ISSN 1831-5380
Svetainės struktūra | Teisinė informacija | Slapukai | DUK | Kontaktai | Spausdinti puslapį

10.2. Teksto skyryba

10.2.1. Citavimas

Citatos išskiriamos kabutėmis (arba kitu šriftu). Jei cituojama neištisai, vietoj praleistų vietų rašomas daugtaškis arba daugtaškis kampiniuose skliaustuose.

Jei citata rašoma po įvadinio žodžio ir dvitaškio ir ją sudaro didžiąja raide pradedamas savarankiškas sakinys (ar keli sakiniai), taškas (ar kitas sakinio galo ženklas) rašomas prieš uždaromąsias kabutes:

Jis pareiškė: „Deryboms alternatyvos nėra. Esu įsitikinęs, kad Europa nori vystytis greičiau ir pasiekti daugiau tose srityse, kur tai įmanoma, tačiau nelenktyniaudama su savimi.“
Turiu priminti, kad <…> vienas iš pagrindinių šio reglamento principų yra toks: „Jurisdikcijos pagrindai <…> suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų.“

Jei citata nesudaro savarankiško sakinio (t. y. kai citata pradedama mažąja raide), taškas rašomas už kabučių:

Jis pareiškė, kad „deryboms alternatyvos nėra“.

Jei po citatos rašoma autoriaus kalba, tuomet po uždaromųjų kabučių rašomas kablelis ir brūkšnys, o taškas rašomas sakinio gale:

„Europa nori vystytis greičiau ir pasiekti daugiau tose srityse, kur tai įmanoma, tačiau nelenktyniaudama su savimi“, – kalbėjo Komisijos narys.

Į citatą įterpti autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide ir išskiriami brūkšniais visai taip pat, kaip ir skiriant į tiesioginę kalbą įterptus autoriaus žodžius (sakinio galo ženklai rašomi prieš uždaromąsias kabutes):

„27 valstybių narių Europa, – rašo laikraštis, – ketina plėstis.“
„27 valstybių narių Europa ketina plėstis, – rašo laikraštis. – Viena iš realiausių šalių kandidačių – Kroatija.“
Atnaujinta: 2019 10 10
Į puslapio viršų
Ankstesnis puslapisKitas puslapis