuo pažeidimų, laikydamosi tarptautinių susitarimų, kurių šalimis jos yra, nuostatų.

3.   Šalys gali bendradarbiauti su geografinėmis nuorodomis (toliau – GN) susijusiais klausimais, laikydamosi TRIPS sutarties 3 skirsnio (22–24 straipsnių) nuostatų. Šalys pripažįsta GN ir produktų su kilmės nuoroda svarbą tvariam žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

4.   Šalys susitaria, kad svarbu reaguoti į pagrįstus prašymus pateikti viena kitai informacijos ir paaiškinimų su GN ir INT susijusiais klausimais. Nedarant poveikio tokio bendradarbiavimo bendram pobūdžiui, Šalys abipusiu sutarimu gali pasitelkti tarptautines ir regionines organizacijas, besispecializuojančias GN srityje.

5.   Tradicines žinias Šalys laiko svarbia sritimi ir gali bendradarbiauti šioje srityje ateityje.

6.   Šalys gali apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl INT apsaugos ateityje, o PAVB EPS valstybių siektinas tikslas yra derėtis drauge. Jeigu prasidės derybos, ES svarstys galimybę įtraukti nuostatas dėl bendradarbiavimo ir dėl specialiojo ir diferencinio režimo.

7.   Jei Šalis, kuri nėra pasirašiusi būsimo susitarimo dėl INT apsaugos, susiderėto pagal 6 dalį, nori prisijungti, ji gali derėtis dėl prisijungimo prie to susitarimo sąlygų.

8.   Jei kurio nors susitarimo, pasirašyto po derybų pagal 6 ir 7 dalis, rezultatai pasirodo esą nesuderinami su būsima PAVB regioninės INT sistemos plėtra, Šalys bendrai siekia pakeisti šį Susitarimą, kad jis derėtų su regionine sistema, o kartu būtų užtikrinta naudos pusiausvyra.

1.   Šalys pripažįsta skaidrių viešųjų pirkimų svarbą ekonominiam vystymuisi ir industrializacijai skatinti. Šalys susitaria, kad svarbu bendradarbiauti siekiant geriau abipusiškai suprasti jų atitinkamas viešųjų pirkimų sistemas. Šalys dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą dėl skaidrių ir nuspėjamų viešųjų pirkimų sistemų, laikantis nacionalinių teisės aktų.

2.   Šalys pripažįsta, kad svarbu toliau skelbti teisės aktus ar kitaip padaryti įstatymus, reglamentus, visuotinai taikomas administracines taisykles ir jų visų pakeitimus viešai prieinamus tam oficialiai skirtoje plačiai platinamoje ir nuolat nesunkiai pasiekiamoje elektroninėje ar spausdintinėje priemonėje. Šalys susitaria, kad svarbu reaguoti į pagrįstus prašymus pateikti informacijos ir paaiškinimų pirmiau išvardytais klausimais.

3.   Šalys gali apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl viešųjų pirkimų ateityje, o PAVB EPS valstybių siektinas tikslas yra derėtis drauge. Jeigu prasidės derybos, ES sutinka įtraukti nuostatas dėl bendradarbiavimo ir dėl specialiojo ir diferencinio režimo.

4.   Jei Šalis, kuri nėra pasirašiusi būsimo susitarimo dėl viešųjų pirkimų, nori prisijungti, ji gali derėtis dėl prisijungimo prie to susitarimo sąlygų.

5.   Jei kurio nors susitarimo, pasirašyto po derybų pagal 3 ir 4 dalis, rezultatai pasirodo esą nesuderinami su būsima PAVB regioninės viešųjų pirkimų sistemos plėtra, Šalys bendrai siekia pakeisti šį Susitarimą, kad jis derėtų su regionine sistema, o kartu būtų užtikrinta naudos pusiausvyra.

1.   Šalys pripažįsta, kad tam tikra verslo praktika, kaip antai antikonkurenciniai susitarimai arba suderinti veiksmai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, gali riboti Šalių tarpusavio prekybą ir trukdyti įgyvendinti šio Susitarimo tikslus.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti konkurencijos srityje pagal 13 straipsnio 6 dalį.

3.   Šalys gali apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl konkurencijos ateityje, o PAVB EPS valstybių siektinas tikslas yra derėtis drauge. Jeigu prasidės derybos, ES sutinka įtraukti nuostatas dėl bendradarbiavimo ir dėl specialiojo ir diferencinio režimo.

4.   Jei Šalis, kuri nėra pasirašiusi būsimo susitarimo dėl konkurencijos, nori prisijungti, ji gali derėtis dėl prisijungimo prie to susitarimo sąlygų.

5.   Jei kurio nors susitarimo, pasirašyto po derybų pagal 3 ir 4 dalis, rezultatai pasirodo esą nesuderinami su būsima PAVB regioninės konkurencijos sistemos plėtra, Šalys bendrai siekia pakeisti šį Susitarimą, kad jis derėtų su regionine sistema, o kartu būtų užtikrinta naudos pusiausvyra.

1.   Šiuo Susitarimu sukuriama Šalių laisvosios prekybos erdvė, laikantis Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT 1994), visų pirma jo XXIV straipsnio.

2.   Šiuo Susitarimu taikomas asimetrijos principas ir atsižvelgiama į konkrečius PAVB EPS valstybių poreikius ir ribotus pajėgumus, nustatant šiame Susitarime numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo mastą ir laiką.

1.   Muitas – tai bet koks muitas arba privalomasis mokėjimas, nustatytas importuojamoms prekėms arba dėl jų, įskaitant bet kokio pobūdžio papildomus mokesčius ar privalomuosius mokėjimus, išskyrus:

2.   Jokiems produktams, kuriems taikomos liberalizavimo nuostatos, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Šalių tarpusavio prekyboje nenustatomi nauji muitai, o jau nustatyti muitai nedidinami, išskyrus:

3.   Išskyrus atvejus, kai šiame Susitarime nustatyta kitaip, kiekvieno produkto, kuriam taikomi šiame Susitarime nustatyti tarifų mažinimo įsipareigojimai, bazinis muitas yra didžiausio palankumo režimo (toliau – DPR) muito norma, taikoma šio Susitarimo įsigaliojimo dieną.

4.   Jei šio Susitarimo įsigaliojimo dieną tarifai nepradedami mažinti, bazinis muitas, kuriam taikomi šiuo Susitarimu nustatyti tarifų mažinimo įsipareigojimai, yra arba 3 dalyje nurodyta muito norma, arba pirmąją atitinkamo tarifų mažinimo sąrašo galiojimo dieną taikoma DPR muito norma – pasirenkamas mažesnysis iš šių tarifų.

5.   Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ES pranešimu pateikia savo bazinių muitų, kuriems taikomi šiuo Susitarimu nustatyti tarifų mažinimo įsipareigojimai, sąrašą PAMS sekretoriatui ir Mozambiko pramonės ir prekybos ministerijai. Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną PAMS ir Mozambikas pranešimais pateikia savo bazinių muitų, kuriems taikomi šiuo Susitarimu nustatyti tarifų mažinimo įsipareigojimai, sąrašą Europos Komisijai. Pateikus pranešimus pagal šią dalį, kiekviena Šalis pagal savo vidaus procedūras per vieną mėnesį nuo pasikeitimo pranešimais viešai paskelbia šiuos sąrašus. Prekybos ir vystymosi komitetas savo pirmajame posėdyje po pranešimų pateikimo ir paskelbimo patvirtina Šalių ar PAMS pateiktus bazinių muitų sąrašus. I priedo II dalies ES sąraše ir III priedo II dalies Mozambiko sąraše pateikti muitai yra pateikiami orientaciniais tikslais ir yra nelaikytini baziniais muitais pagal 3 dalį.

6.   Sumažinti muitai, apskaičiuoti pagal mažinamų tarifų sąrašus, įtrauktus į šį Susitarimą, taikomi suapvalinus dešimtųjų tikslumu arba, kalbant apie konkrečius muitus, šimtųjų tikslumu.

7.   Jeigu įsigaliojus šiam Susitarimui viena Šalių padidina ar sumažina taikomą DPR muito normą, o lengvatiniai muitų tarifai išreikšti procentais nuo taikomos DPR muito normos, tuo pat metu padidinama ar sumažinama kitai Šaliai taikoma susijusi muito norma, jei išlaikomas Šalies sąraše nustatytas lengvatos lygis.

8.   Jeigu įsigaliojus šiam Susitarimui viena Šalių sumažina taikomą DPR muito normą, o lengvatiniai muitų tarifai šiame Susitarime išreikšti kaip nekintama muito norma, kitai Šaliai taikoma tokia pat sumažinta susijusi muito norma, jei ji mažesnė nei nekintama muito norma, apskaičiuota pagal tos Šalies sąrašą.

9.   Šio straipsnio nuostatos netaikomos produktams, kuriems netaikomi tarifų mažinimo įsipareigojimai ir kurie pažymėti „X“ muitų mažinimo kategorija visų Šalių sąrašuose, pateiktuose atitinkamai I, II ir III prieduose.

1.   Botsvanos, Lesoto, Mozambiko, Namibijos ir Svazilando kilmės produktai į ES importuojami laikantis I priede šioms šalims nustatytos importo netaikant muitų ir kvotų tvarkos.

2.   Pietų Afrikos kilmės produktai į ES importuojami laikantis I priede Pietų Afrikai nustatytos tvarkos.

1.   ES kilmės produktai į PAMS importuojami laikantis II priede nustatytos tvarkos.

2.   ES kilmės produktai į Mozambiką importuojami laikantis III priede nustatytos tvarkos.

1.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Šalių tarpusavio prekybai nenustatoma jokių naujų muitų ar mokesčių prekių eksportui ar susijusių su prekių eksportu ir nedidinami jau taikomi muitai ar mokesčiai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

2.   Botsvana, Lesotas, Namibija, Mozambikas ir Svazilandas išskirtinėmis aplinkybėmis, jei tai pagrindžiama konkrečiu pajamų poreikiu, arba jei reikia apsaugoti besikuriančios pramonės šakas ar aplinką, arba jei tai būtina siekiant užkirsti kelią bendram ar vietiniam maisto produktų ar kitų aprūpinimui maistu būtinų produktų trūkumui ar jį sumažinti, pasikonsultavę su ES gali nustatyti laikinus muitus ar mokesčius prekių eksportui ar susijusius su prekių eksportu ribotam papildomų produktų skaičiui.

3.   PAVB EPS valstybės išskirtinėmis aplinkybėmis, jei tai pagrindžiama pramonės vystymo poreikiais, gali nustatyti laikinus muitus ar mokesčius eksportui ar susijusius su eksportu į ES ribotam produktų skaičiui. PAVB EPS valstybė, norinti nustatyti tokius laikinus muitus ar mokesčius, apie juos pranešta ES ir pateikia visą susijusią informaciją ir pagrindimą, ir konsultuojasi su ES, jei ji to prašo. Kiekviena PAVB EPS valstybė vienu metu laikinus muitus ar mokesčius gali taikyti ne daugiau kaip aštuoniems (8) produktams, apibrėžiamiems 6 skaitmenų lygmens SS tarifų eilučių kodais, arba, jei tai yra „rūdos ir koncentratai“ – 4 skaitmenų lygmens SS tarifų eilučių kodais, o bendras taikymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei dvylika (12) metų. Tam pačiam produktui taikomas laikotarpis gali būti pratęstas ar atnaujintas susitarimu su ES.

4.   Toliau nustatytos sąlygos taikomos 3 daliai, bet netaikomos 2 daliai:

5.   Bet koks palankesnis PAVB EPS valstybių muitų ar mokesčių ar su tuo susijęs režimas, taikomas bet kokiam didelio masto prekybos ekonomikos šaliai skirtam produktui, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos taikomas ir panašiam ES teritorijai skirtam produktui. Taikant šį straipsnį „didelio masto prekybos ekonomikos šalis“ apibrėžiama pagal 28 straipsnio 6 dalį.

6.   Jei PAVB EPS valstybė turi pagrįstų abejonių, kad produkto, kuriam eksporto muitai netaikomi pagal 1, 3 ir 4 dalis, siunta iš ES yra reeksportuojama į trečiąją (-ąsias) šalį (-is) arba nukreipiama į ją (jas) kitu maršrutu taip ir nepasiekusi ES, PAVB EPS valstybė gali iškelti šį klausimą Prekybos ir vystymosi komitete.

7.   Prekybos ir vystymosi komitetas išnagrinėja šį klausimą per devyniasdešimt (90) dienų. Jei išnagrinėjęs klausimą Prekybos ir vystymosi komitetas nepriima sprendimo, atitinkamos PAVB EPS valstybės muitinė gali prašyti Prekybos ir vystymosi komiteto priimti sprendimą, kad atitinkamo produkto importuotojas į ES deklaruotų, jog importuojamas produktas bus tvarkomas ES ir nebus reeksportuojamas į trečiąsias šalis.

8.   Jei praėjus bent devyniasdešimt (90) dienų nuo naudojimosi tokių deklaracijų sistema pradžios PAVB EPS valstybė ir toliau turi pagrįstų abejonių, kad produkto, kuriam eksporto muitai netaikomi pagal 1, 3 ir 4 dalis, siunta iš ES yra reeksportuojama į trečiąją (-ąsias) šalį (-is) arba nukreipiama į ją (jas) kitu maršrutu taip ir nepasiekusi ES, ši PAVB EPS valstybė gali informuoti Prekybos ir vystymosi komitetą apie įtarimų priežastis.

9.   Jei susijusiai PAVB EPS valstybei atlikus šiuos veiksmus trisdešimt (30) dienų nerandama sprendimo, ji gali nustatyti veiksmingas priemones, skirtas užkirsti kelią tokiam pažeidimui, tačiau šios priemonės turi kuo mažiau riboti prekybą ir neturi būti taikomos veiklos vykdytojams, kurie įrodė esantys nesusiję su pažeidimu. Kita galima alternatyvi išeitis – eksporto muitų nustatymas atgaline data siuntoms, kurios iš ES buvo reeksportuotos į į trečiąją (-ąsias) šalį (-is).

10.   Šalys susitaria ne vėliau kaip po trejų (3) metų po šio Susitarimo įsigaliojimo persvarstyti šio straipsnio nuostatas Jungtinėje PAVB EPS valstybių ir ES taryboje (toliau – Jungtinė taryba), visiškai atsižvelgdamos į šių nuostatų poveikį PAVB EPS valstybių ekonomikos vystymuisi ir įvairinimui.

1.   Visų bet kokio pobūdžio mokesčių ir privalomųjų mokėjimų, išskyrus importo bei eksporto muitus ir kitus mokesčius, patenkančius į 40 straipsnio taikymo sritį, taikomus importui ar eksportui arba kurie yra susiję su importu ar eksportu, suma neturi viršyti suteiktų paslaugų kainos ir tai neturi būti netiesioginė vietos produktų apsauga arba importo ar eksporto apmokestinimas fiskaliniais tikslais.

2.   Nedarant poveikio 30 straipsniui, nė viena Šalis nenustato didelių sankcijų už nedidelius muitų teisės aktų arba procedūrinių reikalavimų pažeidimus. Visų pirma, jokia sankcija dėl muitinės dokumentuose padarytos klaidos ar praleidimo, kurie yra lengvai ištaisomi ir yra akivaizdžiai padaryti nesiekiant apgauti ar ne dėl didelio aplaidumo, turi nebūti didesnė nei būtina ir turi atlikti tik įspėjimo funkciją.

3.   Šio straipsnio nuostatos apima vyriausybinių institucijų nustatytus su importu ir eksportu susijusius mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, įskaitant mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, susijusius su:

4.   Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai netaikomi konsulinėms paslaugoms.

1.   ES 23 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų muitų, 27 straipsnyje nurodytų mokesčių ir privalomųjų mokėjimų atžvilgiu PAVB EPS valstybėms taikys bet kokį palankesnį režimą, taikomą ES ir trečiųjų šalių po šio Susitarimo pasirašymo sudarytu lengvatinio prekybos režimo susitarimu.

2.   PAVB EPS valstybės 23 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų muitų, 27 straipsnyje nurodytų mokesčių ir privalomųjų mokėjimų atžvilgiu ES pareikalavus taikys ES bet kokį palankesnį režimą, taikomą PAVB EPS valstybių drauge ar pavieniui po šio Susitarimo pasirašymo sudarytu lengvatinio prekybos režimo susitarimu su didelio masto prekybos ekonomikos šalimi.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, PAVB EPS valstybės netaiko ES režimo, taikomo PAVB EPS valstybių drauge ar pavieniui po šio Susitarimo pasirašymo sudarytu lengvatinio prekybos režimo susitarimu, jei tas susitarimas sudarytas su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimi ar kita Afrikos šalimi ar regionu.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies, jei PAVB EPS valstybė įrodo, kad dėl su didelio masto prekybos ekonomikos šalimi sudaryto lengvatinio prekybos režimo susitarimo jai taikomas kur kas palankesnis režimas nei taiko ES, Šalys konsultuojasi ir bendrai nusprendžia, kaip geriausia įgyvendinti 2 dalies nuostatas.

5.   Šio straipsnio nuostatos nėra aiškintinos taip, kad ES arba bet kuri PAVB EPS valstybė įpareigojama abipusiškai išplėsti bet kokį palankesnį režimą, taikomą dėl ES arba bet kurios PAVB EPS valstybės ir trečiosios šalies lengvatinio prekybos režimo susitarimo, galiojančio pasirašant šį Susitarimą.

6.   Taikant šį straipsnį „didelio masto prekybos ekonomikos šalis“ – tai bet kokia išsivysčiusi šalis arba bet kokia šalis, kurios prekių eksporto dalis pasaulio prekyboje vienus metus prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytam susitarimui sudaro daugiau kaip 1 proc., arba bet kokia šalių grupė, veikianti atskirai, kartu arba pagal ekonominės integracijos susitarimą, kurios prekių eksporto dalis pasaulio prekyboje vienus metus prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytam susitarimui sudaro daugiau kaip 1,5 proc.

7.   Nukrypstant nuo 1 dalies, ES po šio Susitarimo pasirašymo sudarius su trečiąja šalimi lengvatinio prekybos režimo susitarimą, kuriuo trečiajai šaliai taikomas palankesnis režimas nei ES pagal Susitarimą Pietų Afrikai taikomas režimas, ES ir Pietų Afrika konsultuojasi, kad nuspręstų, ar Pietų Afrikai irgi turėtų būti taikomas tuo lengvatinio prekybos režimo susitarimu taikomas palankesnis režimas, ir kaip tai padaryti. Jungtinė taryba, vadovaudamasi 117 straipsniu, gali priimti pasiūlymus, kuriais būtų iš dalies pakeistos šio Susitarimo nuostatos.

8.   Nukrypstant nuo 2 dalies, PAMS ar PAVB EPS mažiausiai išsivysčiusiai valstybei sudarius su didelio masto prekybos ekonomikos šalimi lengvatinio prekybos režimo susitarimą, kuriuo didelio masto prekybos ekonomikos valstybei taikomas palankesnis režimas nei PAMS ar PAVB EPS mažiausiai išsivysčiusios valstybės pagal šį Susitarimą Europos Sąjungai taikomas režimas, PAMS ar atitinkama PAVB EPS mažiausiai išsivysčiusi valstybė ir ES konsultuojasi, kad nuspręstų, ar Europos Sąjungai irgi turėtų būti taikomas tuo lengvatinio prekybos režimo susitarimu taikomas palankesnis režimas, ir kaip tai padaryti. Jungtinė taryba, vadovaudamasi 117 straipsniu, gali priimti pasiūlymus, kuriais būtų iš dalies pakeistos šio Susitarimo nuostatos.

1.   ES ar PAVB EPS valstybių kilmės prekėms muitai importuojant į ES ar PAVB EPS valstybių teritoriją nustatomi tik vieną kartą.

2.   Visi muitai, sumokėti importuojant prekes į PAVB EPS valstybę, kuri yra ir PAMS valstybė narė, visiškai grąžinami reeksportuojant jas iš PAVB EPS valstybės, į kurią jie buvo pirmą kartą importuoti, muitų teritorijos į PAVB EPS valstybę, kuri nėra PAMS valstybė narė. Tokiems produktams muitas taikomas suvartojimo šalyje. Iki PAVB EPS valstybių susitarimo dėl šios dalies taikymo procedūrų ši dalis taikoma pagal galiojančius muitų teisės aktus ir procedūras.

3.   Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos lengvinti prekių apyvartą ir supaprastinti muitinės procedūras PAVB EPS valstybėse, visų pirma kaip numatyta 13 straipsnio 2 dalyje.

1.   Šalys sutinka, kad administracinis bendradarbiavimas yra labai svarbus įgyvendinant bei prižiūrint pagal šį skyrių taikomą lengvatinį režimą ir tvirtai įsipareigoja kovoti su muitinės ir kitų susijusių sričių pažeidimais bei sukčiavimu.

2.   Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti, užtikrindamos, kad būtinos institucinės struktūros sudarytų sąlygas atsakingoms valdžios institucijoms veiksmingai ir laiku atsakyti į prašymus suteikti pagalbos.

3.   Taikant šį straipsnį ir nedarant poveikio 2 protokolo 9 straipsniui, administracinio bendradarbiavimo nuostatų nesilaikoma, kai, inter alia:

4.   Šiame straipsnyje minimi pažeidimai ar sukčiavimas gali būti nustatomi, inter alia, kai pagal gautą objektyvią informaciją apie pažeidimus ir sukčiavimą paaiškėja, kad be teisėto paaiškinimo iš kitos Šalies importuojamų prekių staiga padaugėja ir jų kiekis viršija įprastus tos Šalies gamybos ir eksporto pajėgumus.

5.   Jei remdamasi objektyvia informacija Šalis nustato, kad administracijos nebendradarbiauja ir (arba) kad daromi pažeidimai arba sukčiaujama, ta Šalis išimtinėmis aplinkybėmis pagal šį straipsnį gali laikinai sustabdyti atitinkamo lengvatinio režimo nagrinėjamajam (-iesiems) produktui (-ams) ir tam tikros kilmės produktui (-ams) taikymą.

6.   Taikant šį straipsnį „išimtinės aplinkybės“ – tai aplinkybės, labai neigiamai paveikusios arba galinčios labai neigiamai paveikti Šalį, jei nagrinėjamajam (-iesiems) produktui (-ams) toliau būtų taikomas atitinkamas lengvatinis režimas.

7.   Laikinasis sustabdymas pagal 5 dalį taikomas šiomis sąlygomis:

1.   Laikantis šio straipsnio nuostatų, nė viena šio Susitarimo nuostata neužkerta kelio Šaliai nustatyti priemonių pagal GATT 1994 XIX straipsnį, PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių, PPO sutarties dėl žemės ūkio, pridedamos prie Marakešo Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (toliau – PPO steigimo sutartis), 5 straipsnį, ir visas kitas susijusias PPO susitarimais.

2.   Nepaisydama 1 dalies nuostatų, ES, atsižvelgdama į bendruosius šiame Susitarime nurodytus vystymosi tikslus ir į tai, kad PAVB EPS valstybių ekonomikos mastas yra nedidelis, iš PAVB EPS valstybės importuojamoms prekėms netaikys jokių priemonių, nustatytų pagal GATT 1994 XIX straipsnį, PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių ir PPO sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį.

3.   2 dalies nuostatos taikomos penkerių (5) metų laikotarpį, kuris prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną. Likus ne mažiau nei šimtui dvidešimt (120) dienų iki šio laikotarpio pabaigos, Jungtinė taryba persvarsto 2 dalies nuostatų taikymą, atsižvelgdama į PAVB ESP valstybių vystymosi poreikius, ir įvertina, ar pratęsti jų taikymą tolesniam laikotarpiui.

4.   1 dalies nuostatoms netaikomos III DALIES nuostatos.

1.   Neatsižvelgdama į 33 straipsnio nuostatas, Šalis arba PAMS, išnagrinėjusi galimus sprendimus, gali taikyti ribotos trukmės apsaugos priemones, kuriomis nukrypstama nuo 24 ir 25 straipsnių nuostatų, esant šiame straipsnyje nurodytoms sąlygoms ir laikantis jame nustatytos tvarkos.

2.   1 dalyje nurodytos apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei dėl Šaliai pagal šį Susitarimą tenkančių prievolių, įskaitant tarifų nuolaidas, vienos Šalies kilmės produktai importuojami į kitos Šalies arba PAMS teritoriją kur kas didesniais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad sukelia arba gali sukelti:

Šios apsaugos priemonės neturi viršyti to, kas būtina didelei žalai ar sutrikimams ištaisyti ar nuo jų apsisaugoti.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės apima vieną arba kelis iš šių dalykų:

4.   Nepažeisdama 1–3 dalių, jei bet kuris bet kurios PAVB EPS valstybės kilmės produktas importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad vieno arba kelių ES atokiausių regionų sektoriuose, kuriuose gaminami panašūs ar tiesiogiai konkuruojantys produktai, susiklosto ar gali susiklostyti viena iš 2 dalies a–c punktuose nurodytų padėčių, ES gali pradėti taikyti priežiūros arba apsaugos priemones susijusiame (-iuose) regione (-uose), laikydamasi 6–8 dalyse nustatytos tvarkos.

5.   Nedarydama poveikio 1–3 dalims, jei bet kuris ES kilmės produktas importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad PAVB EPS valstybėje ar PAMS susiklosto ar gali susiklostyti viena iš 2 dalies a–c punktuose nurodytų padėčių, atitinkama PAVB EPS valstybė ar PAMS gali pradėti taikyti priežiūros arba apsaugos priemones savo teritorijoje, laikydamasi 6–8 dalyse nustatytos tvarkos.

6.   Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės:

7.   Įgyvendinant 1–6 dalis, taikomos šios nuostatos:

8.   Jei delsimas padarytų sunkiai atitaisomą žalą ir reikia neatidėliotinų veiksmų, susijusi importuojanti Šalis arba PAMS gali laikinai imtis 3, 4 ir (arba) 5 dalyse nurodytų priemonių, nesilaikydama 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

9.   Jei importuojanti Šalis ar PAMS pradeda importuojamų produktų administracinę procedūrą, kurios tikslas – greitai pateikti informaciją apie prekybos srautų tendencijas, dėl kurių gali kilti šiame straipsnyje nurodytų problemų, ji nedelsdama apie tai praneša Prekybos ir vystymosi komitetui.

10.   Pagal šio straipsnio nuostatas priimtoms apsaugos priemonėms netaikomos PPO ginčų sprendimo nuostatos.

1.   Nepaisant 34 straipsnio, importo muitai kaip apsaugos priemonė gali būti taikomi, jei bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu kurio nors ES kilmės IV priede nurodyto žemės ūkio produkto į PAMS importuojamas kiekis yra didesnis už tame priede nurodytą atitinkamo produkto referencinį kiekį.

2.   1 dalyje nurodytiems žemės ūkio produktams gali būti taikomas ne didesnis kaip 25 proc. nuo galiojančio PPO privalomojo tarifo arba 25 procentinių punktų muitas, pasirenkamas didesnysis iš šių dydžių. Šis muitas negali viršyti pagal DPR taikomos muito normos.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės taikomos iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos arba penkis (5) mėnesius, pasirenkamas ilgesnysis iš šių laikotarpių.

4.   Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės netaikomos arba nenustatomos tuo pat metu tai pačiai prekei, kaip ir:

5.   Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės taikomos laikantis skaidrumo principų. Pradėjusi taikyti tokią priemonę, PAMS per dešimt (10) dienų praneša apie tai raštu ES ir pateikia svarbią su priemone susijusią informaciją. Paprašius PAMS teikia ES konsultacijas dėl priemonės taikymo. Per trisdešimt (30) dienų nuo tokios priemonės nustatymo PAMS praneša apie tai taip pat Prekybos ir vystymosi komitetui.

6.   Prekybos ir vystymosi komitete gali būti aptariamas ir peržiūrimas šio straipsnio įgyvendinimas ir veikimas. Prekybos ir vystymosi komitetas bet kurios Šalies prašymu gali peržiūrėti šiame straipsnyje nurodytus referencinius kiekius ir žemės ūkio produktus.

7.   Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik dvylika (12) metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.

1.   Šalys pripažįsta, kad panaikinus jų prekybos kliūtis, kaip nustatyta Susitarime, PAVB EPS valstybių žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių gamintojams gali kilti didelių sunkumų ir susitaria vienos su kitomis konsultuotis šiais klausimais.

2.   Nepaisant 34 straipsnio, jei siekiant užtikrinti PAVB EPS valstybės aprūpinimą maistu būtina užkirsti kelią bendram ar vietiniam maisto produktų ar kitų (būtinų) produktų trūkumui ir jei dėl tokios padėties ši PAVB EPS valstybė patiria arba gali patirti didelių sunkumų, ši PAVB EPS valstybė gali priimti apsaugos priemonių laikydamasi 34 straipsnio 7 dalies b–d punktuose, 8 ir 9 dalyse nustatytos tvarkos. Ši priemonė ne rečiau kaip kartą per metus persvarstoma ir, kai tik išnyksta aplinkybės, dėl kurių ji buvo nustatyta, panaikinama.

1.   Šalys pripažįsta V priede nurodytų produktų, kuriems taikomas liberalizavimas, svarbą BLNS valstybėse.

2.   Nepaisant 34 straipsnio, jei kuris nors ES kilmės V priede nurodytas produktas į BLNS valstybės teritoriją importuojamas tokiais dideliais kiekiais, kad tai sukelia arba gali sukelti labai didelę žalą bet kuriai BLNS valstybei, ši BLNS valstybė gali taikyti pereinamojo laikotarpio apsaugos priemonę.

3.   2 dalyje nurodyta apsaugos priemonė – tai į V priedą įtrauktam atitinkamam produktui taikomas muitas, kuris negali viršyti priemonės nustatymo metu galiojančios pagal DPR taikomos normos, arba nustatoma nulinė muito normos tarifinė kvota (toliau – TK), su sąlyga, kad viršijant kvotą importuojamiems produktams taikoma muito norma neviršija priemonės nustatymo metu pagal DPR taikomos normos.

4.   Trisdešimt (30) dienų iki pradedant taikyti apsaugos priemonę atitinkama BLNS valstybė praneša apie tai raštu ES. Per šešiasdešimt (60) dienų po pranešimo atitinkama BLNS valstybė pateikia visą svarbią informaciją apie priemonę.

5.   Nedarant poveikio 2 daliai, atitinkama BLNS valstybė ir ES bet kurios Šalies prašymu pradeda konsultacijas dėl apsaugos priemonės.

6.   Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės taikomos ne ilgiau kaip ketverius (4) metus. Jei aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta priemonė, nepakinta, priemonė gali būti taikoma ir ilgiau, bet ne ilgiau kaip dar ketverius (4) metus.

7.   Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės negali būti priimtos praėjus daugiau kaip dvylikai (12) metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos.

1.   Nepaisant 34 straipsnio, Botsvana, Lesotas, Namibija, Mozambikas ir Svazilandas gali laikinai sustabdyti muito normos mažinimą ar padidinti muito normą, bet ne daugiau kaip iki pagal DPR taikomo muito dydžio, jei ES kilmės produktas sumažinus muitus į tos šalies teritoriją importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia grėsmę besikuriančiai pramonei, arba sukelia arba gali sukelti besikuriančios panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamybos pramonės sutrikimų.

2.   Pagal 1 dalies nuostatas PAVB EPS valstybės, kuri yra ir PAMS valstybė narė, priimtos apsaugos priemonės nustatomos tik kaip tos PAVB EPS valstybės, kuri remiasi šia nuostata, papildomi muitai.

3.   1 dalyje nurodytos apsaugos priemonės gali būti taikomos ne ilgiau kaip aštuonerius (8) metus, bet gali būti pratęstos ilgesniam laikotarpiui Jungtinės tarybos sprendimu.

4.   Įgyvendinant 1 ir 2 dalis taikomos šios nuostatos:

5.   Susidarius kritiškai padėčiai, kai delsimas padarytų sunkiai atitaisomą žalą, susijusi PAVB EPS valstybė gali laikinai imtis 1 dalyje nurodytų priemonių, nesilaikydama 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Ilgiausia tokios priemonės taikymo trukmė – du šimtai (200) dienų. Tokios laikinosios priemonės taikymo trukmė skaičiuojama kaip 3 dalyje nurodyto laikotarpio dalis. Nustatant tokias laikinąsias priemones atsižvelgiama į visų susijusių šalių interesus. Susijusi PAVB EPS valstybė informuoja ES ir nedelsdama kreipiasi į Prekybos ir vystymosi komitetą, prašydama išnagrinėti tokią laikinąją priemonę.

6.   PAMS valstybės narės turi teisę remtis PAMS susitarimo 26 straipsniu.

1.   Šalys pripažįsta, kad siekiant apsaugoti vidaus gamybą, importuojamiems ar vietos produktams neturėtų būti taikomi vidaus mokesčiai, kiti privalomieji mokėjimai, įstatymai, reglamentai ir reikalavimai, kuriais daromas poveikis vidaus pardavimui, pardavimų pasiūlai, pirkimams, gabenimui, platinimui ar produktų naudojimui, taip pat vidaus kiekybiniai reikalavimai produktus maišyti, perdirbti arba naudoti tam tikrais nustatytais kiekiais arba proporcijomis.

2.   Importuojamiems kitos Šalies kilmės produktams tiesiogiai arba netiesiogiai netaikomi vidaus mokesčiai arba bet kokie kiti vidaus privalomieji mokėjimai, kurie viršija tuos, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai taikomi panašiems vidaus produktams. Be to, Šalys jokiais kitais būdais netaiko vidaus mokesčių arba kitų vidaus privalomųjų mokėjimų importuojamiems ar vidaus produktams, pažeisdamos 1 dalyje nustatytus principus (4).

3.   Importuojamiems kitos Šalies kilmės produktams taikomas režimas yra ne mažiau palankus už panašiems vidaus nacionalinės kilmės produktams taikomą režimą pagal visus įstatymus, reglamentus ir kitus reikalavimus, kuriais daromas poveikis vidaus pardavimui, pardavimų pasiūlai, pirkimui, gabenimui, platinimui ar naudojimui. Šios dalies nuostatos netrukdo taikyti diferencinių vidaus gabenimo mokesčių, kurie grindžiami tik ekonomine transporto priemonių veikla, o ne produkto kilmės šalimi.

4.   Šalys nenustato arba netaiko jokių vidaus kiekybinių reikalavimų dėl produkto maišymo, perdirbimo ar naudojimo tam tikrais nustatytais kiekiais ar proporcijomis, kai taisyklės tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauja, kad produkto, esančio taisyklės objektu, tam tikras nustatytas kiekis ar proporcija turi būti tiekiama iš vietinių šaltinių. Be to, Šalys jokiais kitais būdais netaiko jokių vidaus kiekybinių reikalavimų, pažeisdamos 1 dalyje nustatytus principus.

5.   Produktų maišymo, perdirbimo arba naudojimo tam tikrais nustatytais kiekiais arba proporcijomis vidaus kiekybiniai reikalavimai netaikomi taip, kad tas kiekis ar proporcija būtų paskirstyti išoriniams tiekimo šaltiniams.

6.   Šio straipsnio nuostatos netaikomos produktų pirkimą valdžios įstaigų užsakymu reglamentuojantiems įstatymams, kitiems teisės aktams ar reikalavimams, jeigu produktai perkami oficialiems valdžios įstaigų poreikiams tenkinti, o ne komerciniam perpardavimui ar produktų gamybai komerciniais tikslais.

7.   Šio straipsnio nuostatos nedraudžia mokėti subsidijų išimtinai vietiniams gamintojams, įskaitant mokėjimus iš įplaukų, gautų dėl vidaus mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, taikytų laikantis šio straipsnio nuostatų, ir įskaitant subsidijas, kurios yra suteikiamos per valdžios įstaigų vidaus produktų pirkimus.

8.   Šalys pripažįsta, kad nors ir atitinka kitas šio straipsnio nuostatas, didžiausios vidaus kainų kontrolės priemonės gali neigiamai paveikti importuotus produktus tiekiančių Šalių interesus. Todėl tokias priemones taikančios Šalys atsižvelgia į eksportuojančių Šalių interesus, kad kiek įmanoma išvengtų tokio neigiamo poveikio.

9.   Šio straipsnio nuostatos nekliudo nė vienai Šaliai nustatyti ar toliau taikyti su eksponuotomis kino juostomis susijusių vidaus kiekybinių reikalavimų, atitinkančių 1947 m. GATT IV straipsnio reikalavimus.

1.   Siekdamos užtikrinti atitiktį šio skyriaus nuostatoms ir veiksmingai įgyvendinti 41 straipsnyje išdėstytus tikslus, Šalys:

2.   Šalys parengia ir vysto platesnio masto bendradarbiavimą Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – PMO) 2005 m. pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemos įgyvendinimo klausimais. Šis bendradarbiavimas apima iniciatyvas, kuriomis siekiama įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso tarpusavio pripažinimo ir išankstinės informacijos mainų tam, kad būtų galima veiksmingai vertinti riziką ir ją valdyti saugumo tikslais.

3.   Šalys teikia savitarpio administracinę pagalbą muitinių veiklos srityje pagal 2 protokolo nuostatas.

1.   Šalys susitaria savo prekybos ir muitų teisės aktus ir muitinės procedūras grįsti, kiek tai įmanoma:

2.   Siekdamos tobulinti darbo metodus ir užtikrinti muitinių veiklos skaidrumą ir veiksmingumą, Šalys:

1.   Šalys užtikrina, kad per jų teritoriją būtų galima laisvai vežti prekes tranzitu, pasirenkant vežimui tranzitu patį patogiausią maršrutą. Visi patikrinimai ar reikalavimai turi būti nediskriminaciniai, proporcingi ir taikomi vienodai.

2.   Nepažeisdamos teisėto muitinio tikrinimo, Šalys tranzitu vežamoms prekėms taiko ne mažiau palankų režimą nei vidaus prekėms, eksportuojamoms ir importuojamoms prekėms ir jų vežimui.

3.   Šalys:

1.   Šiuo Susitarimu reglamentuojamai prekybai taikomos muitinio įvertinimo taisyklės nustatomos pagal Susitarimą dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo (toliau – PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo).

2.   Šalys bendradarbiauja siekdamos bendro požiūrio į klausimus, susijusius su muitiniu įvertinimu.

1.   Šalys skatina derinti muitų teisės aktus, procedūras, standartus ir reikalavimus.

2.   Kiekviena Šalis nustato šio proceso pobūdį ir spartą.

1.   Vadovaudamosi I dalies III skyriaus nuostatomis, Šalys pripažįsta paramos PAVB EPS valstybių muitinių administracijoms svarbą, įgyvendinant šį skyrių.

2.   Teikiant paramą pirmenybė skiriama šioms sritims:

3.   Šalys pripažįsta, kad reikia atlikti konkrečių poreikių vertinimo tyrimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į padėtį kiekvienoje šalyje, taikant PPO ir PMO poreikių vertinimo priemones ar kitas bendrai suderintas priemones.

1.   Šalys pripažįsta, kad sklandžiam šio skyriaus nuostatų įgyvendinimui užtikrinti būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės.

2.   Atsižvelgiant į poreikį stiprinti muitinės ir prekybos lengvinimo srities pajėgumus ir nedarant poveikio teisėms ir prievolėms PPO, PAVB EPS valstybėms nustatomas aštuonerių (8) metų pereinamasis laikotarpis, per kurį jos įgyvendina 27, 43, 44 ir 45 straipsnių reikalavimus, jei šio Susitarimo įsigaliojimo metu atitinkamose srityse reikia didesnių pajėgumų.

3.   Jungtinė taryba gali nuspręsti pratęsti šį pereinamąjį laikotarpį dvejais (2) metais, jei būtinas pajėgumas nepasiektas.

1.   Šalys įsteigia Specialųjį muitinės reikalų ir prekybos lengvinimo komitetą, sudarytą iš Šalių atstovų.

2.   Specialiojo muitinės reikalų ir prekybos lengvinimo komiteto funkcijos:

3.   Specialusis muitinės formalumų ir prekybos lengvinimo komitetas susitinka Šalių iš anksto nutartą dieną ir dirba pagal Šalių iš anksto nustatytą darbotvarkę.

4.   Specialiajam muitinės formalumų ir prekybos lengvinimo komitetui paeiliui pirmininkauja viena iš Šalių.

5.   Specialusis muitinės formalumų ir prekybos lengvinimo komitetas atsiskaito Prekybos ir vystymosi komitetui.

1.   Šalys patvirtina, kad yra įsipareigojusios įgyvendinti Sutartyje dėl techninių prekybos kliūčių (toliau – PPO TPK sutartis) numatytas teises ir prievoles.

2.   Tomis teisėmis ir prievolėmis grindžiami Šalių veiksmai pagal šį skyrių.

1.   Šio skyriaus nuostatos taikomos standartams, techniniams reglamentams ir atitikties vertinimo procedūroms, apibrėžtiems PPO TPK sutartyje, jei jie daro poveikį šiuo Susitarimu reglamentuojamai prekybai.

2.   Šiame skyriuje taikomos PPO TPK sutartyje vartojamos apibrėžtys.

1.   Šalys dar kartą patvirtina skaidrumo principo svarbą taikant techninius reglamentus ir standartus, kaip numatyta PPO TPK sutartyje.

2.   Šalys pripažįstą veiksmingų konsultacijų, pranešimų teikimo ir keitimosi informacija, susijusia su techniniais reglamentais ir standartais, kaip numatyta PPO TPK sutartyje, priemonių svarbą.

3.   Šalys susitaria nustatyti išankstinio įspėjimo sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad PAVB EPS valstybėms būtų iš anksto pranešama apie naujas ES priemones, kurios gali paveikti PAVB EPS valstybių eksportą į ES. Šalys stengiasi kuo labiau naudotis esamomis sistemomis ir išvengti nereikalingo dubliavimosi su daugiašalėmis ar vienašalėmis priemonių.

1.   Šalys pripažįsta, kad siekiant šio skyriaus tikslų svarbu bendradarbiauti techninių reglamentų, standartų, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo srityse.

2.   Šalys susitaria, kad šioms bendradarbiavimo sritims teikiama pirmenybė:

1.   Šalys patvirtina įsipareigoją laikytis PPO sutartyje dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (toliau – PPO SFS sutartis), Tarptautinėje augalų apsaugos konvencijoje (toliau – IPPC), Maisto kodekso komisijoje ir Pasaulinėje gyvūnų sveikatos organizacijoje (toliau – OIE) nustatytų teisių ir prievolių.

2.   Tomis teisėmis ir prievolėmis grindžiami Šalių veiksmai pagal šį skyrių.

1.   Šio skyriaus nuostatos taikomos SFS priemonėms, kaip apibrėžta PPO SFS sutartyje.

2.   Šiame skyriuje vartojamos PPO SFS sutartyje ir standartus nustatančių tarptautinių institucijų, būtent Maisto kodekso komisijos, IPPC ir OIE vartojamos apibrėžtys.

1.   Atitinkamos SFS institucijos yra kompetentingos šiame skyriuje nurodytoms priemonėms Šalyse įgyvendinti.

2.   Šalys, vadovaudamosi šiuo Susitarimu, praneša viena kitai apie savo kompetentingas SFS institucijas ir bet kokius jų pakeitimus.

1.   Šalys dar kartą patvirtina skaidrumo principo svarbą taikant SFS priemones, kaip numatyta PPO SFS sutartyje.

2.   Šalys pripažįstą veiksmingų konsultacijų, pranešimų teikimo ir keitimosi informacija, susijusia su SFS priemonėmis, kaip numatyta PPO SFS sutartyje, priemonių svarbą.

3.   Importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie bet kokius sanitarinių ir fitosanitarinių importo reikalavimų pakeitimus, galinčius paveikti prekybą, kuriai taikomos šio skyriaus nuostatos. Šalys įsipareigoja prireikus nustatyti keitimosi tokia informacija priemones.

4.   Nustatydamos importo sąlygas Šalys taikys skirstymo zonomis ar teritoriniais vienetais principus ir atsižvelgs į tarptautinius standartus. Šalys taip pat gali bendrai nustatyti ir siūlyti apibrėžto sanitarinio ar fitosanitarinio statuso zonas ar teritorinius vienetus, kai įmanoma, atskirai svarstydamos kiekvieną atvejį, kad būtų išvengta prekybos sutrikimų.

1.   Šalys susitaria nustatyti išankstinio įspėjimo sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad PAVB EPS valstybėms būtų iš anksto pranešama apie naujas ES SFS priemones, kurios gali paveikti PAVB EPS valstybių eksportą į ES. Kai tinkama, sistema grindžiama jau taikomomis priemonėmis.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti, toliau vystydamos epidemiologinės priežiūros tinklą gyvūnų ligų ir augalų sveikatos srityje. Šalys praneš kitoms Šalims nustačius žinomą ir staigų pavojų keliančių kenkėjų ir ligų protrūkį.

1.   Šalys pabrėžia žemės ūkio sektoriaus svarbą PAVB EPS valstybėse aprūpinimo maistu, darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo, ūkininkų namų ūkių pajamų didinimo ir įtraukios kaimo ekonomikos kūrimo atžvilgiu, taip pat nurodo jį kaip platesnio masto industrializacijos ir darnaus vystymosi pagrindą ir kaip sektorių, kuriame padedama siekti šio Susitarimo tikslų.

2.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Šalių prekyboje taikyti eksporto subsidijų žemės ūkio prekėms neleidžiama.

3.   Užmezgama ES ir PAVB EPS valstybių partnerystė žemės ūkio srityje, siekiant sudaryti Šalims palankesnes sąlygas keistis nuomonėmis žemės ūkio srityje, inter alia, aprūpinimo maistu, vystymosi, regioninių vertės grandinių ir integracijos srityse. Žemės ūkio partnerystės veiksmų sritys ir taisyklės nustatomos bendru Šalių susitarimu 103 straipsnyje nurodytame komitete.

1.   Atsižvelgdamos į 70 ir 71 straipsnių nuostatas, Šalys įsipareigoja netaikyti jokių ribojimų ir leisti atlikti einamuosius jų gyventojų operacijų einamuosius mokėjimus laisvai konvertuojama valiuta.

2.   Šalys gali imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad 1 dalies nuostatos nebūtų naudojamos vykdyti Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų neatitinkančių pervedimų.

1.   Jei išimtinėmis aplinkybėmis mokėjimai ir kapitalo judėjimas tarp Šalių kelia arba gali kelti didelių sunkumų vienoje ar keliose PAVB EPS valstybėse arba vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdant pinigų arba valiutų kurso politiką, ES arba susijusi PAVB EPS valstybė gali imtis tikrai būtinų apsaugos priemonių dėl mokėjimų ir kapitalo judėjimo ne ilgesniam kaip šešių (6) mėnesių laikotarpiui.

2.   Jungtinei tarybai nedelsiant pranešama apie visas priimtas apsaugos priemones ir kuo greičiau pateikiamas jų panaikinimo tvarkaraštis.

1.   Šalys gali derėtis dėl prekybos paslaugomis, siekdamos išplėsti šio Susitarimo taikymo sritį. Botsvana, Lesotas, Mozambikas ir Svazilandas (toliau – dalyvaujančios PAVB EPS valstybės) ir ES pradėjo ir tęs derybas dėl prekybos paslaugomis.

2.   ES ir dalyvaujančios PAVB EPS valstybės derybose vadovaujasi šiais principais:

3.   ES ir dalyvaujančios PAVB EPS valstybės susitaria bendradarbiauti stiprinant dalyvaujančių PAVB EPS valstybių reguliavimo sistemas ir remti dėl derybų atsiradusių įsipareigojimų įgyvendinimą pagal 13 straipsnio 5 dalį. Šalys pripažįsta, kad pagal 13 straipsnio 8 dalį prekybos pajėgumų didinimu galima remti ekonominės veiklos vystymą.

4.   Jei Šalis, kuri nėra pasirašiusi susitarimo dėl prekybos paslaugomis, susiderėto pagal 1–2 dalis, nori prisijungti, ji gali derėtis dėl prisijungimo prie to susitarimo sąlygų.

5.   Jei kurio nors susitarimo, sudaryto po derybų pagal 1 ir 4 dalis, rezultatai pasirodo esą nesuderinami su būsima PAVB regioninės paslaugų sistemos plėtra, Šalys veda derybas siekdamos, kad šis Susitarimas derėtų su regionine sistema, o kartu būtų užtikrinta naudos pusiausvyra.

1.   ES ir dalyvaujančios PAVB EPS valstybės susitaria bendradarbiauti investicijų srityje pagal 13 straipsnio 6 dalį ir gali ateityje apsvarstyti derybų dėl susitarimo dėl investicijų į įvairius ūkio sektorius, išskyrus paslaugas, klausimą.

2.   Jei Šalis, kuri nėra pasirašiusi būsimo susitarimo dėl investicijų, susiderėto pagal 1 dalį, nori prisijungti, ji gali derėtis dėl prisijungimo prie to susitarimo sąlygų.

3.   Jei kurio nors susitarimo, sudaryto po derybų pagal 1 ir 2 dalis, rezultatai pasirodo esą nesuderinami su būsima PAVB regioninės investicijų sistemos plėtra, Šalys drauge stengiasi pasiekti, kad Susitarimas derėtų su regionine sistema, o kartu būtų užtikrinta naudos pusiausvyra.

1.   III dalimi siekiama išvengti Šalių ginčų dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo, arba spręsti tokius ginčus siekiant, jei įmanoma, abipusiškai priimtino sprendimo.

2.   Dėl ginčų, susijusių su bendrais PAMS veiksmais, PAMS pagal šią dalį veikia bendrai, o ES veikia prieš PAMS.

3.   Dėl ginčų, susijusių su individualiais PAVB EPS valstybės veiksmais, susijusi PAVB EPS valstybė pagal šią dalį veikia atskirai, o ES veikia tik prieš konkrečią valstybę, laikomą pažeidusia šio Susitarimo nuostatą.

1.   III dalis taikoma visiems ginčams dėl šio Susitarimo aiškinimo ir taikymo, išskyrus tuos atvejus, kai aiškiai nurodyta kitaip.

2.   Neatsižvelgiant į 1 dalį, kilus ginčui, susijusiam su vystomojo Šalių bendradarbiavimo finansavimo klausimais, taikoma Kotonu susitarimo 98 straipsnyje nustatyta tvarka.

1.   Šalys siekia išspręsti visus 76 straipsnyje nurodytus ginčus, geranoriškai pradėdamos konsultacijas ir siekdamos rasti taikų sprendimą.

2.   Šalis siekia konsultacijų, raštu pateikdama prašymą kitai Šaliai, nusiųsdama jo kopiją Prekybos ir vystymosi komitetui, ir apibūdina ginčijamąją priemonę bei šio Susitarimo nuostatas, kurių, jos manymu, priemonė neatitinka.

3.   Konsultacijos surengiamos per keturiasdešimt (40) dienų nuo prašymo gavimo dienos. Konsultacijos laikomos pasibaigusiomis po šešiasdešimt (60) dienų nuo prašymo gavimo dienos, nebent abi Šalys sutinka tęsti konsultacijas. Visa informacija, atskleista konsultacijų metu, lieka konfidenciali.

4.   Skubiais atvejais, įskaitant susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, konsultacijos surengiamos per penkiolika (15) dienų nuo prašymo gavimo dienos ir laikomos pasibaigusiomis per trisdešimt (30) dienų nuo prašymo gavimo.

5.   Jei konsultacijos nesurengiamos per atitinkamai 3 ar 4 dalyse nustatytą laikotarpį arba jei konsultacijos baigtos ir nerastas joks abiem pusėms priimtinas sprendimas, Šalis ieškovė gali pateikti prašymą sudaryti arbitrų kolegiją pagal 79 straipsnį.

1.   Jei konsultuojantis nepavyksta rasti abiem pusėms priimtino sprendimo, Šalys gali susitarti kreiptis į tarpininką. Jei Šalys nesusitaria kitaip, tarpininko įgaliojimai apima prašyme dėl konsultacijų nurodytą klausimą.

2.   Išskyrus atvejus, kai per penkiolika (15) dienų nuo susitarimo kreiptis į tarpininką Šalys susitaria dėl tarpininko, Prekybos ir vystymosi komiteto pirmininkas arba jo atstovas burtų keliu išrenka tarpininką iš asmenų, įtrauktų į 94 straipsnyje nurodytą sąrašą ir nesančių nė vienos Šalies piliečiais, sąrašo. Tarpininkas pasirenkamas per dvidešimt penkias (25) dienas nuo susitarimo kreiptis į tarpininką pateikimo dienos, dalyvaujant kiekvienos Šalies atstovams. Ne vėliau nei per trisdešimt (30) dienų nuo jo išrinkimo tarpininkas sušaukia Šalis į posėdį. Ne vėliau kaip per penkiolika (15) dienų iki posėdžio tarpininkas turi gauti kiekvienos Šalies pareiškimus ir ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias (45) dienas po jo išrinkimo – pranešti savo nuomonę.

3.   Tarpininkas į savo nuomonę gali įtraukti rekomendaciją, kaip išspręsti ginčą pagal šio Susitarimo nuostatas. Į tarpininko nuomonę atsižvelgti neprivaloma.

4.   Šalys gali susitarti keisti 2 dalyje nurodytus terminus. Tarpininkas taip pat gali nuspręsti keisti minėtus terminus kurios nors iš Šalių prašymu arba savo paties iniciatyva, atsižvelgdamas į susijusios Šalies patiriamus konkrečius sunkumus arba atvejo sudėtingumą.

5.   Su tarpininkavimu susijusios procedūros, ypač visa atskleista informacija ir pozicijos, kurių laikėsi Šalys per šias procedūras, lieka konfidencialios.

1.   Jei Šalims nepavyko išspręsti ginčo konsultacijų metu, kaip numatyta 77 straipsnyje, arba kreipusis į tarpininką, kaip numatyta 78 straipsnyje, Šalis ieškovė gali pateikti prašymą sudaryti arbitrų kolegiją.

2.   Raštiškas prašymas sudaryti arbitrų kolegiją pateikiamas Šaliai atsakovei ir Prekybos ir vystymosi komitetui. Šalis ieškovė savo prašyme apibūdina konkrečias ginčijamąsias priemones ir paaiškina, kodėl tokios priemonės pažeidžia šio Susitarimo nuostatas.

1.   Arbitrų kolegiją sudaro trys (3) arbitrai.

2.   Kiekviena Šalis per dešimt (10) dienų nuo prašymo sudaryti arbitrų kolegiją gavimo skiria vieną arbitrą. Du (2) arbitrai per dvidešimt (20) dienų nuo prašymo sudaryti kolegiją gavimo skiria trečiąjį arbitrą – arbitrų kolegijos pirmininką. arbitrų kolegijos pirmininkas nėra Šalių pilietis ar nuolatinis Šalių teritorijos gyventojas.

3.   Jei per dvidešimt ( 20) dienų visi trys (3) arbitrai nepaskiriami arba jei per dešimt (10) dienų nuo trečiojo arbitro paskyrimo Šalis raštu pateikia Prekybos ir vystymosi komitetui pagrįstą prieštaravimą dėl paskirtų arbitrų, bet kuri Šalis gali prašyti Prekybos ir vystymosi komiteto pirmininko arba jo atstovo išrinkti visus tris (3) narius burtų keliu iš sąrašo, sudaryto pagal 94 straipsnį, išrenkant vieną narį iš Šalies ieškovės pasiūlytų asmenų, vieną – iš Šalies atsakovės pasiūlytų asmenų ir vieną – iš asmenų, kuriuos Šalys atrinko arbitrų kolegijos pirmininko pareigoms eiti. Jei Šalys susitaria dėl vieno ar daugiau arbitrų kolegijos narių, likusieji nariai skiriami šioje dalyje nustatyta tvarka.

4.   Prekybos ir vystymosi komiteto pirmininkas arba jo atstovas dalyvaujant kiekvienos Šalies atstovui išrenka arbitrus per penkias (5) dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto Šalies prašymo gavimo.

5.   Arbitrų kolegijos sudarymo diena yra diena, kai galutinai išrenkami trys (3) arbitrai.

1.   Arbitrų kolegija paskelbia savo sprendimą Šalims bei Prekybos ir vystymosi komitetui per šimtą penkiasdešimt (150) dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos. Jei, arbitrų kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, arbitrų kolegijos pirmininkas privalo raštu pranešti apie tai Šalims ir Prekybos ir vystymosi komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitrų kolegija ketina užbaigti savo darbą. Sprendimas jokiu būdu negali būti paskelbtas vėliau nei per šimtą aštuoniasdešimt (180) dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos.

2.   Skubiais atvejais, įskaitant susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitrų kolegija deda visas pastangas, kad jos sprendimas būtų priimtas per devyniasdešimt (90) dienų nuo arbitrų kolegijos sudarymo dienos. Arbitrų kolegija gali per dešimt (10) dienų nuo jos sudarymo pateikti preliminarų sprendimą, ar atvejis vertintinas kaip skubus.

3.   Bet kuri Šalis gali prašyti arbitrų kolegijos pateikti rekomendaciją, kaip Šalis atsakovė galėtų ištaisyti padėtį.

1.   Ne vėliau kaip per trisdešimt (30) dienų nuo pranešimo apie arbitražo sprendimą Šalims, Šalis atsakovė Šaliai ieškovei ir Prekybos ir vystymosi komitetui praneša apie pagrįstos trukmės laikotarpį, kurio jai reikia arbitražo sprendimui įvykdyti.

2.   Šaliai atsakovei pranešus, Šalys stengiasi susitarti dėl tokio pagrįstos trukmės laikotarpio. Jei Šalys nesutaria dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo sprendimui įvykdyti, Šalis ieškovė per trisdešimt (30) dienų nuo pranešimo, pateikto pagal 1 dalį, raštiškai paprašo pirmosios arbitrų kolegijos nustatyti pagrįstos trukmės laikotarpį. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama Šaliai atsakovei ir Prekybos ir vystymosi komitetui. Arbitrų kolegija paskelbia savo sprendimą Šalims ir Prekybos ir vystymosi komitetui per trisdešimt (30) dienų nuo prašymo gavimo dienos.

3.   Arbitrų kolegija, nustatydama pagrįstos trukmės laikotarpį, atsižvelgia į laikotarpį, kurio paprastai Šaliai atsakovei reikia priimti teisinėms ir administracinėms priemonėms, panašioms į priemones, kurias ta Šalis nurodė kaip esant būtinas sprendimui įvykdyti. Arbitrų kolegija taip pat atsižvelgia į ribotus pajėgumus ir skirtingą išsivystymo lygį, galinčius daryti poveikį Šalies atsakovės reikiamų priemonių nustatymui.

4.   Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 80 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra keturiasdešimt penkios (45) dienos nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos.

5.   Pagrįstos trukmės laikotarpis gali būti pratęstas Šalių susitarimu.

1.   Iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei bei Prekybos ir vystymosi komitetui apie priemones, kurių ji ėmėsi siekdama įvykdyti arbitražo sprendimą.

2.   Jei Šalys nesutaria dėl bet kurios priemonės, apie kurią pranešta pagal 1 dalį, atitikties šio Susitarimo nuostatoms, Šalis ieškovė gali raštiškai paprašyti pirmosios arbitrų kolegijos priimti sprendimą šiuo klausimu. Tokiame prašyme nurodoma konkreti ginčijamoji priemonė ir paaiškinama, kodėl tokia priemonė nesuderinama su šio Susitarimo nuostatomis. Arbitrų kolegija apie savo sprendimą paskelbia per devyniasdešimt (90) dienų nuo prašymo gavimo dienos. Skubiais atvejais, įskaitant susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitrų kolegija paskelbia savo sprendimą per keturiasdešimt penkias (45) dienas nuo prašymo gavimo dienos.

3.   Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kai kurie iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 80 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra šimtas penkios (105) dienos nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos.

1.   Jei Šalis atsakovė iki pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos nepraneša apie jokią priemonę, kurios imtasi siekiant įvykdyti arbitražo sprendimą arba jei arbitrų kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal 85 straipsnio 1 dalį, neatitinka šio Susitarimo nuostatų, Šalis atsakovė Šalies ieškovės prašymu pateikia pasiūlymą dėl kompensacijos. Ši kompensacija gali apimti finansinę kompensaciją arba ją gali sudaryti finansinė kompensacija, tačiau jokia šio Susitarimo nuostata neįpareigoja Šalies atsakovės siūlyti tokią finansinę kompensaciją.

2.   Jei dėl kompensacijos nesutariama per trisdešimt (30) dienų nuo pagrįstos trukmės laikotarpio pabaigos arba nuo arbitražo sprendimo pagal 85 straipsnį, kad priemonė, kurios imtasi sprendimui įvykdyti, neatitinka šio Susitarimo nuostatų, Šalis ieškovė įgyja teisę, apie tai pranešusi Šaliai atsakovei, imtis atitinkamų priemonių.

3.   Imdamasi tokių priemonių, Šalis ieškovė stengiasi rinktis tokias priemones, kurios būtų proporcingos pažeidimui ir turėtų mažiausią neigiamą poveikį siekiant šio Susitarimo tikslų, ir atsižvelgia į jų poveikį Šalies atsakovės ekonomikai bei atskirų PAVB EPS valstybių ekonomikai.

4.   Jei ES iki pagrįstai nustatyto laikotarpio pabaigos nepraneša apie priemones, kurių imtasi arbitražo sprendimui įvykdyti arba jei arbitrų kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal 85 straipsnio 1 dalį, nesuderinama su šiame Susitarime nustatytomis Šalies prievolėmis, ir Šalis ieškovė patvirtina, kad dėl priimtų atitinkamų priemonių būtų labai pakenkta jos ekonomikai, ES svarsto galimybę skirti finansinę kompensaciją.

5.   ES, prašydama kompensacijos ar imdamasi atitinkamų priemonių, kaip numatyta 1 ar 2 dalyse, savo reikalavimus deramai riboja.

6.   Kompensacija ar atitinkamos priemonės taikomos laikinai ir tik tol, kol šio Susitarimo nuostatas pažeidžianti priemonė yra atšaukiama arba iš dalies pakeičiama taip, kad atitiktų tas šio Susitarimo nuostatas, arba kol Šalys išsprendžia ginčą.

7.   Taikant 86 ir 87 straipsnius, atitinkamos priemonės – tai priemonės, panašios į taikomas pagal PPO steigimo sutarties 2 priede pateiktą šį Susitarimą dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos (toliau – DSU).

1.   Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir Prekybos ir vystymosi komitetui apie bet kokią priemonę, kurios ji ėmėsi arbitražo sprendimui įvykdyti, ir apie savo prašymą nutraukti Šalies ieškovės taikomas atitinkamas priemones.

2.   Jei Šalys per trisdešimt (30) dienų nuo pranešimo nesusitaria, ar priemonė, apie kurią pranešta, yra suderinama su šio Susitarimo nuostatomis, Šalis ieškovė raštu pateikia pirmajai arbitrų kolegijai prašymą išspręsti šį klausimą. Apie tokį prašymą pranešama Šaliai atsakovei ir Prekybos ir vystymosi komitetui. Apie arbitražo sprendimą Šalims ir Prekybos ir vystymosi komitetui pranešama per keturiasdešimt penkias (45) dienas nuo prašymo gavimo dienos. Jei arbitrų kolegija nustato, kad bet kokia priemonė, kurios imtasi sprendimui įgyvendinti, neatitinka šio Susitarimo nuostatų, arbitrų kolegija sprendžia, ar Šalis ieškovė gali toliau taikyti atitinkamas priemones. Jei arbitrų kolegija nustato, kad bet kokia priemonė, kurios imtasi sprendimui įgyvendinti, yra suderinama su šio Susitarimo nuostatomis, atitinkamos priemonės nebetaikomos.

3.   Jei pirmoji arbitrų kolegija arba kurie nors iš jos narių negali toliau dirbti, laikomasi 80 straipsnyje nustatytos tvarkos. Terminas sprendimui pranešti yra šešiasdešimt (60) dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos.

1.   Per dvylika (12) mėnesių nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Šalys susitaria dėl darbo tvarkos taisyklių ir elgesio kodekso, kuriuos priima Jungtinė taryba.

2.   Pagal darbo tvarkos taisykles arbitrų kolegijos posėdžiai yra vieši, jei arbitrų kolegija nenusprendžia kitaip savo iniciatyva arba Šalių prašymu. Jei Šalies pareiškimuose ar argumentuose yra konfidencialios informacijos, arbitrų kolegija susirenka į uždarus posėdžius.

1.   Šalių informacija raštu ir žodžiu teikiama bet kuria oficialia Šalių kalba.

2.   Šalys stengiasi susitarti dėl bendros darbo kalbos bet kurioms konkrečioms šioje dalyje nurodytoms procedūroms. Jei Šalims nepavyksta susitarti dėl bendros darbo kalbos, kiekviena Šalis pasirūpina vertimu ir apmoka raštiškos informacijos vertimo ir klausymų vertimo žodžiu į Šalies atsakovės pasirinktą kalbą išlaidas, išskyrus atvejus, kai ta kalba yra oficiali tos Šalies kalba. Siekdama susitarti dėl bendros darbo kalbos ES atsižvelgia į galimą šių išlaidų poveikį PAVB EPS valstybėms.

1.   Arbitrų kolegija deda visas pastangas, kad visi sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, sprendimas dėl svarstomo klausimo priimamas balsų dauguma.

2.   Sprendime nurodomi nustatyti faktai, atitinkamų šio Susitarimo nuostatų taikomumas ir pagrindžiamos kolegijos išvados. Prekybos ir vystymosi komitetas viešai skelbia arbitražo sprendimus, išskyrus tuos atvejus, kai jis nusprendžia kitaip.

1.   Prekybos ir vystymosi komitetas ne vėliau kaip per tris (3) mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos sudaro dvidešimt vieno (21) asmens, pageidaujančio ir galinčio būti arbitru, sąrašą. Kiekviena iš Šalių pasirenka aštuonis (8) asmenis būti arbitrais. Šalys taip pat susitaria dėl penkių (5) asmenų, kurie nėra nė vienos Šalies piliečiai ir kurie eina arbitrų kolegijos pirmininko pareigas. Prekybos ir vystymosi komitetas užtikrina, kad sąrašas būtų nuolat tvarkomas, kaip nurodyta šiame straipsnyje.

2.   Arbitrai turi turėti šio Susitarimo taikymo srities specialiųjų žinių arba teisės ir tarptautinės prekybos patirties. Jie yra nepriklausomi, dalyvauja kaip individualūs asmenys ir nevykdo jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų, neturi ryšių su bet kurios iš Šalių vyriausybėmis ir laikosi prie darbo tvarkos taisyklių pridedamo elgesio kodekso.

3.   Prekybos ir vystymosi komitetas gali sudaryti papildomą penkiolikos (15) asmenų, turinčių su konkrečiais sektoriais susijusių žinių šiame Susitarime aptariamose srityse, sąrašą. Kai taikoma 80 straipsnyje nustatyta atrankos procedūra, Prekybos ir vystymosi komiteto pirmininkas bendru Šalių sutarimu gali naudotis šiuo su konkrečiais sektoriais susijusiu sąrašu.

1.   Pagal šį Susitarimą sudarytos arbitrų kolegijos nesprendžia ginčų, susijusių su Šalies teisėmis ir prievolėmis pagal PPO steigimo sutartį.

2.   Šio Susitarimo ginčų sprendimo nuostatos taikomos nedarant poveikio jokiems veiksmams, susijusiems su PPO, įskaitant ginčų sprendimo veiksmus. Tačiau, jei Šalis pradėjo ginčo dėl tam tikros priemonės sprendimo procedūrą pagal šį Susitarimą arba PPO steigimo sutartį, ji negali pradėti ginčo sprendimo procedūros dėl tos pačios priemonės kitoje instancijoje, kol nebus baigta pirmoji procedūra. Taikant šią straipsnio dalį laikoma, kad ginčo sprendimo procedūrą pagal PPO steigimo sutartį Šalis pradeda prašymu sudaryti kolegiją pagal DSU 6 straipsnį.

3.   Nė viena šio Susitarimo nuostata netrukdo Šaliai sustabdyti prievolių taikymą, jei tai leido PPO ginčų sprendimo institucija.

1.   Visi šioje dalyje nustatyti terminai, įskaitant terminą, per kurį arbitrų kolegija turi paskelbti savo sprendimus, skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo kitos dienos po veiksmo ar fakto, dėl kurio jie nustatyti.

2.   Kiekvienas šioje dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Šalių abipusiu susitarimu.